Byla 2A-1963-603/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams J. N. ir M. S. (M. S.), tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 15 – jo notarų biuro notarei M. L., VĮ „Registrų centras“, dėl mainų sutarties dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia bei atsakovo J. N. priešieškinį ieškovui V. T., atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijai (atsakovas pagal priešieškinį), tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1 – ojo notarų biuro notarei D. S., VĮ „Registrų centras“, M. S. (M. S.), dėl pažymos ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais,

Nustatė

2Ieškovas V. T. patikslintu ieškiniu (b.l. 20-23, t.1) atsakovams J. N. ir M. S. (M. S.) prašė pripažinti 1994-07-28 Mainų sutarties, sudarytos tarp J. N. ir M. S., 1 punkto dalį, kuria M. S. išmainė J. N. naudai ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr.( - ), ūkinio pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), pastato – pirties, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) kaime, Riešės apylinkėje, Vilniaus rajone niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir panaikinti J. N. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamus daiktus teisinę registraciją.

3Nurodė, kad ieškovas pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr.( - ), ūkinį pastatą– kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), pastatą – pirtį, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius, unikalus Nr.( - ), esančius ( - ) kaime, Riešės apylinkėje, Vilniaus rajone. Ieškovas pagal 1994-07-11 paveldėjimo teisės liudijimą įgytą nuosavybę įregistravo 1994-10-14. Atsakovas J. N. 1994-07-28, t.y. po to, kai ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, sudarė su M. S. Mainų sutartį, kuria M. S. išmainė J. N. naudai 3986 kv. m žemės sklypą ir jame esančių ½ dalį: gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkio pastatų, plane pažymėtų indeksais; 2I 1/m, 3I 1/p, 7I 1/m, kiemo rūsių, plane pažymėtų indeksais : 4I 1/b, 6I 1/b, pirties, plane pažymėtos indeksu 5I 1 ir kiemo įrenginių, esančių ( - ) kaime, Riešės apylinkėje, Vilniaus rajone. Ieškovui šis faktas tapo žinomas po to, kai ieškovas gavo VĮ „Registrų centras“ 2005-05-04 raštą Nr. PS-12020, su kuriuo susipažinus, ieškovui tapo žinoma, jog atsakovas J. N. pagal 1994-07-28 Mainų sutartį įgijo aukščiau nurodytą nekilnojamą turtą. Mano, kad Mainų sutarties 1 punkto dalis, kuria atsakovas M. S. perleido J. N. 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr.( - ), ūkinio pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), pastato – pirties, unikalus Nr. ( - ), yra niekinė ir negaliojanti, kadangi ši sandorio dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintina niekine ir negaliojančia. Atsakovas J. N. pagal mainų sutartį negalėjo nuosavybės teise įgyti nuosavybės, o atsakovas M. S. perleisti atsakovui J. N. nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą, kuris Mainų sutarties sudarymo metu jau priklausė nuosavybės teise ieškovui. Akivaizdu, jog atsakovas M. S. perleido tai, ko neturėjo pagal jokį nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, todėl Mainų sutarties 1 p. dalis yra niekinė ir negaliojanti. Pažymėtina tai, kad Mainų sutartyje nurodoma, kad atsakovui J. N. yra perleidžiami tie pastatai, kurie yra 3986 kv. m žemės sklype, kuris yra perleistas J. N.. Iš dokumentų pridėtų prie ieškinio akivaizdu, jog atsakovui J. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr.( - ), ūkinio pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), pastato – pirties, unikalus Nr. ( - ), kadangi šie nekilnojamieji daiktai yra ieškovui priklausančiame žemės sklype. Atsakovas J. N. niekuomet nuo 1994-07-28 nesinaudojo šiais statiniais, t.y. šių statinių atžvilgiu nesielgė kaip jų savininkas. Tarp šalių niekada nebuvo kilęs joks ginčas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų valdymo. Iš imperatyvių teisės normų yra aišku ir teigtina, kad nekilnojamąjį daiktą galima parduoti ir išmainyti tik tą, į kurį pardavėjas turi nuosavybės teisę.

4Ieškovas atsiliepime į atsakovo J. N. priešieškinį (b.l.57-58, t.2), nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Gyvenamasis namas su tuo metu buvusiais ūkiniais pastatais priklausė lygiomis dalims dviems broliams S. S. ir F. S.. Po vieno brolio S. S. mirties ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų paveldėjo F. S.. Po kito brolio F. S. mirties, jo paveldėtojai ½ dalį gyvenamojo namo ir dalį ūkinių pastatų pardavė R. (apie 1965 – 1967 m.). Po F. S. mirties, pastarojo turtą, paveldėjo M. S.. R. ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinius pastatus pardavė V. T. (1972-1973 metai). V. T. pardavė ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinius pastatus P. T. 1982-04-29. Po ieškovo tėvo mirties ieškovas paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo ir konkrečius pastatus pagal 1994-07-11 paveldėjimo teisės liudijimą ir LR Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio 1994-03-15 pažymėjimą Nr. 87. Ieškovas pažymi, kad ūkinius pastatus, unikalus Nr. ( - ) (pažymėtas plane 2I1m), unikalus Nr.( - ) (pažymėtas plane 3I1p), unikalus Nr. ( - ) (pažymėtas plane 4I1b), unikalus Nr. ( - ) (pažymėtas plane 5I1m), statė V. T.. Todėl yra akivaizdu, kad ieškovas turi registruotą nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamus daiktus, kuriuos prieš tai valdė būtent V. T. ir jokiu būdu ne M. S.. M. S. išmainė ½ dalį gyvenamojo namo ir dalį ūkinių pastatų atsakovui J. N. pagal 1994-07-28 Mainų sutartį, pagal kurią perleido jam priklausantį žemės sklypą su jame esančiais ūkiniais pastatais. Pabrėžtina, kad M. S. žemės sklype niekada nebuvo ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. ( - ) (pažymėtas plane 2I1m), unikalus Nr.( - ) (pažymėtas plane 3I1p), unikalus Nr. ( - ) (pažymėtas plane 4I1b), unikalus Nr. ( - ) (pažymėtas plane 5I1m), byloje tokių duomenų nėra. Todėl, M. S. negalėjo perleisti J. N. to, ko neturėjo, o J. N. negalėjo įgyti to, kas nebuvo perleista. Atsakovas niekada nėra reiškęs ieškovui jokių pretenzijų dėl naudojimosi ginčo ūkiniais pastatais ir jais niekada nesinaudojo. Atitinkamai ieškovas niekada nesinaudojo atsakovo žemės sklype buvusiais ūkiniais statiniais, kurių šiai dienai jau nėra, jie nugriauti, todėl teigtina, kad tokie atsakovo veiksmai tik patvirtina tai, kad atsakovas žinojo ir suprato į kokius nekilnojamus daiktus turi nuosavybę.

5Ieškovo atstovė prašė taikyti ieškinio senatį atsakovo priešieškinio reikalavimams, nes atsakovui J. N. visos aplinkybės buvo žinomos dar 1995 metais.

6Atsakovas J. N. atsiliepime į ieškinį (b.l. 91-92, t.1), nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Sudarant mainų sutartį M. S. nuosavybės teisė į pastatus buvo patvirtinta dokumentais, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, LR CK 84 str. nustatytas bendras trijų metų ieškinio senaties terminas. Sutartis sudaryta 1994 m., ieškovas į teismą kreipėsi tik 2011 m. Pagal CK 90 str., ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

7Atsakovas J. N. priešieškiniu (b.l.119-121, t.1), prašė: 1) pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio 1994-03-15 pažymėjimą Nr. 87 dalyje, kuria pažymėta, kad mirusiam P. T. Vilniaus rajone Riešės apylinkėje, ( - ) kaime, priklausė ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, kiemo rūsys 4JI/p, pirtis 5JI/m ir kiemo įrenginiai, laikant, kad mirusiajam P. T. priklausė ½ dalis ūkio pastatų 2JI/m, 3JI/p, kiemo rūsio 4JI/p, pirties 5JI/m ir kiemo įrenginių; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu ieškovui P. T., a.k. ( - ) po P. T., mirusio 1993-11-26, mirties Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. 1994-07-11 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. 4721, dalyje, kuria pažymima, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, 4JI/p, 5JI/m ir kiemo įrenginiai, laikant, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro ½ dalis ūkio pastatų 2JI/m, 3JI/p, 4JI/p, 5JI/m ir kiemo įrenginių.

8Nurodė, kad pagal nuosavybės teisę suteikiančius dokumentus P. T. priklauso nuosavybės teisė į visus pastatus 2I1/m, 3I1/p, 4JI/p, 5JI/m, o atsakovui J. N. į ½ dalį šių pastatų. Tokia teisinė padėtis negalima, nes teisių negali būti daugiau, negu jų nėra. Akivaizdu, kad vienas iš nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų yra ydingas. Iš pateiktų į bylą dokumentų ir paaiškinimų darytina išvada, kad paveldėjimo liudijimas, kuriuo P. T. pripažinta nuosavybės teisė į pastatus 2I1/m, 3I1/p, 4JI/p, 5JI/m, išduotas nepagrįstai, dėl to yra reiškiamas priešieškinys dėl paveldėjimo liudijimo nuginčijimo. M. S. atsiliepime nurodė, kad ½ dalis namo ir ūkinių pastatų priklausė jo senelio broliui, po kurio mirties paveldėtojai šią namo dalį ir tokią pat dalį ūkinių pastatų pardavė ieškovo tėvui P. T., o po pastarojo mirties šis turtas perėjo ieškovui. Pagal 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartį V. T. pardavė ieškovo tėvui P. T. ½ dalį namo. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 153 str. ieškovo tėvas P. T. įgijo ir ½ dalį priklausinių. Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra išlygų, kad ieškovo tėvui parduodami pastatai 2I1/m, 3I1/p, 4JI/p, 5JI/m visa apimtimi, o ne dalis jų, tad ieškovo tėvas pagal šią sutartį neįgijo nuosavybės teisės į šiuos pastatus vienasmeniškai. Vilniaus rajono notarų biuro notarė D. S. 1994-07-11 ieškovui P. T. išdavė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą. Paveldėjimo liudijimas išduotas remiantis Teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1994-02-04 išduotu pažymėjimu Nr. 012095. Riešės apylinkės viršaičio pažymėjime nurodyta, kad mirusiajam P. T. priklausė ½ dalis namo, ( - ) kaime, Riešės apylinkėje, Vilniaus rajone ir pastatai 2I1/m, 3I1/p, 4JI/p, 5JI/m. Ši pažyma, patvirtinanti ieškovo tėvo nuosavybės teisę į minėtus pastatus, yra neteisėta, išduota nesant nuosavybės teisės į ūkinius pastatus įgijimo pagrindą patvirtinančių dokumentų. Kaip minėta, 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovo tėvas neįgijo visiškos asmeninės nuosavybės į pastatus 2I1/m, 3I1/p, 4JI/p, 5JI/m. Pagal 1964 m. 255 str., 153 str. įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus ieškovo tėvas galėjo tik notarine forma sudaryto sandorio pagrindu, apie tokio sandorio sudarymą duomenų nėra. Todėl nesant nuosavybės teisės įgijimo teisinio pagrindo negalėjo būti išduota pažyma, patvirtinanti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Todėl tokia pažyma pripažintina iš dalies negaliojančia, taip pat pripažintinas iš dalies negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimas.

9Atsakovas M. S. atsiliepime į ieškinį (b.l.93-95, t.1) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad namas, esantis ( - ) k., Riešės sen., Vilniaus r., pastatytas dar 1940 metais, ūkinis pastatas (unikal. Nr. ( - )) pastatytas 1920 metais, šalia esantis ūkinis pastatas (unikal. Nr. ( - )) pastatytas 1960 metais, ūkinis pastatas - kiemo rūsys (unikal. Nr. ( - )) pastatytas 1896 metais, o pastatas - pirtis (unikal. Nr. ( - )) taip pat pastatytas 1896 metais. Minėti statiniai po ½ dalį priklausė jo seneliui S. S. ir jo broliui F. S.. Broliai visą ūkį valdė lygiomis dalimis. S. S. mirus, ½ minėtų nekilnojamojo turto objektų paveldėjo jo (atsakovo M. S.) tėvas F. S., o po tėvo mirties šį palikimą priėmė atsakovas. Tuo tarpu, mirus atsakovo senelio broliui F. S., jo paveldėtojai palikimą pardavė. Šią ½ dalį namo ir tokią pat dalį visų ūkinių pastatų 1982-04-29 iš V. T. įsigijo ieškovo tėvas P. T., o po pastarojo mirties minėtas turtas atiteko ieškovui. Taigi ieškovas niekaip negalėjo paveldėti daugiau turto negu prieš mirtį nuosavybės teise valdė jo tėvas. Prieš sudarant ginčijamą 1994-07-28 Mainų sutartį, notarė patikrino sutarties šalių nuosavybės teisę į mainomą turtą patvirtinančius dokumentus. Mainų sutarties 2 p. nurodyta, kad mainoma pastatų dalis privačios nuosavybės teise priklauso M. S. pagal Riešės apylinkės 1994-07-07 pažymą Nr. 239 ir pagal Vilniaus miesto teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1994-07-18 pažymėjimą Nr. 032824. Ieškovas yra pateikęs teismui 1994-07-07 Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio 1994-07-07 raštą, kuriame nurodoma, kad Vilniaus rajone, Riešės apylinkėje, ( - ) kaime yra namas, kurio ½ dalis priklauso M. S. (asm. sąsk Nr. 1285) ir ½ dalis priklauso P. T. (asm. sask. Nr. 1285). Šis dokumentas patvirtina, kad namą abi šalys valdo lygiomis dalimis. Mano, kad pagal tuo metu galiojusio 1964 m. 153 str., ginčo statiniai turėtų būti identifikuoti kaip namo priklausiniai. Todėl M. S. perleidus ½ dalį namo, kartu jis perleido ir ½ dalį kiemo statinių, tuo tarpu P. T. paveldėdamas ½ dalį namo, galėjo paveldėti tik tokią pat dalį namo priklausinių. Tvarkant P. T. paveldėjimo dokumentus, paprasčiausiai įsivėlė klaida, pagal kurią pastarojo nuosavybėn buvo įrašyti visi ginčo statiniai, o ne jų ½ dalis kaip turėjo būti nurodyta. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio, jog ieškovo tėvas nuosavybės teise įsigijo ir valdė 100 proc. ginčo statinių. Tuo metu, kai P. T., kad įregistravo 1994-07-11 paveldėjimo teisės liudijimą, jau buvo įregistruota ginčijama 1994-07-28 Mainų sutartis, šios sutarties registracija buvo atlikta 1994-07-28, t.y. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta pati sutartis. Todėl mano, kad P. T. iš viešojo registro sužinojo apie ginčijamo sandorio sudarymą dar 1994-10-14, registruodamas savo paveldėtą turto dalį, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti turi būti skaičiuojamas būtent nuo tos datos. Akivaizdu, kad šis terminas yra pasibaigęs, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

10Atsakovas M. S. atsiliepime į priešieškinį (b.l. 48-49, t.2), nurodė, kad su priešieškiniu sutinka. Mano, kad ginčo objektai, t.y. ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir pirtis turėtų būti identifikuoti kaip namo priklausiniai. M. S. perleidus ½ dalį namo, kartu jis perleido ir ½ dalį kiemo statinių, tuo tarpu P. T., paveldėdamas ½ dalį galėjo paveldėti tik tokią pačią dalį jo priklausinių. Dokumento, įrodančio, kad ieškovo tėvas nuosavybės teise įsigijo ir valdė 100 procentų ginčo statinių byloje nėra pateikta. Ieškovas negalėjo paveldėti turto daugiau, negu buvo įgijęs palikėjas, jo tėvas.

11Atsakovo pagal priešieškinį - Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos atstovas seniūnė A. K. bylos nagrinėjimo iš esmės metu parodė (b.l.131-132, t.3), kad ji seniūne dirba nuo 1995 metų, o anksčiau nuo 1989 metų dirbo seniūno pavaduotoja, išduodavo pažymas. Yra ginčijamas 1994-07-07 pažymėjimas, pažymos rašomos pagal ūkinių knygų išrašus, kai priklausydavo ½ žemės sklypo ar kitokio daikto, visada būna įrašyta į ūkinę knygą, jei ūkinėse knygose įrašyta kad priklauso pagal sandorį, tada nurodo, kad pagal sandorį. 1994-07-07 pažymėjimą ji pasirašė, nurodė teisingus duomenis, kitame 1994-03-15 pažymėjime nurodyta, kad visi ūkiniai pastatai priklauso P. T.. Pirma pažyma buvo tik apie namą, o kitoje jau nurodytas namas su ūkiniais pastatais.

12Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 15 – jo notarų biuro notarė M. L. atsiliepime į ieškinį (b.l.63-64, t.1), nurodė, kad mainų sutartis buvo sudaryta teisėtai, pagrįsta pagal tuo metu veikiančius įstatymus. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, M. L. parodė (b.l.84-85, t.3), kad P. T. paveldėjimo teisės liudijimas buvo užregistruotas jau po Mainų sutarties sudarymo, tada buvo išduota inventorizacijos biuro pažyma, kad jam priklauso tokie ir tokie pastatai, žemė 1994 metais dar nebuvo privatizuota, Riešės seniūnijos išduotoje pažymoje buvo nurodyti kokie pastatai priklauso žemės sklypui. Tuo metu žemė buvo valstybinė. Klaida buvo P. T., gavę teisės liudijimą jo laiku neužregistravo, o užregistravo tik tada, kai buvo sudaryta sutartis.

13Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį (b.l.50-51, t.1), nurodė, kad Nekilnojamojo turto (statinių) registravimo įstaigoje – Vilniaus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ 1994-07-28 mainų sutarties, reg. Nr. ML15-2487, pagrindu 1994-07-28 buvo įregistruotos J. N. nuosavybės teisės į ½ dalį: gyvenamojo namo (unikal. Nr. ( - )), ūkinio pastato (unikal. Nr. ( - )), ūkinio pastato (unikal. Nr. ( - )), kiemo rūsio (unikal. Nr. ( - )), pirties (unikal. Nr. ( - )), kiemo rūsio (unikal. Nr. 4194-0231-7063), ūkinio pastato (unikal. Nr. 4194-0231-7074), kiemo statinių (stoginės 8I1m, lauko tualeto, šulinio) (unikal. Nr.( - )), esančių ( - ) k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. Į ½ dalį: gyvenamojo namo (unikal. Nr. ( - )), ūkinio pastato (unikal. Nr. ( - )), ūkinio pastato (unikal. Nr. ( - )), kiemo rūsio (unikal. Nr. ( - )), pirties (unikal. Nr. ( - )), kiemo rūsio (unikal. Nr. 4194-0231-7063), ūkinio pastato (unikal. Nr. 4194-0231-7074), kiemo statinių (stoginės 8I1m, lauko tualeto, šulinio) (unikal. Nr.( - )), 1994-07-11 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, reg. Nr.4721, pagrindu 1994-10-14 buvo įregistruotos P. T. nuosavybės teisės. Ieškovas P. T. 2005-03-31 prašymu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą, kad būtų ištaisyti, jo manymu, neteisingi įrašai nekilnojamojo turto registre. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs prašymą, pateiktus dokumentus bei nekilnojamojo turto, esančio ( - ) k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., archyvinėje dokumentų byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/65319 duomenys neatitinka 1994-07-11 paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą, reg. Nr. 4721, esančių duomenų. vadovaudamasis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str., teritorinis registratorius patikslino duomenis minėtame įraše, nurodydamas, jog auksčiau minėto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu P. T. įgijo nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo (unikal. Nr. ( - )) bei ūkinį pastatą (unikal. Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikal. Nr. ( - )), kiemo rūsį (unikal. Nr. ( - )), pirtį (unikal. Nr. ( - )), kiemo rūsį (unikal. Nr. 4194-0231-7063), ūkinio pastato (unikal. Nr. 4194-0231-7074), kiemo statinius (stoginės 8I1m, lauko tualeto, šulinio) (unikal. Nr.( - )). Registro tvarkytojui ieškovo pateiktas 1994-07-11 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, reg. Nr. 4721 bei atsakovo 1994-07-28 mainų sutartis, reg. Nr. ML15-2487, yra daiktinių teisių atsiradimą patvirtinantys dokumentai, kurių pagrindu buvo įrašyti duomenys apie daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, todėl teisinė registracija į minėtus nekilnojamuosius daiktus nekilnojamojo turto registre atlikta galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

14Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino iš dalies negaliojančiu Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio 1994-03-15 pažymėjimą Nr. 87 dalyje, kuria pažymėta, kad mirusiam P. T. Vilniaus rajone Riešės apylinkėje, ( - ) kaime, pagal asm. sąskaitą Nr.1286 priklausė ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, kiemo rūsys 4JI/p, pirtis 5JI/m ir kiemo įrenginiai; pripažino iš dalies negaliojančiu ieškovui P. T., a.k. ( - ) po P. T., mirusio 1993-11-26, mirties Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. 1994-07-11 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. 4721, dalyje, kuria pažymima, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, 4JI/p, 5JI/m ir kiemo įrenginiai, esantys ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė.

15Pirmos instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis konstatavo esant šias aplinkybes: 1967-1969 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. 351 S.F. S., gim. 1934-01-15 vardu (žmona – S. M. N., gim. 1931-08-05, sūnus – S.M. F., gim. 1966-06-02 (b.l. 25, 34-35, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1990 m. statybos, tvartas 1990 m. statybos, ( - ) k.; įrašyta ½ R.; 1971-1972 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. 351 S.F. S., gim. 1934-01-15 vardu (b.l. 26, 36-37, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1930 m. statybos, ( - ) k.; 1973-1975 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. 344 S.F. S., gim. 1934-01-15 vardu (b.l.27, 38-39, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1930 m. statybos, ( - ) k.; 1976-1978 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. 436 S.F. S., gim. 1934-01-15 vardu (b.l.28, 40-41, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1936 m. statybos, ( - ) k.; 1980-1982 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. 270 S.F. S., gim. 1934-01-15 vardu (b.l.29, 42-43, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1936 m. statybos, ( - ) k.; 1983 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. 216 S.F. S., gim. 1934-01-15 vardu, nuoroda – „mirė“, asm. sąsk. Nr. 270 įvardinta S.M. F. vardu (b.l.30, 44-45, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1936 m. statybos, ( - ) k.; įrašyta – papildomos žymos: nuosavybės teisės į palikimą liudijimas, išduotas 1983-10-06 S. M. F.; 1986-1989 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. 213 S.M. F., gim. 1966-06-02 vardu, (b.l.31, 46-47, t.3), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1936 m. statybos, ( - ) k. 1977-05-26 Pirkimo-pardavimo sutartyje, reg. Nr.8, sudarytoje tarp R. V. K.ir T. V. K. (b.l.36, 17-18, t.3), nurodyta, kad R. V. K.pardavė T. V. K. pusę gyvenamojo namo 940 kv. m bendrojo naudingo ploto, tame tarpe 20 kv. m negyvenamojo ploto, plytinį tvartą ir medinę daržinę Vilniaus rajono Ažulaukės apylinkės tarybos ( - ) k., „Pikeliškių“ kolūkio teritorijoje; minėta Pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta Ažulaukės apylinkės liaudies deputatų tarybos sekretorės V.-S. P.. 1976-1978 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. 422 T. V. K. vardu (b.l. 83-86, t.2), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1936 m. statybos, tvartas 1970 m. statybos, kluonas 1972 m. statybos; 1980-1982 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. 271 T. V. K.vardu (b.l. 79-82, t.2), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, tvartas 1970 m. statybos. 1982 metų ūkinės knygos išraše, asm. sąsk. Nr. 474 (b.l.87-90, t.2), T.P. J. vardu (b.l. 83-86, t.2), įrašytas nuosavybės teise priklausantys: ½ dalis gyvenamojo namo, 1930 m. statybos, kluonas 1970 m. statybos; pažymėta 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartis su T.V.K. 1982-04-06 Lietuvos TSRS Vilniaus rajono Ažulaukės apylinkės liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pažymoje Nr.73 (b.l.144, t.1), Vilniaus tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui, nurodyta, jog pažyma išduota T. V. K., gyvenančiai ( - ) k., Ažulaikės apyl./ Vilniaus r., apie tai, kad pagal įrašą Nr.271 ūkinėje knygoje jai priklauso ½ gyvenamojo namo. 1982-04-26 išraše iš 1982-04-25 Vilniaus rajono „Pikeliškių“ kolūkio kolūkiečių visuotinio susirinkimo protokolo (b.l.8, 19,t.3), nurodyta, kad išklausytas T.P. J. prašymas leisti jam pirkti iš T. V. K., gyv. ( - ) k., Ažulaukės apylinkės taryba, gyvenamąjį namą ir skirti žemės sklypą prie nupirkto namo; nutarta: leisti T. P. J. pirkti iš T. V. K., gyv. ( - ) k., Ažulaukės apylinkės taryba, gyvenamąjį namą ir prie nupirkto gyvenamojo namo skirti 0,12 ha sodybinį sklypą. 1982-04-27 Lietuvos TSR Vilniaus rajono Ažulaukio apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymoje Nr. 80 (b.l.70,72, b.l.2; b.l. 35, 16, t.3), nurodyta, kad pagal ūkinės knygos įrašą Nr.271 T. V. K.pagal nuosavybės teisę priklauso gyvenamasis namas, turintis 30,89 kv.m gyvenamojo ploto ir 17,37 kv. m bendro negyvenamojo ploto bei ūkiniai pastatai: kluonas, esantis Vilniaus rajono Ažulaukio apylinkės tarybos ( - ) k., Pikeliškių kolūkio teritorijoje. 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartyje (b.l.68-69, 71, t.2; b.l. 3, 12-13, t.3) nurodyta, kad T. V. K.pardavė T. P. J. dalį (pusę) gyvenamojo namo, turinčio 30,89 kv.m gyvenamojo ploto ir 17,37 kv. m bendro negyvenamojo ploto bei kluoną (daržinę), esantį Vilniaus rajono Ažulaukio apylinkės tarybos ( - ) k., Pikeliškių kolūkio teritorijoje. Parduodama namo dalis (pusė) pagal nuosavybės teisę priklauso pil. T. V. K.pagal Ažulaukio apylinkės tarybos vykdomojo komiteto 1982-04-27 pažymą Nr. 80; sutartis patvirtinta Ažulaukio apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko C.J. P. bei nurodyta, kad ši sutartis pagal Lietuvos TSR Civilinio kodekso 255 str., turi būti įregistruota trijų mėnesių bėgyje; 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartis įrašyta 1981-1982 m. Ažulaukiės apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto notarinių veiksmų registravimo žurnale (b.l.2, 11, t.3). 1983-08-18 Ažulaukio apylinkės vykdomojo komiteto pažymoje Nr. 172 (b.l.166, t.1), nurodyta, kad pagal apylinkės ūkinės knygos įrašą Nr. 216 piliečiui S. F. S. priklauso ½ gyvenamojo namo ir ūkinis pastatas, esantys ( - ) k., Ažulaukio apylinkėje, Vilniaus rajone. Antra dalis namo pagal asmeninę sąskaitą Nr.217, priklauso piliečiui P. J. T.. Pažyma išduota pristatyti Vilniaus tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui. Kaip matyti iš gyvenamojo namo 1A1/m, esančio ( - ) k., Ažulaukio apyl., vidaus plotų eksplikacijoje (1983-08-24 inventorizacijos dienai) (b.l.145, t.1), pažymėta, kad pagal pažymą Nr. 172, išduotą 1983-08-18 namas priklauso sekančiai: ½ S.F. S. užregistruota namų knygoje asm. sąsk. Nr. 216; ½ T. P. J. užregistruota namų knygoje, asm. sąsk. Nr. 217. Atkreiptinas dėmesys, jog 1982 -1983 metų (asm. sąskaita Nr. 474 ir Nr.217) ūkinėse knygose užfiksuota, jog: P. T. J. nuosavybės teise priklauso ½ namo, ( - ) k., 1930 m. statybos ir tvartas, 1970 metų statybos; įrašyta 1982-04-29 pirkimo pardavimo sutartis su V.K T. (b.l.160-163, t.3), o 1986 – 1990 metų (asm. sąskaita Nr. 214) nurodyta, kad P. T. J. nuosavybės teise priklauso ½ namo, ( - ) k., 1930 m. statybos ir ½ tvarto, 1970 metų statybos (b.l.164-165, t.3); 1980-1982 metų (asm. sąskaita Nr.270) nurodyta, jog F. S. ( - ) k, nuosavybės teise priklauso ½ namo, 1930 m. statybos ir tvartas, 1936 m. statybos, 1983 -1984 metų (asm. sąskaita Nr.216) nurodyta, jog F. S. ( - ) k, nuosavybės teise priklauso ½ namo, 1930 m. statybos ir tvartas, 1936 m. statybos, nurodyta, kad F. S. mirė, įrašyta:1983-10-06 paveldėjimo teisės liudijimas M. F. S. (b.l.166-169, t.3); o 1986 – 1990 metų (asm. sąskaita Nr. 213) ūkinėse knygose nurodyta, kad M. S. ( - ) k. nuosavybės teise priklauso ½ namo, 1930 m. statybos ir ½ tvarto, 1936 m. statybos (b.l.170-171, t.3). 1991 -1995 metų (asm. sąskaita Nr. nėra) ūkinėse knygose užfiksuota, jog: P. T. J. (nurodyta: mirė 1993-11-26) nuosavybės teise ( - ) k., priklauso ½ namo, ir tvartas; įrašyta – nuo 1995-07-11 gauta teisė paveldėti (b.l.174-175, t.3); 1991 -1996 metų (asm. sąskaita Nr.1285) ūkinėse knygose užfiksuota, jog: S. M. F. (vardas, tėvavardis ir pavardė išbraukti ir įrašyta – J. N.), nuosavybės teise ( - ) k., priklauso ½ namo, ir tvartas; įrašyta - 1994-07-28 mainų sutartis (b.l.176-177, t.3). 1994-02-04 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjime Nr. 012095 (b.l.60, t.1), nurodyta, kad P. T. asmeninės nuosavybės teise ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r. įregistruota; gyv. namas 1AI/m, ūkio pastatai - 2I1/m, 3I1/p, 7I1/m, kiemo r. 4I1/p ir 6I1/b, pirtis 5I1/m, kiemo įreng. 1994-03-15 Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio pažymėjime Nr.87 (b.l.61, t.1) nurodyta, kad mirusiajam P. T., Vilniaus rajone, Riešės apylinkėje, ( - ) kaime pagal asmeninę sąskaitą Nr. 1286 priklausė ½ gyvenamojo namo indeksas 1AI/m ir ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/p, kiemo r. 4I1/p, pirtis 5I1/m ir kiemo įreng, esantys 0,15 ha žemės sklype; kartu su P. t. gyvena sūnus T. P., kuris priėmė palikimą. 1994-05-18 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. I-3307, (b.l.21,107-108, t.2), sudaryta tarp Vilniaus rajono valdybos ir M. S., M. S. buvo parduotas 3956 kv. m žemės sklypas, ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r.; minėtoje Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje (3 p.) pažymėta, kad gyvenamasis namas bendros nuosavybės teise priklauso: ½ M. S. ir ½ P. T.. 1994-07-07 Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio pažymėjime Nr. 239 Vilniaus m. inventorizacijos biurui „Valda“ (b.l.164, t.1), pažymėta, jog Vilniaus rajone, Riešės apylinkėje yra namas; ½ namo dalis priklauso pil. S. M., asm. sąsk. Nr.128 (toliau-neįskaitoma), ½ namo dalis priklauso pil. T. P., asm. sąsk. Nr. 1286. 1994-07-11 Vilniaus rajono notarų biuro notarė D. S., remdamasi P. T., mirusio 1993-11-26, testamentu, kurį 1983-07-06 patvirtino Vilniaus rajono Ažulaukio apylinkės vykdomojo komiteto sekretorius S. P., išdavė įpėdiniui P. T., gim. 1922 m., gyv. ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r., paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą (b.l.160, t. 1), kuriame nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro; ½ gyvenamojo medinio namo, plane pažymėto indeksu 1A1/m, turinčio 93,93 kv. m bendro naudingo ploto, ūkio pastatai, plane pažymėti indeksais: 2J1/m, 3J1/p, 4J1/p, 5J1/m ir kiemo įrenginiai, esantys 1500 kv. m žemės sklype ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r., kurių inventorinis įkainavimas 2419 litų, priklausę mirusiajam asmeninės nuosavybės teise pagal Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio 1994-03-15 išduotą pažymėjimą Nr. 87 ir Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1994-02-04 išduotą pažymėjimą Nr. 012095. Iš Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. 486/94, pradėtos po P. T., mirusio 1993-11-26, mirties, medžiagos (b.l.147-159, t.3) matyti, jog mirusiojo P. T. testamente, kurį 1983-07-06 patvirtino Vilniaus rajono Ažulaukio apylinkės vykdomojo komiteto sekretorius S. P., nurodyta, kad po jo mirties, visas turtas, kuris priklausys jam jo mirties dieną, kas tai bebūtų ir kur tai būtų, tame tarpe ½ jam priklausančio namo ir tvartas, esantys ( - ) k. Ažulaukės apyl., Vilniaus rajono taryboje, testamentu jis palieka sūnui T. P. P., gyv. Vilniaus m., Erfurto g. 47. 1994-07-18 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjime Nr. 032824 (b.l.105, t.2), nurodyta, kad remiantis 1994-07-07 pažyma Nr. 239 iš apylinkės įrašyta P. T. ir M. S. asmeninės nuosavybės teise po ½ gyv. namas 1AI/m ir trys ūkio pastatai, pirtis, du kiemo rūsiai, kiemo įrenginiai, ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r. 1994-07-28 Mainų sutartimi (toliau – Mainų sutartis), reg. Nr. ML 15-2487, sudaryta tarp J. N. ir M. S. (b.l.162, t.1), kuria J. N. išmainė su M. S. gyvenamajame name, plane pažymėtame indeksu 1A 9/b, vieno kambario butą, turintį 21,50 kv. m bendro naudingo ploto, esantį ( - ), Vilniaus mieste į 3986 kv. m žemės sklypą ir jame esančius ½ dalį: gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/m, 93,93 kv. m bendro naudingo ploto, ūkio pastatų, plane pažymėtų indeksais: 2I1/m, 3I1/p, 7I1/m, kiemo rūsių, plane pažymėtų indeksais: 4I1/b, 6I1/b, pirties, plane pažymėtos indeksu 5I1/m ir kiemo įrenginių, esančių ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r.; Mainų sutartyje nurodyta, kad mainomas žemės sklypas privačios nuosavybės teise priklauso M. S. pagal Vilniaus rajono notarų biuro 1994-05-18 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-3307, šis žemės sklypas įregistruotas valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1994-06-23 registracijos Nr. 41/3820-1; mainoma pastatų dalis privačios nuosavybės teise priklauso J. N. pagal Riešės apylinkės 1994-07-07 pažymą Nr.239 ir pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1994-07-18 pažymėjimą Nr.032824. 1994-07-28 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“, atliktos pastatų teisinės registracijos išvadoje (b.l.161, t.1), nurodyta, kad remiantis 1994-07-28 Mainų sutartimi ML 15-2487, J. N., gim. 1959 m., asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ d. gyvenamojo namo 1A1/m ir žemės sklype yra šeši ūkiniai pastatai, pažymėti 2I1/m, 3I1/p, 7I1/m, 4I1/b, 6I1/b, 5I1/m, esantys ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r. 1994-10-14 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“, atliktos pastatų teisinės registracijos išvadoje (b.l.159, t.1), kad remiantis 1994-07-11 paveldėjimo liudijimu 4721, P. T., gim. 1922 m., asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ d. gyvenamojo namo 1A1/m ir žemės sklype yra keturi ūkiniai pastatai, pažymėti 2I1/m, 3I1/p, 4I1/p, 5I1/m, esantys ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r. 1995-01-04 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P41/95-0010 (b.l.6, t.2), sudaryta tarp Vilniaus rajono valdybos ir P. T., a.k. ( - ) P. T. buvo parduotas 5651 kv. m žemės sklypas, ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r.; minėtoje Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje (3.5 p.) pažymėta, kad gyvenamasis namas bendros nuosavybės teise priklauso: ½ P. T. ir ½ M. S.; 1995-01-04 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/95-0010 pagrindu šis žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų Centras P. T. nuosavybės teise, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b.l.7-20, t.2). 2005-02-03 VĮ Registrų Centras Vilniaus filialo pažymėjime (b.l.150-152, t.1), nurodyta, kad P. T., a.k. ( - ) (1994-07-11 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 4721 pagrindu) ir J. N., a.k. ( - ) (1994-07-28 mainų sutarties Nr, ML 15-2487 pagrindu), kiekvienam po ½ d. nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas, 93,91 bendro ploto, unikal. Nr. ( - ), plane pažymėtas 1A1m; ūkiniai pastatai: unikalus Nr. 410231-7020, plane pažymėtas 2I1m, unikalus Nr. 410231-7030, plane pažymėtas 3I1m; pastatai: kiemo rūsys, unikalus Nr. 410231-7041, plane pažymėtas 4I1m, pirtis, unikalus Nr. 410231-7052, plane pažymėtas 5I1m, kiemo rūsys, unikalus Nr. 410231-7063, plane pažymėtas 6I1m; kiti statiniai (inžineriniai) –kiemo statiniai (stoginė-8I1m, lauko tualetas, šulinys), esantys ( - ) k., Vilniaus r. ; J. N. nuosavybės teisė įregistruota ir į ½ d. ūkinio pastato, unikalus Nr. 410231-7074, plane pažymėtas 7I1m; padarytas įrašas pastabose, jog, nuosavybės teisės į ½ d. ūkio pastatų 6I1b, 7I1m neregistruotos. Taip pat 1994-07-28 Mainų sutarties, reg. Nr. ML 15-2487 pagrindu, J. N. nuosavybės teise įregistruotas 0.3986 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4170-0400-0009, ( - ) k., Vilniaus r.; žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b.l.22, 24-27, t.2). P. T., a.k. ( - ) mirė 2013-01-16, jo teisių perėmėjas yra jo sūnus V. T. (b.l.181, t.3, b.l.2, 42, t.4).

16Nuo 1965-01 įsigaliojo 1964 m. Lietuvos Civilinis kodeksas (toliau CK (1983-11-30 redakcija), kurio 4 str. 2 d. nustatė, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymo numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors ir įstatymo nenumatytų, bet jam neprieštaraujančių. To paties CK 255 str. (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1983-11-30 įsako redakcija) reikalavo, kad gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo – pardavimo (dovanojimo) sutartis būtų patvirtina notariškai ir įregistruota vietinės DŽDT Vykdomajame komitete, t.y. atitinkamo vykdomojo komiteto vedamuose ūkinėse knygose. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991-07-25, t.y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuruose (LR AT Civilinių bylų skyriaus 2002-04-11 konsultacija). Pagal tuo metu galiojusio CK 40 str. 1 d., sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, o sutartis yra viena iš sandorio rūšių (CK 40 str. 2 d.).

17Pirmos instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog 1982-04-29 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp V. T. K. ir T.P. J., buvo patvirtinta Ažulaukio apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko C.J. P. bei įregistruota 1981-1982 m. Ažulaukės apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto notarinių veiksmų registravimo žurnale, kas atitiko tuo metu galiojančio 1964 m. CK 255 str. normas. Pagal Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją (aktuali redakcija 1994-04-25 iki 1995-08-09) (toliau - Instrukcija), pastatai, tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuruose. Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami nekilnojamojo turto registre, pateikus seniūno ar mero pažymą patvirtinančią, kad vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose yra įregistruota namų valda (gyv. namas, ūkiniai pastatai, kiemo įrengimai ir kt). susidedanti iš tam tikrų pastatų, bei įrodymus, patvirtinančius, kad nėra nukrypta nuo normatyvinių statybos dokumentų (LR AT Civilinių bylų skyriaus 2002-04-11 Konsultacija). Minėtos instrukcijos 7 p. buvo numatyta, kad pastatai, statiniai ir butai, kurie priklauso keliems savininkams, registruojami tomis dalimis, kurios yra nurodytos nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose. Nuosavybės teisę į pastatus, statinius patvirtinantys pagrindiniai dokumentai nurodyti Instrukcijos 8.8.1-8.12 p., tame tarpe tai: vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir pažymėjimai (8.3 p.); notariškai patvirtintos sutartys, jų nuorašai ir dublikatai (8.4 p.); paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai, jų nuorašai ir dublikai. Tos pačios Instrukcijos 9.9.1-9.5 p. nustatė, jog dokumentai, netiesioginiu būdu patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus yra tame tarpe techninio inventorizavimo dokumentai (9.2 p.). Tos pačios Instrukcijos 11 p. nustatė, jog inventorizavimo biuras, remdamasis pateiktaisiais dokumentais registruoja pastatą, statinį arba butą, o esant dokumentuose netikslumų, jų stokojant, atsisako registruoti. Instrukcijos 14 p. nustatė, jog įregistravus pastatą, statinį arba butą, išduodamas nustatytos formos registravimo pažymėjimas. Kaip matyti iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, ( - ) k., Ažulaukės apyl., Vilniaus r. techninio paso (b.l.131-167, t.1, b.l.1-33, t.2), pirmoji būtent gyv. namo inventorizacija buvo atlikta dar 1982 metų balandžio mėn. V. T. prašymu, jokių duomenų apie ūkio pastatus ar kitus statinius joje nėra. Todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo ūkinius pastatus statė V. T. yra visiškai nepagrįstos. 1987 metų gruodžio mėn. buvo atlikta einamoji gyvenamojo namo (jame esančių patalpų) ir prie jo esančių statinių inventorizacija (kadastriniai matavimai), nurodant tuo metu esančius visus statinius (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kitų įrenginių) ir jų statybos metus, užfiksuota: gyv. namas 1Am – 1896 m., veranda 1am – 1896 m., ūkio pastatas 2Im - 1920 m., ūkio pastatas 3Im 1960 m., kiemo rūsys 4Im - 1896 m., pirtis 5Im - 1896 m., kiemo rūsys 6Im - 1896 m., ūkio pastatas 7Im - 1900 m., stoginė 8Im – 1900 m., tualetas v – 1900 m., šulinys v – 1900 m. Kitas kadastrinių duomenų patikslinimas atliktas 1994-01-24 ir jo metu užfiksuoti tie patys aukščiau nurodyti pastatai ir statiniai. 1994-03-15 Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio pažymėjime Nr.87 buvo nurodyta, kad mirusiajam P. T., Vilniaus rajone, Riešės apylinkėje, ( - ) kaime pagal asmeninę sąskaitą Nr. 1286 priklausė ½ gyvenamojo namo indeksas 1AI/m ir ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/p, kiemo r. 4I1/p, pirtis 5I1/m ir kiemo įreng., esantys 0,15 ha žemės sklype, kai tuo tarpu ūkinių knygų duomenyse (nurodytuose aukščiau) P. T. asmeninėje sąskaitoje apie tokių statinių priklausomybę jam nėra fiksuota, visur nurodyta tik vienas tvartas ar tvarto ½ dalis. Analogiškai nuosekliuose išrašuose iš ūkinių knygų (nurodytuose aukščiau bei dar akstesnių 1964-1969, 1973-1982 metų) F. S. vardu ir M. S. vardu asmeninėse sąskaitose fiksuojamas tik vieno tvarto buvimas (b.l.24-47, t.3). Tuo tarpu 1994-07-07 Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio pažymėjime Nr. 239 Vilniaus m. inventorizacijos biurui „Valda“ buvo pažymėta tik, kad Vilniaus rajone, Riešės apylinkėje yra namas; ½ namo dalis priklauso pil. S. M., asm. sąsk. Nr.128 (toliau-neįskaitoma), ½ namo dalis priklauso pil. T. P., asm. sąsk. Nr. 1286, apie jokius kitus ūkinius pastatus M. S. vardu duomenų nebuvo nurodyta. Manytina, jog atliekant aukščiau nurodytus kadastrinius matavimus buvo užfiksuoti savavališkai pastatyti ūkiniai pastatai (1964 m. 114 str. 1 – 3 d.), esantys prie ginčo šalims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamojo namo. Todėl daryti išvadą, jog P. T., mirusiam 1993-11-26, nuosavybės teise priklausė visi ieškinyje nurodyti ūkiniai pastatai, nėra pagrindo, nes tokių įrodymų byloje nėra. P. T., mirusio 1993-11-26, testamente (1983-07-06 patvirtintame Vilniaus rajono Ažulaukio apylinkės vykdomojo komiteto sekretoriaus S. P.), buvo nurodyti ½ dalis gyvenamojo namo ir tik vienas tvartas, esantys ( - ) k. Ažulaukės apyl.

18Sudarant ginčo mainų sutartį 1964 m. CK 153 str. nustatė, jog priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kitaip. Be to, pagal šios normos prasmę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinio neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tokia pagrindinio daikto ir priklausinio teisinį statusą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-315/20080; kt.). Taigi, perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog P. T. įsigijus 1982 metais iš V. T. dalį gyvenamojo namo, visi ginčo ūkiniai pastatai, kaip gyvenamojo namo priklausiniai, iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo valdomi gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise (1964 m. CK 122 str., 153 str.). Tai patvirtino liudytojai M. S. (F. S. žmona), G. M. (S. S. duktė). Liudytojų Č. P., K. P. parodymais apie tai, kad broliai S. atskirai kiekvienas pastatė pastatus ir atskirai jais naudojosi, esą tai jiems žinoma iš jų tėvo pasakojimų, nėra laikytini įrodymais, nes šie liudytojai tokių aplinkybių nematė, be to, jie prieštarauja liudytojų M. S. ir G. M. parodymams; o parodymai apie ginčo šalių naudojimąsi (nesinaudojimą) ūkiniais pastatais, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio pagrindą ir dalyką, neturi įrodomosios galios. Jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi ir liudytojų J. N., l.N., S. B., parodymai, todėl teismas jų parodymais nesivadovauja. Teismas, vadovaudamasis CPK 178 str. sprendė, jog aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-370/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. Č. ir H. M., bylos Nr. 3K-3-244/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. O. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2003; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2007). Atsakovas J. N. ginčija Riešės apylinkės viršaičio 1994-03-15 pažymėjimą Nr. 87 dalyje, kurioje nurodyta, jog mirusiam P. T. Vilniaus rajone Riešės apylinkėje, ( - ) kaime, priklausė ūkio pastatai 2JI/m, 3JI/p, kiemo rūsys 4JI/p, pirtis 5JI/m ir kiemo įrenginiai, būtent dėl prieštaravimo ūkinėse knygose nurodytiems duomenims. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčijamas pažymėjimas yra išvestinis dokumentas, nes jis išrašomas pirminio informacijos šaltinio pagrindu. Pirminis duomenų šaltinis, pagal kurį vykdoma registracija, yra nekilnojamojo turto įgijimo nuosavybėn sutartis. Turi būti pateikiami išsamūs ir tikslūs dokumentai, patvirtinantys sandorio, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, įregistravimo vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose faktą ir pagrindą. Nesant informacijos apie nekilnojamojo turto įgijimo teisinį pagrindą, ginčijamas pažymėjimas išduotas be teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, ginčydamas Mainų sutartį, 1994-07-18 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ pažymėjimo Nr. 032824, išduoto M. S. vardu, neginčijo. Priešieškinio reikalavimai – laikyti, kad ginčo pažymėjime ir paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą mirusiajam P. T. priklausė ½ dalis ūkio pastatų 2JI/m, 3JI/p, kiemo rūsio 4JI/p, pirties 5JI/m ir kiemo įrenginių, netenkintini, kadangi teismas negali keisti šių ginčijamų sandorių turinio (CK 1.138 str.). Todėl priešieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178, 185 str. str.).

20Ieškovo prašomai pripažinti negaliojančia iš dalies 1994-07-28 Mainų sutarčiai ginčyti pagal LR CK 84 str. (1964 m. redakcija) buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas. Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginčyti 1994-07-28 Mainų sutartį. Kaip nurodė ieškovas apie jo pažeistas teises jis sužinojo, kai gavo 2005-05-04 VĮ Registrų centras raštą Nr.PS-12020 (b.l.10, t.1). Kaip matyti iš VĮ Registrų centras atsiliepimo (b.l.50-51, t.1), jame nurodyta, kad ieškovas P. T. 2005-0331 kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centras Vilniaus filialą, kad būtų ištaisyti, jo manymu, neteisingi įrašai nekilnojamojo turto registre. Tai taip pat patvirtinas byloje esantis P. T. 2005-03-31 pareiškimas VĮ Registrų centras (b.l.55, t.1). Su ieškiniu į teismą ieškovas P. T. kreipėsi 2011-04-06. Taigi, tai patvirtina, jog ieškovas sužinojęs apie savo pažeistas teises, siekdamas išsiaiškinti tikrąją padėtį, iš karto kreipėsi į atitinkamą valstybės instituciją su prašymu, tai atitinka CK 1.5 str. nustatytus principus. Todėl atsakovų J. N., M. S. bei jų atstovų nurodytos aplinkybės, jog ieškovas apie ginčijamo sandorio sudarymą žinojo iš viešojo registro duomenų dar 1994-10-14, atlikdamas jam priklausančio nekilnojamojo turto registraciją (kai tuo metu jau buvo įregistruota 1994-07-28 ginčo mainų sutartis), atmestinos kaip nepagrįstos. Ieškovo bei jo atstovės prašymas taikyti priešieškinio reikalavimams ieškinio senatį yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Ieškovas ir jo atstovė nepateikė jokių oficialių duomenų, kad būtent nuo 1995 metų atsakovui J. N. buvo žinoma apie ginčijamame pažymėjime ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodytus duomenis apie ginčo ūkinius pastatus. Atkreiptinas dėmesys, jog pats ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, jog atsakovas J. N. jokių pretenzijų ieškovui dėl ginčo ūkinių pastatų niekada nereiškė, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu jau nurodė, kad J. N. nuo pat 1995 metų jau reiškė pretenzijas. Todėl laikytina, jog apie ginčijamuose iš dalies pažymėjime ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodytus duomenis atsakovui tapo žinoma gavus ieškovo ieškinį.

21Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22Nurodo, jog teismas nustatęs reikšmingas aplinkybes, jų nepaisydamas padarė išvadas, kurios neatitinka rašytinių įrodymų. Teismo manymas, jog visi ginčo ūkiniai pastatai, esantys dviejuose žemės sklypuose, buvo pastatyti savavališkai, dėl ko priklauso abiejų žemės sklypų savininkams bendros dalinės nuosavybės teise prieštarauja teismo sprendime konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, yra paremtas prielaidomis. Tokia išvada nepagrįsta ir dėl to, jog visų ūkinių knygų įrašai patvirtina, jog P. T. ir M. S. vardais abiems įregistruota nuosavybės teisę į po ½ namo ir į du tvartus, t.y. po atskirą tvartą kiekvienam, esančiuose kiekvieno iš jų sklypuose. Bylos duomenys patvirtina, jog P. T. nuosavybės teise valdė ir jam priklausė ½ namo ir tvartas. Apeliantas nesutinka, jog ginčijamas pažymėjimas Nr. 87 išduotas be teisinio pagrindo, kadangi ūkinių knygų įrašai liudija, jog P. T. ir M. S. priklausė po vieną atskirą ūkinį pastatą. Ši pažyma neprieštarauja byloje esantiems įrodymams. Šalims nepriklauso po ½ visų ūkinių pastatų, kadangi ieškovui nuosavybės teisės į atsakovo sklype esančių ½ pastatų nėra įregistruota. Kad ieškovui priklauso ginčo pastatai liudija 1994-10-24 „Valda“ atliktos pastatų teisinės registracijos išvados, dėl teismo išvada, jog minėto pažymėjimo duomenys neatitinka kitų rašytinių įrodymų, yra nepagrįsta. Teismas neišnagrinėjo reikalavimo dalies dėl mainų sutarties 1 p. dalies pripažinimo negaliojančia, neanalizavo mainų sutarties CK 1.80 str. prasme. Be to, nėra jokių duomenų, jog M. S. turėjo keletą ūkinių pastatų, jam daugiau nei vienas ūkinis pastatas nepriklausė, todėl jis negalėjo mainų sutartimi perleisti to, ko neturėjo.

23Nei atsakovai, nei kiti bylos dalyviai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.

27Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

28Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismas tyrė ir tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus ir iš to padarė pagrįstas išvadas.

29Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, techninio paso matyti, jog pirmoji būtent gyv. namo inventorizacija buvo atlikta dar 1982 metų balandžio mėnesį V. T. prašymu, tačiau jokių duomenų apie ūkio pastatus ar kitus statinius joje nėra. 1987 metų gruodžio mėn. atlikus einamąją gyvenamojo namo (jame esančių patalpų) ir prie jo esančių statinių inventorizaciją (kadastriniai matavimai), taip pat 1994-01-24 atlikus kadastrinių duomenų patikslinimą, užfiksuoti tokie statiniai ir statybos metai: gyv. namas 1Am – 1896 m., veranda 1am – 1896 m., ūkio pastatas 2Im - 1920 m., ūkio pastatas 3Im 1960 m., kiemo rūsys 4Im - 1896 m., pirtis 5Im - 1896 m., kiemo rūsys 6Im - 1896 m., ūkio pastatas 7Im - 1900 m., stoginė 8Im – 1900 m., tualetas – 1900 m., šulinys – 1900 m. Akivaizdu, jog ginčo pastatai buvo pastatyti gerokai iki turto perleidimo V. T., todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo ūkinius pastatus statė V. T. yra visiškai nepagrįstos.

30Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog 1994-03-15 Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio pažymėjime Nr. 87 nurodyti duomenys, kad mirusiajam P. T., Vilniaus rajone, Riešės apylinkėje, ( - ) kaime pagal asmeninę sąskaitą Nr. 1286 priklausė ½ gyvenamojo namo indeksas 1AI/m ir ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/p, kiemo r. 4I1/p, pirtis 5I1/m ir kiemo įreng., esantys 0,15 ha žemės sklype, prieštarauja kitiems bylos duomenims, o būtent: ūkinių knygų duomenyse P. T. asmeninėje sąskaitoje apie tokių statinių priklausomybę jam nėra fiksuota, visur nurodyta tik vienas tvartas ar tvarto ½ dalis, be to išrašuose iš ūkinių knygų F. S. vardu ir M. S. vardu asmeninėse sąskaitose fiksuojamas tik vieno tvarto buvimas, 1994-07-07 Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio pažymėjime Nr. 239 Vilniaus m. inventorizacijos biurui „Valda“ buvo pažymėta tik, kad Vilniaus rajone, Riešės apylinkėje yra namas; ½ namo dalis priklauso pil. S. M., asm. sąsk. Nr.128 (toliau-neįskaitoma), ½ namo dalis priklauso pil. T. P., asm. sąsk. Nr. 1286 ir apie jokius kitus ūkinius pastatus M. S. vardu duomenų nebuvo nurodyta, P. T., mirusio 1993-11-26, testamente (1983-07-06 patvirtintame Vilniaus rajono Ažulaukio apylinkės vykdomojo komiteto sekretoriaus S. P.), buvo nurodyti ½ dalis gyvenamojo namo ir tik vienas tvartas, esantys ( - ) k. Ažulaukės apyl., todėl pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog P. T., mirusiam 1993-11-26, nuosavybės teise priklausė visi ieškinyje nurodyti ūkiniai pastatai, nes tokių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, tokiai išvadai susiformuoti.

31Kita vertus apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo užfiksuoti savavališkai pastatyti ūkiniai pastatai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada pagrįsta tik prielaidomis, todėl yra šalinama iš teismo motyvų. Pažymėtina, jog byloje esančių duomenų negalima spręsti apie ginčo pastatų faktinę prigimtį, kas ir kokiomis aplinkybėmis juos statė. Tačiau šio motyvo šalinimas, nekeičia kitų pirmos instancijos išvadų.

32Nagrinėjamu atveju yra nustatyti akivaizdūs faktai, jog iki pat 1994-03-15 Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio pažymėjimo Nr. 87, nėra nei vieno įrodymo, jog ginčo pastatai egzistavo, ir juolab išimtinai priklausė ieškovui. Net ir testamentu, kurį 1983-07-06 patvirtino Vilniaus rajono Ažulaukio apylinkės vykdomojo komiteto sekretorius S. P., nurodyta, jog T. P. J. palikimą sudaro tik ½ namo ir ūkinio pastato (ūkinis pastatas) – vertėja pažymėjo, jog žodis, einantis po „namo“ neįskaitomas (III t., b.l. 151, 158). Nustačius, jog V. T. jokių pastatų nestatė, 1983-07-06 testamento surašymo metu ieškovo seneliui daugiau nei ½ namo ir ūkinio pastato (ūkinis pastatas) nepriklausė, byloje duomenų apie tai, jog ieškovas, jo senelis ar tėvas patys statė kokius nors pastatus taip pat nėra, o tokių argumentų ieškovas ir neteikė, akivaizdu jog neegzistavo joks teisinis pagrindas į 1994-03-15 Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio pažymėjimą Nr. 87 įrašyti duomenis, jog kad mirusiajam P. T., Vilniaus rajone, Riešės apylinkėje, ( - ) kaime pagal asmeninę sąskaitą Nr. 1286 priklausė ½ gyvenamojo namo indeksas 1AI/m ir ūkio pastatai 2I1/m, 3I1/p, kiemo r. 4I1/p, pirtis 5I1/m ir kiemo įreng. Tai, kad vėlesniuose dokumentuose, kaip antai ieškovo minimoje 1994-10-24 „Valda“ atliktos pastatų teisinės registracijos išvadoje, įrašyti ginčijami duomenys neturi teisinės reikšmės, kadangi kaip išaiškinta pirmos instancijos teismo – tokių duomenų nėra pirminiuose dokumentuose.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmos instancijos teismas pagrįstai aiškino, jog pagal 1964 m. CK 153 str. priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kitaip. Tokia pagrindinio daikto ir priklausinio teisinį statusą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-315/20080; kt.).

34Taigi, P. T. įsigijus 1982 metais iš V. T. dalį gyvenamojo namo, jam perėjo tokia pati dalis ginčo ūkinių pastatų (1964 m. CK 122 str., 153 str.). e to, tai, kad ūkiniai pastatai buvo valdomi kaip bendroji dalinė nuosavybė patvirtino liudytojai M. S. (F. S. žmona), G. M. (S. S. duktė).

35Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog ieškinys yra neįrodytas.

36Sprendžiant dėl priešieškinio pagrįstumo, pasakytina, jog pirmos instancijos teismas, pagrįstai nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-370/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. Č. ir H. M., bylos Nr. 3K-3-244/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. O. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2003; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2007).

37Kaip matyti iš atsakovo J. N. priešieškinyje reiškiamų materialių teisinio pobūdžio reikalavimų, atsakovas siekia pripažinti ieškovui V. T. nuosavybės teises į ½ ginčo pastatų negaliojančiomis. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo atsakovo J. N. priešieškiniu reiškiamų reikalavimų dėl V. T. nuosavybės teisių į ½ ginčo pastatų negaliojančiomis pagrįstumą, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje netinkamai išdėstė visiškai patenkintų priešieškinio reikalavimų turinį. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, kad priešieškinys tenkintinas visiškai ir pripažįstant negaliojančiu Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio 1994-03-15 pažymėjimą Nr. 87 dalyje, dėl ½ pastato 2JI/m, ½ pastato 3JI/p, ½ kiemo rūsio 4JI/p, ½ pirties 5JI/m ir ½ kiemo įrenginių, esančių Vilniaus rajone Riešės apylinkėje, ( - ) kaime, pagal asm. sąskaitą Nr.128 priklausymo mirusiam P. T.; pripažįstant negaliojančiu P. T., a.k. ( - ) po P. T., mirusio 1993-11-26, mirties Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. 1994-07-11 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. 4721, dalyje, dėl ½ pastato 2JI/m, ½ pastato 3JI/p, ½ kiemo rūsio 4JI/p, ½ pirties 5JI/m ir ½ kiemo įrenginių, esančių ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r., kuriam išduotas šis liudijimas.

38Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

39Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir galutinio rezultato. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal atsakovo apeliacinio skundo argumentus byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo; tokio materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo bei taikymo, kuris turėtų įtakos skundžiamo teismo sprendimo pakeitimui ar jo panaikinimui. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

40Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 328, 330 straipsniai).

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

43„Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

44Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio 1994-03-15 pažymėjimą Nr. 87 dalyje, dėl ½ pastato 2JI/m, ½ pastato 3JI/p, ½ kiemo rūsio 4JI/p, ½ pirties 5JI/m ir ½ kiemo įrenginių, esančių Vilniaus rajone Riešės apylinkėje, ( - ) kaime, pagal asm. sąskaitą Nr.128 priklausymo mirusiam P. T..

45Pripažinti negaliojančiu P. T., a.k. ( - ) po P. T., mirusio 1993-11-26, mirties Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. 1994-07-11 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, registro Nr. 4721, dalyje, dėl ½ pastato 2JI/m, ½ pastato 3JI/p, ½ kiemo rūsio 4JI/p, ½ pirties 5JI/m ir ½ kiemo įrenginių, esančių ( - ) k., Riešės apyl., Vilniaus r., kuriam išduotas šis liudijimas.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas V. T. patikslintu ieškiniu (b.l. 20-23, t.1) atsakovams J. N. ir M.... 3. Nurodė, kad ieškovas pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo ½... 4. Ieškovas atsiliepime į atsakovo J. N. priešieškinį (b.l.57-58, t.2),... 5. Ieškovo atstovė prašė taikyti ieškinio senatį atsakovo priešieškinio... 6. Atsakovas J. N. atsiliepime į ieškinį (b.l. 91-92, t.1), nurodė, kad su... 7. Atsakovas J. N. priešieškiniu (b.l.119-121, t.1), prašė: 1) pripažinti iš... 8. Nurodė, kad pagal nuosavybės teisę suteikiančius dokumentus P. T. priklauso... 9. Atsakovas M. S. atsiliepime į ieškinį (b.l.93-95, t.1) nurodė, kad su... 10. Atsakovas M. S. atsiliepime į priešieškinį (b.l. 48-49, t.2), nurodė, kad... 11. Atsakovo pagal priešieškinį - Vilniaus rajono savivaldybės Riešės... 12. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 15 – jo notarų biuro notarė M. L.... 13. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį... 14. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį... 15. Pirmos instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis konstatavo esant... 16. Nuo 1965-01 įsigaliojo 1964 m. Lietuvos Civilinis kodeksas (toliau CK... 17. Pirmos instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog 1982-04-29... 18. Sudarant ginčo mainų sutartį 1964 m. CK 153 str. nustatė, jog priklausinį,... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse... 20. Ieškovo prašomai pripažinti negaliojančia iš dalies 1994-07-28 Mainų... 21. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 22. Nurodo, jog teismas nustatęs reikšmingas aplinkybes, jų nepaisydamas padarė... 23. Nei atsakovai, nei kiti bylos dalyviai atsiliepimo į apeliacinį skundą... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios... 29. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš gyvenamojo namo ir... 30. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, apeliacinio skundo... 31. Kita vertus apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos... 32. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti akivaizdūs faktai, jog iki pat 1994-03-15... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmos instancijos teismas pagrįstai... 34. Taigi, P. T. įsigijus 1982 metais iš V. T. dalį gyvenamojo namo, jam perėjo... 35. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 36. Sprendžiant dėl priešieškinio pagrįstumo, pasakytina, jog pirmos... 37. Kaip matyti iš atsakovo J. N. priešieškinyje reiškiamų materialių... 38. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 39. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo... 40. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas,... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 42. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti iš... 43. „Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.... 44. Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono Riešės apylinkės viršaičio... 45. Pripažinti negaliojančiu P. T., a.k. ( - ) po P. T., mirusio 1993-11-26,...