Byla 2-493-443/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant: R. P., D. G., G. A., K. P., bei R. L

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant pareiškėjai F. M., suinteresuotiesiems asmenims R. P., D. G., K. P., suinteresuotojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. A. atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. M. ir suinteresuotojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. A. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant: R. P., D. G., G. A., K. P., bei R. L., ir

Nustatė

2pareiškėja savo pareiškimu, atsiliepimu į suinteresuotojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. A. pareiškimą ir teismo posėdyje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo A. P. mirties 2000 m. sausio 17 d. priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą. F. M. motina M. P. yra mirusi 1994 m. lapkričio 4 d. R. P., D. G., G. A. yra mirusiojo A. P. vaikai. K. P. ir R. L. yra mirusiojo A. P. vaikaičiai, jo sūnaus Č. P., mirusio 1992 m. lapkričio 13 d., vaikai. Iš karto po tėvo mirties didžiąją dalį tėvo daiktų, namų apyvokos reikmenis F. M. paėmė sau ir juos panaudojo savo asmeniniams interesams patenkinti, nes jie visi buvo jai reikalingi. Pas ją liko ir tėvo asmens bei turto dokumentai. Likusį po tėvo mirties turtą: gyvenamąjį namą, esantį Kaupiškių kaime, K. N. seniūnijoje, Šakių rajone, ir 0,2786 ha, 0,5600 ha bei 1,3500 ha ploto žemės sklypus, esančius Kaupiškių ir Bukšnių kaimuose, K. N. seniūnijoje, Šakių rajone, pareiškėja saugo, rūpinasi, prižiūri kaip savo nuosavą turtą bei panaudoja savo nuožiūra, kaip šio turto savininkė. Tėvas buvo užregistruotas pretendentu dėl nuosavybės teisų atkūrimo į savo motinos E. P. išlikusį 2,50 ha ploto žemės sklypą, esantį Marijampolės apskrityje, Vilkaviškio rajone, Opšrūtų kaime, bet nebaigė tvarkyti dokumentų, nes 2000 m. mirė. F. M. baigė tvarkyti žemės dokumentus tėvo vardu, dalyvavo matuojant žemės sklypus. 2002 m. rugpjūčio 13 d. ji gavo Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 84-14 795 dėl nuosavybės teisės į 2,1886 ha bendro ploto žemės sklypus, esančius Marijampolės apskrities, Šakių rajone, K. N. seniūnijoje, Bukšnių ir Kaupiškių kaimuose, A. P. atkūrimo. Tėvas visą savo turtą pareiškėjai paliko testamentu, kuris 1999 m. kovo 5 d. buvo patvirtintas K. N. seniūno. Niekas pareiškėjai nepaaiškino, kad nurodytą testamentą ji privalo dar patvirtinti pas notarą. Tėvo palikimą faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti per 6 mėnesius nuo jo mirties. Visa tai ji darė ir daro viešai bei atvirai. Niekas nėra jai pareiškęs jokių pretenzijų dėl tėvo palikimo. Dabar norėtų sutvarkyti turto paveldėjimo dokumentus, bet praleido terminą kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo po savo tėvo mirties. Tik teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą ir pripažinus jai teisę paveldėti, galėtų sutvarkyti ir nurodyto turto dokumentus. Suinteresuotieji asmenys palikimo faktiškai valdyti nepradėjo, į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, apie palikimo priėmimą pareiškimo vietos notarui nepadavė, neprieštarauja, kad F. M. priėmė palikimą po savo tėvo mirties. G. A. prašymui patenkinti nėra teisinio pagrindo, nes ji iki šio jos pareiškimo pateikimo teismui niekada realiai nesiekė priimti po tėvo A. P. mirties likusio palikimo, jos pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Po jų tėvo mirties likusį turtą F. M. pasiėmė sau, faktiškai jį valdė bei juo naudojosi ir naudojasi iki dabar viena. G. A. juo nesinaudojo, jokių teisų į jį neišreiškė ir savo valios perimti turtą nerodė. F. M. viena rūpinosi gyvenamojo namo priežiūra, leido tame name gyventi kitiems asmenims, tvarko jo aplinką. G. A. ji siūlė gyventi tėvų name, nes nelabai sutarė su vyru, bet ji atsisakė, pastatais nesirūpino. F. M. baigė tvarkyti žemės dokumentus tėvo vardu, dalyvavo matuojant žemės sklypus, gavo Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl atkūrimo A. P. nuosavybės teisės į 2,1886 ha bendro ploto žemės sklypus, rūpinasi žeme iki dabar, moka visus reikiamus mokesčius. Ji savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Iki mirties tėvas labai sirgo, F. M. jį slaugė, prižiūrėjo. Dar būdamas gyvas ir atsižvelgdamas į tai, kad sirgo ir savarankiškai pats negalėjo tvarkyti visų reikalų, tėvas 1999 m. sausio 21 d. įgaliojimu pavedė F. M. atstovauti jo interesams įvairiose institucijose. K. N. seniūno 1999 m. kovo 5 d. patvirtintu testamentu tėvas visą savo turtą paliko F. M.. Jos tėvas aiškiai išreiškė savo valią testamente, ir jie jo valią privalo gerbti. Tėvo palikimą faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti per 6 mėnesius nuo jo mirties. Tėvui mirus, F. M. jį palaidojo, materialiai padėjo sesuo D. G., ji pagal susitarimą prižiūri kapus, nes F. M. kapinės yra toli. Iš karto po tėvo mirties ji priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti jo palikimą, naudojosi jo daiktais, rūpinosi turto priežiūra, žemės dirbimu, moka mokesčius, kadangi laikė ir laiko save tėvo turto savininke. G. A. rašo netiesą, kad ji po tėvo mirties taip pat iš namų Šakių rajone, K. N. sen., Kaupiškių k., paėmė tėvui priklausančius nuotraukas, indus, kitas šeimos relikvijas, kurios jai priminė tėvą. Dar mamai ir tėvui būnant gyviems, G. A. buvo atvykusi pas motiną ir išsirinko visas savo nuotraukas iš mamos albumo. Daugiau jokio bendravimo su tėvu iki pat jo mirties nebuvo. Po tėvo mirties ji tik dalyvavo laidotuvėse, bet niekuo neprisidėjo prie jų. Netiesa, kad G. A. dėl ligos negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes pagal pateiktą neįgaliojo pažymėjimą, jai neįgalumas nustatytas tik 2011 metais. Iki tol ji buvo sveika. F. M. su ja bendravo 2013 m. balandžio mėnesį, ji jai pateikė savo asmens dokumentus ir jai paaiškino, dėl ko jie jai reikalingi, ji neprieštaravo, kad F. M. priimtų palikimą po tėvo mirties, nes tokia buvo tėvo valia. Taigi po jų tėvo mirties likusį visą turtą faktiškai valdyti pradėjo tik viena F. M., o G. A. jokio turto po jų tėvo mirties valdyti nepradėjo, juo nesirūpino ir faktiškai nesinaudojo.

3Suinteresuotasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė faktiškai valdyti tėvo A. P., mirusio 2000 m. sausio 17 d., turėtą turtą. Ji taip pat yra A. P. duktė kaip ir pareiškėja F. M. Savo atsiliepime, pareiškime ir teismo posėdyje G. A. bei jos atstovė advokatė V. Jurčikonienė nurodė, jog nesutinka su F. M. pareiškimu ir nurodė, kad G. A. tėvas A. P. po jos mamos M. P. mirties gyveno name, kuris priklausė „Šešupės“ tarybiniam ūkiui, Jundilų skyriui. Šiame name gyveno ir daugiau šeimų, vėliau išsikrausčiusių. Iki tėvo mirties likus dvejiems metams, F. M. A. P. parsivežė į savo namus, esančius ( - ), nes tikėjosi, kad jai lengviau bus tėvą prižiūrėti, o jo namai liko tušti. Sesuo nuo namų, kuriuose gyveno tėvas, gyveno apie 200 m atstumu. Kadangi namų apyvokos daiktai buvo seni, tai ji juos paliko namuose, kuriuose gyveno tėvas. Jokių tėvo daiktų ji į savo namus neparsivežė. Kad tėvas turėjo nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nei jis, nei kiti šeimos nariai (broliai, seserys) G. A. nesakė. Tėvui pradėjus gyventi pas pareiškėją bei jam numirus, ji namų, kuriuose gyveno tėvas, neprižiūrėjo ir jais nesirūpino. Jie šiuo metu yra stipriai sugriuvę. Gavusi iš teismo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, G. A. sužinojo, kad jos tėvas nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ), bei tris (0,2786 ha, 0,56 ha ir 1,35 ha) žemės sklypus, esančius Šakių r. sav., K. N. sen., Kaupiškių ir Bukšnių k., kurie įgyti po tėvo mirties pagal 2002 m. rugpjūčio 13 d. apskrities viršininko sprendimą Nr. 84-14795. Dėl šio nekilnojamojo turto turėjimo pareiškėja sąmoningai jai nesakė bei jos neinformavo, nes tikėjosi visą turtą užvaldyti. Taip ji G. A. suklaidino ir ji negalėjo laiku kreiptis pas notarą. Jai kelia įtarimą ir 1999 m. kovo 5 d. K. N. seniūno A. D. testamentas, jame esantis A. P. parašas, jo tikrumas, nes jis skiriasi su parašu, kuris yra 1999 m. sausio 21 d. to paties seniūno išduotame įgaliojime. Be to, neaišku, ar testamentas buvo pateiktas notarui tvirtinti. Dėl minėtų priežasčių G. A. mano, kad pareiškėja apgaule, o gal ir grasinimais ar prievarta privertė palikėją sudaryti testamentą bei įtakoti ją nesikreipti dėl palikimo priėmimo į notarą, ir tokiu būdu užvaldyti visą A. P. turtą. G. A. iš namo, esančio Šakių rajone, K. N. seniūnijoje, Kaupiškių kaime, pasiėmė tėvui priklausiusias nuotraukas, indus, kitas šeimos relikvijas, kurios jai priminė tėvus. Dėl sunkios ligos ji laiku nesikreipė į notaro kontorą dėl paveldėjimo, ir paveldėjimo liudijimas jai nebuvo išduotas, tačiau ji faktiškai yra paveldėjusi tėvo turtą. Dėl ligos jos specialiųjų poreikių lygis yra didelis, ji praktiškai nejuda, visiškai nevaikšto, negali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimų. Per įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą niekas nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo.

4Suinteresuotasis asmuo D. G. sutiko su F. M. reikalavimu, kad po tėvo A. P. mirties jai priklausanti turto dalis nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu būtų perduota faktiškai valdyti ir tvarkyti F. M. jos interesais. D. G. su G. A. pareiškimu, kad ji po savo tėvo A. P. mirties priėmė palikimą, nesutiko, nes palikimą priėmė F. M., ji tėvams susirgus visą laiką jais rūpinosi, lankė ligoninėse, budėjo naktimis, o po mamos mirties tėvą, jam pačiam prašant, slaugė ir prižiūrėjo savo namuose. Tėvas F. M. pasitikėjo ir 1999 m. sausio 21 d. parašė įgaliojimą tvarkyti, prižiūrėti bei atlikti finansinius, ūkinius veiksmus visam turtui, sesuo F. M. tai nuosekliai vykdė. Visa tai D. G. matė lankydamasi pas sergančius tėvus, pati vežiojo tėvus po ligonines, ten pasikeisdavo su seserim F., budėjo, vėliau padėjo F. tėvus palaidoti ir pati už savo lėšas pastatė paminklą kapuose, kuriuos tvarko su F. Prašo G. A. pareiškimą atmesti, nes G. tėvais nesirūpino, o pateiktame reikalavime nurodyta apklausiamąja I. D. net nedalyvavo senelių laidotuvėse, nurodytas apklausiamuoju K. A. visą laiką G. tėvus ignoravo, netgi diskriminavo. G. A. teismui pateikė melagingą informaciją apie tai, kad ji yra nevaikštanti, nes ji gali paliudyti, jog prieš kelis mėnesius G. lankėsi pas savo dukterį ( - ) ir tikrai vaikščiojo. Teismo posėdžio metu D. G. parodė, kad F. viską išdėstė teisingai. Kai tėtis liko vienas, kurį laiką gyveno vienas, jai paskambindavo, džiaugėsi, kad F. ateina ir klausė jos patarimo, ką daryti. Sakė, kad F. kviečia pas save ir apsisprendė. 1996 m. pavasarį persikėlė pas ją. Viską susivežė, susinešė. Paskui sunkiai susirgo ir prireikė vežti į Kauną. Buvo tikimybė, kad negrįš namo, ir tėtė pasakė, kad reikia surašyti testamentą. Jis jos paklausė, ar ji nori žemės ir pastatų, bet ji atsisakė, ir tada jis pats pasakė, kad F. paliks. Jis pats matė, kad juo ji rūpinasi, žemę dirba. Kai tėtis mirė, ką reikėjo darė, važinėjo, tvarkė. F. tvarkė namus, R. surado duobkasius. Gavo iš valstybės pinigų, ji davė. Nebuvo reikalo šnekėtis apie paveldėjimą, nes buvo viskas aišku, kad F. liks. Niekam nieko nereikėjo. Gaila, kad F. nesuprato, kad testamentą reikia užregistruoti. Tėtis paskutiniu laiku sirgo glaukoma. Kai rašėsi įgaliojimą, matė geriau, o paskui atpažindavo juos iš balso – klausdavo, kuri atvažiavo. G. A. laukė, bet nesulaukė. Paskutiniu metu jis nematė, bet pasirašė pats. D. G. taipogi turi mamos daiktų, F. viską davė ir liepė pasiimti. Nuotraukų neėmė, nes pati turėjo. Gal ir G. pasiėmė, bet tai yra natūralu. Nelaiko, kad tai yra turto priėmimas valdyti ir tvarkyti. F. rūpinosi pastatais, vandentiekiu, kad neužšaltų. T. G. kviesdavo mesti vyrą ir eiti pas juos gyventi, bet ji nėjo. Kiek žino, G. nuo 1997 m. tikrai nesirgo. Paskui ieškojo to invalidumo ir surado. Būdavo, kad A. iki kraujo sumušdavo seserį. Jai jis paskambinęs klausė apie šeimos ligas, tai pasakė, kad mažiau ją muštų. Kai jai buvo 50 metų, 2000 metais G. buvo sveika sveikutaitė, jos baliuje šoko. Buvo su vaikais atvažiavusi. Mokesčius mokėjo F., ji rūpinosi viskuo, žolės buvo nupjautos, visi stebėjosi, kaip ji viską padaro. Nežino apie tai, kad A. buvo neleista rūpintis. Iš pradžių žemę dirbo pati F., o dabar – nežino.

5Suinteresuotasis asmuo K. P. sutiko su F. M. reikalavimu, kad po senelio A. P. mirties jam priklausanti turto dalis nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu būtų perduota faktiškai valdyti ir tvarkyti F. M. jos interesais. K. P. nesutiko su G. A. pateiktu pareiškimu, nes palikimą priėmė F. M., tėvams susirgus visą laiką jais rūpinosi, lankė ligoninėse ir budėjo naktimis, o po mamos mirties tėvą, jam pačiam prašant, slaugė ir prižiūrėjo savo namuose. Senelis F. M. pasitikėjo ir 1999 m. sausio 21 d. parašė įgaliojimą tvarkyti, prižiūrėti bei atlikti finansinius, ūkinius veiksmus visam turtui, teta F. tai nuosekliai vykdė. Visa tai K. P. nurodo matęs lankydamasis pas sergančius senelius. Teismo posėdžio metu K. P. parodė, kad patvirtina, ką sakė teta F. Jis viską žinojo ir tam pritarė. Dėl G. A. – tai yra ne jos iniciatyva. Jis, kaip anūkas, lanko kapus. 1998 m. ar 1999 m. liko nakvoti pas F. per Vėlių dieną. Buvo savaitgalis, sėdėjo su seneliu, kalbėjosi, jis sakė, kad neturėjo niekas užpykti, nes nori viską palikti F. Gal jis galvojo, kad jis prieštarautų.

6Suinteresuotasis asmuo R. L. sutiko su F. M. reikalavimu, kad po senelio A. P. mirties jai priklausanti turto dalis nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu būtų perduota faktiškai valdyti ir tvarkyti F. M. jos interesais. R. L. nesutiko su G. A. pateiktu pareiškimu, nes palikimą priėmė F. M., tėvams susirgus visą laiką jais rūpinosi, lankė ligoninėse ir budėjo naktimis, o po mamos mirties tėvą, jam pačiam prašant, slaugė ir prižiūrėjo savo namuose. Senelis F. M. pasitikėjo ir 1999 m. sausio 21 d. parašė įgaliojimą tvarkyti, prižiūrėti bei atlikti finansinius, ūkinius veiksmus visam turtui, teta F. tai nuosekliai vykdė. Visa tai R. L. nurodo mačiusi lankydamasi pas sergančius senelius.

7Suinteresuotasis asmuo R. P. atsiliepime sutiko su F. M. reikalavimu, kad po tėvo A. P. mirties jam priklausanti turto dalis nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu būtų perduota faktiškai valdyti ir tvarkyti F. M. jos interesais. R. P. nesutiko su G. A. pateiktu pareiškimu, nes palikimą priėmė F. M., tėvams susirgus visą laiką jais rūpinosi, lankė ligoninėse ir budėjo naktimis, o po mamos mirties tėvą, jam pačiam prašant, slaugė ir prižiūrėjo savo namuose. Tėvas F. M. pasitikėjo ir 1999 m. sausio 21 d. parašė įgaliojimą tvarkyti, prižiūrėti bei atlikti finansinius, ūkinius veiksmus visam turtui, sesuo F. tai nuosekliai vykdė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų, kad jo dalis tektų jam. R. P. parodė, kad pritaria tam, ką sakė F. Tėtį laidojo ji. Tėvo daiktai, dokumentai liko pas F. Po tėčio mirties buvo likę pastatai ir po jais žemė ir dar žemė kitame rajone. Dokumentus tvarkė tėtis, o paskui – F. Dirbo žemę, mokėjo mokesčius. Kompensacijos už paveldimą turtą jis negavo, negavo jokių pinigų iš F. M..

8F. M. pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai, suinteresuotojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. A. pareiškimas nepagrįstas ir atmestinas.

9Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK 445 str. 2 d. 8 p.).

10Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų tėvas A. P. mirė 2000 m. sausio 17 d., tačiau į teismą pareiškėja F. M. kreipėsi tik 2013 m. balandžio 26 d., o suinteresuotasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. A. – 2013 m. birželio 6 d. Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas civilinis kodeksas, tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 str. 2 d. nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 str. apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus.

11Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti /..../.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 46 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001 ir kt.).

12Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardintų sąlygų visumai, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja F. M. pateikė testamentą, pagal kurį A. P. visą jam priklausantį turtą, kuris mirties dieną jam priklausytų, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po mirties paliko jai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

13Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001 ir kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

14Pareiškėjos F. M. nurodytos aplinkybės, suinteresuotųjų asmenų, liudytojų parodymai patvirtina, kad F. M. savo tėvo A. P. palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti, tai yra, kaip ji nurodė, po tėvo mirties ji ne tik paėmė ir savo asmeniniams interesams patenkinti naudojo didžiąją dalį tėvo daiktų, namų apyvokos reikmenų, pas ją liko tėvo asmens bei turto dokumentai, bet taip pat saugojo, rūpinosi ir prižiūrėjo kaip nuosavą po tėvo mirties likusį turtą: gyvenamąjį namą, esantį ( - ) ir 0,2786 ha, 0,5600 ha bei 1,3500 ha ploto žemės sklypus, esančius Šakių r. sav., K. N. sen., Kaupiškių ir Bukšnių kaimuose. Be to, F. M. baigė tvarkyti žemės dokumentus tėvo vardu dėl nuosavybės teisių į jo motinos E. P. išlikusį 2,50 ha ploto žemės sklypą, esantį Marijampolės apskrityje, Vilkaviškio rajone, Opšrūtų kaime, atkūrimo, dalyvavo matuojant žemės sklypus. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ir suinteresuotieji asmenys patvirtino, kad F. M. po tėvo mirties rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, tvarko aplinką, nuomoja, moka mokesčius. Tai patvirtina ir į bylą pateikti dokumentai.

15Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. K., S. S. ir S. M. nurodė, kad mirus A. P. su juo buvo F. M., ji laidojo tėvą, prižiūrėjo ir dabar prižiūri sodybą, tvarkė žemės dokumentus,leido kitiems asmenims gyventi tėvo name. J. K. bei S. S. teismui parodė, kad G. A. nepažįsta, S. M. – kad G. A. pažinojo, kai ji buvo jauna, nėra matęs nuo to laiko, kai ji persikraustė į Marijampolę, po A. P. mirties taip pat nėra jos matęs. Taigi nelaikytini pagrįstais G. A. argumentai, kad po tėvo A. P. mirties ji taip pat priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti vien dėl to, jog pasiėmė kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus: nuotraukas, indus, kitas šeimos relikvijas, kurios jai priminė tėvus. Iš liudijusio suinteresuotojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. A. sutuoktinio K. A. parodymų galima spręsti, kad prie laidojimo rūpesčių jie prisidėjo panašiai kaip ir visi kiti mirusiojo vaikai – davė darbovietės skirtą pašalpą, produktų. Pažymėtina, kad kiti suinteresuotaisiais asmenimis į bylą įtraukti A. P. vaikai – D. G. ir R. P. – nurodė taip pat rūpinęsi mirus tėvui: R. P. surado duobkasius, D. G. laidotuves rėmė materialiai, pastatė paminklą, tačiau visi suinteresuotieji asmenys, išskyrus G. A. parodė suvokę, jog viso turto paveldėtoja yra F. M.. Tiek K. A., tiek A. kaimynė R. Z. liudijo, kad G. A. iš tėvo namų parsivežė kai kuriuos daiktus: lašinių paltį, pagalvę, lėkštę, dvi lėkštutes; neveikiančią barzdaskutę, K. A. pasiėmė kelnes, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos – suinteresuotųjų asmenų, liudytojų parodymų, byloje esančių dokumentų, teismas negali daryti išvados, kad šių daiktų pasiėmimas laikytinas G. A. valios tėvo turtą valdyti kaip savo išreiškimu ir laikymu savęs turto savininke (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimas yra laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikomas palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Suinteresuotasis asmuo D. G. yra parodžiusi, kad ji, kaip ir G. A., turinti mamos daiktų, nes F. M. viską davė ir liepė pasiimti. Darytina išvada, jog F. M., suvokdama save turto paveldėtoja, leido pasiimti tiek G. A., tiek ir kitiems broliui bei seseriai jų pageidaujamus mirusių tėvų daiktus.

16G. A. niekada nesirūpino pagrindine palikimo turto dalimi – statiniais ir žeme, nors iš bylos medžiagos spręstina, jog apie šį turtą žinojo, nesikreipė į notaro biurą, norėdama priimti tėvo palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Argumentai dėl teisės paveldėti nesuvokimo dėl ligos teismo vertintini kritiškai, kadangi byloje pakanka duomenų, iš kurių spręstina, jog G. A. mirus tėvui ir šešis mėnesius, t. y. įstatymo nustatytu terminu palikimui priimti, galėjo suvokti savo teisę paveldėti ir ją realizuoti. Suinteresuotojo asmens su savarankiškais reikalavimais argumentai dėl testamento negaliojimo taip pat nelaikytini pagrįstais, kadangi jie paneigti teisme liudijusio testamentą tvirtinusio A. D. parodymais, be to, byloje nėra ir jokių A. P. parašo klastotę, ir tuometinio K. N. seniūno A. D. ar kitų pareigūnų neteisėtus veiksmus, tvirtinant testamentą, pagrindžiančių duomenų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad viso turto palikimas testamentu pareiškėjai F. M. šioje byloje nelaikytinas esminiu įrodymu, kadangi F. M. į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą taip pat nesikreipė ir, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų visumos, priėmė A. P. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti bei tvarkyti.

17Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Kartu teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Šioje byloje teismas mano, jog yra didesnė tikimybė, jog F. M., turėdama tam pagrįstą pagrindą, tvarkė ir prižiūrėjo mirusio tėvo A. P. turtą, ir tokiu būdu priėmė palikimą, o G. A., taip pat turėdama tam pagrįstą pagrindą, jo netvarkė ir neprižiūrėjo, nepriimdama tėvo A. P. palikimo faktiniu valdymu.

18Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir teismo posėdyje ištirtas aplinkybes daro išvadą, kad F. M., žinodama apie mirusio A. P. esamą testamentą, turėjo pagrindą po tėvo mirties laikyti save viso jo turto savininke. Nors testamentas po palikėjo mirties nebuvo pateiktas notarui, tačiau šiuo atveju šis dokumentas patvirtina pagrįstą pareiškėjos valią valdyti turtą. Todėl po tėvo mirties ji rūpinosi sodyba, žeme, tvarkė nuosavybės atkūrimo reikalus, ko G. A. nedarė, byloje neįrodė, jog tai jai buvo draudžiama. Tokias išvadas teismas padarė išklausęs pareiškėjos, suinteresuotųjų asmenų, suinteresuotojo asmens su savarankiškais reikalavimais atstovė paaiškinimų, liudytojų parodymų, išanalizavęs bylos medžiagą.

19Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str., teismas

Nutarė

20pareiškėjos F. M. prašymą tenkinti visiškai.

21Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja F. M., asmens kodas ( - ), gyvenanti ( - ), savo interesais yra priėmusi faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po A. P., asmens kodas ( - ) mirties 2000 m. sausio 17 d. (2000 m. sausio 17 d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 2).

22Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

23Pareiškėjos G. A., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - ), prašymą atmesti.

24Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant... 2. pareiškėja savo pareiškimu, atsiliepimu į suinteresuotojo asmens su... 3. Suinteresuotasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. A. prašo nustatyti... 4. Suinteresuotasis asmuo D. G. sutiko su F. M. reikalavimu, kad po tėvo A. P.... 5. Suinteresuotasis asmuo K. P. sutiko su F. M. reikalavimu, kad po senelio A. P.... 6. Suinteresuotasis asmuo R. L. sutiko su F. M. reikalavimu, kad po senelio A. P.... 7. Suinteresuotasis asmuo R. P. atsiliepime sutiko su F. M. reikalavimu, kad po... 8. F. M. pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai, suinteresuotojo asmens... 9. Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų tėvas A. P. mirė 2000 m. sausio... 11. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą... 12. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 13. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo... 14. Pareiškėjos F. M. nurodytos aplinkybės, suinteresuotųjų asmenų,... 15. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. K., S. S. ir S. M. nurodė, kad... 16. G. A. niekada nesirūpino pagrindine palikimo turto dalimi – statiniais ir... 17. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi... 18. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir teismo posėdyje ištirtas aplinkybes... 19. Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK... 20. pareiškėjos F. M. prašymą tenkinti visiškai.... 21. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja F. M., asmens... 22. Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.... 23. Pareiškėjos G. A., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - ), prašymą atmesti.... 24. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...