Byla e2A-342-381/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NEG Recycling“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ apeliacinius skundus bei atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prisidėjimą prie ieškovės apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1258-657/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinius atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai filialo Lietuvoje, dėl pažeistų teisių gynimo, sutarties sąlygų pakeitimo, draudimo išmokos mokėjimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ priešieškinį dėl baudos priteisimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), Marijampolės savivaldybės administracija, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, Šakių rajono savivaldybės administracija, Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Kalvarijos savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEG Recycling“ su ieškiniais kreipėsi į teismą, prašydama:

71.1.

8Pripažinti atsakovės UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ (toliau – MAATC) 2018 m. kovo 13 d. atliktą vienašalį 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 (toliau – Sutartis) nutraukimą neteisėtu bei negaliojančiu ir atkurti Sutarties galiojimą;

91.2.

10Įpareigoti MAATC vykdyti Sutartį ir atsiimti (išvežti) iš Mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginių teritorijos atliekų rūšiavimo metu atskirtas (atskiriamas) degiąsias atliekas;

111.3.

12Pakeisti Sutarties priedu esančių Pirkimo dokumentų III Skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 1 skirsnio „Bendrosios techninės specifikacijos“ 3.3.1 ir 3.3.2 punktuose esančias lenteles, jas išdėstant taip:

13Parametras

14Mato vienetas Rodiklis

15Antrinių žaliavų atskyrimo efektyvumas, t. sk.

16% nuo patenkančio į įrenginius antrinių žaliavų frakcijos srauto (atskyrimui tinkamų antrinių žaliavų kiekis MKA sraute nustatomas atliekant periodinius ketvirtinius atliekų sudėties nustatymo tyrimus pagal teisės aktų reikalavimus)

17? 70

18Juodieji metalai

19% nuo patenkančio į įrenginius juodųjų metalų frakcijos srauto, tinkamo antrinėms žaliavoms

20? 70

21Plastikai

22% nuo patenkančio į plastikų frakcijos srauto, tinkamo antrinėms žaliavoms

23? 45

24Priemaišų kiekis atskirose antrinėse žaliavose

25%

26? 10

27Lentelė. Reikalavimai antrinių žaliavų atskyrimo efektyvumui ir kokybei:

28Lentelė. Reikalavimai kietojo atgautojo kuro (KAK) frakcijos atskyrimui:

29Parametras

30Mato vienetas Rodiklis

31Atskyrimo efektyvumas

32% nuo patenkančio į įrenginius KAK frakcijos atskyrimui tinkančių atliekų srauto (KAK frakcijos atskyrimui tinkančių atliekų kiekis MKA sraute nustatomas atliekant periodinius ketvirtinius atliekų sudėties nustatymo bandymus pagal teisės aktų reikalavimus ir įvertinus antrinių žaliavų atrinkimą)

33? 70

34Šilumingumas

35MJ/kg

36? 10

37Drėgnis

38%

39? 25

40Chloro kiekis

41%

42? 1,0

431.4.

44Pripažinti MAATC 2017 m. birželio 26 d. rašte Nr. (1.13)SD-317 „Dėl sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimo (sutarties liudijimo / poliso Nr. SĮLD 109174)“, 2017 m. birželio 29 d. pretenzijoje Nr. (1.13) SD-319 „Dėl sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimo (sutarties liudijimo / poliso Nr. SĮLD 109174)“ ir 2017 m. rugsėjo 28 d. pretenzijoje Nr. (1.13)SD-490 „Dėl sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimo (sutarties liudijimo / poliso Nr. SĮLD 119714)“ pateiktą reikalavimą išmokėti laidavimo draudimo išmoką nepagrįstu ir nevykdytinu ir uždrausti AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai filialo Lietuvoje, (toliau – Draudikas) vykdyti minėtame MAATC rašte bei pretenzijose pateiktą reikalavimą išmokėti laidavimo draudimo išmoką;

451.5.

46Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

472.

48Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal UAB „NEG Recycling“ ir MAATC sudarytos Sutarties priedo 2.1 punktą MBA įrenginių eksploatavimo etape MAATC yra įsipareigojęs perduoti operatoriui (ieškovei) Marijampolės regione susidariusias mišrias komunalines atliekas (toliau – ir MKA) tikslu jas išrūšiuoti, atskiriant perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas, o operatorius yra įsipareigojęs valdyti, prižiūrėti ir eksploatuoti MBA įrenginius atliekoms išrūšiuoti. Atsakovė 2017 m. spalio 11 d. ieškovei pateiktame pranešime nurodė, kad vienašališkai nutraukia Sutartį, nes ieškovė: 1) nevykdo įsipareigojimo iš gauto MKA srauto atskirti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų; 2) nevykdo įsipareigojimo gaminti kietąjį atgautą kurą; 3) be teisėtos ir pakankamos priežasties sustabdė atliekų priėmimą į MBA įrenginius daugiau nei 10 darbo dienų. Atsakovės nurodyti pažeidimai yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinės situacijos.

493.

50Mišrias komunalines atliekas į MBA įrenginius pristato atsakovė, todėl būtent ji turi sudaryti galimybę MBA įrenginiuose apdoroti ne mažiau kaip 65 000 t mišrių komunalinių atliekų per metus, kadangi tik esant tokiam jų srautui galima pasiekti Sutartyje numatytus rodiklius. Sutartis numato ir reikalavimus mišrių komunalinių atliekų sudėčiai. Konkretus MKA atliekų kiekis ir sudėtis buvo esminė faktinė prielaida konkrečiam procentiniam antrinių žaliavų kiekiui išrūšiuoti, tačiau nuo pat MBA įrenginių eksploatavimo pradžios MAATC pažeidžia Sutartį ir nepristato Sutartyje numatytos sudėties ir kiekio mišrių komunalinių atliekų, todėl ieškovė objektyviai negali iš bendro jų srauto atskirti numatyto kiekio antrinių žaliavų. Ieškovė negalėjo tikėtis, kad atsiras tokie reikšmingi mišrių komunalinių atliekų kiekio ir sudėties neatitikimai Sutartyje numatytiems rodikliams, todėl neturėjo galimybių įsivertinti ir prisiimti visos mišrių komunalinių atliekų kiekio ir sudėties pasikeitimo rizikos. Pristatomų mišrių komunalinių atliekų sudėties ir kiekio neatitikimas Sutarties sąlygoms yra žymus (MKA sraute popieriaus kiekis yra iki dviejų kartų, plastiko – du kartus, stiklo – virš keturių kartų mažesnis nei numatyta Sutartyje) ir šis neatitikimas turi esminės reikšmės ieškovės sutartinių prievolių tinkamam vykdymui.

514.

522017 m. rugpjūčio 24 d. morfologijos tyrimai patvirtina, kad į MBA įrenginius pristatomose mišriose komunalinėse atliekose yra vos 4,7 procentai antrinių žaliavų rūšiavimui tinkamų atliekų. Dėl pasikeitusios atliekų sudėties MKA dalis, iš kurios yra gaunama kietojo atgautojo kuro frakcija (degiosios medžiagos), yra taip pat beveik du kartus mažesnė, nei numatyta pirkimo dokumentuose. Ieškovei pristatomų atliekų kiekis reikšmingai sumažėjo ta atliekų dalimi, iš kurios ir yra atrenkamos antrinės žaliavos, o padidėjo bioskaidžių atliekų dalis. Taigi, dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių yra pasikeitusi mišrių komunalinių atliekų sudėtis ir toks pasikeitimas yra esminis, nebeleidžiantis tinkamai vykdyti sutarties.

535.

54Pagal Sutartį ieškovė turėjo atskirti keturias kokybės kriterijus atitinkančias degias atliekas, o ne gaminti kietąjį atgautąjį kurą, ir šių Sutarties įsipareigojimų laikėsi, o MBA įrenginiai buvo sustabdyti dėl MAATC sutartinių prievolių nevykdymo. Pagal tikrąją šalių valią, išreikštą sudarant Sutartį, kietasis atgautas kuras tenka atsakovei. Ieškovės galimybės sandėliuoti degiąsias medžiagas Marijampolės MBA įrenginių teritorijoje yra ribotos. Susikaupęs kietojo atgautojo kuro kiekis užima didžiąją dalį teritorijos, trukdo normaliam darbui bei pačių įrenginių veiklai. Realus ir saugus saugojamo kietojo atgautojo kuro maksimalus kiekis yra 2 400 t. Sukaupus tokį kiekį yra pažeidžiama TIPK leidimo sąlyga dėl laikino atliekų saugojimo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių teritorijoje. Be to, kietasis atgautasis kuras, laikantis Sutarties nuostatų, yra suvyniotas į specialią plėvelę, kuri skirta tik trumpalaikiam saugojimui, todėl plėvelė pradėjo trūkinėti, dėl ko kietasis atgautasis kuras patenka į aplinką. MBA įrenginių teritorijoje buvo sukaupta virš 7 000 t kietojo atgautojo kuro frakcijos, kurį atsiimti ir išvežti turėjo MAATC. Jei operatorius būtų prisiėmęs sutartinę prievolę transportuoti ir utilizuoti atskirtą kietojo atgautojo kuro frakciją, būtų įvertinęs ir įtraukęs į įkainį jos transportavimo ir utilizavimo kaštus. Su konkurso nugalėtoju sudaryta sutartis turi atitikti pirkimo dokumentų tekstą. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių teritorijoje esantis maksimalus leistinas kietojo atgautojo kuro frakcijos kiekis fiziškai neleidžia saugiai eksploatuoti įrenginių, todėl atsakovė įpareigotina atsiimti (išvežti) iš MBA įrenginių teritorijos atliekų rūšiavimo metu atskirtas (atskiriamas) degiąsias atliekas. Atliekų priėmimas buvo sustabdytas išimtinai dėl MAATC neteisėtų veiksmų ir nevykdomos sutartinės pareigos atsiimti iš MBA įrenginių teritorijos operatoriaus atskirtą kietojo atgautojo kuro frakciją. MAATC išvežus sukauptas degiąsias atliekas iš MBA įrenginių teritorijos, ieškovė MBA įrenginių veiklą galėtų atnaujinti tą pačią dieną.

556.

56Nutraukiant Sutartį nesilaikyta nutraukimo procedūros, nes vienašalis sutarties nutraukimas buvo vykdomas prieš penkis mėnesius MAATC surašyto pranešimo pagrindu.

577.

58Sutarties pakeitimu, kad išrūšiuojamų atliekų efektyvumas būtų skaičiuojamas ne nuo bendro mišrių komunalinių atliekų srauto, o nuo konkrečios rūšies atliekų kiekio sraute, būtų sudarytos sąlygos protingai vykdyti Sutartį. Pasikeitus mišrių komunalinių atliekų kiekiui ir sudėčiai, ieškovė objektyviai nebegali atrinkti ne mažiau 28 proc. kietojo atgautojo kuro frakcijos, jos kiekį skaičiuojant nuo bendro MKA srauto. Todėl Sutartis keistina, numatant, kad operatorius privalo atrinkti ne mažiau 70 proc. kietojo atgautojo kuro frakcijos, atrinkimo efektyvumą skaičiuojant nuo į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius patenkančiame mišrių komunalinių atliekų sraute esančio kietojo atgautojo kuro gamybai tinkančios atliekų frakcijos kiekio.

598.

60Neegzistuojant MAATC pretenzijose nurodytiems Sutarties pažeidimams, neatsiranda ir pagrindas draudimo išmokoms išmokėti pagal Draudiko išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą). Net jei būti nustatyti tam tikri pažeidimai, draudimo išmoka neturėtų būti mokama, nes MAATC nepagrindė savo realių nuostolių.

619.

62Atsakovė MAATC atsiliepimuose su ieškovės reikalavimais nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš UAB „NEG Recycling“ priteisti 41 692,53 Eur baudą bei bylinėjimosi išlaidas.

6310.

64MAATC nurodė, kad pagal Sutarties Pirkimų dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 3 dalies 3 punkto 3.3.1 papunktį UAB „Neg Recycling“ įsipareigojo iš gauto MKA srauto atskirti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų, o pagal 3.3.2 papunktį po MKA mechaninio biologinio apdorojimo ieškovė įsipareigojo gaminti kietąjį atgautąjį kurą. Ieškovė minėtų savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Be to, pagal Sutartį bei jos priedo 4.2.1 punktą ieškovė įsipareigojo darbo metu priimti ir tvarkyti atliekų vežėjų, regiono teritorijoje gyvenančių ir (ar) veikiančių atliekų turėtojų, pateikusių atliekų tvarkymo sutartis su atliekų tvarkymo centru, į MBA įrenginį tinkamai pristatytas atliekas, jeigu jos atitinka atliekų priėmimo kriterijus, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. be teisėtos ir pakankamos priežasties ieškovė sustabdė paslaugų teikimą daugiau nei 10 darbo dienų. Atsakovė buvo ieškovei nurodžiusi terminą, per kurį ieškovė turėjo galimybę pašalinti minėtus pažeidimus, tačiau ieškovė pažeidimų nepašalino.

6511.

66Atsakovės teigimu, ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui neturi įtakos MKA kiekio ir sudėties pokytis, nes jis yra minimalus, be to, ieškovės įsipareigojimai yra apibrėžti procentine išraiška, o ne svorio matais. Ieškovei ir atsakovei sudarius Sutartį, pirkimo dokumentų sąlygos tapo jos dalimi. Sutartyje nėra jokių išlygų ar sąlygų, kurios leistų operatoriui atskirti mažesnį procentą antrinių žaliavų, nes tai prieštarautų pagrindiniams sutarties tikslams – atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę Nr. VP-3-3.2.-AM-01 bei Sutarties sąlygoms. Ieškovė neteisingai nurodo šalių įsipareigojimų turinį, nes pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo ne atrinkti degiąsias atliekas, o gaminti kietąjį atgautąjį kurą. Ieškovė Marijampolės MBA įrenginiuose kietojo atgautojo kuro nėra sukaupusi, nes jo tiesiog negamina, o tik atskiria degiąsias atliekas. Be to, galioja Sutarties priede numatytos 4.2.12 punkto sąlygos ir Sutarties priedo 1 punkte pateikto perdirbimui paruoštų medžiagų apibrėžimo formuluotės, pagal kurias kietasis atgautasis kuras priklauso išimtinai operatoriui.

6712.

68MAATC teisė vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino yra numatyta Sutartyje bei jos priedo 18.3 punkte, tais atvejais, jeigu operatorius padaro Sutarties pažeidimus, numatytus priedo 18.3.1–18.3.6 punktuose. Atsakovė, inicijuodama vienašališką Sutarties nutraukimą, siekė, kad projektas „Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ būtų visiškai įgyvendintas, nes jo įgyvendinimas dėl ieškovės daromų Sutarties pažeidimų tapo neįmanomas.

6913.

70Ieškovė klaidina teismą, kad MAATC nevykdo Sutarties pristatyti tam tikrą kiekį mišrių komunalinių atliekų, nes atsakovė tokios prievolės neturi. Sutartyje numatyta tik, kad bendras mišrių komunalinių atliekų kiekis apdorojimui į MBA įrenginius neviršys 65 000 t/m. Ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti pakeisti Sutartį, nes yra įvertinusi ir prisiėmusi visas rizikas dėl komunalinių atliekų kiekio ir sudėties pokyčio. Sutarties šalys yra susitarusios, kokia tvarka gali būti keičiamos Sutarties sąlygos. Sąlygos, kurias prašo keisti ieškovė, yra esminės viešųjų pirkimų prasme, todėl negali būti keičiamos.

7114.

72Sutarties 18.7 punktas numato, kad operatoriui pažeidus sutartį, jis įsipareigoja sumokėti užsakovui baudą, kuri lygi 10 proc. eksploatavimo paslaugų kainos už praėjusį ataskaitinį kalendorinį laikotarpį (vadovaujantis operatoriaus pasirašytu paslaugų perdavimo priėmimo aktu ir atitinkama PVM sąskaita faktūra), bei atlyginti užsakovo patirtus nuostolius ar išlaidas, kurių nepadengia sumokėtoji bauda. Bauda už 2017 m. vasario – birželio mėnesių laikotarpį sudaro 41 692,53 Eur, t. y. 10 proc. nuo 416 925,322 Eur sumos už suteiktas ieškovei paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras, todėl tokia suma turi būti priteista iš ieškovės už Sutarties pažeidimą.

7315.

74Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje, su ieškovės reikalavimais jos atžvilgiu nesutiko, dėl kitų ieškovės reikalavimų atsakovės MAATC atžvilgiu palaikė ieškovės poziciją. Nurodė, kad ieškovė nurodo galimus neteisėtus procedūrinius veiksmus, nes MAATC nėra pateikusi dokumentų, pagrindžiančių naudos gavėjo patirtus nuostolius. Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Nepagrįstas išmokėjimas būtų neteisėtas, bet mano, kad tai negali būti savarankišku ieškinio reikalavimu, nes ginčo esmė yra MAATC reikalavimų pripažinimas nepagrįstais ir nevykdytinais. Draudikas šiuo metu nėra priėmęs sprendimo, nes vyksta teisminiai ginčai ir bendradarbiavimas tarp draudiko, draudėjo ir naudos gavėjo. Ieškovė negali kontroliuoti ar daryti įtakos atliekų vežėjams bei kontroliuoti atliekų sudėties ar pateikiamo perdirbtinų atliekų kiekio, todėl yra ne vienas pagrindas atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybes. MAATC turi pareigą pagal Sutartį pasiimti KAK, nes jo kokybė atitinka sutartyje nustatytus reikalavimus.

7516.

76Trečiasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija su ieškiniais nesutiko, prašė ieškinius atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui neturi įtakos mišrių komunalinių atliekų kiekio ir sudėties pokytis, nes jis yra minimalus, be to, ieškovės įsipareigojimai yra apibrėžti procentine išraiška, o ne svorio matais. Sutartyje nėra jokių išlygų ar sąlygų, kurios leistų operatoriui atskirti mažesnį procentą antrinių žaliavų. Ieškovė Marijampolės MBA kietojo atgautojo kuro nėra sukaupusi, nes jo tiesiog negamina, o tik atskiria degiąsias atliekas. Kietasis atgautasis kuras priklauso išimtinai ieškovei. Ieškovė padarė visus MAATC nurodytus pažeidimus.

7717.

78Tretieji asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

7918.

80Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – MRAAD) ieškinių pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ta pati degi medžiaga, kurią MBA įrenginiuose iš bendro atliekų srauto atskiria ieškovė, dažnai net ir tame pačiame dokumente įvardijama skirtingai. Aplinkosauginius reikalavimus šiuo atveju pažeidinėja tiek ieškovė, tiek ir atsakovė.

8119.

82Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) nurodė, kad projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal projekto „Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ finansavimo sutartį neapsiriboja MBA įrenginių pastatymu, bet yra platesni. Projekto vykdytojui nutraukus MBA sutartį, galimai būtų pažeistas reikalavimas dėl draudimo projekto vykdytojui būti MBA biologinio apdorojimo įrenginių operatoriumi. MAATC savo 2016 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. (1.65)SD-452 yra nurodžiusi, kad atsižvelgus į pakuočių ir antrinių žaliavų atskiro rūšiuojamojo surinkimo plėtrą ir tendencijas bei pasikeitus mišrių komunalinių atliekų sudėčiai iš likusio mišraus komunalinių atliekų srauto, paduodamo perdirbimui į MBA įrenginius, yra nerealu pasiekti Sutartyje numatytą 10 procentų antrinių žaliavų nuo bendro mišrių komunalinių atliekų srauto rodiklį. Vertinant atskirtų degių atliekų kokybę, turi būti vadovaujamasi Sutarties pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir Užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Užsakovo reikalavimai“ 3.3.2 punkto „Reikalavimai KAK atskyrimui“ lentelėje pateiktais reikalavimais. Nustačius, kad degi frakcija atitinka Sutarties reikalavimus ir tyrimai atlikti tinkamai, būtų laikoma, jog atsakovė nepagrįstai atsisako paimti degią frakciją iš ieškovės. APVA, kaip įgyvendinančios institucijos, siekis yra tai, jog MBA įrenginių veikimas būtų atnaujintas ir projekto „Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ tęstinumas užtikrintas.

83II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8420.

85Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės UAB „NEG Recycling“ ieškinius atmetė, o atsakovės MAATC priešieškinį tenkino – priteisė atsakovei iš ieškovės 41 692,52 Eur baudą už netinkamą Sutarties vykdymą bei 16 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, be to, priteisė iš ieškovės valstybei 21,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8621.

87Teismas nurodė, kad pagal Sutartį ir pirkimo sąlygas ieškovė turėjo iš gauto MKA srauto atskirti ne mažiau kaip 10 procentų antrinių žaliavų. Antrinės žaliavos – tai tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 4 dalis). Pirkimo dokumentuose ir Sutarties priedo III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 2.4.2 punkto pastabose nurodyta, kad tiekėjas turi įvertinti, jog lentelėje pateikiami duomenys yra apytiksliai, o prieš teikdamas pasiūlymą konkurso dalyvis turi teisę savo iniciatyva atlikti detalius į sąvartyną patenkančio MKA srauto sudėties tyrimus, taip pat atkreiptas dėmesys, kad yra galimas gana žymus sezoninis atliekų srautų kitimas tiek pagal kiekius, tiek pagal sudėtį, tačiau ieškovė, prieš teikdama pasiūlymą, detalių į sąvartyną patenkančio MKA srauto sudėties tyrimų neatliko, o ieškovės užsakymu 2014 m. gegužės 7 d. atlikto MKA sudėties tyrimo Nr. 07-05-2014 duomenys (popieriaus, plastiko, kombinuotųjų pakuočių ir metalų procentinė dalis) tik labai nežymiai skyrėsi nuo pirkimo dokumentuose pateikiamų duomenų.

8822.

89Teismas nepritarė ieškovės teiginiams, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. MKA sudėties nustatymo ataskaitos patvirtina, jog atrenkamų antrinių žaliavų vidurkis 4,70 proc., nes ieškovė antrines žaliavas, tokias kaip, popieriaus ir kartono, įskaitant pakuotes, atliekos, plastikų, įskaitant pakuotes, atliekos skirsto į perdirbamas ir neperdirbamas ir atrenkamų antrinių žaliavų kiekį apskaičiuoja tik vertindama lengvai perdirbamas antrines žaliavas, už kurias galima gauti pajamas. Tuo tarpu dalį antrinių žaliavų sudaro sunkiai perdirbamos ar neperdirbamos antrinės žaliavos, už kurių perdavimą į sąvartynus ar kitoms už atliekų tvarkymą atsakingoms įmonėms reikia mokėti. Nors dalis antrinių žaliavų netinka perdirbti, tačiau atrinkti tik tas antrines atliekas, kurias galima nesunkiai perdirbti ar gauti iš jų pajamas, nėra nei sąžininga, nei teisinga. Be to, 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. ataskaitų duomenys leidžia teigti, kad iki 2017 m. rugpjūčio buvo galimybė atrinkti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų, net ir įvertinus galimą paklaidą dėl jų tarpe esančių sunkiai perdirbamų ar neperdirbamų antrinių žaliavų, nes bendras vidurkis yra 13,09 proc.

9023.

91Nei pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje nėra nurodyta, kad turi būti atskiriamos tik tinkamos perdirbti antrinės žaliavos, kaip teigia ieškovė, juolab, kad vienas pagrindinių strateginių atliekų tvarkymo tikslų yra teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti kitokį atliekų naudojimą ir taip mažinti atliekų keliamą pavojų aplinkai ir visuomenės sveikatai. Teismas sutiko su ieškove, kad dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (išplėtotos pirminio buitinių atliekų rūšiavimo sistemos; įvestos stiklo, metalo bei plastiko pakuočių depozito sistemos ir kt.) galėjo pakisti (sumažėti) MBA įrenginiuose gaunamų antrinių žaliavų kiekis ir sudėtis, tačiau pati ieškovė į MAATC dėl Sutarties sąlygų pakeitimo nustatyta tvarka nesikreipė, kol tarp šalių neprasidėjo teisminiai procesai.

9224.

93Ieškovė vidutiniškai atrinkdavo 2,36 proc. antrinių žaliavų iš bendro MKA kiekio, vietoj Sutartyje nustatytų ne mažiau kaip 10 proc. Teismas konstatavo, kad ieškovė, labai susiaurindama antrinių žaliavų, kurias privalo atrinkti pagal Sutartį, sąvoką ir apimtį ir atrinkdama tik lengvai realiai galimas perdirbti antrines žaliavas, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, kuriuos pati prisiėmė, todėl pažeidė Sutartį.

9425.

95Antrojo pažeidimo, susijusio kietojo atgautojo kuro gamyba, teismas nenustatė. Teismas nurodė, kad tiek šalių procesiniuose dokumentuose, tiek įvairiuose raštuose, institucijų pateikiamuose bandymų protokoluose, pirkimo dokumentuose vartojamos skirtingos sąvokos, tokios kaip: kietasis atgautasis kuras (KAK), degiosios atliekos, lengvoji degioji frakcija, KAK frakcija, žaliava KAK gamybai. Kadangi nei pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje ar jos priede nėra šių sąvokų paaiškinimų, teismas vadovavosi teisės aktuose pateikiamais sąvokų paaiškinimais ir apibrėžimais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. D1-810 patvirtintų Pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies atskyrimo, atsižvelgiant į energijos, pagamintos iš pramoninių ir komunalinių atliekų, atsinaujinančią dalį, metodikos 3.6 punktą kietasis atgautasis kuras – tai iš nepavojingųjų atliekų paruoštas didelės energinės vertės kietasis kuras, naudojamas energijai gauti atliekų deginimo arba bendrojo atliekų deginimo įmonėse ir atitinkantis techninių standartų reikalavimus. Teismas taip pat rėmėsi liudytojų paaiškinimais, kad kietasis atgautasis kuras yra laikomas ne atliekomis, bet medžiaga, mišiniu arba produktu pagal specialųjį reglamentą. Tuo tarpu, kuras iš atliekų – tai kuras, pagamintas iš atliekų pagal techninius standartus arba kitas specifikacijas, jei nurodyta, ir kuris toliau laikomas atliekomis, todėl tai yra degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras), kurių kodas atliekų sąraše yra 19 12 10. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo gaminti kietojo atgautojo kuro, atitinkančio standartų STN EN 15357 „Kietasis atgautasis kuras. Terminija, apibrėžtys ir aprašymai“ ir STN EN 15359 „Kietasis atgautasis kuras. Techniniai reikalavimai ir klasės“ reikalavimų. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovė neatskyrė ar atskyrė per mažai, netinkamos kokybės, vertinant pagal nustatytus šilumingumo, drėgmės ir chloro kriterijus, degiųjų atliekų (kodas 19 12 10).

9626.

97Vertindamas trečiąjį pažeidimą, susijusį su MBA įrenginių sustabdymu, teismas konstatavo, kad šiuo atveju prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, buvo panaudotas neprotingai ir nesąžiningai, peržengiant savigynos ribas, todėl pripažino, kad ieškovė padarė šį atsakovės nurodytą pažeidimą.

9827.

99Teismas kaip nepagrįstą vertino ieškovės teiginį, kad pirkimo dokumentų paaiškinimai turi pirmumo teisę ir Sutartyje nustatytos dokumentų svarbos nėra būtina laikytis. Pirkimo dokumentų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 4 skirsnio „Sutarties priedas“ 1 punkte „Sąvokos“ nurodyta, kad perdirbimui paruoštos atliekos reiškia MBA įrenginiuose mechaniniu biologiniu būdu iš atliekų gautas medžiagas, kurios paruoštos transportuoti perdirbimui ar kitam panaudojimui įskaitant antrines žaliavas ir kietąjį atgautą kurą. Šios atliekos yra operatoriaus nuosavybė. 4.2.12 punkte nurodyta, kad MBA įrenginių eksploatavimo metu gauta atliekų apdorojimo produkcija, tokia kaip perdirbimui paruoštos atliekos, žaliavos, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą ir kt. (plastikas, metalas, popierius ir kt.) bei iš jų gaunamos pajamos priklauso išimtinai operatoriui ir operatorius turi teisę jas realizuoti savo nuožiūra. Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir Užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnis „Užsakovo reikalavimai“ 2.5.5 punkte numatyta, kad antrinės žaliavos ir pakuotė parduodamos perdirbančioms įmonėms už sutartą kainą; <...> rūšiavimo metu atskirtos kitos degios atliekos perduodamos kurą iš atliekų (KAK) naudojančioms įmonėms už jų nustatytą (sutartą) kainą. Teismas nenustatė, kad šios sąlygos būtų pakeistos, kaip teigė ieškovė, nes MAATC valdybos posėdyje už nutarimą sumažinti pirkimo dokumentuose numatytą reikalavimą operatoriui panaudoti degią frakciją ir jos panaudojimą palikti bendrovės atsakomybei, nebalsavo pakankamas valdybos narių skaičius, šis klausimas nebuvo įtrauktas į valdybos posėdžio darbotvarkę, duomenų, kad tokį sprendimą galėjo vienasmeniškai priimti MAATC direktorius taip pat nėra. Be to, UAB „NEG Recycling“ atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 4.2 punkto lentelėje „Sandėlyje ar saugykloje laikomos atliekos“ yra nurodyta, jog bus laikomos degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras, kodas 19 12 10). Ieškovės paraiškoje TIPK leidimui gauti taip pat nurodyta, kad ieškovė pagal MBA įrenginių eksploatavimo sutartį MAATC perduoda tik techninį kompostą ir stabilatą, todėl už jų sutvarkymą yra atsakinga MAATC. Todėl teismas sprendė, kad degiosios atliekos, kurių kodas 19 12 10, priklausė ieškovei ir ji privalėjo pasirūpinti jų tvarkymu ir realizavimu.

10028.

101Įvertinęs tai, kad ieškovė padarė du iš trijų atsakovės nurodytų pažeidimų ir jų nepašalino per atsakovės nustatytą protingą terminą ir MBA įrenginių veiklos neatnaujino iki pat 2018 m. kovo 13 d., teismas padarė išvadą, kad atsakovė MAATC turėjo teisę nutraukti ir pagrįstai nutraukė Sutartį.

10229.

103Atsižvelgdamas į Sutarties 18 punktą, kuriame nustatyta, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, kai yra šiame punkte numatytos sąlygos, laikantis nustatytos įspėjimo apie sutarties nutraukimą procedūros (t. y. atsakovė MAATC turi įspėti raštu ieškovę apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų), teismas sprendė, kad šalys numatė galimą vienašališką sutarties nutraukimą Sutartyje aptartais atvejais ir vienkartinį įspėjimą apie sutarties nutraukimą. Nors vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (šiuo atveju 2017 m. spalio 11 d. pranešime Nr. (1.13)SD-513 buvo nurodyta, kad sutartis bus nutraukta 2017 m. lapkričio 9 d.), tačiau Kauno apygardos teismui 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi uždraudus atsakovei MAATC nutraukti sutartį, ji tęsėsi iki 2018 m. kovo 13 d., kai ieškovei buvo pranešta, kad sutartis yra nutraukta, nes ieškovė per 20 darbo dienų nepašalino 2017 m. spalio 11 d. pranešime nurodytų pažeidimų. Teismas nenustatė Sutarties nutraukimo procedūrų pažeidimo dėl pakartotinio pranešimo apie sutarties nutraukimą nepateikimo, nes ir po šalių susitikimų ir derybų iki pat 2018 m. kovo 13 d. ieškovė neatnaujino MBA įrenginių darbo.

10430.

105Teismas netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti MAATC vykdyti Sutartį ir atsiimti (išvežti) iš MBA įrenginių teritorijos atliekų rūšiavimo metu atskirtas degiąsias atliekas, nes rūšiavimo metu atskirtos degiosios atliekos (KAK) bei iš jų gaunamos pajamos pagal Sutarties priedo 4.2.12. punktą priklauso išimtinai ieškovei ir ji turi teisę jas realizuoti savo nuožiūra. Ieškovė įsipareigojo vykdyti Sutartį savo lėšomis ir savo rizika. Be to, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), todėl nei priešinga šalis, nei teismas negali įpareigoti vykdyti nutrauktą sutartį.

10631.

107Dėl reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė MAATC pristato į MBA įrenginius mažesnį mišrių atliekų kiekį, kad pasikeitė tam tikros aplinkybės (depozitas, atliekų rūšiavimas, kt.), kad ieškovė, būdama profesionali rinkos dalyvė, negalėjo numatyti, jog bus plečiama pirminio buitinių atliekų rūšiavimo sistema, nors apie tai buvo viešai skelbiama bei nustatyta ATĮ, nesudaro pagrindo teigti, kad tos aplinkybės ieškovei tapo žinomos po Sutarties sudarymo ir jų ieškovė, sudarydama sutartį, negalėjo protingai numatyti. Teismo nuomone, sumažėjęs mišrių komunalinių atliekų kiekis pristatomas į MBA įrenginius savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas. Be to, pirkimo dokumentuose ir Sutarties priede numatyta, kad atskiriamų antrinių žaliavų kiekis yra išreikštas procentais, todėl tiekiamas mažesnis MKA kiekis negali turėti įtakos atskiriamų antrinių žaliavų kiekiui. Ieškovė prisiėmė visą riziką dėl pasekmių vykdant sutartinius įsipareigojimus, susijusius su MBA įrenginių eksploatavimu ir priežiūra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad Sutartis yra nutraukta, teismas sprendė, jog ieškovė dėl nustatytų Sutarties sąlygų nepatyrė jokių esminių Sutarties vykdymo suvaržymų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus dėl Sutarties sąlygų pakeitimo.

10832.

109Byloje nėra duomenų, kad Draudikas atliko išsamų įvykio tyrimą, ir konstatavo draudžiamojo ar nedraudžiamojo įvykio buvimo faktą. Byloje taip pat nenustatyta, kad reikalaudamas išmokėti draudimo išmoką MAATC būtų pateikęs neteisingus duomenis bei nepaneigta, jog MAATC galimai patyrė nuostolius, todėl ieškovės reikalavimus pripažinti MAATC reikalavimus, išdėstytus 2017 m. birželio 26 d. rašte Nr. (1.13)SD-317, 2017 m. birželio 29 d. pretenzijoje Nr. (1.13)SD-319 bei 2017 m. rugsėjo 28 d. pretenzijoje Nr. (1.13)SD-490, nevykdytinais teismas pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad draudikas turi diskrecijos teisę spręsti, įvyko ar neįvyko draudiminis įvykis, mokėti ar nemokėti draudimo išmoką, todėl teismas negali draudikui uždrausti vykdyti draudimo sutartį, t. y. uždrausti mokėti draudimo išmoką, jeigu draudikas, atlikęs tyrimą, manys, kad draudiminis įvykis įvyko. Ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo tarp naudos gavėjo MAATC ir draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamo filialo Lietuvoje, nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Ieškovės reikalavimas neatitinka prevencinio ieškinio instituto, nes prevencinis ieškinys nėra skirtas įstatyminėms ar sutartinėms nuostatoms uždrausti, jis skirtas uždrausti tam tikrus veiksmus, kurie sukelia realią žalos padarymo ateityje grėsmę, todėl teismas atitinkamų ieškovės reikalavimų netenkino.

11033.

111Pagal Sutarties priedo 18.7 punktą operatoriui padarius Sutarties pažeidimą, operatorius įsipareigoja sumokėti užsakovui baudą, kuri lygi 10 procentų eksploatavimo paslaugų kainos už praėjusį ataskaitinį kalendorinį mėnesį (vadovaujantis operatoriaus pasirašytu paslaugų perdavimo priėmimo aktu ir atitinkama PVM sąskaita – faktūra), bei atlyginti užsakovo patirtus nuostolius ar išlaidas, kurių nepadengia sumokėtoji bauda. Teismas nustatė, kad ieškovė neįvykdė įsipareigojimo atrinkti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų. Pagal MAATC pažymą apie antrinių žaliavų atskyrimą iš MKA srauto MBA įrenginyje nuo eksploatacijos pradžios, ieškovė 2017 m. sausio mėnesį atrinko tik 2,02 proc. antrinių žaliavų 2017 m. vasario mėnesį – 3,19 proc., 2017 m. kovo mėnesį – 1,94 proc., 2017 m. balandžio mėnesį – 2,15 proc., 2017 m. gegužės mėnesį – 2,28 proc., 2017 m. birželio mėnesį – 2,24 proc. Ieškovė per 2017 m. vasario – birželio mėnesius suteikė atsakovei MAATC paslaugų už 416 925,22 Eur, todėl baudos dydis pagal Sutartyje nustatytas sąlygas yra 41 692,52 Eur. Kadangi baudos dydžio UAB „NEG Recycling“ neginčijo, be to, ilgą laiką nesistengė įvykdyti Sutarties reikalavimo atrinkti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų, atrinkdama tik lengvai realiai perdirbamas antrines žaliavas, teismas sprendė, kad nurodyto dydžio bauda priteistina iš ieškovės atsakovės MAATC naudai.

112III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11334.

114Ieškovė UAB „NEG Recycling“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1258-657/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinius atsakovui MAATC tenkinti, o atsakovo MAATC priešieškinį atmesti bei perskirstyti šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas; netenkinus šio reikalavimo, pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1258-657/2018 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir MAATC prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti arba priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti. Be to, ieškovė prašo priteisti ieškovei iš atsakovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti UAB „NEG Recycling“ teikiamus naujus įrodymus, ir išreikalauti iš MRAAD 2018 m. birželio 29 d. rašte Nr. (MA)-MRS-736 minimos administracinės nuobaudos taikymą pagrindžiančius dokumentus ir prijungti juos prie bylos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11534.1.

116Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja Ž. B. galimai buvo šališka. Pirma, teisėja priėmė net dvi vėliau neteisėtomis pripažintas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių galimai sukeliamų nuostolių užtikrinimo, neteisingai nurodydama, jog nutartys yra neskundžiamos. Tokie teismo veiksmai negali būti laikomi klaida vien jau todėl, kad ieškovė kelis kartus pateikė teismui akivaizdžius tokių nutarčių skundžiamumo įrodymus, tačiau teismas jais nesivadovavo ir atsisakė priimti ieškovės atskiruosius skundus. Ieškovei net nebuvo suteikta galimybė atsiliepti į tokius MAATC prašymus, nors teisėjos nutartimi užtikrintų nuostolių suma siekė net 500 000 Eur. Antra, abejonių teisėjos nešališkumu kelia ir tai, kad teisėja yra dirbusi vienoje advokatų kontoroje su atsakovą MAATC atstovaujančiu advokatu E. J.. Trečia, MAATC palankios teismo sprendimo išvados daromos akivaizdžiai netinkamai aiškinant situacijos faktines aplinkybes ir taikomą teisinį reglamentavimą, o daugelis ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktų teisinių argumentų sprendime net nėra analizuojami, vertinami ir dėl jų nėra pasisakoma.

11734.2.

118Teismas sprendime neteisingai aiškina antrinių žaliavų sąvoką ir nepagrįstai visas be išimties į MBA įrenginius patenkančias popieriaus, kartono ir plastiko atliekas priskiria antrinėms žaliavoms. Dėl netinkamo sąvokos aiškinimo teismas nepagrįstai remiasi MAATC pateiktomis MKA sudėties tyrimo ataskaitomis, o ieškovės pateiktas patikslintas MRAAD atstovų pasirašytas ataskaitas laiko neteisingomis ir nepagrįstai pritaria atsakovės pozicijai, kad ieškovė galėjo atrinkti 10 proc. antrinių žaliavų iš į MBA įrenginius patenkančio MKA srauto.

11934.3.

120Sutarties priedo 2.3 punkte yra nurodoma, kad MBA įrenginių eksploatavimo paslaugos turi būti teikiamos užtikrinant 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų (toliau – Direktyva) reikalavimų įgyvendinimą. Direktyvos konstatuojamosios dalies 22 punkte yra nurodoma, kad neturėtų būti painiojami įvairūs atliekų sąvokos apibrėžties aspektai ir, prireikus, atliekoms, kurios nustoja būti atliekos, turėtų būti taikomos tinkamos procedūros. Pagal Direktyvos 6 straipsnio 1 dalį tam tikros konkrečios atliekos nustoja būti atliekomis, kai: a) medžiaga ar objektas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams; b) tokiai medžiagai ar objektui egzistuoja rinka ar paklausa; c) medžiaga ar objektas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus; d) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodoma, kad turėtų būti apsvarstyta galimybė nustatyti specialius nebelaikymo atliekomis kriterijus, bent jau užpildams, popieriui, stiklui, metalui, padangoms ir audiniams. Nors Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos ATĮ pakeitimais, tačiau ATĮ 32 straipsnyje tik abstrakčiai nurodoma, kad tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. ATĮ 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta ir antrinių žaliavų sąvoka – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. Nacionalinis reglamentavimas yra nepakankamas ir abstraktus bei neatspindi visų Direktyvos nuostatų ir tikslų. Pagal Direktyvą antrinėmis žaliavomis galėtų būti laikomos tik tos atliekos, kurių kokybė atitinka tam tikrus techninius reikalavimus, reikalingus jų tolesniam perdirbimui, ir tokiai medžiagai egzistuoja rinka ir paklausa. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas antrinių žaliavų sąvoką, turėjo atsižvelgti į Direktyvos nuostatas, tačiau to nepadarė.

12134.4.

122Nors nacionaliniuose teisės aktuose egzistuoja tam tikri netikslumai, praktikoje atliekų pripažinimas antrinėmis žaliavomis yra vykdomas pagal Direktyvoje įtvirtintus tikslus. Antrines žaliavas superkantys ir perdirbantys ūkio subjektai yra nustatę tam tikrus popieriaus, kartono ir plastiko kokybės reikalavimus, kurie yra būtini šių atliekų tolesniam perdirbimui. Todėl tik šiuos reikalavimus atitinkančios atliekos yra superkamos rinkoje kaip antrinės žaliavos ir egzistuoja reali jų paklausa. Išplėtojus pirminio rūšiavimo sistemą, didžioji dalis popieriaus ir plastiko, kuris atitinka nustatytus kriterijus ir gali būti laikomas antrine žaliava, patenka būtent į pirminio rūšiavimo konteinerius, bet ne į MKA, o į MBA įrenginius kartu su kitomis MKA daugiausiai patenka tik tokių reikalavimų neatitinkantis popierius ir plastikas, kurio kokybė dar labiau suprastėja laikant šias atliekas vienoje vietoje su kitomis buitinėmis atliekomis. MAATC teiginiai, kad dalis atrinktų žaliavų yra sunkiai perdirbamos ir perdirbėjai šias žaliavas sutinka priimti tik už papildomą mokestį, tik patvirtina, kad didelė dalis šiuo metu MAATC atrenkamų popieriaus, kartono ir plastiko atliekų nelaikytinos antrinėmis žaliavomis. Direktyvos prasme perdirbti netinkamas popierius, kartonas ir plastikas ir toliau lieka atliekomis, o ne antrinėmis žaliavomis, nes faktiškai šios atliekos neatitinka tolesniam perdirbimui keliamų kokybės kriterijų ir rinkoje tokios atliekos neturi paklausos.

12334.5.

124Ieškovės poziciją patvirtina ir naujausia APVA neplaninės projekto patikros vietoje ataskaita, kurioje nurodyta, kad nors MAATC atskiria apie 10,52 proc. antrinių žaliavų, dauguma atrinktų plastiko žaliavų yra netinkamos antriniam perdirbimui ir birželio mėnesį buvo pašalintos į Marijampolės regiono sąvartyną. Taigi dalies plastiko atliekų, kurios neatitiko antrinių žaliavų reikalavimų, MAATC nepardavė, o galiausiai pašalino jas sąvartyne ir už tokius veiksmus buvo nubaustas ir administracine tvarka. Ieškovės poziciją patvirtina ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. MKA sudėties tyrimų ataskaitos, kuriose yra išskirta tinkama ir netinkama perdirbti popieriaus, kartono ir plastiko atliekų dalis. Šios ataskaitos yra patvirtintos ir nešališkų trečiųjų asmenų – MRAAD atstovų parašais, todėl būtent šiose ataskaitose nurodoma perdirbama plastiko ir popieriaus dalis, o ne visos popieriaus, kartono ir plastiko atliekos, esančios MKA sudėtyje, yra laikytinos antrinėmis žaliavomis ir tik ši dalis turėtų būti vertinama nustatant ieškovės galimybes atskirti atitinkamą antrinių žaliavų procentą iš viso MKA srauto. Susumavus visas tinkamas perdirbti popieriaus, kartono, plastiko, įskaitant jų pakuotes, metalų ir stiklo dalis MKA sraute, gaunamas žymiai mažesnis antrinių žaliavų procentas, nei teigia MAATC – 4,7 proc. Bendrame MKA sraute esant tik tokiam antrinių žaliavų kiekiui yra neįmanoma atskirti 10 proc. antrinių žaliavų, kaip reikalaujama pagal Sutartį. Atsakovo keliamas 2017 m. rugpjūčio 24 d. ataskaitos formos klausimas šioje situacijoje apskritai neturėtų būti svarbus, o turėtų būti žiūrima ir ginčijamasi dėl jos turinio, dėl ko MAATC iš esmės net nesiginčijo.

12534.6.

126Faktą, kad Marijampolės MBA įrenginiuose neįmanoma atskirti 10 proc. antrinių žaliavų, patvirtina ir kituose Lietuvos regionuose veikiančių MBA įrenginių rezultatai. Viešai skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros duomenys apie Lietuvos regionuose atliktus MKA sudėties tyrimus ir APVA duomenys apie MBA įrenginių veiklos rezultatus patvirtina, kad net didžiausią gyventojų skaičių turintys regionai, kuriuose popieriaus, kartono, plastiko, įskaitant jų pakuotes, metalų ir stiklo atliekų dalis 2016 m. buvo gerokai didesnė nei Marijampolės regione, neatskiria 10 proc. antrinių žaliavų.

12734.7.

128Nors teismas pripažino, kad dėl tam tikrų objektyvių priežasčių galėjo pakisti į MBA įrenginius pristatomų MKA kiekis ir sudėtis, tačiau visiškai nepasisakė, kuriai Sutarties šaliai tenka tokio pasikeitimo rizika, nepagrįstai neaptarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl perkančiosios organizacijos atsakomybės už pirkimo sąlygų neatitiktį faktinei situacijai. Šiuo atveju MAATC į viešojo pirkimo sąlygas su minimaliais patikslinimais įtraukė Galimybių studijoje nustatytus rodiklius dėl MKA kiekio ir sudėties. Tik užbaigus MBA įrenginių projektavimą ir statybą ir faktiškai pradėjus eksploatuoti jau pastatytus MBA įrenginius paaiškėjo, kad į MBA įrenginius tiekiamų MKA sudėtis ir kiekis visiškai neatitinka Sutartyje numatytų rodiklių. Dėl tokios situacijos ieškovė patyrė finansinių nuostolių, o galiausiai MAATC ėmė kaltinti ieškovę ir tariamu Sutarties nevykdymu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017 yra išaiškinęs, kad, jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo. Ši taisyklė paprastai taikytina ir tais atvejais, jei konkursą vykdantis asmuo, skelbime apie konkursą nurodydamas tam tikras sąlygas, remiasi kitų subjektų jam pateikta informacija (CK 6.257 straipsnis). Teismas šiuo išaiškinimu nesivadovavo ir visas neigiamas nuo ieškovės valios nepriklausiusias pasikeitusio MKA kiekio ir sudėties pasekmes priskyrė ieškovei bei konstatavo Sutarties nuostatų pažeidimą, nors ieškovė niekaip negalėjo kontroliuoti aplinkybių, kurios lėmė antrinių žaliavų sumažėjimą MKA sraute ir Sutartyje numatyto rodiklio neįgyvendinimą.

12934.8.

130Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad atskirdama visas MKA sraute esančias popieriaus, kartono ir plastiko atliekas, ieškovė nepasiektų Sutartyje numatytų degiųjų atliekų kiekio ir kokybės rodiklių. Popieriaus, kartono ir plastiko atliekos, kurios yra netinkamos perdirbti, patenka į degiųjų atliekų sudėtį, nes šios atliekos yra pagrindinė degi medžiaga. Atrenkamo degiųjų atliekų kiekio tiesioginę priklausomybę nuo į antrines žaliavas atrenkamo popieriaus ir plastiko kiekio teismo posėdžio metu patvirtino ir MAATC kviestas liudytojas Kauno technologijos universiteto profesorius G. D.. Jei būtų stengiamasi dirbtinai atskirti visas, net ir perdirbti netinkamas ir paklausos rinkoje neturinčias popieriaus, kartono ir plastiko atliekas, susidarytų visiškai nelogiška situacija, kai didelė dalis blogos kokybės plastiko, kartono ir popieriaus atliekų būtų atskirtos ir bandomos realizuoti kaip neigiamą vertę turinčios antrinės žaliavos, o ieškovė dėl to vis tiek būtų laikoma pažeidusia Sutarties nuostatas – tik jau kitą Sutarties reikalavimą dėl degiųjų atliekų atskyrimo rodiklio nepasiekimo. Būtent tokia situacija susidarė MAATC po Sutarties nutraukimo perėmus MBA įrenginių kontrolę – nors MAATC teigė, kad 2018 m. gegužės mėnesį jam neva pavyko atskirti daugiau nei 10 proc. antrinių žaliavų, dalis kurių buvo realizuota tik papildomai sumokėjus perdirbėjams už jų priėmimą, tačiau tuo pačiu MAATC atskirtų degiųjų atliekų kiekis MBA įrenginiuose siekė tik apie 1,9 proc., vietoje Sutartyje numatytų 28 proc.

13134.9.

132Teismas nepagrįstai sieja Sutartyje numatytą antrinių žaliavų atskyrimo pareigą su netinkamu Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano tikslų vykdymu. Už minėto plano įgyvendinimą yra atsakingos valstybės institucijos, todėl ieškovės veiksmai vykdant Sutartį negali būti siejami su atsakomybe už minėto plano įgyvendinimą ar neįgyvendinimą. Be to, MBA įrenginių veikla yra tik viena iš priemonių, įgyvendinančių plane įtvirtintą tikslą didinti perdirbamų arba kitaip panaudojamų MKA kiekį, kad šios atliekos nepatektų į sąvartynus. Ieškovės vykdytas antrinių žaliavų ir degiųjų atliekų atskyrimas MBA įrenginiuose niekaip nepažeidė plano tikslų, o tik prisidėjo prie jų įgyvendinimo.

13334.10.

134Teismo sprendimas nustatant degiųjų atliekų priklausomybę vadovautis Sutarties priedo, o ne pirkimo dokumentų pakeitimais, atliktais dar iki Sutarties pasirašymo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir suformuotai teismų praktikai. Į bylą pateikta įrodymų visuma (MAATC 2013 m. liepos 23 d. raštas Nr. (3.24)SD-373 „Dėl pirkimo dokumentų patikslinimo“, MAATC 2013 m. liepos 30 d. raštas Nr. (3.24)SD-393 „Dėl atsakymų į tiekėjų klausimus“, MAATC 2013 m. liepos 3 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1–5 ištrauka) pagrindžia faktą, kad pirkimo dokumentai viešojo pirkimo metu MAATC iniciatyva buvo oficialiai pakeisti, nustatant, kad MBA įrenginiuose atskiriamos degiosios atliekos priklausys MAATC, kuris ir rūpinsis jų realizacija. Pagal pakeistas pirkimo dokumentų nuostatas tiekėjai teikė savo pasiūlymus konkurse ir tik laimėjus viešąjį konkursą bei pasirašant Sutarties ir jos priedo tekstą, MAATC šiame tekste paliko senas, viešojo pirkimo metu pakeistas nuostatas, pagal kurias degiųjų atliekų priklausomybė neva buvo priskirta operatoriui. Tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ), tiek kasacinio teismo praktikoje sudarant pirkimo sutartį draudžiama keisti pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas. Vadovaujantis VPĮ 2 straipsnio 21 dalimi, viešojo pirkimo dokumentai suprantami kaip perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Vadovaujantis Sutarties priedo tekstu, kuris neatitinka pirkimo dokumentų pakeitimo, yra pažeidžiamos nurodytos imperatyvios VPĮ nuostatos. Taigi teismo išvada, kad esant tam tikrų prieštaravimų tarp Sutartį sudarančių dokumentų, tikslinga vadovautis Sutarties 2 punkte numatyta Sutartį sudarančių dokumentų hierarchija, pagal kurią Sutarties priedo tekstas yra aukščiau už pirkimo dokumentų pakeitimus ir paaiškinimus, yra nepagrįsta.

13534.11.

136Teismas neturėjo teisės kvestionuoti MAATC valdybos 2013 m. priimtų sprendimų, kuriais nuspręsta pakeisti pirkimo dokumentus, teisėtumo. Šie sprendimai teismo tvarka nėra nuginčyti, o teismas spręsti dėl jų teisėtumo ex officio neturi teisės. Be to, ir teismo argumentai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvęs MAATC direktorius vienasmeniškai galėjo keisti pirkimo dokumentus ir teikti tiekėjams paaiškinimus, taip pat yra nepagrįsti, nes tokie MAATC vadovo sprendimai nėra nuginčyti.

13734.12.

138Teismas ieškovės parengto atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento bei TIPK leidimo ir paraiškos jam gauti nuostatas nepagrįstai vertina kaip patvirtinančias ieškovės pareigą realizuoti degias atliekas. TIPK leidimas leido ieškovei MBA įrenginių teritorijoje laikinai iki vienerių metų saugoti nepavojingas eksploatavimo metu susidarančias atliekas, kurias MAATC turėjo periodiškai išsivežti. Laikinas degių atliekų saugojimas MBA įrenginių teritorijoje buvo būtinas, tačiau tokios nuostatos niekaip nesusijusios su degių atliekų priklausomybe ir Sutartimi prisiimtais jos šalių įsipareigojimais. Be to, teismas neatsižvelgė į TIPK paraiškoje esančią kitą patikslinančią nuostatą, pagal kurią visos po mechaninio biologinio apdorojimo gaunamos atliekų frakcijos (išskyrus perdirbimui tinkamas antrines žaliavas) pagal paslaugų teikimo sutartį perduodamos MAATC.

13934.13.

140Teismas nepagrįstai MBA įrenginių sustabdymą laiko ieškovės gynybos teisių peržengimu. MBA įrenginių eksploataciją neturint TIPK leidimo draudžia tiek imperatyvios teisės aktų nuostatos (ATĮ 6 straipsnis), tiek Sutartis. Reali grėsmė, kad ieškovės TIPK leidimas galėjo būti panaikintas, egzistavo jau vien dėl to, kad ieškovė du kartus buvo bausta administracine tvarka už TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su per didelio kiekio degiųjų atliekų saugojimu teritorijoje, ieškovei taip pat buvo įteiktas privalomasis MRAAD nurodymas išvežti dalį degiųjų atliekų iš teritorijos. MAATC piktybiškai nevykdydamas savo sutartinės pareigos atsiimti degiąsias atliekas siekė išprovokuoti ieškovės TIPK leidimo panaikinimą, kad atsirastų dar viena priežastis nutraukti Sutartį, todėl MBA įrenginių veiklos sustabdymas buvo vienintelė teisėta ir efektyvi ieškovės teisių gynybos priemonė. Kitas interesų gynybos būdas – savo sąskaita vežti degias atliekas deginti, o nuostolių teismo tvarka reikalauti iš MAATC, būtų neproporcingai apsunkinęs ieškovės padėtį, nes vien kas mėnesį susikaupusio degiųjų atliekų kiekio išvežimas ieškovei būtų kainavęs nuo 34 500 Eur iki 103 500 Eur, kai iš MAATC gaunamas mėnesinis atlygis už teikiamas paslaugas pagal Sutartį vidutiniškai sudarė apie 90 000 Eur, be to, iš MBA įrenginių teritorijos turėjo būti pašalintas ir ten jau sukauptas 7 300 t degiųjų atliekų kiekis, o tokio degiųjų atliekų kiekio išvežimas ir utilizavimas būtų papildomai kainavęs dar apie 503 700 Eur. Tokios alternatyvos įgyvendinimas buvo neįmanomas dar ir dėl to, kad degiųjų atliekų objektyviai nebuvo kur dėti, nes vienintelė Lietuvoje veikianti degiųjų atliekų deginimo gamykla priimti šias atliekas atsisakė, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai.

14134.14.

142Turėtų būti įvertinta ir tai, kad atliekų priėmimo į MBA įrenginius sustabdymas nebuvo netikėtas. Ieškovė daugybe raštų kreipėsi į MAATC, ragindama išvežti bent dalį degiųjų atliekų ir įspėdama apie savo priešpriešinių pareigų stabdymo galimybę. MAATC kurį laiką šią savo pareigą pripažino, deklaravo rengiantis konkursus degiųjų atliekų vežėjui išrinkti ir pan., tačiau niekada konkrečių veiksmų nesiėmė. Ieškovė savo sąskaita išvežė dalį degiųjų atliekų, siekdama išsaugoti turimą TIPK leidimą, tačiau MAATC ir toliau nereaguojant į ieškovės pranešimus ir nesiimant jokių veiksmų problemai spręsti, susidarė situacija, kai ieškovė toliau negalėjo eksploatuoti MBA įrenginių, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, nepatirdama savo veiklos nuostolių ir nekeldamas grėsmės savo darbuotojų sveikatai ir gyvybei, todėl neturėjo kitos galimybės, kaip tik stabdyti atliekų priėmimą į įrenginius. MBA įrenginių veiklos sustabdymas atliktas tik po metus ir tris mėnesius trukusios MBA įrenginių veiklos, kurios metu MAATC neišvežė net dalies atskiriamų degiųjų atliekų, taigi priešpriešinių pareigų stabdymas yra visiškai protingas ir sąžiningas ieškovės teisių gynybos būdas, neperžengiantis savigynos ribų.

14334.15.

144Teismas neteisingai paskirstė viešojo intereso užtikrinimo pareigas Sutarties šalims. Viešojo intereso užtikrinimu šioje situacijoje turėjo rūpintis būtent MAATC, o ne perkelti šią pareigą ieškovei ir palikti ją tvarkytis su MBA įrenginiuose susidariusia ekstremalia situacija, kuri kilo išimtinai tik dėl paties MAATC netinkamo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir kuri galiausiai lėmė MBA įrenginių veiklos sustabdymą.

14534.16.

146Nustačius, kad ieškovė nepadarė nė vieno Sutarties nuostatų pažeidimo, MAATC įvykdytas Sutarties vienašalis nutraukimas yra neteisėtas. Be to, MAATC pažeidė ir Sutarties nutraukimo procedūrą. Nuo pradinio MAATC pranešimo įteikimo ieškovei iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo praėjo ilgas laiko tarpas (5 mėnesiai), per kurį įvyko daug pasikeitimų. Vienas esminių – MAATC 2017 m. gruodžio 18 d. buvo įpareigotas išvežti degias atliekas iš MBA įrenginių savivaldybių ir valstybės institucijų sprendimu. MAATC net keliais raštais patikino, kad šiuos įpareigojimus vykdys. MAATC išvežus bent dalį degiųjų atliekų, MBA įrenginių veikla būtų buvusi atnaujinta, todėl būtų išnykęs net ir teorinis pagrindas nutraukti Sutartį trečiojo MAATC deklaruojamo pažeidimo pagrindu. Kol MBA įrenginių veikla nebuvo atnaujinta, MAATC negalėjo įsitikinti ir tuo, ar pranešime deklaruojami pirmi du pažeidimai dėl antrinių žaliavų atskyrimo ir KAK negaminimo nebus pašalinti. Ieškovei tikintis, kad MAATC vykdys įsipareigojimus išvežti degias atliekas, MAATC veiksmai 2018 m. kovo 13 d. be jokio atskiro įspėjimo įteikiant pranešimą dėl Sutarties nutraukimo yra nesąžiningi ir neteisingi, nes esant minėtam situacijos aplinkybių pasikeitimui ieškovei nebuvo suteiktas papildomas terminas imtis veiksmų ir išvengti Sutarties nutraukimo.

14734.17.

148Pripažinus vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, Sutarties galiojimas turi būti atkurtas. Visų pirma, atsakovui MAATC draudžiama eksploatuoti MBA įrenginius (dėl tokių pažeidimų jau yra pradėtas Europos Komisijos tyrimas, o APVA yra įpareigojusi atsakovą pateikti veiksmų planą, kaip bus perduodamas MBA įrenginių valdymas privačiam operatoriui). Antra, MAATC negalint eksploatuoti MBA įrenginių, naujo MBA įrenginių operatoriaus išrinkimas viešojo konkurso būdu gali užtrukti arba naujas operatorius gali ir neatsirasti. Trečia, MAATC šiuo metu netinkamai valdo MBA įrenginius. Ketvirta, neatkūrus Sutarties galiojimo, MAATC privalės atlyginti didelės vertės ieškovės nuostolius dėl nepagrįsto Sutarties nutraukimo. Per visą Sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė būtų gavusi apie 9 500 000 Eur paslaugų mokesčio. Penkta, Sutarties vykdymo atkūrimas yra teisingiausias ir greičiausias kelias tinkamai vykdyti atliekų rūšiavimą Marijampolės regione, nes ieškovė turi reikiamą kompetenciją MBA įrenginiams valdyti, gali operatyviai atkurti darbo sutarčių su darbuotojais galiojimą ir pan.

14934.18.

150Po ginčo išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos iškilo būtinybė surinkti papildomus įrodymus, kurie paneigia MAATC paskutiniame teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu MBA įrenginiai veikia visu pajėgumu ir visos regiono MKA yra rūšiuojamos. Minėtas aplinkybes paneigiantys duomenys galėjo būti ir buvo surinkti tik pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl teismas turėtų priimti naujai teikiamus 2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. liepos 23 d. antstolio L. L. parengtus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Be to, ieškovei 2018 m. birželio 29 d. buvo įteiktas MRAAD raštas, kuriuo nurodoma, kad MAATC MBA įrenginius eksploatuoja pažeisdamas Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento nuostatas, už ką atsakovui buvo taikoma administracinė atsakomybė, taigi teismas turėtų išsireikalauti MRAAD rašte minimos administracinės nuobaudos taikymą pagrindžiančius dokumentus ir prijungti juos prie bylos. Naujai teikiami įrodymai yra svarbūs prašymo atkurti Sutarties galiojimą įvertinimui, nes pagrindžia išvadą, kad MAATC netinkamai eksploatuoja MBA įrenginius ir pažeidžia atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus.

15134.19.

152Teismas turėjo pakeisti Sutarties sąlygas dėl antrinių žaliavų ir degiųjų atliekų atskyrimo rodiklių, nes į MBA įrenginius tiekiamų MKA sudėtyje yra tik apie 4,7 proc. antrinių žaliavų, dėl ko ieškovė objektyviai negali atskirti Sutartyje numatytų 10 proc. antrinių žaliavų. Toks procentas nėra pasiekiamas nė vienuose Lietuvoje veikiančiuose MBA įrenginiuose. Šios aplinkybės pagrindžia faktą, kad Sutarties vykdymo aplinkybės nuo Sutarties sudarymo momento yra iš esmės pasikeitusios ir tai lemia objektyvų Sutarties nuostatų neįgyvendinamumą, todėl Sutartis turi būti pakeista. Ieškovė negalėjo numatyti, kad MKA sudėtis ir kiekis Sutarties vykdymo metu gali kisti, nes MAATC viešojo pirkimo metu neinformavo ieškovės apie valstybės ir savivaldybių planus plėsti pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Be to, ieškovė net ir teoriškai negalėjo tikėtis, kad MKA kiekio ir sudėties rodikliai pasikeis taip drastiškai. MKA kiekis sumažėjo 40 proc., o antrinių žaliavų dalis – beveik 7 kartus (nuo 32,3 proc. iki 4.7 proc.). Taigi ieškovė negali būti verčiama toliau vykdyti neįvykdomą Sutarties sąlygą – iš 4,7 proc. MKA sraute esančių antrinių žaliavų procento atskirti 10 proc. antrinių žaliavų nuo viso MKA srauto.

15334.20.

154Teismo argumentai, kad ieškovė per vėlai kreipėsi į MAATC dėl Sutarties nuostatų pakeitimo, nepagrįsti, nes ieškovė jau 2016 m. antroje pusėje, kai buvo gauti pirmieji MBA įrenginių veiklos rezultatai, kreipėsi į MAATC su paaiškinimais, kodėl Sutartyje numatytas antrinių žaliavų rodiklis nėra pasiekiamas. Iš pradžių MAATC šią poziciją palaikė, patvirtino, kad antrinių žaliavų rodiklio neįmanoma pasiekti dėl pasikeitusių objektyvių aplinkybių, todėl abiem Sutarties šalims sutariant dėl tolesnio Sutarties nuostatų vykdymo pasikeitus aplinkybėms, nebuvo poreikio keisti Sutartį. MAATC pozicija dėl antrinių žaliavų atskyrimo pasikeitė tik 2017 m. liepą, tuomet ieškovė iš karto pasiūlė MAATC keisti Sutarties nuostatas, tačiau atsakovei nesutikus to daryti, ieškovė Sutarties keitimo procedūrą iniciavo teisme.

15534.21.

156Teismas turėjo pripažinti, kad MAATC pretenzijos draudikui išmokėti laidavimo draudimo išmokas yra nepagrįstos ir nevykdytinos bei netaikyti ieškovei sutartinės atsakomybės už objektyviai neįvykdomo įsipareigojimo nevykdymą.

15734.22.

158Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei MAATC iš ieškovės visas prašytas bylinėjimosi išlaidas ne tik dėl to, kad ieškovės ieškinys turėjo būti tenkintas, bet ir todėl, kad atsakovės prašymas buvo nedetalizuotas, nenurodyta, už kokius darbus buvo apmokėta į bylą pateiktais mokėjimo pavedimais.

15934.23.

160Apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes ginčas kilęs dėl specifinės ūkinės veiklos – MBA įrenginių eksploatacijos, todėl ginčo šalių, turinčių specialių žinių ir patirties, susijusios su atliekų rūšiavimo veikla, žodiniai paaiškinimai byloje turi esminę reikšmę suvokiant visas ginčui svarbias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Be to, didelė dalis ginčui svarbių aplinkybių yra susijusios su ikisutartiniais šalių santykiais, organizuoto viešojo pirkimo aplinkybėmis, todėl geriausiai gali būti atskleistos ginčo šalims tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdžiuose ir teikiant žodinius paaiškinimus. Be to, bylos medžiaga yra itin didelė, todėl žodinis bylos nagrinėjimas yra patogesnis ir teisėjų kolegijai, kuri esmines faktines ginčo aplinkybes galės išgirsti tiesiogiai iš ginčo šalių.

16135.

162Atsakovė MAATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei pateikė savo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1258-65112018 motyvuojamąją dalį, nustatant, kad UAB ,,Neg Recycling“ turėjo gaminti kietąjį atgautąjį kurą, atitinkantį standartų STN EN 15357 ,,Kietasis atgautasis kuras. Terminija, apibrėžtys ir aprašymai“ ir STN EN 15359 ,,Kietasis atgautasis kuras. Techniniai reikalavimai ir klasės“ reikalavimus, o to nedarydama, padarė atsakovo 2017 m. spalio 11 d. pranešime nurodytą pažeidimą. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą ir MAATC apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16335.1.

164Tiek iš pirkimo sąlygų, tiek iš Sutarties turinio matyti, jog yra išskiriamos tokios sąvokos kaip atliekos, žaliavos ir kietasis atgautasis kuras, taigi teismo išvada, kad šalių vartojama sąvoka kietasis atgautasis kuras (KAK) reiškia degiąsias atliekas (iš atliekų gautas kuras), kurių kodas atliekų sąraše 19 12 10, yra nepagrįsta.

16535.2.

166Ieškovės pareigą gaminti KAK patvirtina ir ieškovės paraiška TIPK leidimui gauti, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad Marijampolės MBA įrenginiuose iš bendro MKA srauto numatoma iš antrinių žaliavų, netinkamų perdirbti, pagaminti ne mažiau kaip 10 MJ/kg šiluminės vertės kietąjį atgautąjį kurą. Paraiškoje taip pat nurodoma, kad KAK turi atitikti LST EN 15359:2012 reikalavimus „Kietasis atgautasis kuras. Techniniai reikalavimai ir klasės“. Būtent ieškovė teismo proceso pradžioje teigė, kad atrenka ir gamina KAK, o ne degiąsias atliekas, tačiau supratusi, kad MAATC pateikti įrodymai paneigia teiginius, kad KAK atitinka Sutarties reikalavimus, pradėjo įrodinėti, kad reikalavimo gaminti KAK iš viso nėra.

16735.3.

168Aiškinant Sutartį reikia remtis teisės aktuose pateikiamais sąvokų paaiškinimais ir apibrėžimais, iš kurių matyti, kad degiosios atliekos 19 12 10 Sutartyje negalėjo būti pavadintos KAK, nes tai yra atliekos, kurios apibrėžtos ATĮ 2 straipsnyje, ir, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, jos nėra gaminamos pagal techninius standartus arba kitas specifikacijas. Tuo tarpu pirkimo dokumentuose nurodoma, kad visos procedūros įvertinant kietojo atgautojo kuro kokybę taikomos pagal LST CEN/TS 15357:2011.

16935.4.

170Peržiūrėjus duomenis apie MBA įrenginių veikimą valdymo sistemoje „SCADA“ ir atspausdinus ataskaitas apie kiekvieno įrenginio darbo valandas, matyti, kad po brandinimo stabilizuota biomasė visai nebuvo nukreipta į separatorių lengvosios degiosios frakcijos (KAK) išskyrimui. Ataskaitos patvirtina, kad ieškovė visiškai nenaudojo įrenginių, kurie skirti biologinio apdorojimo metu atskirti lengvąją degiąją frakciją , o degiąsias atliekas 19 12 10 atskirdavo tik mechaninio apdorojimo būdu, t. y. taikant automatizuoto rūšiavimo priemones ir rankiniu būdu.

17135.5.

172Ieškovės argumentai dėl teisėjos šališkumo yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde minimu laikotarpiu (1999 m.) didžioji dalis Kauno mieste praktikavusių advokatų dirbo Kauno advokatų kontoroje, su kuria buvo sudaroma tik darbo vietos sutartis. Advokatų tarpusavyje jokie santykiai nesiejo. Ieškovė taip pat neįvertino, kad atsakovė buvo pareiškusi nušalinimą visam Kauno apygardos teismui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas prašymo netenkino. Be to, sprendimas šioje byloje yra iš dalies nepalankus ir atsakovei.

17335.6.

174Ieškovė sau palankiai interpretuoja tam tikras faktines aplinkybes, nors jos aiškiai neatitinka tikrovės. Ieškovė prieštarauja oficialiems MKA sudėties tyrimo rezultatams ir teigia, kad antrinės žaliavos sudaro tik 4,7 proc. viso MKA kiekio, nors 2017 m. buvo atlikti du MKA sudėties morfologiniai tyrimai, iš kurių rezultatų matyti, kad yra galimybė atskirti nustatytą kiekį (procentą) antrinių žaliavų, nes antrinių žaliavų bendras vidurkis – 13,09 proc. Tam, kad sumažintų atskirtinų komunalinių atliekų kiekį, ieškovė sugalvojo atliekas išskaidyti į perdirbamas ir neperdirbamas, nors atliekant morfologinius tyrimus nebuvo tiriamas „perdirbamų ir neperdirbamų“ atliekų kiekis. Ne mažiau 10 proc. nuo patenkančio į įrenginius MKA srauto antrinių žaliavų rodiklis nustatytas aiškiai, ieškovė pirkimo dokumentų dėl šio reikalavimo neginčijo, taigi suprato, kad yra reikalaujamas apibendrintas antrinių žaliavų atskyrimo rodiklis, o ne konkretūs reikalavimai visoms antrinių žaliavų frakcijoms.

17535.7.

176Antrinės žaliavos gali būti su teigiama, nuline arba neigiama verte. Šios aplinkybės reiškia, kad antrinės žaliavos su nuline ar neigiama verte taip pat yra perdirbamos, tačiau tam tikrais atvejais už jas reikia sumokėti, ko kategoriškai nenorėjo daryti ieškovė. Tokia ieškovės pozicija akivaizdžiai prieštarauja Sutarties tikslams. Pirkimo dokumentuose mišrių komunalinių atliekų sudėties duomenys yra pateikti neatskiriant perdirbamų ir neperdirbamų atliekų, todėl tiekėjas, būdamas savo srities profesionalas, ne tik turėjo įvertinti bet ir įvertino, kad reikalingų atskirti atliekų dalyje bus ir nulinę bei neigiamą vertę turinčių atliekų.

17735.8.

178Visos antrinės žaliavos pagal Sutarties priedo 4.2.12 punktą priklauso ieškovei ir nėra skirstomos į perdirbamas ar neperdirbamas, jos visos privalėjo būti atskirtos (ne mažiau 10 proc.), tačiau ieškovė didžiąją dalį antrinių žaliavų tiesiog nukreipė į degiąsias atliekas, neatlikusi jokių antrinių žaliavų tyrimų. Byloje nėra pateikta jokių atestuotų laboratorijų ataskaitų, kurios patvirtintų, kad atrinktos antrinės žaliavos būtų tirtos vertinant galimybę jas perdirbti. Ieškovės pateiktos tik atliekų sudėties nustatymo ataskaitos, pasirašytos asmenų, neturinčių kompetencijos nustatyti, ar antrinė žaliava yra perdirbama, ar ne. Be to, minėtų ataskaitų duomenys prieštarauja pagal galiojančius teisės aktus parengtoms ataskaitoms.

17935.9.

180Ieškovės argumentai dėl nacionalinio reglamentavimo nepakankamumo ir abstraktumo yra nelogiški, nes pati ieškovė nurodo, kad Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į nacionalinę teisę. Tiek ATĮ, tiek Direktyvoje atliekos apibrėžtos analogiškai. Šiuo atveju ATĮ 32 straipsnis ir Direktyvos 6 straipsnio 1 punktas apskritai netaikytini, nes antrinės žaliavos nenustoja būti atliekomis, tik jas atskyrus (išrūšiavus) iš bendro MKA srauto. Neužtenka vien tik ieškovės nurodyto kriterijaus – rinkos ir paklausos egzistavimo, kad atliekos nustotų būti atliekomis, tačiau su atliekomis turi būti atliekama naudojimo (perdirbimo) operacija, kurios rezultate atliekos nustoja būti atliekomis. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovės įvardintoms kaip neperdirbamoms atliekoms, būtų priskirtas kodas 19 12 12 (kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos, nenurodytos 19 12 11).

18135.10.

182Argumentai, kad kituose Lietuvos regionuose veikiantys MBA įrenginiai neatskiria 10 proc. antrinių žaliavų, yra nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi nežinomi konkretūs sutarčių reikalavimai dėl antrinių žaliavų atskyrimo.

18335.11.

184MBA įrengimų eksploatavimo metu gauta atliekų apdorojimo produkcija, tokia kaip perdirbimui paruoštos atliekos, žaliavos, išskyrus kietąjį atgautąjį kurą, priklauso išimtinai operatoriui ir operatorius turi teisę jas realizuoti savo nuožiūra. Ieškovė pripažįsta, kad ji atrenka degiąsias atliekas, kurių kodas 19 12 10, be to, įrodymai patvirtina, kad apeliantė MBA įrenginių teritorijoje buvo sukaupusi degiąsias atliekas, o ne KAK, tai reiškia, kad visos atliekos pagal Sutarties sąlygas yra ieškovės nuosavybė.

18535.12.

186Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji turėjo teisę ar jai buvo leista sustabdyti paslaugų teikimą ir MBA įrenginių veiklą, ar kad toks sustabdymas buvo suderintas ir patvirtintas MAATC, be to, ieškovės veiksmai neatitiko nė vienos iš sąlygų, kada gali būti teisėtai panaudojama savigyna. Dėl ieškovės padaryto pažeidimo – komunalinių atliekų priėmimo į MBA sustabdymo ne tik MAATC gali netekti finansavimo, bet ir kyla grėsmė, kad Europos Komisija į Lietuvos Respublikos biudžetą neperves 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programai skirto finansavimo galutinio mokėjimo, kurio suma siekia 300 mln. Eur.

18736.

188Ieškovė atsiliepime į MAATC apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18936.1.

190Visos Sutartyje naudojamos sąvokos apibūdina degiųjų atliekų atskyrimo, o ne gamybos procesą. MBA įrenginiai neturėjo būti ir nėra pritaikyti KAK gamybai. KAK gamybos procesas yra daug sudėtingesnis nei degiųjų atliekų atskyrimas. KAK gamyba reikalauja visai kitokios technologijos ir įrengimų nei šiuo metu esantys MBA įrenginiuose. MBA įrenginių projektavimą ir statybą užsakė, MBA įrenginių projektavimą ir statybą prižiūrėjo ir šiuos darbus tvirtino MAATC, todėl ji puikiai suvokė, kokie buvo reikalavimai ir kokie bus pastatytų įrenginių funkcionalumai. MBA įrenginiai nuo pat pradžių nebuvo skirti specifiniam KAK gamybos procesui, o baigus statybą MAATC šiuos įrenginius priėmė be jokių pastabų.

19136.2.

192MAATC dar viešojo pirkimo metu tiekėjams teikiama informacija buvo labai aiški – MBA įrenginiuose reikės atskirti degiąsias atliekas, o ne gaminti KAK. Net ir pripažįstant, kad Sutartyje naudojamos sąvokos yra neaiškios ir nenuoseklios, jos turi būti aiškinamos prie Sutarties prisijungusios šalies, šiuo atveju – ieškovės naudai. Ieškovės poziciją dėl degiųjų atliekų atskyrimo patvirtina MRAAD procesiniai dokumentai bei šios institucijos atstovo žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu. Be to, KAK gamybos procesas yra numatytas visai kitame standarte (LST EN 15359:2012), nei nurodytas Sutartyje (LST CEN/TS 15357:2011).

19336.3.

194MAATC nepagrįstai remiasi TIPK leidimo paraiškos nuostatomis, nes leidimas nesukuria prievolės būtinai vykdyti leidime nurodytą veiklą, be to, net ir minimoje paraiškoje tarp MBA įrenginiuose numatomų susidaryti ir laikyti atliekų yra minimos būtent degiosios atliekos, o ne KAK.

19536.4.

196MAATC su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – MBA įrenginių darbo laiko ataskaitas, tačiau jos galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme, be to, yra nesusijusios su ginčo dalyku ir neįrodo bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių.

19737.

198Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo Lietuvoje, nurodė prisidedantis prie ieškovės apeliacinio skundo ir palaikantis ieškovės atsiliepime į atsakovės MAATC apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

19938.

200Trečiasis asmuo APVA atsiliepime į ieškovės ir atsakovės MAATC apeliacinius skundus nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

20139.

202Trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės ir atsakovės MAATC apeliacinius skundus prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

20340.

204Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovės ir atsakovės MAATC apeliacinius skundus nurodė, kad po reorganizacijos nuo 2018 m. liepos 1 d. perėmė trečiojo asmens MRAAD teises ir pareigas, todėl prašė Aplinkos apsaugos departamentą laikyti trečiuoju asmeniu vietoje MRAAD, taip pat prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad palaiko poziciją, išdėstytą MRAAD pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

205Teisėjų kolegija

konstatuoja:

206IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

207Dėl bylos nagrinėjimo ribų

20841.

209Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21042.

211Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

212Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo, dokumentų išreikalavimo

21343.

214Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

21544.

216Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2018 m. liepos 5 d. APVA neplaninės projekto patikros vietoje ataskaitą, APVA duomenis apie 2016 m. MBA įrenginiuose pasiektus rezultatus, susirašinėjimo su deginimo gamykla kopiją, antstolio L. L. 2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. liepos 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, 2018 m. birželio 29 d. MRAAD rašto kopiją. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. gegužės 13 d. gautas ieškovės prašymas priimti papildomus įrodymus – MAATC 2018 m lapkričio 28 d. paraiškos ir 2019 m. kovo 7 d. patikslintos paraiškos palyginamąją versiją, Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (30.1)-A4-579, 2018 m. spalio 9 d. MAATC ir UAB „Ekonovus“ degiųjų nepavojingų atliekų sutvarkymo paslaugų teikimo sutartį, antstolio L. L. 2018 m. rugsėjo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2018 m. lapkričio 16 d. Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato pranešimą.

21745.

218Atsakovė su apeliaciniu skundu taip pat pateikė naują įrodymą – MBA įrenginių darbo laiko ataskaitas.

21946.

220Dėl ieškovės teikiamų naujų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės susirašinėjimas su atliekų deginimo gamykla, atsižvelgiant į šio susirašinėjimo datą, galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Būtinybės šį įrodymą pateikti apeliacinės instancijos teismui teisėjų kolegija nenustatė, todėl šis įrodymas nepriimtinas. Nors kiti ieškovės pateikiami nauji įrodymai dėl jų sudarymo datos (po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie nauji įrodymai nepatvirtina arba nepaneigia jokių aplinkybių, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką byloje ir turėtų reikšmės teisingam apeliacinių skundų išnagrinėjimui, juose užfiksuoti duomenys yra susiję su atsakovės veikla galimai netinkamai eksploatuojant MBA įrenginius po Sutarties nutraukimo, nors ginčo šioje byloje esmė yra ieškovės veiksmų atitiktis Sutarties reikalavimams (CPK 180 straipsnis). Be to, dalis naujų įrodymų pateikta likus vienai dienai iki teismo posėdžio, tokiu būdu nesudarant tinkamos galimybės dalyvaujantiems asmenims išdėstyti savo poziciją dėl jų vertinimo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.

22147.

222Dėl atsakovės teikiamo naujo įrodymo teisėjų kolegija pažymi, kad MBA įrenginių darbo laiko ataskaitas atsakovė galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teisme, nes po Sutarties nutraukimo būtent atsakovė perėmė MBA įrenginių eksploataciją. Vėliau atsiradusios būtinybės šį įrodymą pateikti apeliacinės instancijos teismui teisėjų kolegija nenustatė, todėl šis įrodymas nepriimtinas (CPK 314 straipsnis).

22348.

224Ieškovė taip pat prašo teismo išreikalauti duomenis apie atsakovei už netinkamą MBA įrenginių eksploatavimą paskirtą administracinę nuobaudą.

22549.

226Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, nustatyta CPK 198 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnyje. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo išreikalauti įrodymus, kurie galimai patvirtina atsakovė neteisėtus veiksmus po Sutarties nutraukimo, tačiau, kaip minėta, dokumentai, patvirtinantys tam tikras aplinkybes apie atsakovės vykdomą MBA įrenginių eksploataciją, nėra susiję su ginčo šioje byloje esme, todėl prašymas išreikalauti papildomus įrodymus nėra tenkinamas (CPK 180 straipsnis).

227Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

22850.

229Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą apeliantė grindžia aplinkybėmis, kad ginčas kilęs dėl specifinės ūkinės veiklos – MBA įrenginių eksploatacijos, todėl ginčo šalių, turinčių specialių žinių ir patirties, susijusios su atliekų rūšiavimo veikla, žodiniai paaiškinimai byloje turi esminės reikšmės suvokiant visas ginčui svarbias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Be to, didelė dalis ginčui svarbių aplinkybių yra susijusios su ikisutartiniais šalių santykiais, organizuoto viešojo pirkimo aplinkybėmis, todėl geriausiai gali būti atskleistos ginčo šalims tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdžiuose ir teikiant žodinius paaiškinimus. Be to, bylos medžiaga yra itin didelės apimties, todėl žodinis bylos nagrinėjimas būtų patogesnis.

23051.

231Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

232Dėl trečiojo asmens MRAAD pakeitimo jo teisių perėmėju

23352.

234Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, inter alia (be kita ko) ir juridinio asmens pertvarkymo atveju, teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis).

23553.

236Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis MRAAD buvo reorganizuotas ir jo teises bei pareigas nuo 2018 m. liepos 1 d. perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuris atsiliepime į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus prašė jį laikyti trečiuoju asmeniu vietoje MRAAD.

23754.

238Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas faktines aplinkybes, į tai, kad nagrinėjamoje byloje viena iš bylos šalių (trečiasis asmuo) iš bylos pasitraukė (buvo reorganizuotas), pripažįsta įvykusį šio asmens procesinių teisių bei pareigų perėmimą kaip pagrindą pakeisti trečiąjį asmenį MRAAD jo teisių perėmėju – Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (CPK 48 straipsnis).

239Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

24055.

241Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo, tačiau teisėjų kolegija ieškovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo laiko nepagrįstais.

24256.

243Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

24457.

245Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja galimai buvo šališka, nes priėmė dvi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių galimai sukeliamų nuostolių užtikrinimo, nesudarydama galimybės jas apskųsti, yra dirbusi su atsakovės atstovu vienoje advokatų kontoroje, be to, teismo sprendime pirmosios instancijos teisėja padarė netinkamas išvadas, dėl kai kurių ieškovė argumentų apskritai nepasisakė.

24658.

247Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pasinaudojo savo teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai, tačiau Kauno apygardos teismas nušalinimo pareiškimo netenkino, nenustatęs tam įstatyme numatytų pagrindų. Be to, ir atsakovė buvo pareiškusi nušalinimą visam Kauno apygardos teismui, tačiau jos prašymas taip pat nebuvo tenkintas, nenustačius nušalinimo pagrindų.

24859.

249Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.

25060.

251Tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja prieš 20 metų yra dirbusi Kauno advokatų kontoroje kaip ir atsakovės atstovas, nesant duomenų kad teisėja ir nurodytas advokatas iki šiol palaiko kokius nors santykius, ir atsakovei paaiškinus, kad tuo metu didžioji dalis Kauno mieste praktikavusių advokatų dirbo Kauno advokatų kontoroje, su kuria buvo sudaroma tik darbo vietos sutartis, teisėjų kolegijai neduoda pagrindo spręsti dėl galimo pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo.

25261.

253Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjo) nešališkumo. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelemia bylą nagrinėjančio teismo šališkumo nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Vien tai, kad teismas priėmė vienai šaliai (šiuo atveju ieškovei) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teisėjos šališkumo ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas, nors jie ir nepalankūs apeliantei, savaime negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo įrodymas. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Kauno apygardos teismo teisėja elgėsi šališkai ieškovės atžvilgiu ar buvo suinteresuota bylos baigtimi.

254Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties aiškinimo

25562.

256Nagrinėjamoje byloje Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu – ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą pirkimą „Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių projektavimas, statyba ir eksploatacija“. Dėl to ieškovei ir atsakovei keliant ginčą dėl Sutarties sąlygų aiškinimo, siekiant nustatyti tikruosius Sutarties šalių ketinimus, Sutarties turinys turi būti nustatinėjamas ne tik taikant sutarčių aiškinimo taisykles, bet ir atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties sudarymo teisinio reglamentavimo ypatumus.

25763.

258Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms kyla ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, teismas visų pirma turi atsižvelgti į viešojo pirkimo dokumentų turinį ir VPĮ nustatyta tvarka perkančiosios organizacijos pateiktus pirkimo sąlygų paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-469/2017). Išimtiniais atvejais pirkimo sąlygų turinys gali būti aiškinamas teismo, teismas viešojo pirkimo sąlygas turi aiškinti, visus pirkimo dokumentus vertindamas sistemiškai, jų tarpusavio turinio kontekste, teismo pateikiamas pirkimo sąlygų interpretavimas bet kokiu atveju negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

25964.

260VPĮ 18 straipsnio 3 dalis (Sutarties pasirašymo metu galiojusi VPĮ redakcija) nustatė, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pagal VPĮ 2 straipsnio 21 dalį pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Taigi sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal VPĮ, sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti atitinkamo viešojo pirkimo dokumentus, kuriuose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų, be kitų – ir pirkimo sutarties sąlygų, turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661/2015).

26165.

262VPĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras; perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis; pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis). Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

26366.

264Viešo konkurso rengėjas atsakingas potencialiems ar faktiniams tokio konkurso dalyviams dėl jiems pateikiamos informacijos tikrumo, nes ji gali lemti ne tik jų apsisprendimą varžytis dėl viešo konkurso laimėjimo, bet ir finansinę naštą vykdant sutartinius įsipareigojimus. Taigi, jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo. Ši taisyklė paprastai taikytina ir tais atvejais, jei konkursą vykdantis asmuo, skelbime apie konkursą nurodydamas tam tikras sąlygas, remiasi kitų subjektų jam pateikta informacija (CK 6.257 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-396-969/2017).

26567.

266Kasacinio teismo ne kartą spręsta, kad perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

26768.

268CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška, todėl aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami bendri sutarties šalių ketinimai, siekiama nustatyti suderintą šalių valią. Jeigu šio tikslo taikant sutarčių aiškinimo taisykles pasiekti negalima, įskaitant atvejus, kai perkančiosios organizacijos ketinimai iš viešojo pirkimo sąlygų aiškiai neišplaukia, tai ginčijamas sutarties turinys turi būti nustatomas pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje bylos Nr. e3K-3-261-690/2017).

26969.

270Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės nustatytus kaip pagrindą nutraukti Sutartį ieškovės padarytus pažeidimus ir pasisakydama dėl ieškovės bei atsakovės apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų, vadovausis anksčiau nurodytomis viešojo pirkimo sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

271Dėl teisinės gynybos būdų – sutarties pakeitimo ir nutraukimo – santykio

27270.

273Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Pažymėtina, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisė arba teisėtas interesas yra pažeisti, gali teismo reikalauti taikyti kelis teisinės gynybos būdus. Šiuo atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, kyla pareiga nustatyti, kuris iš ieškovo nurodytų teisinės gynybos būdų turėtų būti taikomas, atsižvelgiant į bylos dalyvių teisinius santykius ir jiems taikytiną reglamentavimą.

27471.

275Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija atsakovės MAATC vienašalį Sutarties nutraukimą ir taip pat prašo pakeisti Sutarties sąlygas. Taigi šiuo atveju spręstina dėl dviejų skirtingų teisinės gynybos būdų taikymo – sutarties sąlygų pakeitimo, pasikeitus sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis), ir sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnis).

27672.

277CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. Pagal šio straipsnio 3 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta, kai per papildomai nustatytą terminą sutartis nėra įvykdoma. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta ir joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

27873.

279CK 6.204 straipsnis reglamentuoja sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką (CK 6.204 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

28074.

281Remiantis aptartomis teisės normomis ir atsižvelgiant į jų taikymo atveju sukeliamus teisinius padarinius, darytina išvada, kad tiek CK 6.204, tiek 6.217 straipsnio pagrindu sutartis gali būti nutraukiama, esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms. Tačiau esminis šių nuostatų taikymo skirtumas yra tas, kad, taikant CK 6.204 straipsnį ir nustačius, jog nėra galimybių pakeisti sutarties nuostatų taip, kad būtų užtikrinta sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyra, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiomis sąlygomis ir tvarka sutartis turi būti nutraukiama, t. y. teismas gali netaikyti šalių sudarytos sutarties nuostatų. Taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pažeidimas ar dėl sutarties šalies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindą kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Taigi CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas suteikia sutarties šaliai, kuri dėl pasikeitusių aplinkybių negali vykdyti sutarties ir kai dėl to nėra jos kaltės, teisinį pagrindą reikalauti, kad sutartis būtų nutraukta palankesnėmis nei vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis sąlygomis. Dėl šios priežasties, kai yra pareikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi būti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sąlygų ir tik tada, kai nustatoma, kad šio straipsnio normos netaikytinos, sprendžiama dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas, t. y. išsprendžiamas sutarties pakeitimo ir jos nutraukimo konkurencijos klausimas, o konstatavus, kad sutartis nutrauktina, nustatomas jos nutraukimo pagrindas: be šalies kaltės ar dėl šalies kaltės. Sutarties nutraukimas, nenustačius, ar pasikeitusiomis aplinkybėmis nebuvo galima jos išsaugoti, pažeidžia favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012).

28275.

283Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, nagrinėjamu atveju visų pirma turi būti sprendžiamas ieškovės reikalavimas pakeisti Sutarties sąlygas.

284Dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo

28576.

286Lietuvoje viešojo pirkimo sutarčių sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat perkeltas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos). VPĮ pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo. VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis (tiesiogiai) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

28777.

288Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl Sutarties pakeitimo galimybės pirmiausiai spręstina pagal VPĮ įtvirtintą reglamentavimą. Pažymėtina, kad jau po Sutarties pasirašymo viešųjų pirkimų reglamentavimas Lietuvoje pasikeitė – nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja VPĮ redakcija. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio nuostatomis. Taigi ieškovės ir atsakovės pasirašytos Sutarties pakeitimui taikytinos naujosios, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios, VPĮ redakcijos nuostatos.

28978.

290Pirkimo sutarties keitimo jos galiojimo laikotarpiu sąlygas reglamentuoja VPĮ 89 straipsnio 1–2 dalys. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl įstatyme nurodytų priežasčių. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis.

29179.

292Vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 4 dalimi, pirkimo sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

29380.

294Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad dėl pasikeitusio jai atvežamo MKA kiekio ir sudėties, ji nebegali atrinkti Sutartyje aptarto kiekio antrinių žaliavų ir degiųjų atliekų, todėl siekia pakeisti Sutarties sąlygas, susijusias su antrinių žaliavų bei KAK frakcijos atskyrimo efektyvumo rodikliais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į VPĮ 89 straipsnio nuostatas, daro išvadą, kad ieškovės pageidaujami Sutarties pakeitimai nepatenka nė į vieną VPĮ 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutarties keitimo atvejį. Pirma, tokio pobūdžio pakeitimo galimybė nebuvo numatyta Sutartyje. Antra, ieškovės nurodomos aplinkybės nėra susijusios nei su naujų papildomų darbų pirkimo poreikiu, nei su sutarties šalies keitimu. Trečia, toks pakeitimas negali būti atliekamas ir pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nėra pagrindo teigti, jog pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija, t. y. atsakovė MAATC negalėjo numatyti. Pati ieškovė teigia, kad MAATC galėjo numatyti MKA kiekio ir sudėties pasikeitimo riziką, nes žinojo apie planus plėtoti pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Pažymėtina, kad MKA sudėties pokyčių galimybė buvo aptarta ir 2013 m. liepos 30 d. MAATC rašte Nr. (3.24)SD-393 atsakyme į tiekėjų klausimą Nr. 3.

29581.

296Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pageidaujami pakeitimai taip pat negali būti laikomi neesminiais. Ieškovė nori sumažinti Sutartyje nustatytus antrinių žaliavų atskyrimo ir kietojo atgautojo kuro (KAK) frakcijos atskyrimo efektyvumo rodiklius. Tokiais pakeitimais yra nustatoma nauja viešojo pirkimo esminės sąlygos apimtis, kurią nustačius pradiniame pirkime galimai būtų priimtos kitų kandidatų paraiškos, dalyvių pasiūlymai ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktas), be to, dėl tokio pakeitimo ekonominė viešojo pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų ieškovės, su kuria sudaryta Sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta šioje Sutartyje (VPĮ 89 straipsnio4 dalies 2 punktas).

29782.

298Pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalį pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama, nors ir nėra šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra visos šios sąlygos kartu: 1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju; 3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

29983.

300Kadangi šiuo atveju nėra nustatyta VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo galimybė, t. y. Sutarties pakeitimai laikytini esminiais, Sutarties pakeitimas pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalį nėra galimas.

30184.

302Apibendrinant anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Sutartis, vadovaujantis VPĮ, negali būti pakeista. Pagal VPĮ 89 straipsnio 5 dalį, jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad VPĮ yra įtvirtintas baigtinis viešojo pirkimo sutarčių keitimo pagrindų sąrašas ir subsidiarus CK nuostatų taikymas sutarties keitimui nėra galimas, todėl visais kitais VPĮ nenurodytais atvejais, į kuriuos patenka ir ieškovės nurodyta situacija, turi būti atliekamas naujas pirkimas, o ne taikoma sutarties keitimo procedūra. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas pakeisti Sutarties sąlygas, kuriose įtvirtinti antrinių žaliavų ir KAK frakcijos atskyrimo efektyvumo rodikliai, dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių – MKA kiekio ir sudėties pokyčių – negali būti tenkinamas.

303Dėl antrinių žaliavų atskyrimo efektyvumo (pirmasis atsakovės nurodytas ieškovės padarytas pažeidimas nutraukiant Sutartį)

30485.

305Pirmasis pažeidimas, dėl kurio atsakovė priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, – reikalavimo atskirti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų iš gauto MKA srauto nesilaikymas. Toks reikalavimas ieškovei buvo nustatytas Sutarties pirkimo dokumentų III skyriaus 3 dalies 3.3.1 punkte.

30686.

307CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Pagal Sutarties priedo 18.3.5 punktą vienas iš Sutarties nutraukimo pagrindų – kai operatorius kitaip pažeidžia savo įsipareigojimus pagal šią sutartį ir tokių pažeidimų nepašalina per užsakovo nurodytą protingą terminą.

30887.

309Pagal bendrąsias sutarčių vienašališko nutraukimo taisykles sutarties šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali: pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys). Skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje nustatytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas netikrina, ar sutartyje nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

31088.

311Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė neatskyrė ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų iš gauto MKA srauto, t. y. nesilaikė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo. Per atsakovės nustatytą terminą ieškovė šio pažeidimo nepašalino. Tačiau ieškovė teigia, kad įsipareigojimo atskirti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų iš gauto MKA srauto įvykdyti objektyviai negalėjo, nes atvežamame MKA kiekyje antrinės žaliavos sudarė mažiau nei 10 proc.

31289.

313Kadangi ieškovė ir atsakovė skirtingai traktuoja, kas laikoma antrinėmis žaliavomis, atitinkamai skirtingai skaičiuoja ir antrinių žaliavų kiekį visame mišrių komunalinių atliekų sraute, todėl siekiant nustatyti, ar ieškovės teiginiai dėl Sutarties sąlygų įgyvendinimo neįmanomumo yra pagrįsti, būtina atskleisti antrinių žaliavų sąvokos prasmę.

31490.

315Antrinių žaliavų sąvoka Sutartyje nėra pateikta, tačiau nurodyta, jog sutartyje neapibrėžtos sąvokos atitinka ATĮ ir Atliekų tvarkymo taisyklėse, kituose norminiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

31691.

317Pagal ATĮ 2 straipsnio 4 dalį antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. Pagal ATĮ 2 straipsnio 6 dalį atliekos – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. ATĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad atliekų perdirbimas – tai atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas. Vadovaujantis ATĮ 3 straipsnio 1 dalies 3–5 punktais, kaip atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetai, be kita ko, įvardijamas perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti; kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti; šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas.

31892.

319Teisėjų kolegija, atsiveldama į nurodytą ATĮ reglamentavimą, pritaria ieškovės pozicijai, kad antrinių žaliavų sąvoka sietina su tinkamumu perdirbti ir tik tos atliekos ir iš jų gautos medžiagos gali būti priskiriamos antrinėms žaliavoms, kurios yra tinkamos perdirbti. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino antrinių žaliavų sąvoką, nurodydamas, kad į jas patenka tiek perdirbamos, tiek neperdirbamos atliekos. Kadangi antrinėms žaliavoms priskiriamos popieriaus ir kartono, įskaitant pakuotes, plastikų, įskaitant pakuotes, PET pakuočių, kombinuotų pakuočių, metalų, įskaitant pakuotes, stiklo, įskaitant pakuotes, ir atsitiktinai į regioninį nepavojingųjų atliekų sąvartyną patekusios, į MBA įrenginį priimtos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, atsižvelgiant į antrinių žaliavų sąvokos išaiškinimus, antrinėms žaliavoms gali būti priskirtos ne absoliučiai visos šių rūšių atliekos, bet tik ta nurodytų atliekų dalis, kuri gali būti perdirbama. Šiuo atveju atsakovės akcentuojamas antrinių žaliavų skirstymas pagal vertę (su teigiama, neigiama ir nuline verte) įtakos antrinių žaliavų apibrėžimui neturi.

32093.

321Pažymėtina, kad ir Sutarties priedo 1 dalyje „Sąvokos“ antrinės žaliavos patenka į perdirbimui paruoštų atliekų sąvoką, kas paneigia atsakovės teiginius, kad skirstymo į perdirbamas ir neperdirbamas atliekas teisės aktai nenumato.

32294.

323Antrinių žaliavų kiekį atsakovė skaičiuoja pagal 2017 m. atliktus MKA sudėties morfologinius tyrimus, pagal kuriuos bendras savivaldybėse atskirtų atliekų, iš kurių gali būti atskiriamos antrinės žaliavos, vidurkis – 13,09 proc. Šiais skaičiavimais vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokie skaičiavimai atlikti pagal 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. atliekų sudėties nustatymo ataskaitas. Ieškovė savo argumentams pagrįsti vadovaujasi 2017 m. rugpjūčio 24 d. patikslintomis ataskaitomis, kuriose popieriaus, kartono, įskaitant pakuotes, bei plastikų, įskaitant pakuotes, atliekų kiekis, nurodytas pirminėse 2017 m. rugpjūčio 24 d. ataskaitose, kurių duomenis pripažįsta ir MAATC, papildomai išskirtas į perdirbamą ir neperdirbamą. Vadovaujantis patikslintomis 2017 m. rugpjūčio 24 d. ataskaitomis, perdirbamos atliekos (antrinės žaliavos) sudaro tik 4,7 proc. nuo viso MKA kiekio. Kadangi atliekų priskyrimas antrinėms žaliavoms yra siejamas su tokių atliekų perdirbimo galimybe (šio sprendimo 92 punktas), ieškovės pateiktose patikslintose 2017 m. rugpjūčio 24 d. ataskaitose nurodyti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamesni ir tikslesni antrinių žaliavų kiekiui apskaičiuoti, todėl būtent šiomis ataskaitomis reikia vadovautis vertinat ieškovės galimybes tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CPK 185 straipsnis).

32495.

325Pažymėtina, kad patikslintos 2017 m. rugpjūčio 24 d. ataskaitos yra pasirašytos MBA įrenginio operatoriaus atstovo ir MRAAD Marijampolės agentūros vyresniojo specialisto. Nors atsakovė nepritaria 2017 m. rugpjūčio 24 d. patikslintose ataskaitose pateiktam skirstymui į perdirbamas ir neperdirbamas atliekas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2017 m. gegužės 25 d. ataskaitose plastiko atliekos taip pat buvo paskirstytos į perdirbamas ir neperdirbamas, tačiau šių ataskaitų formai ir turiniui atsakovė priekaištų neturėjo, pagal jas atliko ir savo pateiktus antrinių žaliavų kiekio skaičiavimus. Pažymėtina, kad patikslintose 2017 m. rugpjūčio 24 d. ataskaitose yra pateikti visi būtini atliekų sudėties duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-661 patvirtinto Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 1 priede, o papildomų grafų išskyrimas, detalizuojant tam tikrų atliekų kiekius pagal perdirbimo galimybę, atsakovei nepaneigus jose užfiksuotų duomenų, be kita ko, patvirtintų MRAAD atstovo, nesuteikia pagrindo jose pateiktus duomenis pripažinti nepatikimais.

32696.

327Tiek atsakovės pripažįstamos ataskaitos, tiek ieškovės pateikta patikslinta 2017 m. rugpjūčio 24 d. ataskaita paneigia atsakovės teiginius, kad pristatomų MKA sudėties ir kiekio neatitiktis Sutartyje nustatytiems parametrams yra nežymi. Be to, atsižvelgiant į antrinių žaliavų (perdirbamų atliekų) kiekį bendrame mišrių komunalinių atliekų sraute, t. y. 4,7 proc., darytina išvada, jog ieškovė objektyviai negali pasiekti Sutartyje numatyto antrinių žaliavų atskyrimo efektyvumo 10 proc. rodiklio. Kadangi pagal Sutartį turimo išrūšiuoti procentinio kiekio antrinių žaliavų visame atliekų sraute nėra, negalima sutikti su atsakovės teiginiais, jog esant nustatytam procentiniam efektyvumo rodikliui, atliekų kiekių sumažėjimas nedaro įtakos Sutartinių prievolių vykdymui.

32897.

329Atsakovės pozicija dėl antrinių žaliavų atrinkimo efektyvumo rodiklių pasiekimo galimybių nėra nuosekli. Pažymėtina, kad atsakovė MAATC Aplinkos projektų valdymo agentūrai adresuotame 2016 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. (1.65)SD-452) (2 t., b. l. 156–158) pati buvo pripažinusi, jog 10 proc. atskyrimo efektyvumo reikalavimas buvo nustatytas prieš 3–4 metus, esant iš esmės kitokiai faktinei situacijai, ir dabar tokį rodiklį dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių yra nerealu pasiekti.

33098.

331Perkančioji organizacija, būdama atsakinga už viešojo pirkimo dokumentų parengimą, pagrįstumą ir atitiktį VPĮ reikalavimams, be kita ko, turi užtikrinti, kad juose nustatytos sąlygos atitiktų objektyvias aplinkybes. Tai svarbu ir dėl to, kad viešojo pirkimo sutartys iš esmės sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kilus ginčui dėl viešo konkurso sąlygos atitikties faktinei realybei, paaiškėjusiai sutarties vykdymo metu, sprendžiama ne dėl skaidrumo principo aiškinimo ir taikymo, vertinant, kad konkurso sąlygos aiškios, jos sudarė sąlygas pateikti pasiūlymus, o dėl konkursą paskelbusio subjekto atsakomybės už vėliau paaiškėjusį konkurso sąlygų ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015). Šiuo atveju, nors Sutarties pasirašymo metu jos sąlygos dėl antrinių žaliavų išrūšiavimo kiekio buvo aiškios, tačiau nebuvo atsižvelgta į galimus būsimus pokyčius atliekų rūšiavimo srityje (pirminio buitinių atliekų rūšiavimo sistemos plėtros, rūšiavimo konteinerių skaičiaus didėjimo, depozito sistemos įvedimo), apie kuriuos atsakovė turėjo numanyti, ir jų įtaką antrinių žaliavų kiekiui, patenkančiam į mišrias komunalines atliekas per visą Sutarties vykdymo laikotarpį. Atsakovei neįvertinus nurodytų aplinkybių ir situacijai pasikeitus taip, kaip nagrinėjamu atveju – antrinių žaliavų kiekiui sumažėjus tokia dalimi, kad Sutarties sąlygų tapo nebeįmanoma įvykdyti, ieškovė negali būti laikoma atsakinga už Sutarties pažeidimą.

33299.

333Pagal universalų teisės principą teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų (impossibilium nulla obligatio est). Nors vertinant formaliai ieškovė pažeidė Sutarties reikalavimą atskirti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų, tačiau dėl pasikeitusios situacijos atliekų tvarkymo srityje – žymiai sumažėjus antrinių žaliavų kiekiui mišrių komunalinių atliekų sraute, Sutarties vykdymas pagal aptartas sąlygas tapo neįmanomas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti Sutartį dėl pirmojo pažeidimo, nes tai neatitiktų reikalavimo, jog sutarties sąlygos turi būti teisėtos ir sąžiningos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Kaip bus argumentuojama šiame sprendime vėliau (sprendimo 131–132 punktai), Sutartis nutrauktina teismo sprendimu remiantis įstatyme numatytu kitu pagrindu (dėl Sutarties vykdymo metu pasikeitusių aplinkybių).

334Dėl kietojo atgautojo kuro gamybos (antrasis atsakovės nurodytas ieškovės padarytas pažeidimas nutraukiant Sutartį)

335100.

336Antrasis pažeidimas, dėl kurio atsakovė priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, – įsipareigojimo gaminti kietąjį atgautąjį kurą nesilaikymas. Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina Sutarties sąlygas, susijusias su šio įsipareigojimo vykdymu. Ieškovės nuomone, ji turėjo atskirti degiąsias atliekas ir tai atliko tinkamai, o atsakovė teigia, kad pagal Sutartį ieškovė turėjo ne atskirti degiąsias atliekas, o gaminti kietąjį atgautąjį kurą ir šios pareigos nevykdė. Sutartyje ir ją sudarančiuose dokumentuose nei kietojo atgautojo kuro, nei degiųjų atliekų sąvokos nėra apibrėžtos. Pagal CK 6.193 straipsnio 3 dalį, jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Taigi siekiant įvertinti minėto Sutarties nutraukimo pagrindo taikymo pagrįstumą, visų pirma svarbu atskleisti tikruosius Sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į Sutarties bei pirkimo dokumentų tekstą, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo.

337101.

338Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Užsakovo reikalavimai“ 1.4 punkte, kuriame nurodyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros tikslai, nurodyta, kad įgyvendinant Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros projektą, be kita ko, turi būti vykdoma kuro iš atliekų gamyba (atskyrimas). Įgyvendinus projektą Marijampolės apskrityje surenkamų mišrių komunalinių atliekų srautas bus apdorojamas mechaninio apdorojimo (MA) įrenginiuose, iš jo maksimaliai atskiriant biologiškai skaidžių atliekų (BSA) frakciją, metalų, stiklo įvairių rūšių plastiko, popieriaus ir kartono atliekas ir pakuotę bei kietojo atgautojo kuro (vad. KAK) frakciją. Atskirta BSA frakcija bus stabilizuojama intensyvaus aerobinio apdorojimo įrenginiuose, gaminant stabilatą bei papildomai atskiriant KAK frakciją. Pagrindiniai numatomi vykdyti procesai: rankinis rūšiavimas (stiklo, spalvotųjų metalų, įvairių rūšių plastiko, popieriaus ir kartono, KAK frakcijos atskyrimas); atskirtų antrinių žaliavų, didžiųjų pavojingų atliekų bei KAK frakcijų laikinas saugojimas; aerobinis biologiškai skaidžių atliekų apdorojimas intensyvaus uždaro kompostavimo įrenginiuose; suskaidytos BSA masės stabilizavimas, gravitacinis sausinimas, lengvos degios frakcijos atskyrimas.

339102.

340Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Užsakovo reikalavimai“ 2.2. punkte nustatyta, kad tiekėjas turi užtikrinti visus būtinus technologinio proceso reikalavimus dėl atskiriamo kietojo atgautojo kuro (KAK) kokybės parametrų užtikrinimo.

341103.

342Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Užsakovo reikalavimai“ 2.5 punkte išskiriami tokie pagrindiniai apdorojimo MBA įrenginiuose etapai: atliekų priėmimas; atliekų srauto rūšiavimas; biologinis apdorojimas; atskirtų frakcijų laikinas saugojimas; atliekų perdavimas tolimesniam apdorojimui, perdirbimui ar galutiniam šalinimui. Kaip vienas iš biologinio apdorojimo etapų – stabilizuotos biomasės brandinimas 2.5.3.2 punkte apibūdinamas taip: brandinimas bus vykdomas aikštelėje po stogine. Tiekėjas turi įvertinti, kad po substrato aerobinio apdorojimo turės būti papildomai atskiriama lengva degi frakcija (KAK), todėl būtina kuo labiau sumažinti substrato drėgmę. Po brandinimo gautas srautas nukreipiamas į separatorių lengvos degios frakcijos (KAK) išskyrimui. Po KAK atskyrimo liekanti stabilizuota biomasė (kartu su smulkių inertinių dalelių frakcija) nukreipiama panaudoti sąvartyne. Dėl atskirtų frakcijų laikino saugojimo 2.5.4 punkte pažymėta, kad atskirta degi frakcija turi būti sandėliuojama atliekų laikino saugojimo pastate. Jokių nenumatytų tarpinių degių medžiagų saugyklų mechaninio apdorojimo įrenginiuose neturi būti. Tiekėjas turi pasirūpinti nuo sprogimo saugančiomis ir priešgaisrinėmis priemonėmis. Lauko sąlygomis KAK gali būti sandėliuojamas tik supakuotas (tokiu atveju turi būti numatytas pakavimo į plastiką įrenginys). Prie perdavimo tolimesniam apdorojimui, perdirbimui ar galutiniam šalinimui etapo 2.5.5 punkte pažymėta, kad rūšiavimo metu atskirtos kitos lengvos degios atliekos perduodamos kurą iš atliekų (KAK) naudojančioms įmonėms už jų nustatytą (sutartą) kainą. KAK turi būti supresuotos ir supakuotos.

343104.

344Pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Užsakovo reikalavimai“ 3.3.2 punkte nurodyta, kad lengvos degios frakcijos atskyrimas numatytas iš sausesnės stambesnės frakcijos, o taip pat kaip ir iš stabilizuotos BSA frakcijos (su priemaišomis). Visos procedūros vertinat kietojo atgautojo kuro kokybę taikomos pagal LST CEN/TS 15357:2011. Be to minėtame punkte nurodyti reikalavimai KAK atskyrimui (efektyvumas, šilumingumas, drėgnis ir chloro kiekis).

345105.

346Iš Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Užsakovo reikalavimai“ 3.4 punkte pateiktos principinės MBA procesų schemos matyti, kad mechaninio apdorojimo atliekų rūšiavimo metu turi būti atskiriama žaliava KAK gamybai, o po biologinio apdorojimo – naudojant sijotuvą atskiriama lengva degi frakcija (žaliava KAK gamybai), atitinkanti 3.3.2 punkte nurodytus KAK reikalavimus.

347106.

3482013 m. liepos 30 d. raštu Nr. (3.24)SD-393 atsakyme į tiekėjo klausimą Nr. 4 apie KAK gamybą atsakovė nurodė, kad Pirkimo dokumentų III-2 skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 2.5.3.2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iš stabilizuotos biomasės turi būti atskiriama lengvoji degioji (KAK) frakcija (plastikai ir pan.). Kitų reikalavimų gaminti KAK iš stabilizuotos biomasės užsakovo reikalavimuose nėra.

349107.

350Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. D1-810 patvirtintos Pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies atskyrimo, atsižvelgiant į energijos, pagamintos iš pramoninių ir komunalinių atliekų, atsinaujinančią dalį, metodikos 3.6 punktą kietasis atgautasis kuras – iš nepavojingųjų atliekų paruoštas didelės energinės vertės kietasis kuras, naudojamas energijai gauti atliekų deginimo arba bendrojo atliekų deginimo įmonėse. Reikiamai apdorotas, homogenizuotas ir kitaip pagerintas kietasis atgautasis kuras turi atitikti Lietuvos standarte LST EN 15359:2012 „Kietasis atgautasis kuras. Techniniai reikalavimai ir klasės“ nustatytus klasifikavimo ir specifikacijų reikalavimus. Degiųjų atliekų sąvokos teisės aktai neįtvirtina, tačiau iš byloje esančių dokumentų galima teigti, kad tai yra MBA įrenginiuose likusios netinkamos perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčios atliekos.

351108.

352Taigi, nors iš nurodytų apibrėžimų teisės aktuose matyti, kad kietasis atgautasis kuras ir degiosios atliekos (kaip žaliava kietajam atgautajam kurui gaminti) yra skirtingi objektai, tačiau, kaip matyti iš Sutartį sudarančių dokumentų turinio, juose sąvokos kuras iš atliekų, kietasis atgautasis kuras (KAK), KAK frakcija, lengva degi frakcija (KAK), tarpinė degi medžiaga, degi frakcija, degios atliekos, kuras iš atliekų (KAK), žaliava KAK gamybai, lengvos degios atliekos vartojamos kaip sinonimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal Sutarties sąlygas kietasis atgautasis kuras ir degiosios atliekos yra ta pati medžiaga, kuri turi atitikti Pirkimo dokumentų 3.3.2 punkte nustatytus reikalavimus. Kaip ši medžiaga gaunama, Sutarties sąlygose įvardijama taip pat nevienareikšmiškai. Nors daugiausiai yra kalbama apie KAK atskyrimą ir prie pagrindinių apdorojimo MBA įrenginiuose etapų atskiras KAK gamybos procesas nenurodomas, MBA įrenginiai nėra pritaikyti KAK, atitinkančio standartą LST EN 15359:2012, gamybai, tačiau Sutartyje kaip sinonimai yra vartojami tokie žodžių junginiai kaip kuro iš atliekų gamyba, KAK išskyrimas, KAK atskyrimas. Todėl Sutarties sąlygų prasme degiųjų atliekų ar kietojo atgautojo kuro gamyba, atskyrimas ar išskyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tas pats procesas.

353109.

354Kaip minėta, neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė atskyrė degias atliekas, o tai Sutarties sąlygų prasme prilyginama KAK gamybai, todėl ir antruoju pagrindu atsakovė neturėjo teisės nutraukti su ieškove sudarytą Sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau, vertindamas Sutarties nutraukimą aptariamu pagrindu, padarė iš esmės teisingą galutinę išvadą, jog ieškovė šio Sutarties pažeidimo nepadarė.

355110.

356Pagal Sutartį ieškovės gaminamas (atskiriamas) kuras turėjo atitikti tam tikrus kokybės parametrus, nustatytus Pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Užsakovo reikalavimai“ 3.3.2 punkte, t. y. šilumingumas ? 10 proc., drėgnis – ? 25 proc., chloro kiekis – ? 1 proc. Ieškovė nurodė, kad šių reikalavimų buvo laikomasi, jos gaminamos degios atliekos atitiko Sutarties sąlygas. Atsakovė ieškovės pateiktų degių atliekų tyrimų rezultatų neginčijo. Pirkimo dokumentai reikalavimo, kad KAK atitiktų standartą LST EN 15359:2012, neįtvirtino. Be to, Sutartis buvo nutraukta ne dėl degaus kuro neatitikties Sutarties reikalavimams, bet atsakovei teigiant, kad toks kuras apskirtai nėra gaminamas, todėl teisėjų kolegija dėl ieškovės atskiriamo (gaminamo) KAK kokybės reikalavimų plačiau nepasisako, nes tai nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas.

357Dėl priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo (trečiasis atsakovės nurodytas ieškovės padarytas pažeidimas nutraukiant Sutartį)

358111.

359Trečiasis pažeidimas, dėl kurio atsakovė vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį – MBA įrenginių sustabdymas daugiau nei 10 darbo dienų. Toks sutarties nutraukimo pagrindas nustatytas Sutarties priedo 18.3.4 punkte, kuriame nurodyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jei operatorius be teisėtos ir pakankamos priežasties sustabdo paslaugų teikimą daugiau nei 10 darbo dienų, išskyrus atvejus, jei toks paslaugų teikimo sustabdymas yra galimas pagal Sutarties nuostatas arba buvo raštu suderintas su užsakovu ir jo patvirtintas. Ieškovė neginčija, kad sustabdė MBA įrenginių darbą daugiau nei 10 darbo dienų, tačiau teigia, kad tai padarė teisėtai naudodamasi savigyna dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų – pagaminto (atskirto) degiojo kuro neišvežimo.

360112.

361Savigyna – tai toks civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismą, bet savo nuožiūra taiko teisių gynimo priemones. Savigyna leidžiama tik CK nustatytais atvejais, ji gali būti taikoma tik tada, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų, taikomi savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Taigi, savigyna yra teisėta, kai atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, taikantis savigyną asmuo prisiima riziką dėl neteisėto savigynos priemonių panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018).

362113.

363Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. CK 6.208 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

364114.

365Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti kita šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; kt.).

366115.

367Atsakovė teigia, kad ji jokių priešpriešinių prievolių nepažeidė, nes neturėjo pareigos išvežti ieškovės atskirtas degiąsias atliekas. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso degiosios atliekos pagal Sutarties sąlygas.

368116.

369Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nurodyta šio sprendimo 107 punkte, pagal Sutarties sąlygas kietasis atgautasis kuras ir degiosios atliekos yra ta pati medžiaga, todėl sprendžiant, ar atsakovė yra atsakinga už ieškovės pagaminto (atskirto) KAK išvežimą, vertintinos Sutarties nuostatos, nustatančios, kuriai iš Sutarties šalių nuosavybės teise priklauso kietasis atgautasis kuras (degiosios atliekos).

370117.

371Pagal Sutarties priedo 1 punktą, kuriame apibrėžiamos Sutartyje pateikiamos sąvokos, perdirbimui paruoštos atliekos reiškia MBA įrenginiuose mechaniniu–biologiniu būdu iš atliekų gautas medžiagas, kurios paruoštos transportuoti perdirbimui ar kitam panaudojimui įskaitant antrines žaliavas. Šios atliekos yra operatoriaus nuosavybė.

372118.

373Pagal Sutarties priedo 4.2.12 punktą MBA įrenginių eksploatavimo metu gauta atliekų apdorojimo produkcija, tokia kaip perdirbimui paruoštos atliekos, žaliavos, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą ir kt. (plastikas, metalas, popierius ir kt.) bei iš jų gaunamos pajamos priklauso išimtinai operatoriui ir operatorius turi teisę jas realizuoti savo nuožiūra.

374119.

375Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Užsakovo reikalavimai“ 2.5.5 punkte nurodyta, kad rūšiavimo metu atskirtos kitos lengvos degios atliekos perduodamos kurą iš atliekų (KAK) naudojančioms įmonėms už jų nustatytą (sutartą) kainą. KAK turi būti supresuotos ir supakuotos.

376120.

377Nors iš nurodytų Sutarties ir Pirkimo dokumentų sąlygų matyti, kad KAK priklauso tiekėjui, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į kitus pirkimo dokumentus, kurie laikytini sudėtine Sutarties dalimi. 2013 m. liepos 23 d. MAATC rašte Nr. (3.24)SD-373, adresuotame visiems tiekėjams, perkančioji organizacija nurodė, jog patikslina konkurso pirkimo dokumentus, t. y.: 1) Sutarties priedo 1 punktas pakeistas taip, kad perdirbimui paruoštos atliekos, išskyrus kietąjį atgautą kurą, yra operatoriaus nuosavybė; 2) Sutarties priedo 4.2.12 punktas pakeistas taip, kad MBA įrenginių eksploatavimo metu gauta atliekų apdorojimo produkcija, tokia kaip perdirbimui paruoštos atliekos, žaliavos, išskyrus kietąjį atgautąjį kurą ir kt. (plastikas, metalas, popierius ir kt.) bei iš jų gaunamos pajamos priklauso išimtinai operatoriui ir operatorius turi teisę jas realizuoti savo nuožiūra; 3) Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 2 skirsnio „Užsakovo reikalavimai“ 2.5.5 punktas pakeistas taip, kad rūšiavimo metu atskirtos kitos lengvos degios atliekos perduodamos nebe kurą iš atliekų (KAK) naudojančioms įmonėms už jų nustatytą (sutartą) kainą, o užsakovui nemokamai. Be to, minėtu raštu atsakovė patikslino ir 2013 m. birželio 26 d. raštą tiekėjams Nr. (3.24)SD-321, išbraukdama sakinį, pagal kurį tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, į eksploatavimo paslaugų kainą turi įtraukti ir atliekų deginimo (jei toks numatytas pagal siūlomą technologiją) kaštus.

378121.

379Kadangi Sutarties pasirašymo metu galiojusio VPĮ 18 straipsnio 3 dalis nustatė, kad, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, o pirkimo dokumentus sudaro ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai) (VPĮ 2 straipsnio 21 dalis), vadinasi aiškinant Sutarties sąlygas, nors į Sutarties tekstą ir nebuvo perkelti nurodyti pakeitimai, privaloma vadovautis pirkimo dokumentuose (jų patikslinimuose) nurodytomis sąlygomis, pagal kurias KAK (degiosios atliekos) yra užsakovo, t. y. MAATC nuosavybė.

380122.

381Nors atsakovė neigia minėtų pirkimo dokumentų pakeitimą, tačiau jos veiksmai po 2013 m. liepos 23 d. MAATC rašte Nr. (3.24)SD-373 išdėstytų pirkimo dokumentų patikslinimų įrodo, kad pati atsakovė vadovavosi nurodytais pakeitimais. Šią aplinkybę visų pirma įrodo tai, kad 2013 m. liepos 30 d. rašte tiekėjams Nr. (3.24)SD-393 atsakovė atsakyme į antrą klausimą, kuriuo buvo prašoma, išaugus KAK priėmimo sukūrenti atliekų deginimo gamykloje kainai, indeksuoti ir eksploatavimo paslaugų kainą, nurodė, kad pirkimo dokumentai buvo pakeisti (apie tai konkurso dalyviai buvo informuoti CVP IS priemonėmis), numatant, kad KAK realizavimas ir tolimesnis panaudojimas priskirtinas užsakovo (perkančiosios organizacijos) atsakomybei bei rizikai, todėl tiekėjo reikalavimas nebėra aktualus. Antra, atsakovė net ir po Sutarties, į kurios tekstą nurodyti pakeitimai nebuvo perkelti, pasirašymo, traktavo, kad būtent ji pati yra atsakinga už KAK išvežimą iš MBA įrenginių teritorijos – 2017 m. vasario 6 d. raštu Nr. (1.13)SD-70 bei 2017 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (1.65)SD-246, atsakydama į ieškovės prašymus išvežti jos atskirtą KAK, nurodė, kad yra pasiruošusi vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir perimti rūšiavimo metu atskirtas kitas lengvas degias atliekas, atitinkančias kokybinius reikalavimus, be to, planuoja skelbti KAK transportavimo ir utilizavimo (deginimo) paslaugų pirkimus.

382123.

383Kaip minėta, viešojo pirkimo dokumentai turi būti vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į jų turinio visumą. Taigi, esant konkrečiam perkančiosios organizacijos paaiškinimui dėl pirkimo sąlygos turinio, šio paaiškinimo vėlesnis ginčijimas atsietai remiantis vieno iš pirkimo dokumentų nuostata negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VPĮ įtvirtintą imperatyvų reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus sudarant viešojo pirkimo sutartis negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose paskelbtos sąlygos, pirmosios instancijos išvada vadovautis Sutarties 2 punkte išdėstyta Sutartį sudarančių dokumentų svarbos tvarka, suteikiant Sutarties turiniui didesnę reikšmę nei kitiems pirkimo dokumentams, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad Sutarties 2 punkto nuostata, pagal kurią privalo būti laikoma, jog toliau išvardinti dokumentai sudaro šią Sutartį ir yra suprantami ir aiškintini kaip jos sudedamosios dalys (nurodyta svarbos tvarka), nereiškia, jog šiuo Sutarties punktu yra nustatyta Sutartį sudarančių dokumentų hierarchija kaip tai įvardino pirmosios instancijos teismas. Sutarties 2 punktas turi būti suprantamas kaip įtvirtinantis dokumentus, laikytinus Sutarties sudėtine dalimi, tačiau Sutarties nuostatų aiškinimui minėtame punkte nurodytas dokumentų eiliškumas įtakos nedaro.

384124.

385Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad pirkimo dokumentų pakeitimai atlikti neteisėtai, netinkamo subjekto, todėl jais negalima vadovautis. Pažymėtina, kad atsakovės akcentuojama viešojo pirkimo komisija, atsižvelgiant į VPĮ 16 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) reglamentavimą, organizuoja ir atlieka pirkimą pagal perkančiosios organizacijos nustatytas užduotis. Komisija veikia perkančiosios organizacijos vardu, tačiau pirkimo sąlygas nustato ne komisija, o perkančioji organizacija. Komisija vykdo pirkimą pagal perkančiosios organizacijos nurodymus, įskaitant ir dėl pirkimo sąlygų pakeitimo, jei tokie yra atliekami. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad spręsti dėl pirkimo sąlygų pakeitimo galėjo tik viešojo pirkimo komisija. Šiuo atveju sprendimą pakeisti Pirkimo sąlygas priėmė MAATC valdyba, toks valdybos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo, teismas tokio sprendimo pripažinti negaliojančiu ex officio (pagal pareigas) pagrindo taip pat nenustatė, apie Pirkimo dokumentų pakeitimus buvo informuoti visi tiekėjai, todėl nesivadovauti Pirkimo sąlygų pakeitimais, nurodytais 2013 m. liepos 23 d. MAATC rašte Nr. (3.24)SD-373, nėra teisinio pagrindo.

386125.

387Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo priešpriešinės prievolės – pagal Sutarties sąlygas ieškovė turėjo atskirti (gaminti) degiąsias atliekas (KAK), o atsakovė turėjo pareigą šias degiąsias atliekas išsivežti. Kaip nurodyta anksčiau, ieškovė pareigą gaminti KAK atliko, tačiau atsakovė savo pareigos išvežti atskirtas degiąsias atliekas nevykdė. Sprendžiant, ar toks atsakovės įsipareigojimų nevykdymas gali pateisinti savigynos taikymą, t. y. ieškovės įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, šiuo atveju svarbu įvertinti dėl atsakovės pareigų nevykdymo ieškovei kilsiančias pasekmes.

388126.

389Atsakovei nevykdant pareigos išvežti ieškovės atskirtas degiąsias atliekas, MBA įrenginių teritorijoje šių degiųjų atliekų buvo prikaupta tiek, kad buvo viršytas didžiausias TIPK leidime vienu metu leidžiamas laikyti degiųjų atliekų kiekis, be to, degiosios atliekos buvo laikomos ne tam skirtose vietose, o tai grėsė TIPK leidimo praradimu, tuo labiau, kad ieškovė jau buvo bausta administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su degiųjų atliekų saugojimu MBA teritorijoje (esant prikauptam dideliam degiųjų atliekų kiekiui ieškovei teko jas saugoti ne tam skirtose vietose). MBA įrenginių eksploatacija neturint TIPK leidimo yra draudžiama. Pažymėtina, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymais išvežti degiąsias atliekas, be kita ko, perspėdama apie galimą priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymą, ir nors atsakovė iš pradžių tokią savo pareigą pripažino, tačiau įsipareigojimo nevykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, TIPK leidimo praradimas reikštų, kad ieškovė apskritai negalėtų vykdyti Sutarties, todėl TIPK leidimo praradimo grėsmė pripažintina pagrįsta ir pakankama priežastimi ieškovei imtis savigynos ir stabdyti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju buvo peržengtos savigynos ribos, nes ieškovė galėjo pati išvežti degiąsias atliekas ir dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės kreiptis į teismą. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad toks pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškovės interesų gynimo būdas yra neproporcingas dėl didelių degiųjų atliekų išvežimo kaštų. Be to, būtent MAATC turi užtikrinti viešąjį interesą atliekų tvarkymo srityje, todėl turėdama pareigą išvežti degiąsias atliekas iš ieškovės teritorijos ir būdama informuota apie galimą MBA įrenginių sustabdymą dėl savo pareigos nevykdymo, būtent atsakovė turėjo imtis atitinkamų priemonių, kad MBA įrenginių veikla nebūtų sustabdyta, net jei manė, kad pareigos išvežti degiąsias atliekas neturi.

390127.

391Savigyna, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, yra teisėtas civilinių teisių gynimo būdas. Pažymėtina, kad vienašališkas Sutarties nutraukimas pagal Sutarties priedo 18.3.4 punktą leidžiamas tik tuo atveju, jei paslaugų teikimas sustabdomas be teisėtos ir pakankamos priežasties. Kadangi nagrinėjamu atveju savigynos ribos peržengtos nebuvo, darytina išvada, kad ieškovė teisėtai sustabdė paslaugų teikimą daugiau nei 10 darbo dienų, todėl vienašalis Sutarties nutraukimas dėl trečiojo pažeidimo taip pat laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

392Dėl Sutarties nutraukimo

393128.

394Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad neegzistavo nė vienas iš atsakovės nurodytų pagrindų, suteikiančių jai teisę vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytą Sutartį, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovės MAATC 2018 m. kovo 13 d. atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu turėjo būti tenkintas.

395129.

396Ieškovė taip pat prašo atkurti Sutarties galiojimą, tačiau, kaip nurodyta anksčiau, pasikeitus situacijai dėl į MBA įrenginį atvežamų atliekų sudėties, Sutarties vykdymas pagal joje nustatytas sąlygas tapo neįmanomas, todėl atkurti Sutarties galiojimą tokiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos jos pasirašymo metu, nėra galimybės. Sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms reglamentuoja CK 6.204 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. CK 6.204 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

397130.

398Šiuo atveju Sutarties vykdymo varžymas pripažintinas esminiu, nes reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis sąlygomis, kokios šiuo metu yra nustatytos Sutartyje, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Atliekų, priskirtinų antrinėms žaliavoms, kiekio sumažėjimas tapo žinomas tik Sutarties vykdymo metu, ieškovė atvežamų atliekų kiekio ir sudėties kontroliuoti negali. Nors ieškovė galėjo numanyti, kad antrines žaliavas sudarančių atliekų kiekis gali mažėti, tačiau toks žymus sumažėjimas, koks nustatytas nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, negalėjo būti numatytas. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė buvo prisiėmusi tokių aplinkybių atsiradimo riziką, nes tiek atsakovės teikti duomenys, tiek ieškovės atlikti tyrimai Sutarties pasirašymo metu rodė visiškai kitokius atliekų kiekius, nei nustatyti pradėjus vykdyti atliekų rūšiavimo veiklą, bet to, už atliekų atvežimą ieškovei yra atsakinga atsakovė.

399131.

400Kaip nurodyta šio sprendimo 84 punkte, Sutartis, vadovaujantis VPĮ, negali būti pakeista, o subsidiarus CK nuostatų taikymas sutarties keitimui nėra galimas, todėl, nors ir egzistuoja CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, CK 6.204 straipsnio 3 dalies 2 punktas negali būti taikomas. Tačiau sutarties nutraukimas, vadovaujantis VPĮ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) 90 straipsnio 3 dalimi, gali būti vykdomas ne tik pirkimo sutarties ar VPĮ nurodytais atvejais, bet ir CK nustatytais atvejais ir tvarka. Todėl, nesant galimybės atkurti Sutarties vykdymą ir pakeisti jos sąlygas, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas taikyti kitą CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytą alternatyvą, t. y. CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir Sutartį nutraukti teismo sprendimu be ieškovės kaltės. Pažymėtina, kad sutarties nutraukimo galimybė nurodytu pagrindu, atsižvelgiant į CK 6.204 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, yra ieškovės reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas sudėtinė dalis, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo pirmosios instancijos teismo turėjo būti tenkintas iš dalies.

401132.

402Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nutraukdamas sutartį, teismas turi nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas. Dėl Sutarties nutraukimo datos, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į faktinę situaciją, jog Sutartis yra nutraukta ir nebevykdoma nuo 2018 m. kovo 13 d., ši data laikytina CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu teismo nutraukiamos Sutarties nutraukimo data.

403133.

404Sutarties nutraukimo sąlygų nustatymas iš esmės sietinas su restitucijos taikymu. Vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatuodamas, kad vienašališkas Sutarties nutraukimas buvo teisėtas, savo sprendime restitucijos taikymui reikšmingų aplinkybių nesiaiškino ir nenustatinėjo, restitucijos taikymo klausimų apskritai nesprendė, taigi bylos esmė šiuo klausimu liko neatskleista.

405134.

406Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Vien tik Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis dėl Sutarties nutraukimo sąlygų, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl nurodytos priežasties klausimas dėl Sutarties nutraukimo sąlygų perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Sutarties nutraukimo sąlygų klausimą, turėtų užtikrinti galimybę patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, kiek tai susiję su restitucijos taikymu, suteikti teisę šalims pateikti su tuo susijusius papildomus paaiškinimus ir įrodymus.

407135.

408Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę MAATC vykdyti Sutartį ir išvežti degiąsias atliekas pagrįstai nebuvo tenkintas.

409Dėl draudimo išmokos mokėjimo

410136.

411Ieškovės nuomone, kadangi nė vieno atsakovės nurodyto Sutarties pažeidimo ji nepadarė, laidavimo draudimo išmokos atsakovei negali būti mokamos.

412137.

413Nors ieškovės argumentai, jog Sutarties pažeidimų, dėl kurių gali kilti civilinė atsakomybė, ji nepadarė, yra iš esmės pagrįsti, tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su draudimo išmokos mokėjimu, nepagrįstumo. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė, prašydama uždrausti atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai filialo Lietuvoje, laidavimo draudimo polisų pagrindu atlikti veiksmus, susijusius su draudimo sumos išmokėjimu atsakovei MAATC, bei pripažinti MAATC reikalavimus dėl laidavimo draudimo išmokos išmokėjimo nepagrįstais ir nevykdytinais, kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu (CK 6.255 straipsnis). Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodyti ieškovės reikalavimai neatitinka prevencinio ieškinio instituto esmės ir tokio ieškinio reiškimo sąlygų. Prevenciniu ieškiniu gali būti reikalaujama uždrausti tam tikrus veiksmus, kurie sukelia realią žalos padarymo ateityje grėsmę, todėl atitinkami ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami.

414138.

415Be to, atkreiptinas dėmesys, jog reali žalos padarymo grėsmė ateityje ir nenustatyta, nes AAS „BTA Baltic Insurance Company“ yra nurodžiusi, kad draudimo išmoka nebus mokama, kol nebus priimtas teismo sprendimas dėl MAATC pretenzijos pagrįstumo. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-247-431/2019 pagal ieškovės MAATC ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai filialo Lietuvoje, dėl laidavimo draudimo išmokos priteisimo. Minėta byla Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi yra sustabdyta, kol įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1258-657/2018. Taigi nėra jokios grėsmės, kad draudimo išmoka gali būti išmokėta tam nesant teisinio pagrindo, t. y. dėl pažeidimų, kurie realiai nebuvo padaryti.

416Dėl priešieškinio

417139.

418Pagal Sutarties 18.7 punktą, operatoriui pažeidus sutartį, jis įsipareigoja sumokėti užsakovui baudą, kuri lygi 10 proc. eksploatavimo paslaugų kainos už praėjusį ataskaitinį kalendorinį laikotarpį (vadovaujantis operatoriaus pasirašytu paslaugų perdavimo priėmimo aktu ir atitinkama PVM sąskaita faktūra), bei atlyginti užsakovo patirtus nuostolius ar išlaidas, kurių nepadengia sumokėtoji bauda.

419140.

420CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

421141.

422Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės konstatuotų antrojo ir trečiojo Sutarties pažeidimų, susijusių su KAK gamyba ir MBA įrenginių darbo nutraukimu, ieškovė nepadarė. Dėl pirmojo pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė įsipareigojimo atskirti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų nesilaikė, tačiau jos kaltė dėl to nenustatyta, nes antrinių žaliavų atskyrimo efektyvumo rodiklis nepasiektas dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių Sutartis nutrauktina CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties nutraukimas CK 6.204 straipsnio pagrindu reiškia, jog sutartis nutraukiama ne dėl sutarties šalių padarytų sutarties pažeidimų ar kitokių jų neteisėtų veiksmų. Taigi nutraukus sutartį šiuo pagrindu neatsiranda sąlygos sutartinei atsakomybei taikyti. Sutarties nutraukimo pagal CK 6.204 straipsnį neigiami padariniai šalims gali būti paskirstomi, teismui nustatant sutarties nutraukimo sąlygas (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).

423142.

424Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai tenkino MAATC priešieškinį ir priteisė iš ieškovės 41 692,52 Eur baudą.

425Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

426143.

427Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės 2018 m. kovo 13 d. atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, naikintina ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys dėl šio reikalavimo tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat naikintina Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas atsakovės MAATC priešieškinis ir priimamas naujas sprendimas – atsakovės priešieškinis atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

428144.

429Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai atkurti Sutarties galiojimą, įpareigoti atsakovę MAATC vykdyti Sutartį, pripažinti atsakovės reikalavimus išmokėti laidavimo draudimo išmokas nepagrįstais ir uždrausti AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai filialo Lietuvoje, vykdyti reikalavimą išmokėti laidavimo draudimo išmoką, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

430145.

431Konstatavus, kad pakeisti Sutarties sąlygas ieškovės nurodytu būdu nėra galimybės, ir pritaikius CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytą alternatyvą – Sutarties nutraukimą teismo sprendimu, kuri laikytina ieškovės reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas sudėtine dalimi, spręstina, jog ieškovės reikalavimas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo turėjo būti tenkintas iš dalies. Dėl nurodytos priežasties Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas pakeisti Sutarties sąlygas, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. ieškovės ieškinys dėl reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas tenkinamas iš dalies – netenkinamas reikalavimas pakeisti Sutarties sąlygas ir Sutartis nutraukiama teismo sprendimu, Sutarties nutraukimo datą nustatant 2018 m. kovo 13 d., o klausimas dėl Sutarties nutraukimo sąlygų perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

432146.

433Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio procesinio sprendimo dėl visų pareikštų reikalavimų, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo (laimėjo iš dalies) ginčą, paskirstyti byloje bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

434147.

435Kadangi nagrinėjamu atveju klausimas dėl Sutarties nutraukimo sąlygų perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis teismas turėtų išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

436Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktais, 48 straipsniu,

Nutarė

437Pakeisti trečiąjį asmenį Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą jo teisių perėmėju – Aplinkos apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

438Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. kovo 13 d. atliktą vienašalį 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 nutraukimą neteisėtu, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl šio reikalavimo tenkinti ir pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. kovo 13 d. atliktą vienašalį 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 nutraukimą neteisėtu.

439Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas pakeisti 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 sąlygas, pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl šio reikalavimo išdėstyti taip:

440„Ieškovės ieškinį dėl reikalavimo pakeisti 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 sąlygas tenkinti iš dalies.

441Netenkinti reikalavimo pakeisti 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 sąlygas ir šią sutartį nutraukti teismo sprendimu, sutarties nutraukimo datą nustatant 2018 m. kovo 13 d.

442Klausimą dėl 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 nutraukimo sąlygų perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.“

443Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai atkurti 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 galiojimą, įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ vykdyti minėtą sutartį, pripažinti atsakovės reikalavimus išmokėti laidavimo draudimo išmokas nepagrįstais ir uždrausti AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai filialo Lietuvoje, vykdyti reikalavimą išmokėti laidavimo draudimo išmoką, palikti nepakeistą.

444Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ priešieškinis panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEG Recycling“ su... 7. 1.1.... 8. Pripažinti atsakovės UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo... 9. 1.2.... 10. Įpareigoti MAATC vykdyti Sutartį ir atsiimti (išvežti) iš Mechaninio... 11. 1.3.... 12. Pakeisti Sutarties priedu esančių Pirkimo dokumentų III Skyriaus... 13. Parametras... 14. Mato vienetas Rodiklis... 15. Antrinių žaliavų atskyrimo efektyvumas, t. sk.... 16. % nuo patenkančio į įrenginius antrinių žaliavų frakcijos srauto... 17. ? 70... 18. Juodieji metalai... 19. % nuo patenkančio į įrenginius juodųjų metalų frakcijos srauto, tinkamo... 20. ? 70... 21. Plastikai... 22. % nuo patenkančio į plastikų frakcijos srauto, tinkamo antrinėms žaliavoms... 23. ? 45... 24. Priemaišų kiekis atskirose antrinėse žaliavose... 25. %... 26. ? 10... 27. Lentelė. Reikalavimai antrinių žaliavų atskyrimo efektyvumui ir kokybei:... 28. Lentelė. Reikalavimai kietojo atgautojo kuro (KAK) frakcijos atskyrimui:... 29. Parametras... 30. Mato vienetas Rodiklis... 31. Atskyrimo efektyvumas... 32. % nuo patenkančio į įrenginius KAK frakcijos atskyrimui tinkančių atliekų... 33. ? 70... 34. Šilumingumas... 35. MJ/kg... 36. ? 10... 37. Drėgnis... 38. %... 39. ? 25... 40. Chloro kiekis... 41. %... 42. ? 1,0... 43. 1.4.... 44. Pripažinti MAATC 2017 m. birželio 26 d. rašte Nr. (1.13)SD-317 „Dėl... 45. 1.5.... 46. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.... 47. 2.... 48. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal UAB... 49. 3.... 50. Mišrias komunalines atliekas į MBA įrenginius pristato atsakovė, todėl... 51. 4.... 52. 2017 m. rugpjūčio 24 d. morfologijos tyrimai patvirtina, kad į MBA... 53. 5.... 54. Pagal Sutartį ieškovė turėjo atskirti keturias kokybės kriterijus... 55. 6.... 56. Nutraukiant Sutartį nesilaikyta nutraukimo procedūros, nes vienašalis... 57. 7.... 58. Sutarties pakeitimu, kad išrūšiuojamų atliekų efektyvumas būtų... 59. 8.... 60. Neegzistuojant MAATC pretenzijose nurodytiems Sutarties pažeidimams,... 61. 9.... 62. Atsakovė MAATC atsiliepimuose su ieškovės reikalavimais nesutiko ir pateikė... 63. 10.... 64. MAATC nurodė, kad pagal Sutarties Pirkimų dokumentų III skyriaus... 65. 11.... 66. Atsakovės teigimu, ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui neturi... 67. 12.... 68. MAATC teisė vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino yra numatyta... 69. 13.... 70. Ieškovė klaidina teismą, kad MAATC nevykdo Sutarties pristatyti tam tikrą... 71. 14.... 72. Sutarties 18.7 punktas numato, kad operatoriui pažeidus sutartį, jis... 73. 15.... 74. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo... 75. 16.... 76. Trečiasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracija su ieškiniais... 77. 17.... 78. Tretieji asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija ir Kazlų... 79. 18.... 80. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės... 81. 19.... 82. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų... 83. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 84. 20.... 85. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės UAB „NEG... 86. 21.... 87. Teismas nurodė, kad pagal Sutartį ir pirkimo sąlygas ieškovė turėjo iš... 88. 22.... 89. Teismas nepritarė ieškovės teiginiams, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. MKA... 90. 23.... 91. Nei pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje nėra nurodyta, kad turi būti... 92. 24.... 93. Ieškovė vidutiniškai atrinkdavo 2,36 proc. antrinių žaliavų iš bendro... 94. 25.... 95. Antrojo pažeidimo, susijusio kietojo atgautojo kuro gamyba, teismas... 96. 26.... 97. Vertindamas trečiąjį pažeidimą, susijusį su MBA įrenginių sustabdymu,... 98. 27.... 99. Teismas kaip nepagrįstą vertino ieškovės teiginį, kad pirkimo dokumentų... 100. 28.... 101. Įvertinęs tai, kad ieškovė padarė du iš trijų atsakovės nurodytų... 102. 29.... 103. Atsižvelgdamas į Sutarties 18 punktą, kuriame nustatyta, kad atsakovė turi... 104. 30.... 105. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti MAATC vykdyti Sutartį ir... 106. 31.... 107. Dėl reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas teismas nurodė, kad ieškovės... 108. 32.... 109. Byloje nėra duomenų, kad Draudikas atliko išsamų įvykio tyrimą, ir... 110. 33.... 111. Pagal Sutarties priedo 18.7 punktą operatoriui padarius Sutarties pažeidimą,... 112. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 113. 34.... 114. Ieškovė UAB „NEG Recycling“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno... 115. 34.1.... 116. Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja Ž. B. galimai buvo... 117. 34.2.... 118. Teismas sprendime neteisingai aiškina antrinių žaliavų sąvoką ir... 119. 34.3.... 120. Sutarties priedo 2.3 punkte yra nurodoma, kad MBA įrenginių eksploatavimo... 121. 34.4.... 122. Nors nacionaliniuose teisės aktuose egzistuoja tam tikri netikslumai,... 123. 34.5.... 124. Ieškovės poziciją patvirtina ir naujausia APVA neplaninės projekto patikros... 125. 34.6.... 126. Faktą, kad Marijampolės MBA įrenginiuose neįmanoma atskirti 10 proc.... 127. 34.7.... 128. Nors teismas pripažino, kad dėl tam tikrų objektyvių priežasčių galėjo... 129. 34.8.... 130. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad atskirdama visas MKA sraute... 131. 34.9.... 132. Teismas nepagrįstai sieja Sutartyje numatytą antrinių žaliavų atskyrimo... 133. 34.10.... 134. Teismo sprendimas nustatant degiųjų atliekų priklausomybę vadovautis... 135. 34.11.... 136. Teismas neturėjo teisės kvestionuoti MAATC valdybos 2013 m. priimtų... 137. 34.12.... 138. Teismas ieškovės parengto atliekų naudojimo ir šalinimo techninio... 139. 34.13.... 140. Teismas nepagrįstai MBA įrenginių sustabdymą laiko ieškovės gynybos... 141. 34.14.... 142. Turėtų būti įvertinta ir tai, kad atliekų priėmimo į MBA įrenginius... 143. 34.15.... 144. Teismas neteisingai paskirstė viešojo intereso užtikrinimo pareigas... 145. 34.16.... 146. Nustačius, kad ieškovė nepadarė nė vieno Sutarties nuostatų pažeidimo,... 147. 34.17.... 148. Pripažinus vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, Sutarties galiojimas... 149. 34.18.... 150. Po ginčo išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos... 151. 34.19.... 152. Teismas turėjo pakeisti Sutarties sąlygas dėl antrinių žaliavų ir... 153. 34.20.... 154. Teismo argumentai, kad ieškovė per vėlai kreipėsi į MAATC dėl Sutarties... 155. 34.21.... 156. Teismas turėjo pripažinti, kad MAATC pretenzijos draudikui išmokėti... 157. 34.22.... 158. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei MAATC iš ieškovės visas prašytas... 159. 34.23.... 160. Apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes... 161. 35.... 162. Atsakovė MAATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovės... 163. 35.1.... 164. Tiek iš pirkimo sąlygų, tiek iš Sutarties turinio matyti, jog yra... 165. 35.2.... 166. Ieškovės pareigą gaminti KAK patvirtina ir ieškovės paraiška TIPK... 167. 35.3.... 168. Aiškinant Sutartį reikia remtis teisės aktuose pateikiamais sąvokų... 169. 35.4.... 170. Peržiūrėjus duomenis apie MBA įrenginių veikimą valdymo sistemoje... 171. 35.5.... 172. Ieškovės argumentai dėl teisėjos šališkumo yra nepagrįsti. Apeliaciniame... 173. 35.6.... 174. Ieškovė sau palankiai interpretuoja tam tikras faktines aplinkybes, nors jos... 175. 35.7.... 176. Antrinės žaliavos gali būti su teigiama, nuline arba neigiama verte. Šios... 177. 35.8.... 178. Visos antrinės žaliavos pagal Sutarties priedo 4.2.12 punktą priklauso... 179. 35.9.... 180. Ieškovės argumentai dėl nacionalinio reglamentavimo nepakankamumo ir... 181. 35.10.... 182. Argumentai, kad kituose Lietuvos regionuose veikiantys MBA įrenginiai... 183. 35.11.... 184. MBA įrengimų eksploatavimo metu gauta atliekų apdorojimo produkcija, tokia... 185. 35.12.... 186. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji turėjo teisę ar jai buvo leista... 187. 36.... 188. Ieškovė atsiliepime į MAATC apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinio... 189. 36.1.... 190. Visos Sutartyje naudojamos sąvokos apibūdina degiųjų atliekų atskyrimo, o... 191. 36.2.... 192. MAATC dar viešojo pirkimo metu tiekėjams teikiama informacija buvo labai... 193. 36.3.... 194. MAATC nepagrįstai remiasi TIPK leidimo paraiškos nuostatomis, nes leidimas... 195. 36.4.... 196. MAATC su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – MBA įrenginių darbo... 197. 37.... 198. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas filialo... 199. 38.... 200. Trečiasis asmuo APVA atsiliepime į ieškovės ir atsakovės MAATC... 201. 39.... 202. Trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime... 203. 40.... 204. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į... 205. Teisėjų kolegija... 206. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 207. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 208. 41.... 209. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 210. 42.... 211. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 212. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo, dokumentų išreikalavimo... 213. 43.... 214. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 215. 44.... 216. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2018 m. liepos 5 d. APVA... 217. 45.... 218. Atsakovė su apeliaciniu skundu taip pat pateikė naują įrodymą – MBA... 219. 46.... 220. Dėl ieškovės teikiamų naujų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad... 221. 47.... 222. Dėl atsakovės teikiamo naujo įrodymo teisėjų kolegija pažymi, kad MBA... 223. 48.... 224. Ieškovė taip pat prašo teismo išreikalauti duomenis apie atsakovei už... 225. 49.... 226. Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš... 227. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 228. 50.... 229. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą... 230. 51.... 231. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį... 232. Dėl trečiojo asmens MRAAD pakeitimo jo teisių perėmėju... 233. 52.... 234. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba... 235. 53.... 236. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis... 237. 54.... 238. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas faktines aplinkybes, į tai, kad... 239. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo... 240. 55.... 241. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl pirmosios... 242. 56.... 243. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis... 244. 57.... 245. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja galimai buvo... 246. 58.... 247. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė... 248. 59.... 249. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų... 250. 60.... 251. Tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja prieš 20 metų yra dirbusi... 252. 61.... 253. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepaneigė... 254. Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties aiškinimo ... 255. 62.... 256. Nagrinėjamoje byloje Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu –... 257. 63.... 258. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai pasibaigus viešojo... 259. 64.... 260. VPĮ 18 straipsnio 3 dalis (Sutarties pasirašymo metu galiojusi VPĮ... 261. 65.... 262. VPĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga... 263. 66.... 264. Viešo konkurso rengėjas atsakingas potencialiems ar faktiniams tokio konkurso... 265. 67.... 266. Kasacinio teismo ne kartą spręsta, kad perkančiųjų organizacijų valios ir... 267. 68.... 268. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi... 269. 69.... 270. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės nustatytus kaip pagrindą nutraukti... 271. Dėl teisinės gynybos būdų – sutarties pakeitimo ir nutraukimo –... 272. 70.... 273. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 274. 71.... 275. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija atsakovės MAATC vienašalį Sutarties... 276. 72.... 277. CK 6.217 straipsnis reglamentuoja vienašališko sutarties nutraukimo... 278. 73.... 279. CK 6.204 straipsnis reglamentuoja sutartinių įsipareigojimų vykdymą... 280. 74.... 281. Remiantis aptartomis teisės normomis ir atsižvelgiant į jų taikymo atveju... 282. 75.... 283. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos sutarties... 284. Dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo... 285. 76.... 286. Lietuvoje viešojo pirkimo sutarčių sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį... 287. 77.... 288. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl Sutarties pakeitimo galimybės... 289. 78.... 290. Pirkimo sutarties keitimo jos galiojimo laikotarpiu sąlygas reglamentuoja VPĮ... 291. 79.... 292. Vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 4 dalimi, pirkimo sutarties pakeitimas jos... 293. 80.... 294. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad dėl pasikeitusio jai atvežamo MKA... 295. 81.... 296. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pageidaujami pakeitimai taip pat... 297. 82.... 298. Pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalį pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu... 299. 83.... 300. Kadangi šiuo atveju nėra nustatyta VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto... 301. 84.... 302. Apibendrinant anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad... 303. Dėl antrinių žaliavų atskyrimo efektyvumo (pirmasis atsakovės nurodytas... 304. 85.... 305. Pirmasis pažeidimas, dėl kurio atsakovė priėmė sprendimą vienašališkai... 306. 86.... 307. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti... 308. 87.... 309. Pagal bendrąsias sutarčių vienašališko nutraukimo taisykles sutarties... 310. 88.... 311. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė neatskyrė ne mažiau kaip 10... 312. 89.... 313. Kadangi ieškovė ir atsakovė skirtingai traktuoja, kas laikoma antrinėmis... 314. 90.... 315. Antrinių žaliavų sąvoka Sutartyje nėra pateikta, tačiau nurodyta, jog... 316. 91.... 317. Pagal ATĮ 2 straipsnio 4 dalį antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti... 318. 92.... 319. Teisėjų kolegija, atsiveldama į nurodytą ATĮ reglamentavimą, pritaria... 320. 93.... 321. Pažymėtina, kad ir Sutarties priedo 1 dalyje „Sąvokos“ antrinės... 322. 94.... 323. Antrinių žaliavų kiekį atsakovė skaičiuoja pagal 2017 m. atliktus MKA... 324. 95.... 325. Pažymėtina, kad patikslintos 2017 m. rugpjūčio 24 d. ataskaitos yra... 326. 96.... 327. Tiek atsakovės pripažįstamos ataskaitos, tiek ieškovės pateikta... 328. 97.... 329. Atsakovės pozicija dėl antrinių žaliavų atrinkimo efektyvumo rodiklių... 330. 98.... 331. Perkančioji organizacija, būdama atsakinga už viešojo pirkimo dokumentų... 332. 99.... 333. Pagal universalų teisės principą teisė asmeniui negali nustatyti... 334. Dėl kietojo atgautojo kuro gamybos (antrasis atsakovės nurodytas ieškovės... 335. 100.... 336. Antrasis pažeidimas, dėl kurio atsakovė priėmė sprendimą vienašališkai... 337. 101.... 338. Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo... 339. 102.... 340. Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo... 341. 103.... 342. Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo... 343. 104.... 344. Pirkimo dokumentų III skyriaus Techninės specifikacijos ir užsakovo... 345. 105.... 346. Iš Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo... 347. 106.... 348. 2013 m. liepos 30 d. raštu Nr. (3.24)SD-393 atsakyme į tiekėjo klausimą Nr.... 349. 107.... 350. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.... 351. 108.... 352. Taigi, nors iš nurodytų apibrėžimų teisės aktuose matyti, kad kietasis... 353. 109.... 354. Kaip minėta, neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų... 355. 110.... 356. Pagal Sutartį ieškovės gaminamas (atskiriamas) kuras turėjo atitikti tam... 357. Dėl priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo (trečiasis atsakovės... 358. 111.... 359. Trečiasis pažeidimas, dėl kurio atsakovė vienašališkai nutraukė su... 360. 112.... 361. Savigyna – tai toks civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai... 362. 113.... 363. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme... 364. 114.... 365. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties... 366. 115.... 367. Atsakovė teigia, kad ji jokių priešpriešinių prievolių nepažeidė, nes... 368. 116.... 369. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nurodyta šio sprendimo 107... 370. 117.... 371. Pagal Sutarties priedo 1 punktą, kuriame apibrėžiamos Sutartyje pateikiamos... 372. 118.... 373. Pagal Sutarties priedo 4.2.12 punktą MBA įrenginių eksploatavimo metu gauta... 374. 119.... 375. Pirkimo dokumentų III skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo... 376. 120.... 377. Nors iš nurodytų Sutarties ir Pirkimo dokumentų sąlygų matyti, kad KAK... 378. 121.... 379. Kadangi Sutarties pasirašymo metu galiojusio VPĮ 18 straipsnio 3 dalis... 380. 122.... 381. Nors atsakovė neigia minėtų pirkimo dokumentų pakeitimą, tačiau jos... 382. 123.... 383. Kaip minėta, viešojo pirkimo dokumentai turi būti vertinami sistemiškai,... 384. 124.... 385. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad pirkimo... 386. 125.... 387. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad nagrinėjamu... 388. 126.... 389. Atsakovei nevykdant pareigos išvežti ieškovės atskirtas degiąsias... 390. 127.... 391. Savigyna, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, yra teisėtas civilinių... 392. Dėl Sutarties nutraukimo... 393. 128.... 394. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad neegzistavo... 395. 129.... 396. Ieškovė taip pat prašo atkurti Sutarties galiojimą, tačiau, kaip nurodyta... 397. 130.... 398. Šiuo atveju Sutarties vykdymo varžymas pripažintinas esminiu, nes... 399. 131.... 400. Kaip nurodyta šio sprendimo 84 punkte, Sutartis, vadovaujantis VPĮ, negali... 401. 132.... 402. Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nutraukdamas sutartį, teismas... 403. 133.... 404. Sutarties nutraukimo sąlygų nustatymas iš esmės sietinas su restitucijos... 405. 134.... 406. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 407. 135.... 408. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis... 409. Dėl draudimo išmokos mokėjimo... 410. 136.... 411. Ieškovės nuomone, kadangi nė vieno atsakovės nurodyto Sutarties pažeidimo... 412. 137.... 413. Nors ieškovės argumentai, jog Sutarties pažeidimų, dėl kurių gali kilti... 414. 138.... 415. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog reali žalos padarymo grėsmė ateityje ir... 416. Dėl priešieškinio... 417. 139.... 418. Pagal Sutarties 18.7 punktą, operatoriui pažeidus sutartį, jis įsipareigoja... 419. 140.... 420. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė... 421. 141.... 422. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės konstatuotų antrojo ir trečiojo... 423. 142.... 424. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 425. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų... 426. 143.... 427. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad... 428. 144.... 429. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalis, kuria atmesti... 430. 145.... 431. Konstatavus, kad pakeisti Sutarties sąlygas ieškovės nurodytu būdu nėra... 432. 146.... 433. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos... 434. 147.... 435. Kadangi nagrinėjamu atveju klausimas dėl Sutarties nutraukimo sąlygų... 436. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 437. Pakeisti trečiąjį asmenį Marijampolės regiono aplinkos apsaugos... 438. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas... 439. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas... 440. „Ieškovės ieškinį dėl reikalavimo pakeisti 2013 m. spalio 9 d.... 441. Netenkinti reikalavimo pakeisti 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono... 442. Klausimą dėl 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų... 443. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti... 444. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas...