Byla e2-1032-294/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovams D. K., E. D., ieškovų atstovui advokatui A. G., ieškovų atstovui O. U., atsakovės atstovui advokatui N. P.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. K., E. D., M. M., K. M., J. U., T. U., I. D., I. R., A. I. ir R. R. ieškinį atsakovei A. Š., tretieji asmenys E. M., M. R., L. R., G. N., J. S., M. B., V. A., V. B., J. M., Vitalija A. G., V. K., R. K., V. M., V. M., N. C., G. A., M. C., L. Z., L. Z., T. Z.

Nustatė

5Ieškovai patikslintame ieškinyje prašė uždrausti atsakovei A. Š. ar kitiems asmenims atlikti bet kokius namo, esančio adresu ( - ), bendro naudojimo objektų (inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų ir kitų) statybos darbus prieš tai neparengus tokių statybos darbų projektų ir jų nustatyta tvarka nesuderinus su šių bendro naudojimo objektų bendraturčiais ir atsakingomis institucijomis. Nurodė, kad ieškovai gyvena name bei gretimuose pastatuose, kuriuose jiems nuosavybės ar kitu pagrindu priklauso individualūs butai. Namo rūsyje yra individualūs gyventojų rūsiai, bendras įėjimas, leidžiantis patekti į juos, bei įrengta slėptuvė, priklausanti atsakovei. Pažymi, kad slėptuvėje yra namo ir gretimų pastatų bendrojo naudojimo objektų, tokių kaip komunikacijos, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai bei bendras vandentiekio įvadas, kurie yra būtini norint tinkamai eksploatuoti namą, gretimus pastatus bei jų gyventojams naudotis atitinkamais patogumais. Atsakovės interesais veikiantys asmenys (galimai atsakovės broliai Audrius ir A. Š.) (toliau – Darbininkai) slėptuvėje atlieka eilę statybos darbų, susijusių su slėptuvės rekonstrukcija. Pažymi, kad rekonstrukcija apima ir jau minėtų namo bendrojo naudojimo objektų rekonstrukciją, nes perdaromos namo komunikacijos, pertvarkomi vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai bei bendras vandentiekio įvadas, bendrame įėjime sunaikintos ir išpjautos metalinės sijos, laikančiosiose rūsio sienose iškirstos durys ir kitos angos, rūsio grindys įgilintos pašalinant grindų betoną ir gruntą. Akivaizdu, kad šie darbai gerokai viršija Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 21 p. numatytą statinio paprastojo remonto apibrėžimą, ir atitinka to paties straipsnio 18 p. numatytą statinio rekonstravimo ar 20 p. numatytą statinio kapitalinio remonto apibrėžimus, o tai reiškia, kad šiems darbams atlikti reikalinga suderinti juos su atsakingomis institucijomis, gauti leidimus ir parengti projektus. Ieškovams nei atsakovė, nei jos darbininkai nesuteikia jokios informacijos apie atliekamus darbus, ieškovams prašant nėra pateikiami jokie dokumentai, statybos darbų leidimai ar projektai, kurių atsakovė, tikėtina, net neturi. Tokią ieškovų nuomonę patvirtina ne tik tai, kad atsakovė nebendradarbiauja su ieškovais bei ignoruoja jų prašymus dėl dokumentų pateikimo, bet ir tai, kad vienam iš ieškovų, t.y. D. K., 2016-05-03 prašymu kreipusis į UAB „Senamiesčio ūkis“, administruojančią namą, UAB „Senamiesčio ūkis“ 2016 05 04 rašte Nr. G2-154 dėl informacijos pateikimo nurodė, kad jų turimais duomenimis slėptuvės savininkai su jais nėra suderinę darbų ar pateikę su atsakingomis institucijomis suderintų projektų. Nurodo, kad rekonstruojant, perkėlinėjant namo bendrojo naudojimo objektus su ieškovais nėra derinami jokie planai, jiems nesuteikiama jokia informacija. Jų tinkamą naudojimąsi butais tiesiogiai įtakojantys vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai bei bendras vandentiekio įvadas yra pertvarkomi, keičiama jų vieta, nuolydžiai, pralaidumas, griaunamos namo laikančiosios konstrukcijos, ardant betonines rūsio grindis ir šalinant gruntą daromas neigiamas poveikis pamatams. Apie vykdomus darbus ieškovai supranta tik pagal iš rūsio sklindantį triukšmą bei negalėdami savo butuose naudotis vandeniu, kai jis ilgam laikui, savavališkai ir prieš tai neinformavus, užsukamas visame name. Dėl pastarosios aplinkybės Ieškovai yra ne kartą kreipęsi į policiją naudodamiesi elektroninių paslaugų sistema. Atkreipia dėmesį, kad be to, jog atsakovė savo veiksmų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektais, visiškai nederina su Ieškovais, ieškovai kartu dar yra terorizuojami ir dėl pinigų sumokėjimo už šiuos neteisėtus darbus. Pabrėžia, kad ieškovai nėra priešiškai nusiteikę prieš atsakovės atliekamus paprastojo remonto darbus siekiant pritaikyti slėptuvės patalpą atsakovės poreikiams, tačiau ieškovų teises pažeidžia be jokių projektų, suderinimų, leidimų ir priežiūros savavališkai atliekami namo bendro naudojimo inžinerinių sistemų ir laikančiųjų namo konstrukcijų griovimo, ardymo ir pertvarkymo darbai. Jeigu atsakovei nedelsiant nebus uždrausta tęsti atliekamus savavališkos rekonstrukcijos darbus, ieškovų patiriami nuostoliai tik didės. Jau dabar ieškovai negali netrukdomai gyventi jiems priklausančiuose butuose bei naudotis inžinerinėmis komunikacijomis. ieškovai negali prognozuoti, kada atsakovė nuspręs užsukti geriamo vandens įvadą ar nutraukti kanalizacijos pratekėjimą, arba kada nuspręs atlikti kitus visiems namo gyventojams reikšmės turinčius laikančiųjų konstrukcijų griovimo darbus.

6Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodo, jog ieškovai gyvena namuose adresais ( - ), kuriuose jiems nuosavybės ar kitu pagrindu priklauso individualūs butai. Namo, esančio adresu ( - ) , rūsyje yra individualūs gyventojų rūsiai, bendras įėjimas, leidžiantis patekti į juos, taip pat negyvenamoji patalpa – slėptuvė, unikalus numeris ( - ) (toliau tekste ir – slėptuvė), nuosavybės teise priklausanti atsakovei. Atsakovė, 2014 m. gegužės 22 d. įgijusi nuosavybės teisę į Slėptuvę, nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pradėjo jos tvarkymo ir paprastojo remonto darbus. Atsakovės brolis A. Š. privačiai pasamdė įmonę „Tyrimai ir projektai“, su tikslu nustatyti slėptuvės patalpose virš šių patalpų esančių perdangų konstrukcijų būklę, taip pat galimybę demontuoti slėptuvės kontūro sijas ir kolonas. Ekspertizes atliko doc. dr. J. M.. Įmonės „Tyrimai ir projektai“ 2015 m. gruodžio 22 d. statinio konstrukcijų būklės tyrimo aktu Nr. 15-159T nustatyta, kad šių perdangų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl reikalinga nedelsiant imtis priemonių perdangos būklei stabilizuoti. Įmonės „Tyrimai ir projektai“ 2015 m. gruodžio 21 d. statinio konstrukcijų tyrimo aktu Nr. 15-158T nustatyta, kad slėptuvėje sumontuotos kontūro sijos yra save laikančios konstrukcijos, šių sijų ir jas laikančių kolonų demontavimas neturės įtakos kitoms pastato konstrukcijoms. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pagal vieno iš ieškovų ir kitų asmenų pranešimą dėl galimai vykdomų statybos darbų negyvenamosiose patalpose ( - ), 2016 m. sausio 5 d. raštu Nr. KL2-4 nustatė, kad A. Š. (statytojas) šiuo metu galiojančių teisės aktų nepažeidė. Atsakovė vykdo paprastąjį remontą (įvairius tvarkymo, apdailos darbus ir pan.) privačioje valdoje, įgyvendindama savo teisę į nuosavybę, kurią Atsakovei garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pažymi, kad realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama.

7Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovai palaikė reikalavimus iš esmės pagrįsdamas ieškinyje nurodytais motyvais.

8Teismo posėdžio metu atsakovė atstovas su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

9Ieškinys atmestinas.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Tai lemia, kad bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas), vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012).

12Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

15Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad namo, esančio adresu ( - ), rūsyje yra individualūs gyventojų rūsiai, bendras įėjimas, leidžiantis patekti į juos, taip pat negyvenamoji patalpa – slėptuvė, unikalus numeris ( - ) kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė, 2014 m. gegužės 22 d. įgijo nuosavybės teisę į slėptuvę.

16Byloje keliamas esminis klausimas dėl remonto: ieškovų teigimu atsakovės atliekamas remontas susijęs su namo bendro naudojimo inžinerinių sistemų ir laikančiųjų namo konstrukcijų griovimo, ardymo ar pertvarkymo darbais; atsakovė tuo tarpu teigia, kad slėptuvėje atliekami paprastojo remonto darbai.

17Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, statinio paprastasis remontas - tai statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Paprastajam remontui yra rengiamas paprastojo remonto aprašas (Statybos įstatymo 24 str. 1 d. 9 p.). Nurodytina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Statyba – ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia sklypo, kuriame statomas statinys galimos ūkinės veiklos sąlygas, todėl statinys turi būti pastatytas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, t.y. statytojo privatus interesas derinamas taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, tačiau bendradarbiauti derinant interesus įpareigotas ne tik statytojas, bet ir kiti bendraturčiai, kurių sutikimai reikalingi norint pradėti planuojamą statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003 ir kt.).

18Atsakovė, nurodydama, jog atlieka paprastojo remonto darbus, vadovaujasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) 2016 m. raštu, kuriame vadovaujamasis statytojo paaiškinimais, t.y. „statytojas informavo, kad ateityje planuoja atlikti tik paprastojo remonto darbus, patalpų paskirties keisti neketina. Pažymi, kad darbai, išardant patalpų vidaus nelaikančias dienas ar jų dalis priskirtini statinio paprastajam remontui.“

19Nuosekliai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas.

20Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytas inspekcijos raštas buvo parengtas, atsiliepiant į 4 skundus, ši inspekcija yra įpareigota sekti visas savavališkas statybas bei įgaliota kreiptis dėl savavališkos statybos padarinių.

21Šiuo atveju matyti, kad inspekcija, ištyrusi atsakovės atliekamus slėptuvės darbus pagal pateiktus dokumentus, nenustatė, kad būtų atliekami darbai, viršijantys paprastojo remonto sampratą.

22Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.).

23Ieškovai, teikia ieškinį, vadovaudamiesi prevencinio ieškinio norma (CK 6.255 str.).

24Ieškovų nuomone, teismas turėtų uždrausti atsakovei atlikti bet kokius bendro naudojimo objektų (inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų ir kitų) statybos darbus prieš tai neparengus tokių statybos darbų projektų ir jų nustatyta nesuderinus su šių bendro naudojimo objektų bendraturčiais ir atsakingomis institucijomis.

25CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.).

26Viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė.

27Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, atsakovai reikalavimu neprašo pripažinti atsakovės (ar jos pasitelktų rangovų) darbų ne paprastuoju remontu. Ieškinio reikalavimu iš esmės prašoma įpareigoti atsakovę laikytis Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t.y., atliekant ne paprastąjį remontą, gauti institucijų sutikimus.

28Pabrėžtina, kad realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

29Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

30Iš byloje surinktų įrodymų bei šalių atstovų paaiškinimų (tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu) matyti, kad ieškovai atsakovės veiksmais keliamos būsimo žalos realumą ir kitas su tuo susijusias aplinkybes įrodinėjo tik prielaidomis, pasvarstymais, spėjimais, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų (specialistų, ekspertizės išvadų ir pan.), kurie pagrįstų ieškovų anksčiau nurodytas aplinkybes apie neteisėtai atliekamus atsakovės darbus. Atsakovės pažeidžiant teisės aktus sumontuota vėdinimo sistema, vėliau buvo ištaisyta (2017 m. inspekcijos raštas), o šis pažeidimas nėra susijęs su ieškovų nuosavybe ar jų turtu. Be to inspekcijos 2016 m. birželio mėn. rašte papildomai konstatuota, kad atsakovė nepažeidė jokių pastato laikančiųjų konstrukcijų, o pertvarkytiems vandentiekio ir nuotekų inžineriniams tinklams, jokių papildomų leidimų iš atsakovės nereikalaujama. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų atstovo pateikti rašytiniai paaiškinimai su nuorodomis į teismų praktiką, visiškai neatitinka šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių ir negali būti taikoma (skiriasi objektas, kurį siekiama apsaugoti bei teisės aktai ir teisiniai santykiai).

31Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Taigi, kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovai taip pat turi pareigą įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą.

32Byloje nustatyta priešingai, tai yra, atsakovė pateikė teismui institucijos, kuri prižiūri savavališką statybą ir valstybės įgaliota kreiptis tiek į teismą, tiek į atsakingus asmenis dėl savavališkos statybos (neturint visų reikalingų leidimų) padarinių pašalinimo, raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovė, atlikdama slėptuvės remonto darbus, nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų.

33Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė prevencinio ieškinio būtinųjų sąlygų, todėl jų ieškinys pagal pareikštą patikslintą ieškinį, atmestinas.

34Išaiškintina, kad prevencinis ieškinys, kaip ir kiti civilinių teisių gynimo būdai, gali būti taikomas su kitais civilinių teisių gynimo būdais. CK 6.255 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. Todėl tuo atveju, jeigu atsakovės veiksmais būtų padaryta reali žala ieškovui (ar ieškovams), šie neprarastų teisės dėl tokios žalos atlyginimo kreiptis į teismą.

35Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.).

38Byloje nustatyta, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė žyminio mokesčio bei teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi ieškovų prevencinis ieškinys visiškai atmestas, ieškovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos ŪCPK 93, 98 str.).

39Atsakovė nurodė, kad patyrė 2000 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis LR CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į vykusių teismo posėdžių skaičių, į reikalavimo sumą, į teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra nelaikytinos per didelėmis ir negali būti pripažintos neprotingomis, todėl yra priteistinos. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovų ieškinį visiškai, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteistina 2000 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.).

40Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš ieškovų nėra priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi kiekvienam jų neviršija minimalios 3 EUR sumos (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

41Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

42Ieškovų D. K., E. D., M. M., K. M., J. U., T. U., I. D., I. R., A. I. ir R. R. ieškinį atsakovei A. Š. atmesti.

43Priteisti atsakovei A. Š., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis iš ieškovų D. K., asmens kodas ( - ) E. D., asmens kodas ( - ) M. M., asmens kodas ( - ) K. M., asmens kodas ( - ) J. U., asmens kodas ( - ) T. U., asmens kodas ( - ) I. D., asmens kodas ( - ) I. R., asmens kodas ( - ) A. I. asmens kodas ( - ) ir R. R., asmens kodas ( - ) 2000 EUR (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidas.

44Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovams D. K., E. D.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Ieškovai patikslintame ieškinyje prašė uždrausti atsakovei 6. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime su ieškovo pareikštu ieškiniu... 7. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovai palaikė reikalavimus iš... 8. Teismo posėdžio metu atsakovė atstovas su ieškiniu nesutiko iš esmės... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.72... 12. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad namo, esančio adresu ( - ), rūsyje... 16. Byloje keliamas esminis klausimas dėl remonto: ieškovų teigimu atsakovės... 17. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, statinio paprastasis... 18. Atsakovė, nurodydama, jog atlieka paprastojo remonto darbus, vadovaujasi... 19. Nuosekliai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytas inspekcijos raštas buvo parengtas,... 21. Šiuo atveju matyti, kad inspekcija, ištyrusi atsakovės atliekamus... 22. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 23. Ieškovai, teikia ieškinį, vadovaudamiesi prevencinio ieškinio norma (CK... 24. Ieškovų nuomone, teismas turėtų uždrausti atsakovei atlikti bet kokius... 25. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo... 26. Viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus daryti... 27. Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškinio reikalavimo, atsakovai reikalavimu... 28. Pabrėžtina, kad realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip... 29. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 30. Iš byloje surinktų įrodymų bei šalių atstovų paaiškinimų (tiek raštu,... 31. Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo... 32. Byloje nustatyta priešingai, tai yra, atsakovė pateikė teismui institucijos,... 33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų... 34. Išaiškintina, kad prevencinis ieškinys, kaip ir kiti civilinių teisių... 35. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 38. Byloje nustatyta, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė... 39. Atsakovė nurodė, kad patyrė 2000 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.... 40. Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš ieškovų nėra priteistinos... 41. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas... 42. Ieškovų D. K., E. D., 43. Priteisti atsakovei A. Š., asmens kodas 44. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...