Byla 2-990/2011
Dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“ (civilinės bylos Nr. B2-1173-230/2011)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“ (civilinės bylos Nr. B2-1173-230/2011).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Superija“ (įtrauktas į bylą vietoj pradinio ieškovo RAB „Senoji Baltija“ Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi) nurodė, kad atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ skola jam sudaro 1 512 210,08 Lt. Pradinio ieškovo RAB „Senoji Baltija“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2004 m. lapkričio 22 d. UAB „Superija“ nurodė, kad per 7 metų laikotarpį atsakovas nė dalies skolos nesumokėjo.

5Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Swedbank, AB nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas yra 392 312,32 Lt. Šią sumą sudaro: 1) 319 332,15 Lt skola pagal 1998 m. spalio 21 d. paskolos sutartį Nr. 3 (223 747,41 Lt negrąžinto kredito, 82 167,40 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2 383,34 Lt delspinigių); 2) Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. galutiniu sprendimu priteistos 60 707,24 Lt palūkanos, taip pat ir už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. priskaičiuota 6 procentų metinių palūkanų suma - 11 362,32 Lt. Atsakovas nuo 2002 m. rugsėjo 11 d. nevykdo mokėjimų pagal 1998 m. spalio 21 d. paskolos sutartį.

6Pradinis ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Baltijos žuvys“ pateikė 2002 m. gruodžio 31 d., nurodęs, kad ji nuo 1997 m. pirmo pusmečio nevykdė reikalavimo mokėti VSD įmokų. Vėliau šio ieškovo teises perėmęs VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad duomenys apie atsakovą VSDFV Kauno skyriaus duomenų bazėje iš Klaipėdos skyriaus gauti 2005 m. Atsakovo įsiskolinimas didėjo iki 219 003,16 Lt (2010 m. rugsėjo 1 d.). Atsakovo sumokėtos įmokos sudarė tik nedidelę dalį. Tiksliai nustatyti atsakovo įsiskolinimo nėra galimybių, nes jis neteikė finansinių ataskaitų už 2009-2010 metus.

7Pradinis ieškovas Klaipėdos apskrities VMI ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pateikė 2002 m. gruodžio 21 d. Vėliau šio ieškovo teises perėmė Kauno apskrities VMI. Įsiskolinimas 2010 m. rugsėjo 1 d. pagal pateiktas deklaracijas sudarė 150 729,04 Lt.

8Ieškovas UAB „Perdanga“ kreipėsi su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui 2010 m. spalio 22 d. dėl to, kad atsakovas nevykdo prievolės sumokėti 26 193,52 Lt skolą. Ši skola priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 18 d. įsakymu, tačiau atsakovo dokumentuose įsiskolinimas UAB „Perdanga“ nurodytas kaip nepradelstas, kurio terminas baigsis 2010 m. gruodžio 30 d. ir mažesnis - 24 181,40 Lt.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Baltijos žuvys“ ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“.

11Teismo įsitikinimu, dėl nutartyje išvardintų neatitikimų darytina išvada, kad atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, teikia neteisingus, neišsamius ir netikslius duomenis. Savo paaiškinimuose atsakovas pripažįsta 1 779 196,78 Lt pradelstų įsipareigojimų dydį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyta suma nepagrįstai sumažinta ginčijamu 191 187 Lt VSDFV Kauno skyriaus reikalavimo dydžiu ir sumomis, kuriomis atsakovas yra nurodęs mažesnius kreditorių UAB „Superija“ ir „Swedbank“, AB reikalavimų dydžius, atitinkamai 505 692 Lt (1 512 210 - 1 003 518) ir 162 397,06 Lt (392 312,32 - 223 747,41 - 61 617,85) suma. Šiomis sumomis padidinus atsakovo pripažįstamą įsipareigojimų dydį ir pridėjus pradelstą 26 193,52 Lt reikalavimą kreditoriui UAB „Perdanga“, bendras pradelstų įsipareigojimų dydis sudarytų 2 664 666,36 Lt sumą (1 779 196,78 + 505 692 + 162 397,06 + 26 193,52). Vien pagal kreditorių, reikalaujančių atsakovui iškelti bankroto bylą, duomenis nustatyta, kad atsakovas teismui teikiamą pradelstų įsipareigojimų dydį yra sumažinęs apie 1 mln. Lt suma.

12Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas finansinės atskaitomybės dokumentus įstatymų nustatyta tvarka yra pateikęs tik už 2007 m. Atsakovo pateiktame preliminariame 2009 m. gruodžio 31 d. balanse įrašyto turto vertė - 8 185 257 Lt (iš jos ilgalaikio turto už 5 113 220 Lt, trumpalaikio turto už 3 072 037 Lt, kurio didžiąją dalį (83 proc.) sudaro per vienerius metus gautinos sumos - 2 554 460 Lt, taip pat atsargos (515 755 Lt) ir pinigai (1 820 Lt)). Preliminariame 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse įrašyto turto vertė sumažėjusi iki 7 116 068 Lt (iš jo ilgalaikio turto už 4 228 047 Lt, trumpalaikio turto už 2 888 021 Lt, kurio 85 procentus sudaro per vienerius metus gautinos sumos - 2 454 395 Lt, taip pat atsargos (430 086 Lt) ir pinigai (3 540 Lt)); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 246 927 Lt, iš šios sumos per vienerius metus mokėtinos sumos - 1 016 662 Lt. Teismo įsitikinimu, atsakovo pateikti preliminarūs balansai kelia abejonių jų duomenų tikrumu, neatspindi įmonės realios turtinės būklės. Teismas konstatavo, kad vien pagal ieškovų pateiktus duomenis nustatyta 2,66 mln. Lt pradelstų įsipareigojimų, tačiau atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse 2010 m. III ketvirčio duomenimis nurodyta bendra visų įsipareigojimų suma mažesnė – 2,24 mln. Balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos - tik 1,01 mln. Lt, tačiau šią sumą viršija vien kreditoriui UAB „Superija“ jau keletą metų pradelstas įsipareigojimas (1,51 mln. Lt), neįskaitant pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Teismo manymu, balanse nurodytų gautinų sumų nėra pagrindo laikyti realiu įmonės turtu. 2010 m. III ketvirčio balanso duomenimis nurodytos per vienerius metus gautinos sumos yra 2,45 mln. Lt. Panašaus dydžio suma nurodyta ir 2009 m. preliminariame balanse - 2,55 mln. Lt, 2008 m. – 3,11 mln. Lt. Juridinių asmenų registrui pateiktame 2007 m. balanse per vienerius metus gautinos sumos nurodytos 2,95 mln., 2006 m. balanse – 2,86 mln. Lt. Atsakovo pateiktame apyvartos žiniaraštyje pagal sąskaitą Nr. 2400 nurodytos gautinos sumos iš debitorių UAB „Briz“ ir UAB „Kraitenė“, kurioms iškeltos bankroto bylos. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo galimybės išieškoti skolas iš debitorių yra abejotinos, o šios turtinės teisės negali būti vertinamos kaip realus įmonės turtas, galintis nulemti atsakovo mokumą. Teismas pažymėjo, kad balanse nurodyta ilgalaikio materialaus turto vertė neatitinka realios turto vertės. Atsakovo pateiktoje ilgalaikio turto kartotekoje į bendrą turto vertę du kartus įtraukta laivų MŽT6-1100 (LBB-1110) ir MŽT6-1124 (LBB-1124) vertė prieš perkainojimą 2008 m. gegužės 12 d. ir po jo. Atsakovas paaiškinimuose teigė, kad 2009 m. remontavo laivą LBB-1124, o 2010 m. - laivą LBB-1100, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismo kritiškai įvertinta atsakovo pateikta 2010 m. vasario 3 d. UAB „Euristika“ turto vertinimo ataskaita EUR 100103, kurioje nustatyta žvejybinių laivų su jiems suteiktomis žuvų žvejybos kvotomis rinkos vertė: laivo „LBB-1124“ – 1,09 mln. Lt, laivo „LBB-1100“ – 0,96 mln. Lt, o nenaudojamo laivo „Ieva“ – 50 000 Lt. Joje nėra pagrįstų duomenų apie atliktą remontą, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių padidinta laivų vertė. Turto rinkos vertė nustatyta nepagrįstai didelė, neįvertinus taikyto ilgalaikio apsunkinimo hipoteka ir daugkartiniais areštais. Teismo įsitikinimu, atsakovo pateikta ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu laivų vertei pagrįsti. Žuvies perdirbimo cecho įvertinimo ataskaita, kurią 2010 m. sausio 29 d. atliko UAB „Turto spektras“, taip pat teismo įvertinta kritiškai, nes atlikta paties atsakovo užsakymu, nepranešus ir nedalyvaujant įkaito turėtojui „Swedbank“, AB. Atsakovas pateikė PVM sąskaitas-faktūras kaip įrodymą, kad verčiasi žvejyba ir pagamintą produkciją parduoda Europos Sąjungos šalių įmonėms. Jis teigė, kad per 2010 metų 9 mėnesius gavo 1,02 mln. Lt pajamų, gautas lėšas panaudojo atsiskaitant su darbuotojais, tiekėjais, už atliktus laivų remonto darbus ir vykdė įsipareigojimus valstybei. Teismo įsitikinimu, tokie teiginiai ir įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, mokėdamas nedideles sumas smulkiesiems kreditoriams ir minimalias einamąsias įmokas, yra visiškai nepajėgus bent iš dalies padengti savo ilgalaikių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nevykdo ilgalaikių pradelstų įsipareigojimų pagrindiniams kreditoriams jau keletą metų. Teiginiai, kad UAB „Baltijos žuvys“ turto vertė keturis kartus viršija pradelstų įsipareigojimų dydį, nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas konstatavo atsakovo pateiktų duomenų dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio ir turto vertės netikslumą. Teismo manymu, bendra atsakovo ilgalaikio turto vertė neviršija 3 mln. Lt, o nekilnojamajam turtui - žuvies perdirbimo cechui areštas taikytas net 16 kartų. Teismas nurodė, kad atsakovui neįrodžius balanse nurodytų gautinų per vienerius metus sumų pagrįstumo, nėra pagrindo jas pripažinti realiu įmonės turtu, iš kurių būtų įmanomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Nustatyta pradelstų įsipareigojimų suma siekia 2,66 mln., o atsakovas neįrodė, kad įmonės turto vertė du kartus didesnė už pradelstų įsipareigojimų dydį. Teismo įsitikinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą nemokia įmone.

13Teismas pažymėjo, kad administratorių UAB „Valnetas“ ir UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ kandidatūros yra suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Teismas, įvertinęs abiejų kandidatų vykdomų bankroto procedūrų kiekį ir kiekvienam darbuotojui tenkantį darbo krūvį, nusprendė, kad mažesnį darbo krūvį turi UAB „Valnetas“, todėl ji turi daugiau galimybių užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą. Teismas atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Superija“ ir „Swedbank“, AB pasiūlytą kandidatūrą - UAB „Valnetas“.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. UAB „Baltijos žuvys“ pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis turėjo turto už 7 116 068 Lt dydžio sumą (materialus turtas – 3 855 145 Lt + finansinis turtas – 372 902 Lt + trumpalaikis turtas - 2 888 021 Lt), o pagal nurodytus paskaičiavimus įmonės pradelsti įsipareigojimai siekia 1 779 196,78 Lt.

172. Kauno apskrities VMI 2009 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 14-34-18073 pripažino UAB „Baltijos žuvys“ 287 756 Lt dydžio mokestinę prievolę pasibaigusia. Taip pat 2009 m. liepos 21 d. priminimu Nr. 14-07-20320 nurodė atsakovui sumokėti tuo metu buvusį 42 846,30 Lt įsiskolinimą Kauno apskrities VMI. Atsakovo atliekamais mokėjimais, mokesčių permokų užskaitymu, pasibaigusiomis prievolėmis buvo įvykdytas Klaipėdos apskrities VMI 2002 m. lapkričio 4 d. įspėjimas Nr. 09-05/1498, o tuo pačiu išnyko 2002 m. gruodžio 21 d. ieškinyje nurodytas pagrindas iškelti bankroto bylą. Įvykdžius prievolę Kauno apskrities VMI, bankroto bylos nagrinėjimas pagal šio kreditoriaus reikalavimą nutrauktinas. Didžioji dalis UAB „Baltijos žuvys“ produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos šalis, todėl beveik kiekvieną mėnesį susidaro grąžintinas PVM iš biudžeto. Atsakovas grąžintino PVM užskaitomis apmoka einamuosius mokesčius.

183. UAB „Baltijos žuvys“ yra įvykdžiusi įsipareigojimus UAB „Rikneda“, o šios įmonės direktorius pateikė 2010 m. liepos 29 d. prašymą dėl bylos nutraukimo, todėl bankroto bylos nagrinėjimas pagal UAB „Rikneda“ ieškinį yra nutrauktinas. UAB „Baltijos žuvys“ pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą dėl 109 939 Lt, 2 443 Lt baudos bei 78 805 Lt delspinigių įsiskolinimų VSDFV Kauno skyriui pripažinimo pasibaigusiu. Tik pasibaigus šiam teisminiam procesui bus galima teigti, jog šio kreditorinio įpareigojimo reikalaujama pagrįstai. UAB „Baltijos žuvys“ ir UAB „Genys“ 2010 m. balandžio 13 d. perdavimo-priėmimo aktu susitarė, kad visos sudarytos tarp šalių sutartys yra nutrauktos, o visos šalių teisės ir pareigos pasibaigusios.

194. Atsakovas žvejybiniais laivais žūklauja Baltijos jūroje, taip pat gauna pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos. Per 2010 metų 9 mėnesius iš žvejybos gauta 1 021 399 Lt, o iš kitos veiklos bei nekilnojamojo turto nuomos 91 926 Lt pajamų. 2010 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota 3 928 Lt pelno. 2009 m. ir 2010 m. gauta mažiau pelno, nes 2009 m. buvo remontuotas laivas LBB 1124, o 2010 m. laivas LB1100. Tokios apimties remontai atliekami kas 5 metai. Kadangi sekančiais metais nenumatyta remontų, tikimasi, kad bendrovės pajamos 2011 m. išaugs iki 2 000 000 Lt bei bus gautas apie 500 000 Lt dydžio pelnas. Per 2010 metų 9 mėnesius UAB „Baltijos žuvys“ iš žvejybos gavo 1 021 399 Lt pajamų. Gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, už atliktus laivo remonto darbus bei vykdyti įsipareigojimus valstybės institucijoms.

205. UAB „Baltijos žuvys“ nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir įkeistas „Swedbank“, AB. Turto vertinimo ataskaitoje EUR Nr. 100103 nustatyta, jog laivo LLB 1124 rinkos vertė – 1 090 000 Lt. Laivo LBB 1100 rinkos vertė – 960 000 Lt. Laivo „Ieva“ rinkos vertė – 50 000 Lt. UAB „Turto spektras“ pažymoje apie turto vertės nustatymą Nr. 10-01-3-32 nurodyta, jog UAB „Baltijos žuvys“ priklausančio žuvies perdirbimo cecho rinkos vertė – 1 950 000 Lt. UAB „Baltijos žuvys“ pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis turėjo turto už 7 310 923 Lt, t. y. keturis kartus daugiau negu jos pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai, todėl nėra sąlygų iškelti jai bankroto bylą.

21Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad UAB „Baltijos žuvys“ jau ne kartą siekė iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau nepavyko įrodyti, kad ji yra moki. Įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2011 m. sausio 1 d. siekė 219 003,16 Lt, tačiau tai negalutinė suma, nes tiksliai ją paskaičiuoti nėra galimybės dėl nepateiktų ataskaitų už dvejus metus. Atsakovas siekia vilkinti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymą bei piktnaudžiauja savo teisėmis.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria bankroto byla iškelta UAB „Baltijos žuvys“ ir paskirtas jos bankroto administratorius, laikytina pagrįsta ir teisėta. Dėl šios nutarties atskirąjį skundą pateikė UAB „Baltijos žuvys“, todėl jos skunde išdėstyti teiginiai bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai apibrėžia šios apeliacijos ribas.

24Dėl atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ apeliacinės instancijos teismui teiktų prašymų priimti papildomus rašytinius įrodymus

25Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. balandžio 13 d. bei 14 d. buvo gauti atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ atstovės prašymai prijungti rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su tokiais prašymais, pažymi, kad yra teisinis pagrindas juos atsisakyti priimti bei nevertinti nagrinėjant atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ pateiktą atskirąjį skundą.

26Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Baltijos žuvys“ atskirasis skundas teisme buvo gautas dar 2011 m. sausio 7 d. (t. 4, b. l. 86-88). CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pateiktu prašymu dėl įrodymų prijungimo, pažymi, kad juo ne tik teikiami nauji įrodymai, tačiau iš esmės yra siekiama papildyti pateikto atskirojo skundo argumentus (pvz., teikiami argumentai, kad teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes dėl įmonės mokumo ir pan.). Taigi, nors atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įvardijami kaip prašymas priimti naujus įrodymus, tačiau jie iš esmės yra nukreipti į atskirojo pildymą naujais motyvais ir argumentais. CPK 323 straipsnio nuostatos numato, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 338 str.). Proceso teisės norma, kuri draudžia pildyti, tikslinti atskirąjį skundą po termino jam paduoti pasibaigimo, yra imperatyvi. Šiuo atveju terminas pildyti atskirąjį skundą jau yra pasibaigęs. Esant paminėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija nevertina ir neanalizuoja atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ atstovės 2011 m. balandžio 12 d. prašyme prijungti įrodymus (teisme gautas 2011 balandžio 13 ir 14 d.), išdėstytų argumentų, kuriais siekiama papildyti atskirąjį skundą.

27CPK 181 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su atskiruoju skundu turi būti pateikti įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi) (CPK 338 str.). CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti į šios civilinio proceso stadijos specifiką. CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese vadovaujamasi nuostatomis, kad bylai reikšmingi duomenys turi būti pateikiami ir išsamiai ištiriami pirmosios instancijos teisme. Paminėtais ribojimais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimu procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-607/2007). CPK 324 straipsnio 3 dalis numato, jog kai teismas pripažįsta, kad yra būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis šio CPK straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.

28Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats apeliantas UAB „Baltijos žuvys“ pripažįsta, kad su atskiruoju skundu nepateikė visų įrodymų. UAB „Baltijos žuvys“ buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Atsakovo prašomi prijungti įrodymai buvo pateikti tik likus vienai dienai iki teismo posėdžio dienos apeliacinės instancijos teisme, nors šiuo atveju bankroto procedūrų inicijavimas UAB „Baltijos žuvys“ jau vyksta iš tiesų ilgą laiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo tenkinti atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ pateikto prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, todėl teisėjų kolegija tokio prašymo netenkina, o nagrinėdama apelianto atskirąjį skundą nevertina tik apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų ir prašomų priimti įrodymų (CPK 314, 338 str.).

29Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“

30

31Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

32Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju UAB „Baltijos žuvys“ bankroto byla iškelta nustačius šios įmonės nemokumą (t. 6, b. l.75-82).

33Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartyje byloje Nr. 2-1162/2010 pažymėta, kad nagrinėjamu atveju UAB „Baltijos žuvys“ faktinio mokumo nustatymui svarbus ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia balansinei turto vertei net ir viršijant pradelstų įsipareigojimų dydį. Konkrečiu atveju minėtomis objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis galėtų būti duomenys apie realų atsakovo pradelstų įsipareigojimų vykdymą kreditoriams ar pan. Lietuvos apeliacinis teismas dar 2010 m. vasario 18 d. nutartyje byloje Nr. 2-453/2010 nurodė, kad teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Tuo tarpu faktiniam nemokumui nustatyti esmės turi ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ir faktinis pakankamai didelių pradelstų įsipareigojimų ilgalaikis nevykdymas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, taip pat tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimti procesiniai sprendimai leidžia teigti, kad UAB „Baltijos žuvys“ jau ne kartą buvo bandoma kelti restruktūrizavimo bylą, tačiau tai daryti atsisakyta dėl to, kad nustatyta, jog atsakovo finansiniai sunkumai ne laikini, o nuolatinio pobūdžio, besitęsiantys keletą metų, lemiantys vis blogesnę įmonės finansinę padėtį, konstatuotas įmonės vadovo piktnaudžiavimas teise.

34Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigojimai UAB „Superija“ siekia 1 512 210,08 Lt, „Swedbank“, AB – 392 312,32 Lt, VSDFV biudžetui apie 219 003,16 Lt, VMĮ – 150 729,04 Lt, UAB „Perdanga“ – 26 184,62 Lt, iš viso 2 300 439,22 Lt. Atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino 1 779 196,78 Lt pradelstų įsipareigojimų sumą. Pirmosios instancijos tesimas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad bendras UAB „Baltijos žuvys“ pradelstų įsipareigojimų dydis sudarytų 2 664 666,36 Lt, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis pirmosios instancijos teismo nustatytas dydis nėra visiškai teisingas. Tokia išvada darytina ištyrus visą bylos medžiagą.

35Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ pripažinta pradelstų įsipareigojimų suma - 1 779 196,78 Lt (t. 6, b. l. 45-46) yra nepagrįstai sumažinta 191 187 Lt VSDFV Kauno skyriaus kreditorinio reikalavimo suma. Kaip matyti iš atsakovo teiktų paaiškinimų pirmosios instancijos teismui (t. 6, b. l. 45-46), kurių turinys iš esmės atkartoja ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, UAB „Baltijos žuvys“ pripažįsta 1 006 518 Lt dydžio pradelstą įsipareigojimą UAB „Superija“, tačiau įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais yra nustatyta, kad UAB „Baltijos žuvys“ skolinga UAB „Superija“ 1 512 210,08 Lt (t. 2, b. l. 65). UAB „Baltijos žuvys“ pripažįsta ir 285 365,26 Lt dydžio įsipareigojimą kredito įstaigai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jos pradelstas įsipareigojimas „Swedbank“, AB iš tikrųjų siekia 392 312,32 Lt. UAB „Baltijos žuvys“, teikdama savo paaiškinimus apie pradelstų įsipareigojimų dydį, į juos taip pat neįtraukė UAB „Perdanga“ 26 184,62 Lt pradelsto kreditorinio reikalavimo. Taigi, UAB „Baltijos žuvys“ nepagrįstai nurodė kai kurias mažesnes pradelstų įsipareigojimų sumas. Atlikus aritmetinius veiksmus (1 779 196,78 Lt + 191 187 Lt + 505 692,08 Lt + 106 947,06 Lt + 26 184,62 Lt) darytina išvada, kad bendras UAB „Baltijos žuvys“ pradelstų įsipareigojimų dydis siekia 2 609 207,54 Lt (pirmosios instancijos teismas, padaręs skaičiavimo klaidą, nurodė, kad bendras pradelstų įsipareigojimų dydis yra 2 664 666,36 Lt).

36Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikęs tik už 2007 metus. Teisėjų kolegija, patikrinusi Juridinių asmenų registro duomenis, nustatė, kad yra pateiktas UAB „Baltijos žuvys“ balansas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Iš jo duomenų matyti, kad įmonės visas turtas siekia 8 185 257 Lt (iš jų 2 554 460 Lt per vienerius metus gautinos sumos), o balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 1 124 866 Lt. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Baltijos žuvys“ mokumą, rėmėsi 2010 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso duomenimis, iš kurių matyti, kad įmonės turtas sudaro 7 116 068 Lt (iš jų 2 454 395 Lt per vienerius metus gautinos sumos), o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 1 016 662 Lt (t. 6, b. l. 4). Taigi vertinant balanse nurodytas įmonės per vienerius metus mokėtinas sumas teigtina, kad jos neatitinka aukščiau išdėstytų aplinkybių, kurios patvirtina tai, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti didesni atsakovo įsipareigojimai, kurie yra pradelsti. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad UAB „Baltijos žuvys“ pateiktas balansas neatspindi įmonės realios turtinės būklės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šiuo atveju nėra objektyvaus teisinio pagrindo atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ nurodytas, esą gautinas per vienerius metus sumas, laikyti realiu įmonės turtu yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pagrindė tokią savo išvadą. Iš esmės beveik to paties dydžio UAB „Baltijos žuvys“ nurodoma per vienerius metus gautina suma (apie 2,5 mln. Lt), kaip turtinė teisė, fiksuojama dar nuo 2006 metų. Teisingai įvertinta ir ta aplinkybė, kad realių abejonių kelia UAB „Baltijos žuvys“ galimybė atgauti 3 540 Lt ir 118 181,58 Lt dydžio sumas atitinkamai iš UAB „Briz“ ir UAB „Kraitenė“, nes šiems subjektams inicijuotos bankroto procedūros. Prievolė atgauti 38 440,03 Lt dydžio sumą iš UAB „Genys“ laikytina pasibaigusia pagal paties apelianto minimą 2010 m. balandžio 13 d. perdavimo priėmimo aktą, o iš UAB „Renton Group“ gautina 1 429 490 Lt dydžio suma nurodyta dar 2008 metų žiniaraštyje, tačiau duomenų dėl jos pagrįstumo ir gavimo galimybių nėra pateikta.

37Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamoje nutartyje atliktą UAB „Baltijos žuvys“ ilgalaikio turto vertės analizę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju UAB „Baltijos žuvys“ nurodyta ilgalaikio materialaus turto vertė neatitinka realios vertės. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad UAB „Baltijos žuvys“ reali turto vertė dabar yra artimiausia vertei, fiksuotai 2007 m. balanse, laikytinas pagrįstu bei apelianto atskiruoju skundu nepaneigtu. Įvertintina ir tai, kad UAB „Baltijos žuvys“ žuvies perdirbimo cechui areštas taikytas 16 kartų. Laikytina pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad ilgalaikis UAB „Baltijos žuvys“ turtas šiuo metu siekia apie 3,03 mln. Lt. Tokia išvada atskirojo skundo motyvais taip pat nėra paneigta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teiginius bei įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų apie realias galimybes atgauti jo nurodytas per vienerius metus gautinas sumas, teigtina, jog realus trumpalaikis jo turtas tesudaro 433 626 Lt, o visas realiai UAB „Baltijos žuvys“ turimas turtas siekia apie 3,5 mln. Lt. Vertinant aukščiau konstatuotą UAB „Baltijos žuvys“ pradelstų įsipareigojimų dydį – 2,6 mln. Lt, pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Baltijos žuvys“ yra faktiškai nemoki įmonė, laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl bankroto bylos jai iškėlimas yra teisingas teismo procesinis veiksmas. Tai, kad UAB „Baltijos žuvys“ vykdo veiklą, savaime negali būti pagrindu atsisakyti jai iškelti bankroto bylą, nes nustatyta, kad įmonė atitinka įstatyme įtvirtintą nemokumo būseną. Skunde išdėstyti argumentai, kad atsakovas žūklauja Baltijos jūroje, taip pat gauna pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, kad ateityje įmonė ketina gauti pelno, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

38UAB „Baltijos žuvys“ atskirasis skundas, kuriuo ginčijama teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, iš esmės yra siejamas su tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos jo pateiktuose 2010 m. lapkričio 15 d. paaiškinimuose, bei kuriuos pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo bei įvertino. Aukščiau išdėstytais argumentais paneigiami apelianto atskirajame skunde vėl atkartoti ir pirmosios instancijos teismo jau įvertinti teiginiai apie tai, kad UAB „Baltijos žuvys“ pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis turėjo turto už 7 116 068 Lt dydžio sumą, o jos pradelsti įsipareigojimai siekė tik 1 779 196,78 Lt. Dar kartą pažymėtina, jog UAB „Baltijos žuvys“ realiai pradelstų įsipareigojimų dydis siekia 2,6 mln. Lt, o jai priklausančio turto reali vertė neviršija maždaug 3,5 mln. Lt. Nagrinėjamu atveju skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto UAB „Baltijos žuvys“ turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio, kuris nežymiai patikslinamas šia nutartimi, todėl apelianto argumentai apie „Swedbank“, AB įkeisto nekilnojamojo turto vertę, apie laivų vertę ir pan. jau yra įvertinti, o skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos turto vertės. Apelianto teiginiai, kad jis pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą dėl dalies įsiskolinimų VSDFV Kauno skyriui pripažinimo pasibaigusiais, kad Kauno apskrities VMI pripažino UAB „Baltijos žuvys“ 287 756 Lt dydžio mokestinę prievolę pasibaigusia, vertinant visą aukščiau paminėtą pradelstų įsipareigojimų ir realaus turto santykį, nesudaro pagrindo teigti, jog ir atlikus apelianto minimų sumų išskaitą būtų pagrindas UAB „Baltijos žuvys“ laikyti mokia įmone.

39Apelianto argumentai, kad UAB „Baltijos žuvys“ yra įvykdžiusios įsipareigojimus UAB „Rikneda“, o šios įmonės direktorius pateikė atsakovui ir teismui 2010 m. liepos 29 d. prašymą dėl bylos nutraukimo, kad UAB „Baltijos žuvys“ ir UAB „Genys“ 2010 m. balandžio 13 d. perdavimo-priėmimo aktu susitarė, kad visos sudarytos tarp šalių sutartys yra nutrauktos, o visos šalių teisės ir pareigos yra pasibaigusios, kad yra išnykęs pagrindas iškelti bankroto bylą pagal Kauno apskrities VMI ieškinį, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, nes bankroto bylos iškėlimą UAB „Baltijos žuvys“ inicijavo ne tik paminėti subjektai.

40Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Kauno skyrius pažymėjo, kad UAB „Baltijos žuvys“ skola VSDF biudžetui nuolat didėja. Įsiskolinimas 2011 m. sausio 1 d. sudarė 219 003,16 Lt (135 229,48 Lt įmokų, 2 443 Lt baudų, 81 330,68 Lt delspinigių), tačiau tai negalutinė įsiskolinimo suma, nes tiksliai apskaičiuoti įsiskolinimo dydžio nėra galimybės dėl skyriui nepateiktų finansinių ataskaitų už dvejus metus, t.y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. (t. 6, b. l. 91-93). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Baltijos žuvys“ nevykdo įsisenėjusių pradelstų įsipareigojimų pagrindiniams kreditoriams jau ilgą laikotarpį. Klausimas dėl bankroto bylos inicijavimo buvo iškeltas dar 2002 metais. Įmonė siekė pradėti restruktūrizavimo procesą, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad UAB „Baltijos žuvys“ turi ne laikino, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, lemiančių vis blogesnę įmonės finansinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-496/2009, 2006 m. vasario 20 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-69/2006).

41Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl UAB „Baltijos žuvys“ nemokumo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „Baltijos žuvys“. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Superija“ (įtrauktas į bylą vietoj pradinio ieškovo RAB... 5. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Swedbank, AB... 6. Pradinis ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius ieškinį dėl bankroto bylos... 7. Pradinis ieškovas Klaipėdos apskrities VMI ieškinį dėl bankroto bylos... 8. Ieškovas UAB „Perdanga“ kreipėsi su ieškiniu dėl bankroto bylos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto... 11. Teismo įsitikinimu, dėl nutartyje išvardintų neatitikimų darytina išvada,... 12. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas finansinės... 13. Teismas pažymėjo, kad administratorių UAB „Valnetas“ ir UAB „Pajūrio... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo... 16. 1. UAB „Baltijos žuvys“ pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis... 17. 2. Kauno apskrities VMI 2009 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 14-34-18073... 18. 3. UAB „Baltijos žuvys“ yra įvykdžiusi įsipareigojimus UAB... 19. 4. Atsakovas žvejybiniais laivais žūklauja Baltijos jūroje, taip pat gauna... 20. 5. UAB „Baltijos žuvys“ nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir įkeistas... 21. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atsakovo UAB „Baltijos žuvys“... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 23. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2010 m.... 24. Dėl atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ apeliacinės instancijos teismui... 25. Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. balandžio 13 d. bei 14 d. buvo gauti... 26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Baltijos žuvys“ atskirasis skundas... 27. CPK 181 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad teismas turi teisę atsisakyti... 28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats apeliantas UAB... 29. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos žuvys“... 30. ... 31. Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba... 32. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu... 33. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo... 34. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad UAB „Baltijos žuvys“... 35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro... 37. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamoje nutartyje atliktą UAB „Baltijos... 38. UAB „Baltijos žuvys“ atskirasis skundas, kuriuo ginčijama teismo nutartis... 39. Apelianto argumentai, kad UAB „Baltijos žuvys“ yra įvykdžiusios... 40. Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Kauno skyrius pažymėjo, kad UAB... 41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 43. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą....