Byla 1-192-1023/2017

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriui Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei R. B., kaltinamajam S. B., jo gynėjams advokatams V. J., V. B., nukentėjusiesiems J. G., K. P., J. S., V. S., jų atstovui advokatui P. Č.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), nevedęs, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje.

3Teismas

Nustatė

4kaltinamasis S. B. kaltinamas tuo, kad 2017 m. vasario 26 d. apie 09 val. 29 min., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 19.400 kilometre, ( - ) teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,08 promilių alkoholio), vairavo UAB „Detas“ priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „Land Rover Discovery“, valstybinio numerio ženklas ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 117, 119 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, vairavo būdamas neblaivus, važiuojamojoje kelio dalyje, kuri pažymėta ištisine horizontaliąja ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių eismo juostas, kurią kirsti draudžiama ir vairuotojui privaloma važiuoti dešiniau nuo jos, kirto ištisinę horizontaliąją ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešpriešais atvažiuojančio automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas ( - ), vairuotojui A. S., su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Opel Zafira“ keleiviui J. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairio klubo lūžimo, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimų, dešinio stipinkaulio lūžimo, dešinės pusės III,V,VII šonkaulių lūžimų; keleivei J. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimų, kaklo II slankstelio lūžimo, krūtinės ir galvos sumušimo; vairuotojas A. S. dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų, dubens kaulų ir galūnių lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, žuvo; keleivė A. S. patyrė politraumą t. y. daugybinius abipusių šonkaulių lūžius; abiejų plaučių sumušimus ir sukrėtimus; kairio prieširdžio, dešinio plaučio apatinės skilties, blužnies, plonųjų žarnų pasaito ir širdaplėvės plyšimą; širdies sumušimą; kraujosrūvas dešiniame retroperitoniniame tarpe ir užpakaliniame tarpuplautyje; kairio šlaunikaulio ir dešinio raktikaulio lūžius; poodines kraujosrūvas krūtinėje, kairiame šone, klubų srityse, kairėje plaštakoje; odos nubrozdinimus smakre, dešinio klubo srityje ir kairėje blauzdoje, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į perikardo, dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, po ko ji mirė, t. y. šiais nusikalstamais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatymą LR BK 281 straipsnio 6 dalyje.

5Be to, S. B. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. vasario 26 d. apie 09 val. 29 min., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 19.400 kilometre, ( - ) teritorijoje, vairuodamas UAB „Detas“ priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „Land Rover Discovery“, valstybinio numerio ženklas ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,08 promilių alkoholio) sukėlė eismo įvykį ir pagal Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus turėdamas pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems J. G. ir J. S., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo būtina neatidėliotina medicinos pagalba, o nukentėjusiesiems A. S. ir A. S. gyvybėms grėsė pavojus, jiems nesuteikė pagalbos, nors turėjo galimybę ją suteikti, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, t. y. šiais nusikalstamais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 144 straipsnyje.

6Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, kaltinamojo S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti (IV t., b. l. 177):

  • 2017 m. vasario 27 d. ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė (III t., b. l. 90 – 91), kad neserga jokia psichine liga, nėra įrašytas į jokią psichiatrijos įskaitą, su jam pateiktu įtarimu susipažino, jį suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. Parodė, kad 2017 m. vasario 25 d. apie 22 val. jis, jo draugas R. A., ir jo švogeris E. R., su jo vairuojamu automobiliu Land Rover Discovery valst. Nr. ( - ), atvažiavo į sodybą išgerti alkoholinių gėrimų. Sodyboje buvo trise. Gėrė degtinę. Kokį kiekį išgėrė, jis neatsimena. Gėrė per visą naktį, bendravo gražiai, nekonfliktavo. Kažkuriuo metu jis nuėjo pamiegoti. Kada ir kiek miegojo neatsimena. Kai pabudo, nežino dėl ko jis pabudo, jis nusileido iš antrojo aukšto į pirmąjį, pamatė virtuvėje stovintį R., kurio dešinioji akis buvo kažkuo perrėžta. Tuo metu jau buvo 2017 m. vasario 26 d. rytas, nes jau buvo šviesu, kurią tiksliai valandą, nežino. Nežino, dėl kokių priežasčių, nes jautėsi pakankamai girtas, jis nuėjo į švogerio Land Rover Discovery valst. Nr. ( - ), kuris stovėjo sodybos garaže. Kartu su juo nuėjo ir R.. Iš kur jis gavo automobilio raktus, jis neatsimena dėl tos pačios priežasties, kad buvo girtas. Jis atsimena, kad jis atsisėdo už vairo, o R. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje. Kur tuo metu buvo E., jis nežino, nes jo nematė. Išvažiavęs iš žvyrkelio, pasuko į dešinę, į pagrindinį asfaltuotą kelią Prienai – Garliava. Į kurią pusę jis važiavo ar į Prienus ar link Kauno, jis nesusivokė, tiesiog vairavo automobilį ir važiavo keliu. Kiek jis nuvažiavo, jis neatsimena, tik atsimena, kad vairuojant automobilį jis pamatė priešais save kitą automobilį (net nežino kokia markė) išgirdo sprogusios oro pagalvės garsą ir smūgį. Kaip jis atsidūrė prieš tą kitą automobilį neatsimena. Po to, kai sprogo automobilio oro pagalvė, jis iššoko iš automobilio ir nubėgo laukais. Kur tuo metu buvo R., jis nematė. Kodėl jis pabėgo iš avarijos vietos, jis nežino, galbūt buvo išgąstis ar šokas. Jį bėgantį pagavo policijos pareigūnai ir nuvežė prie avarijos vietos. Būnant avarijos vietoje, pamatė, kad jis, vairuodamas Land Rover Discovery susidūrė priekine dalimi su kitu automobiliu Opel Zafira. Ar Opel Zafira automobilyje buvo žmonių, nematė, tik pamatė, kad jo draugas R. sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje, jam pačiam medikų pagalbos nereikėjo, nes nebuvo susižalojęs. Po to jį policijos pareigūnai išvežė į policijos komisariatą. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, protu niekaip negali suvokti, kad jis taip galėjo pasielgti;
  • 2017 m. kovo 1 d. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu S. B., laikydamasis anksčiau duotų parodymų, papildomai parodė (III t., b. l. 93 – 94), kad nusileidęs į pirmąjį aukštą, pirmojo aukšto hole pamatė R. A., kuris buvo prisidengęs servetėle dešiniąją akį. Jis jam parodė, kad jo dešinioji supjaustyta ir iš jos kraujuoja. Jis jam nepaaiškino kas atsitiko, tik jis pats suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp jo ir E.. R. jam pasakė, kad kviestų greitąją. Jis jam pasakė, kaip jam kviesti greitąją pagalbą, kad jis net nežino kur jie randasi, nežino tikslaus sodybos adreso. Dėl tos priežasties, jis nusprendė važiuoti į artimiausią gydymo įstaigą, kur būtų galėję padėti R.. Apie tai, kad jis pats nuveš R. į gydymo įstaigą, jis pasakė garsiai R.. R. sutiko, kad jis jį pats nuveš. Kaip jie apie tai kalbėjo, E. šalia nebuvo. Po to, kai jis sodyboje pabudo, jis iš vis E. nebuvo sutikęs ir nežinojo kur jis tuo metu buvo. Dėl tos priežasties, eidamas į E. automobilį, jis nepaprašė E. leidimo važiuoti su jo automobiliu. Garažo vartai buvo neužrakinti, automobilis neužrakintas. Atsisėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo. Nuo šio momento jis daugiau nieko neatsimena, net neatsimena, kad šalia jo sėdėjo R.. Negali paaiškinti priežasties, kodėl jis neatsimena. Pirmas prisiminimas, po to, kai išvažiavo tai susidūrimas. Jis prisimena, kad yra kelyje, kurioje tiksliai juostoje pasakyti negali, bet prieš jį, priekiu į jį buvo kitas automobilis su kuriuo susidūrė. Sprogus automobilio vairo pagalvėms, pamatė nuo pagalvių kylančias dulkes. Po šio momento jis vėl nieko neatsimena, tik atsimena, kad bėgo laukais. To momento, kaip išlipo iš vairuotojo vietos, jis neatsimena. Kodėl jis bėgo laukais, jis neatsimena ir paaiškinti negali. Bėgant jis pamatė, kad važiuoja policijos automobilis, todėl atsigulė šalikelės griovyje, kur jį ir rado policijos pareigūnai. Jie jį parvežė į eismo įvykio vietą. Atvažiavus į avariją, jis liko pasviręs sėdėti policijos automobilyje, buvo surakintomis antrankiais rankomis, todėl matė tik viršutinę susidūrusių automobilių dalį ir R. veidą, kai jis sėdėjo greitosios automobilyje. Kurioje tiksliai juostoje stovėjo automobiliai, pasakyti negali, nes nematė.
  • 2017 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu S. B. papildomai parodė (III t., b. l. 98 – 99), kad pirmas vaizdas, ką atsimena po tų dviejų išgertų stikliukų sodyboje, tai virtuvėje stovintis R. su supjaustyta, sutinusia akimi. Kuri tiksliai akis, jis neatsimena. Jis neatsimena ar R. jam ką nors aiškino kas atsitiko ar ne. Ar buvo kambaryje E., jis neatsimena. Jis pats suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp jo ir E.. Ar E. buvo sužalotas, jis nežino, nes neprisimena. Nuo šio momento jis daugiau nieko neatsimena. Kas nusprendė važiuoti ir vairuoti E. automobilį, jis neatsimena. Iš kur jis gavo automobilio Land Rover Discovery raktus, jis neatsimena. Sekantis jo atsiminimas, po to, kai pamatė R., jis garaže iš vidaus keliantis atrakintus pakeliamus vartus. Jis neatsimena nei kaip įlipo į automobilį, nei kaip su juo važiavo. Dar sekantis atsiminimas – tai smūgis t. y. jis vairavo automobilį, sėdėjo vairuotojo priekinėje sėdynėje, matė priekyje atvažiuojantį automobilį ir su juo susidūrė. Dar kažką suriko. Kurioje kelio pusėje įvyko susidūrimas, ar kokiu greičiu važiavo, jis neatsimena, neatsimena ir automobilio modelio. To momento, kaip išlipo iš vairuotojo vietos, jis neatsimena. Po to atsimena, kad bėga laukais ir jį sulaiko policijos pareigūnai. Kodėl jis pabėgo iš avarijos vietos ir kodėl paliko į avariją papuolusius žmones, jis nežino, negali paaiškinti. Po sulaikymo jis irgi ne viską atsimena, tik atsimena, kad sėdėjo policijos automobilyje, o pro langą pamatė savo draugą R., kuris sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje, jam pačiam medikų pagalbos nereikėjo. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, protu niekaip negali suvokti, kad jis taip galėjo pasielgti.

    7

8Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus aukščiau išvardintus ikiteisminio tyrimo metu duotus S. B. parodymus, kaltinamasis nurodė (IV t., b. l. 174 – 176, V t., b. l. 22 – 27), kad negali patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes tai loginė įvykių seka, kurios jis neprisimena, tačiau inkriminuotas veikas pripažino visiškai, sutiko su jam pareikštais kaltinimais, gailėjosi ir teismo posėdžių salėje atsiprašė nukentėjusiųjų, nurodydamas, kad prieš tai neturėjo galimybės. Teisme parodė, kad pačio įvykio neatsimena, žino, jog viskas įvyko 2017 m. vasario 26 d., kai iš vakaro 25 d. išgėrinėjo pas R. A., dviese išgėrė vieną butelį 0,7 l degtinės, o kai atvažiavo pas R. į sodybą išgėrė gal du – tris stikliukus stipraus alkoholio, gėrė dar kavos, valgė. Atsimena, kad vyko pokalbis tarp E. R., R. A. ir jo, jie bendravo normaliai ir po to jis nieko neatsimena. Tik atsimena, kai iš ryto policija atvežė jį į įvykio vietą ir jis, būdamas surakintas gale automobilio, matė R. greitosios pagalbos automobilyje. Kokiomis aplinkybėmis jis nuėjo miegoti, ar kas jį nuvedė, jis nežino, neatsimena ar sesuo jam pasakė, kad E. jį nuvedė miegoti. Nurodė, kad paprasčiausiai nėra nieko atmintyje. Avarija įvyko 26 dieną, jis įpūtė 1,95 promiles, o kraujo tyrimas rodė daugiau. Jis turėjo savo autoservisą, pats dirbo, tvarkė ne vieną daužtą automobilį, žino kokį tai kelia pavojų, kokios pasekmės būna, ką reiškia važiuoti išgėrus, todėl tikrai nesėstų išgėręs už vairo. Neturi jokio paaiškinimo ar pasiteisinimo šiam savo poelgiui. Iš ryto kas vyko nėra atmintyje, o iš vakaro kas vyko gali daugmaž pasakyti. Kai policija nuvežė į ligoninę kraują imti jis irgi išplaukiančiai atsimena. Prisimena, kad kraują paėmė, tačiau daktaro neatpažintų, kuris jį apžiūrėjo. Pačios avarijos jis neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu daugiau nurodė, nes gal tyrėja kaip įvykių grandinę traukė iš jo informaciją, bet realiai po to daug galvojo ir jo atmintyje nėra pačių įvykių. Mano, kad iš jo buvo traukiami atsakymai, nes tyrėja jo klausinėjo, o jis pats dėliojo įvykių seką kaip ir kas galėjo vykti. Ji rašė ką jis pats galvojo, kaip ir kas galėjo vykti, todėl mano, kad taip viskas susidėliojo. Faktiškai šiai dienai nieko neatsimena. Veiką pripažįsta, nes niekas kitas negalėjo to padaryti. Automobiliu važiavo su R. A., bet nemano, kad R. A. vairavo automobilį, mano, kad tai jis. Eismo įvykio metu jis jokių sužalojimų nepatyrė. Praeityje yra turėjęs lengvų galvos traumų, yra buvęs ligoninėje, kai gydytojas tik fiziškai apžiūri, patikrina, tačiau nėra buvę nei smegenų sukrėtimų, nei sunkių galvos traumų, nedarytas nei magnetinis rezonansas, nei kompiuterinė tomografija. Pas psichologus nėra lankęsis. Praeityje niekada nėra buvę, kad pavartojęs alkoholio po to nieko neprisimintų. Tyrėjai rašant protokolą apklausų metu dalyvavo ir gynėjas, pastabų dėl protokolo neteikė, su nurodytomis aplinkybėmis apklausos protokole sutiko. Ikiteisminio tyrimo metu dar buvo šoko būsenoje ir pats nesuprato kas vyksta, o kai buvo areštuotas, tai apie dvi paras buvo labai keistoje būsenoje, nes faktiškai dvi paras miegojo, bet su sveikata jam nebuvo blogai. Po įvykio neįprasta jam būsena tęsėsi apie dvi paras, gal ir ilgiau, bet jis taip pasakė vien dėl to keisto miegojimo, kol suvokė kaip viskas realiai įvyko. Negali paaiškinti kaip sugebėjo duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jam atrodo, kad net pirminiuose parodymuose negalėjo pasakyti kažkokių tikslių aplinkybių, nes negalėjo jų žinoti. Jam tėvai atėję į pasimatymą papasakojo kas įvyko, nemažai ką sužinojo ir iš tyrėjos dar prieš apklausą. Smulkmenų negali atsiminti, bet atsimena, kad buvo pas daktarą, jam uždėjo pleistrą ant rankos, atsimena kaip policija jį sulaikytą vežė į įvykio vietą. Pačio sulaikymo fakto jis neprisimena, tik prisimena kaip važiavo į įvykio vietą. Atsimena, kai policijos automobilis pastovėjo ir važiavo į ligoninę, o po to į areštinę. Pirmoji apklausa buvo pirmadienį po pietų, t. y. sekančią dieną po įvykio. Kaip sugebėjo nurodyti dalį aplinkybių prokurorei ir tyrėjai jis negali paaiškinti, bet greičiausiai buvo taip kaip nurodė. Buvo sulaikytas 26 dieną, sekmadienį. Tą dieną apie įvykį policijoje gal ir nekalbėjo. Jis prisimena kaip jį pristatė į komisariatą. Tiksliai kas kalbėjo apie įvykį negali pasakyti. Gal policininkai ir klausė. Prieš 27 dienos apklausą apie įvykį ar su juo kas kalbėjo negali pasakyti. Žinojo dar prieš pirminę apklausą kas atsitikę, nes po sulaikymo apie aplinkybes lyg ir policininkai sakė, klausė ar jis žino, kad žuvo du žmonės. Pati tyrėja atskirai išsikvietus jo nebuvo, bet dar prieš pirminę apklausą su tyrėja apie kažką kalbėjo, bet apie ką kalbėjo negali pasakyti. Prisimena kaip buvo vykdoma jo apklausa jau dalyvaujant pačiam gynėjui. Negali paaiškinti kodėl prisiminė, kad draugas kraujavo. Dėl to, jog paliko nukentėjusius asmenis, daug papasakoti negali. Išklausęs liudytojų R. A., E. R. parodymų daug ką pergalvojo ir sudėliojo kai kuriuos taškus: vasario 26 d. rytą A. jį pažadino, jis atsikėlė skubotai, net kojinių neapsimovė, jas rado sesuo prie lovos. Turbūt tarp A. ir R. vyko kažkoks konfliktas, todėl jis buvo skubiai pažadintas ir atsikėlęs net kojinių neapsimovė. Mano, jog matė R. A. sužeistą, kurį galbūt norėjo nuvežti į gydymo įstaigą, tačiau to tiksliai pasakyti negali. Pačio išvažiavimo iš kiemo, paties įvykio neatsimena. Prisimena patį smūgį, jam atrodo, kad jis buvo už vairo. Po smūgio neatsimena kaip išlipo iš automobilio. Gal šiek tiek atsimena patį bėgimą per pievą. Kaip ir kodėl bėgo iš įvykio vietos paaiškinti negali. Po to atsimena jau po sulaikymo, kai atvežė policija į įvykio vietą, tai jau buvo atvykęs greitosios pagalbos automobilis, tačiau ne jis iškvietė specialiąsias tarnybas. Jam atrodo, kad policijos pareigūno klausė, kai vežė jį iš įvykio vietos į areštinę, kokia nukentėjusiųjų būklė, policininkai sakė, kad situacija sunki, žuvo du žmonės.

9Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė (V t., b. l. 25 lapas), kad atsimena, jog tą rytą apie 9 val. automobilį vairavo tėtis, ji sėdėjo priekyje, prisisegusi saugos diržu, tuo metu laukėsi vaikelio, dar buvo mama A. ir J. G. ir jie visi važiavo į Kauną, nuo Išlaužo link Kauno į bažnyčią, tuo metu ji buvo pasilenkusi į telefoną, rašė SMS ir pakėlusi galvą pamatė atvažiuojantį iš priekio automobilį, tačiau neprisimena koks automobilis į juos atsitrenkė, nes jie važiavo savo eismo juosta ir po to prisimena, kai atsibudo ligoninėje. Jai buvo lūžę du šonkauliai, 2 kaklo slankstelio skilimas, o su kūdikiu buvo viskas gerai. Jai šiuo metu yra nuskilęs priekinis dantis. Dėl to ir buvo patikslintas ieškinys dėl draudimo. Eismo įvykio metu neteko sąmonės. Civilinio ieškinio atsisako ir prašo dėl susitarimu numatytų žalų dydžio atlyginimo. Nurodė, kad gyveno kartu su tėvais, kurie jai pagelbėdavo, nes tuo metu neturėjo atskiros gyvenamosios vietos nuo tėvų, ji buvo jauniausia šeimoje. Tėvų netekimas jai buvo didelė netektis.

10Nukentėjusioji K. P. teisiamojo posėdžio metu parodė (V t., b. l . 26), kad tą rytą laukė tėvų, nes turėjo susitikti Kaune, bažnyčioje. Galbūt 11 val. 20 min. teta paskambino jos vyrui dėl internete paviešintų avarijos nuotraukų, nes norėjo pasitikslinti ar tai ne jų automobilio numeriai, kadangi kelias atitiko tą vietą kur jie gyvena. Tuomet sužinojo, kad įvyko avarija, kad vairuotojas – jos tėtis, žuvo. Po to iš karto važiavo į klinikas. Tuo metu Jūratė buvo po pagrindinių tyrimų ir negalėjo judėti. Mama dar buvo reanimacijoje ir bandė ją gaivinti. Gal po valandos sužinojo, kad mama mirė, o ji pasiliko su sese iki kol ją pervežė į kitą skyrių. Žuvusieji buvo jos tėvai. Susitarimą su kaltinamuoju yra pasirašiusi, jis atitinka jos valią, civilinio ieškinio atsisako. Po eismo įvykio nuėjo ir pas J. G., ten kur jis buvo paguldytas. Žuvus tėvams jie dabar juo rūpinasi, nes jis pas tėvus gyveno 8 – 9 metai. Ji gavo išmokas iš draudimo, kadangi ji rūpinosi laidotuvėmis.

11Nukentėjusysis J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė (V t., b. l. 26), kad įvykis buvo sekmadienį, kai jie važiavo į bažnyčią. Jis sėdėjo už vairuotojo, prisisegęs diržą, sąmonės nebuvo praradęs. Buvo smūgis, neatsimena ar jam padėjo kas išlipti iš automobilio, bet jis pats ėjo. Automobilyje A. ir A. nejudėjo. Jis tuo metu nesuprato kas įvyko. Jis neišsigando, tačiau po avarijos jis labai pergyveno, gailėjo, verkė, jog A. ir A. nėra. Po avarijos jis buvo paguldytas reanimacijoje ir jam ten darė tyrimus, rankoje buvo žaizda, uždėtas gipsas ir sužeistas dubuo. Paskui po kiek laiko jį išvežė į Prienų rajono Palaikomosios globos skyrių. Gavo iš S. B. pinigų, pretenzijų jam neturi, su juo susitaikė.

12Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė (V t., b. l. 26 – 27), kad apie patį įvykį sužinojo būdamas Anglijoje iš dėdės, o viską papasakojusi sesuo. Sekmadienio ryte dėdė paskambino ir paklausė kada paskutinį kartą jis kalbėjo su tėvais. Jis pasakė, kad kalbėjo prieš keletą dienų. Dėdė pasakė, kad įvyko avarija, tik dar tiksliai nežino ar tai jo tėvai, kadangi buvo tas pats automobilis. Jam buvo šokas. Tą pačią dieną bandė nusipirkti bilietus grįžti, tačiau negavo. Pirko bilietus 27 d., tačiau iš to streso nusipirko 28 d. ir iš ryto grįžo tiesiai į šermenis, ir tai buvo paskutinis kartas, kai matė tėvus. Taikos susitarimas atitinka jo valią. Civilinio ieškinio atsisako, kaltinamajam jo atsiprašius jam atleidžia.

13Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 178 – 180), kad S. B. yra jo draugas, su kuriuo buvo susitarę iš anksto, kad kai jis grįš iš Airijos, tai atvažiuos pas jį svečius, todėl šiais metais, vasario mėnesį, šeštadienį apie 18 val. jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį- 40 laipsnių 0,7 l degtinės ir sėdėjo pas jį namuose, ( - ). Vakare atsirado R., kuris pasikvietė juos pas save. Pas R. nuvažiavo apie 22 valandą, ten jis buvo pirmą kartą, net neįsivaizduoja kur, kažkokiame vienkiemyje. R. turėjo visokių gėrimų, kadangi jie nieko važiuodami nepirko ir jau buvo tamsu. Pas R. buvo balius, buvo užkandžių ir jie neskaičiavo alkoholio butelių. Jie gėrė, rūkė cigaretes, po to vėl gėrė. Realiai buvo atidarytas vienas butelis, kažkoks viskis ar brendis 40 laipsnių 0,7 l talpos. Tiek pas jį vartota degtinė, tiek pas R. gertas viskis jam nesukėlė įtarimų, neužuodė specifinio alkoholio kvapo, alkoholis buvo kaip alkoholis. Nežino ar gėrė visi vienodai, negali pasakyti kiek stikliukų pats išgėrė, bet buvo jau gerai girtas, o R. ir S. jam neatrodė girti. Jam nustatė 2 promilių girtumą. Po kažkiek laiko, gal po 2 – 3 val. S. nuėjo miegoti į antrą aukštą. Besėdint po kažkiek laiko R. pradėjo prie jo kabinėtis, grabaliotis už kojos. Jis jam pasakė „gal tu pedikas“ ir perėjo stalą. Tuomet gavo smūgį į veido sritį, į dešinę pusę, kaip suprato su lėkšte. Jis nugriuvo, o R. jam dar spyrė ar trenkė. Tuomet jis atsistojo ir nubėgo į viršų žadinti S., nes R. jo giminaitis, todėl nenorėjo jokių konfliktų ir nesigynė. Pažadintam S. iš miegų jis pasakė, kad taip jam padarė R. ir tada jie abu nusileido į apačią. R. lakstė ir sakė nušausiu, papjausiu, o S. sakė jam „ką tu padarei“. R. toliau keikėsi ir išėjo šautuvo. Jis paklausė S. „ką, jis turi šautuvą?“. S. atsakė, kad nežino. Tuomet R. parėjo iš virtuvės pasiėmęs didelį peilį. S. įšoko į tarpą tarp jų ir paklausė jo „ką tu darai E.“, t. y. jį gynė nuo R., o R. nuo jo. Tuomet jie atsisėdo, jis atėmė peilį ir atsisėdę bandė šnekėti. Jis buvo atokiau, R. rėkė, o S. jį apsikabinęs šnekino. Taip viskas kartojosi kelis kartus. Jis apsiramindavo, išeidavo parūkyti ir vėl grįždavo su tuo peiliu. Antrą kartą jam grįžus jis R. spyrė, jis nuvirto ir peilis iškrito. Tuomet jis apibėgo ir paėmė peilį, o S. jį laikė ir vėl ramino. Trečią kartą, kai jis atėjo su peiliu, tai S. jį apsikabinęs laikė, o jis pro S. veidą jam R. du kartus kažkur davė, jis išsijungė ir liko gulėti. Kuomet vyko muštynės tarp R. ir jo, tai S. nė už vieną nėjo, stengėsi nuraminti konfliktą. S. bendravo normaliai, nerėkė, buvo ramus. S. reagavo tinkamai norėdamas juos nuraminti, sulaikyti. Tuomet S. matė, kad jis visas kruvinas, bet nežino tiksliai kur, nes kaip suprato, kad S. jį vežė į ligoninę, kadangi jis buvo bandęs skambinti savo draugams, bet neįmanoma net policijos išsikviesti, jeigu nežinai kur esi. Jis atsimena kaip ėjo į garažą, kaip atsidarė automobilio dureles, tačiau kaip išvažiavo ne, nes tikriausiai užmigo, buvo tą naktį nemiegojęs, iš viso nemiegojęs apie pusantros paros. Negali pasakyti kiek S. miegojo. Neatsimena kaip jie iš garažo išvažiavo, bet už automobilio vairo sėdėjo S.. Prisimena kaip buvo smūgis, daug dūmų ir viena akis praskelta, o kita išdegus nuo oro saugos pagalvių, kadangi važiavo neprisisegęs diržo. Po avarijos jis atsimena, kad iš automobilio jis išlipo, nusileido į miškelį ir paslydo į upelį. Negali paaiškinti kodėl išlipo iš automobilio, gal nuo šoko ar nuo ten buvusių dūmų. Po avarijos jis išlipo ir buvo vienas, o S. nematė. Nežino kodėl bėgo, gal dėl išgąsčio, o gal, kad iš automobilio išeiti. Dėl kraujo bėgančio ant akies jis nieko nematė, tik kai įkrito į upelį apsiplovė tą akį, o kita akis buvo išdegusi nuo sprogimo. Vėliau jį parvedė policija bei paaiškino kas atsitiko ir jis tuomet suprato kas įvyko.

14Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 180 – 182), kad S. B. yra jo žmonos brolis. Tą naktį jis į savo sodybą parsivežė B. ir jo draugą. Tai buvo apie 24:00 – 00:30 val. Išgėrė gal pusę butelio kažkokio prancūziško konjako 0,5 l talpos ir dar gal apie pusę viskio Ballantine’s 0,7 l talpos. Gėrimai įsigyti parduotuvėje, juos yra gavęs dovanų. Namų gamybos gėrimų nevartojo, tokių neturi. Ne visą alkoholį išgėrė, tačiau kiek liko jis nežino. Kai atsivežė B. su A., tai jie jau buvo išgėrę. Gėrė visi vienodai. Jis kartu su jais gėrė tuos alkoholinius gėrimus, kurie nebuvo kažkokie įtartini, išskirtiniai, nebuvo specifinio kvapo, tai buvo alkoholis kaip alkoholis. Po šio įvykio po kažkiek laiko sodyba buvo apvogta ir išnešti visi gėrimai. Pasėdėjo gana ilgai ir paskui jis nuvedė B. į antrą aukštą bei parodė kur miegoti. Prieš nueinant miegoti B. orientavosi aplinkoje, vairuoti negalėjo, buvo stiprokai apgirtęs. Negali pasakyti kada nuvedė jį miegoti. B. vesti ar nešti nereikėjo, jis pats nuėjo į viršų, o nuvedė tik parodyti, nes nežinojo kur nueiti. Jam fiziškai padėti nereikėjo, jis pats lipo laiptais. Tuomet A. į apačią nunešė užklotą bei pagalvę, paklausė ar dar nori išgerti. Po to nežino kas ten atsitiko, įvyko konfliktas tarp jo ir A., jis buvo stipriai sužalotas, išdaužyti namai. S. pagalbą pirmiau suteikė draugui, nes gal A. būtų užbaigęs savo darbą ir jį užmušęs, todėl B. jį atitraukė nuo jo. Kas ir kaip toliau vyko nežino. S. ir R. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis nematė kaip išvažiavo, nes tuo metu gulėjo sumuštas. Gal praėjo nuo pusės iki dviejų valandų nuo B. nulipimo laiptais iki jų išvažiavimo automobiliu. Atvykus į sodybą automobilį įvarė į garažą su pakeliamais vartais. Automobilio garaže nerakina. Automobilio raktelius padėjo virtuvėje ant stalo. Negali pasakyti ar tuo momentu automobilis buvo užrakintas. Jeigu automobilis atrakintas užtenka tik raktelio, kad jį užkurti, nes slaptų mygtukų, kad automobilį užkurti nėra. Garažo vartuose nėra užrakto, tačiau yra mechaninė skląstis. Nežino kas paėmė automobilio raktelius. Automobilis yra įmonės ir jis priskirtas jam. Jis yra už jį materialiai atsakingas. Automobilis priklauso UAB „Detas“. Nėra matęs automobilio po avarijos, kadangi jis dar nėra grąžintas.

15Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II t., b. l. 143 – 145), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2017 m. vasario 26 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule E. V.. Apie 09.29 gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, operatyvaus valdymo skyriaus specialisto nurodymą nuvykti keliu Alytus – Prienai – Kaunas, už Išlaužo kaimo, kur susidūrė dvi transporto priemonės, prispausti trys asmenys. Į nurodytą įvykio vietą nuvyko 09.34 val. Pravažiavę įvažiavimą į Linksmakalnio kaimą, už 100 metrų pamatė, kad ant kelio stovi automobilis Land Rover Discovery, v.n. ( - ), o šalia, griovyje įvažiavęs automobilis Opel Zafira, v.n. ( - ). Jiems dar nespėjus išlipti iš tarnybinio automobilio, prie jų pribėgo vyras, kaip paaiškėjo, tai buvo S. T., mobilaus ryšio telefono numeris ( - ), kuris pasakė, kad Land Rover Discovery, v.n. ( - ) vairuotojas su keleiviu išlipę iš savo automobilio pabėgo. Jis paklausė į kurią pusę nubėgo vairuotojas, vyras jam nurodė kryptį link kur nubėgo vairuotojas. Jie iškarto nuvažiavo viena iš nurodytų krypčių. Važiuojant pamatė bėgantį asmenį. Suprato, kad tai gali būti pabėgęs vairuotojas. Jis buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striuke, tamsiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, batų neįžiūrėjo. Matėsi, kad vyras sportinio sudėjimo, apie 40 metų amžiaus, apie 1,80 cm. ūgio. Priartėjus prie bėgančio vyro, jis pasislėpė nuo jų krūmuose. Suprato, kad slepiasi nuo jų, nes jis buvo atsisukęs ir matė jų tarnybinį automobilį. Šis vyras, kaip vėliau paaiškėjo buvo S. B., gim. ( - ), gyvenantis ( - ), buvo rastas besislepiantis krūmuose. Jis pribėgo pirmas, suprato, kad tai vyras iš eismo įvykio vietos. Tai suprato, dėl to, kad jis sunkiai alsavo nuo bėgimo, o galvos viršugalvyje matėsi kaip kokie kraujo šašai. Daugiau jokių išorinių kūno sužalojimų nesimatė. Jis gulinčiam ant pilvo vyrui liepė sudėti rankas už nugaros, pirma jis jo nurodymo nevykdė, bet paėmus už rankos, padavė abi rankas. Jis panaudojo specialiąsias priemones – antrankius. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Sulaikymo metu S. B. daugiau nesipriešino, vykdė visus policijos pareigūnų nurodymus. Paklausus ar jis vairavo automobilį, pirma neprisipažino, tačiau kai pasodino jį į tarnybinį automobilį, jis prisipažino ir pasakė, kad tai jis vairavo automobilį ir vos neverkė. Daugiau jis nieko jam nepasakojo, visą kelią iki įvykio vietos sėdėjo ir tylėjo. Grįžus su juo į eismo įvykio vietą, jis nubėgo prie automobilyje Opel Zafira, v.n. ( - ) buvusių asmenų. Sulaikytas S. B. liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Patikrino vairuotojo pusėje sėdinčio vyro pulsą, bet jo jau nebuvo. Tikrinant pulsą, jis išgirdo, kad susirinkusieji žmonės kalba (tik vėliau suprato, kad jie tai žino iš jo sutikto S. T., kuris jiems nurodė, kur nubėgo vairuotojas), kad kartu Land Rover Discovery važiavęs keleivis taip pat pabėgęs ir nurodė, kad link Jiesios upelio. Jis su kolege, nubėgo nurodyta kryptimi. Nubėgus apie 300 metrų, ant Jiesios upelio kranto rado šlapią, kraujuojančiu veidu vyrą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. A., gim. ( - ). Jam stipriai kraujavo iš dešiniojo antakio. Jis buvo su tamsiai mėlynos spalvos striuke, kuo dar buvo apsirengęs, neįsidėmėjo. Sulaikymo metu, R. A. nesipriešino, vykdė visus jų nurodymus. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam taip pat uždėjo specialiąsias priemones – antrankius. Jis jo paklausė ar tai jis vairavo automobilį Land Rover Discovery, jis atsakė „ne, ne aš, vairavo draugas, jo vardas S., pavardės gerai nežinau“. Grįžus su R. A. į įvykio vietą, jis buvo perduotas atvykusiems greitosios pagalbos medikams. Jis dar paklausė R. A. iš kur jie važiavo, jis atsakė, kad jie kartu su S. buvo sodyboje pas S. sesės vyrą, kur kartu gėrė. Po to, kai jis kartu su S. susibarė su S. sesės vyru, jie išvažiavo. Smulkiau apie konfliktą su S. sesės vyru jis jam nepasakojo. R. taip pat pasakė, kad jie turėjo važiuoti į Kauną, nes kitą dieną jam reikėjo į darbą. Medikai apžiūrėję R. A., išsivežė jį į Kauno klinikas. Atvykę į eismo įvykio vietą Prienų ugniagesiai, iš automobilio Opel Zafira, v.n. ( - ) ištraukė A. S., gim. ( - ), kuriam medikai konstatavo mirtį. Kitus kartu su juo važiavusius asmenis – A. S., gim. ( - ), J. S., gim. ( - ), J. G., gim. ( - ) greitosios pagalbos medikai išvežė į Kauno klinikas. S. B. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas, R. A. nustatytas 2,03 promilių girtumas. S. B. buvo pristatytas į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo paimtas kraujas. Kai tik atvažiavo į kelių eismo įvykio vietą pastebėjo, kad buvo šiek tiek apsiniaukę, vėjuota, buvo nedidelė dulksna, kelio danga drėgna, bet ne slidi. Kelio matomumas buvo geras. Kelių eismo įvykio vietą apžiūrėjo, ją įformino kelių eismo apžiūros protokole, nurodydamas, kad įvykis įvyko kelyje Kaunas – Prienai – Alytus 19 km. 400 m. Šioje vietoje yra ribojamas greitis, leidžiamas 70 km/h, draudžiama lenkti. Tai nurodo kelio ženklai ir kelio ženklinimas t. y. ištisinė kelio skiriamoji juosta. Pagal automobilių išsidėstymą t. y. automobilių krypties po susidūrimo, nustatyta, kad Land Rover Discovery, v.n. ( - ) važiavimo kryptis buvo link Prienų nuo Kauno miesto pusės, o automobilio Opel Zafira, v.n. ( - ) judėjimo kryptis link Kauno miesto nuo Prienų pusės. Įforminant įvykio vietą, jis buvo priėjęs prie tarnybiniame automobilyje sėdinčio S. B. ir paklausė ar jam viskas gerai, ar nieko neskauda. Jis jam atsakė, kad jam nieko neskauda, viskas gerai. Jis jo paklausė, kaip įvyko eismo įvykis, S. B. jam pasakė, kad vairuojant, jis pasilenkė pasiimti prie jo kojų nukritusio daikto (kokio daikto, jis neįvardijo) ir jį pasiėmęs pakėlė galvą ir pamatė, kad yra išvažiavęs į kitą kelio juostą ir prieš jį atvažiuojantį kitą automobilį. Tai pasakęs, jis tik jo paklausė, kas jam dabar bus. Į šį klausimą jis jam nieko neatsakė ir nuėjo toliau dirbti.

16Teisme minėtas liudytojas papildomai parodė (IV t., b. l. 182 – 184), kad ten kur buvo rastas kaltinamasis jis gulėjo galimai besislepiantis, nes šiek tiek toliau buvo krūmai, dešinėje pusėje yra ežeras, todėl toliau kažkur pabėgti galimybės nebūtų buvę. Apie padarytus sužalojimus žmonėms, jų mirtis nešnekėjo, nes iš pat pradžių jam atvykus į įvykio vietą jis matė prispaustus žmones, aplink buvo dar medikų, kadangi jis ne gydytojas nekonstatavo kokie ten sužalojimai, todėl iš karto gaudė asmenis, kurie pasišalinę. Iš išvaizdos ir elgesio sulaikymo metu B. atrodė pasimetęs, į jo klausimą atsakė išsigandęs, kad nežinojo, jog taip atsitiko. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad jis neblaivus, tačiau jis nebuvo taip arti jo veido, kad jaustų alkoholio ar kažkokį kitokį kvapą. B. nebuvo išreiškęs pageidavimo apžiūrėti įvykio vietą, nukentėjusius asmenis. Įvykio vietoje jam pasakius, kad yra dar vienas asmuo pas juos, tai medikai klausė ar reikalinga pagalba, bet kiek atsimena B. nereikėjo jokios medicininės pagalbos. Vizualiai nesimatė, kad jis būtų sužalotas. Sulaikant B. jie jam bėgant iš paskos važiavo automobiliu su įjungtais švyturėliais ir signalizavo garsu. Jam atrodo, kad B. bėgdamas buvo atsigręžęs, tačiau atstumas buvo didelis, apie 400 m, todėl konkrečiai negali pasakyti į kurią vietą jis įšoko. Tik privažiavus kolegė nubėgo į krūmus jo ieškoti, o jis nulipo nuo kranto ir pamatė, kad jis guli griovyje, pilvu į žemę. Jis sulaikomas nesipriešino, nes jokios kitos spec. priemonės nebuvo panaudotos, išskyrus antrankius. B. bėgo link Linksmakalnio miestelio ir bėgo pagrindiniu keliu, sulaikytas buvo apie 400- 500 m nuo įvykio vietos. Jam trūko 5 – 10 metrų, kad būtų įlindęs į brūzgynus. Mano, kad jam pritrūko jėgų, jog juos pribėgtų. Toje vietoje buvo efektyviausias būdas jam pasislėpti, nes vizualiai važiuojant tuo keliu, jeigu būtų nematę, faktiškai galėjo jį pravažiuoti. Mano jam buvo vidutinis apsvaigimas, nes kai jį pakėlė, tai atrodė, kad jis truputį svyruoja, laikėsi netvirtai ant kojų. Iš pat pradžių jo pavardės nežinojo, tik kai grįžo į įvykio vietą ir jis darė pūtimą, tai B. pasakė savo vardą, pavardę ir gimimo metus.

17Liudytoja E. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II t., b. l. 167 – 168), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2017 m. vasario 26 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėju M. M.. Apie 09.29 gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, operatyvaus valdymo skyriaus specialisto nurodymą nuvykti keliu Alytus – Prienai – Kaunas, už Išlaužo kaimo, kur susidūrė dvi transporto priemonės, prispausti trys asmenys. Į nurodytą įvykio vietą nuvyko 09.34 val. Pravažiavus įvažiavimą į Linksmakalnio kaimą, už 100 metrų pamatė, kad ant kelio stovi automobilis Land Rover Discovery, v.n. ( - ), o šalia, griovyje įvažiavęs automobilis Opel Zafira, v.n. ( - ). Jiems dar nespėjus išlipti iš tarnybinio automobilio, prie jų pribėgo vyras, kurio duomenis vėliau užsirašė kolega M. M., ir pasakė, kad Land Rover Discovery, v.n. ( - ) vairuotojas su keleiviu išlipę iš savo automobilio pabėgo ir nurodė kuria kryptimi. Pasak jo jie nubėgo į skirtingas puses. Jie abu pamatė bėgantį vyrą ir iškarto nuvažiavo paskui jį. Kaip jis buvo apsirengęs, neatsimena. Matėsi, kad vyras sportinio sudėjimo, apie 35 metų amžiaus, apie 1,80 cm. ūgio. Priartėjus prie bėgančio vyro, jis pasislėpė nuo jų krūmuose. Šis vyras, kaip vėliau paaiškėjo buvo S. B., gim. ( - ), gyvenantis ( - ), buvo rastas besislepiantis krūmuose. Prie jo pirmiausiai pribėgo jos kolega M. M., po to ir ji. Buvo panaudoti antrankiai. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis šiek tiek pakeltu tonu paklausė „ką aš padariau, už ką čia mane“, tada M. M. paklausė, ar jis vairavo automobilį Land Rover Discovery, į šį klausimą S. B. atsakė „taip, tai aš vairavau“. Daugiau jis nieko neaiškino. S. B. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir jie grįžo į eismo įvykio vietą. Prie jų vėl pribėgo tas pats vyras ir pasakė, kad kitas pabėgęs vyras yra įkritęs į Jiesios upelį. Ji kartu su kolega nubėgo prie Jiesios upelio. Nubėgus apie 300 metrų, ant Jiesios upelio kranto rado šlapią, kraujuojančiu veidu vyrą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. A., gim. ( - ). Jam stipriai bėgo kraujas iš dešiniojo antakio. Jis buvo su šviesiai rudomis kelnėmis, kuo daugiau buvo apsirengęs, neatsimena. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam taip pat uždėjo specialiąsias priemones – antrankius. M. M. jo paklausė ar tai jis vairavo automobilį Land Rover Discovery, jis atsakė „ne, ne aš, vairavo draugas, jo vardas S., pavardės gerai nežinau“. Grįžus su R. A. į įvykio vietą, jis buvo perduotas atvykusiems greitosios pagalbos medikams. Atvykę į eismo įvykio vietą Prienų ugniagesiai, iš automobilio Opel Zafira, v.n. ( - ) ištraukė A. S., gim. ( - ), kuriam medikai konstatavo mirtį. Kitus kartu su juo važiavusius asmenis – A. S., gim. ( - ), J. S., gim. ( - ), J. G., gim. ( - ), greitosios pagalbos medikai išvežė į Kauno klinikas. S. B. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas, R. A. nustatytas 2,03 promilių girtumas. S. B. buvo pristatytas į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo paimtas kraujas. Kai tik atvažiavo į kelių eismo įvykio vietą pastebėjo, kad buvo šiek tiek apsiniaukę, vėjuota, buvo nedidelė dulksna, kelio danga drėgna, bet ne slidi. Kelio matomumas buvo geras. Kelių eismo įvykio vietą apžiūrėjusi, ją įformino kelių eismo apžiūros protokole, nurodydama, kad įvykis įvyko kelyje Kaunas – Prienai – Alytus 19 km. 400 m. Šioje vietoje yra ribojamas greitis, leidžiamas 70 km/h, draudžiama lenkti. Tai nurodo kelio ženklai ir kelio ženklinimas t. y. ištisinė kelio skiriamoji juosta. Pagal automobilių išsidėstymą t. y. automobilių krypties po susidūrimo, nustatyta, kad Land Rover Discovery, v.n. ( - ) važiavimo kryptis buvo link Prienų nuo Kauno miesto pusės, o automobilio Opel Zafira, v.n. ( - ) judėjimo kryptis link Kauno miesto nuo Prienų pusės. Toliau įforminti įvykį nuvažiavo į Prienų rajono policijos komisariatą. Forminant įvykį, buvo parvežtas R. A. iš Kauno klinikų, po medikų apžiūros. Ji girdėjo, kai jis pasakojo apie tai, kaip įvyko pats įvykis. R. A. sakė, kad kai jie su S. B. važiavo, S. vairuodamas pasilenkė kažko pasiimti, gal telefono nukritusio ant žemės ar ko, tiksliai nežino ir kaip tik tuo momentu jis išvažiavo į kitą kelio pusę ir susidūrė su savo kelio juosta važiavusiu Opeliu. Daugiau ji negirdėjo, kad jis ką nors šnekėtų.

18Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. V. papildomai parodė (IV t., b. l. 184 – 185), kad persekiojant B. buvo su švyturėliais ir garsiniu signalu, jis bėgo normaliai, kadangi buvo tolokai nuo jų, tai negali pasakyti ar svirduliavo. Jis bėgo tiesiai ir staiga dingo. Ties ta vieta, kur jis dingo, jie sustojo ir išlipę jo ieškojo. Ten buvo aukšta žolė ir kolega pavaikščiojęs jį rado gulintį griovyje. Jam liepė stotis, duoti rankas, kad būtų uždėti antrankiai ir jis viską vykdė, nesipriešino. Jis prisipažino, kad vairavo automobilį. Jo draugas taip pat patvirtino, kad vairavo B.. B. buvo tarnybiniame automobilyje, kai jo ji klausė ir, kai jis atsakė, kad „taip aš vairavau“, o jo draugas A. buvo greitosios automobilyje. Ji nuėjo ir pas vieną, ir pas kitą bei klausė ir pas vieną, ir pas kitą, kuris iš jų vairavo. Neprisimena, kad asmuo būtų skundęsis sveikata. Jos medicininės pagalbos jis neprašė. Pasodinus jį į automobilį ir nuvežus į įvykio vietą jis jokių pageidavimų neišreiškė dėl nukentėjusiųjų, dėl kažkokios pagalbos jiems suteikimo. Automobilyje jis buvo ramus, neagresyvus. Jai pasakė savo vardą, pavardę, kad gyvena ( - ), kad grįžęs atostogų, atsakinėjo į visus klausimus. B. automobilis buvo priešpriešinėje eismo juostos pusėje, kadangi jis išvažiavo į priešpriešinę eisimo juostą ir nuo kalno leisdamasis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiuodamas nuo Kauno link Prienų.

19Liudytojas S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 185 – 186), kad tą dieną jis važiavo paskui Opel Zafira automobilį, greitis buvo apie 50 – 60 km/h, išgirdo kažkokį sprogimą, tuomet sustabdė savo automobilį ir pribėgo prie to automobilio. Džipas iš Kauno pusės atvažiavo, bet jis jo nematė, nes ten yra kalniukas. Opel Zafira neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, važiavo lėtai, apie 50 km/h greičiu. Sustojęs pamatė ir sužeistus asmenis, ir jau mirusius, girdėjosi aimanos. Iš džipo iššoko asmenys ir suriko „bėgam“. Pasižiūrėjo ir jie iš tikrųjų bėgo, todėl paskui juos ir jis bėgo. Ten buvę žmonės tuo metu dar buvo priėję prie automobilio ir bandė lupti duris bei gelbėti žmones. Pamatė, kad jie tikrai per pievą bėga, todėl jis bėgo paskui juos. Jis juos nusivijo, tačiau jie išsiskyrė vienas į kairę pusę, kitas į dešinę pusę. Jis pasirinko vytis tą, kuris labiau griuvinėja, nes vairuotojas labai greitai nubėgo. Jis pribėgęs pamatė kaip asmuo atsigulė į duobę ir pasislėpė. Tuomet suprasdamas, kad jis nepabėgs stebėjo kur bėga kitas. Atėjo kitas žmogus, kurio paprašė, kad saugotų, jog nepabėgtų. Po to pamatė, kad važiuoja policija ir jiems iš tolo parodė kur bėga vairuotojas. B. bėgo greitai, o kitas bėgo griuvinėdamas, jį jis ir vijosi. Negali pasakyti, kuris suriko „bėgam“, kadangi vairuotojo jis nematė, matė tik keleivį, o paskui pamatė, kad per pievą abu bėga. Tuomet ir vairuotoją iš nugaros pamatė. Jis nuo Land Rover automobilio sustojo apie 20 –30 metrų atstumu, nes ant jo automobilio stiklo pasipylė šukės ir tepalai. Jis važiavo paskui Opel automobilį ir iš pradžių galvojo, kad jis sprogo, o ne, kad avarija įvyko. Džipo keleivį, kuris išlipo iš mašinos tuo pačiu metu kaip ir jis pats, matė akimirksnį, matėsi guzas kaktoje, o kraujas jam gal bėgo, o gal ir ne. Matėsi ant automobilio stiklo kur galva kirtęs. Bėgantys asmenys atsidarę duris praktiškai prie pat lavonų negalėjo jų nematyti. Smūgis automobilių nebuvo kažkur nunešęs. Automobiliai buvo galima sakyti sulipę. Iš automobilio salono turėjo matytis nukentėję asmenys. Girdėjosi, sėdinčios gale, moters aimanos ir priekyje sėdinti nėščia moteris prašė pagalbos. Jie plėšė duris, tačiau pamatęs, kad bėga, tai metė plėšti duris ir nusivijo juos, kadangi pagalvojo, jog jie pavogė automobilį, padarė avariją ir dabar bėga. Gali patvirtinti, kad asmuo, kuris bėgo, teismo posėdžio dieną sėdi teismo salėje.

20Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 186 – 187), kad vasario 26 d. važiavo į Kauną ir pamatė jau įvykusį autoįvykį ir bėgančius žmones per laukus, todėl iššoko iš automobilio ir juos vijosi. Su vienu iš liudininkų vieną iš bėgančių rado besėdintį prie upelio. Jis visą laiką ir buvo prie jo. Jam bebūnant jis įšoko į upelį. Paskui prašė padėti išlipti, tačiau belaukiant policijos bei jam nusisukus jis išlipo pats iš upelio ir vėl pasislėpė. Po to atbėgo pareigūnai ir iki automobilio jį atvedė kartu. Asmuo prašė jį paleist, nelaikyti, sakė, kad ne jis vairavo. Jis jo paklausė kodėl bėgo, tai jis pasakė, kad vairuotojas liepė. Opel Zafira automobilis buvo dešinėje pusėje, kelkraštyje, o džipas buvo skersai važiuojamąją dalį. Opel Zafira automobilis buvo pilnai kelkraštyje, ne ant važiuojamosios dalies. Nepasakys kokiu atstumu vienas nuo kito stovėjo automobiliai, gal apie 5 – 10 metrų atstumu.

21Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė (V t., b. l. 27– 28), kad ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl autoavarijoje žuvusių dviejų asmenų ir dviejų sužalotų asmenų. Buvo informuota, kad yra sulaikyti du įtariamieji, t. y. S. B. ir R. A.. Per pirmąją parą kolegė padėjo apklausti A., o ji apklausinėjo pareikšdama įtarimą S. B.. Jam buvo pakviestas gynėjas advokatas J.. Įtariamasis S. B. buvo atvestas į jos kabinetą. Vyko apklausa ir renkami kiti ikiteisminio tyrimo duomenys. Apklausos metu S. B. paaiškino, kad iš vakaro susitiko su draugu R. A. Kaune. Jo klausė ką veikė, tai jis atsakė, kad išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Tuomet susisiekė su švogeriu ir su jo automobiliu Land Rover, valst. Nr. ( - ), nuvažiavo į švogerio sodybą. Sodybos adreso S. B. nežinojo. Tuomet paklausė ką ten veikė, tai jis jai atsakė, kad visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Minėjo, kad gėrė degtinę, gėrė per naktį, bendravo gražiai, konfliktų nebuvo. Klausė kas buvo toliau, jis pasakė, kad ėjo miegoti. Paskui logiškai sekė klausimas kas buvo po to, tai jis paaiškino, kad atsikėlė, lauke buvo šviesu ir nulipęs iš antro aukšto į pirmą pamatė virtuvėje stovintį A.. Paklausė kas buvo toliau. Tuomet jis paaiškino, kad nuėjo į garažą ir atsisėdo į automobilio priekinę sėdynę, šalia atsisėdo A. ir jie išvažiavo. Toliau neatsiminė ir tik atsiminė, kad iš žvyrkelio pasuko į asfaltą, į dešinę. Jai pasirodė keista, kadangi į dešinę pusę Alytus. Paskui atsiminė, kad buvo susidūrimas, jis bėga ir jį sulaiko policijos pareigūnai bei sėdėdamas policijos automobilyje mato greitosios pagalbos automobilyje A.. Po to, kai teisme įvyko kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimas, paaiškėjo, kad šiek tiek daugiau S. B. atsiminė, todėl buvo papildoma jo apklausa. Šios apklausos metu paaiškėjo faktas, kodėl sėdo prie automobilio vairo. Jis paaiškino, kad A. paprašė kviesti greitąją pagalbą, nes jis kraujavo iš akies, tačiau neatsiminė iš kurios. Kaip ir pradžioje jis sakė, kad nežinojo tos vietos adreso, todėl nusprendė jį nuvežti. Tuomet jis dar kartą patvirtino, kad vairavo, kad bėgo ir pamatęs policijos pareigūnų automobilį jis atsigulė į krūmus. Tuomet buvo siunčiama į tyrimo centrus tyrimams dėl DNR, dėl oro pagalvių, paimtų mikrodalelių nuo S. B. drabužių, kur buvo atitikimas tarp mikroobjektų ir S. B. drabužių. Taip pat S. B. DNR sutapo su nuo vairo ir oro pagalvės paimtu mėginiu. Iškarto po įvykio S. B. apžiūrėjo medikai ir sudarė apžiūros aktą. Jame nurodė, kad jis suvokė aplinkybes, vyzdžiai simetriški, kalba rišli, širdies ritmas normalus, kad jis paaiškino, jog prieš tai gėrė degtinę, kad važiavo. Jai pačiai per apklausą atrodė, kad buvo sąmoningas ir suvokiantis, tačiau atrodė pasimetęs ir išsigandęs. Tyrimo pabaigoje, kada atėjo eilė reikšti galutinį įtarimą, tai jos apklausoje kaltinamojo kas antras žodis buvo „neatsimenu“. Kai buvo vykdomos S. B. apklausos, tai menančių klausimų ji neuždavinėjo. Žmogus pasakė, kad važiavo gerti. Tuomet loginis klausimas „Su kuo ir kur?“, atsakė, kad į sodybą. Tada klausimas kokie santykiai buvo sodyboje begeriant – atsakė kad draugiški. Vėlgi loginis klausimas kas vyko toliau. Žmogus atsakė, kad nuėjo miegoti. Iš to sekė kitas klausimas kas buvo toliau – atsakė, kad atsikėlė. Klausimas „Ką tu veikei?“ – atsakymas „matau R. ir nueiname į garažą“. Klausimas „Ką darei garaže?“. Iš atsakymų buvo sekantys loginiai klausimai ir nemano, kad tai buvo menantys klausimai. Jai atrodo, kad gynėjas pirmoje apklausoje atvyko pirmiau negu atėjo įtariamasis. Susipažįstant su protokolu jie nebuvo išreiškę noro pareikšti pastabas. Jie detaliai susipažino su protokolu. Protokolą skaitė ir S., ir advokatas. Jai buvo pavesta apklausti ir policijos pareigūnus. Pareigūnai smulkiai papasakojo kaip nuvyko į vietą, kaip įvykio vietoje elgėsi, kaip matavo, ką pamatė, kaip vijosi žmonių nurodyta kryptimi nubėgusius iš automobilio Land Rover išlipusius du vyrus. Pareigūnas M. paminėjo, kad po viso to, kai pagavo ir pasodino į automobilį S. B. bei paklausė kas įvyko, tai jis atsakė, kad pasilenkė pasiimti kažkokio daikto ir išvažiavo į kitą juostą kur susidūrė. S. B. iškart paklausė kas jam bus. Ar policijos pareigūnė tai patvirtino, ji neatsimena, bet jai atrodo, kad irgi buvo minėta apie kažkokį nukritusį daiktą. Fiksavo tai, ką pareigūnai pasakojo. B. ir A. su kolege apklausinėjo vienu metu, tačiau ji tuo metu nežinojo A. apklausos ir jo net nebuvo mačiusi. Nežino ar kas su B. prieš apklausą bendravo. Jį pirmą kartą pamatė, kai jį atvedė, tiesiai iš areštinės, į jos kabinetą. J. S. apklausos metu jai pasakė, kad išvažiavo Land Rover. Jos apklausa buvo klinikose, po kelių dienų, per tėvų laidotuves.

22Specialistas – ekspertas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 189 – 191), kad išklausius visus liudininkus, kaltinamąjį, jis gavo pakankamai medžiagos, kad atsakyti į klausimą ar kilo tokios psichikos būsenos laikinos, patologinės, išskirtinės, kurios greitai išsivystė po įvykio. Tiriamieji girtavo. Taip pat girtavo prieš įvykio dieną. Visi proceso dalyviai girdėjo ką jie gėrė ir kiek gėrė. Vienintelis objektyvus tyrimas – kraujo tyrimas ir alkotesterio parodymai. Kaltinamojo kraujyje - 2,08 prom. Kraujas paimtas 10 val. 50 min., kai įvykis buvo 09 val. 30 min. ir nustatyta 2,08 prom. etilo alkoholio ir tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Prie šios intoksikacijos vystosi psichikos pakitimai, kurie neprieštarautų tai ką papasakojo, o taip pat ir pirmuosiuose parodymuose buvo aišku, kad įtariamasis papasakojo apie įvykį, tai pat policininkų parodymai įvykio metu, kurie parodo, kad įtariamasis bendravo, atsakinėjo į klausimus, nurodė savo pavardę, gimimo metus, aiškino aplinkybes. Tai visiškai nekyla jokių įtarimų, kad galėjo išsivystyti tokia būsena. Galima būtų galvoti apie patologinį girtumą ar patologinį afektą, jei alkoholio vartojimo kiekis būtų labai mažas. Čia yra vidutinis ir artėja prie sunkaus, nes yra valanda po įvykio paimta, t. y. dar sumažėję kraujyje ir tai siekia 2,08 prom. kraujyje. Jam atrodo, kad apie šias būsenas net negalima kalbėti. Dėl atminties sutrikimų, tai gali išsivysti atminties sutrikimai ir gali būti tam žmogui būti išsivystę fragmentiniai atminties sutrikimai. Kaip asmuo pasakoja, kad dalį atsimena, dalį neatsimena. Tai visiškai nepaneigia to, kad asmuo vartojo alkoholį ir vartojo būtent iki tokių dozių. Jam atrodo, kad čia klausimas nekyla dėl to ir jam atrodo, kad nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, nes visi parodymai neprieštarauja. Tai, kad ikiteisminiame tyrime kai ką prisiminė, kai ko ne, tai yra normalu tokiam girtumo laipsniui, nes galėjo būti fragmentinis atminties iškritimas. Fragmentiškai asmuo prisimena, kad kažkur eina, kažko neprisimena, bet tai yra dėl vidutinio girtumo laipsnio. Šioje vietoje niekas neprieštarauja klinikiniam vaizdui. Patologinio girtumo būsena priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio. Pagrindinis simptomas, kuris yra mokomas klinikose, klinikiniame vaizde turi būti labai mažas kiekis alkoholio ir išsivystė tokia neadekvati reakcija. Nėra tiksliai rašoma koks tai kiekis, tačiau ekspertai supranta, kad tai turi būti žiauriai mažai, tai gali būti vienas – du stikliukai išgerti, bet ne iki vidutinio girtumo laipsnio. Prie patologinio girtumo turi būti išgertas labai nežymus alkoholio kiekis ir gali išsivystyti minėta reakcija. Patologinis girtumas gali trukti įvairiai, tačiau visos išskirtinės būsenos trunka tik trumpai, ilgai užsitęsti negali ir būdinga haliucinacijos, kliedesiai, suvokimo sutrikimai, kurių šiuo atveju nėra, nes tai intoksikacija alkoholiui. Patologinio girtumo atvejai yra itin reti, tam turi būti klinikinis vaizdas, kur būtina sąlyga sąmonės pritemimas. Minėta būsena gali būti ir kelias valandas, bet vis tiek laikoma trumpalaike. Ji negali tęstis dienomis, mėnesiais, dažniausiai trunka minutėmis. Nuomonę apie klinikinį vaizdą susidarė iš teismo posėdžio dieną girdėtų asmenų apklausų. Į minėtą būseną šioje situacijoje visai nepanašu, kadangi klinikiniame vaizde būtina būsena pritemusi sąmonė, nėra bendravimo, asmuo neprisistato, nekalba, dažniausiai būna šūkavimai, neadekvatus elgesys. Tuo tarpu šiuo atveju policijos darbuotojai papasakojo, kad jis prisistatė, pasakė vardą, iš pradžių neigė, paskui pripažino, kad jis vairavo, graudenosi, bendravimas vyko, todėl apie sąmonės pritemimą negalima kalbėti. Šioje vietoje to nėra, nes klinikiniame vaizde turi būti visa visuma, ne vien tik atskiras dalykas - pavartotas alkoholis, bet turi išsivystyti klinikinis vaizdas. Šiuo atveju aiškiai visi duomenys rodo, kad buvo intoksikacija alkoholiui vidutiniam laipsniui. Fragmentiškas atminties iškritimas, ką kaltinamasis ir sako, gali būti, nes prie vidutinio girtumo prasideda dezorientacijos ir atminties sutrikimai: dalį atsimena, dalies neatsimena. Fragmentinis atminties iškritimas vyksta išsivysčius abstinencijos būsenai ir kai jis iš jos išeina, dėl ko tikriausiai ir miegojo. Kaltinamojo pasakymas, kad buvo keista būsena, tai yra jo versija, kuria jis netiki, nes tai grubiai tariant yra „plionkės trūkimas“. Patologinio girtumo kaltinamojo atžvilgiu nėra nė vieno požymio. Dėl kaltinamojo parodymų, kad kategoriškai iškrenta didžiulis laiko tarpas, tai galima įtarti simuliaciją, nes jis turėtų atsiminti fragmentais, kad tam tikri momentai gali iškristi tai gali iškristi, bet ne didžiuliai laiko tarpai.

23Be kaltinamojo S. B. tiesioginio prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau ištirtais įrodymais, t.y. paties kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės tarpusavyje sutapusiais dėl to, kad jis vairavo, kad buvo neblaivus, padarė avariją ir bėgo, palikdamas be pagalbos nukentėjusiuosius. Taip pat kaltinamojo kaltę pagrindžia nukentėjusiųjų K. P., J. S., J. G., V. S., liudytojų E. R., R. A., M. M., E. V., S. T., A. Ž., R. V., specialisto eksperto S. S. parodymais. Be to jo kaltę dėl įvykdytų minėtų nusikaltimų taip pat patvirtina:

24- 2017 m. vasario 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. M. tarnybinis pranešimas (I t., b. l. 1 - 3), kuriame nurodoma, kad 2017-02-26, apie 09.29 val., kelyje Kaunas - Prienai - Alytus, 19400 km., S. B. gim. ( - ) registruota gyvenamojo vieta ( - ), vairuodamas UAB „DETAS“ priklausantį automobilį Land Rover Discovery, valst. Nr. ( - ), išvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į priešais atvažiuojantį lengvąjį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo A. S. gim., ( - ). Eismo įvykio metu žuvo „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas A. S. gim., ( - ). Opel Zafira automobilio keleiviai (J. S., A. S., J. G.) ir Land Rover Discovery keleivis R. A. gim., ( - ) dėl daugybinių kūno sužalojimų pristatyti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų skubios pagalbos priėmimo skyrių. Land Rover Discovery, valst. Nr. ( - ) vairuotojui S. B. nustatytas 1.95 prom. girtumas. S. B. sulaikytas ir uždarytas į Alytaus apskr. VPK areštinę;

25- 2017 m. vasario 26 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (I t., b. l. 30-43), kuriame nurodoma, kad apžiūros atlikimo vieta – kelias Kaunas-Prienai-Alytus 19 km 400 m, kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonių susidūrimas. Apžiūros atlikimo eiga: kelyje Kaunas - Prienai - Alytus, 19 km. 400 m., kelias tiesus, su nuokalne (nuokalnė iš Prienų pusės, kuri tęsiasi 300 metrų. ). Kelio ruože nurodytas greitis 70 km/h, lenkti draudžiama. Automobiliai susidūrę vienas į kitą kaktomuša. Ant kelio nuo automobilių apie 1 metrą atstumu išbyrėję automobilių dalių liekanos, šukės. Kelio danga asfaltas, šlapias. Oro sąlygos – lietus, sniegas. Duomenys apie kelią: važiuojamosios dalies plotis - 6064 m., skiriamosios juostos plotis - 0,17 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje: 325 lenkti draudžiama, 329 ribotas greitis. Kelias paženklintas ištisine juosta. Matomumas - iš vairuotojo vietos - 300 m. Po eismo įvykio transporto priemonės nebuvo judinamos iš vietos po smūgio, transporto priemonės viena šalia kitos 1 m 42 cm atstumu. Padangų pėdsakų nematyti, stabdymo žymių nematyti, stabdymo žymių nėra. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės: transporto priemonės Land Rover ( - ) važiavimo kryptis link Prienų nuo Kauno pusės, Opel Zafira ( - ) judėjimo kryptis link Kauno nuo Prienų pusės, galima spręsti iš transporto priemonių krypties po susidūrimo, (smūgis kaktomuša). Pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą – išdužę stiklai, dalių liekanos (aplink automobilius, 1 metro spinduliu). Rastas lavonas: lavonas rastas sėdintis vairuotojo pusėje, prispaustas, be sąmonės (konstatuota mirtis). Lavonas buvo apsirengęs rudos spalvos kailiniais, mėlynais džinsais, juodos spalvos batais, pilkos spalvos megztiniu. į kelnes įvertas rudos spalvos diržas. Rasti ir paimti transporto priemonėse rasti daiktai;

26- Transporto priemonės apžiūros protokolas (I t., b. l. 44-51, 53), kuriame fiksuota automobilio, priklausančio UAB „DETAS“ Land Rover Discovery“, valst. Nr. ( - ) apžiūra - apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, posūkio žibintai. Transporto priemonės privalomasis civilinės atsakomybės draudimas galioja iki 2017-09-25, techninė apžiūra galioja iki 2017-08-29;

27- Transporto priemonės apžiūros protokolas (I t., b. l. 58-65, 68), kuriame fiksuota automobilio, priklausančio A. S. „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ), apžiūra - pilna kėbulo deformacija. Transporto priemonės privalomasis civilinės atsakomybės draudimas galioja iki 2017-12-28, techninė apžiūra galioja iki 2018-12-31;

28- Sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (I t., b. l. 54), kuriame nurodyta, kad S. B. 2017 m. vasario 26 d. 10:00 val. nustatytas neblaivumas - 1,95 promilės alkoholio ir jis nušalintas nuo tolimesnio vairavimo. Sprendimą S. B. patvirtinęs savo parašu;

29- Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 75-82), kad A. S. mirtis įvyko dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų, dubens kaulų ir galūnių lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes; jo mirtis galėjo įvykti prieš 24 – 32 val. iki jo lavono autopsijos momento 2017 m. vasario 27 d. 14 val.; išvardijami sužalojimai ir nurodoma, kad jų visuma yra priežastiniame ryšyje su mirtimi; lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

30- Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 89-93), kad A. S. mirties priežastis yra politrauma, t. y. daugybiniai abipusių šonkaulių lūžiai; abiejų plaučių sumušimai ir sukrėtimai; kairio prieširdžio, dešinio plaučio apatinės skilties, blužnies, plonųjų žarnų pasaito ir širdaplėvės plyšimas; širdies sumušimas; kraujosruvos dešiniame retroperitoniniame tarpe ir užpakaliniame tarpuplautyje; kairio šlaunikaulio ir dešinio raktikaulio lūžiai; poodines kraujosruvos krūtinėje, kairiame šone, klubų srityse, kairėje plaštakoje; odos nubrozdinimai smakre, dešinio klubo srityje ir kairėje blauzdoje, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į perikardo, dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, šokas. Šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir tapo mirties priežastimi; jos kraujyje etilo alkoholio nerasta;

31- Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 98), kad J. G. nustatytas kairio klubikaulio lūžimas, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas, dešinio stipinkaulio lūžimas, dešinės pusės III, V, VII šonkaulių lūžimai, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

32- Specialisto išvada Nr. ( - ) (I t., b. l. 103 - 104), kurioje nurodoma, kad J. S. nustatyta kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimai, kaklo II slankstelio lūžimas, krūtinės ir galvos sumušimas, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

33- Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 114-123), kad ant oro pagalvės iš automobilio vairo rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis sutampa su S. B. profiliu su 99,99999999999 procentų tikimybe;

34- Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 129-133), kad ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio Land Rover Discovery, v.n. ( - ), vairuotojo sėdynės ir atlošo rasti pavieniai juodos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su S. B. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais. Ten pat rasti pavieniai tamsiai mėlyni su juodu atspalviu medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su S. B. džinsų audeklo dominuojančiais pluoštais;

35- Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 138), kad R. A. nustatytos pjautinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;

36- Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 144), kad S. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

37- Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 146), kad S. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilės etilo alkoholio;

38- Alkotesterio šaknelė, kurioje nurodoma (I t., b. l. 147), kad S. B., patikrinus alkotesterio prietaisu, 2017 m. vasario 26 d. 10:03 val. nustatytas 1,95 promilės girtumas;

39- 2017 m. vasario 26 d. 10.50 val. atlikta medicininė apžiūra ir surašytas apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 14 (t. 1, b. l. 148), kuriame nurodoma, kad S. B. kvėpavimas normalus, užuodžiamas alkoholis, pulsas 82 k/min, ritmiškas, kraujospūdis - 160/90 mm/HG, eisena tiesi, krypties laikosi, judesiai tikslūs, koordinuoti, vyzdžiai simetriški, norma, vokai, liežuvis, pirštai – nevirpa, ant vienos kojos nepastovi, sudėtingoj Rombergo pozoj nepastovi. Pokalbyje su medicinos darbuotoju nurodo, kad vartojo alkoholį, gėrė degtinę „vakar visą dieną iki maždaug 3 val. nakties“. Elgsena, nuotaika - normali; sąmoningumas - sąmoningas, orientuotas laike, erdvėje, savyje; atmintis – atsimena; dėmesys, mąstymas, kalba, mimika, gestikuliavimas įvertinti kaip normalūs, kvapas panašus į alkoholį. Su šiuo aktu pasirašytinai susipažino S. B., nurodydamas, kad su fiksuotais įrašais sutinka.

40Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 6 dalyje

41Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 6 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą ir faktą, kad asmuo vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Nagrinėjamojoje byloje nustatyti padariniai – vieno žmogaus (A. S.) žūtis eismo įvykio vietoje, kito žmogaus (A. S.) mirtis dėl eismo įvykio metu patirtos politraumos, dviejų žmonių (J. S. ir J. G.) nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta (I t., b. l. 75-82), kad A. S. mirtis įvyko dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų, dubens kaulų ir galūnių lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes; jo mirtis galėjo įvykti prieš 24 – 32 val. iki jo lavono autopsijos momento 2017 m. vasario 27 d. 14 val. Minėtos išvados 4 punkte išvardijami A. S. padaryti kūno sužalojimai, jų lokalizacija ir mechanizmas, nurodoma, kad jų visuma yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodoma (I t., b. l. 89-93), kad A. S. mirties priežastis yra politrauma - daugybiniai abipusių šonkaulių lūžiai, abiejų plaučių sumušimai ir sukrėtimai, kairio prieširdžio, dešinio plaučio apatinės skilties, blužnies, plonųjų žarnų pasaito ir širdaplėvės plyšimas, širdies sumušimas, kraujosruvos dešiniame retroperitoniniame tarpe ir užpakaliniame tarpuplautyje, kairio šlaunikaulio ir dešinio raktikaulio lūžiai, poodines kraujosruvos krūtinėje, kairiame šone, klubų srityse, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai smakre, dešinio klubo srityje ir kairėje blauzdoje, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į perikardo, dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, šokas; minėti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir tapo mirties priežastimi. Tai, kad A. S. mirė ne iš karto įvykio vietoje, o praėjus neilgam laiko tarpui, nuvežus į gydymo įstaigą, nešalina kaltinamojo atsakomybės už šios veikos pasėkoje atsiradusias šias pasekmes, nes šis asmuo mirė būtent nuo patirtų eismo įvykio metu daugybinių sužalojimų, tad konstatuotina, kad šias pasekmes nulėmė kaltinamojo padaryti kūno sužalojimai, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su A. S. mirtimi. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodoma (I t., b. l. 98), kad J. G. nustatytas kairio klubikaulio lūžimas, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas, dešinio stipinkaulio lūžimas, dešinės pusės III, V, VII šonkaulių lūžimai, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodoma (I t., b. l. 103 - 104), kad J. S. nustatyta kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimai, kaklo II slankstelio lūžimas, krūtinės ir galvos sumušimas, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš bylos medžiagos minėtos išvados dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų teismo eksperto atliktos remiantis medicinos dokumentų duomenimis iš gydymo stacionare ligos istorijų; specialisto išvada dėl A. S. mirties priežasties, sužalojimų, jų lokalizacijos ir mechanizmo atlikta ištyrus lavoną ir pagal LSMU ligoninės VŠĮ Kauno klinikų asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės duomenis; specialisto išvada dėl A. S. mirties priežasties nustatymo atlikta ištyrus mirusįjį, atliekant vidinį ir išorinį lavono tyrimą. Minėtoms specialisto išvadoms pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateiktomis išvadomis, kuriose detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija.

42Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti esminių inkriminuojamų veikų aplinkybių, tačiau iš esmės pripažino, kad niekas kitas be jo negalėjo vairuoti automobilio Land Rover Discovery, kad tai buvo jis (IV t., b. l. 174 – 176, V t., b. l. 22 – 27). Aplinkybę, kad minėtą automobilį vairavo kaltinamasis patvirtina byloje liudytojo R. A. parodymai (IV t., b. l. 178 – 180), liudytojų M. M. ir E. V. parodymai (IV t., b. l. 182 – 185) bei rašytiniai įrodymai: specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 114-123), kad ant oro pagalvės iš automobilio vairo rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis sutampa su S. B. profiliu su 99,99999999999 procentų tikimybe; bei specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 129-133), kad ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio Land Rover Discovery, v.n. ( - ), vairuotojo sėdynės ir atlošo rasti pavieniai juodos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su S. B. megztinio trikotažo atitinkamais pluoštais, ten pat rasti pavieniai tamsiai mėlyni su juodu atspalviu medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su S. B. džinsų audeklo dominuojančiais pluoštais. Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi aukščiau minėtus veikos padarinius, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 117, 119 punktų pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Pagal Kelių eismo taisyklių 117 punktą, jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis; užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais; jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. KET 119 punktas taip pat numato, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 3 priedo 1 punktas imperatyviai nurodo esminę taisyklę, jog kirsti ištisinę horizontaliąją ženklinimo liniją yra draudžiama bei išaiškina tarp kita ko, kad minėta linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis S. B. nesilaikė ir įvyko eismo įvykis. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 9, 14, 117, 119 punktų pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, kadangi padariniai atsirado dėl asmens vairavusio automobilį neapgalvotų veiksmų, dėl jo buvimo neblaiviu, dėl nesilaikymo visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kad nesudarytų kliūčių jų eismui, dėl ištisinės horizontaliosios ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, kirtimo ir išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, bei kliūties priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui „Opel Zafira“ sudarymo, tuo tarpu nukentėjusieji nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių, Taigi, kaltinamojo, vairavusio Land Rover Discovery minėti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykio padarinių – dviejų žmonių mirties, dviejų žmonių nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs.

43Kaltinamasis veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebūtų neblaivus sėdęs už vairo ir vairavęs, nesilaikęs visų būtinų atsargumo priemonių, konkrečiu atveju neišvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nekirtęs ištisinės horizontaliosios ženklinimo linijos. Kaltinamasis iš esmės pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus pas R. A., išgeriant vieną butelį 0,7 l degtinės, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad pas E. R. gėrė ne visą naktį, kaip buvo nurodęs pirminėje apklausoje ikiteisminiame tyrime, tačiau tik 2 – 3 stikliukus stipraus alkoholio. Akivaizdu, kad ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė yra nepagrįsta ir neįtikėtina, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (alkotesterio duomenimis- 1,95 promilės, kraujyje – 2,08 promilės). Pažymėtina, kad aplinkybė, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholinių gėrimų, kai jo kraujyje rasta 2,08 promilės etilo alkoholio, yra nustatyta specialisto išvadoje (I tomas, b. l. 146), jos iš esmės neginčija ir pats kaltinamasis (IV t., b. l. 174 – 176, V t., b. l. 22 – 27), pripažindamas, kad tą dieną vartojo alkoholį, ją patvirtina ir liudytojai E. R., R. A. (IV t., b. l. 178 – 182), bei rašytiniai byloje esantys įrodymai: tarnybinis pranešimas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio šaknelė, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (I t., b. l. 1, 54, 147, 148) (BK 281 straipsnio 9 dalis). Kaltinamojo gynybos versija, kad vartotas alkoholis buvo netinkamos kokybės, kad alkoholis įtakojęs galimą patologinio girtumo būseną atmestina dėl sekančių motyvų. Kaltinamasis alkoholį vartojo kartu su byloje apklaustais liudytojais E. R. ir R. A., kurie teismui parodė, kad alkoholis buvo kaip alkoholis, be jokio specifinio kvapo ar skonio, nesukėlęs jokio įtarimo, nebuvo išskirtinis. Nei vienas iš nurodytų asmenų, vartojusių tą patį alkoholį, kaip nurodė liudytojas R. A. po lygiai, vienodai gėrusių, nenurodė turėję sveikatos problemų, apsinuodijimų ir pan. Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino veikas nurodydamas, kad nieko neprisimena, tačiau iš liudytojų R. A., E. R., M. M., E. V. parodymų matyti, kad ir būdamas neblaivus kaltinamasis buvo sąmoningas, adekvatus, orientavosi tiek aplinkoje, tiek laike, atitinkamai suvokė supančią realybę bei situaciją, kadangi atliko tam tikrus veiksmus: sodyboje pas E. R. laisva valia vartojo alkoholį, vėliau pats niekieno nepadedamas užlipo į antrą aukštą miegoti, fiziškai padėti jam nereikėjo ir nulipant iš antro aukšto, jis stengėsi nuraminti konfliktą, kilusį tarp E. R. ir R. A., pats nusprendė vairuoti automobilį, įvykus eismo įvykiui bėgo, išgirdęs policijos automobilio garsinius signalus, pamatęs švyturėlius, atsigręžęs bei pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, jis gulėsi į griovį, siekdamas pasislėpti, tačiau sulaikymo metu jis nesipriešino, vykdė visus policijos pareigūnų nurodymus, buvo orientuotas laike ir vietoje, atsakinėjo į klausimus, pasakydamas teisingus savo asmens duomenis, vardą pavardę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte fiksuoti tokie kaltinamąjį apibūdinantys požymiai: kvėpavimas normalus, pulsas 82 k/min, ritmiškas, kraujospūdis 160/90 mm/HG, eisena tiesi, krypties laikosi, judesiai tikslūs, koordinuoti, vyzdžiai simetriški, norma, vokai, liežuvis, pirštai – nevirpa, ant vienos kojos nepastovi, sudėtingoj Rombergo pozoj nepastovi, nurodo, kad vartojo alkoholį, gėrė degtinę „vakar visą dieną iki maždaug 3 val. nakties“, elgsena, nuotaika - normali; sąmoningas, orientuotas laike, erdvėje, savyje; atmintis – atsimena; dėmesys, mąstymas, kalba, mimika, gestikuliavimas įvertinti kaip normalūs, kvapas panašus į alkoholį (t. 1, b. l. 148). Tai, kad kaltinamajam alkoholio įtakoje neišsivystė psichikos sutrikimas – patologinis girtumas, o jis buvo savanoriško fiziologinio girtumo būsenoje, kuri nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės (BK 19 straipsnis) teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistas ekspertas S. S., įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Minėtas ekspertas, susipažinęs su bylos duomenimis, išklausęs kaltinamojo, liudytojų nurodė, kad nei vieno patologinio girtumo požymio kaltinamojo atžvilgiu nėra, nes patologiniam girtumui būtinas sąmonės pritemimas, suvokimo sutrikimas, haliucinacijos, kliedesiai, bendravimo nebuvimas, neadekvatus elgesys, šūkavimai, tuo tarpu šiuo atveju kaltinamasis bendravo, prisistatė policijos pareigūnui, pasakė vardą pavardę, iš pradžių neigė, paskui pripažino, kad vairavo, graudenosi, todėl netikslinga skirti ekspertizę, kadangi tai aiški intoksikacija alkoholiui, vidutiniam laipsniui, kuriai būdingas fragmentinis atminties iškritimas, o tai, kad teisiamajame posėdyje kaltinamasis nieko neprisimena – įtartina simuliacija, nes jis turėtų prisiminti fragmentais, o ne tai, kad iškristų didžiuliai laiko tarpai. Abejoti minėto specialisto- teismo eksperto išvada, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra patologinio girtumo nei vieno požymio, teismas neturi pagrindo, kadangi šiai išvadai pateikti teismo ekspertui pakako duomenų, jis išsamiai išklausė teisiamojo posėdžio metu visus liudytojus, kaltinamąjį, uždavė jiems reikšmingus išvadai pateikti klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, teismo eksperto kvalifikacija, juolab minėtas ekspertas buvo iškviestas, nurodžius jį būtent kaltinamojo advokatams.

44Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis esminių inkriminuotų veikų aplinkybių nurodyti negalėjo, teigdamas jog šiai dienai nieko neprisimena, išskyrus tai, kad gėrė alkoholinius gėrimus, kad vairavo, kad iš ryto policija atvežė jį į įvykio vietą ir jis, būdamas surakintas gale automobilio, matė R. A. greitosios pagalbos automobilyje, kad medicininės apžiūros metu gydytojas ėmė kraują. Kaltinamasis, nors veikas, savo kaltę dėl jų padarymo ir pripažino, tačiau nurodė, kad ikiteisminiame tyrime tyrėja kaip įvykių grandinę traukė iš jo informaciją, o jis pats logiškai dėliojo įvykių seką kaip ir kas galėjo vykti. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu S. B. apklausos atliktos tinkamai, patvirtino ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė teisme apklausta kaip liudytoja R. V.. Minėta liudytoja parodė, kad atlikdama pirminę S. B. apklausą menančių klausimų neuždavinėjo, kadangi buvo užduodami normalūs logiškai sekantys klausimai: jei gėrė - tai su kuo ir kur, jei važiavo – tai kur ir kas toliau ir pan. Be to, minėta liudytoja parodė, kad jo apklausa buvo vykdoma tuo pačiu metu, kai kolegė pareigūnė apklausinėjo R. A., todėl ji nebuvo susipažinusi su R. A. apklausos duomenimis prieš apklausiant S. B. ir niekaip negalėjo žinoti vieno ar kito paaiškinimų ir surašyti apklausos protokolo. Pažymėtina, kad visų ikiteisminiame tyrime atliktų S. B. apklausų metu dalyvavo ir gynėjas, tačiau nei S. B. nei jo gynėjas advokatas pastabų dėl apklausos protokolų neteikė, su nurodytomis aplinkybėmis apklausos protokoluose sutiko. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės paneigia kaltinamojo gynybos versiją, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos jo apklausos traukiant iš jo informaciją ir logiškai sudėliojant įvykių eigą, priešingai, konstatuotina, kad jos atliktos įstatymo nustatyta tvarka, išsamiai ir kvalifikuotai, o tas faktas, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis esminių veikų aplinkybių neprisiminė, visų aukščiau įvertintų įrodymų kontekste rodo kaltinamojo simuliaciją ir siekį išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę.

45Taigi, esant aukščiau nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir įvertintiems įrodymams, konstatuotina, kad pasitvirtino kaltinimas S. B. tuo, kad 2017 m. vasario 26 d. apie 09 val. 29 min., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 19.400 kilometre, ( - ) teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,08 promilių alkoholio), vairavo UAB „Detas“ priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „Land Rover Discovery“, valstybinio numerio ženklas ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 117, 119 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, vairavo būdamas neblaivus, važiuojamojoje kelio dalyje, kuri pažymėta ištisine horizontaliąja ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių eismo juostas, kurią kirsti draudžiama ir vairuotojui privaloma važiuoti dešiniau nuo jos, kirto ištisinę horizontaliąją ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešpriešais atvažiuojančio automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas ( - ), vairuotojui A. S., su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Opel Zafira“ keleiviui J. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairio klubo lūžimo, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimų, dešinio stipinkaulio lūžimo, dešinės pusės III,V,VII šonkaulių lūžimų; keleivei J. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimų, kaklo II slankstelio lūžimo, krūtinės ir galvos sumušimo; vairuotojas A. S. dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų, dubens kaulų ir galūnių lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, žuvo; keleivė A. S. patyrė politraumą t. y. daugybinius abipusių šonkaulių lūžius; abiejų plaučių sumušimus ir sukrėtimus; kairio prieširdžio, dešinio plaučio apatinės skilties, blužnies, plonųjų žarnų pasaito ir širdaplėvės plyšimą; širdies sumušimą; kraujosrūvas dešiniame retroperitoniniame tarpe ir užpakaliniame tarpuplautyje; kairio šlaunikaulio ir dešinio raktikaulio lūžius; poodines kraujosrūvas krūtinėje, kairiame šone, klubų srityse, kairėje plaštakoje; odos nubrozdinimus smakre, dešinio klubo srityje ir kairėje blauzdoje, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu į perikardo, dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, po ko ji mirė. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

46Dėl nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje

47BK 144 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-557-397/2014).

48Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Pagal eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 219.4 ir 219.5 punktus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Tad pagal BK 144 straipsnį atsako autotransporto priemonės vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir sąmoningai palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio pasėkoje dviem nukentėjusiesiems J. G. ir J. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, vienas asmuo - vairuotojas A. S. žuvo, o kitas asmuo – keleivė A. S. dėl patirtų daugybinių sužalojimų, politraumos mirė. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis suvokė, kad įvyko avarija, nes prisimena smūgį į kitą automobilį, suvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos, kad bėga ir palieka nukentėjusiuosius, tačiau negalėjo paaiškinti savo elgesio. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu pakankamai aiškiai paaiškino visas eismo įvykio aplinkybes, nurodė kelią kuriuo važiavo, faktą, kad priešais save pamatė kitą automobilį, išgirdo sprogusios oro pagalvės garsą ir smūgį, po kurio jis iššoko iš automobilio ir nubėgo laukais, o kodėl jis pabėgo iš avarijos vietos, jis nežino, galbūt buvo išgąstis ar šokas (III t., b. l. 90 – 91). Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu S. B. papildomai nurodė, kad prisimena susidūrimą, prieš jį, priekiu į jį kitą automobilį, su kuriuo susidūrė, tada atsimena, kad bėgo laukais, tačiau paaiškinti kodėl bėgo laukais jis negalėjo, o bėgant pamačius, kad važiuoja policijos automobilis, atsigulė šalikelės griovyje, kur jį ir rado policijos pareigūnai (III t., b. l. 93 – 94). 2017 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu S. B. papildomai parodė (III t., b. l. 98 – 99), kad jis vairavo automobilį, sėdėjo vairuotojo priekinėje sėdynėje, matė priekyje atvažiuojantį automobilį ir su juo susidūrė, kažką suriko, neatsimena automobilio modelio ir kaip išlipo iš vairuotojo vietos, tačiau po to atsimena, kad bėga laukais ir jį sulaiko policijos pareigūnai, o kodėl jis pabėgo iš avarijos vietos ir kodėl paliko į avariją papuolusius žmones, jis nežino, negali paaiškinti. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažindamas inkriminuotas veikas, tame tarpe ir pagal BK 144 str., nurodė, kad neprisimena paties eismo įvykio aplinkybių, negali patvirtinti ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, negali paaiškinti kaip sugebėjo nurodyti ikiteisminiame tyrimo apklausose duotas aplinkybes, bet greičiausiai buvo taip kaip nurodė. Teisminiame nagrinėjime kaltinamasis nurodė, kad prisimena patį smūgį, kad jis buvo už vairo, kad neprisimena kaip po smūgio išlipo iš automobilio, prisimena patį bėgimą per pievą, tačiau kaip ir kodėl bėgo iš įvykio vietos paaiškinti negali; prisimena, kad po sulaikymo, atvežus policijai jį į įvykio vietą, jau buvo atvykęs greitosios pagalbos automobilis, tačiau ne jis iškvietė specialiąsias tarnybas, jis klausė policijos pareigūno, kai vežė jį iš įvykio vietos į areštinę, kokia nukentėjusiųjų būklė, tai policininkai sakė, kad situacija sunki, žuvo du žmonės. Iš šių kaltinamojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu, iš aukščiau ištirtų liudytojų ir rašytinių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis nors ir fragmentiškai prisiminė aplinkybes dėl buvimo neblaiviu, tačiau suvokė situaciją, buvo sąmoningas, nepatyrė pats jokių rimtų fizinių sužalojimų, orientavosi aplinkoje, nebuvo šoko būsenos, suvokė, jog įvyko avarija, matė priešais save kitą eismo įvykio automobilį, pats pasirinko savo elgesį – bėgti, o pamačius ir išgirdus atvažiuojančios policijos garsinius signalus, slėptis griovyje. Šios aplinkybės nėra paneigtos bylos duomenimis, o priešingai jas patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojas S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 185 – 186), kad tą dieną jis važiavo paskui Opel Zafira automobilį, o įvykus eismo įvykiui jis sustojęs pamatė sužeistus ir jau mirusius asmenis, girdėjosi aimanos; tuo metu iš džipo iššoko asmenys ir suriko „bėgam“ bei pamatė, kad jie tikrai per pievą bėga, todėl jis bėgo paskui juos; jis juos nusivijo, tačiau jie išsiskyrė vienas į kairę pusę, kitas į dešinę pusę; B. bėgo greitai, o kitas bėgo griuvinėdamas, jį jis ir vijosi; bėgantys asmenys atsidarę duris praktiškai prie pat lavonų negalėjo jų nematyti; smūgis automobilių nebuvo kažkur nunešęs, automobiliai buvo galima sakyti sulipę, todėl iš automobilio salono turėjo matytis nukentėję asmenys, be to girdėjosi, sėdinčios gale, moters aimanos ir priekyje sėdinti nėščia moteris prašė pagalbos. Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 186 – 187), kad pamatė jau įvykusį autoįvykį ir bėgančius žmones per laukus, todėl iššoko iš automobilio ir juos vijosi; vieną iš bėgančių rado besėdintį prie upelio, jam bebūnant jis įšoko į upelį, paskui prašė padėti išlipti, tačiau belaukiant policijos bei jam nusisukus jis išlipo pats iš upelio ir vėl pasislėpė, asmuo prašė jį paleist, nelaikyti, sakė, kad ne jis vairavo, o jo paklausus kodėl bėgo, tai jis pasakė, kad vairuotojas liepė. Tai, kad kaltinamasis negalėjo nematyti kitame eismo įvykio automobilyje, su kuriuo susidūrė, buvusių asmenų- nukentėjusiųjų, negalėjo negirdėti jų pagalbos šaukimo ir aimanų, paneigia ne tik aukščiau minėtų liudytojų parodymai, tačiau ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (I t., b. l. 30-43), iš kurio matyti, kad transporto priemonės viena šalia kitos buvo nenutolusios dideliu, o tik 1 m 42 cm atstumu. Atsižvelgiant į šių liudytojų parodymus ir į eismo įvykio apžiūros protokolą su priedais, į tai, kad buvo šviesus paros metas, matomumas geras, konstatuotina, kad kaltinamasis nematyti eismo įvykyje kitame automobilyje buvusių nukentėjusiųjų, negirdėti jų pagalbos kvietimo, aimanų objektyviai negalėjo, juolab automobilių susidūrimo smūgis buvo toks stiprus, jog buvo girdimas kitose paskui važiuojančiose autotransporto priemonėse, ką patvirtino liudytojas S. T.. Be to, kaip nurodė policijos pareigūnai, byloje apklausti liudytojai M. M. ir E. V., kaltinamasis buvo persekiojamas policijos automobilio su įjungtais garsiniais signalais ir švyturėliais, jis buvo atsisukęs ir negalėjo jų nematyti, todėl darytina išvada, kad suvokdamas pasekmes ir siekdamas išvengti atsakomybės kaltinamasis sąmoningai pasirinko savo tolimesnius veiksmus įvykus eismo įvykiui – bėgti ir slėptis, atsigulant griovyje. Be to, išvada apie buvusį kaltinamojo eismo įvykio aplinkybių, padarinių suvokimą ir valios pastangas kontroliuoti savo veiksmus darytina ne tik pagal minėtus kaltinamojo ir liudytojų parodymus, tačiau ir atsižvelgus į objektyvias aplinkybes. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti (I t., b. l. 144), kad S. B. eismo įvykio pasėkoje nustatyta tik poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje, ir nors sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis nesusijęs su galvos traumomis, galvos srities sumušimais. Be to, iš 2017 m. vasario 26 d. 10.50 val. atliktos medicininės apžiūros ir surašyto apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 14 (t. 1, b. l. 148), matyti, kad S. B. kvėpavimas normalus, užuodžiamas alkoholis, pulsas 82 k/min, ritmiškas, kraujospūdis - 160/90 mm/HG, eisena tiesi, krypties laikosi, judesiai tikslūs, koordinuoti, vyzdžiai simetriški, norma, vokai, liežuvis, pirštai – nevirpa, ant vienos kojos nepastovi, sudėtingoj Rombergo pozoj nepastovi, nurodo, kad vartojo alkoholį, gėrė degtinę „vakar visą dieną iki maždaug 3 val. nakties“, elgsena, nuotaika - normali; sąmoningumas - sąmoningas, orientuotas laike, erdvėje, savyje; atmintis – atsimena; dėmesys, mąstymas, kalba, mimika, gestikuliavimas įvertinti kaip normalūs, kvapas panašus į alkoholį. Su šiuo aktu pasirašytinai susipažino S. B., jame nurodydamas, kad su fiksuotais įrašais sutinka. Teismo nuomone, visi aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis po eismo įvykio realiai galėjo pasirūpinti nukentėjusiaisiais asmenimis, tačiau net nepriėjo prie jų, neiškvietė pagalbos, nors akivaizdu, kad tuo metu pirminė pagalba buvo būtina, tuo tarpu, jis, veikdamas tiesiogine tyčia, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepagelbėjus nukentėjusiesiems, nors turėjo galimybę ir privalėjo suteikti pagalbą. Taigi, esant aukščiau nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir įvertintiems įrodymams, konstatuotina, kad pasitvirtino kaltinimas S. B. tuo, kad jis 2017 m. vasario 26 d. apie 09 val. 29 min., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 19.400 kilometre, ( - ) teritorijoje, vairuodamas UAB „Detas“ priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį „Land Rover Discovery“, valstybinio numerio ženklas ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,08 promilių alkoholio) sukėlė eismo įvykį ir pagal Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus turėdamas pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems J. G. ir J. S., kuriems dėl patirtų sužalojimų buvo būtina neatidėliotina medicinos pagalba, o nukentėjusiesiems A. S. ir A. S. gyvybėms grėsė pavojus, jiems nesuteikė pagalbos, nors turėjo galimybę ją suteikti, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

49Bausmės skyrimas

50BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. BK 144 straipsnio sankcijoje numatyta eilė alternatyvių bausmių: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas 1) savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, 2) nuoširdžiai gailisi, 3) aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Ši nuostata yra imperatyvi ir teismas esant šioje dalyje išvardytiems pagrindams privalo skirdamas bausmę vadovautis šia nuostata. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11, 15, 16 straipsniai). Įvertinant veikos pavojingumo laipsnį matyti, kad kaltinamasis sąmoningai padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių 9, 14, 117, 119 punktų pažeidimus, kadangi vairavo būdamas savanoriško fiziologinio girtumo būsenos, kai jo kraujyje nustatyta 2,08 promilės etilo alkoholio, kirto ištisinę horizontaliąją ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sudarė grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė. Be to, minėto nusikaltimo pavojingumo laipsnį didina padarytų KET pažeidimų padariniai - dviejų žmonių mirtis ir dviejų žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti privalu nustatyti vieną iš trijų alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba 2) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, 3) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, ikiteisminiame tyrime davė pakankamai išsamius parodymus apie kilusį eismo įvykį, jo priežastis, teisminio nagrinėjimo metu pripažino inkriminuotas veikas ir nurodė aplinkybes kurias prisiminė, iš esmės neneigė, jog jis vairavo, jautė smūgį, bėgo, išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio, atlygino dalį žalos, taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie kaltinamajam atleido. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51Kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą. Pažymėtina, kad minėta aplinkybė, reglamentuota BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taikoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiesiems atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo. Tačiau, kasacinio teismo išaiškinta, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nustatyti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tada, kai kaltininkas atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos, kuri turi sudaryti žymią padarytos ir priteistos žalos dalį (kasacinės bylos Nr. 2K-437/2007, 2K-420/2007). Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. susitaikymo susitarimu, nukentėjusieji pripažino, kad kaltininkas geranoriškai atlygino dalį žalos (viso 12728 Eur), dėl likusios 11000 Eur sumos susitarė, jog bus mokama dalimis per 5 metus po 183,33 Eur (V t., b. l. 13). Kadangi kaltinamasis atlygino žymią dalį padarytos ir priteistinos žalos - tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).

52Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 144 straipsnyje numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamojo sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 6 dalis kaip nusikaltimą kvalifikuojantį požymį įvardija vieno žmogaus žūtį. Be abejo, ir kelių žmonių mirtis atitinka BK 281 straipsnio 6 dalies kvalifikuojantį požymį ir veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 6 dalį kaip pavienis nusikaltimas, tačiau dviejų ar daugiau žmonių žūtis nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos, tačiau išryškina padarytos veikos padarinius, didina veikos pavojingumą ir atsižvelgiant į padarinių kilimo priežastis, veikos pobūdį teismo gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-188/2009). Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymo, būnant jam neblaiviu, mirė du asmenys, o dviem buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, vienai nukentėjusiajai, tuo metu besilaukiančiai kūdikio, iškilo realus pavojus ne tik jos sveikatai bet ir jos vaisiui dėl iškilusio priešlaikinio gimdymo pavojaus, tai, kad kaltinamasis po eismo įvykio nesuteikė pagalbos ir bėgo iš eismo įvykio vietos palikęs likimo valiai nukentėjusiuosius, laikytina, kad kaltinamojo veikų padariniai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

53Pažymėtina, kad kaltinamasis, padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas neatsargus, kitas tyčinis nesunkus nusikaltimas, galiojančių teistumų neturi ir laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis), tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, S. B. jau ne pirmą kartą teisiamas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (III t., b. l. 74 - 76). Lietuvos Respublikoje kaltinamasis administracine tvarka nebuvo baustas (III t., b. l. 77), duomenų, kad kaltinamasis būtų baustas faktinės gyvenamosios vietos valstybėje – Airijoje, byloje nėra surinkta. Kaltinamojo asmenybę taip pat apibūdina tai, kad savo kaltę dėl abiejų veikų pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nevedęs, išlaikytinių ir nepilnamečių vaikų neturi (III t., b. l. 165 - 166). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio – nesuteikė pagalbos nukentėjusiesiems, nors galėjo ir turėjo ją suteikti, tačiau buvo abejingas akivaizdiems padariniams, pasišalino iš eismo įvykio vietos, bėgdamas ir tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltininkas dėjo pastangas per šeimos narius atlyginti likusiems gyviems nukentėjusiesiems asmenims padarytą žalą. Byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei, kaltinamasis psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (III t., b. l. 79, 80).

54Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog skiriant bausmę už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, negali būti ignoruojamos ir neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, todėl kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai, kad nustatyta dvi lengvinančios ir dvi sunkinančios aplinkybės, tai, kad inkriminuojamas veikas kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta 2,08 promilės, kad KET pažeidimai buvo itin šiurkštūs, kurių pasėkoje pažeistos pačios svarbiausios vertybės- gyvybė ir sveikata, pasekmės yra negrįžtamos ir neatitaisomos (dviejų žmonių mirtys, du sveikatos sutrikdymai), tačiau kaltinamasis nebaustas administracine tvarka, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, siekia atlyginti nukentėjusiesiems padarytą ir susitarimu sulygtą žalą, žymią sutartos žalos dalį jau atlygino, teismas sprendžia, kad S. B. nėra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, nėra duomenų, kad jis sistemingai, piktybiškai pažeidinėja kelių eismo taisykles, todėl konstatuotina, kad siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, įvertinant jo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, skirtinos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis.

55Dėl BK 38 straipsnio taikymo

56BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

571) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

582) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

593) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

604) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

61Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad formaliai kaltinamasis atitiktų kriterijus ir galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio sąlygas, jeigu būtų susitaikęs su visais tiesiogiai žalą patyrusiais asmenimis. Įstatyme įtvirtintas kaltininko ir nukentėjusiojo asmens susitaikymo institutas, remiantis struktūrine normos analize, jos turiniu – akivaizdžiai skirtas susitaikymui tarp fizinių asmenų, kurie tiesiogiai yra susiję su nusikalstama veika, jos pasekmėmis. Ši aplinkybė yra kliūtis susitaikymo institutą taikyti šiame procese, nes susitaikymas su tiesiogiai nukentėjusiais asmenimis, kurie yra mirę ir kurie neabejotinai patyrė žalą dėl didžiausios vertybės - gyvybės praradimo, nėra įmanomas. Be to, įvertinant viešąjį interesą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju neteisinga būtų taikyti šio straipsnio nuostatas ir dėl to, kad S. B. nusikalto būdamas neblaiviu (kraujyje nustatyta 2,08 promilės), kas turėjo įtakos veikų padarymui ir dėl ko jis įvykio aplinkybių išsamiai neprisiminė, dėl jo veikų mirė du asmenys, o dviem nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

62Dėl BK 75 straipsnio taikymo

63BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas išimtiniais atvejais, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas pažymi, kad iš BK 75 straipsnyje numatyto instituto kylančius humaniškumo principo reikalavimus privaloma suderinti su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiais asmenimis, jų atsiprašė, atlygino dalį žalos, gailisi, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, laikomas neteistu, neturinčiu administracinio baustumo, tačiau kaltinamasis, būdamas savanoriškai apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta 2,08 promilės), tai žinodamas ir suvokdamas, ką patvirtino teisiamojo posėdžio metu, tokio vairavimo būnant neblaiviu rizikingumą, sąmoningai vairavo, kas rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, buvo itin neatidus ir šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir iš jo abejingai pasišalino, bėgo, palikdamas nukentėjusiuosius be pagalbos, tokiu būdu vengė atsakomybės, veikų pasėkoje kilo itin sunkūs ir negrįžtami padariniai - mirė du asmenys, dviem nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, pažymėtina, kad vien tik kaltinamojo buvęs darbas kitoje valstybėje, nėra proporcingas socialinis ryšys padarytiems nusikaltimams, dėl kurio būtų galima atidėti bausmės vykdymą, kadangi turi būti visuma aplinkybių, rodančių tvirtą ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimą. Atsižvelgiant į visas nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių pusiausvyrą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir bus įgyvendintas teisingumo principas. Ši teismo išvada darytina taip atsižvelgiant į teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys: Nr. 2K-106/2011; Nr. 2K-530/2011; Nr. 2K-271/2010; Nr. 2K-101/2010, Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-25/2010, Nr. 2K-8/2010, Nr. 2K-188/2009 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika Nr.30). Atsižvelgiant į tai, kad S. B. padarė vieną neatsargų ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, bausmė skirtina atlikti atvirojoje kolonijoje (BK 50 straipsnio 3 dalis, BVK 90 straipsnis).

64Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

65BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis S. B. neturi galiojančių teistumų, nebaustas administracine tvarka, tačiau inkriminuojamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, būdamas neblaiviu (kraujyje nustatytas 2,08 promilės alkoholio), kaltinamojo padaryti šiurkštūs KET pažeidimai sukėlė sunkius padarinius – mirė du asmenys, o dar dviem nesunkiai sutrikdyta sveikata, viena veika dėl KET pažeidimų sukėlusių sunkias pasekmes padaryta neatsargia kaltės forma dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kita veika dėl nukentėjusiųjų palikimo be pagalbos, kai grėsė pavojus sveikatai, padaryta tyčine kaltės forma. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, kuri apibūdinama teigiamai, į nedalyvavimą eismo įvykiuose iki byloje nagrinėjamo atvejo, į tai, kad buvęs kaltinamojo darbas užsienio valstybėje, kurioje jis faktiškai gyveno ir dirbo, nebuvo tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones trims metams.

66Dėl civilinio ieškinio

67BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nagrinėjamojoje byloje nukentėjusieji J. S., V. S., K. P., J. G. patikslintu ieškiniu prašė priteisti atitinkamas nurodytas neturtines ir turtines žalas (IV t., b. l. 127 – 132), tačiau kaltinamajam pripažinus savo kaltę, nuoširdžiai gailintis ir pasirašius su jais susitarimą dėl susitaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo, pastarieji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo atsisakė (V t., b. l. 13, 24 - 27). Pateiktas nukentėjusiųjų ir kaltinamojo sudarytas taikos susitarimas, numatantis, kad gautos iš kaltinamojo tėvų įmokos 1788 Eur ir 3940 Eur laikomos neturtinės žalos atlyginimu, kad likusi neturtinė žala šioje byloje sudaro 23000 Eur, iš kurių 5000 Eur jau yra sumokėjusi draudimo bendrovė, o dėl likusios 18000 Eur neturtinės žalos šalys tarpusavyje laisva valia susitarė, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, asmenys teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šio susitarimo sąlygos atitinka jų valią, todėl šioje dalyje byla dėl nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina, patvirtinant jų sudarytą taikos susitarimą (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis, CK 6.983-6.986 straipsniai). Pažymėtina, kad bylos duomenimis nukentėjusioji J. S. taip pat prašo priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės 1350 Eur turtinės žalos, susidariusios dėl eismo įvykio dantų traumos, nurodant visų nukentėjusiųjų atstovui advokatui, kad ši vienintelė turtinė žala nėra atlyginta draudimo bendrovės (V t., b. l. 60, 69 - 71). Tai, kad ši žala yra neabejotinai patirta šio eismo įvykio pasėkoje patvirtina byloje esantys įrodymai (IV t., b. l. 137 – 138). Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. B. eismo įvykį sukėlė vairuodamas automobilį Land Rover Discovery valst. Nr. ( - ) kuris buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ pagal sudarytą Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (I t., b. l. 49 - 51). Pažymėtina, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turi prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršija ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000,00 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000,00 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1000000,00 EUR dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, prievolę atlyginti šios bylos eismo įvykio metu padarytą turtinę ir neturtinę žalą pirmiausia turi minėtas draudikas – civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“, bei tiek, kiek jos nepadengia sudaryta draudimo sutartis, - žalą padaręs asmuo, t. y. kaltinamasis S. B.. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir teisinius motyvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, tuo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė minėtą turtinę žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su eismu įvykiu, tuo, kad ji akivaizdu dėl patirtų savo sužalojimų, dvasinių pergyvenimų netekus abiejų tėvų, buvusių tuo pačiu ir finansiniais jos padėjėjais, pas kuriuos ji gyveno, nėštumo ir susilaukto kūdikio, visų šių aplinkybių pasėkoje užgriuvusių įvairių rūpesčių, tame tarpe ir finansinių, dar negalėjo atlikti dantų atstatymo kompleksinio gydymo, todėl minėtas civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ įpareigotinas atlyginti patirtą minėtą žalą (CK 6.249 straipsnis).

68Dėl proceso išlaidų, daiktinių įrodymų, procesinės prievartos priemonių

69Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Nagrinėjamojoje byloje nukentėjusieji patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal pateiktus į bylą duomenis sudaro 1347 Eur advokato išlaidos (IV t., b. l. 132, V t., b. l. 45). Nukentėjusieji 2017 m. rugsėjo 19 d. susitaikymo taikos susitarimu numatė neturtinės ir turtinės žalos atlygintinumo klausimus ir aptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, susitariant, kad sutarties šalys išlaidas derybų vedimui ar advokatų teisinei pagalbai apmokėti šioje byloje pasilieka kiekviena sau, nukentėjusieji 2.3 taikos punktu patvirtino, kad papildomų reikalavimų neturi, o teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji civiliniai ieškovai savo patikslinto ieškinio atsisakė (V t., b. l. 13, 24 - 27). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, į taikos susitarimo šalių valią, į kaltinamojo turtinę padėtį ir pareigą vykdyti taikos susitarimu numatytus finansinius įsipareigojimus, nukentėjusiųjų patirtos advokato išlaidos nepaskirstytinos.

70Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

71Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, S. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.

72Laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės į pinigines lėšas apribojimas, kurio terminas pratęstas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui, po ko 505 Eur įskaitytini į neatlygintos neturtinės žalos sumą ir pervestini nukentėjusiesiems pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. susitaikymo susitarimą (BPK 151 straipsnio 8 dalis, IV t., b. l. 93 - 95).

73Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsniu, 355 straipsniu,

Nutarė

74S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirti jam trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

75S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje ir paskirti jam septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

76Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę 3 metus 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

77Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, S. B. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. vasario 26 d.

78Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 10 d.

79Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones trejus metus, nustatant, kad uždraudimas naudotis specialia teise taikomas visą laisvės atėmimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo atlikimo.

80Bylą dėl nukentėjusiųjų J. S., V. S., K. P., J. G. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti, patvirtinant jų ir S. B. sudarytą taikos susitarimą šiomis sąlygomis:

81„Kaltinamasis, civilinis atsakovas S. B. iš vienos pusės ir Nukentėjusieji J. S., a. k. ( - ) ( - ), J. G., a. k. ( - ) ( - ), V. S. a. k. ( - ) adresas ( - ), K. P., a. k. ( - ) ( - ):

  1. Šalys pripažįsta, kad kaltininkas geranoriškai atlygino dalį žalos, o dėl likusios dalies šalys susitaria tokiu būdu:
    1. Gautas iš kaltinamojo tėvų įmokas 1788 eurų ir 3940 eurų įskaityti kaip moralinės žalos atlyginimo dalį, o turtinę žalą sveikatai ir laidojimo ir kapavietės įrengimo kaštus kompensuojant draudimo bendrovei.
    1. Likusią moralinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo ir tėvų netekimo sumažinti iki 23000 eurų, iš kurių 5000 Eur yra jau sumokėjusi draudimo bendrovė neturtinės žalos atlyginimui, todėl likusią moralinę žalą laikyti 18000 eurų, kurią išdėstyti tokia tvarka: 7000 eurų sumokama susitarimo sudarymo metu, o likusi 11000 eurų išmoka mokama kas mėnesį 5 (penkis) metus lygiomis dalimis po 183,33 eurus į nukentėjusios J. S. sąskaitą; vėluojant mokėti mokama 0,1 proc. delspinigių nuo uždelstos sumos. Terminas pradedamas skaičiuoti kuomet kaltininkas išeis į laisvę, bet ne vėliau nei po trijų metų po šio susitarimo sudarymo dienos.
    2. J. G., V. S. ir K. P. papildomų reikalavimų nebeturi.
    3. Šalys pareiškia, kad visus turimus ar žinomus duomenis ir informaciją jos pateikė viena kitai. Šalys šios sutarties rengimo, sudarymo ir derybų vedimo išlaidas pasilieka kiekviena sau. Šalims šios sutarties sudarymo pasekmės yra išaiškintos ir suprantamos. Išlaidas derybų vedimui ar advokatų teisinei pagalbai apmokėti šioje byloje šalys pasilieka kiekviena sau. Sutartis įsigalioja įvykdžius mokėjimą 7000 eurų ir patvirtinus ją teismui“.

82Priteisti nukentėjusiajai J. S. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 1350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

83Kitoje dalyje bylos procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti, civiliniams ieškovams atsisakius ieškinio.

84Kardomąją priemonę – suėmimą S. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

85Daiktinius įrodymus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje : kvapo pėdsakus, supakuotus į keturis atskirus stiklainius ir visi bendrai patalpinti į paketą Nr. 40198, oro pagalvę iš dešinės pusės priekinės panelės, supakuotą į popierinį paketą, oro pagalvę iš vairo, supakuotą į paketą, ėminius, supakuotus į vokus Nr.4, Nr. 5, Nr. 6, du vokus su S. B. ir R. A. DNR mėginiais (2017 m. kovo 28 d. kvitas Nr. 001749) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

86Daiktinius įrodymus: automobilį Land Rover Discovery, valst. Nr. ( - ), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus garaže, voką su užvedimo rakteliu, supakuotu į paketą Nr.140553, navigaciją TomTom, supakuotą į paketą Nr.140545, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui UAB „Detas“.

87Daiktinius įrodymus: automobilį Opel Zafira, valst. Nr. ( - ), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus garaže - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti žuvusio savininko A. S. teisių perėmėjams.

88Daiktinį įrodymą - asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), išduotą S. B. vardu, supakuota į paketą Nr. 318603 (2017 m. kovo 6 d. kvitas Nr. 001709), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui S. B..

89Daiktinius įrodymus: du vienetus po penkis raktus, diržą, servetėlę, supakuotą į voką Nr.3, juodos spalvos piniginę, su joje esančiomis kortelėmis: Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr.( - ), supakuota į paketą Nr. ( - ) (2017 m. kovo 6 d. kvitas Nr. 001709), saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems jų savininkams, o iškilus tarp jų ginčams dėl daiktų priklausomybės ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

90Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti laikiną kaltinamojo S. B. nuosavybės teisės į 505 Eur piniginių lėšų apribojimą, pratęstą 2017 m. rugpjūčio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, ir 505 Eur įskaityti į neatlygintos neturtinės žalos sumą pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. susitaikymo susitarimą, pinigus pervedant į nukentėjusiųjų, nurodytų minėtame taikos susitarime, sąskaitą.

91Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S.... 3. Teismas... 4. kaltinamasis S. B. kaltinamas tuo, kad 2017 m. vasario 26 d. apie 09 val. 29... 5. Be to, S. B. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. vasario 26 d. apie 09 val. 29... 6. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, kaltinamojo S. B. parodymai, duoti... 7. ... 8. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus aukščiau išvardintus ikiteisminio... 9. Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė (V t., b. l. 25... 10. Nukentėjusioji K. P. teisiamojo posėdžio metu parodė (V t., b. l . 26), kad... 11. Nukentėjusysis J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė (V t., b. l. 26), kad... 12. Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė (V t., b. l. 26 –... 13. Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 178 – 180),... 14. Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 180 – 182),... 15. Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus... 16. Teisme minėtas liudytojas papildomai parodė (IV t., b. l. 182 – 184), kad... 17. Liudytoja E. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus... 18. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. V. papildomai parodė (IV t., b. l. 184... 19. Liudytojas S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 185 – 186),... 20. Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 186 –... 21. Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė (V t., b. l. 27– 28), kad... 22. Specialistas – ekspertas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b.... 23. Be kaltinamojo S. B. tiesioginio prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas,... 24. - 2017 m. vasario 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 25. - 2017 m. vasario 26 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (I... 26. - Transporto priemonės apžiūros protokolas (I t., b. l. 44-51, 53), kuriame... 27. - Transporto priemonės apžiūros protokolas (I t., b. l. 58-65, 68), kuriame... 28. - Sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (I t., b. l. 54),... 29. - Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 75-82), kad A.... 30. - Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 89-93), kad A.... 31. - Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 98), kad J. G.... 32. - Specialisto išvada Nr. ( - ) (I t., b. l. 103 - 104), kurioje nurodoma, kad... 33. - Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 114-123), kad... 34. - Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 129-133), kad... 35. - Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 138), kad R. A.... 36. - Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 144), kad S. B.... 37. - Specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma (I t., b. l. 146), kad S. B.... 38. - Alkotesterio šaknelė, kurioje nurodoma (I t., b. l. 147), kad S. B.,... 39. - 2017 m. vasario 26 d. 10.50 val. atlikta medicininė apžiūra ir surašytas... 40. Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 6 dalyje... 41. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris... 42. Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti esminių... 43. Kaltinamasis veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarė dėl... 44. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis esminių inkriminuotų veikų... 45. Taigi, esant aukščiau nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir... 46. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje... 47. BK 144 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs... 48. Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo... 49. Bausmės skyrimas... 50. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį –... 51. Kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe... 52. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 144 straipsnyje numatytą... 53. Pažymėtina, kad kaltinamasis, padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas... 54. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog skiriant bausmę... 55. Dėl BK 38 straipsnio taikymo... 56. BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 57. 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir... 58. 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą... 59. 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir... 60. 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.... 61. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo... 62. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 63. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam, be kita ko,... 64. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise... 65. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 66. Dėl civilinio ieškinio... 67. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 68. Dėl proceso išlaidų, daiktinių įrodymų, procesinės prievartos priemonių... 69. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 70. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 71. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą... 72. Laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės į pinigines lėšas apribojimas,... 73. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais,... 74. S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6... 75. S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje ir... 76. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 77. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką,... 78. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 10 d.... 79. Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio... 80. Bylą dėl nukentėjusiųjų J. S., V. S., K. P., J. G. pareikšto civilinio... 81. „Kaltinamasis, civilinis atsakovas S. B. iš vienos pusės ir Nukentėjusieji... 82. Priteisti nukentėjusiajai J. S. iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“... 83. Kitoje dalyje bylos procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti, civiliniams... 84. Kardomąją priemonę – suėmimą S. B. palikti galioti iki nuosprendžio... 85. Daiktinius įrodymus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos... 86. Daiktinius įrodymus: automobilį Land Rover Discovery, valst. Nr. ( - ),... 87. Daiktinius įrodymus: automobilį Opel Zafira, valst. Nr. ( - ), saugomą... 88. Daiktinį įrodymą - asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ), išduotą S. B.... 89. Daiktinius įrodymus: du vienetus po penkis raktus, diržą, servetėlę,... 90. Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti laikiną kaltinamojo S. B. nuosavybės... 91. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno...