Byla eB2-3877-450/2016

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „Prentas“ administratoriaus UAB „SBS Legale“ įgalioto asmens K. S. prašymą pripažinti UAB „Prentas“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo M. L..

2Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą,

Nustatė

3Pareiškėjas nurodė, kad įmonės finansinius sunkumus, faktinį nemokumą ir įmonės privedimą prie bankroto lėmė visuma įmonės vardu sudarytų sandorių ir atliktų veiksmų: sudarytos su M. L. 2007 m. sausio 19 d. ir 2007 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartys, kuriomis M. L. skolino lėšas UAB „Prentas“; 2007 m. rugsėjo 24 d. žemės sklypo įsigijimo sandoris; sprendimas išperkamosios nuomos (lizingo) būdu įmonei įsigyti du prabangius automobilius; vėliau - nesirūpinimas naudotu turtu, dėl ko abu automobiliai buvo prarasti; su paskolos sandoriais susiję sprendimai (permokos grąžinant suteiktas paskolas, palūkanų, delspinigių dydžio už skolintas lėšas nustatymas, jų skaičiavimas įmonės atžvilgiu nepaisant senaties terminų), tyčiniai veiksmai vilkinant bankroto bylos iškėlimą, siekiant kuo didesnio įmonės įsipareigojimo sau; vengimas inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą; vengimas mokėti mokesčius; apgaulingas ir aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas; kiti įmonei nenaudingi ir nuostolingi veiksmai.

4Nurodė, kad BUAB „Prentas“ vadovo veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 2, 5 punktai; 3 d. 2 p.).

5Pareiškėjas nurodė, kad remiantis ĮBĮ 8 str. 1 dalimi (red. galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors įmonė tapo nemoki 2009 m. rugpjūčio 23 d. M. L. į teismą dėl UAB „Prentas“ bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, toliau didino įmonės įsipareigojimus.

6Nurodė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 22 d. Paskolos sutarties 1.2 punktą suėjo terminas 994 795,50 Lt pagal Paskolos sutartį grąžinti M. L., šis įsipareigojimas tapo pradelstu ir vien jis viršijo pusę įmonės turto vertės. 2009 m. pabaigoje pradelsti įsipareigojimai sudarė mažiausiai 81 proc. įmonės turto vertės. 2010 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai buvo ne mažesni kaip 1.211.216,79 Lt: paskolos palūkanos 176.793,29 Lt; pradelsta grąžinti 994.795,50 Lt paskola; 39.628,00 Lt nesumokėtas pelno mokestis už 2008 metus (89 proc. įmonės turto vertės). 2011 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai buvo ne mažesni kaip 1.218.057,06 Lt: 261.349,93 Lt paskolos palūkanos; pradelsta grąžinti 898.795,50 Lt paskola; 39.628,00 Lt pelno mokestis už 2008 metus; nesumokėtas darbo užmokestis darbuotojams 4.822,89 Lt; 3.314,86 Lt mokėtini mokesčiai VSDFV; 10.145,88 Lt mokėtinas GPM (92 proc. turto vertės). 2014 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai buvo ne mažesni kaip 1.302.468,44 Lt: paskolos palūkanos 346.370,90 Lt; pradelsta grąžinti 898.795,50 Lt paskola; 39.628,00 Lt pelno mokesčio įsipareigojimai už 2008 m.; 5.194,95 Lt mokėtinas darbo užmokestis; 2.312,08 Lt mokėtini mokesčiai VSDFV; 10.167,01 Lt mokėtinas GPM (99 proc. įmonės turto vertės). 2014 m. sausio 1 d. pradelsti įsipareigojimai ne mažesni kaip 13.379.818,18 Lt: paskolos palūkanos 517.676,58 Lt; 1.200.000,00 Lt paskola; M. L. paskolos palūkanų delspinigiai 2.085.286,80 Lt paskaičiuoti už 2009 - 2013 metus; M. L. paskolos delspinigiai paskaičiuoti už 2009 m. 2013 m.; 39.628,00 Lt pelno mokestis už 2008 m.; 9.079,80 Lt mokėtinas darbo užmokestis; 4.802,32 Lt mokėtini mokesčiai VSDFV; 10.415,51 Lt GPM; 2.430,17 Lt PVM; 4.127,00 Lt NT ir taršos mokestis, kurie beveik 2 kartus viršijo turto vertę (189 proc. balanse apskaityto turto vertės).

72014 m. rugpjūčio 28 d. balanso, sudaryto bankroto bylos iškėlimo duomenimis, pradelsti įsipareigojimai buvo ne mažesni kaip 16.700.327,61 Lt: 16.547.046,68 Lt skola UAB „Intelekto logistika“, kuriai perleisti M. L. įsipareigojimai (paskolos, palūkanos, palūkanų delspinigiai, paskolos delspinigiai), 39.628,00 Lt pelno mokestis už 2008 m., 17.572,56 Lt mokėtinas darbo užmokestis, 42.452,58 Lt mokėtini mokesčiai VSDFV, 10.071,41 Lt mokėtinas GPM, 2.388,17 Lt mokėtinas PVM, 4.127,00 Lt mokėtinas NT ir taršos mokestis, 37.041,21 Lt mokėtini delspinigiai VMI (239 procentus turto vertės).

8Pagal pelno (nuostolių) ataskaitas, nuo 2008 metų įmonė kiekvienais metais patirdavo didelių nuostolių, kurie 2010 – 2012 metais buvo šiek tiek didesni nei 100 000 Lt, o 2013 metų finansinis rezultatas, į apskaitą įtraukus už visus 2009 – 2013 metais apskaičiuotus paskolų delspinigius ir palūkanas, buvo net 11 817 390 Lt nuostolis.

92008 m. įmonės nuosavas kapitalas tapo ženkliai mažesnis nei įstatinio kapitalo ir šis rodiklis prastėjo kiekvienais metais.

10Nors UAB „Prentas“ jau 2008 metais turėjo didelių finansinių sunkumų, o 2009 m. rugpjūčio 23 d. tapo faktiškai nemoki, M. L. bankroto bylos iškėlimo neiniciavo, bet priešingai – sudarė sandorius, kuriais nuolat blogino įmonės finansinę padėtį.

112008 m. sausio 19 d. M. L. (paskolos davėjas) su UAB „Prentas“ sudarė paskolos sutartį, kuria įsipareigojo dalimis suteikti įmonei paskolą apyvartinių lėšų trūkumui padengti (Sutarties 3 p.). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1357-381/2015 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 19 d. iki 2008 m. gegužės 18 d. M. L. įmonei pervedė 190.700 Lt paskolų, o įmonė nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2008 m. kovo 17 d. M. L. grąžino 309.460 Lt (dalį pagal 2007-08-22 paskolos sutartį). Teismas nustatė, kad pagal 2007 m. sausio 19 d. paskolos sutartį M. L. pinigai grąžinti dar 2007 m. spalio 9 d., susidarė 51.300 Lt permoka.

12Taigi, jau 2007 metu pradžioje UAB „Prentas“ trūkstant lėšų einamosioms išlaidoms apmokėti, M. L. ne tik nenutraukė įmonės veiklos, bet ir pelnėsi įmonės sąskaita (palūkanų, delspinigių forma, sau grąžino daugiau lėšų nei buvo paskolinęs).

132008 m. rugpjūčio 22 d. M. L. (paskolos davėjas) su UAB „Prentas“ sudarė antrąją paskolos sutartį, kurios 2.1 ir 3.1 punktais įsipareigojo įmonės apyvartinėms lėšoms finansuoti suteikti 1 200 000 Lt paskolą. Nors Paskolos sutartyje nustatyta tvarka lėšos nebuvo pervestos, tačiau 2007 m. spalio 15 d. M. L. sumokėjo H. B. už UAB „Prentas“ vardu įsigyjamą sklypą 715 000 Lt, o 2007 m. spalio 16 d. įmonei pervedė 279 795,50 Lt. 2007 m. rugsėjo 27 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Prentas“ vardu, už lėšas M. L. asmeniškai pasiskolintas iš AB banko Snoras, iš H. B. už 1 080 0000 Lt (312.789,62 Eur) įsigijo žemės sklypą ( - ) (12 ha plotas, unikalus numeris ( - ).

142008 metais UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Prentas“ sudarė lizingo sutartį, pagal kurią UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ UAB „Prentas“ perdavė naudotis automobilį BMW 530D. UAB „Prentas“ lizingo sutarties tinkamai nevykdė, todėl lizingo bendrovė 2010 m. birželio 2 d. sutartį vienašališkai nutraukė. Tačiau įmonė automobilio lizingo bendrovei negrąžino, nurodė, kad automobilis BMW 530D prarastas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2013 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3839-596/2013 iš UAB „Prentas“ ir M. S. solidariai priteista 32.088,39 Lt automobilio vertės, 11.680,17 Lt palūkanų, 1.313 Lt bylinėjimosi išlaidų.

152008 m. vasario 22 d. UAB „Prentas“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sudarė Sutartį Nr. 10801121, kurios pagrindu lizingo gavėjui UAB „Prentas“ perduotas Lizingo bendrovės iš M. L. įsigytas lengvasis automobilis Cadillac Escalade 6.2 AWD ESPL, kuriuo naudojosi M. L.. Transporto priemonė 2009 m. vasario 8 d. prarasta (sudegė). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1876-160/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-122/2014 UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai priteisė draudimo išmoką.

16Nors 2007 metų pradžioje UAB „Prentas“ buvo nepajėgi apmokėti einamųjų veiklos sąnaudų, tačiau M. L. įmonės vardu sudarė visą eilę ekonomiškai nepagrįstų ir nuostolingų sandorių, priėmė įmonei nenaudingus sprendimus, tinkamai nesirūpino įmonės naudojamu turtu, kas lėmė nuolatinį lėšų trūkumą įmonėje, įsipareigojimų M. L., kitiems kreditoriams atsiradimą ir didėjimą, galiausiai - įmonės bankrotą.

17Egzistuoja ir ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai - Įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir netinkamai, taip pat vengta mokėti mokesčius.

18Pirma, M. L. tikslingai organizavo įmonės apskaitos vedimą taip, kad joje atsispindėtų realybės neatitinkantys duomenys ir būtų fiktyviai padidintas įmonės įsipareigojimas, neapskaitant jau grąžintų paskolų, prie įsipareigojimų apskaitant neaiškias sumas, kurių nepatvirtino nei apskaitos dokumentai, nei teismų sprendimai. Nors vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymu, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama (BAĮ 4 str.), laikantis vadovo parinktos apskaitos politikos (BAĮ 9 str.), tačiau tvarkant UAB „Prentas“ buhalterinę apskaitą, šių principų nesilaikyta, ne visi įrašai buhalteriniuose registruose pagrįsti juos patvirtinančiais apskaitos dokumentais, kaip tai privaloma pagal BAĮ 12 str., dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, vyko ir iki šiol vyksta ginčai su suinteresuotais asmenimis dėl jų reikalavimų pagrįstumo.

19Be to, nors buhalteriniuose registruose buvo apskaitoma, kad pagal 2008 m. liepos 22 d. Paskolos sutartį įmonei suteikta 994.795,50 Lt paskola, o 2011 - 2012 metais negrąžintos paskolos suma sumažėjo iki 898.795,50 Lt, tačiau sudarant 2013 metų UAB „Prentas“ balansą, M. L. paskolos sumažėjimo iki 898.795,50 Lt nenurodė ir netgi padidino iki 1 200.000 Lt. Vėlgi, jokių apskaitos dokumentų (bankinių pavedimų, kasos dokumentų), patvirtinančių papildomos paskolos gavimą, nerasta.

20Pažymėjo, kad ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartyje konstatuota, jog negrąžintos procentinės paskolos likutis buvo 876.035,50 Lt. Atsižvelgiant į aplinkybes dėl apskaitos vedimo įmonėje, skirtumas tarp apskaitos ir teismo nustatytos sumos, laikytinas neesminiu, bet tai nepaneigia fakto, kad nors paskola pagal 2007 m. liepos 22 d. sutartį buvo iš dalies grąžinta, M. L. 2013 - 2014 metų buhalteriniuose dokumentuose nepagrįstai apskaitė didesnį jos likutį.

21Antra, buhalteriniuose dokumentuose, pažeidžiant BAĮ, Verslo apskaitos standartų (toliau - VAS) padidinta balansinė žemės sklypo vertė, taip nuslepiant faktinį įmonės nemokumą ir išvengiant įmonės bankroto bylos iškėlimo 2013 metais. M. L. užsakymu, 2012 m. birželio 22 d. atlikto žemės sklypo vertinimu, sklypas, įsigytas už 1.080.000 Lt kainą, įvertintas 6 840 000 Lt suma. Skirtumas tarp įsigijimo ir nustatytos rinkos vertės (5.760.000 Lt) į įmonės buhalterinę apskaitą įtrauktas 2013 metais, šia suma padidinant turto vertę ir įmonės pelną. Net ir neanalizuojant 2012 m. birželio 22 d. vertinimo objektyvumo, tokios turto vertės atvaizdavimas apskaitoje buvo neteisėtas, kadangi vadovaujantis 9-ojo VAS „Atsargos“ 4 punktu, atsargos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina (kas ir buvo padaryta įmonėje sklypą įsigijus), o sudarant finansinę atskaitomybę - jos įvertinamos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Kadangi mažesnė buvo UAB „Prentas“ žemės sklypo įsigijimo savikaina, ši vertė ir turėjo likti apskaityta. Nepaisant atlikto neteisėto žemės sklypo vertės padidinimo, kas kartu su 2013 m. gegužės 27 d. susitarimu lėmė formalų įmonės finansinės padėties pagerinimą, realaus įmonės mokumo šis veiksmas neatstatė. Dėl atliktos buhalterinės operacijos įmonė ne tik neįgijo naujo turto, negavo realaus pelno, bet jos pradelsti įsipareigojimai vis tiek liko didesni nei pusė apskaityto turto vertės, 44222 sąskaitoje apskaityti 9 546 000 Lt delspinigiai viršijo visą turto vertę, kad ir neteisėtai padidintą.

22Nuo 2011 m. gruodžio 31 d. atsirado pradelstų įsipareigojimų VSDFV Vilniaus skyriui, kurie nuolat didėjo. 2013 m. gruodžio 31 d. skola VSDFV biudžetui dar buvo 3314,86 Lt, tačiau kaip nurodė VSDFV Vilniaus skyrius ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo, 2014 m. balandžio 1 d. įmonės skola jau siekė 39 690,38 Lt. Nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. VSDFV Vilniaus skyrius kredito įstaigoms pateikė 12 mokėjimo nurodymų dėl lėšų pervedimo iš skolininko sąskaitų, tačiau visi jie liko neįvykdyti. Šiuo metu bankroto byloje patvirtintas 13.045,36 Eur (45.043,02 Lt) VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas.

23UAB „Prentas“ nuo 2011 metų vengė mokėti mokesčius VSDFV Vilniaus skyriui, nors mokesčių administratorius buvo atlikęs UAB „Prentas“ patikrinimą, kurio metu nustatytas aplinkybes užfiksavo 2012 m. kovo 19 d. akte. Be to, įmonė nuo 2008 metų vengė mokėti mokesčius ir VMI prie FM.

24BUAB „Prentas“ bankroto atveju egzistuoja ir ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai. Pirma, nors su prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Prentas“ jau nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. nevykdė prievolių mokėti mokesčius VMI prie FM, o nuo 2011 metų nemokėjo mokesčių ir VSDFV Vilniaus skyriui, M. L. minimalias pajamas, kurias gaudavo įmonė, skyrė ne atsiskaitymui su mokesčių administratoriais, o kreditoriui UAB „Dorvita“ – pvz. per kasą, kadangi banko sąskaitos buvo areštuotos, 2012-04-20, 2012-07-31, 2012-11-28, 2013-03- 06, 2013-06-11, 2013-10-25, 2014-01-21, 2014-04-04 mokėjo šiam kreditoriui už 2012 - 2014 metais teiktas paslaugas. Tokiu būdu atsiskaitymai su kreditoriais vykdyti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą eiliškumą.

25Antra, M. L. nuo 2009 m. rugpjūčio 23 d. nevykdė ĮBĮ reikalavimo dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo. Įmonė ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokėjo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojams. Per aštuonis 2014 metų mėnesius darbuotojams darbo užmokestis visai nebuvo mokėtas ir iki bankroto bylos iškėlimo įmonės įsipareigojimai darbuotojams padidėjo net 17.572,56 Lt.

26Pareiškėjo teigimu, egzistuoja visos sąlygos pripažinti BUAB „Prentas“ bankrotą tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 p. prezumpciją.

27Nurodė, kad M. L., G. G., jo atstovaujamos UAB „Intelekto logistika“ ir UAB „MaxLaw“, yra susiję asmenys ir veikia kartu.

28Suinteresuotas asmuo M. L. atsiliepime į pareiškimą prašė netenkinti prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu ir nurodė, kad tiek pirkimo - pardavimo sutartis, tiek Paskolos sutartis I ir Paskolos sutartis II nebuvo tokie sandoriai, kuriais M. L. sąmoningai sukūrė situaciją, bloginančią UAB „Prentas“ finansinę padėtį. Šių sandorių potencialus ekonominis naudingumas pasireiškė tuo, kad Žemės sklypo išvystymo metu padidėjusi jo rinkos vertė galėtų sugeneruoti įmonei pelno (būtų gauta atitinkama investicinė grąža). Paskolos sutarties II pagrindu UAB „Prentas“ atsiradusi prievolė mokėti M. L. palūkanas už naudojimąsi pinigais vertintina kaip pagrįsta ir nepažeidžianti įmonės interesų, nes tokius pačius naudojimosi pinigais kaštus AB banko SNORAS naudai asmeniškai patyrė ir M. L..

29Kiti UAB „Prentas“ iki bankroto bylos įmonei iškėlimo sudaryti sandoriai nepasireiškė finansinės padėties sąmoningu bloginimu. Visos iš trečiųjų asmenų įsigytos prekės (įskaitant automobilius), bei gautos paslaugos, buvo reikalingos ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

30Pažymėjo, kad neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo nurodomu momentu M. L. neatliko jokių veiksmų, pabloginusių įmonės finansinę padėtį. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. atsisakė iškelti UAB „Prentas“ bankroto bylą civilinėje byloje Nr. B2-4469-450/2013 priimta nutartimi po to, kai tuo momentu buvo konstatuotas aiškus įmonės mokumas. Be to, esminiai UAB „Prentas“ nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo rinkos vertės padidinimo (išvystymo) veiksmai buvo atlikti būtent po 2009 m. rugpjūčio 23 dienos, o ne ankstesniu laikotarpiu, kad, pareiškėjo nuomone, egzistavo tariamas įmonės nemokumas. M. L. kaip vadovas, pagrįstai neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo tuo laikotarpiu, kai labiausiai kilo įmonei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė ir buvo realiausios galimybės iš šio turto gauti investicinę grąžą.

31BUAB „Prentas“ pareiškime teigiama, kad buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir netinkamai. Pateiktos byloje 2009 - 2012 metų balansų atskaitomybės parengimo lentelės yra be buvusio įmonės vadovo M. L. parašų. Todėl šios lentelės negali būti laikomos galutiniu suvestiniu buhalterinės apskaitos dokumentu. M. L. iš UAB „Prentas“ buhalterinę apskaitą iki bankroto bylos iškėlimo vedusios UAB „Dorvita“ gavo 2008 - 2013 metų balansus ir 2009 - 2013 metų balansų darbines atskaitomybės parengimo lenteles. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad pagal Paskolos sutartį I M. L. UAB „Prentas“ suteikė 196 560,14 Lt dydžio paskolą. Tačiau papildomai 2013 m. gruodžio 31 dienai buvo fiksuota, kad M. L. iš savo asmeninių lėšų yra apmokėjęs einamųjų UAB „Prentas“ išlaidų už 59 313,86 Lt dydžio sumą. M. L. 2013 m. gruodžio 2 d. (priedas Nr. 9) išreiškė sutikimą, kad visos iš jo asmeninių lėšų apmokėtos UAB „Prentas“ išlaidos įmonės buhalterijoje būtų apskaitomos kaip neatlygintina („beprocentinė“) paskola, suteikta Paskolos sutarties I pagrindu. Vadinasi, netinkamai aiškindamas UAB „Prentas“ buhalterinius duomenis, BUAB „Prentas“ nepagrįstai nurodo, kad 59 313,86 Lt dydžio paskolos dalies pagal Paskolos sutartį I M. L. UAB „Prentas“ nesuteikė.

32Kadangi Paskolos sutartis I buvo neatlygintinė, suteikdamas be jokio atlygio naudotis 74 809,90 Eur (258 303,61 Lt) dydžio sumą, M. L. negavo jokios ekonominės naudos. Bankrutuojant UAB „Prentas“ liko įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Tačiau šios skolos sudarė tik nedidelę įmonės skolos M. L. pagal Paskolos sutartį I ir Paskolos sutartį II dalį.

33UAB „Prentas“ nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas nuo pat jo įsigijimo 2007 m. rugsėjo 27 d. buvo nuolat vystomas siekiant padidinti jo vertę ir po realizacijos nekilnojamojo turto rinkoje uždirbti įmonei pelno. Žemės sklypo įsigijimo metu buvo nustatyta žemės ūkio naudojimo paskirtis, neatlikti kadastriniai matavimai. M. L. organizavo visus reikalingus žemės sklypo planavimo veiksmus, kad žemės sklypo naudojimo paskirtį būtų galima pakeisti iš žemės ūkio į ne žemės ūkio (komercinę, pramonės ir sandėliavimo). Vilniaus rajono savivaldybės tarybai 2012 m. kovo 30 d. sprendimu patvirtinus Žemės sklypo detalųjį planą, žemės sklypo naudojimo paskirtis į ne žemės ūkio paskirties galutinai buvo pakeista 2012 m. gegužės 17 d. Nuo šios datos buvo nustatyti ir tikslūs žemės sklypo kadastro duomenys.

34UAB „Prentas“ iki pat bankroto bylos iškėlimo turėjo realius ketinimus galutinai išvystyti žemės sklypą ir pastatyti jame sandėliavimo paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis. Tai padaryti sutrukdė UAB „Prentas“ negalėjimas atsiskaityti su savo kreditoriais. M. L. nuolat organizavo žemės sklypo rinkos vertę keliančius veiksmus, jis negalėjo siekti, kad jo vadovaudama įmonė bankrutuotų ar kitaip išvengtų skolų kreditoriams padengimo. 2013 m. gegužės 10 d. UAB „Prentas“ ir žemės ūkio agroserviso kooperatyvas „Dalksna“ buvo preliminariai susitarę dėl žemės sklypo dalies pardavimo, tai rodo, kad likus maždaug vieneriems metams iki bankroto bylos iškėlimo, egzistavo reali galimybė pradėti žemės sklypo realizaciją ir uždirbti įmonei pelno.

35Prašymas tenkintinas.

36ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

37Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

38Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminu, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

39Nors Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4468-450/2013 atsisakė iškelti UAB „Prentas“ bankroto bylą, tačiau vertindamas UAB „Prentas“ finansinius duomenis, t.y. byloje tuo metu pateiktą naujausio (tarpinio) 2013 m. birželio 4 d. balanso duomenis, konstatavo, kad UAB „Prentas“ balansinio turto vertė pasiekė 7.070.981 Lt sumą, tai sąlygojo atliktas turto vertinimas. Pagal UAB „Informacijos ir investicijų centras“ vertintojo D. G. atliktą turto vertinimą atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė buvo nustatyta 6 840 000 Lt.

40Šiuo metu galima teigti, kad toks nekilnojamojo turto įvertinimas galimai buvo abejotinas, ir tikrai be pagrindo 2013 m. įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą, taip iš esmės neteisėtai padidinant turto vertę. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas BUAB „Prentas“ bankroto administratorius pareiškime pripažinti bankrotą tyčiniu, vadovaujantis 9 Verslo apskaitos standartų „Atsargos“ 4 p., atsargos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina (žemės sklypas buvo įsigytas už 1 080 000 Lt), o sudarant finansinę atskaitomybę – jo įvertinimo savikaina ar galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Kadangi šiuo atveju mažesnė buvo žemės sklypo įsigijimo savikaina, ši vertė ir turėjo likti apskaityta. Kita vertus, teismas atsisakydamas iškelti bankroto bylą, rėmėsi ir aplinkybe, kad „pagal paskutiniojo (aktualaus) bendrovės kreditorių sąrašo, sudaryto 2013 m. birželio 11 d. duomenimis, didžiausias įsiskolinimas 1.830.282,09 Lt sumai yra kreditoriui M. L., tačiau tarp šalių pasirašyto 2013 m. gegužės 27 d. Susitarimo „Dėl 2007-08-22 Paskolos sutarties pakeitimo“ pagrindu buvo pratęstas (atidėtas) paskolos grąžinimo terminas iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl šiuo metu nurodytas įsiskolinimas nelaikytinas pradelstu“. Taigi, šiuo metu vertinant faktinę situaciją, pritartina pareiškėjui, kad toks susitarimas buvo sudaryta tam, kad iš esmės būtų pagerinta bendrovės finansinė padėtis.

41Kaip matyti iš 2013 m. liepos 16 d. nutarties turinio, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi trys ieškovai: VSDFV Vilniaus skyrius, kuris nurodė, kad pagal 2013 m. I ketvirčio finansinę ataskaitą 2013 m. balandžio 1 d. atsakovo skola Fondo biudžetui sudarė 35.060,31 Lt sumą, iš jų 11196,31 Lt sudaro delspinigiai; ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, kuri nurodė, kad 2013 m. gegužės 31 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 91.250,15 Lt. Antstolių informacinės sistemos 2013 m. birželio 3 d. duomenimis bendrovės atžvilgiu pagal kreditorių reikalavimus vykdomos 8 bylos, išieškoma suma – 144.676,81 Lt; bei ieškovas UAB „RJ Baltic“, kurio reikalavimas priteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu: 5242,57 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 657 Lt bylinėjimosi išlaidų.

42Iš esmės teismas, 2013 m. vertindamas įmonės nemokumo klausimą, patvirtino aplinkybes, kad atsakovas UAB „Prentas“ nevykdo įsipareigojimų savo kreditoriams, per einamuosius metus (2013) bei 2012 metais veikė nuostolingai, pradelsti įmonės įsiskolinimai sudarė 154.839,72 Lt, bet įvertinęs 2012 m. balanso duomenis, kuriuos iš esmės lėmė neteisingas duomenų apie turto vertę įrašymas (žemės sklypo) vertinimas bei susitarimą su pačiu M. L. dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo, atsisakė iškelti bankroto bylą.

43Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3048-450/2016 iškėlė UAB „Prentas“ bankroto bylą ir nustatė, kad atsakovo UAB „Prentas“ balansinio turto vertė sudaro 7 070 981 Lt, o pradelsti įmonės įsiskolinimai sudaro 13 927 093 Lt, darė išvadą, kad įsiskolinimai yra beveik dvigubai didesni nei balansinio turto vertė, o bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę į bendrovės balanso įrašyto turto vertės.

44Taigi, lyginant 2013 ir 2014 metų bendrovės pateiktus duomenis, bei esamą situaciją, pripažintina, kad 2013 metais neiškelta bankroto byla dėl neteisingų duomenų į buhalterinius duomenis įrašymo ir iš esmės Susitarimo su pačiu savimi (M. L.) dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo, sudarymo, tokiu būdu išvengta faktinio bankroto, tačiau bendrovės skola nuolat augo, ko pasekmė, 2014 metais iškelta bankroto byla.

45UAB „Prentas“ vadovas M. L. neabejotinai žinojo, kokio dydžio įmonės pradelsti įsipareigojimai atsiskaityti, kada jie tapo pradelstais. Kaip matyti iš pateiktų pelno (nuostolio) ataskaitų, įmonė nuo 2008 metų patirdavo tik nuostolius (2010 - 2012 – apie 100 000 Lt, 2013 m. – 11 817 390 Lt). Taigi, iš surinktų duomenų galima spręsti, jog įmonės finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai. Todėl M. L., būdamas įmonės vadovas ir geriausiai matydamas įmonės finansinę padėtį, turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu apsaugoti kreditorių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad bankroto byla UAB „Prentas“ iškelta pagal kreditorių ieškovų UAB „Intelekto logistika“, UAB „Conlex“, BAB banko SNORAS, bankroto administratorius N. H. C., ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį, o ne pagal suinteresuoto asmens prašymą. Šių nurodytų aplinkybių visuma patvirtina aplaidų įmonės vadovo pareigų vykdymą, sąmoningai blogą pareigų atlikimą, siekiant įmonės nemokumo (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 4 p.).

46Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (bankroto administratorius), įrodinėdamas BUAB „Prentas“ bankrotą esant tyčinį, pareiškimą grindė ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punkte numatytu tyčinio bankroto požymiais bei 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta preziumpcija, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

47Teismo vertinimu, buvusio įmonės vadovo veiksmai, atliekant atsiskaitymus nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto prezumpciją, taip pat turi tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose.

48Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1357-381/2015 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 19 d. iki 2008 m. gegužės 18 d. M. L. įmonei pervedė 190.700 Lt paskolų, o įmonė nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2008 m. kovo 17 d. M. L. grąžino 309.460 Lt (dalį pagal 2007-08-22 paskolos sutartį). Teismas nustatė, kad pagal 2007 m. sausio 19 d. paskolos sutartį M. L. pinigai grąžinti dar 2007 m. spalio 9 d., susidarė 51.300 Lt permoka. Taigi, vertinant bylos aplinkybes (bankroto byloje esančią medžiagą), nustatyta, kad 2012 – 2013 metų laikotarpiu BUAB „Prentas“ veikla buvo nuostolinga. Kaip nustatė teismas iškeldamas bankroto bylą, iš 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 11 817 390 Lt nuostolio. Pagal atsakovo pateiktą 2014 m. kovo 31 d. balansą matyti, kad įmonės turtą sudarė 7 070 981 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 13 778 070 Lt (viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 13 927 093 Lt).

49Vertinant aplinkybę, kad iš esmės pinigus bendrovei skolino pats M. L., o pagal paskolos sutartis buvo susitarta mokėti palūkanas, delspinigius, konstatuotina, kad įmonei trūkstant apyvartinių lėšų, bei nesant galimybės apmokėti einamųjų veiklos sąnaudų, paties M. L. paskolų suteikimas iš esmės tik didino kreditorinių reikalavimų dydį palūkanų, delspinigių dydžiu. Jokių duomenų, kad būtų padarytos investicijos žemės sklypo vystymui ir/ar jis būtų realizuotas verte, kuria buvo turto vertintojo įvertintas, byloje nepateikta. Be to, byloje nustatyta, kad bendrovė 2008 m. vasario 22 d. buvo sudariusi lizingo sutartį, pagal kurią UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ perdavė bendrovei iš M. L. įsigytą a/m Cadilac Escalade, ši transporto priemonė 2009 m. vasario 8 d. sudegė.

50Taip pat 2008 m. sausio 29 d. UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Prentas“ sudarė lizingo sutartį, pagal kurią lizingo bendrovė perdavė UAB „Prentas“ naudotis automobilį BMW 530D, tačiau ši lizingo sutartis 2010 m. birželio 2 d. buvo vienašališkai Lizingo bendrovės nutraukta, be to automobilis buvo prarastas. 2013 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3839-596/2013 iš UAB „Prentas“ ir M. S. solidariai priteisė 32 088,39 Lt automobilio vertės, 11 680,17 Lt palūkanų, 1313Lt bylinėjimosi išlaidų.

51Taigi, analizuojant faktinę situaciją, bylos duomenys patvirtina, kad įmonės vadovas, būdamas ne tik įmonės kreditoriumi, bet ir vadovu bei akcininku, įmonei esant nemokiai, patenkino vieno kreditoriaus reikalavimus pirmiau kitų kreditorių (VMI ir VSDFV), vykdė prievoles sau pagal paskolos sutartį, nesilaikant eiliškumo, be to iš esmės trūkstant apyvartinių lėšų įmonės veiklai, pats M. L. skolindamas pinigus bendrovei, tokiais veiksmais iš esmės tik didino palūkanų bei delspinigių dydžiu kreditorinius reikalavimus, be to neišsaugojo turto (automobilių), todėl tokie įmonės vadovo veiksmai laikytini sąmoningais (tyčiniais) bei vertintini nesąžiningais pačios įmonės ir jos kitų kreditorių atžvilgiu.

52Nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad įmonės vadovas ir akcininkas, žinodamas apie tikrąją įmonės sunkią turtinę bei finansinę padėtį, ne tik, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet iš esmės įrašydamas į finansinius duomenis neteisingus duomenis apie valdomo turto vertę (žemės sklypo įvertinimo verte), 2013 m. sąmoningai išvengė bankroto bylos iškėlimo, bet jokių rezultatų tokiais veiksmai iš esmės nepasiekė, nes ir toliau didėjo kreditorinių reikalavimų dydis ir UAB „Prentas“ buvo iškelta bankroto byla.

53Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, bei finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse, dėl kurio kilo bankrotas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog UAB „Prentas“ buvo vedama prie bankroto tyčia, įmonės valdymo organui nevykdant ir netinkamai vykdant įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, atsiskaitant su kreditoriais nesilaikant eiliškumo, sudarant nuostolingus sandorius, įrašant į buhalterinius dokumentus neteisingus duomenis.

54ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nutarčiai įsiteisėjus, ji siųstina Vilniaus apygardos prokuratūrai ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

55Teismas, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 291 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56BUAB „Prentas“ administratoriaus UAB „SBS Legale“ prašymą dėl UAB „Prentas“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

57Pripažinti UAB „Prentas“ (į. k. 300553018) bankrotą tyčiniu.

58Įsiteisėjus teismo nutarčiai, nutarties kopijas išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

59Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso... 2. Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą,... 3. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės finansinius sunkumus, faktinį nemokumą ir... 4. Nurodė, kad BUAB „Prentas“ vadovo veiksmai atitinka tyčinio bankroto... 5. Pareiškėjas nurodė, kad remiantis ĮBĮ 8 str. 1 dalimi (red. galiojusi nuo... 6. Nurodė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 22 d. Paskolos sutarties 1.2 punktą... 7. 2014 m. rugpjūčio 28 d. balanso, sudaryto bankroto bylos iškėlimo... 8. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitas, nuo 2008 metų įmonė kiekvienais metais... 9. 2008 m. įmonės nuosavas kapitalas tapo ženkliai mažesnis nei įstatinio... 10. Nors UAB „Prentas“ jau 2008 metais turėjo didelių finansinių sunkumų, o... 11. 2008 m. sausio 19 d. M. L. (paskolos davėjas) su UAB „Prentas“ sudarė... 12. Taigi, jau 2007 metu pradžioje UAB „Prentas“ trūkstant lėšų... 13. 2008 m. rugpjūčio 22 d. M. L. (paskolos davėjas) su UAB „Prentas“... 14. 2008 metais UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Prentas“... 15. 2008 m. vasario 22 d. UAB „Prentas“ ir UAB „Citadele faktoringas ir... 16. Nors 2007 metų pradžioje UAB „Prentas“ buvo nepajėgi apmokėti... 17. Egzistuoja ir ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai... 18. Pirma, M. L. tikslingai organizavo įmonės apskaitos vedimą taip, kad joje... 19. Be to, nors buhalteriniuose registruose buvo apskaitoma, kad pagal 2008 m.... 20. Pažymėjo, kad ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartyje... 21. Antra, buhalteriniuose dokumentuose, pažeidžiant BAĮ, Verslo apskaitos... 22. Nuo 2011 m. gruodžio 31 d. atsirado pradelstų įsipareigojimų VSDFV Vilniaus... 23. UAB „Prentas“ nuo 2011 metų vengė mokėti mokesčius VSDFV Vilniaus... 24. BUAB „Prentas“ bankroto atveju egzistuoja ir ĮBĮ 20 str. 3 d. 2 punkte... 25. Antra, M. L. nuo 2009 m. rugpjūčio 23 d. nevykdė ĮBĮ reikalavimo dėl... 26. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja visos sąlygos pripažinti BUAB „Prentas“... 27. Nurodė, kad M. L., G. G., jo atstovaujamos UAB „Intelekto logistika“ ir... 28. Suinteresuotas asmuo M. L. atsiliepime į pareiškimą prašė netenkinti... 29. Kiti UAB „Prentas“ iki bankroto bylos įmonei iškėlimo sudaryti sandoriai... 30. Pažymėjo, kad neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo nurodomu... 31. BUAB „Prentas“ pareiškime teigiama, kad buhalterinė apskaita buvo vedama... 32. Kadangi Paskolos sutartis I buvo neatlygintinė, suteikdamas be jokio atlygio... 33. UAB „Prentas“ nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas nuo pat jo... 34. UAB „Prentas“ iki pat bankroto bylos iškėlimo turėjo realius ketinimus... 35. Prašymas tenkintinas. ... 36. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 38. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 39. Nors Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje... 40. Šiuo metu galima teigti, kad toks nekilnojamojo turto įvertinimas galimai... 41. Kaip matyti iš 2013 m. liepos 16 d. nutarties turinio, į teismą dėl... 42. Iš esmės teismas, 2013 m. vertindamas įmonės nemokumo klausimą, patvirtino... 43. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje... 44. Taigi, lyginant 2013 ir 2014 metų bendrovės pateiktus duomenis, bei esamą... 45. UAB „Prentas“ vadovas M. L. neabejotinai žinojo, kokio dydžio įmonės... 46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (bankroto administratorius), įrodinėdamas... 47. Teismo vertinimu, buvusio įmonės vadovo veiksmai, atliekant atsiskaitymus... 48. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje... 49. Vertinant aplinkybę, kad iš esmės pinigus bendrovei skolino pats M. L., o... 50. Taip pat 2008 m. sausio 29 d. UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ir... 51. Taigi, analizuojant faktinę situaciją, bylos duomenys patvirtina, kad... 52. Nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad įmonės vadovas ir akcininkas,... 53. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini įvardyti įmonės valdymo organų... 54. ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu,... 55. Teismas, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20... 56. BUAB „Prentas“ administratoriaus UAB „SBS Legale“ prašymą dėl UAB... 57. Pripažinti UAB „Prentas“ (į. k. 300553018) bankrotą tyčiniu.... 58. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, nutarties kopijas išsiųsti Vilniaus... 59. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali...