Byla 2A-65-230/2018
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. I. C. ir atsakovo K. M. (K. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo K. M. priešieškinį ieškovei K. I. C. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė K. I. C. patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo K. M. nepilnamečiam sūnui L. L. C. (L. L. C.) 1 920 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos ir periodinį išlaikymą po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. L. C. tvarką.
    2. Atsakovas K. M. priešieškinyje teismo prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. L. C. tvarką.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo K. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. L. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. lapkričio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 1 040 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2013 m. lapkričio 27 d.), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. I. C., nustatė tokią atsakovo K. M. ir nepilnamečio vaiko L. L. C. bendravimo tvarką: atsakovas K. M. su sūnumi L. L. C. bendrauja porinėmis metų savaitėmis šeštadienį ir sekmadienį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; atsakovas K. M. su sūnumi L. L. C. bendrauja atostogų metu kasmet nuo liepos 1 d. iki 10 d., pasiimdamas sūnų kasdien iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; atsakovas K. M. su sūnumi L. L. C. bendrauja lyginiais metais pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), nelyginiais metais – pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas atgal sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.; atsakovas K. M. su sūnumi L. L. C. bendrauja nelyginėmis mėnesio dienomis komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą Skype nuo 19.30 val. iki 20.30 val., kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo K. M. ieškovei K. I. C. 42 Eur žyminį mokestį, 2 281 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 871,04 Eur išlaidas už vertimo paslaugas, o valstybei – 139 Eur žyminį mokestį ir 5,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš ieškovės K. I. C. atsakovui K. M. 39,03 Eur išlaidas už vertimo paslaugas ir 6 Eur kelionės išlaidas, o valstybei – 5,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
    2. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus yra ketverių metų amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, nuolatinio pobūdžio sveikatos problemų taip pat neturi. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, jos nepagrįstos įrodymais, todėl nustatydamas iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, teismas vadovavosi teismų praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi (minimalia mėnesine alga, kuri yra 380 Eur) ir konstatavo, kad nepilnamečio L. L. C. poreikiams tenkinti kas mėnesį yra pakankama 380 Eur suma.
    3. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismas pripažino, kad nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis ženkliai skiriasi, t. y. tiek gaunamos pajamos, tiek esamas turtas. Be to, teismas visuotinai žinoma aplinkybe pripažino tai, kad Norvegijos Karalystėje yra kur kas didesnės galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, nei Lietuvos Respublikoje, dėl skirtingo šalių ekonominio, socialinio ir kt. išsivystymo lygio. Šiuo atveju nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jos turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, t. y. gaunamos pajamos skiriasi daugiau nei kelis kartus, galimybės gauti papildomas pajamas pakankamai ribotos, todėl, teismo nuomone, atsakovas turi prisidėti didesne dalimi prie būtino išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Kadangi atsakovo darbo užmokestis beveik penkis kartus didesnis, jis turi nekilnojamojo turto bei beveik naują transporto priemonę, todėl teismas iš jo nepilnamečiam vaikui išlaikyti kas mėnesį priteisė po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
    4. Atsakovas, teigdamas, kad nėra susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, tai patvirtinančių įrodymų (pvz. banko sąskaitų išrašų) nepateikė, su šia aplinkybe susijusių įrodymų teismo išreikalauti neprašė. Ieškovė vaiko poreikių už praėjusį laikotarpį neįrodinėjo. Nustačius, kad atsakovas vaiko poreikiams kas mėnesį turi skirti po 300 Eur, teismas laikė, kad ir išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu atsakovas vaikui turėjo skirti tokią pačią sumą. Tokiu atveju išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. sudaro 1 040 Eur.
    5. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, kad šalys iš esmės sutinka, pageidauja, jog nepilnamečio vaiko tėvas su sūnumi bendrautų tik vieną kartą per mėnesį. Iš esmės tokio pobūdžio buvo nustatytas laikinas bendravimas nuo 2014 m. gruodžio 5 d., t. y. tokia tvarka turėjo būti bendraujama daugiau nei dvejus metus. Įvertinęs byloje nusiskundimų skaičių tiek dėl bendravimo tais atvejais, kai atsakovas atvyksta, tiek per Skype, akivaizdu, kad sklandus bendravimas nustatyta tvarka nevyko, kad šalių konfliktiniai santykiai nesumažėjo, neatsirado tarp jų tolerancijos, bendradarbiavimo ir supratimo, kad nepilnamečio vaiko interesai negali nukentėti nuo suaugusiųjų sprendimo gyventi skyrium, kad nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ir būti auklėjamu abiejų tėvų vienodai. Per dvejus metus, ieškovės teigimu, suprastėjo vaiko anglų kalbos (vienintelės kalbos, kuria vaikas komunikuoja su tėvu) įgūdžiai ir žinios, nepilnametis šalių sūnus ir toliau negali bendrauti vienas su savo tėvu, kuris realiai nuo pat vaiko gimimo siekė dalyvauti vaiko gyvenime. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad bendravimas tik vieną kartą per mėnesį nepasiteisino, t. y. realiai sumažėjo galimybė tėvui ir sūnui tinkamai komunikuoti tarpusavyje, ir tai neatitinka vaiko interesų. Teismo nuomone, tokia situacija negali būti pateisinama, todėl turi būti didinamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su sūnumi. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, teismas nustatė atsakovo bendravimą du savaitgalius per mėnesį.
    6. Dėl atsakovo reikalavimo įtraukti jo patiriamas išlaidas, susijusias su bendravimu, į vaikui skiriamą išlaikymą teismas pažymėjo, kad dalis išlaidų nelaikytinos protingomis ir racionaliomis. Be to, teismo vertinimu, galima pripažinti, kad atsakovas patiria išlaidas dėl skydžių, tačiau šalims nusprendus tapti tėvais, tokio pobūdžio aplinkybės turėjo būti įvertintos ir prisiimta rizika, kad kuriami šeiminiai santykiai su skirtingos tautybės ir pilietybės asmenimis, todėl gimus vaikui ir šalims nesutariant, tokio pobūdžio išlaidos yra neišvengiamos. Pagal teismų formuojamą praktiką galimi reikalavimai padalyti tarp tėvų vaiko kelionės išlaidas, t. y. tais atvejais, kai pagal bendravimo tvarką nepilnametis vaikas turėtų vykti pas motiną/tėvą į kitą valstybę, abu tėvai turi prisidėti prie tokio pobūdžio išlaidų dengimo. Šiuo atveju atsakovas atvyksta į Lietuvą, todėl jo išlaidos nepriskirtinos prie vaiko išlaikymui skirtinų lėšų, jas turi padengti pats atsakovas.
    7. Teismas pažymėjo, kad sprendimu negalima nustatyti jokių pareigų byloje nedalyvaujantiems asmenims, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad bendravime dalyvautų kiti asmenys be vaiko tėvų. Šalių sūnus yra abiejų pirmagimis, todėl tokio pobūdžio aplinkybės, kad atsakovas anksčiau neprižiūrėjo mažamečių vaikų, jais neturėjo galimybės rūpintis ir kt. negali būti pagrindas riboti tėvo teisę bendrauti. Konkrečių duomenų, faktų, kad galimai atsakovas nesugebės pasirūpinti savo vaiku nėra, o a priori tokio pobūdžio aplinkybes pripažinti, nėra teisinio pagrindo. Bendravimo metu ieškovės dalyvavimas ne padeda nepilnamečiui vaikui geriau komunikuoti su savo tėvu, tačiau atvirkščiai – keliama įtampa ir kt. Todėl teismas sprendė, kad ketverių metų vaiko ir tėvo bendravimas turi būti be pašalinių asmenų.
    8. Teismas svarbia aplinkybe nepilnamečio vaiko atžvilgiu laikė tai, kad nakties miegas turėtų būti sūnui įprastoje vietoje, t. y. namuose, kur yra jo daiktai, aplinka ir kt. Akivaizdu, kad tėvas nori praleisti su sūnumi kuo daugiau laiko, tačiau pagal šiuo metu esamą situaciją iš karto bendravimas kelioms dienoms su nakvyne būtų per staigus, galimai neatitiktų vaiko interesų. Pirmiausia turėtų vaikas bendrauti su tėvu dienos metu, vėliau stiprėjant tarpusavio ryšiui, emociniams santykiams, vaikui geriau suprantant ir kalbant anglų kalba, galimas bendravimas ir su nakvyne. Kadangi atsakovas atvyksta į Lietuvą bendrauti su vaiku ir pastovios apsigyvenimo vietos neturi, todėl nėra galimybės įvertinti, ar laikina atsakovo apsistojimo vieta būtų tinkama vaikui keletui dienų iš eilės. Teismui nustačius, kad šiuo metu nėra galimybės leisti atsakovui su sūnumi bendrauti su nakvynėmis, akivaizdu, kad atsakovas negali dvidešimčiai dienų pasiimti vieno sūnaus atostogoms į Norvegiją.
    9. Dėl bendravimo Skype programa teismas nurodė, jog dėl šalių gyvenimo skirtingose šalyse bendravimas telekomunikacijų priemonių pagalba yra svarbus ir neatsiejamai susijęs su tėvo ir sūnaus ryšio palaikymu, todėl bendravimas telekomunikacijų priemonėmis turėtų vykti taip pat, kaip yra šiuo metu.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė K. I. C. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepateikė jokių vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo pateikė sūnaus mėnesio būtiniausių poreikių suvestinę, apibrėžiant kiekvienų išlaidų sumą bei poreikį, o teismo posėdžio metu išsamiai detalizavo kiekvieną vaiko poreikiams skiriamų išlaidų sumą, papildomai paaiškinant apie berniuko pradėtas lankyti plaukimo treniruotes bei futbolo pomėgius.
      2. Teismo sprendimas suponuoja išvadą, jog išlaikymo dydis turi patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius, o tai negali būti laikoma teisinga. Juk kiekvienas tėvas/motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.
      3. Teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, nepagrįstai akcentavo tik ketverių metų berniuko poreikius, visiškai neatsižvelgdamas į jo pradedamą lankyti ugdymo įstaigą, laisvalaikio užsiėmimus ir kt. Nors nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu, tačiau šis dydis nustatomas iki vaiko pilnametystės ir tik jeigu ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį.
      4. Nors teismas sutiko su ieškovės išsakyta pozicija, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, tačiau vertindamas byloje įrodymus, padarė priešingas išvadas. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, o didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Nagrinėjamu atveju tėvo turtinė padėtis tai leidžia, todėl turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis.
      5. Atsakovas, būdamas įpareigotas pateikti teismui duomenis apie savo turtą ir gaunamas pajamas 2013-2014 metais, šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Todėl ši aplinkybė turi būti vertinama ieškovės naudai, t. y. tenkinant jos prašomą priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydį.
      6. Išlaikymo dydis nepilnamečiam sūnui turi būti didesnis, todėl teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo keistinas ir iš atsakovo priteistinas 1 920 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
      7. Teismas nepagrįstai suteikė galimybę atsakovui vienam būti su vaiku jo nuožiūra pasirinktose vietose. Atsakovas yra Norvegijos pilietis, tik panaudos/nuomos pagrindu turintis gyvenamąjį būstą ( - ), jis į bylą nepateikė jokių duomenų apie savo gyvenamojo būsto plotą, jame registruotų asmenų skaičių, jo aplinką ar galimybes pasirūpinti sūnaus poreikius atitinkančiais nakvynės, ugdymo ir kitais reikmenimis. Šalių sūnus nuolat gyvena su mama, prie kurios yra emociškai prisirišęs, o su atsakovu bendrauja sąlyginai retai, nėra prie atsakovo pripratęs. Iki šiol vaikas vienas su atsakovu niekada nėra buvęs, tėvas nežino vaiko dienotvarkės, įprastų poreikių, kurių negali patenkinti, nėra vaiku savarankiškai rūpinęsis.
      8. Vaikas nemoka nei norvegų, nei anglų kalbos, dėl ko susikalbėti su tėvu (nemokančiu lietuviškai) vienam, be žmogaus, prie kurio yra pripratęs (mamos) pagalbos, vaikui yra sudėtinga (kaip, beje, išreikšti ir savo norus ir poreikius). Taigi teismo išvada, kad vaiko kalbiniai įgūdžiai pakankami, kad būtų galima nustatyti bendro pobūdžio vaiko poreikius, maistui, aprangai ir kt., nepagrįsta.
      9. Nepagrįstas teismo motyvas, jog bendravimo metu ieškovės dalyvavimas ne padeda nepilnamečiui vaikui geriau komunikuoti su savo tėvu, tačiau atvirkščiai, keliama įtampa ir kt., kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingą išvadą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi išnagrinėjo antstolės A. A. pareiškimą dėl K. I. C. atsakomybės vykdant Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir atmetė antstolės prašymą skirti K. I. C. baudą už minėtos nutarties nevykdymą, nurodydamas, kad K. I. C. tinkamai vykdo nustatytą bendravimo tvarką ir maksimaliai bendradarbiauja su K. M. dėl minėtos nutarties tinkamo vykdymo.
      10. Nepagrįstas teismo motyvas, jog nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos, t. y. per dvejus metus, nebuvo nurodyta, kad atsakovas galimai netinkamai elgtųsi bendravimo su sūnumi metu. Šioje byloje Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi uždraudė atsakovui K. M. išsivežti nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo. Net galiojant minėtai nutarčiai, 2016 m. liepos 31 d. atsakovas, atvykęs aplankyti sūnaus vaiko gyvenamojoje vietoje, vaiko močiutei R. C. pareiškė, kad pasiima savo sūnų į Norvegiją, ko pasėkoje mažametis berniukas visas išsigando, pradėjo klykti, tiesė rankas savo močiutei. R. C. neleido atsakovui su vaiku pasišalinti, išplėšė berniuką iš vaiko tėvo rankų, įvykio metu atsakovas suplėšė R. C. rūbus, sudavė jai kelis smūgius krūtinės srityje. Buvo iškviesta policija, atvykusiems pareigūnams pranešta apie įvykį.
      11. Teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų pirmiausiai dėl jo vėlyvo paėmimo ir grąžinimo, nekonkrečios bendravimo vietos parinkimo, išvežimo ilgam laikui atostogauti. Atsakovas nei karto nėra buvęs su vaiku be ieškovės, todėl sudėtinga įvertinti, kaip jis užtikrins vaiko kasdienius poreikius. Staigus vaiko aplinkos pakeitimas nedalyvaujant vaiko motinai, vaikui neįprastoje aplinkoje, atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, padarytų žalą vaiko psichinei būklei, sukeltų nemalonius emocinius išgyvenimus. Vaiko teisių apsaugos specialistai pateikė vienareikšmišką išvadą – nors vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, bet kol vaikas yra mažas, jo ir tėvo bendravimas vyksta dalyvaujant ieškove.
      12. Teismo sprendimas, kad atsakovas su sūnumi bendrauja nelyginėmis mėnesio dienomis Skype programa nuo 19.30 val. iki 20.30 val., prieštarauja mažamečio vaiko interesams. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-8817-375/2016 išvadą teikusi Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė patvirtino, kad trijų metų vaikui praleidžiant kas antrą dieną po valandą laiko prie kompiuterio, formuojama priklausomybė kompiuteriui, kas neatitinka tokio amžiaus ir brandos vaiko interesų ir daro žalą jo sveikatai.
      13. Būtinybė keisti bendravimo laiko pradžią yra ta priežastis, kad dėl ieškovės užimtumo darbe ir tiesioginių darbo funkcijų vykdymo, nevisada būdavo spėjama 19 val. susiekti su atsakovu Skype programa.
      14. Teismas neįvertino, kad šalių sūnus greitu metu pradės eiti į mokyklą ir tikrai nebeturės tiek laisvo laiko kas antrą dieną po valandą laiko sėdėti prie kompiuterio ar priverstinai būti toje pačioje patalpoje, kur yra kompiuteris.
      15. Teismas ignoravo ieškovės prašymą nustatyti, kad atsakovui neturint galimybės susiekti teismo nustatytomis valandomis Skype programa, atsakovas privalo informuoti ieškovę apie tai ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki bendravimo pradžios. Byloje pateikta tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimai, kad atsakovas kartais ignoruodavo tokią nustatytą tvarką, tuo tarpu sūnus buvo priverstas kas antrą dieną po valandą laiko sėdėti prie kompiuterio ekrano ir laukti, ar tėtis teiksis pabendrauti su juo.
      16. Teismas ignoravo ieškovės paaiškinimus, jog bendraudamas su vaiku per Skype atsakovas dėl kantrybės trūkumo ant vaiko rėkia, kas vaiką traumuoja ir priveda iki ašarų, todėl būna, kad vaikas su tėvu iš viso nenori bendrauti.
    2. Apeliaciniu skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, atmesti ieškovės ieškinį dalyje dėl 600 Eur išlaikymo ir 1 920 Eur įsiskolinimo už vaiko išlaikymą nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. rugsėjo, nustatyti vaiko išlaikymą ne didesnį nei pusė minimalios algos Lietuvoje, taip pat įpareigoti ieškovę kompensuoti atsakovui pusę jo kelionių iš Norvegijos į Lietuvą išlaidų nuo 2013 m. rugsėjo, jas lygiomis dalimis padalinant tarp abiejų tėvų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas nustatė, kad yra būtinas intensyvesnis bendravimas tarp atsakovo ir jo sūnaus, todėl vietoje atsakovo prašomo vieno ilgo savaitgalio kiekvieną mėnesį su vaiko nakvyne, teismas nustatė atsakovo bendravimą su vaiku du kartus savaitgaliais per mėnesį po kelias valandas, neįvertindamas, jog atsakovas negalės pasinaudoti tokia bendravimo tvarka. Atsakovas tiesiog neturi lėšų du kartus per mėnesį skristi į Lietuvą ir už kiekvieną kelionę mokėti po 600-700 Eur, ypač įvertinus tai, kad teismas atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę iš dalies prisidėti prie atsakovo kelionių išlaidų apmokėjimo.
      2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neprivalo atlyginti dalies atsakovo kelionės išlaidų. Toks teismo motyvas yra nesuderinamas su kasacinio teismas praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016. Ieškovė turi atlyginti pusę atsakovo kelionės išlaidų, nes būtinybė atsakovui keliauti į kitą šalį kilo ieškovei su vaiku išvykus iš Norvegijos gyventi į Lietuvą.
      3. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo ir vaiko kelionių išlaidų atlyginimo, nenustatė bylai svarbių faktinių aplinkybių, t. y. kaip pasikeistų bylos šalių turtinė padėtis įvertinus kelionės išlaidas, nes sprendžiant šį klausimą yra svarbu nustatyti šalių finansinę galimybę apmokėti atsakovo ar sūnaus keliones (jų dalį) ir tik remiantis nustatytais duomenimis atitinkamai paskirstyti šių kelionių išlaidas bylos šalims.
      4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad vaikas negali likti nakvoti su tėvu, kai tėvas atvyksta į Kauną, taip pat nenumatė jokios galimybės vaiko pasiimti atostogų į vaiko tėvynę Norvegiją, kur vaikas galėtų susipažinti su savo šeimos nariais, gyvenančiais Norvegijoje. Teismo argumentai atsakovo bendravimo su sūnumi ribojimo yra visiškai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad toks atsakovo ir sūnaus teisių ribojimas yra reikalingas, t. y. kad jų bendravimas yra sudėtingas, konfliktiškas, kad vaikui būtina priprasti prie atsakovo ar pan., todėl ir pagrindo apriboti atsakovo bendravimą su sūnumi nenustatyta.
      5. Neišklausius vaiko nuomonės dėl bendravimo su atsakovu tvarkos pakeitimo, neišsiaiškinus vaiko gyvenimo Norvegijoje sąlygų, nenustačius šalių turtinės padėties ryšium su atsakovo kelionių išlaidų kompensavimu iš ieškovės lėšų, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
      6. Priešieškinio pareiškimo metu ieškovė kartu su šalių vaiku nuolat gyveno Jungtinėje Karalystėje, nors tokio sutikimo atsakovas nebuvo davęs. Todėl šioje byloje teismas turėtų įvertinti, ar ieškovė nepažeidė geriausių vaiko interesų, apribodama vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovė sistemingai nevykdo laikinosios bendravimo tvarkos, neleisdama atsakovui bendrauti su vaiku nei Skype programa, nei tiesioginiuose susitikimuose, kurie pradėjo vykti tik nuo 2016 m. gegužės, kai atsakovas kreipėsi į antstolį.
      7. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, vertindamas tik atsakovo valdomą turtą ir gaunamas pajamas, tačiau nevertindamas atsakovo pajamų ir skolų santykio. Atsakovas pateikė teismui visus duomenis apie jo paimtas paskolas, mėnesines paskolų grąžinimo įmokas, kurių teismas nevertino, todėl klaidingai nustatė atsakovo turtinę padėtį kaip gerą, nors iš tikro atsakovas yra ant nemokumo ribos, nes jau antrus metus vienas apmoka visas kelionių į Lietuvą išlaidas ir dar moka vaikui teismo nustatytą išlaikymą po 190 Eur.
      8. Ieškovė neįrodė, kad prašomas priteisti išlaikymas yra pagrįstas realiais vaiko poreikiais, kurių ieškovė net neįrodinėjo, nes nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktinius vaiko poreikius.
      9. Atsakovas nesutinka su ieškovės pretenzija dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė nuolat gyveno Norvegijoje nuo 2012 m. birželio iki 2014 metų kartu su atsakovu ir vedė bendrą ūkį. Nors šalių vaikas ( - ) gimė Lietuvoje, kai ieškovė atvyko trumpai kelių savaičių viešnagei, tačiau šalys 2013 m. balandžio mėn. pabaigoje grįžo namo į Norvegiją į savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Šalių vaikas buvo registruotas Norvegijos gyventojų registre nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. vasario 10 d., o ieškovė gaudavo socialines išmokas už vaiką iki 2014 m. balandžio mėn. Ieškovei ir vaikui turint nuolatinę gyvenamąją vietą Norvegijoje atsakovo gyvenamojoje vietoje, atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 rugsėjo mėn. gyvendamas ne atskirai nuo šeimos, o vesdamas bendrą ūkį su ieškove, teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
      10. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos 2 786,29 Eur šioje byloje nepriteistinos, nes šią bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme teismas jas įvertino.
    3. Ieškovė K. I. C. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovė yra įpareigotina atlyginti pusę atsakovo kelionės išlaidų, nes būtinybė atsakovui keliauti į kitą šalį kilo ieškovei su vaiku išvykus iš Norvegijos gyventi į Lietuvą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad šalių sūnus gimė Lietuvoje, jis nuo pat gimimo yra Lietuvos Respublikos pilietis, jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, tiek ieškovė, tiek jos sūnus nuo 2013 m. balandžio 22 d. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Šalių sūnus per visą savo gyvenimą yra buvęs Norvegijoje tik kelias savaites ir tai išimtinai tik su ieškove, sprendžiant klausimus dėl pastarosios asmeninių daiktų parsigabenimo į Lietuvą. Nagrinėjamu atveju ieškovė su sūnumi niekur neišvyko ir gyvena ten, kur sūnus gimė ir visą laiko augo, todėl atsakovo kelionės išlaidos nepriskirtinos prie vaiko išlaikymui skirtinų lėšų ir jas turi padengti pats atsakovas. Ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos jos pateikta išlaidų suvestine ir paaiškinimais. Taip pat pagrįstas ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi ta aplinkybė, jog Norvegijos socialinės tarnybos tam tikru laikotarpiu po vaiko gimimo skiria socialines išmokas vaikui, kurio vienas iš tėvų yra Norvegijos pilietis, niekaip negali atleisti atsakovo nuo pareigos teikti sūnui išlaikymą nuo pat jo gimimo. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo 2 786,29 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai buvo patirtos nagrinėjant ginčą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, šios išlaidos iš ieškovės atsakovui nepriteistinos.
    4. Atsakovas K. M. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad tėvo ir vaiko bendravimas dalyvaujant ieškovei visiškai neatitinka vaiko geriausių interesų, nes ieškovė ir jos šeimos nariai nuolat ir sistemingai trukdo šiam bendravimui. Atsakovo bendravimui su vaiku nereikalingas nei ieškovės, nei jos konkrečiai neįvardintų pašalinių asmenų, kurie net nėra vaiko artimi giminaičiai, dalyvavimas. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad neprivalo atlyginti dalies atsakovo kelionės išlaidų, nes būtinybė atsakovui keliauti į kitą šalį kilo ieškovei išvykus su vaiku išvykus iš Norvegijos gyventi į Lietuvą. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, kad vaikas negali būti vienas su tėvu ir likti nakvoti su juo, kai tėvas atvyksta į Kauną. Ieškovė taip pat nepagrįstai prieštarauja vaiko atostogoms Norvegijoje, nors ten vaikas galėtų susipažinti su savo šeimos nariais, gyvenančiais Norvegijoje. Esamomis aplinkybėmis yra pagrindas nustatyti atsakovo prašomą bendravimo tvarką, nes ieškovės veiksmai, kuriais yra blokuojamas atsakovo bendravimas su vaiku, prieštarauja vaiko interesams ir daro vaikui didelę žalą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl naujų įrodymų

    1. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
    2. Ieškovė K. I. C. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir atsakovas K. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – išrašą iš internetinių skelbimų portalo su vertimu į lietuvių kalbą apie atsakovo nuomojamą nekilnojamąjį turtą, internetinio tinklalapio nuorodą apie ieškovės K. I. C. darbą Jungtinėje Karalystėje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių įrodymų nevertino, todėl juos atsisakytina priimti.

7Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
    2. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimą, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymą bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
    3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo K. M. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. L. C. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 1 040 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
    4. Apeliantai (tiek ieškovė, tiek atsakovas) K. I. C. ir K. M., nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliacinius skundus grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais, ir netinkamai nustatė jų patenkinimui reikalingo išlaikymo dydį, taip pat neįvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių ir nustatė vaiko interesus pažeidžiančią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, be to, atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir atmestas jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo

    1. Tiek ieškovė K. I. C., tiek atsakovas K. M. apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui (ieškovė prašo priteisti 600 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą, o atsakovas – ne didesnį nei ½ MMA), ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė vaiko poreikius, be to, anot atsakovo, priteistas išlaikymas neproporcingas jo turtinei padėčiai.
    2. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, taip pat nustatyta įstatymuose (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
    3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra būtina 1 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymo suma per mėnesį, t. y. 380 Eur, su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
    4. Pažymėtina, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.
    5. Sutiktina su apeliantės K. I. C. skundo argumentu, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Taip pat pagrįstu laikytinas apeliantės K. I. C. apeliacinio skundo argumentas, jog išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.
    6. Pažymėtina, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą.
    7. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju šalių sūnus yra tokio amžiaus, kai netrukus pradės lankyti ugdymo įstaigą, kas yra susiję su papildomomis išlaidomis, o tai, jog ieškovė nepateikė į bylą jokių konkrečių duomenų apie sūnaus lankomus papildomus užsiėmimus (būrelius), nereiškia, jog jis jų nelankys ir ateityje ir kad neturi būti skiriamos lėšos papildomam vaiko ugdymui (mažinamas išlaikymas vaikui). Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vitaminai, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat būtina užtikrinti vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Bet kokiu atveju vaiko poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos, o sutaupytos išlaikymui skirtos pinigų sumos turi būti saugiai laikomos banke ar kitoje kredito įstaigoje arba saugiai investuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
    8. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.
    9. Byloje nustatyta, kad atsakovo K. M. gaunamas darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro 3 651 Eur, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi būstą, taip pat transporto priemonę, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, kitų išlaikytinių neturi. Tuo tarpu ieškovės K. I. C. pajamas sudaro 700-750 Eur gaunamas darbo užmokestis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra.
    10. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgęs į vaiko amžių, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, taip pat į abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes tenkinti tiek būtinuosius, tiek papildomus šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, sprendžia, jog šalių turtinė padėtis leidžia užtikrinti ne tik būtinų (minimalių), bet ir papildomų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą, todėl šalių nepilnamečio sūnaus būtiniesiems ir kitiems papildomiems poreikiams patenkinti reikalinga suma laikytina 450 Eur per mėnesį.
    11. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
    12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šalių turtinė padėtis ženkliai skiriasi, t. y. tiek gaunamomis pajamomis, tiek turimu turtu. Taip pat svarbia aplinkybe laikytina tai, kad atsakovas Norvegijos Karalystėje turi kur kas didesnes galimybes įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, nei ieškovė Lietuvos Respublikoje, dėl skirtingo šalių ekonominio, socialinio ir kt. išsivystymo lygio. Todėl pripažintina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, o atsakovas turi prisidėti didesne dalimi prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, t. y. iš atsakovo nepilnamečiam vaikui kas mėnesį priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas, tuo tarpu ieškovė prie vaiko išlaikymo turi prisidėti 150 Eur dydžio išlaikymo dalimi.
    13. Atsakovo K. M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jo turtinė padėtis yra prasta ir jis neturi galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymo, atmestini. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas net kelis kartus buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie savo turtinę padėtį (praėjusių metų deklaracijas), tačiau šių duomenų nepateikė. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo įsipareigojimai kreditoriams (bankui) negali būti priežastimi mažinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį, nes kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai.
    14. Atsakovas K. M. pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai neįpareigojo ieškovės atlyginti dalies atsakovo kelionės pas vaiką išlaidų. Toks teismo motyvas, anot atsakovo, yra nesuderinamas su kasacinio teismas praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016. Ieškovė turi atlyginti pusę atsakovo kelionės išlaidų, nes būtinybė atsakovui keliauti į kitą šalį kilo ieškovei su vaiku išvykus iš Norvegijos gyventi į Lietuvą.
    15. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).
    16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kadangi minėtos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi. Minėta kasacinio teismo nutartis formuoja teismų praktiką, kai tarp tėvų yra padalijamos vaiko kelionės išlaidos tais atvejais, kai pagal bendravimo tvarką nepilnametis vaikas turėtų vykti pas motina/tėvą į kitą valstybę. Tačiau šiuo atveju, šalių nepilnametis sūnus gimė Lietuvoje, jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, čia yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, ieškovė su vaiku nuo jo gimimo gyvena Lietuvoje su savo tėvais, vaiko gyvenamoji vieta įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta su vaiko motina (ieškove), pagal nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nenumatyta galimybė vaiką išsivežti iš Lietuvos Respublikos į atsakovo gyvenamąją vietą Norvegijoje (numatyta bendravimo tvarka tik Lietuvoje), taigi atsakovo atvykimo į Lietuvą pagal nustatytą bendravimo tvarką išlaidos nepriskirtinos prie vaiko išlaikymui skirtinų lėšų, jis šias išlaidas, vykdydamas savo kaip tėvo pareigas, turi padengti savo lėšomis. Taip pat pažymėtina, kad byloje esančių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį visuma leidžia spręsti, jog atvykimas į Lietuvą nustatytam bendravimui su vaiku atsakovui nesudarys jam ypatingų finansinių sunkumų.

9Dėl išlaikymo įsiskolinimo

    1. Atsakovas K. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas, ir nurodo, jog ieškovė nuolat gyveno Norvegijoje nuo 2012 m. birželio iki 2014 metų kartu su atsakovu ir vedė bendrą ūkį, teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Be to, šalių vaikas buvo registruotas Norvegijos gyventojų registre nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. vasario 10 d., o ieškovė gaudavo socialines išmokas už vaiką iki 2014 m. balandžio mėn.
    2. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo našta ginčo klausimu paskirstytina taip – atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo (ar jo dalies) pagrįstumą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog išlaikymą vaikui teikė paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos.
    3. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gimė Lietuvoje, čia yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, ieškovė su vaiku nuo jo gimimo gyvena Lietuvoje su savo tėvais (išskyrus trumpalaikius išvykimus į Norvegiją pasiimti savo daiktus), net ir trumpą laiką būdama Norvegijoje ieškovė su sūnumi gyveno viena, su vaiko tėvu (atsakovu) kartu negyveno, bendro ūkio nevedė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016 konstatuotos faktinės aplinkybės). Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes, nepateikė, be to, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikė vaikui išlaikymą nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d.
    4. Byloje esantis Fana NAV (Darbo ir socialinės rūpybos tarnybos) skyriaus raštas (t. 1 b. l. 80, 81) ir DNB banko 2013 m. lapkričio 29 d. sąskaitos išrašas (t. 1 b. l. 90, 91) patvirtina, jog ieškovei buvo išmokėta 12 129 NOK motinystės pašalpa, o ne išmokos vaikui. Tuo tarpu byloje esantis pranešimas apie vaiko pašalpą (t. 1 b. l. 82-83, 84-85) patvirtina, jog buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl vaiko pašalpos gavimo, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie faktinį šios pašalpos išmokėjimą ieškovei. Taip pat pastebėtina, kad netgi ir tuo atveju, jeigu ieškovė gavo socialines išmokas už vaiką, tai nepaneigia atsakovo pareigos teikti šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymą.
    5. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė įrodė esant ginčo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d., yra pagrįsta.

10Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

    1. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
    2. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
    3. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).
    4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sklandus atsakovo K. M. bendravimas su sūnumi pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką nevyko, konfliktai tarp šalių nesumažėjo, neatsirado tolerancijos, bendradarbiavimo ir supratimo, ieškovės teigimu, suprastėjo vaiko anglų kalbos (vienintelės kalbos, kuria komunikuoja su tėvu) įgūdžiai ir žinios, o nepilnamečio vaiko interesai negali nukentėti nuo suaugusiųjų sprendimo gyventi skyrium, nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ir būti auklėjamu abiejų tėvų vienodai, sprendė, kad bendravimas vieną kartą per mėnesį nepasiteisino, t. y. realiai sumažėjo galimybė tėvui ir sūnui tinkamai komunikuoti tarpusavyje, ir nustatė atsakovo bendravimą du savaitgalius per mėnesį.
    5. Apeliantas (atsakovas) K. M. apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su sūnumi tvarka, nurodydamas, kad negalės ja pasinaudoti, nes neturi lėšų du kartus per mėnesį skristi į Lietuvą ir už kiekvieną kelionę mokėti po 600-700 Eur.
    6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalys (tiek ieškovė, tiek atsakovas) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės sutiko, jog atsakovas K. M. su sūnumi bendrautų tik vieną kartą per mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovo pareiga bendrauti su sūnumi du savaitgalius per mėnesį, neatitinka vaiko interesų. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas neturi būti sietinas su prievartiniu mechanizmu, t. y. nustatant tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką neturi vyrauti įpareigojimai, kurių skyrium gyvenantis tėvas nenori ar negali įgyvendinti. Tokios tvarkos nustatymas gali turėti neigiamos įtakos tėvo ir vaiko santykiams (vaikas gali laukti ir nesulaukti tėvo nustatytu laiku; vaikas gali būti paimtas, tačiau su juo nebendraujama, jis gali būti paliekamas kitų asmenų priežiūrai ir pan.), kas neatitinka vaiko interesų, taip pat gali skatinti konfliktus tarp šalių (tėvui neatvykus nustatytą savaitgalį bendrauti su vaiku, vaiko motina negali iš anksto suplanuoti savaitgalį praleisti kartu su vaiku ir pan.). Be to, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nepasieks ja siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti sklandų atsakovo ir jo sūnaus bendravimą, stiprinti emocinį ryšį tarp jų, lavinti vaiko anglų kalbos žinias, kadangi atsakovas (dėl užimtumo darbe, ekonominių priežasčių ir pan.) negalės atvykti susitikti su vaiku.
    7. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas turi būti sietinas su savanoriškumo principu ir tik toks bendravimas gali užtikrinti ir puoselėti tėvo ir vaiko artimus ryšius. Suprantama, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau bendravimo tvarkos, kiek įmanoma maksimalesnės, nustatymas pirmiausia turi atitikti vaiko interesus. Nustatyta bendravimo tvarka turi būti tokia, kad tiek tėvas, tiek vaikas norėtų (siektų) ja naudotis, kad vaikas būdamas su tėvu jaustųsi saugus ir mylimas, kad bendravimo tvarka nebūtų itin sudėtinga ir netrukdytų kasdienių vaiko poreikių įgyvendinimui jo įprastoje gyvenamojoje vietoje, kad ji būtų realiai vykdoma. Taip pat pažymėtina, kad būtent ieškovei K. I. C., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka pagrindinė pareiga rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais, o įpareigojimų nustatymas atsakovui, kurių jis galimai (dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių) nevykdys, nepašalins ieškovės pareigos rūpintis vaiku ir juo labiau neskatins skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko ryšių stiprinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, negu ilgesnis, bet dalį bendravimo laiko vaikas praleidžia ne tiesiogiai su tėvu (paliekamas vienas kambaryje ar su kitais asmenimis ir pan.).
    8. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į atsakovo K. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl jo galimybių atvykti į Lietuvą bendrauti su sūnumi, pirmosios instancijos teismo sprendimo 1 punkte nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi L. L. C. tvarka keistina, nustatant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja paskutinį mėnesio savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.
    9. Apeliantės (ieškovės) K. I. C. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė galimybę atsakovui vienam būti su vaiku jo nuožiūra pasirinktose vietose, atmestini. Nors apeliantė (ieškovė) teigia, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą (gyvenimo sąlygas), be to, šalių sūnus nuolat gyvena su mama ir yra prie jos emociškai prisirišęs, o su atsakovu bendrauja retai, nėra prie jo pripratęs, atsakovas nežino vaiko dienotvarkės, įprastų poreikių, nėra vaiku savarankiškai rūpinęsis, tačiau šie ieškovės argumentai laikytini deklaratyviais, kadangi nepagrįsti jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis, ir todėl neteikia pagrindo riboti atsakovo bendravimo su sūnumi.
    10. Atkreiptinas dėmesys, jog vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, dalyvavimas bendraujant su kitu tėvu teismų praktikoje nustatomas dėl vaiko amžiaus, dėl vaiko prisirišimo prie vieno iš tėvų, dėl kitų ypatingų vaiko interesus atitinkančių aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08).
    11. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad toks atsakovo ir sūnaus teisių ribojimas (bendravimo tarpininkaujant ieškovei nustatymas) yra reikalingas (būtinas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovo prašymu 2014 m. gruodžio 5 d. byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka), atsakovas aktyviai siekė įgyvendinti jam suteiktas teises bendrauti, buvo reikalaujama vykdyti nustatytą laikiną bendravimo tvarką net priverstinai, taigi šis laikotarpis nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios iki šiol (treji metai) yra pakankamas, kad ieškovė, suprasdama vaiko teisę ir prioritetiniais laikytinus interesus būti globojamam, prižiūrimam abiejų tėvų, suteiktų būtinos informacijos, kuri susijusi išimtinai su vaiko dienotvarke ir poreikiais, o atsakovas per šį laikotarpį turėjo galimybę su vaiko dienotvarke ir poreikiais susipažinti, juos įvertinti. Taigi ieškovė turėjo realias galimybes ir iš esmės privalėjo, kad būtų užtikrintas tinkamas vaiko ir tėvo bendravimas ir suformuotas jų tarpusavio ryšys. Be to, pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką šalių sūnus su tėvu bendrauja ne tik tiesiogiai, tačiau ir telekomunikacijų priemonių pagalba (Skype programa), vaikas atpažįsta savo tėvą, duomenų, kad šalių sūnaus bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarka kenkia vaiko interesams, kelia grėsmę (daro žalą) šalių sūnaus fizinei ir psichinei sveikatai, nėra. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta šalių sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka nėra itin intensyvi, todėl siekiant, jog tarp sūnaus ir atsakovo ir toliau formuotųsi, stiprėtų emocinis ryšys, vaiko ir tėvo bendravimas negali būti ribojamas nesant jokių objektyvių duomenų, jog toks bendravimas kenkia vaiko interesams.
    12. Nors byloje duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą (gyvenimo sąlygas) Lietuvoje nėra, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jis Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (nuosavo būsto), į Lietuvą atvyksta tik vieną kartą per mėnesį pasimatyti su sūnumi, jo nurodyta gyvenamoji vieta ( - ), yra jo atstovės Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos buveinė, o skundžiamu sprendimu nėra numatyta galimybė atsakovui bendrauti su sūnumi, pasiimant jį iš gyvenamosios vietos su nakvyne, todėl minėta aplinkybė nesudaro pagrindo riboti atsakovo bendravimo su sūnumi, t. y. atsakovas turi teisę pasirinkti bendravimo su sūnumi vietą savo nuožiūra, kuri nepažeistų prioritetiniais laikytinų nepilnamečio vaiko interesų.
    13. Tėvo ir sūnaus bendravimas negali būti ribojamas ir dėl kalbos barjero. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikotarpiu šalių sūnus įgijo minimalius bendravimo su tėvu anglų kalba įgūdžius, kurie laikytini pakankamais tam, kad būtų galima nustatyti bendro pobūdžio vaiko poreikius, maistui, aprangai ir kt. Be to, skundžiamu teismo sprendimu yra numatytas tolimesnis vaiko ir tėvo bendravimas kas antrą dieną Skype programa, dėl ko ir toliau bus lavinami vaiko anglų kalbos įgūdžiai.
    14. Taip pat pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendravimo tarpininkaujant ieškovei nustatymas, tarp šalių santykiams esant itin konfliktiškiems, keltų įtampą, stresą, ginčus tarp šalių, neigiamus emocinius išgyvenimus ir pan., tokiu būdu kenkiant prioritetiniais laikytiniems vaiko interesams.
    15. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustačius tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką (be ieškovės dalyvavimo), bus užtikrinta netrukdoma šalių nepilnamečio vaiko teisė tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su atsakovu ir atitinkamai atsakovo teisė dalyvauti jį auklėjant, bus stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
    16. Atsakovas K. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog vaikas negali likti nakvoti su tėvu, kai tėvas atvyksta į Kauną, taip pat nenumatė jokios galimybės vaiko pasiimti atostogų į vaiko tėvynę Norvegiją, kur vaikas galėtų susipažinti su savo šeimos nariais, gyvenančiais Norvegijoje. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
    17. Visų pirma, pažymėtina, kad šalių sūnus yra tik 4 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikas paprastai yra labiau prisirišęs prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Be to, šalių sūnui būdingas tam tikras nusistovėjęs dienos režimas (miego, poilsio, valgymo ir pan.), įprasta namų aplinka, prie kurios jis yra įpratęs. Tuo tarpu atsakovas, kaip jau minėta, yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos (gyvenamo būsto), kuriame būtų tinkama vaiko poilsiui, miegui ir pan. aplinka, atvykęs į Lietuvą jis apsistoja viešbutyje. Taigi šiuo atveju vaikui gali būti per didelė trauma staiga išvažiuoti kartu su atsakovu visam savaitgaliui bei likti nakčiai svetimoje (neįprastoje) jam aplinkoje. Juolab, kad šalių sūnus anksčiau niekada nėra likęs visam savaitgaliui su nakvyne tik su tėvu (atsakovu). Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (kelioms savaitėms), kelionės su atsakovu į kitą šalį (šiuo atveju Norvegiją), į vaikui nežinomą aplinką taip pat gali sukelti jam neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą, be to, byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos sąlygas Norvegijoje. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo K. M. bendravimo su sūnumi tvarka, nenustatant nakvynių ir kelionių į Norvegiją galimybės šiame vaiko gyvenimo etape, laikytina pagrįsta, ja teismas, rūpindamasis išskirtinai vaiko interesais, siekdamas nekelti jam streso, užtikrindamas saugų vaiko prisirišimą prie tėvo, nustatė tokią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, kurios metu palaipsniui bus atstatytas ir stiprinamas tėvo bei vaiko ryšys, t. y. pirmosios instancijos teismas sukūrė nuoseklias atsakovo ir vaiko bendravimo priemones, galinčias užtikrinti jų tarpusavio ryšio atkūrimą bei stiprinimą, nepažeidžiant vaiko interesų.
    18. Apeliantė (ieškovė) K. I. C. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka Skype programa ir nurodo, kad bendravimas kas antrą dieną po vieną valandą telekomunikacijų priemonėmis prieštarauja mažamečio vaiko interesams, t. y. formuoja priklausomybę kompiuteriui, kas neatitinka tokio amžiaus ir brandos vaiko interesų ir daro žalą jo sveikatai. Be to, nustatytas bendravimo Skype programa pradžios laikas (19.30 val.) yra netinkamas dėl ieškovės užimtumo darbe ir tiesioginių darbo funkcijų vykdymo.
    19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan.
    20. Nagrinėjamu atveju šalių sūnui gyvenant Lietuvoje kartu su motina (ieškove), o atsakovui (tėvui) Norvegijoje, telekomunikacijų priemonės yra optimaliausias ir priimtiniausias būdas palaikyti tėvo ir sūnaus bendravimą, siekiant išlaikyti ir stiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, lavinti vaiko anglų kalbos (vienintelės kalbos, kuria vaikas bendrauja su tėvu) įgūdžius. Pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovui bendraujant su sūnumi tiesiogiai jiems susitinkant tik vieną kartą per mėnesį (minimali bendravimo tvarka), bendravimas telekomunikacijų priemonės turėtų būti intensyvesnis ir kuo mažiau ribojamas, tokiu būdu nepažeidžiant nei vaiko, nei tėvo interesų.
    21. Apeliantės (ieškovės) argumentai dėl neigiamos tokio intensyvaus bendravimo (Skype programa) įtakos vaiko sveikatai nepagrindžia poreikio riboti tokį bendravimą. Ieškovės pateiktos Rekomendacijos vaikams ir jų tėveliams dėl kompiuterių poveikio vaikų sveikatai bei patarimai kaip išvengti neigiamų pasekmių, yra rekomendacinio pobūdžio, rekomendacijose pateikiami patarimai, kaip saugiai dirbti su kompiuteriu, kaip teisingai pritaikyti darbo vietą ir kt. Ieškovė šių rekomendacijų ir patarimų gali ir turi laikytis, užtikrindama tinkamas darbo su kompiuteriu sąlygas (darbo aplinką, apšvietimą ir kt.) tam, kad kompiuterio naudojimas turėtų kuo mažesnį poveikį vaiko sveikatai. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendravimas telekomunikacijų priemonėmis gali vykti ne tik kompiuteriu, bet ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis (pvz., telefonu, planšete ir kt.), be to, bendravimo telekomunikacijų priemonėmis metu nėra būtina, kad vaikas visą valandą sėdėtų prie kompiuterio ir žiūrėtų į ekraną, šnekėtų su tėvu, tokio bendravimo metu yra svarbu užtikrinti, kad tėvas matytų, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi, t. y. vaikas tuo metu gali žaisti, piešti, užsiimti kita jam įprasta veikla. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tokia bendravimo Skype programa tvarka buvo nustatyta ir 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi, kai šalių sūnui tebuvo vieneri metai, o šiuo metu vaikui yra ketveri ir jis toliau augs, todėl plėsis vaiko galimybės bendrauti su atsakovu be kitų asmenų pagalbos, t. y. sutartu laiku susisiekti su atsakovu Skype programa ir bendrauti savarankiškai.
    22. Nors ieškovė K. I. C. teigia, kad nustatytas bendravimo Skype programa pradžios laikas (19.30 val.) yra netinkamas dėl ieškovės užimtumo darbe ir tiesioginių darbo funkcijų vykdymo, tačiau, kaip jau minėta, bendravimas telekomunikacijų priemonėmis gali vykti ne tik kompiuteriu, bet ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis, taip pat ne tik vaiko gyvenamojoje aplinkoje, bet ir kitose vietose, kur yra interneto ryšys, be to, pabrėžtina, kad tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Taigi ieškovė turi dėti visas pastangas tam, kad užtikrintų tinkamą bei savalaikį tėvo ir sūnaus bendravimą telekomunikacijų priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodytas darbo laikas buvo aktualus tik laikino išvykimo iš Lietuvos laikotarpiu ir šiuo laikotarpiu Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi buvo pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuris šiuo metu jau pasibaigęs.
    23. Nors ieškovė K. I. C. prašė teismo nustatyti, kad atsakovui neturint galimybės susiekti teismo nustatytomis valandomis Skype programa, atsakovas privalo informuoti ieškovę apie tai ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki bendravimo pradžios, tačiau pažymėtina, kad, remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, atsakovas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti savo siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes, o teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką atsakovas privalės ją vykdyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo papildomai įpareigoti atsakovą apie negalėjimą bendrauti Skype programa informuoti ieškovę. Tačiau pažymėtina, kad tai neužkerta kelio šalims geranoriškai susitarti dėl tam tikrų pokyčių tėvui bendraujant su vaiku pagal nustatytą tvarką, nes gali atsirasti įvairių nenumatytų priežasčių ir aplinkybių.
    24. Apeliantas (atsakovas) K. M. pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, jog nebuvo išklausyta vaiko nuomonė dėl bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo. Tačiau pažymėtina, jog tiek tarptautiniuose dokumentuose, tiek CK nustatyta, kad vaiko nuomonės išklausymas dėl su juo susijusių klausimų yra fundamentalus principas, bet nėra absoliutus, o priklauso nuo vaiko brandos ir amžiaus, kitų konkrečių bylos aplinkybių. Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Nagrinėjau atveju spręstina, jog ta aplinkybė, kad šalių sūnus nebuvo tiesiogiai išklausytas teisme, nesudaro pagrindo naikinti priimtą teismo sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nuosekliai vadovavosi kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose ir išsamiai analizavo bei vertino bylos aplinkybes, rėmėsi Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, kitais byloje esančiais įrodymais.
    25. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. CK 3.178 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateikta išvada byloje yra oficialus rašytinis įrodymas, tačiau jos duomenys neturi teismui išankstinės galios, todėl tokia išvada teismui nėra privaloma. Išvada yra tik vienas iš įrodymų byloje ir teismas nėra jos saistomas. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, spręsdamas ginčą, teismas visus byloje pateiktus įrodymus vertina vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikimu, taigi įvertina ne tik institucijos išvadą, bet ir kitus šalių pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės K. I. C. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, laikytinas nepagrįstu.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas – advokato teisinei pagalbai apmokėti 2 786,29 Eur bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, 78,05 Eur išlaidas už vertimo paslaugas ir 30 Eur kelionės išlaidas. Atsakovo advokato išlaidos nurodytos nagrinėjant ginčą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, teismas šių išlaidų iš ieškovės atsakovui nepriteisė.
    2. Atsakovas K. M. apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos 2 786,29 Eur šioje byloje nepriteistinos, kadangi bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme teismas jas įvertino. Kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka.
    3. Nagrinėjant šią civilinę bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiami du materialieji šalių reikalavimai – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmą kartą pirmosios instancijos teisme metu turėjo 2 786,29 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Visos atsakovo nurodytos prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti susiję su reikalavimu dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pagrindinis ginčas ir atsakovo reikštas reikalavimas byloje susijęs būtent su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu). Kadangi šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove (sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs), pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai laikė, jog atsakovas ginčą šioje dalyje pralaimėjo ir atsakovui bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisė.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

    1. Šalių apeliacinius skundus tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis), šalims viena iš kitos neatlygintinos ir nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
    2. Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

13Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo

    1. Atsakovas M. M. prašo paskirti ieškovei K. I. C. 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikimą, pusę šios sumos paskiriant atsakovui.
    2. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
    3. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.
    4. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su ieškovės veiksmais bylos nagrinėjimo teisme metu, visetas nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (neteikė teismui duomenų apie tikrąją savo turtinę padėtį), t. y. sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti, nustatant, kad atsakovas K. M. (K. M.) (asmens kodas ( - )) su sūnumi L. L. C. (L. L. C.) (asmens kodas ( - ) bendrauja paskutinį mėnesio savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.

16Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

17Atsakovo K. M. (K. M.) prašymą dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo atmesti.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai