Byla 2K-2-489/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Prano Makausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio.

3Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 209 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir A. Janušauskui paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. J. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams.

5Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7A. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. dirbdamas UAB „M“ ( - ) direktoriumi ir tuo pat metu atlikdamas šioje bendrovėje kasininko pareigas, iš UAB „M“ kasos išsimokėjęs sau kaip avansą (503 292,58 Lt), iš šios bendrovės banko sąskaitų paėmęs grynuosius pinigus (354 725 Lt), iš bendrovės banko kortelės sąskaitos, buvusios AB SEB bankas, taip pat paėmęs grynuosius pinigus (1 173 250 Lt), taip iš viso paėmęs 2 031 267,58 Lt, dėl 869 313,32 Lt nepateikęs dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „M“ veikloje bei jų į įmonės kasą negrąžinęs, pasisavino 869 313,32 Lt UAB „M“ piniginių lėšų. Po bankroto bylos iškėlimo UAB „M“ bankroto administratoriui – UAB „Verslo konsultantai“ įgaliotajam asmeniui neperdavė UAB „M“ kasoje buvusių 239 406,17 Lt grynųjų pinigų, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą, ir jas paėmė, taip pasisavino 239 406,17 Lt UAB „M“ piniginių lėšų. A. J. trimis kasos pajamų orderiais įformino, kad jis įneša į kasą 30 200 Lt, tačiau įnešė tik 4000 Lt, taip pasisavino 26 200 Lt UAB „M“ piniginių lėšų; 2007 m. nuo vasario 2 d. iki spalio 9 d. pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus kasos pajamų orderius iš UAB „A“ direktorės E. B. gavo 365 300 Lt grynųjų pinigų, tačiau šių grynųjų pinigų į UAB „M“ kasą neįnešė, juos paėmė bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą, ir pasisavino 365 300 Lt UAB „M“ piniginių lėšų. Taip A. J. iš viso pasisavino jam einamų pareigų pagrindu patikėtą didelės – 1 500 219,49 Lt vertės svetimą turtą ir padarė UAB „M“ 1 500 219,49 Lt turtinę žalą.

8Be to, A. J. nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. dirbdamas UAB „M“ direktoriumi ir tuo pat metu vykdydamas kasininko pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bendrovėje, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. organizavo bei pats apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ atskirus punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija 2008 m. balandžio 17 d., Nr. 370) 3, 51 punktus. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 4 d. laikotarpio UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

9Be to, A. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 4 d., dirbdamas UAB „M“ direktoriumi (pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir pagal UAB „M“ įstatų (įregistruotų 2004 m. birželio 10 d.) 6.6 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą), būdamas atsakingas už UAB „M“ veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas – pasisavindamas 1 500 219,49 Lt įmonės apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „M“ bankrotą bei padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: Kauno apskrities VMI – 469 034,90 Lt, VSDFV Prienų skyriui – 348 267,02 Lt, UAB „M“ darbuotojams – 345 121,15 Lt ir kitiems juridiniams asmenims – 1 049 535,29 Lt.

10Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas P. Makauskas kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalis, kuriose A. J. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę.

11Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, todėl nepagrįstai A. J. neskyrė laisvės apribojimo bausmės. Teismai, visiškai neįvertino BK 41 straipsnio siekto tikslo, jog teismo paskirta bausmė privalomai atitiktų du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skunde pažymėta, kad paskirta bausmė negali prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose, teismai panaikino galimybę A. J. būnant laisvėje greičiau ir tinkamai atlyginti padarytą turtinę žalą bei nenutrūkstamai vykdyti kitus įsipareigojimus (išlaikymo teikimą trims nepilnamečiams vaikams).

12Skunde teigiama, kad taip pat buvo netinkamai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Iš teismų nuosprendžių matyti, kad neišsamiai atskleistas nuteistojo A. J. padarytų nusikalstamų veikų turinys, teismai nevertino ir neakcentavo tos aplinkybės, kad konkrečios bylos aplinkybės gali neatitikti BK specialiosios dalies konkrečiuose straipsniuose numatyto nusikaltimo tipinio (rūšinio) pavojingumo ir kitų kriterijų, leidžiančių spręsti dėl bausmės teisingumo.

13Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai itin svarbią reikšmę skundžiamose nuosprendžių dalyse teikė formaliam BK 183 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių aiškinimui. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad skiriant teisingą bausmę yra būtina įvertinti kaltininko ir nukentėjusiojo interesus, jog nė vienam nebūtų suteikta prioritetinė reikšmė, tačiau pati nuosprendžio motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys iš esmės yra prieštaraujančios paties teismo pateiktam aiškinimui, taip pat prieštaraujanti bausmės paskirčiai bei jos tikslams (BK 41 straipsnis).

14Nuteistasis A. J. anksčiau teistas nebuvo, 2010 m. padarytas administracinės teisės pažeidimas (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant automobilį) nelaikytinas itin reikšmingu, pagal bylos medžiagą yra dirbantis; jis turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimu yra priteistas išlaikymas (mokant po 400 Lt kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų ar administracinės teisės pažeidimų nėra padaręs, tačiau šių aplinkybių nelaikė įrodančiomis, kad A. J. padarytų nusikaltimų pavojingumas yra nepalyginamai mažesnis nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas ar kad yra aiškiai mažesnis nuteistojo atsakomybės laipsnis.

15Pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad abiejų instancijų teismai suteikė pirmenybę bausmės nubaudimo paskirčiai, o ne bausmės kompensacinei funkcijai. Teismai netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2, 3 dalies nuostatas. Gynėjo teigimu, teismai visiškai neatskleidė nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų turinio, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje daugiausia dėmesio ir reikšmės skyrė ne teisinio turinio argumentams, o moraliniams priekaištams nuteistojo elgesiui pasisavinant pinigus, privedant UAB „M“ prie bankroto bei apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą.

16Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šie nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti aktyviais veiksmais, siekiant savanaudiškų tikslų. Tačiau visuose paaiškinimuose nuteistasis nurodydavo aplinkybes (nuolatinė buhalterių kaita, jų nemokėjimas naudotis buhalterinės apskaitos programomis, o tai lėmė daugybę klaidų buhalteriniuose dokumentuose, kraustymasis iš vienos UAB „M“ buveinės į kitą ir galimas finansinių dokumentų dingimas; sutikimas su tuo, kad buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir kt.), kurios negali būti kvalifikuojamos kaip atliktos siekiant savanaudiškų tikslų. Visos A. J. veikos pagal savo realų pavojingumą yra ties baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių riba (visiškai nesusietos su smurtiniais nusikaltimais, kuriais yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą ar gyvybę, ar kitomis visuomenei pavojingomis veikomis), nes nuteistasis iš esmės viso bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, nors ir bandė pats mokytis buhalterinės programos ir ja naudotis, tačiau vis tiek buvo daug neaiškumų ir nesklandumų. Nuteistasis nepripažino savo nusikalstamų veiksmų dėl BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nepripažinimas padarytos nusikalstamos veikos negali būti pagrindas nepalankiai vertinti jo asmenybę. Kasatorius nurodo, kad teismai vertino, jog BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra pripažintina sunkiu nusikaltimu, 209 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pripažintina nesunkiu nusikaltimu, 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šios aplinkybės, lemiančios nusikaltimų pavojingumą ir galimybę teismui skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, yra tik formalūs minėtų nusikalstamų veikų požymiai, todėl, nurodant šias veikas kaip nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, antrą kartą yra vertinamas tas pats požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2014).

17Apeliacinės instancijos teismas, nepaskirdamas paskirti laisvės apribojimo bausmės, neužtikrino ne tik nukentėjusiųjų šioje baudžiamojoje byloje – Kauno apskrities VMI, VSDFV Prienų skyriaus, UAB „M“ darbuotojų ir kt. juridinių asmenų – civilinių ieškovų/kreditorių interesų greičiau atgauti pinigus, apsaugos, tačiau kartu iš esmės buvo užkirstas kelias nuteistajam teikti išlaikymą savo trims nepilnamečiams vaikams. Visos nuteistojo vardu įregistruotos transporto priemonės yra areštuotos, tačiau visos transporto priemonės yra 1980-1985 m. gamybos, todėl pardavus šias transporto priemones, gautos lėšos kreditorių reikalavimų nepatenkins, nuteistasis neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, jo banko sąskaitoje nėra jokių piniginių lėšų, todėl vienintelis būdas nuteistajam atsiskaityti su kreditoriais – galimybė dirbti. Nuteistajam grįžus iš pataisos namų, bus itin sunku susirasti naują darbą, tai dar pasunkins galimybę dengti kreditorinius įsiskolinimus ir teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl dėl šių aplinkybių yra būtina pakeisti nuteistajam A. J. taikomą laisvės atėmimo bausmę į su laisvės atėmimo bausme nesusijusią bausmę.

18Kasatorius teigia, kad įstatymas (BK 54 straipsnio 3 dalis) nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ir nepaprastas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013) ir tik joms esant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, kasatorius teigia, kad nuteistajam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra netinkama, neatitinkanti bausmės paskirties ir ja siekiamų tikslų.

19Atsiliepimu į nuteistojo A. J. gynėjo advokato P. Makausko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami abiejų instancijų teismų sprendimai, – nepadaryta. Nuteistojo A. J. kaltė padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nustatyta teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais ir nuosprendžiuose aptartais įrodymais, kuriuos teismas vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus klausimus, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą bausmių bendrinimo klaidą – tą padarė tinkamai. Atsiliepime pažymėta, kad A. J. nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, ir už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Kita nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau ir už jos padarymą įstatymų leidėjas numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki trejų metų. Už nusikalstamą veiką (priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai), numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nustatyta bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Kaip teisingai konstatavo abiejų instancijų teismai, visi A. J. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti aktyviais veiksmais, siekiant savanaudiškų tikslų. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lengvinančių aplinkybių nebuvimas neleidžia nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pakankami aiškiai išdėstytos ir kitos aplinkybės, dėl ko A. J. neskirtina laisvės apribojimo bausmė (didelė nusikalstamais veiksmais padaryta žala, pastangų atlyginti ją ar bent jos dalį nebuvimas ir pan.). Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ar bent jos dalį bendrovei ir jos kreditoriams, tokių duomenų nepateikė ir kasacinio skundo autorius. Byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje aptariamų nusikaltimų padarymo nuteistasis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų. Šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant konkrečios kaltininkui skirtinos bausmės dydį, tačiau nė viena iš jų, taip pat ir jų visuma, nepripažinta išimtine aplinkybe. Kasaciniame skunde nepateikti kiti, apeliacinės instancijos teismo neaptarti, svarstytini argumentai ir motyvai, dėl kokių priežasčių nuteistajam neskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 2, 3 dalies nuostatos.

20Kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl BK normų taikymo skiriant A. J. bausmę

22Už nusikalstamą veiką teismo nuosprendžiu pagal BK skiriama bausmė, t. y. valstybės prievartos priemonė, teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius.

23BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

24Priešingai negu nurodo kasatorius, pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K–544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). Tai yra BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

25Pagal kitas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles, individualizuojant bausmę, pirmiausiai vertintinos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumas, padarymo stadija, kaltės rūšis ir forma, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Po to atsižvelgiama į kitas baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmės skyrimo taisykles.

26Baudžiamasis įstatymas parenkant konkrečią sankciją už skiriamą nusikalstamą veiką teismams nenumato jokio reikalavimo atlikti lyginamąją tipinio (rūšinio) nusikaltimo pavojingumo analizę ir pateikti vertinimus šiuo klausimu. Toks nusikaltimo pavojingumo apibūdinimas teorinė nuostata, naudojama lyginant ir aiškinant nusikalstamų veikų sankcijų ribas, kaltininko nubaudimo galimybes. Kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės atskirai neanalizuotos pagal BK specialiosios dalies konkrečiuose straipsniuose numatytų nusikaltimų tipinį (rūšinį) pavojingumą, nerodo jokio netinkamo BK normų taikymo ar BPK pažeidimų.

27Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas A. J. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnio 1 dalį parinkdamas ir motyvuodamas sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, BK 41 ir 54 straipsniuose esančias bausmių skyrimo taisykles taikė tinkamai. Šio teismo nuosprendyje pagal BK 54 straipsnio kriterijus įvertinta tiek šio nuteistojo padarytos veikos, tiek kaltininko asmenybė. Šis teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra nustatytų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas konkrečias aplinkybes, apibūdinančias tiek A. J. padarytas nusikalstamas veikas veiką, tiek nuteistojo asmenybę, jam paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinkanti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę. Tokia bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

28Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo skundą patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek baudžiamojo įstatymo taikymo tiek bausmės griežtumo aspektu įvertino, kad už visas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta. Teismas prie tokios išvados priėjo dar kartą apžvelgęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, minimas apeliaciniame skunde ir iš dalies pakartotas kasaciniame skunde, pakartotinai įvertinęs nuteistojo asmenybę.

29Byloje nustatyti keletą metų trukę, sąmoningai atlikti statybų bendrovės direktoriaus veiksmai su jo žinioje buvusiu didelės vertės (net 1 500 219,49 Lt ) bendrovės lėšų pasisavinimu, apgaulingu UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, sąmoningu blogu bendrovės valdymu, nulėmusiu jos bankrotą, kai tokie veiksmai atlikti be objektyvaus pagrindimo, suvokiant atliktų veiksmų prieštaravimą teisės normoms, negali būti vertinami kaip mažai pavojingi ar esantys vien ties civilinės atsakomybės užtraukimo riba. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs A. J. paskirtų bausmių subendrinimo klaidą, galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažino pusmečiu, jos dydį nustatydamas lygų už sunkiausią A. J. padarytą nusikaltimą paskirtai laisvės atėmimo bausmei.

30Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. A. J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti teismų sprendimus dėl paskirtos bausmės rūšies nėra teisinio pagrindo.

31Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos skundžiamus teismų sprendimus reikėtų keisti ir už visus padarytus nusikaltimus skirti A. J. laisvės apribojimo bausmes.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo A. J. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 6. Teisėjų kolegija... 7. A. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m.... 8. Be to, A. J. nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2008 m.... 9. Be to, A. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d.–2008... 10. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas P. Makauskas kasaciniu skundu prašo... 11. Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį... 12. Skunde teigiama, kad taip pat buvo netinkamai taikytos BK 54 straipsnio 3... 13. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai itin svarbią reikšmę... 14. Nuteistasis A. J. anksčiau teistas nebuvo, 2010 m. padarytas administracinės... 15. Pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad abiejų instancijų teismai suteikė... 16. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šie nusikaltimai yra tyčiniai,... 17. Apeliacinės instancijos teismas, nepaskirdamas paskirti laisvės apribojimo... 18. Kasatorius teigia, kad įstatymas (BK 54 straipsnio 3 dalis) nereikalauja... 19. Atsiliepimu į nuteistojo A. J. gynėjo advokato P. Makausko kasacinį skundą... 20. Kasacinis skundas atmestinas.... 21. Dėl BK normų taikymo skiriant A. J. bausmę... 22. Už nusikalstamą veiką teismo nuosprendžiu pagal BK skiriama bausmė, t. y.... 23. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 24. Priešingai negu nurodo kasatorius, pagal nuosekliai plėtojamą teismų... 25. Pagal kitas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles, individualizuojant... 26. Baudžiamasis įstatymas parenkant konkrečią sankciją už skiriamą... 27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas A. J. pagal BK 183... 28. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo skundą patikrinęs... 29. Byloje nustatyti keletą metų trukę, sąmoningai atlikti statybų bendrovės... 30. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali... 31. Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžių turinys... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Nuteistojo A. J. gynėjo kasacinį skundą atmesti....