Byla 1A-203-309/2020
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, nuteistojo V. M. gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 5 val., išskyrus, jei namie nebūnama dėl darbo ar mokymosi; nevartoti alkoholinių gėrimų;

4pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 500 eurų) bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 5 val., išskyrus, jei namie nebūnama dėl darbo ar mokymosi; nevartoti alkoholinių gėrimų, ir 30 MGL (1 500 eurų) bauda.

6Vadovaujanti BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant: būti namuose nuo 21 val. iki 5 val., išskyrus, jei namie nebūnama dėl darbo ar mokymosi; nevartoti alkoholinių gėrimų, ir 20 MGL (1 000 eurų) dydžio bauda, ją sumokant iki 2020 m. gruodžio 31 d.

7Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką V. M. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. kovo 26 d. 23.50 val. iki 2019 m. kovo 27 d. 13.15 val. ir nuo 2019 m. gruodžio 27 d. 20.36 val. iki 2019 m. gruodžio 28 d. 10.45 val., t. y. 2 paros, prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms.

8Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 28 d.

9Vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Mercedes Benz E220“, valst. Nr. ( - ), kartu su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu, konfiskavimas.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

121. V. M. nuteistas už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2019 m. kovo 26 d., apie 23.30 val., ( - ), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, ranka sudavė vieną smūgį savo šeimos nariui – seseriai A. M. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

132. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 27 d., apie 20.30 val., ( - ), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. ( - ), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“ Nr. ARFL-0102 (patikros Nr. 1088704), jam buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

14II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

153. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti:

16uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti transporto priemonę 3 metus, pakeisti į draudimą vairuoti transporto priemonę 1 metus;

17V. M. veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pripažinti mažareikšme ir dėl šios veikos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės;

18į paskirtos baudos sumą įskaityti V. M. atliktą 500 Eur mokėjimą, nustatant, kad jis turi sumokėti 500 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d.

193.1. Skunde nuteistojo gynėjas pažymi, kad svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, anksčiau nebuvo teistas, kritiškai vertina savo elgesį, tačiau teismas paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę, viršijančią jos vidurkį, nors asmeniui, pirmą kartą traukiamam atsakomybėn už tokią veiką, turėtų būti skirta poveikio priemonė, neviršijanti vidurkio ar net artima minimumui. Mano, kad šiuo atveju bausmės paskirtis visiškai būtų įgyvendinta uždraudus V. M. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui.

203.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad V. M. atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas priėmus teismui baudžiamąjį įsakymą, kuris buvo panaikintas, nes V. M. siekė bausmės skyrimo, nesusijusio su realiu laisvės suvaržymu, t. y. arešto bausme, paties prokuroro siūlymu papildoma poveikio priemonė specialios teisės atėmimas buvo taikyta 2 metams. Bylą išnagrinėjęs teismas nemotyvavo, kodėl, iš esmės nepasikeitus jokioms aplinkybėms, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, buvo skirta daug griežtesnė poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 metams. Pažymi, kad vien bylos svarstymas teisme negali būti pakankamu pagrindu griežtinti poveikio priemonę.

213.3. Be to, nuteistojo gynėjo teigimu, nors V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir neginčijo jos faktinių aplinkybių, teismas, nepaisant to, privalėjo priimti teisingą ir motyvuotą nuosprendį. Pažymi, kad teismas, nustatęs, jog asmens veikoje nėra nusikaltimo sudėties ar veika nėra tiek pavojinga, kad asmenį būtų tikslinga traukti baudžiamojon atsakomybėn, privalo vertinti bylos nutraukimo ar asmens atleidimo nuo atsakomybės dėl mažareikšmiškumo klausimą.

223.4. Pasak V. M. gynėjo, pastarojo veika dėl A. M. 2019 m. kovo 26 d. sukelto fizinio skausmo nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų tikslinga taikyti už tai baudžiamąją atsakomybę. Akcentuoja, kad BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Nors V. M. delnu sudavė sesei į veidą, tačiau, įvertinus jos pačios pasisakymus matyti, jog tai įvyko tarpusavio konflikto metu, V. M. netyčia sugadinus tualeto bakelį. V. M. paaiškino, kad jo veiksmas buvo siekis pašalinti sesę iš akiračio ir išvengti jos priekaištų, o ne sukelti BK 140 straipsnyje numatytus padarinius. Pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta nuteistojo tyčia sukelti nukentėjusiajai skausmą, jokių liekųjų pasekmių nukentėjusiajai nekilo, V. M. bei A. M. ir toliau gyvena kartu. Taigi, nors V. M. veika formaliai galėjo atitikti BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, tačiau jos padariniai nebuvo tiek pavojingi, kad būtų teisinga taikyti V. M. baudžiamąją atsakomybę. Mano, kad šiuo atveju teismas turėjo pagrindą taikyti BK 37 straipsnio nuostatas – atleisti V. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

233.5. Skunde taip pat nurodoma, kad atleidus V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius, Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi jam buvo paskyręs poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius. 2020 m. birželio 1 d., pradėjus priverstinio vykdymo procesą, bauda buvo sumokėta, nors jau buvo atnaujintas tyrimas ir nustojo galioti nutartis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą buvo sumokėta, o teismui priėmus skundžiamą nuosprendį, ši poveikio priemonė nebuvo skirta, nuteistojo gynėjas prašo šį mokėjimą pripažinti ir įskaityti kaip baudos, skirtos ginčijamu nuosprendžiu už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, mokėjimą, nustatant, kad galutinis likęs mokėjimas yra 10 MGL, t. y. 500 Eur.

244. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras L. Vitkus prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį:

25V. M. pripažinti kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą;

26vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2811 straipsnio 1 dalį, subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę V. M. paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. iki 5 val., išskyrus, jei namie nebūnama dėl darbo ar mokymosi, nevartoti alkoholinių gėrimų, ir 60 MGL (3 000 eurų) baudą;

27vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 5 val., išskyrus, jei namie nebūnama dėl darbo ar mokymosi, nevartoti alkoholinių gėrimų, ir 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą, kurią nustatyti sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2020 birželio 26 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

284.1. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam baudą, neteisingai įvertino jo asmenybės ir padarytos veikos pavojingumą, todėl paskyrė jam pastarojo asmenybės ir padarytos veikos pavojingumo neatitinkančią bausmę, t. y. nepagrįstai paskyrė V. M. mažesnę negu baudžiamojo įstatymo numatytos bausmės minimumas baudą, kuri neleis įgyvendinti visų skiriamos bausmės tikslų. Pažymi, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės instituto paskirties. Tam, kad bausmė galėtų atlikti tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos funkcijas, ji turi būti realiai efektyvi ir daryti adekvatų poveikį asmens turtiniams bei asmeniniams interesams.

294.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, kuris, anot įstatymo leidėjo, pasižymi mažesniu pavojingumo laipsniu negu baudžiamajame įstatyme numatyta nusikalstama veika, gali būti skiriama didesnė arba tik labai nežymiai mažesnė bauda už tą, kuri šiuo atveju buvo skirta asmeniui, kuris jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, tačiau nepraėjus metams vėl padarė naują nusikalstamą veiką (BK 2811 straipsnio 1 dalis). Prokuroro vertinimu, tokia bausmė, kuri yra artima bausmei už padarytą mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, neatitinka teisingumo principo, kuriuo vadovavosi baudą skyręs teismas, taip pat neatitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumo ir nėra pakankama bausmė jos paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti.

304.3. Prokuroras pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tai yra institutas, taikomas individualizuojant bausmę asmeniui, kurio asmenybė ir padaryta nusikalstama veika pasižymi daug mažesniu pavojingumu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-302-489/2019). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126- 693/2018).

314.4. Apeliantas akcentuoja, kad V. M. skirta bausmė už dvi nusikalstamas veikas, padarytas jam esant neblaiviam – už smurtą artimoje aplinkoje, kai V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė ranka smūgį savo šeimos narei – seseriai A. M. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ir už kelių eismo transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. V. M. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nuosprendžio priėmimo metu jis buvo neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. 1. 16–19), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės: nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip svarbi aplinkybė teismo buvo įvertinta tai, kad teismo posėdyje nuteistasis nurodė sergantis cukriniu diabetu (cukralige).

324.5. Prokuroro manymu, individualizuojant bausmę V. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jo asmenybė jau buvo įvertinta atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nustatytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad V. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau nepraėjus metams nuo dienos, kai V. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis padarė naują nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą būdamas neblaivus.

334.6. Apeliantas akcentuoja, kad vairuodamas kelių eismo transporto priemonę neblaivus, V. M. padarė šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuodamas neblaivus kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, abu jo padaryti nusikaltimai buvo tyčiniai. V. M. suvokė ir norėjo sukurti atitinkamus padarinius naudodamas fizinį smurtą prieš savo seserį, taip pat jis tyčia sėdo už transporto priemonės vairo būdamas neblaivus, siekdamas neblaivus vairuoti automobilį, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas). Kaip teisme nurodė pats V. M., jis buvo pastebėtas ( - ) lenkiantis kertant ištisinę liniją, todėl apie tai buvo pranešta policijai ir jis buvo sustabdytas. Taigi, būdamas neblaivus, V. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tamsiu paros metu, esant eismo sąlygoms, reikalaujančioms didesnio vairuotojų atsargumo, kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Todėl manytina, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus. Taip pat, prokuroro manymu, vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas nepagrįstai suteikė išskirtinės reikšmės nuteistojo ligai – cukriniam diabetui, tinkamai neįvertino to, kad nuteistasis, nors ir nėra praeityje teistas, tačiau per paskutinius 5 metus 4 kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus administracine tvarka, 3 kartus iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tinkamos vairavimo tvarkos nesilaikymą. Prokuroro vertinimu, nuteistojo liga nedaro nei jo, nei jo padarytų nusikalstamų veikų mažiau pavojingomis, nors į šią aplinkybę ir reikia atsižvelgti skiriant nuteistajam galutinę bausmę. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo niekuo ne mažiau pavojingos negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, nuteistojo asmenybė nelaikytina mažiau pavojinga, nes jis buvo mažiau nei prieš metus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto artimoje aplinkoje, praeityje keletą kartų buvo baustas administracine tvarka ir abi nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad nuteistojo padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai yra atsitiktinio požiūrio, ar panašių, šiuo atveju, aktualių taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, aplinkybių. Pažymi, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes toks baudžiamojo įstatymo taikymas neatitiktų bausmės paskirties.

344.7. Pasak prokuroro, nuteistasis galėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, o to nepadaręs ir pasirinkęs neteisėtai veikti, jis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius, taigi ir jo turtinės padėties pablogėjimą. Tai vertintina kartu su aplinkybe, jog nuteistasis jau buvo praeityje susidūręs su baudžiamuoju procesu, jis turėjo žinoti apie pasekmes kilsiančias jam padarius naują nusikaltimą nepraėjus metams nuo tos dienos, kai jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to darytina išvada, kad teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė tam, kad nuteistasis neteko darbo, o jo transporto priemonė bus konfiskuojama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, ir nepagrįstai konstatavo, kad net ir minimalios baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės skyrimas jam būtų aiškiai neproporcingas.

355. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti.

36III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

376. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato D. Vaičiulio ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. Vitkaus apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

38Dėl nuteistojo V. M. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliacinio skundo

397. Nuteistojo V. M. gynėjas advokatas D. Vaičiulis apeliaciniame skunde prašo: uždraudimą V. M. naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti transporto priemonę 3 metus, pakeisti į draudimą vairuoti transporto priemonę 1 metus; V. M. veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pripažinti mažareikšme ir dėl šios veikos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės; į paskirtos baudos sumą įskaityti V. M. atliktą 500 Eur mokėjimą, nustatant, kad jis turi sumokėti 500 Eur iki 2020 m. gruodžio 31 d.

408. Nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93-788/2017, 2K-128-489/2020).

419. V. M. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį savo šeimos nariui – seseriai A. M. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Iš nuteistojo V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) matyti, kad jis, būdamas neblaivus, susipyko su seserimi A. M., nes sesuo jam pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo, po to, jam nugriuvus ant klozeto ir iš jo pradėjus bėgti vandeniui, o seseriai A. M. dėl to pradėjus šaukti, jis, supykęs ant sesers, kad ji jam, vyresniam, aiškina, norėdamas, kad sesuo ant jo nešauktų, delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą (1 t., b. l. 84–85; 2 t., b. l. 25–26). Teisiamajame posėdyje V. M. parodė, kad po to, kai jis, būdamas neblaivus, užkliudė klozetą ir pradėjo bėgti vanduo, o sesuo jį sugriebė už pečių ir papurtė, jis pastarajai sudavė į veidą. Tai buvo tik pliaukštelėjimas, o ne smūgis, jis, būdamas neblaivus, taip reagavo į sesers veiksmus. Jis neturėjo tikslo sukelti seseriai skausmo, labai gailisi taip pasielgęs, anksčiau taip nėra padaręs. Po šio įvykio jie su seserimi iš karto susitaikė, toliau kartu gyvena tėvų name (2 t., b. l. 77–78). Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), kad, kai ji pamatė, jog brolis V. M. sudaužė klozetą ir iš jo bėga vanduo, jai valant vandenį, tarp jos ir brolio kilo konfliktas, kurio metu V. M. sudavė jai vieną kartą delnu į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Nurodė, kad jai sužalojimų brolis nepadarė, sumušimo žymės nėra, todėl ji pas medicinos ekspertus nevyks, medikų pagalba jai nereikalinga. Brolis prieš ją smurtavo pirmą kartą (1 t., b. l. 33–35). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. M. nurodė, kad tąkart konfliktą tarp jos ir brolio V. M. išprovokavo jos emocijos, nes ji buvo labai supykusi dėl iš klozeto bėgančio vandens. Kai ji bandė išvesti brolį iš kambario, pastarasis jai pliaukštelėjo. Konfliktas tuo ir pasibaigė, ryte jie su broliu susitaikė. Brolio veiką ji vertina kaip mažareikšmę, nes savo veiksmais pastarasis jai jokių didelių pasekmių nesukėlė (2 t., b. l. 79).

4210. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad tarp neblaivaus V. M. ir jo sesers A. M. įvyko konfliktas dėl mažareikšmės dingsties, t. y. dėl to, kad V. M. užkliudė klozetą ir iš jo pradėjo bėgti vanduo. Nukentėjusioji nurodė, kad šis konfliktas kilo todėl, kad ji labai emocingai sureagavo į brolio veiksmus, buvo labai supykusi dėl iš klozeto bėgančio vandens. Konfliktas truko labai trumpai, brolis V. M. jai tik pliaukštelėjo delnu per veidą, sužalojimų nepadarė, sumušimo žymės nebuvo, jie ryte susitaikė, tokie brolio veiksmai buvo vienkartiniai, anksčiau jis prieš ją niekada nesmurtavo. V. M. paaiškino, kad jis netinkamai sureagavo į sesers priekaištus ir pastarosios veiksmus jį papurtant, nurodė, kad labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, atsižvelgusi į nukentėjusiajai suduoto smūgio stiprumą, jo sudavimo aplinkybes ir priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors V. M. veiksmai formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau jie nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė ir griežčiausia teisinė priemonė (ultima ratio), todėl jos taikymas negali būti formalus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti V. M. BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. M. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį naikintina, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam nutrauktina (BPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4311. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

4412. Bylos duomenimis V. M. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,76 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 115)), automobilį vairavo tamsiu paros metu – vairuojantis neblaivus buvo sustabdytas 2019 m. gruodžio 27 d., apie 20.30 val., automobilį vairavo ( - ) mieste ir rajone – kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, taksi automobiliu nuvažiavo iki ( - ) gatvės ir įsėdo į savo automobilį, ( - ) jį, lenkiantį kitą automobilį per ištisinę liniją, pamatęs asmuo pranešė apie tai policijai ir jis ( - ) buvo sustabdytas (2 t., b. l. 78). Taigi akivaizdu, kad V. M., vairuodamas neblaivus, kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, jis elgėsi labai neatsakingai ir nerūpestingai.

4513. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, taip pat tai, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė V. M. baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), anksčiau nebuvo teistas, kritiškai vertina savo elgesį, nėra pakankamas pagrindas tenkinti apelianto prašymą ir trumpinti V. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, V. M. teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų suvaržymų, ribojančių jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką nusikalstamą veiką.

4614. Neteisus V. M. gynėjas skunde teigdamas, kad V. M. atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas priėmus teismui baudžiamąjį įsakymą, kuris buvo panaikintas, nes V. M. siekė bausmės skyrimo, nesusijusio su realiu laisvės suvaržymu, t. y. arešto bausme, ir prokuroro siūlymu papildoma poveikio priemonė specialios teisės atėmimas buvo taikyta 2 metams. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamajam V. M. buvo pranešta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir V. M. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlytina galutine subendrinta bausme – areštu 50 parų bei baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus (2 t., b. l. 31–33). Kadangi V. M. gynėjas advokatas D. Vaičiulis pateikė prokurorui prašymą neteikti tvirtinti baudžiamojo įsakymo priėmimui teikimo V. M. atžvilgiu (2 t., b. l. 35), prokuroras L. Vitkus 2020 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą baigti kaltinamojo akto surašymu (2 t., b. l. 38–39). 2020 m. kovo 2 d. V. M. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui (2 t., b. l. 64). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad V. M. atžvilgiu baudžiamasis įsakymas nebuvo priimtas (2 t., b. l. 12–14) ir jam nebuvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 2 metams, nuteistojo gynėjo skundo argumentas, kad teismas, skirdamas šią poveikio priemonę 3 metams, paskyrė daug griežtesnę baudžiamojo poveikio priemonę nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu, atmetamas kaip nepagrįstas.

4715. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtinus Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnio 1 dalis), V. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (1 t., b. l. 9–10), ir šią įmoką V. M. sumokėjo (2 t., b. l. 95). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu V. M. tokia pati baudžiamojo poveikio priemonė nepaskirta, o baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės į paskirtą bausmę įskaityti atliktos baudžiamojo poveikio priemonės, nuteistojo V. M. gynėjo prašymas į jo ginamajam paskirtą bausmę įskaityti pastarojo sumokėtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad nuteistasis V. M. turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu grąžinti jam pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartį sumokėtą 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

48Dėl prokuroro L. Vitkaus apeliacinio skundo

4916. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė V. M. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 30 MGL baudą. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pripažinti V. M. kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė V. M. mažesnę negu baudžiamojo įstatymo numatytos bausmės minimumas baudą.

5017. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam V. M. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgė į tai, kad V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau jis nebuvo teistas (2 t., b. l. 12–14), yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 16–19), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bausmę – baudą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo būtina taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti V. M. mažesnę bausmę, negu sankcijoje numatytas bausmės – baudos – vidurkis. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad: 1) V. M. neteko darbo, nes jo darbas buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu; 2) V. M. turi sveikatos sutrikimų – serga cukriniu diabetu; 3) teismas konfiskuoja V. M. transporto priemonę, turinčią ekonominę vertę – jos vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 2570 Eur, o su PVM – 3 110 Eur.

5118. Pažymima, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017, 2K-151-489/2019). Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistajam. Taigi taikyti V. M. BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

5219. Minėta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių. Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų, visiškai sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai išskirtinėmis aplinkybėmis laikė tai, jog V. M. neteko darbo, jo transporto priemonė konfiskuojama, be to, jis serga cukriniu diabetu. Atkreiptinas dėmesys, kad V. M., dirbdamas vairuotoju, t. y. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones atliekant darbines funkcijas jam yra būtina, pavartojęs alkoholinių gėrimų, privalėjo būti itin atidus ir rūpestingas vertindamas savo būklę bei galimybę vairuoti transporto priemonę, tačiau elgėsi priešingai ir dėl to, t. y. tik dėl savo paties kaltės, neteko teisės vairuoti transporto priemones, o kartu – ir darbo. Kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, nuteistasis galėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, o to nepadaręs ir pasirinkęs neteisėtai veikti, jis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius, taigi ir jo turtinės padėties pablogėjimą. Byloje nustatyta, kad V. M. automobilį vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, ir savo veiksmais padarė tyčinę nusikalstamą veiką, taigi automobilis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl teismas pagrįstai nusprendė automobilį konfiskuoti. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog V. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas, nepagrįstai akcentavo šio automobilio vertę (3 310 Eur su PVM) ir tai laikė aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog V. M. turi sveikatos problemų – serga cukriniu diabetu. Pats nuteistasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis neturi neįgalumo, medicininių dokumentų, patvirtinančių jo ligą, teismui nepateikė. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias įvertinęs teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, mažinančiomis V. M. padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – minimalios baudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai V. M. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Kadangi nei nuteistojo gynėjo, nei prokuroro skunduose V. M. kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neginčijamas, prokuroro skundas tenkinamas iš dalies – V. M. dar kartą nebepripažįstamas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai nuteistajam V. M. gali būti pasiekti paskyrus pastarajam mažesnę bausmę, negu prašo prokuroras.

5320. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 17 punkte nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai V. M. gali būti pasiekti paskyrus jam pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį minimalią – 50 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė skirtina 33 MGL (1 650 Eur) dydžio bauda.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Nutarė

55Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti.

56Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės subendrinimą su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį, ir V. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį jam nutraukti.

57Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio1 dalį, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: V. M., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio1 dalį, paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

58Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. M. paskirti 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

59Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką V. M. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. kovo 26 d. 23.50 val. iki 2019 m. kovo 27 d. 13.15 val. ir nuo 2019 m. gruodžio 27 d. 20.36 val. iki 2019 m. gruodžio 28 d. 10.45 val., t. y. 2 paras, prilyginant jas 4 MGL dydžio baudai.

60Kitą nuosprendžio dalį, įskaitant ir nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 28 d., ir automobilio ,,Mercedes Benz E220“, valst. Nr. ( - ), kartu su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu, konfiskavimas, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio... 4. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 500 eurų) bauda.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrintos visiško... 6. Vadovaujanti BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 7. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką V. M. įskaitytas... 8. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 9. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 10. Teisėjų kolegija... 11. I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 12. 1. V. M. nuteistas už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2019 m. kovo... 13. 2. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 27 d., apie 20.30... 14. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 15. 3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašo... 16. uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti transporto... 17. V. M. veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pripažinti mažareikšme ir dėl... 18. į paskirtos baudos sumą įskaityti V. M. atliktą 500 Eur mokėjimą,... 19. 3.1. Skunde nuteistojo gynėjas pažymi, kad svarstydami uždraudimo naudotis... 20. 3.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad V. M. atsakomybės klausimas buvo... 21. 3.3. Be to, nuteistojo gynėjo teigimu, nors V. M. prisipažino padaręs... 22. 3.4. Pasak V. M. gynėjo, pastarojo veika dėl A. M. 2019 m. kovo 26 d. sukelto... 23. 3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad atleidus V. M. nuo baudžiamosios... 24. 4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 25. V. M. pripažinti kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 MGL... 26. vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 140... 27. vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu... 28. 4.1. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 29. 4.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos... 30. 4.3. Prokuroras pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės... 31. 4.4. Apeliantas akcentuoja, kad V. M. skirta bausmė už dvi nusikalstamas... 32. 4.5. Prokuroro manymu, individualizuojant bausmę V. M. už jo padarytas... 33. 4.6. Apeliantas akcentuoja, kad vairuodamas kelių eismo transporto priemonę... 34. 4.7. Pasak prokuroro, nuteistasis galėjo numatyti ir įvertinti galimas... 35. 5. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą... 36. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. 6. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato D. Vaičiulio ir Šiaulių apygardos... 38. Dėl nuteistojo V. M. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliacinio skundo ... 39. 7. Nuteistojo V. M. gynėjas advokatas D. Vaičiulis apeliaciniame skunde... 40. 8. Nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios... 41. 9. V. M. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio... 42. 10. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad tarp neblaivaus V. M. ir jo sesers... 43. 11. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. M. paskirta baudžiamojo poveikio... 44. 12. Bylos duomenimis V. M. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą... 45. 13. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, taip pat... 46. 14. Neteisus V. M. gynėjas skunde teigdamas, kad V. M. atsakomybės klausimas... 47. 15. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 4 d.... 48. Dėl prokuroro L. Vitkaus apeliacinio skundo ... 49. 16. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 54... 50. 17. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 51. 18. Pažymima, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje... 52. 19. Minėta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje... 53. 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 17 punkte nurodytas... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 55. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 26 d.... 56. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 26 d.... 57. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 26 d.... 58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 59. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į... 60. Kitą nuosprendžio dalį, įskaitant ir nuosprendžio dalį, kuria,...