Byla e2-816-294/2020
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjai Dianai Jonaitytei, atsakovo atstovui advokatui Marijui Sakalauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Biotecha“ ieškinį atsakovui UAB „3T-Transfers technologies for textille“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3Ieškovas ieškinyje ir dalyko patikslinime nurodo, kad UAB „BIOTECHA“ ir UAB „3T – Transfers technologies for textile“ siejo tarpusavio bendradarbiavimas, kuris, pagal nusistovėjusią praktiką, įprastai vykdavo elektroninių susirašinėjimų būdu Atsakovui pateikiant Ieškovui atskirus prašymus - užsakymus dėl prekių – pigmento „PYRISMA T30-01“ (toliau – Prekės) – pateikimo Atsakovui, t.y. nesudarant rašytinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių. Kitaip tariant, Atsakovas (jo atstovas) elektroniniu būdu kreipdavosi į Ieškovą (jo atstovą) su prašymais (užsakymais) tikslu įsigyti jam reikalingų Prekių ir jų kiekių, kuriuos Ieškovas rezervuodavo, atsižvelgiant į tai, jog Prekės būdavo užsakomos iš trečiosios šalies – gamintojo MERCK, kurios atstovas Lietuvoje ir yra Ieškovas, atitinkamai, Atsakovui nurodant planuojamą jų galimo pateikimo datą, iki kurios Atsakovui buvo sudaryta galimybė Prekių kiekius keisti (didinti/mažinti), apie tai informuojant ir derinant su Ieškovu. 2018 m. birželio 20 d. Atsakovas elektroniniu laišku Ieškovui pateikė keletą skirtingų užsakymų dėl Prekių (jų kiekių) poreikio skirtingais laikotarpiais. Atitinkamai, Ieškovas 2018 m. birželio 21 d. elektroniniu laišku Atsakovui pateikė užsakymų lentelę, kurioje nurodė kokios Prekės ir koks jų kiekis kuriai datai rezervuotas su planuojamomis datomis jas pristatyti - 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. Be kita ko, Ieškovas pabrėžė Atsakovui, jog bus tikslinama informacija dėl Prekių atsiuntimo datos (kadangi lentelėse nurodomos tik planuojamos pristatymo datos, jos nėra tikslios ir yra tik preliminarios). Ieškovas, perdavęs Prekes Atsakovui išrašė šias PVM sąskaitas – faktūras: 2018 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BT014347, kurios bendra suma 14 517,48 Eur, apmokėjimo terminas – 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BT014587, kurios bendra suma – 15 346,33 Eur, apmokėjimo terminas 2018 m. rugpjūčio 30 d. Šios PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos Prekių pristatymo Atsakovui dienomis, ir kurios skiriasi nuo Atsakovui pateiktoje užsakymų lentelėje nurodytų planuojamų Prekių pristatymo datų. Atsakovas niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl Prekių pristatymo ar jų kokybės. Atsakovui preliminariai planuotas Prekių 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikimas dėl nuo Ieškovo nepriklausančių priežasčių (gamintojas MERCK nepagamino reikiamo kiekio) buvo nukeltas į tų pačių metų gruodžio mėnesį. Atitinkamai, Ieškovas nedelsiant, iš anksto, apie tai informavo Atsakovą (2018 m. rugpjūčio mėn.). Ieškovas dar 2018 m. birželio 21 d. elektroniniame laiške Atsakovui buvo nurodęs, jog planuojamos Prekių pristatymo datos gali būti tikslinamos. 2019 m. balandžio 1 d. Ieškovas pateikė Atsakovui pretenziją dėl pavėluoto mokėjimo už prekes. 2019 m. balandžio 12 d. Atsakovas pateikė Ieškovui 2019 m. balandžio 11 d. pranešimą apie įskaitymą – atsakymą į Ieškovo pretenziją, kuriame nurodė jog Ieškovas neva pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, kadangi Atsakovui nepristatė Prekių laiku, t.y. 2018 m. rugsėjo 10 d. Atitinkamai, nurodė, jog Atsakovas dėl to neva privalėjo sumokėti bendrą 21 455,31 USD dydžio baudą, kurios pagrįstumo dokumentų kartu su Pranešimu Ieškovui nepateikė, tuo pačiu Ieškovą informuodamas, jog vienašališkai įskaito dalį Ieškovo pateiktų sąskaitų sumų į Atsakovo neva sumokėtos 15 808,75 Eur baudos sumą. Atitinkamai, nurodė, jog dėl to Ieškovės Pretenzijoje nurodytas reikalavimas po įskaitymo sumažėjo ir Atsakovui lieka sumokėti viso 6 537,58 Eur sumą. 2019 m. balandžio 24 d. Ieškovas pateikė Atsakovui atsakymą į Pranešimą, kuriame išdėstė nesutikimo su įskaitymu motyvus. Po ieškinio pateikimo teismui dienos prašo priteisti iš atsakovo 15 808,75 Eur skolą, 1 590,72 Eur paskaičiuotas palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2018-06-21 el. laiške, kuris Ieškovo pateiktas su ieškiniu yra pilnai neatspausdintas, Ieškovas pats 2018-06-26 patvirtino Atsakovui, kad Atsakovo užsakytas 100 kg pigmentas Pyrisma bus pagamintas ir pristatytas Atsakovui 2018-09-10 (t.y. atsiuntė lentelę, savo tam tikrą savo formą, kurioje atsirado papildomas įrašas Atsakovui, jog jo rezervacija perėjo į patvirtinimą, t.y. užsakymas bus įvykdytas). Pažymi, kad Ieškovui atlikus tokį veiksmą, kaip ir buvo iki tol, jis visada pigmentus pristatydavo ir Atsakovas laiku juos gaudavo. Kaip rodė šalių bendradarbiavimo praktika, tai reiškė, jog užsakymo gamyba Merck gamykloje yra patvirtinta kaip skirta Ieškovui parduoti, o šis įsipareigoja ją pristatyti Atsakovui. Tai neabejotinai Ieškovo įsipareigojimas pristatyti jos paties patvirtintas parduoti prekes ir Atsakovo teisėtas lūkestis jas gauti, kaip būdavo šalims bendradarbiaujant iki tol (atlikus kitus iki tol vykusius pirkimus-pardavimus). Ginčo aplinkybėmis pažymėtina ir tai, kad būtent šitos 100 kg pigmento Pyrisma partijos svarbą gauti nustatytu laiku. Todėl Atsakovo atsisakymas tokį pigmentą pristatyti ir neapibrėžtas įsipareigojimas jį pristatyti galbūt tik gruodžio mėnesį (t.y. po 3 mėnesių), neatitiko Ieškovo iki tol deklaruotų įsipareigojimų ir atliktų veiksmų, kuriais jis patvirtintus pigmentus pristatydavo (įsipareigodavo parduoti). Tai neatitiko ir Ieškovo teisėtų lūkesčių ir interesų, galiausiai, verslo logikos. Tai reiškė ir baudų (nuostolių) Atsakovui atsiradimą iš savo užsakovų dėl drabužių nepagaminimo ir nepristatymo laiku – ginčo atveju paminėta partija pigmento buvo reikalinga pasaulinio lygio mados renginio drabužiams gaminti. Ieškovo ieškinio teiginiai, kad pigmento pristatymo datos nebuvo šalims svarbios (nebuvo esminė sąlyga ir pan.), yra visiškai nepagrįstai ir neįrodyti. Atsakovo pateikiami duomenys (šalių susirašinėjimas) su atsiliepimu į ieškinį rodo priešingai. Be to, paminėto pigmento Atsakovas pats parsisiųsti iš JAV negalėjo, nes tokį Merck produktą gali užsakyti ir pirkti tik įgaliotas atstovas Europoje. 3T dar 2018-08-14 informavo Atsakovą, kad Šri lankos įmonė Bodyline Ltd visų nuostolių dėl neįvykdyto užsakymo reikalaus iš 3T, kuri buvo įsipareigojusi pagaminti (nudažyti) atitinkamą drabužių produkciją šiai įmonei. Iš esmės tas pats buvo pakartota ir 2018-08-28 el. laišku, kur 3T gamybos vadovė pabrėžia, kad negavus pigmento iš Ieškovo Atsakovas neatkraus užsakymo už 250 000 eurų Bodyline Ltd. Ieškovui nesugebėjus įvykdyti patvirtinto užsakymo net ir po nurodytos pristatymo datos 2018-09-10, Atsakovas aktyviai pradėjo ieškoti tokio pigmento pakaitalo kitose rinkose. Užsakyto pas Ieškovą pigmento pakaitalas buvo surastas, tačiau jau pavėluotai ir dėl produkcijos nepristatymo laiku Šri lankos bendrovė Bodyline Ltd paskaičiavo 3T nuostolius, kurie Bodyline Ltd patirti daugiausiai dėl laiku nepagamintos produkcijos persiuntimo (papildomo siuntimo). Tas matyti iš pridedamo Bodyline Ltd 2018-11-29 el. pranešimo su nuostolių paskaičiavimu 21 455,31 JAVdolerių sumai, kuris taip pat buvo išsiųstas ir Ieškovui. Ieškovas gavęs šį nuostolių paskaičiavimą 2019-02-20 el. pranešimu, o vėliau ir 2019-03-04 el. pranešimu iš principo patvirtino, kad su nuostolių suma 15 808,75 Eur sumai sutinka, tik tą norėtų kompensuoti iš ateities užsakymų nuolaidos forma, t.y. tarsi norėjo tam tikro skolos mokėjimo Atsakovui atidėjimo (išdėstymo). Taigi Atsakovas savo 2019-04-11 pranešimu apie įskaitymą Ieškovui, vadovaudamasi CK 6.131 str. nuostatomis, įskaitė dalį Ieškovo pateiktų sąskaitų (2018-07-30 sąskaitos Nr. BT 014347 ir 2018-08-20 sąskaitos Nr. BT014587) sumų į 3Tsumokėtos minėtos 15 808,75 Eur baudos sumą. Biotecha 2019-02-20 sutiko su 15 808,75 Eur nuostolių padengimu.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

6Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti.

7Ieškovo ieškinys atmestinas visiškai

8Iš ieškovo atstovės, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad šalys nesutaria dėl atsakovo galimybės atlikti reikalavimų vienašalį įskaitymą.

9Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

10Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo paslaugų santykiai klostėsi dar iki ginčo sąskaitos, už kuriuos atsakovas neatsiskaitė.

11Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

12Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

13Šiuo atveju civilinės bylos apimtis yra platesnė nei nurodoma ieškinyje, tai yra vertinama ne tik atsakovo pareiga atsiskaityti už atliktus užsakymus, bet ir šalių santykiai, pirmiausia, ieškovo įsipareigojimas vykdyti sutartines nuostatas ir užsakymus pateikti laiku.

14CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

15Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodyta praktika).

16Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko savo teises ginti, reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, tačiau neginčijo atsakovo atlikto užskaitymo.

17Vis dėlto įstatyme yra nustatyti ir atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Tai reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų kilęs ginčas eliminuoja galimybę per reikalavimų įskaitymo institutą atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).

18Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apie patirtus nuostolius informavo ieškovą ir iš ieškovo gavo tokį atsakymą, kad 15 808,75 Eur sumą Merck‘as (gamintojas) sutinka kompensuoti iš ateities užsakymų nuolaidos forma (iki 25 proc. nuo užsakymo). Ieškovas mano, kad tai yra geriausias variantas (šalių susirašinėjimas vyko 2019 m. vasario mėn.). Be to, priešingai nei teigia ieškovas, iš pateiktų atsakovo sąskaitų (i.SAF) išklotinės matyti, kad atsakovo patirti nuostoliai yra realūs, skola nebuvo sukurta dirbtinai ir kreditinė skola įtraukta į apskaitą. Atsakovo kreditorius taip pat patvirtino reikalavimą, reikštą atsakovui atlyginti nuostolius.

19Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

20Šiuo atveju matyti, kad atsakovo atliktas įskaitymas buvo iki bylos nagrinėjimo teisme. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovas būtų užginčijęs savo, kaip tiekėjo, civilinę atsakomybę dėl užsakymo nepristatymo (pavyzdžiui, įsiteisėjęs teismo sprendimas ar šalių suderintas susitarimas ir pan.).

21Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

22Kadangi kaip jau anksčiau minėta teismas nenustatė jokių įstatyminių draudimų atsakovui atlikti vienarūšį reikalavimų įskaitymą, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą (ir juo pasinaudojo) atlikti vienarūšį neapmokėtų sumų už pristatytas prekes įskaitymą dėl ieškovo padarytos žalos (nepristatyto užsakymo) tai pačiai sumai. Pažymėtina, kad šalių susirašinėjimu pats ieškovas nurodo, kad gamintojas sutinka nuolaidų būdu kompensuoti tokio dydžio nuostolius. Akivaizdu, kad atsakovui galėjo kilti abejonės dėl to, kad iš visų dokumentų matant apie pristatymo patvirtinimą, tačiau prekių laiku negavus, kokios ateities bendradarbiavimo perspektyvos. Tuo labiau, kad susirašinėjimu įmonėms buvo žinoma apie tai, koks svarbus krovinys, kokia svarbi jo pristatymo data ir kad jo negavus gamyba sustoja.

23Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

24Ieškovas, teismo nuomone, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovo minimas prekių užsakymas tebuvo prelimnarus ir kad pristatymo termino nukėlimas trims mėnesiams (vietoje rugsėjo į gruodžio mėn.), turėjo būti priimtinas (priešingai, atsakovas pateikė visus įrodymus, susijusius su vėluojamu pristatymu ir patirtais nuostoliais).

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

27Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

28Sąžiningumo principas nacionalinėje civilinėje teisėje įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje kaip bendrasis civilinių teisių santykių dalyvių elgesio reikalavimas, taip pat kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismai aiškindami ir taikydami įstatymus bei vykdydami teisingumą. Sąžiningumo reikalavimo svarba akcentuojama ir konkrečiuose CK straipsniuose, reglamentuojančiuose sutartinius teisinius santykius.

29Aukščiau sprendime minėtas ieškovo elgesys teismui kelia sąžiningumo abejonių. Kadangi prieštaravimai ir neaiškumai (kodėl ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo skolą neminėdamas aplinkybių, susijusių su krovinio nepristatymu ir gamintojo sutikimu suteikti nuolaidų būsimiems užsakymams būtent atsakovo reikalaujamo dydžio sumai) patvirtina būtent atsakovo dėstomas aplinkybes. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrįstų įrodymų, jog atsakovas nepagrįstai vengia apmokėti skolą, todėl darytina išvada, kad atlikus teisiškai galiojantį prievolių įskaitymą atsakovui nekyla įstatyminė bei sutartinė prievolė ieškovo nurodomą skolą apmokėti.

30Kadangi nebuvo konstatuotas atsakovo prievolės neįvykdymas, teismui atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo kaip nepagrįstą, atsakovui nekyla prievolė ir pareiga mokėti ieškovo paskaičiuotų palūkanų, todėl ir šis ieškovo reikalavimas atmestinas papildomai nemotyvuojant.

31Atmetus ieškovo reikalavimą dėl skolos bei palūkanų priteisimo, nėra teisinio pagrindo šioje byloje ieškovui iš atsakovo priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nes tai yra išvestiniai reikalavimai.

32Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

33Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

34Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

35Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašo atlyginti 1 555 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro tiek procesinių dokumentų rengimas, tiek atstovavimas teismo posėdžiuose. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis (1 555 Eur), atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, į tai, kad byloje vyko nemažai teismo posėdžių, atsakovas teikė papildomus įrodymus, byloje daug dokumentų reikėjo versti (tarptautinis bendradarbiavimas), todėl jos laikytinas protingomis ir nėra mažintinos. Pažymėtina, kad ieškovas prašė priteisti beveik tris kartus didesnes teisinės pagalbos išlaidas nei priteisiama (prašoma) atsakovo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta atsakovui priteistina iš ieškovo 1 555 Eur suma teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 88 ir 98 straipsniai)..

36Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 5 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

37Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

38Ieškovo UAB „Biotecha“ ieškinį visiškai atmesti.

39Priteisti iš ieškovo UAB „Biotecha“, juridinio asmens kodas 300630105, atsakovui UAB „3T-Transfers technologies for textile“, juridinio asmens kodas 3001170040, 1 555 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidas.

40Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovas ieškinyje ir dalyko patikslinime nurodo, kad UAB „BIOTECHA“ ir... 4. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje... 6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės... 7. Ieškovo ieškinys atmestinas visiškai... 8. Iš ieškovo atstovės, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos... 9. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 10. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad tarp ieškovo ir... 11. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno... 12. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi... 13. Šiuo atveju civilinės bylos apimtis yra platesnė nei nurodoma ieškinyje,... 14. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 15. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 16. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko savo teises ginti,... 17. Vis dėlto įstatyme yra nustatyti ir atvejai, kada įskaitymas yra... 18. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apie patirtus... 19. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 20. Šiuo atveju matyti, kad atsakovo atliktas įskaitymas buvo iki bylos... 21. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir... 22. Kadangi kaip jau anksčiau minėta teismas nenustatė jokių įstatyminių... 23. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 24. Ieškovas, teismo nuomone, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 27. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 28. Sąžiningumo principas nacionalinėje civilinėje teisėje įtvirtintas CK 1.5... 29. Aukščiau sprendime minėtas ieškovo elgesys teismui kelia sąžiningumo... 30. Kadangi nebuvo konstatuotas atsakovo prievolės neįvykdymas, teismui atmetus... 31. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl skolos bei palūkanų priteisimo, nėra... 32. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 34. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo... 35. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovo priteistinos... 36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo... 37. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,... 38. Ieškovo UAB „Biotecha“ ieškinį visiškai atmesti.... 39. Priteisti iš ieškovo UAB „Biotecha“, juridinio asmens kodas 300630105,... 40. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...