Byla 1A-8-197/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Valdimaro Bavėjano ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorams J. R., Giedriui Tarasevičiui, N. P., nukentėjusiesiems E. L., V. J., gynėjams advokatams Adolfui Remeikiui (gina nuteistąjį A. Š.), Vytautui Griežei (gina nuteistąjį L. B.), Valentinui Staugaičiui (iki 2015 m. rugsėjo 24 d. gynė nuteistąjį K. M.), Gintarui Algirdui Peredniui (gina nuteistąjį A. S. ir nuo 2015 m. spalio 22 d. nuteistąjį K. M.), Girdučiui Vainiui (gina nuteistąjį D. F.), J. S. (gina nuteistąjį A. P.), Aleksandrui Asovskiui (iki 2016 m. rugsėjo 22 d. gynė išteisintąjį A. G.), Julijai Asovskajai (gina nuteistąjį A. Ku. ir nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. išteisintąjį A. G.), Eugenijui Algirdui Burokui (gina išteisintąjį D. T.), Elenai Žilėnienei (gina nuteistąjį M. G.), Gediminui Bukauskui (gina nuteistąjį K. V.), Venjaminui Dubrovskiui (gina nuteistąjį A. R.), P. S. (gina nuteistąjį K. Š.), Voitechui Mečkovskiui (gina nuteistąjį I. I.), Romualdui Lelertavičiui (iki 2015 m. spalio 7 d. gynė nuteistąjį M. B.), Drąsučiui Zagreckui (gina nuteistąjį G. L. ir nuo 2015 m. spalio 7 d. nuteistąjį M. B.), Vladimirui Vlasovui (gina išteisintąjį I. P.), Daivai Dereškevičienei (iki 2016 m rugsėjo 15 d. gynė nuteistąjį D. S.), Zitai Malovai (nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. gina nuteistąjį D. S.), Emmai Domajevai (gina nuteistąjį A. Z.), Alfredui Sokolovskiui (gina nuteistąjį M. R.), Eglei Mockienei (gina nuteistąjį D. E.), Auksanui Čiupailai (gina išteisintąjį G. Š. ir nuteistąjį S. R.), Loretai Guižauskienei (gina nuteistąjį T. Č.), Dariui Ališauskui (gina nuteistąjį K. L.), Leonorai Vasiliauskienei (gina nuteistąjį R. P.), Arvydui Milučiui (gina nuteistąjį O. D.), Egidijui Bulovui (iki 2016 m. lapkričio 23 gynė nuteistąjį A. K.), Jolantai Teresei Litvinskienei (nuo 2016 m. lapkričio 23 gina nuteistąjį A. K.), nuteistiesiems A. Š. (A. Š.), L. B., D. F. (D. F.), A. S. (A. S.), A. P. (A. P.), K. M. (2015 m. vasario 19 d. teismo posėdyje), M. G. (M. G.), K. V., A. R. (A. R.), K. Š. (K. Š.), I. I., M. B. (M. B.), A. Ku. (A. Ku.), D. S. (D. S.), A. Z., M. R., D. E., T. Č., K. L., S. R. (S. R.), G. L. (G. L.), R. P., O. D., A. K. (A. K.), išteisintiesiems D. T. (D. T.), I. P. (I. P.), G. Š. (G. Š.), A. G. (A. G.), vertėjoms Vladislavai Tumas, Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą:

21) pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų, nukentėjusiojo V. J., nuteistųjų A. Š., D. F. (D. F.), M. G., K. V., A. R. (A. R.), K. Š. (K. Š.), M. B. (M. B.), A. Ku. (A. Ku.), D. S., M. R., D. E., T. Č., K. L., S. R. (S. R.), R. P., nuteistojo L. B. gynėjo advokato Vytauto Griežės, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio, nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato J. S., nuteistojo K. M. gynėjo advokato Valentino Staugaičio, nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato Voitecho Mečkovskio, nuteistojo G. L. (G. L.) ir jo gynėjo advokato D. Z., nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato Arvydo Milučio apeliacinius skundus, dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo

3A. Š. (A. Š.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams, ją atliekant pataisos namuose.

5Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiais visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 118 MGL dydžio bauda.

6A. Š. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

7L. B. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

8D. F. (D. F.) pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams (BK 91 straipsnis), bausmę atliekant pataisos namuose.

9D. F. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

10A. S. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

11A. S. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

12A. P. (A. P.) pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams (BK 91 straipsnis), bausmę atliekant pataisos namuose.

13A. P. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

14K. M. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

15K. M. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

16A. G. (A. G.) išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

17

18D. T. (D. T.) išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

19M. G. (M. G.) pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

20M. G. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

21K. V. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir BK 249 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;
  • pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams.

22Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

23A. R. (A. R.) pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

24A. R. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

25K. Š. (K. Š.) pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

26K. Š. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

27I. I. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams.

28Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

29I. I. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

30M. B. (M. B.) pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

31Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

32I. P. (I. P.) išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

33A. Ku. (A. Ku.) pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

34Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

35D. S. (D. S.) pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

36D. S. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

37A. Z. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

38A. Z. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

39M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:

  • pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams, taikant BK 91 straipsnį;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, taikant BK 91 straipsnį.

40Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

41D. E. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:

  • pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.

42Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

43G. Š. (G. Š.) išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

44T. Č. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas:

  • pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 14 (keturiolikai) metų;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems mėnesiams);
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

45Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

46Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

47Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos pirmiau subendrintos ir kitos paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

48T. Č. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. epizodas) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (A. Š. ginklo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

49K. L. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 14 (keturiolikai) metų;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas) laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

50Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

51Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

52Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos pirmiau subendrintos ir kitos paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

53K. L. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. epizodas) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (A. Š. ginklo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

54S. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams ir 6 mėnesiams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

55Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

56Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

57Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos pirmiau subendrintos ir kitos paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

58S. R. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. epizodas) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (A. Š. ginklo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

59G. L. (G. L.) pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;
  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;
  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

60Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

61Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 2 ir 6 punktais, paskirtos pirmiau subendrintos ir kitos paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

62R. P. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

63Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

64Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, dalimis, paskirtos pirmiau subendrintos ir kitos paskirtos bausmės subendrintos dar ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

65R. P. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. epizodas) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

66O. D. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalį 5, 8 punktus ir nuteistas:

  • pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;
  • pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;

67Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

68Iš nuteistųjų T. Č., R. P., K. L., O. D., S. R. solidariai priteista 3 700,49 Lt (trys tūkstančiai Lt ir 49 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų V. J. ir M. R. gydymą.

69Iš nuteistųjų T. Č., G. L., S. R., K. L. solidariai priteista 1 575 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt penki Lt) Šiaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. M. gydymą.

70Iš nuteistųjų T. Č., G. L., S. R., K. L. priteistos 18 000 Lt (aštuoniolika tūkstančių Lt) turtinės ir 100 000 Lt (šimtas tūkstančių Lt) neturtinės žalos nukentėjusiajam A. Vi. atlyginti.

71Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi (t. 91, b. l. 181) nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme pratęstas, 2011 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimu (t. 29, b. l. 153) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Š., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui – automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ), variklio Nr. ( - ), paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jis grąžinamas A. Š..

72Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi (t. 91, b. l. 183) nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme pratęstas, 2011 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. Č., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui – 13 vnt. geltono metalo žiedų, porai auskarų, dviem geltono metalo apyrankėms, dviem geltono metalo grandinėlėms su pakabukais, saugomiems (t. 67, b. l. 75, 81) Vilniaus apygardos prokuratūroje, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtas turtas konfiskuojamas į valstybės pajamas.

73Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi (t. 91, b. l. 182) nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme pratęstas, 2011 m. gegužės 30 d. (patikslintas 2011 m. birželio 1 d. nutarimu) prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. E., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui – 723,57 Lt, kurie pagal 2011 m. birželio 1 d. kvitą (t. 62, b. l. 171) įmokėti į Vilniaus apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtas turtas konfiskuojamas į valstybės pajamas.

74Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi (t. 87, b. l. 177) nuo 2011 m. spalio 25 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme pratęstas, 2010 m. spalio 25 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Ku., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui – 2 950 Lt, kurie pagal 2010 m. spalio 25 d. kvitą (t. 54, b. l. 103) įmokėti į Vilniaus apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtas turtas konfiskuojamas į valstybės pajamas.

75Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi (t. 88, b. l. 10) nuo 2011 m. spalio 28 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme pratęstas, 2010 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. L., a. k. ( - ) gyv. ( - ), piniginėms lėšoms – 5 980 Lt, esančioms Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje (2010 m. kovo 15 d. kvitas; t. 69, b. l. 220), paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtos piniginės lėšos nukreiptos civilinių ieškinių apmokėjimui.

76Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi (t. 87, b. l. 183) nuo 2011 m. spalio 11 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme pratęstas, 2010 m. spalio 11 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. P., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui – 420 Lt, kurie pagal 2010 m. spalio 11 d. kvitą (t. 53, b. l. 31) įmokėti į Vilniaus apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas ir pinigai grąžinami I. P..

77Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi (t. 91, b. l. 184) nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme pratęstas 2011 m. gegužės 30 d. prokuroro nutarimu (t. 64, b. l. 39) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. Š., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui – 1 212,81 Lt, 650 Eur ir 122 JAV doleriams, kurie pagal 2011 m. birželio 1 d. kvitus (t. 62, b. l. 171–173) įmokėti į Vilniaus apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas ir pinigai grąžinami G. Š..

78Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (t. 86, b. l. 41) nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme pratęstas, 2010 m. kovo 15 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. V., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui – 4 650 Lt ir 10 Eur, kurie pagal 2010 m. kovo 18 d. kvitus Nr. 401126914 ir Nr. 401126731 (t. 42, b. l. 76–78) įmokėti į Vilniaus apygardos prokuratūros depozitines sąskaitas, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtas turtas konfiskuojamas į valstybės pajamas.

79Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (t. 86, b. l. 135) iki bylos išnagrinėjimo teisme į A. T., a. k. ( - ) turtą – 160 Lt, kurie pagal 2010 m. sausio 25 d. kvitą A Nr. 005861 (t. 57, b. l. 188) saugomi Vilniaus m. VPK kasoje, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šis turtas konfiskuojamas į valstybės pajamas.

80Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 nutartimi (t. 90, b. l. 76) nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme pratęstas, 2010 m. spalio 11 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. R., a. k. ( - ) turtui – 14 720,43 Lt, kurie pagal 2010 m. kovo 15 d. kvitą Nr. 400555388 (t. 72, b. l. 138) įmokėti į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtas turtas konfiskuojamas, nukreipiant civilinių ieškinių apmokėjimui.

81Išspręstas daiktinių įrodymų klausimas:

821. 60 kompaktinių diskų, kuriuose užfiksuoti telefoninių pokalbių garso ir vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

83Guminė kulka, pateikta 2008 m. kovo 13 d. BPK 98 straipsnio tvarka (t. 7, b. l. 87), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodama Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

84Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Vi. pateikti kvitai lieka pridėti prie baudžiamosios bylos (t. 122, b. l. 134–141).

85Trys mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ (2 vnt. – „Nokia 3310“ be dangtelių, „Nokia 3120“), mobiliojo ryšio telefonai „Sony CMD-J70“ su SIM kortele, „Motorolla W156“ su SIM „Ežys“ kortele, paimti 2010 m. vasario 22 d. kratos metu N. E. namuose, ( - ) (t. 11, b. l. 122–123, 226), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

863 SIM „Pildyk“ kortelių laikikliai, paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu R. E. namuose ( - ) (t. 17, b. l. 117–118, 120–146), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

87Kastetas, svarstyklės „CLATRONIC“ ir „MINGEDA“, bloknotas, sąsiuvinis, kuriame įdėtas vokas, kasos pajamų orderis NR. 576664 bei nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus ir lapelis su užrašais, užrašų knygutė, paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu R. E. namuose ( - ) (t. 17, b. l. 117–118, 120–146), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

88Vokas su R. E. daktiloskopine kortele su pirštų bei delnų atspaudais, vokas su R. E. DNR duomenų nuoplova, mažas vokas bei asmens DNR ėminio kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

892. Fotonuotrauka, sąsiuvinis, užrašų knygelė 2011 m. gegužės 24 d. rasti ir paimti V. G. parodymų patikrinimo vietoje (t. 25, b. l. 30–52), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

903. D. F. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 11546888, Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 20897709 grąžinami D. F..

912010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu pas D. F. paimtos 2 SIM kortelės: SIM kortelė „Pildyk“ Nr. 89370033150000599469, SIM kortelė „Tele maxima“ Nr. 8937002080700675536 (t. 32, b. l. 17–18, 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamos ir sunaikinamos.

924. Žalios spalvos maišelis, svarstyklės „SOEHNLE“ ir skuduras, paimti pas A. P. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu (t. 36, b. l. 11–12), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

93MRT „Samsung GT-S3650“ IMEI Nr. 357798/03/069516/5 su SIM „Pildyk“ kortele Nr. 89370031012235072047, UAB „Tele2“ SIM kortelę Nr. 89370031012244611140, MRT „Siemens M55“ be dangtelio, IMEI Nr. 352026 00 7726770, du „Tele2“ kortelių dėklus, laikiklius be SIM kortelių, kurių Nr. +37067493069, +37067389571, paimtus pas A. P. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu (t. 36, b. l. 10, 11–12), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

945. Sąsiuvinio languoto popieriaus lapas su užrašais „Palat“, lapelis su užrašu ,,860711056“, įdėtas į polietileninį maišelį, paimti pas K. M. 2010 m. vasario 23 d. (t. 37, b. l. 4–5), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

95MRT „Nokia 6030“ su SIM „Pildyk“ kortele Nr.89370033150000496930, „Nokia 3310“ su SIM „Pildyk“ kortele Nr. 89370033150000710033, SIM „Pildyk“ kortelę Nr. 89370031012244175260, kortelių laikiklių dėklus (iš viso 8 vnt.) be SIM kortelių, kurių numeriai + 37060651136 (UAB „Tele2 Pildyk“), +37064669554 (UAB „Tele2 Pildyk“), +37060534567 (UAB „Tele2 Pildyk“), +37067025329 (UAB „Tele2 Pildyk“), +37060321449 (UAB „Tele2 Pildyk“), +37067231623 (UAB „Tele2 Pildyk“), 64349727 (UAB „Bitė Labas“), 68984133 (UAB „Bitė Labas“), paimtus pas K. M. 2010 m. vasario 23 d. (t. 37, b. l. 4–5), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

96K. M. asmens tapatybės kortelė Nr. 114 79 103 grąžinama K. M..

976. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. G. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame ( - ), paimtos svarstyklės, dėžutė, neaiškios kilmės 20 Lt kupiūra, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

98Asmens tapatybės kortelės Nr. 11305931 (išduota O. N. vardu) ir Nr. 11631061 (išduota L. S. vardu), supakuotos į paketą Nr. 0054061, paimtos 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. G. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamos Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

99Objektai prie 2010 m. balandžio 7 d. specialisto išvados Nr. 140-(1816)-IS1-2641: vokas; tamponas su A. G. rankų nuoplovomis, supakuoti į paketą Nr. 0054056; užspaudžiami maišeliai (37 maži maišeliai, 1 – didesnis); mikrodalelės nuo A. G. drabužių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

1007. K. V. telefonai „Nokia 6070“, IMEI Nr. 353246/01/637068/80532096, su SIM kortele Nr. 89370034150000291736, „Samsung Giorgio Armani“, IMEI Nr. 356341/01/120563/8, su SIM kortele Nr. 8937003100712651708416K, „Nokia 1208“, IMEI Nr. 358243/03/3228291/1, su SIM kortele Nr. 89370033150000386230, „Nokia 6100“, IMEI Nr. 355007/00/375818/8, su SIM kortele Nr. 894620402300925150802G, SIM kortelė Nr. 89370031012233959088, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

101K. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 754067 (t. 41, b. l. 4–5, 6–7) grąžinamas K. V..

102Vokas ir K. V. nuoplovos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

1038. A. R. asmens tapatybės kortelė Nr. 12277081 grąžinama A. R..

1049. Keturi mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis (MRT „Nokia 6260“ su „Pildyk“ SIM kortele su 1 GB atminties kortele; MRT „Nokia 6500c“ su „Pildyk“ SIM kortele; MRT „Nokia 2610“ su „Pildyk“ SIM kortele; MRT „Samsung SGH-J700“ su „Pildyk“ SIM kortele; „Pildyk“ SIM kortelė; „Pildyk“ SIM kortelė), transporto priemonės „Ford Sierra“, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimas Nr. C 119797, rasti ir paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. R. bute, ( - ) (t. 43, b. l. 111–112), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

105Banko kortelė („Hansabanko“ mokėjimo kortelė Nr. 4483081007884735, išduota A. V. vardu), rasta ir paimta 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. R. bute, ( - ) (t. 43, b. l. 111–112), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinama bankui „Swedbank“.

106G. B. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. LC533301, rastas ir paimtas 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. R. bute, ( - ) (t. 43, b. l. 111–112), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

10740 vnt. maišelių (užspaudžiamų polietileninių maišelių), popieriaus lapeliai (6 popieriaus lapeliai su telefonų numeriais, popieriaus lapas su užrašais rusų kalba bei skaičiais), rasti ir paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. R. bute, ( - ) (t. 43, b. l. 111–112), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

10810. K. Š. asmens tapatybės kortelė Nr. 10617029 grąžinama K. Š..

109K. Š. du mobiliojo ryšio telefonai (MRT „Nokia 2610“ su „Pildyk“ SIM kortele; MRT „Nokia 2323c-2“); „Pildyk“ SIM kortelės laikiklis be kortelės (telefono Nr. +37067334181); „Pildyk“ SIM kortelės laikiklis be kortelės (telefono Nr. +37060874201), paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu K. Š. namuose, ( - ) (t. 44, b. l. 173–174), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

110Svarstyklės „Soehnle“ su kartonine dėžute ir instrukcija, paimtos 2010 m. vasario 23 d. kratos metu K. Š. namuose, M ( - ) (t. 44, b. l. 173–174), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamos ir sunaikinamos.

11111. 2010 m. vasario 23 d. M. B. asmens kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH-C140“ su „Labas“ SIM kortele be dangtelio ir akumuliatoriaus, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3410“ su „Tele2“ SIM kortele (t. 47, b. l. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

11212. 2010 m. vasario 23 d. M. B. bute, esančio ( - ), kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1208“ su „Labas“ SIM kortele be akumuliatoriaus ir dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH-D600“ be akumuliatoriaus ir dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „LG“ be akumuliatoriaus ir dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH-B220“ be dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla W175“ be akumuliatoriaus ir dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla W156“ be akumuliatoriaus ir dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5110“, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1200“, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1662-2“ su „Bitė“ SIM kortele, 10 vnt. SIM kortelių laikiklių (4 – UAB „Tele2“; 2 „Mozlivo vsio“; 3 – UAB „Bitė“; 1 – UAB „Omnitel“), 7 vnt. SIM kortelių (4 – LABAS; 2 – MTC, 1-Life), OMNI ID kortelė (t. 50, b. l. 111–113, 116–141, 173–192; t. 51, b. l. 5–15), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

113Popieriaus lapas su automobilių valstybiniais numeriais, užrašų knygutė, rasti ir paimti 2010 m. vasario 23 d. M. B. bute, esančio ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

1142 popieriaus lapai (J. B. (prieš santuoką pavardė Kančiauskas) ir M. B. santuokos sudarymo įrašą; sprendimą dėl V. B. Lietuvos Respublikos pilietybės), paimtus 2010 m. vasario 23 d. M. B. bute, esančio ( - ), kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami prie J. B. baudžiamosios bylos.

1152010 m. vasario 23 d. kratos metu pas I. I. bute, ( - ), paimti mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2600“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3500c“ su 3 „Tele2 Pildyk“ SIM kortelėmis, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6085“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6610i“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson J300i“, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson K508i, mobiliojo ryšio telefonas „Siemens A50“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH-D500E“, dvi „Labas“ SIM kortelės su laikikliais, dvi „Tele2 Pildyk“ SIM kortelės, du „Tele2 Pildyk“ SIM kortelių laikikliai (t. 46, b. l. 76–105), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

116Svarstyklės „Constant“ juodame dėkle, paimtos 2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas I. I. bute, ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamos.

117I. I. asmens tapatybės kortelė Nr. 12105373 grąžinta kaltinamajam I. I..

1182011 m. balandžio 4 ir 5 dienomis daiktų pateikimo metu iš liudytojo Nr. 11 paimti 2 vnt. folijos lankstinukų, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

119Tyrimo objektai prie 2010 m. kovo 15 d. specialisto išvados Nr. 140-(1711 )-IS1-1916 (baltos spalvos vokas, 7 vnt. tuščių bespalvių plastikinių maišelių), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

120I. V. asmens tapatybės kortelę Nr. 11675916 grąžinama I. V..

12113. D. S. mobiliojo ryšio telefonas (MRT „Nokia 3220“ su „Pildyk“ SIM kortele), paimtas 2010 m. vasario 4 d. asmens kratos metu (t. 58, b. l. 143), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas.

12214. Kartoninė dėžutė „Siemens“, elektroninės svarstyklės „Digital Scale“ (sudėta į voką prie tyrimo objektų pagal specialisto išvadą Nr. 140-(l005)-ISl-1864), 50 vnt. maišelių, paimti kratos metu A. Z. namuose, ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

123Du mobiliojo ryšio telefonai (MRT „Samsung E1210M“ su „Pildyk“ SIM kortele; MRT „Samsung SGH-X460“ su „Pildyk“ SIM kortele), paimti A. Z. asmens kratos metu (t. 59, b. l. 5–6, 7–9), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

12415. Tyrimo objektai pagal specialisto išvadas:

125Nr. 140-(l005)-ISl-1864 (užspaudžiamus polietileninius tuščius maišelius su miltelių pėdsakais – 40 vnt., supakuotus į metalinę dėžutę), paimtus pas A. Z. 2010 m. vasario 5 d. kratos metu, ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

126Nr. 140-(1145)-ISl-1257 (į paketą Nr. 0043451 supakuotas tuščias lankstinukas, paimtas pas D. S. 2010 m. vasario 11 d.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

127Nr. 140-(1008)-IS1-2094 (11 maišelių, kuriuose yra pėdsakai buvusios augalinės kilmės medžiagos, 8 maišeliai, kuriuose yra pėdsakai buvusių miltelių, paimtus 2010 m. vasario 4 d. asmens kratos pas A. Z.), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

128Nr. 140-(l260)-IS1-2060 (plastmasinis indelis su dangčiu; 4 vienkartiniai vazonėliai daigams), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

129Nr. 140-(l107)-IS1-1236 (šovinio tūtelė ir kulka, paimtos pas D. S. 2010 m. vasario 4 d. namie, ( - )), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamos Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

130Nr. 140-(1009)-IS1-5586 (medžiaginis CD dėklas, kuriame yra 3 maišeliai ir 2 popieriaus pakuotės), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

131Polietileninį maišelis, paimtas 2010 m. vasario 23 d. kratos metu M. R. gyvenamojoje vietoje, ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas.

1324 ritinėliai (2 vnt. su sidabrinės spalvos lipniąja juosta; 2 vnt. su geltonos spalvos lipniąja juosta), 3 maišeliai, dvi užrašų knygutės, paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu bute, esančiame ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

133Maža vandens pypkė, paimta kratos metu M. R. gyvenamojoje vietoje, ( - ) (t. 60, b. l. 3–11), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojama ir sunaikinama.

134Trys mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis (MRT „Nokia 1208“ su SIM „Pildyk“ kortele; MRT „Nokia 1661“ su SIM „Labas“ kortele; MRT „Nokia 3310“ su SIM kortele), paimti kratos metu M. R. gyvenamojoje vietoje, ( - ) (t. 60, b. l. 3–11), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

13516. Mobiliojo ryšio telefonas („Nokia 6170“) su SIM „Pildyk“ kortele (su kortelės laikiklio dalimi, kurioje nurodyti PIN ir PUK kodai, popieriaus lapelis su užrašytu PIN kodu), paimti pas I. P. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu adresu: ( - ) (t. 53, b. l. 21–23), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami I. P..

136Elektroninės svarstyklės (įdėtos į plastikinį paketą Nr. 0054065), polietileniniai užspaudžiami maišeliai, juodos spalvos polietileniniai maišeliai, paimti I. P. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu adresu: ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

137G. R. asmens kortelė (Nr. 10583836), paimta I. P. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu adresu: ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodama Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

13817. Juodos spalvos neperšaunama liemenė, rudos spalvos neperšaunamos liemenės įdėklas, paimti pas A. Ku. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu (t. 54, b. l. 36–37, 38–39), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

1394 juodos spalvos kaukės, beisbolo lazda, užrašų knygelė (mėlyna), įranga (geltona dėžutė su užrašu „M100“ ir joje esantis informacijos kaupiklis MP-3/MP-4), paimti pas A. Ku. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu (t. 54, b. l. 36–37, 38–39), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

140J. M. asmens tapatybės kortelė Nr. 11202599, paimta pas A. Ku. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodama Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

141J. K. gimimo liudijimas, K. M., J. M. ištuokos liudijimas, paimti pas A. Ku. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Civilinės metrikacijos skyriui.

14218. A. Ku. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 22269899 grąžinamas A. Ku..

14319. 2010 m. vasario 23 d. D. E. asmens kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1208“ su SIM „Pildyk“ kortele (t. 62, b. l. 8), 2010 m. vasario 23 d. kratos metu D. E. namuose, ( - ), paimtos 5 SIM kortelės, SIM kortelės laikiklis, dvi nuotraukos, atmintinė (USB 20 Plus 128 MB), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

1442010 m. vasario 23 d. kratos metu D. E. namuose, ( - ), paimtas languotas popieriaus lapas su telefono numeriais, languotas popieriaus lapelis su užrašais, du lapai su automobilių valstybiniais numeriais, antrankiai, 5 lapukai su užrašais, kompiuterio garantinis pasas, suplėšyta užrašų knygutė (t. 62, b. l. 113–114, 116–129; 130–136, 140–152, 153–161), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

145D. E. Lietuvos Respublikos piliečio pasas buvo grąžinamas D. E..

14620. 2010 m. birželio 23 d. G. Š. asmens kratos metu paimtas raktų ryšulys (2 raktai), laikrodis, taksofono kortelė (t. 62, b. l. 8), 2010 m. birželio 23 d. automobilio „BMW“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu paimti du mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ (MRT „Nokia 6100“, MRT „Nokia 1100“ su SIM „Labas“ kortele), „Labas“ pakuotė (t. 63, b. l. 7–8, 9), 2010 m. birželio 23 d. kratos metu G. Š. namuose, ( - ), paimtus 4 kompaktiniai diskai, G. Š. pasas Nr. 20432223, 2 SIM kortelių laikikliai („Labas“ ir UAB „Tele2 Pildyk“ be SIM kortelių), MRT „Nokia“ („Nokia 6555“), 6 vaizdo kasetės (5 kasetės dėžutėse, 1 – be dėžutės) (t. 64, b. l. 2–10), 2010 m. gruodžio 16 d. BPK 97 straipsnio tvarka Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime paimtas G. Š. nešiojamasis kompiuteris su pele bei laidais, įdėti į mėlyną maišelį (t. 64, b. l. 14–38), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami G. Š..

1472010 m. birželio 23 d. G. Š. asmens kratos metu paimta popieriaus skiautė, 2010 m. birželio 23 d. kratos metu G. Š. namuose, ( - ), paimti antrankiai, languoto popieriaus lapas, 4 A4 formato lapai, užrašų knyga (t. 64, b. l. 2–10), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

1483 raktai, paimti 2010 m. birželio 23 kratos metu pas I. S. (t. 64, b. l. 167), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami I. S..

14921. 2010 m. vasario 23 d. T. Č. asmens kratos metu paimta T. Č. asmens tapatybės kortelė (Nr. 10426550) grąžinama T. Č..

1502010 m. vasario 23 d. kratos metu T. Č. gyvenamojoje vietoje, ( - ), paimtas telefonas „Nokia“ („Nokia 1209“) su SIM kortele („Pildyk“) ir elementu, keturi SIM kortelių laikikliai (3-„Pildyk“ ir 1-„Labas“), SIM kortelė („Pildyk“ Nr. 89370031012240010768), D. M. laiškas (su voku), du A. Ku. laiškai (su vokais), 15 raktų (t. 66, b. l. 3–26), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

1512010 m. vasario 23 d. T. Č. asmens kratos metu paimtas popieriaus gabaliukas, ant kurio parašyta „KARLAS“ ir du tel. numeriai, kvitas, ant kurio užrašytas „Paškos“ telefono Nr., 2010 m. vasario 23 d. kratos metu T. Č. gyvenamojoje vietoje, ( - ), paimti du peiliai, maišelis (su tyrimo objektais prie specialisto išvados 11-730(10) – S. R., K. L., T. Č. drabužių dalelių, K. L. ir T. Č. rankų nuoplovomis), užrašų knygutė („bordinė“), užrašų knygelė (mėlyna) (t. 66, b. l. 3–26), garantinė pažyma Nr. 354617 MRT „Nokia 1661“ K. J. vardu, tušinukas, nuoplovos, iškarpos, paimtas automobilio „Opel Sintra“, valst. Nr. ( - ) 2010 m. balandžio 8 d. apžiūros metu (t. 67, b. l. 41, 44–47) vokas su 9 tamponais ir 3 iškarpomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

15222. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu K. L. gyvenamojoje vietoje, ( - ), paimti mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (MRT „Nokia 1209“ be akumuliatoriaus su SIM „Pildyk“ kortele), 3 SIM kortelių laikikliai, 15 raktų, albumas su nuotraukomis, 4 nuotraukos (t. 69, b. l. 196–167, 198–204), 2010 m. vasario 23 d. apžiūrų metu automobilyje „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) paimti 5 telefonai (MRT „Nokia 1208“, MRT „Nokia 1208“ su SIM „Pildyk“ kortele, MRT „Nokia 1208“, MRT „Nokia 1661-2“ su SIM „Pildyk“ kortele, MRT „Samsung E1070“ be dangtelio su SIM „Pildyk“ kortele), 2 nuotraukos, 8 raktai (t. 69, b. l. 205–219; t. 70, b. l. 1–6), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

153K. L. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. LC784133, verslo liudijimas K. L. vardu grąžinami K. L..

1542010 m. vasario 23 d. apžiūrų metu automobilyje „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) paimtas verslo liudijimas T. Č. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas T. Č..

1552010 m. vasario 23 d. kratos metu K. L. gyvenamojoje vietoje, ( - ), paimtas lapelis, 2010 m. vasario 23 d. apžiūrų metu automobilyje „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) paimtas lapelis, A4 formato lapas, įrenginys duomenims nuskaityti ir saugoti, užsegama užrašų knygutė, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

15623. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu S. R. gyvenamojoje vietoje, ( - ), ir 2010 m. vasario 23 d. S. R. asmens kratos metu paimtas S. R. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. LJ592890 grąžinamas S. R..

157UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelis-laikiklis, vokas su laišku, 11 nuotraukų, raktų ryšulys iš 3 raktų, supakuoti į paketą Nr. 0015947, 5 mobiliojo ryšio telefonai (MRT „Samsung SGH-U600“; MRT „Samsung SGH-E360“; MRT „Nokia 1600“ su SIM „Pildyk“ kortele; MRT „Nokia 1661-2“; MRT „Nokia 6300 RM-217“ su SIM „Pildyk“ kortele), supakuoti į paketą Nr. 0054119 (t. 72, b. l. 102–117, 121), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

1582010 m. vasario 23 d. kratos metu S. R. gyvenamojoje vietoje ( - ), ir 2010 m. vasario 23 d. S. R. asmens kratos metu paimtas languotas popieriaus lapelis su užrašais, žalia užrašų knygutė, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

15924. 2011 m. vasario 23 d. kratos metu O. D. namuose, ( - ), paimtas O. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0386639 grąžinamas O. D..

160Du telefonai (MRT „Samsung SGH-C260“ su SIM „Pildyk“ kortele; MRT „Black Berry 8900“ su UAB „Bitė“ SIM kortele su dėklu) (t. 76, b. l. 56–57), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

16125. 2011 m. gegužės 9 d. kratos metu R. V. namuose, ( - ), paimti R. V. asmens tapatybės kortelė Nr. 10320000, LR piliečio pasas, vairuotojo pažymėjimas Nr. R0259463 buvo grąžinti R. V..

1622011 m. gegužės 9 d. kratos metu R. V. namuose, ( - ), paimtas telefonas „Nokia 2630“ su SIM „Pildyk“ kortele (t. 77, b. l. 30–31), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami R. V..

163Nagų dildė, paimta 2009 m. lapkričio 26 d. asmens kratos metu pas A. T. (t. 57, b. l. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinama.

164Juodos spalvos neperšaunama liemenė (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodama Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

165Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, saugomų kitose institucijose, klausimas:

1661. Raudona piniginė su joje esančiais daiktais, dėžutė „Dirol“ su paketais, servetėlė, paketai, susukta cigaretė, žolių liekanos iš klozeto, paimti 2010 m. kovo 23 d. kratos metu R. E. namuose, ( - ) (t. 17, b. l. 117–118, 120–146), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

167Pistoletas ,,Valtro mod.MINI 35, Cal. 36 Blank, F00869 L“ ir 8 vnt. šovinių, pistoletas ,,POLICE kol. 9 mm K“ ir 6 vnt. šovinių, paimti 2010 m. kovo 23 d. kratos metu R. E. namuose, ( - ) (t. 17, b. l. 117–118, 120–146), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

1682. Dvi automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), padangos (t. 8, b. l. 53–58), saugomos T. apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamos.

1693. Vokas, kuriame yra mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI 359740007533928 (PIN 1836), mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson K610I“ IMEI 35381301254024012 (PIN 2999), „Pildyk“ pakuotės kortelė Nr. +37060190085 (PIN 2999), „Pildyk“ pakuotės kortelė (numerio nesimato), „Tele2 Pildyk“ kortelė Nr. 89370..., „Tele 2 Pildyk“ kortelės šablonas be SIM kortelės, mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla V220“ IMEI 358008002565225, fotoaparatas „PENTAX“, „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė Nr. 8...(kiti neįskaitomi), 2 „Tele2 Pildyk“ SIM kortelių šablonai be SIM kortelių, kurie rasti ir paimti 2010 m. vasario 23 d. A. Š. asmens kratos metu, 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. Š. gyvenamojoje vietoje, ( - ), ir 2010 m. kovo 3 d. automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu (t. 27, b. l. 2–5), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 27, b. l. 42–43), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

170Vokas su mikrodalelėmis, rastomis ir paimtomis 2010 m. vasario 23 d. A. Š. asmens kratos metu iš striukės, kelnių, sportinio švarko vidinio paviršiaus, kurios saugomos Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 27, b. l. 133–134), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas.

171Vienas polietileninis maišelis su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (specialisto išvada Nr. 140-(1753) IS1-1832 nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys)), vienas polietileninis (plastikinis) maišelis su šviesios baltos spalvos milteliais (specialisto išvada Nr. 140-(1753) IS1-1832 nustatyta, kad tai psichotropinė medžiaga – amfetaminas), 2010 m. vasario 23 d. kratos metu rastus ir paimtus A. Š. gyvenamojoje vietoje, saugomus Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 27, b. l. 19, 20), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

172Dėklas su revolveriu „Chief“ Nr. 1356 ir 4 šoviniais, rasti ir paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. Š. gyvenamojoje vietoje, ( - ) (t. 27, b. l. 13–14) bei perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK budėtojų dalies saugyklai pagal 2010 m. lapkričio 10 d. kvitą Nr. 011473, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

173Vokas, kuriame yra užrašų knyga „2005 vadovo knyga“, nekilnojamojo turto nuomos sutartis, 2000 m. verslininko darbo kalendorius žinynas, telefonų užrašų knygelė su abėcėle, paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas A. Š. jo gyvenamojoje vietoje – bute ir jo pagalbinėse patalpose – ir perduoti saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūrą pagal 2011 m. vasario 7 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 27, b. l. 124–125), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

1744. Vokas, kuriame yra raktų pakabukas, A5 formato sulankstytas lapas, reklaminiai „Oltar“ žalios spalvos lipnūs lapeliai, 3 popieriaus lapeliai, rasti ir paimti 2010 m. kovo 3 d. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), apžiūros metu (t. 27, b. l. 186–197), kurie saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2011 m. vasario 7 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 28, b. l. 12), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

1755. Juodos spalvos odinėje piniginėje esančios 5 vizitinės kortelės, 4 nuolaidų kortelės, 2 nario kortelės; 9 įvairaus dydžio lapukai su užrašais, automobilio raktas su juodos spalvos pulteliu ir pakabuku, kuriame yra „Volkswagen“ įmonės logotipas, rasti ir paimti A. Š. asmens kratos metu, saugomus Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2011 m. gegužės 31 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 27, b. l. 143–144), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

176Juodos spalvos piniginė ir joje esantys daiktai: 2 banko mokėjimo kortelės, išduotos A. Š. vardu: AB banko „Hansabankas“ VISA ELEKTRON Nr. 4483 0810 2001 1803, AB banko „Snoras“ VISA ELEKTRON Nr. 4265 1655, „Swedbank“ internetinės bankininkystės kortelė Nr. 1651115, 4 banko kortelės, kuriose užrašyti bankų sąskaitų numeriai: 2 „Hansabanko“ kortelės, 1 „Snoro“ banko kortelė, 1 „Sampo“ banko kliento kortelė, rasti ir paimti A. Š. asmens kratos metu, saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2011 m. gegužės 31 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 27, b. l. 143–144), grąžinami A. Š..

177Pinigai monetomis: 1 moneta – 2 Lt, 1 moneta – 1 Lt, 7 monetos po 20 ct (1 Lt 40 ct), 4 monetos po 10 ct (40 ct): iš viso 4 Lt 80 ct, rasti ir paimti A. Š. asmens kratos metu, saugomus Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2011 m. gegužės 31 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 27, b. l. 143–144), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir perduodami į valstybės pajamas.

1786. 2010 m. vasario 9 d. poėmio metu iš L. B. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“ su SIM kortele „Pildyk“ (t. 30, b. l. 18, 20–21), saugomas Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2011 m. vasario 4 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 30, b. l. 58–59), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas.

1797. 2010 m. vasario 9 d. L. B. asmens kratos metu paimti tamsiai raudonos („bordinės“) spalvos užrašų knygelė su užrašais, languoto popieriaus lapas su užrašais rusų kalba (t. 30, b. l. 33–48), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2011 m. vasario 4 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t 30, b. l. 58–59), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

1808. Vokas su tyrimo objektų pakuotėmis, paimtomis 2010 m. vasario 9 d. asmens kratos metu iš L. B., juodos spalvos polietileninis maišelis su jame esančiais baltos spalvos milteliais (pagal specialisto išvadą Nr. 140-(1049)-IS1-1141 – amfetaminas), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2011 m. vasario 4 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 30, b. l. 101–102), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

1819. Amfetaminas, rastas ir paimtas 2010 m. vasario 9 d. asmens kratos metu iš L. B., 2011 m. vasario 10 d. narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu Nr. A3-5022 perduotas saugoti ir saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (t. 30, b. l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas.

18210. L. B. biologinės kilmės pėdsakai (seilių pavyzdžiai), 2010 m. lapkričio 9 d. paimti pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2011 m. vasario 4 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 30, b. l. 72–73), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

18311. Tyrimo objektai: mikrodalelės nuo D. F. striukės, sportinio švarko bei sportinių kelnių, kišenių, nuoplovos nuo D. F. rankų, plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, supakuota į paketą Nr. 0054078, paimti 2010 m. vasario 23 d. D. F. asmens kratos metu, po cheminio tyrimo atiduoti saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūrą pagal 2010 m. liepos 13 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 32, b. l. 24–25), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

184Pistoletas „Gloch“ GAP 9 mm su šovinių dėtuve, kuriame yra du šoviniai 9 mm kalibro, dėžutė su šratais (246 vnt. 85,5 mm kalibro), dėžutė su pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis (56 vnt., 4,5 mm kalibro), paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas D. F. bute, esančiame ( - ) (t. 32, b. l. 122–126), atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS Operatyvaus valdymo poskyrio ginklų saugyklą pagal 2010 m. liepos 13 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 32, b. l. 127–128), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

1852010 m. vasario 23 d. D. F. asmens kratos metu rasti ir paimti daiktai: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung C170“ su SIM kortele, IMEI 35652801625087000, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7500“ su SIM kortele, IMEI Nr. 357685010887112, „Pildyk“ kortelė Nr. +37060928231, „Pildyk“ kortelė Nr. +37064844995, „Pildyk“ kortelė be numerio, daugkartinio pildymo kortelė „Ežys“ (t. 32, b. l. 19), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 32, b. l. 130–131), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

1862010 m. vasario 23 d. kratos metu D. F. gyvenamojoje vietoje, ( - ), paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Siemens C75“ be SIM kortelės, (t. 32, 17–18), saugomas Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 32, b. l. 130–131), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas.

1872010 m. vasario 23 d. kratos metu D. F. gyvenamojoje vietoje, ( - ), paimti du sąsiuviniai ir lapeliai su pavieniais užrašais (t. 32, 17–18), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 32, b. l. 130–131), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

188Stacionarus kompiuteris „Acer“ Nr. 92WYB7247P82303AC72700, paimtas 2010 m. vasario 23 d. kratos metu D. F. gyvenamojoje vietoje – bute ir pagalbinėse patalpose, esančiuose ( - ), perduotas saugoti Vilniaus apygardos prokuratūrai pagal 2011 m. kovo 10 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 32, b. l. 132–133), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas D. F..

18912. Cheminio tyrimo objektai: fluoroplastinis filtras su mikrodalelėmis iš A. L. striukės kišenių, fluoroplastinis filtras su mikrodalelėmis iš A. L. sportinių kelnių kišenių, vatos tamponas ant plastikinės lazdelės su A. L. rankų pirštų ir delnų nuoplovomis, supakuoti į paketą, į voką prie 2010 m. kovo 23 d. specialisto išvados Nr. 140-(1756)-IS1-2207), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2010 m. liepos 13 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (34 t., b. l. 15-16), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

190Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7360“ ir SIM kortelė „Pildyk“, paimti 2010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu pas A. L. (t. 34, b. l. 9), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklą (t. 34, b. l. 27–28), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

19113. Likusi augalinės kilmės medžiaga (kanapės ir jų dalys), rasta ir paimta 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) (t. 36, b. l. 11–12), po cheminio tyrimo (2010 m. birželio 8 d. LP KTC specialisto išvada Nr.140-(2002)-IS1-4415), medžiaga (kokainas), kurią 2010 m. kovo 22 d. pateikė A. P. (t. 36, b. l. 67), po cheminio tyrimo (2010 m. kovo 30 d. LP KTC specialisto išvada Nr. 140-(2223)-IS1-2447), saugomos Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamos ir sunaikinamos.

19214. Likusi augalinės kilmės medžiaga (kanapės ir jų dalys), paimta 2010 m. vasario 23 d. kratos metu K. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ) (t. 37, b. l. 4–5), po cheminio tyrimo (2010 m. balandžio 1 d. LPKTC specialisto išvada Nr. 140-(2001)-IS1-2525), saugoma Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojama ir sunaikinama.

19315. Metalinė dėžutė su užrašu CAFE CREME, kurioje mažas plastmasinis šaukštelis ir celofaninis maišelis su geltonos spalvos milteliais, vaistinės maišelis, kuriame maišeliai, skirti narkotinėms medžiagoms pakuoti, žalias savadarbis lovelis ir popierinis piltuvėlis, kuris apklijuotas geltona izoliacija, paimti 2010 m. vasario 23 d. kartos metu M. G. bute, esančiame ( - ) (t. 40, b. l. 3–4), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

194Mobilusis telefonas „Nokia 6555“ Nr. 356984/01/118840/1 su SIM „Pildyk“ kortele Nr. 89370031009106677102, SIM „Labas“ kortelė Nr. 7368061000277132, 2 SIM „Pildyk“ kortelės Nr. 89370033150000817705, Nr. 89370031012244165139, trys MRT kortelių dėklai, paimti 2010 m. vasario 23 d. kartos metu M. G. bute, esančiame ( - ) (t. 40, b. l. 3–4), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

19516. M. G. seilių lyginamasis pavyzdys, pridėtas prie baudžiamosios bylos (t. 40, b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas.

19617. Tyrimo objektai prie 2010 m. kovo 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(1958)-IS1-2013 (cheminis tyrimas, vokas ir plastikinis konteineris) (t. 41, b. l. 67–68), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

19718. A. U. daiktai: fotoaparatas, 2 atminties kortelės, kompiuterio sisteminis blokas, paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metus pas A. U. adresu: ( - ) (t. 35, b. l. 60–61), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami A. U..

198Metalinis kastetas, paimtas 2010 m. vasario 23 d. kratos metus pas A. U. adresu: ( - ) (t. 35, b. l. 60–61), saugomas Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas.

199Du filtrai su mikrodalelėmis, paimti 2010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu pas A. U. (t. 35, b. l. 69), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

200MRT „Nokia 3310“ su SIM kortele, MRT „Nokia N 70“ su SIM kortele, 2 UAB „Tele 2“ SIM kortelės, paimti iš A. S. 2010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu (t. 35, b. l. 146–152), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

2012 popieriaus lapeliai, polietileninis maišelis su miltelių pėdsakais, paimti iš A. S. 2010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu (t. 35, b. l. 146–152), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

202Rankinė su augalinės kilmės medžiaga, permatomas maišelis su augalinės kilmės medžiaga, 2 užrašų knygelės, medžiaginė rankinė su užtrauktuku su permatomais maišeliais, svarstyklės bei augalinės kilmės medžiaga, SIM kortelė, kompiuterinė laikmena, paimti iš A. S., atliekant 2010 m. vasario 20 d. kratą bute, esančiame ( - ) (t. 35, b. l. 159–173), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

20319. Narkotinė medžiaga – heroinas, paimtas iš liudytojo Nr. 11 2011 m. balandžio 4 ir 5 dienomis daiktų pateikimo metu, perduotas laikinam saugojimui Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas.

20420. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu M. B. namuose, ( - ), paimtas nešiojamasis kompiuteris „Asus“ (t. 50, b. l. 116–117), perduotas saugoti M. B. žmonai J. K. (t. 51, b. l. 16), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas M. B..

20521. A. Ku. tris revolveriai, 16 vnt. šratų (t. 54, b. l. 157), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

20622. Dvi geltonos spalvos lipnių lapelių pakuotės, elektroninės svarstyklės, 7 vnt. tuščių polietileninių maišelių, polietileninis maišelis, chalatas, sportinės kelnės, paimti 2009 m. lapkričio 26 d. kratos metu bute, ( - ), pas A. T. (t. 56, b. l. 27–28) bei asmens kratos metu (t. 57, b. l. 3), saugomi Vilniaus apskrities VPK NTV NKS pagal 2010 m. sausio 25 d. kvitą Nr. 010440 (t. 56, b. l. 46–47), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

20723. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu D. E. namuose, ( - ), paimtas revolveris (t. 62, b. l. 113–114, 130–136, 140–161) saugomas Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

20824. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu T. Č. gyvenamojoje vietoje, ( - ), paimti du dujiniai revolveriai (t. 67, b. l. 4–5, 61–63), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

2092010 m. vasario 23 d. kratos metu T. Č. gyvenamojoje vietoje, ( - ), paimtos elektroninės svarstyklės „Herny 500“, elektroninės svarstyklės „Soehnle“, plaktukas, respiratorius, vienkartinė pirštinė, kavamalė, respiratorius, juodos spalvos dėžutė, žydras maišelis, maišelis su baltos spalvos milteliais, dvi dėžutės su juodos spalvos dangteliais, dėžutė su raudonos spalvos dangteliu, apsauginiai akiniai, maišas su vienkartiniais maišeliais, miltelių pavyzdžiai, hidraulinis spaustuvas-presas (t. 67, b. l. 7–8), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, ir (t. 67, b. l. 19) Lietuvos generalinėje prokuratūroje saugomi iš T. Č. buto, esančio ( - ), paimti objektai – pagal 2010 m. kovo 17 d. daiktinių įrodymų saugyklos pajamų kvitą Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.

21025. 2010 m. vasario 23 d. apžiūrų metu automobilyje „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) paimtos dvi apsauginės liemenės, peilis (t. 69, b. l. 205–219; 70 t., b. l. 1–6), saugomi prokuratūroje (t. 70, b. l. 19 – Generalinėje prokuratūroje saugomos 2 apsauginės liemenės pagal 2010 m. balandžio 6 d. daiktinių įrodymų saugyklos pajamų kvitą Nr. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamos Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

2112010 m. vasario 23 d. apžiūrų metu automobilyje „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) paimtos mikrodalelės (t. 70, b. l. 17–18), saugomos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamos.

212Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas A. T., išteisinti A. U., I. V. (I. V.) ir R. V. (R. V.), tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

213Taip pat apeliacine tvarka neapskųsta nuosprendžio dalis dėl A. Š., G. Š., T. Č., K. L., S. R. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Š. ginklas).

2142) pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės J. R. ir nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

215A. K. (A. K.) pripažintas kaltu padaręs BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

216A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

217A. K. priteista Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 7 637,36 Lt (2 211,93 Eur) ekstradicijos išlaidų.

218Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

219Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu T. Č., K. L., S. R. nuteisti už tai, kad asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, dėl savanaudiškų paskatų – turint tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavus šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavus ir dalyvavus šio susivienijimo veikloje, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir dalyvavo šio susivienijimo veikloje, o A. Š., K. V., A. R., M. B., A. Ku., D. E., M. R., R. P., O. D. nuteisti už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat I. I., K. Š., A. T. nuteisti už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:

2202002 m. pabaigoje–2003 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, pravardėmis „Lapinas“, „Papa“, „Nosis“, bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo ir vadovavo „Lapino“ nusikalstamam susivienijimui, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius ir jas parduoti bei platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, daryti tyčinius nužudymus, turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, sugadinti svetimą turtą, pažeisti viešąją tvarką ir į šio susivienijimo veiklą 2004 m. įtraukė T. Č., 2007 m. – K. L., 2008 m. – S. R., kuriems nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į šio susivienijimo veiklą įtraukti kitus asmenis.

221Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, ir jo nurodymu T. Č., K. L., S. R. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: nuo 2002 m. pabaigos–2003 m. pradžios – K. Š., R. E., nuo 2003 m. rudens – A. V., nuo 2004 m. – V. G., nuo 2005 m. – A. Ku., nuo 2006 m., bet ne anksčiau kaip nuo 2006 m. vasario 24 d. – A. Ku., nuo 2008 m. vasaros – A. T., nuo 2008 m. – R. P., nuo 2008 m. – O. D., nuo 2009 m. – M. B., nuo 2008 m. gruodžio mėn. – M. V., nuo 2008–2009 m. – D. E., nuo 2009 m. – A. R., nuo 2009 m. pradžios – A. Š., K. V., M. R., nuo 2009 m., bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 5 d. – I. I., nuo 2009 m. lapkričio mėn. – A. L., S. R., S. I., nuo 2009 m. antros pusės – D. S., bei asmenį, pasislėpusį nuo teismo.

222Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, pavedė T. Č., K. L., S. R. vadovauti kitiems susivienijimo nariams, paskirstė užduotis bei vaidmenis: nusikalstamo susivienijimo veikloje klausyti asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, nurodymų; siekiant užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines ir psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, esant konfliktinėms situacijoms, prisistatyti J. B. – „Lapino“ – vardu ir pravarde, neteisėtai, neturint leidimo, disponuoti šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis; Lietuvos Respublikoje neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas paskirstyti mažesniais kiekiais; daryti turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, sugadinti svetimą turtą, pažeisti viešąją tvarką; siekiant daryti šiuos nusikaltimus, surasti ir įtraukti į nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, kurie platintų narkotines ir psichotropines medžiagas ir taip nuolat plėsti narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo, platinimo tinklą, nusikalstamo susivienijimo veikloje jiems vadovauti ir perduoti tiesiogiai ar per slėptuves narkotines, psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą, nurodyti jas platinti ( - ) bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį gautų lėšų perduoti asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą; žemesniems pagal hierarchiją nusikalstamo susivienijimo nariams detalizuoti nusikalstamų veikų planus, nurodyti narkotinių, psichotropinių medžiagų pakavimo būdus, pardavimo kainas, draudžiant šias medžiagas įgyti iš kitų – ne šio nusikalstamo susivienijimo narių; daryti narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, šiai neteisėtai veiklai užtikrinti, nuomoti ir naudoti gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus; siekiant išvengti galimo sekimo rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais; naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą; susivienijimo nariams atsisakius dalyvauti neteisėtoje veikloje, naudoti prieš juos psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat nurodė T. Č., K. L., S. R. kaupti dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms, sulaikytų ar suimtų asmenų šeimos nariams išlaikyti.

223Vykdydami nusikalstamos veikos planą, T. Č., K. L., S. R. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, T. Č., K. L., S. R. bei pastarųjų nurodymu K. Š., A. Ku., R. E., A. V., V. G., A. Ku., A. T., R. P., M. B., O. D., M. V., D. E., A. R., A. Š., K. V., M. R., I. I., A. L., S. R., S. I., D. S. bei asmuo, pasislėpęs nuo teismo, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje: siekdami užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines bei psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, prisistatydavo J. B., pravarde „Lapinas“, vardu ir pravarde, neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis – 32 kalibro šaunamąjį ginklą ir ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui, pramoninės gamybos 380 kalibro revolverį „Chief“, „Record“ modelio, Nr. 1356, skirtą šaudyti 380 (9 mm) kalibro šoviniais 380 ME GUM, devynis savadarbius 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius ir devynis guminius šratus, pramoninės gamybos 380 kalibro Chief modelio revolverį „Record“, Nr. 1356, 4 pramoninės gamybos šovinius 380 ME, GUM tipo, 9 mm kalibro, pramoninės gamybos dujinį pistoletą „Bruni GAP“ ir 2 šovinius šiam pistoletui, pramoninės gamybos lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact-G“, revolverį ,,ME 38, Compact-G“, Nr. 017121, „Cal. 380ME GUM“, pistoletą ,,Valtro mod. MINI 35, Cal. 36 Blank, F00869 L“ ir 8 vnt. šovinius, pistoletą ,,POLICE kol. 9 mm K“ ir 6 vnt. šovinių, du revolverius „ME 38 Compact-G“ modelio, Nr. 011012, Nr. 014626, pramoninės gamybos 6 mm kalibro revolverį „ME 38 Magnum-6R“, Nr. 006430, pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. 016908, pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. 016828. Be to, vykdydami asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, nusikalstamos veikos planą, T. Č., K. L., S. R. Lietuvoje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1-(3-chlorofenil)-piperazino, amfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, kanapių (ir jų dalių), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais, neteisėtai parduodavo, platino ir neteisėtai tiesiogiai ir per slėptuves perduodavo platinti K. Š., A. Ku., R. E., A. V., V. G., A. Ku., A. T., R. P., M. B., O. D., M. V., D. E., A. R., A. Š., K. V., M. R., I. I., A. L., S. R., S. I., D. S., asmeniui, pasislėpusiam nuo teismo, ir šiems asmenims vadovavo: detalizuodavo nusikalstamų veikų planus, nurodydavo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą ( - ) bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį pinigų iš šios neteisėtos veiklos perduoti jiems – T. Č., K. L., S. R.; nurodydavo narkotinių, psichotropinių medžiagų pakavimo būdus, pardavimo kainas, vedė perduotų pardavimui, parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio, pinigų, gautų iš šios prekybos, nusikalstamo susivienijimo narių skolų apskaitą; uždraudė narkotines, psichotropines medžiagas įgyti iš kitų – ne nusikalstamo susivienijimo narių – asmenų, nurodė esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti J. B., pravarde „Lapinas“, vardu ir pravarde, siekiant išvengti galimo sekimo rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais; nurodė konspiracijos tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir SIM korteles, abonentinius numerius, periodiškai juos keisti, ir patys atliko šiuos veiksmus.

224Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., K. L., S. R. ir vykdydami šių asmenų nurodymus, pastariesiems vadovaujant, K. Š., A. Ku., R. E., A. V., V. G., A. Ku., A. T., R. P., M. B., O. D., M. V., D. E., A. R., A. Š., K. V., M. R., I. I., A. L., I. P., S. R., S. I., D. S., asmuo, pasislėpęs nuo teismo, naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“, jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, siekiant išvengti galimo sekimo rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims, pagrobė narkotines medžiagas ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., K. L., S. R..

225Dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, šio susivienijimo organizatoriai, vadovai ir nariai taip pat padarė šias nusikalstamas veikas: 2008 m. kovo 10 d. ( - ) T. Č., K. L., O. D., R. P. padarė M. R. nesunkų, V. J. sunkų sveikatos sutrikdymą; 2008 m. lapkričio–gruodžio mėn. ( - ) asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku. neteisėtai atėmė I. S., R. D. laisvę; 2009 m. sausio 8 d, T. rajone T. Č., S. R. padarė tyčinį L. V. nužudymą, M. M., M. J. turto prievartavimus; T. Č., S. R. ir A. Ku. neteisėtai atėmė A. M., E. L. laisvę, pažeidė viešąją tvarką, sugadino svetimą turtą.

226Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., K. L., S. R. su kitais minėtais nusikalstamo susivienijimo nariais aikštelėje, vadinamojoje „plaščiatkoje“, prie namo, esančio ( - ), ir kitose vietovėse rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, aptardavo nusikalstamam susivienijimui funkcionuoti būtinus klausimus.

227Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., K. L., S. R. su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, siekdami užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo bei vykdė fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, ir kitus asmenis, nevykdžiusius asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., K. L., S. R. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.

228Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., K. L., S. R. skirdavo dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbui apmokėti, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat sulaikytų ar suimtų asmenų šeimų nariams išlaikyti.

229T. Č., K. L., S. R. nuteisti už tai, kad būdami vadovai, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu, asmeniu, kuriam byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, o būtent:

230A. Š. 2010 m. (tiksliau nenustatytu laiku) iki 2010 m. vasario 23 d. kratos bute, esančiame ( - ), neteisėtai laikė 0,195 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 1,283 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,314 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.

2312010 m. sausio–vasario mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L. neteisėtai labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį – 395,52 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 110,748 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, perdavė platinti D. S.. Vėliau, 2010 m. vasario 9 d., namo, esančio ( - ) buto laiptinėje L. B., veikdamas organizuota grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 395,52 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 110,748 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai įgijo iš D. S., šią psichotropinę medžiagą Lietuvos Respublikoje neteisėtai laikė, autobusu neteisėtai gabeno iš ( - ), kur laikė ir gabeno iki 2010 m. vasario 9 d. sulaikymo.

2322009 m. gruodžio–2010 m. vasario 5 d. name, esančiame ( - ), M. R. neteisėtai perdavė platinti D. F., o D. F. neteisėtai įgijo iš M. R. ne mažiau kaip 99,284 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią neteisėtai gabeno ir laikė savo namuose, ( - ), kurių 61 g prie namo, esančio ( - ), ir bute, esančiame ( - ) per du kartus neteisėtai pardavė O. G., kuriai ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 38,01 g kanapių (ir jų dalių) neteisėtai nugabeno bei neteisėtai iki 2010 m. vasario 23 d. kratos kartu su A. P. laikė pastarojo namų sandėliuke, ( - ), o nurodytu laikotarpiu ( - ) nenustatytą dalį narkotines medžiagas neteisėtai išplatino kitiems asmenims, o likusią dalį – 0,274 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – D. F. neteisėtai laikė ir nešiojo iki 2010 m. vasario 23 d. sulaikymo Vilniaus J. P. II gimnazijoje, esančioje ( - ).

233Nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. vasario mėn. pabaigos K. V. ( - ) neteisėtai perdavė platinti M. R. ne mažiau 34,651 g narkotinės medžiagos kanapių, o tęsdamas nusikalstamą veiką, M. R. nurodytu laikotarpiu ( - ) narkotinę medžiagą – ne mažiau 34,651 g kanapių (ir jų dalių), neteisėtai pardavė A. S., kuris nurodytu laikotarpiu ( - ) dalį įgytos narkotinės medžiagos išplatino kitiems asmenims, o kitą dalį – 34,651 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė bute, esančiame ( - ).

234Nuo 2009 m. vasaros iki 2010 m. vasario 23 d. K. V. ne mažiau kaip 5,615 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,858 g kokaino, ( - ) neteisėtai perdavė platinti M. R.. M. R. nurodytu laikotarpiu ( - ) neteisėtai A. P. perdavė platinti ne mažiau kaip 5,615 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,858 g kokaino, o A. P. nurodytu laikotarpiu ( - ) iš M. R. įgytų narkotinių medžiagų dalį neteisėtai pardavė kitiems asmenims, o kitą dalį kokaino – 5,615 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,858 g kokaino, iki 2010 m. vasario 22 d. ( - ) neteisėtai, laikė ir 2010 m. vasario 22 d. atidavė teisėsaugos pareigūnams; tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P. 2010 m. vasario mėn. ( - ), D. F. perdavus, neteisėtai iki 2010 m. vasario 23 d. kratos buto, esančio ( - ), rūsyje laikė 38,01 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

235Nuo 2009 m. pabaigos iki 2010 m. vasario 23 d. ( - ) K. V. ne mažiau kaip 17,229 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių ( - ) neteisėtai perdavė platinti M. R.). M. R. nurodytu laikotarpiu ( - ) šias medžiagas neteisėtai perdavė platinti K. M., kuris įgytas nurodytas narkotines medžiagas neteisėtai laikė savo namuose, ( - )., kurių dalį neteisėtai pardavė kitiems asmenims, o likusią dalį narkotinės medžiagos – 17,229 g kanapių (ir jų dalių), iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė namuose, ( - )

236Nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. vasario mėn. pabaigos Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L. neteisėtai perdavė platinti D. E. ne mažiau kaip 0,553 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,134 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, o D. E. šią psichotropinę medžiagą nurodytu laikotarpiu ( - ) neteisėtai pardavė M. G., kuris nenustatytą dalį neteisėtai įgytos psichotropinės medžiagos nurodytu laikotarpiu ( - ) neteisėtai pardavė kitiems asmenims, o likusią dalį – 0,553 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,134 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, ( - ).

237M. B. 2011 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai ne mažiau kaip 0,19 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,049 g narkotinės medžiagos – heroino, perdavė platinti M. V., o M. V. čigonų tabore, ( - ), 2011 m. balandžio 4 d. dalį šios narkotinės medžiagos – 0,132 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,033 g narkotinės medžiagos – heroino – neteisėtai už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 11, kuriam taikomas anonimiškumas, 2011 m. balandžio 5 d. kitą dalį šios narkotinės medžiagos – 0,058 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino – neteisėtai už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 11, kuriam taikomas anonimiškumas.

2382009 metais–2010 metų pradžioje ( - ) A. Ku. neteisėtai įgijo iš nenustatyto asmens narkotinę medžiagą – 0,455 g kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, nurodytu laikotarpiu šią narkotinę medžiagą iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, ( - ).

239Nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d., ( - ) T. Č. ir K. L. ( - ) ne mažiau kaip 0,674 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,37 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai pardavė A. T., kuris nurodytu laikotarpiu ( - ) minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai laikė, dalį narkotinės medžiagos neteisėtai pardavė kitiems asmenims, kitą dalį – 0,072 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,042 g narkotinės medžiagos – heroino, 2009 m. spalio 5 d., apie 16 val., A. poliklinikoje, ( - ), už 20 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 5 (2), kuriam taikomas anonimiškumas, o likusią dalį – 0,602 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,328 g heroino – neteisėtai laikė iki 2009 m. lapkričio 26 d., 15.55 val., asmens kratos namo ( - ).

240Nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2010 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L. ne mažiau kaip 35,5 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ne mažiau kaip 83,792 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 17,701 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai perdavė platinti D. E., o D. E. neteisėtai įgytas narkotinę ir psichotropinę medžiagas neteisėtai perdavė platinti D. S.. Nurodytu laikotarpiu ( - ) D. S. neteisėtai įgytas narkotinę ir psichotropinę medžiagas neteisėtai laikė, dalį psichotropinės medžiagos – 83,739 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 17,686 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,053 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,015 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, dalį narkotinės medžiagos – 32,98 g – kanapių (ir jų dalių) iki 2010 m. vasario 4 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose ir pagalbinėse patalpose, ( - ); kitą dalį narkotinės medžiagos – 2,520 g kanapių (ir jų dalių), iki 2010 m. vasario 4 d. kratos neteisėtai laikė savo automobilyje „BMW 320“, valst. Nr. ( - ) dalį neteisėtai įgytos psichotropinės medžiagos – 0,627 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,181 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 1,262 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,353 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, baltos spalvos miltelių, kurios sudėtyje buvo 0,064 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai gabeno ir laikė kartu su savo asmeniniais daiktais iki 2010 m. vasario 4 d., maždaug 20 val., kai ( - ), šias psichotropines ir narkotines medžiagas neteisėtai pardavė A. A. ir L. Ž., o likusią dalį narkotinės ir psichotropinės medžiagos neteisėtai pardavė kitiems asmenims.

2412010 metais, bet ne vėliau kaip 2010 m. vasario 4 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje A. Z. iki 2010 m. vasario 4 d. sulaikymo savo gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, ( - ), neteisėtai laikė 30,139 g gelsvos spalvos nevienalyčių miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,209 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, taip pat laikė ir kartu su savo asmeniniais daiktais nešiojo 5,329 g gelsvos spalvos miltelių, kurios sudėtyje buvo 1,366 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 7,68 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių).

242Nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. vasario 23 d. K. V. per keliolika kartų ne mažiau kaip 151,164 g kanapių ir jų dalių ir ne mažiau kaip 15,542 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,717 g kokaino, ( - ) neteisėtai perdavė platinti M. R.. Nurodytu laikotarpiu ( - ) M. R. šias neteisėtai įgytas narkotines ir psichotropinę medžiagas per keliolika kartų neteisėtai laikė, dalį kokaino, t. y. 9,927 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,849 g narkotinės medžiagos – kokaino, iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė bute, esančiame ( - ), o likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų per keliolika kartų neteisėtai pardavė K. M., A. P., A. S., D. F., kurie nurodytu laikotarpiu ( - ) šias narkotines ir psichotropinę medžiagas neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė bei išplatino kitiems asmenims.

243D. E. nuo 2009 m. pavasario iki 2010 m. vasario mėn. ( - ) neteisėtai įgijo iš T. Č., K. L. rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio masė 0,035 g, ir minėtą tabletę iki 2010 m. vasario 23 d. kratos laikė savo namuose, ( - ).

2442009 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje T. Č. ir K. L. 2,138 g gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo 1,096 g narkotinės medžiagos – heroino, už 20 Lt 2009 m. lapkričio 24 d. ( - ) neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas. 2010 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L. per sutartą vietą D. S. neteisėtai perdavė miltelius, kurių sudėtyje buvo 10,268 g narkotinės medžiagos – heroino, 36,985 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 9,082 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 1,887 g narkotinės medžiagos – kokaino, 40,824 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias 2010 m. vasario 22 d., apie 22 val., iš sutartos su K. L. ir T. Č. vietos miške, ( - ), paėmė D. S., ir iki 2010 m. vasario 23 d. kratos laikė savo namuose, ( - ). Be to, 2010 metais Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L. 0,054 g baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – kokaino, iki 2010 m. vasario 23 d. kratos metu neteisėtai laikė bute, esančiame ( - ).

245T. Č., K. L., S. R., O. D., R. P. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims, būnant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., K. L., O. D., R. P. kartu su A. Ku., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl savanaudiškų ir chuliganiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2462008 m. kovo 10 d. ( - ) T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku. susitarė, panaudojant peilius, metalinę anteną, kirvį ir dujinį pistoletą, padaryti V. J. ir M. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiškų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurenciją platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei chuliganiškų paskatų. Vėliau, 2008 m. kovo 10 d., apie 18.30 val., prie pastato Nr. ( - ), veikdami pagal parengtą nusikalstamos veikos planą, tuo metu, kai T. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius peiliu V. J. į pilvą, nugarą ir kairės kojos blauzdą, pažeidusius skrandį ir sukėlusius kraujavimą pilvo ertmėje, t. y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, K. L. tyčia sudavė kelis smūgius peiliu, A. Ku. tyčia sudavė kelis smūgius metaliniu strypu, O. D. tyčia sudavė kelis smūgius kirviu, R. P. tyčia iššovė kelis šūvius iš dujinio pistoleto M. R. į įvairias kūno vietas, padarydami M. R. dešinės šlaunies durtinę-pjautinę, dešinio žasto pjautinę, viršugalvio muštinę, kairio peties, viršugalvio, dešinės ausies kaušelio šautines žaizdas, sėdmens poodinę kraujosruvą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes išsigandę policijos pareigūnų ir vengdami sulaikymo, pabėgo, o M. R. pabėgo iš įvykio vietos.

247T. Č., K. L., S. R. ir R. P. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims būnant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku., panaudodami smurtą, neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, pagrobė narkotinę medžiagą, o būtent:

2482008 m. lapkričio–gruodžio mėn., apie 11–12 val., garažų masyve, ( - ), asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku. neteisėtai surišo I. S. rankas ir apie valandą minėtame garažų masyve esančiame garaže laikė I. S. nelaisvėje. Vėliau, tą pačią dieną, apie 12 val., prie šio garažų masyvo asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku. sudavė smūgį nenustatytu daiktu R. D. į galvos sritį, užlaužė ir surišo pastarajam ranką, neteisėtai prieš R. D. valią įsodino pastarąjį į T. Č. automobilį „BMW X5“, nelaisvėje kelias valandas nurodytu automobiliu vežiojo ( - ) esančiame miško masyve, ( - ) mikrorajonuose, prie ( - ) esančiame miško masyve pagrobė iš R. D. 2 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), po to R. D. paleido ( - ).

249T. Č., K. L., S. R. nuteisti už tai, kad būdami vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. prievartavo svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, atimdamas asmeniui laisvę, t. y. 2008–2009 metais, dienos metu, prie namo ( - ), S. R. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas plėsti nusikalstamo susivienijimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas fiziniu susidorojimu, daiktais, panašiais į pistoletus, ir panaudodamas fizinį smurtą – laikydamas M. J. už rankų, prieš nukentėjusiojo valią įsodino pastarąjį į automobilį „BMW X5“, atimdamas nukentėjusiajam laisvę, nurodytu automobiliu nugabeno M. J. į ( - ), kur ne mažiau kaip vieną valandą neteisėtai laikė nukentėjusįjį nelaisvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. J. atiduoti 4 000 Lt, neteisėtai pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš M. J. fizinį smurtą.

250T. Č., K. L., S. R. ir G. L. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims būnant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sugadino svetimą turtą, o būtent:

251T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L. neteisėtai, neturėdami leidimo, 2009 m. sausio mėn. ( - ) laikė 32 kalibro šaunamąjį ginklą ir ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui, po to 2009 m. sausio 8 d. ( - ) gyvenvietėje, G. L. minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis perdavė N. E., kuris šį ginklą ir šaudmenis tą pačią dieną nugabeno į T., ten juos perdavė G. L., po to tą pačią dieną, apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje, G. L. iššovė iš šio ginklo keturis šūvius į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), ratus, peršovė šio automobilio vairuotojo pusės padangas ir jas sugadino, po to T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. nurodytą šaunamąjį ginklą laikė automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) ir šiuo automobiliu, tą pačią dieną, iki 23.30 val., neteisėtai gabeno ( - ).

252T. Č., K. L., S. R. ir G. L. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims būnant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, 2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius draugus, susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymą, aptarė šios nusikalstamos veikos planą ir šiam tikslui paruošė įrankius bei priemones – 32 kalibro šaunamąjį ginklą, ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui, peilius, neperšaunamas liemenes. Vėliau, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje, siekdami nusikalstamų tikslų, tuo metu, kai G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką ir tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, pažeisdamas krūtinės ląstą, širdį, dėl šių veiksmų įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V..

253T. Č., K. L., S. R. ir G. L. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims būnant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė neteisėtai panaudodami fizinį smurtą atimti A. M. ir E. L. laisvę. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje po to, kai S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką, G. L. sudavė ranka smūgį A. M. į galvos sritį, T. Č., S. R., A. Ku. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) nuvežė tolyn nuo T., E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A. M. paleido ant tilto, virš autostrados ( - ), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos.

254T. Č., K. L., S. R. ir G. L. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims būnant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L., panaudodami fizinį smurtą, pažeidė viešąją tvarką:

2552009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė pažeisti viešąją tvarką ir tęsdami nusikalstamą veiką, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje G. L. iššovė iš 32 kalibro šaunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), padangas ir jas sugadino, G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką ir tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) ir taip sutrikdė tokioms vietoms priimtą rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

256T. Č., K. L., S. R. nuteisti už tai, kad būdami vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. prievartavo svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, o būtent:

2572009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio ( - ), metu S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vieną smūgį ranka M. M. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. M. atiduoti 12 000 Lt (dvylikos tūkstančių Lt) vertės automobilį „BMW“, 3 klasės, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.

258T. Č., K. L., S. R. ir M. B. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims būnant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, M. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2592009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, ( - ), M. B., siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smūgius nenustatytais kietais bukais daiktais J. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje.

260T. Č., K. L., S. R. ir A. Ku. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims būnant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, A. Ku., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo šaudmenimis, o būtent: 2009–2010 metais Lietuvos Respublikoje A. Ku. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis: devynis savadarbius 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius ir devynis guminius šratus, kuriuos iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, ( - ).

261Byloje G. Š. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, o būtent tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir kartu su T. Č., K. L., S. R., A. Š., K. V., A. R., M. B., A. Ku., D. E., M. R., R. P., O. D., I. I., K. Š., A. T. dalyvavo šio susivienijimo veikloje. Vilniaus apygardos teismas G. Š. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

262Byloje D. S. ir A. Z. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad kartu su G. Š. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, bei kartu su T. Č., K. L., S. R., A. Š., K. V., A. R., M. B., A. Ku., D. E., M. R., R. P., O. D., I. I., K. Š., A. T., A. G., D. T., I. P. dėl savanaudiškų paskatų – turint tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Vilniaus apygardos teismas D. S. ir A. Z. išteisino pagal BK 249 straipsnio 2 dalyje dalį, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

263Byloje A. G., D. T., A. R., I. I., I. P., G. Š. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent tuo, kad G. Š. kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu, kartu su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengė nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirstė vaidmenis bei užduotis, ir jis bei A. G., D. T., A. R., I. I., I. P. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino. Vilniaus apygardos teismas A. G., D. T., A. R., I. I., I. P., G. Š. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

264Byloje G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad kartu A. Š., T. Č., K. L., S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje A. Š. neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo šaudmenimis, o būtent: A. Š. neturėdamas leidimo, 2009 metais Lietuvos Respublikoje neteisėtai įgijo pramoninės gamybos .380 kalibro revolverį „Chief“, „Record“ modelio Nr. 1356, skirtą šaudyti .380 (9 mm) kalibro šoviniais .380 ME GUM, kurį neteisėtai nešiojo ir iki 2010 m. rugsėjo 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, ( - ). Vilniaus apygardos teismas G. Š., taip pat A. Š., T. Č., K. L., S. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

265Byloje G. Š. buvo kaltinamas kartu su T. Č., K. L., S. R., O. D., R. P. ir A. Ku. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, o būtent tuo, kad kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, bei su vadovais T. Č., K. L., S. R., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl savanaudiškų ir chuliganiškų paskatų nukentėjusiesiems V. J. ir M. R. padarė sunkius sveikatos sutrikdymus. Vilniaus apygardos teismas G. Š. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

266Byloje G. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalyje, 263 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, bei su vadovais T. Č., K. L., S. R., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku., panaudodami smurtą, neteisėtai atėmė žmonėms – nukentėjusiesiems R. D. ir I. S. – laisvę, pagrobė narkotinę medžiagą. Vilniaus apygardos teismas G. Š. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

267Byloje G. Š. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą, prievartavo svetimą – nukentėjusiojo M. J. – turtą, atimdamas pastarajam laisvę. Vilniaus apygardos teismas G. Š. išteisino pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

268Byloje G. Š. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą tyrimą, būdami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sugadino svetimą turtą – nukentėjusiosios R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), ratus. Vilniaus apygardos teismas G. Š. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

269Byloje G. Š. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, t. y. tuo, jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, 2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius draugus, susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymą, aptarė šios nusikalstamos veikos planą ir šiam tikslui paruošė įrankius bei priemones – 32 kalibro šaunamąjį ginklą, ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui, peilius, neperšaunamas liemenes. Vėliau, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje, siekdami nusikalstamų tikslų, tuo metu, kai G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką ir tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, pažeisdamas krūtinės ląstą, širdį, dėl ko įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė, ir tokiu būdu tyčia nužudė L. V.. Vilniaus apygardos teismas G. Š. išteisino pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

270Byloje G. Š. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė neteisėtai panaudodami fizinį smurtą atimti A. M. ir E. L. laisvę. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje, po to, kai S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką, G. L. sudavė ranka smūgį A. M. į galvos sritį, T. Č., S. R., A. Ku. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) nuvežė tolyn nuo T., E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A. M. paleido ant tilto, virš autostrados ( - ), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos. Vilniaus apygardos teismas G. Š. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

271Byloje G. Š. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L., panaudodami fizinį smurtą, pažeidė viešąją tvarką:

2722009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė pažeisti viešąją tvarką ir tęsdami nusikalstamą veiką, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje G. L. iššovė iš 32 kalibro šaunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), padangas ir jas sugadino, G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką ir tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) ir taip sutrikdė tokioms vietoms priimtą rimtį bei pažeidė viešąją tvarką. Vilniaus apygardos teismas G. Š. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

273Byloje G. Š. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. prievartavo svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą, o būtent:

2742009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio ( - ), metu S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vieną smūgį ranka M. M. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. M. atiduoti 12 000 Lt (dvylikos tūkstančių Lt) vertės automobilį „BMW“, 3 klasės, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Vilniaus apygardos teismas G. Š. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

275Byloje G. Š. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, M. B. padarė J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2762009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, ( - ), M. B., siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smūgius nenustatytais kietais bukais daiktais J. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje. Vilniaus apygardos teismas G. Š. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

277Byloje G. Š., T. Č., K. L., S. R., R. P. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pradžios namo, esančio ( - ), laiptinėje T. Č., K. L., R. P. ir A. Ku., turėdami tikslą pašalinti konkurentus, platinančius narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl savanaudiškų paskatų tyčia sudavė S. J. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sukeldami S. J. fizinį skausmą, ir taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Vilniaus apygardos teismas G. Š., T. Č., K. L., S. R., R. P. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

278Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas už tai, kad jis dėl savanaudiškų paskatų, t. y. turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:

2792002 metų pabaigoje–2003 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, pravardėmis „Lapinas“, „Papa“, „Nosis“, bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo ir vadovavo „Lapino“ nusikalstamam susivienijimui, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius ir jas parduoti bei platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, daryti tyčinius nužudymus, turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, sugadinti svetimą turtą, pažeisti viešąją tvarką, į šio susivienijimo veiklą 2004 m. įtraukė T. Č., 2007 m. – K. L., 2008 m. – S. R., kuriems nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į šio susivienijimo veiklą įtraukti kitus asmenis.

280Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, ir jo nurodymu T. Č., K. L., S. R. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, tarp jų nuo 2010 m. pradžios – A. K., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. A. K. kartu su T. Č., K. L., S. R., vadovavusiems nusikalstamam susivienijimui, bei pastarųjų nurodymu kartu su K. Š., A. Ku., R. E., A. V., V. G., A. Ku., A. T., R. P., M. B., O. D., M. V., D. E., A. R., A. Š., K. V., M. R., I. I., A. L., S. R., S. I., D. S., dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje.

281A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis, dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

282Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu:

2831) dėl A. R. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį;

2842) dėl I. I. išteisinimo pagal BK 260 straipsnį;

2853) dėl A. Š. veikos, kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį;

2864) dėl G. Š. išteisinimo iš visų inkriminuotų nusikalstamų veikų, išskyrus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte;

2875) dėl A. Z. ir D. S. išteisinimo pagal BK 249 straipsnį;

2886) dėl A. G., D. T., I. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnį;

2897) dėl T. Č., G. Š., K. L., S. R., R. P. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį dėl S. J. sumušimo;

2908) dėl bausmių dydžio A. Š., K. V., A. R., A. Ku., R. P.;

2919) dėl galutinės subendrintos bausmės dydžio nusikalstamo susivienijimo vadovams – T. Č., K. L., S. R.;

29210) dėl G. L. paskirtų bausmių subendrinimo;

29311) dėl M. B., I. I., L. B. nepripažinimo pavojingais recidyvistais.

294Prokurorai, nesutikdami su A. R. išteisinimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad teismas dėl šios dalies padarė išvadas, prieštaraujančias motyvams dėl A. R. pripažinimo kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes konstatavo, kad A. R. platino narkotines ir psichotropines medžiagas ir nurodė, jog įrodymų visuma patvirtina A. R. nusikalstamą elgesį, nes jį su T. Č. ir K. L., t. y. su nusikalstamo susivienijimo vadovais, siejo ne atsitiktiniai, bet ilgalaikiai, nuolatiniai ryšiai, bendra nusikalstama veikla buvo gerai organizuota, paskirstyti vaidmenys ir užduotys, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo platinamos ne epizodiškai, bet sistemingai (tai patvirtina nusikalstamo susivienijimo narių J. E., R. E., A. L. parodymai). Teismas pagrįstai įrodymais pripažino A. L. viso proceso metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad ir A. R. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, norėdamas jas platinti. Pastarosios parodymai atitinka R. E., J. E., A. K. parodymus, telefoninių pokalbių medžiagą, neprieštarauja liudytojų I. L., V. G. parodymams. Be to, teismas pripažino įrodymais parodymo atpažinti asmenį medžiagą, kai R. E. atpažino A. R., A. L., A. K., S. R., V. G. kaip asmenis, susijusius su narkotinių medžiagų platinimu. A. R. porininko R. E. parodymus apie heroino platinimą romų tabore patvirtino apklausti S. R. ir S. I.. Skunde taip pat pažymima, kad A. K. atpažinimo pagal nuotraukas metu atpažino R. E., A. R., kaip asmenis, kurie užsiiminėjo prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. A. R. sąsajas su T. Č. ir K. L., bendrą veikimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, narkotikų platinimą patvirtina I. L., V. G., A. Ku. parodymai. A. K., A. L., A. Ku., R. E., J. E., I. L. S. R., S. I., iš dalies ir V. G. parodymus apie didelį narkotinių medžiagų platinimo mastą, tarpusavio bendrą veikimą patvirtina ir byloje esančių telefoninių pokalbių įrašai. Pasak apeliantų, A. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtina ir byloje esantys BPK 158–160 straipsnių tvarka gauti duomenys. Apeliantai, remdamiesi šių įrodymų visuma, teigia, kad teismo išvada, jog A. R. išteisintinas pagal BK 260 straipsnį, nes pas jį nerasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principui, baudžiamojo proceso paskirčiai bei teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-162/2011, Nr. 2K-116/2010, Nr. 2K-603/2011, Nr. 2K-659/2010, Nr. 2K-349/2008).

295Prokurorai, pasisakydami dėl I. I. išteisinimo pagal BK 260 straipsnį, skunde pažymi, kad teismo išvados dėl šios dalies prieštarauja paties teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantai pažymi, kad teismas įrodymais pripažino A. V. ir I. V. parodymus, kurie patvirtina, kad I. I. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis. I. V. parodymus apie psichotropinės medžiagos suvartojimą prieš sulaikymą patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. T-N 267/11(01). I. V. sąsajas su I. I., o pastarojo sąsajas su nusikalstamo susivienijimo vadovais T. Č. ir K. L. platinant narkotines medžiagas patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija (t. 3, b. l. 61–64). Pasak apeliantų, I. I. kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai: kratų protokolai, specialisto išvada Nr. 140-(1711)-IS1-1916. Esant šioms aplinkybėms, I. I. išteisinimas pagal BK 260 straipsnį vien todėl, kad pas jį nebuvo rasta narkotinės ar psichotropinės medžiagos (nors buvo rasti pėdsakai), prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principui ir baudžiamojo proceso paskirčiai bei teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-117/2014). Kadangi narkotinė ir psichotropinė medžiagos buvo suvartotos ir specialisto išvadomis Nr. 140-(3052)-IS1-4811, Nr. 140-(1711)-IS1-1916, Nr. T-N 267/11(01) buvo nustatyta tik šių medžiagų rūšis, o ne koncentracija, dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės nustatyti šių medžiagų grynąją masę ir negavus neginčijamų duomenų, kad I. I., veikdamas nusikalstamame susivienijime, turėjo tikslą ir tyčią išplatinti labai didelius ar didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, taip pat laikantis visuotinai priimto teisės principo, kad visi neaiškumai turi būti traktuojami kaltinamojo naudai, I. I. veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

296Apeliantai, nesutikdami su A. Š. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavimu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad teismo išvados dėl A. Š. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, požymių nebuvimo prieštarauja paties teismo teiginiams bei faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas įrodymais pripažino D. S. parodymus, iš kurių matyti, kokius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų platino A. Š.. D. S. parodymus apie A. D., G. L. sąsajas su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, bendrą veikimą, ginkluotumą ir kitus duomenis patvirtina A. D. ir G. L. kratų medžiaga, specialisto išvados. D. S. parodymų patikimumą patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kratų protokolai, specialistų išvados, A. Š., S. L. ir kitų asmenų susirašinėjimo medžiaga). Teismas pripažino įrodymais ir ikiteisminio tyrimo metu duotus S. L. parodymus, iš kurių matyti, kad A. Š. jam tiekdavo narkotines medžiagas platinti. Remdamiesi šių įrodymų visuma, prokurorai apeliaciniame skunde tvirtina, kad A. Š., dalyvaudamas griežtos drausmės ir struktūros nusikalstame susivienijime, turėjo tyčią platinti ir kitaip disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jo tyčia apėmė tame pačiame bute buvusio D. S. kambaryje laikytą labai didelį kiekį (heroino 10,268 g, metamfetamino 36,985 g, amfetamino 9,082, kokaino 1,887 g, kanapių 40,824 g) narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Apeliantų teigimu, A. Š. veikos perkvalifikavimas vien tik pagal A. Š. gyvenamame kambaryje rastą narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekį prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, taip pat baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principui bei baudžiamojo proceso paskirčiai.

297Prokurorai, ginčydami G. Š. išteisinimą iš visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, išskyrus nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojų R. E., I. L., A. Ku., D. (S.) J., A. K., D. M., V. G., liudytojų Nr. 5, Nr. 15 parodymai neleidžia daryti besąlygiškos išvados, jog G. Š. organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo šio susivienijimo veikloje. Apeliantų teigimu, teismas įrodymus ištyrė išsamiai, tačiau padarė įrodymų vertinimo klaidų, o teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pasak prokurorų, priešingai, negu teigiama skundžiamame nuosprendyje, šių liudytojų parodymai patvirtina G. Š. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Liudytojų parodymus patvirtina ir procesinių prievartos priemonių taikymo medžiaga, iš kurios matyti G. Š. įtaka, naudojamos saugojimosi nuo policijos pareigūnų priemonės, bendri nusikalstamo susivienijimo narių interesai, veikla, artimi santykiai, bendras siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantai, remdamiesi teismų praktika nusikalstamo susivienijimo bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-668/2003, 2K-154/2009), tvirtina, kad bylos įrodymų visuma patvirtina, kad G. Š. dalyvavo nusikalstamame susivienijime ir jo veikloje padarė kitus nusikaltimus. Nesutikdami su G. Š. išteisinimu, prokurorai skunde pažymi, kad nepagrįstos teismo išvados, jog A. K. ir A. Ku. parodymai remiasi vien nepatvirtintomis nuogirdomis, liudytojo Nr. 5 parodymai yra deklaratyvūs, neparemti konkrečiais faktiniais duomenimis, o V. G. parodymai – nedetalūs. Teismo teiginys, kad I. L. parodymai yra išvestiniai iš R. E., todėl nevertingi, prieštarauja išsamaus įrodymų vertinimo ir tikrinimo nuostatoms. Skunde iš dalies nesutinkama ir su teismo išvadomis, kad R. E. parodymai, jog jį įkalinimo įstaigoje remdavo G. Š., yra paneigti teismui pateiktomis pažymomis. Be to, pasak apeliantų, tai, kad nukentėjusieji nenurodė, jog jų epizode fiziškai ar psichologiškai smurtaujant tiesiogiai būtų dalyvavęs G. Š., nepaneigia pastarojo kaltės, o patvirtina, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo užduočių ir vaidmenų paskirstymas. Taip pat ir tai, kad pas G. Š. nebuvo rasta jokių didelių pinigų sumų, daug telefonų ar kitų specialių ryšio priemonių, ginklų, narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų, tik patvirtina, jog draudžiamos medžiagos nusikalstamame susivienijime nebuvo perduodamos tiesiogiai iš rankų į rankas, o tam buvo naudojamos slėptuvės, kad su G. Š. artimiausius ryšius palaikė T. Č. ir K. L., kurie patys laikėsi didelių atsargumo priemonių.

298Prokurorai, nesutikdami su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodo, kad:

2991. Teismo teiginys, kad A. K. parodymai remiasi vien nepatvirtintomis nuogirdomis iš narkomanų yra nepagrįstas, nes apklaustas A. K. nurodė konkrečias aplinkybes apie G. Š., t. y. kad kai A. K., norėdamas platinti narkotines medžiagas, kreipėsi į T. Č., šis A. K. nuvedė pas brolius G. ir K. Š. prie ( - ) mokyklos, kad šie duotų leidimą A. K. duoti heroino. Taigi, ši aplinkybė kaip tik patvirtina, kad G. Š. tam tikrais atvejais sprendė dėl narių įtraukimo į grupuotę, jų patikimumo ir grupuotės saugumo.

3002. Teismo teiginys, kad liudytojo Nr. 5 parodymai apie G. Š. yra deklaratyvūs, neparemti konkrečiais faktiniais duomenimis, o V. G. parodymų, kurie G. Š. veiksmų dalyje nėra itin detalūs, kaip nors perpatikrinti teismas neturi galimybės dėl V. G. mirties, yra nepagrįstas. Liudytojas Nr. 5 davė konkrečius parodymus apie pinigų sumą, kurią T. Č. mokėdavo G. Š. už heroiną, nurodė konkretų G. Š. vaidmenį laikyti pinigus, gautus už narkotikus, nurodė, kad G. Š. dažnai būdavo su A. Ku., apskritai nurodė susivienijimo vadovų vaidmenis, aplinkybes apie kokaino iš kitos grupuotės perėmimą, ir tai šioje dalyje atitinka R. E. ir liudytojo Nr. 15 parodymus (t. 16, b. l. 88). Nevisiškas liudytojo Nr. 5 parodymų detalumas paaiškinamas tuo, jog šis asmuo detaliau ir negalėjo būti apklaustas, nes itin konkrečių faktų nurodymas apklausos protokole gali paviešinti anoniminio liudytojo asmenybę. Teismo teiginys, kad dėl V. G. mirties nėra galimybės patikrinti jos parodymų, deklaratyvus, nes V. G. parodymai buvo patikrinti, apklausiant kitus liudytojus ir kaltinamuosius. Šie V. G. parodymai, tarp jų duoti ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertintini visos bylos kontekste ir iš esmės atitinka R. E., A. Ku., liudytojų Nr. 5, Nr. 15, Blinovo parodymus ir visą bylos medžiagą apie kratų pas kitus kaltinamuosius rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, užrašus, fizinio smurto panaudojimo prieš kitus asmenis atvejus ir pan.

3013. Teismo teiginys, kad I. L. parodymai yra išvestiniai iš R. E., todėl nevertingi, prieštarauja išsamaus įrodymų vertinimo ir tikrinimo nuostatoms, nes nors I. L., gyvendama kartu su R. E., iš tiesų daug sužinojo apie nusikalstamo susivienijimo veiklą, tačiau iš telefoninių pokalbių medžiagos matyti, kad ši liudytoja telefonu bendravo su kitais susivienijimo dalyviais A. L., A. R., su kuriuo savarankiškai palaikė santykius merginų fotografavimo ir vykimo į užsienį klausimais, pati telefonu davė pastabas R. E. dėl kitų asmenų įsiskolinimo narkotikų klausimais, telefonu aptarinėjo konfliktą su kitomis grupuotėmis. Su J. B. I. L. buvo vykusi į Maskvą, o G. Š. jai pažįstamas nuo vaikystės. Atsižvelgiant į tai, kad tiek R. E., tiek I. L. parodymus davė, būdami izoliuoti vienas nuo kito ir suimti, tačiau nurodė tas pačias ir vieną kitą papildančias aplinkybes, patvirtina R. E. parodymų patikimumą. Taigi, I. L. parodymai patikimi, taip pat patvirtinantys R. E., A. L. parodymus ir visą bylos medžiagą apie nusikalstamo susivienijimo struktūrą ir hierarchiją, asmenų tarpusavio ryšius ir vaidmenis, todėl gali būti laikomi savarankišku įrodymų šaltiniu.

3024. Teismo išvada dėl A. Ku. parodymų, jog T. Č. ir K. L. kvaišalus gaudavo iš G. Š., yra pagrįsti nuogirdomis, yra klaidinga ir neatitinkanti bylos aplinkybių. Apklaustas A. Ku. nurodė, kad jis apie tai, jog T. Č. ir K. L. kvaišalus gaudavo iš G. Š., sužinojo ne iš nuogirdų, o iš paties T. Č., taip pat iš T. Č. bei K. L. gavo nurodymą, sukonfliktavus su kitomis grupuotėmis, tartis su kitų grupuočių nariais dėl susitikimų, kad šiuos konfliktus išspręs J. ir G. Š. arba T. Č. su K. L.. A. Ku. suvokimą, jog T. Č. ir K. L. su G. Š. bendrininkavo narkotikų platinimo ir grupuotės saugumo klausimais, rodo ir konkretūs A. Ku. nurodyti faktai, kad jis pats su T. Č. ir K. L. važiavo 2 kartus pas G. Š. į namus ir vežė pinigus, kad nuo 2008 m. kartu su kitais grupuotės nariais, tarp kurių buvo ir G. Š., dalyvaudavo susitikimuose, kur būdavo kalbama apie narkotikus, taip pat aplinkybė, kad kartą „plaščiadkoje“ G. Š. papildė T. Č. ir K. L. turėtą policijos automobilių sąrašą, nurodydamas, kad policijos departamente atsirado naujas automobilis. Tai, kad T. Č. ir K. L. nepatvirtino A. Ku. parodymų, nedaro A. Ku. parodymų nevertingų, nes T. Č. ir K. L. parodymai apskritai buvo įvertinti kritiškai kaip prieštaraujantys bylos medžiagai.

3035. Iš dalies nesutiktina ir su teismo išvada, kad R. E. aiškinimai, jog jį įkalinimo įstaigoje remdavo G. Š., yra paneigti teismui pateiktomis pažymomis (t. 115, b. l. 109–110). Iš tiesų pateiktos pažymos liudija kaltinamojo G. Š. naudai, tačiau besąlygiškai nepaneigia R. E. parodymų, nes pastarasis nedetalizavo, kokiu būdu G. Š. teikė paramą. R. E. nurodė: „Tuo laikotarpiu visas J. finansines išlaidas įkalinimo įstaigose padengdavo G. Š..“ Pagal byloje surinktus duomenis pagalba nusikalstamo susivienijimo nariams būdavo teikiama ir nelegaliu būdu arba kitų asmenų vardu. Apklaustas D. S. nurodė, kad jis suimtą grupuotės narį rėmė, pinigus perduodamas per kitus asmenis (t. 13, b. l. 96), o T. Č. A. Ku. rėmė, organizuodamas nelegalų daiktų permetimą į pataisos namus (2009 m. liepos 5 d. A. Ku. ir T. Č. pokalbis (t. 10, b. l. 122) apie „brasą“). Svarbu tai, jog ir pačiam G. Š. suėmimo metu buvo bandoma suteikti neteisėtą paramą, ir tai patvirtina 2012 m. vasario 10 d. nuosprendis, kuriuo A. Ma. (A. Ma.) ir išteisintojo R. V. brolis P. V. (P. V.) yra pripažinti kaltais pagal BK 227 straipsnį dėl to, kad A. Ma. ir P. V. 2011 m. sausio 19 d. susitiko su valstybės tarnautoju Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo pirmosios valdybos Pirmojo skyriaus vyresniuoju tyrėju R. R. ir šio susitikimo metu tiesiogiai pastarajam pasiūlė ir pažadėjo duoti 20 000 Lt kyšį už tai, kad būtų paveikti ikiteisminį tyrimą dėl susivienijimo atliekantys pareigūnai ir prokurorai, jog įtariamajam G. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – būtų pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę (nuosprendis prokurorų prašymu pridėtas prie bylos teisminio nagrinėjimo metu). Nors šis nuosprendis nėra tiesiogiai susijęs su R. E. išsakytais teiginiais, tačiau svarbus bendrame paramos susivienijimo nariams teikimo kontekste.

3046. Tai, kad nukentėjusieji nenurodė nusikaltimų, jog jų epizode fiziškai ar psichologiškai smurtaujant tiesiogiai būtų dalyvavęs G. Š., nepaneigia, o veikiau patvirtina, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo užduočių ir vaidmenų paskirstymas, nes smurtinei susivienijimo grandžiai atstovavo A. Ku., R. P., O. D., M. B., taip pat smurtiniuose įvykiuose nevengdavo dalyvauti ir T. Č., K. L., S. R., kurie, pagal liudytojų parodymus, buvo kiek žemesnio rango nei G. Š.. G. Š. aukštesnį rangą negu fiziškai smurtauti grupuotės viduje ar prieš pavienius asmenis patvirtina jo funkcija reguliuoti nusikalstamo susivienijimo santykius su kitomis grupuotėmis, tai patvirtina D. S. nurodytas atvejis, kai kilus problemai dėl narkotikų platinimo G.e kartu su T. Č. ir K. L. atvyko G. Š., ir ši problema buvo išspręsta. G. Š. santykių su kitomis grupuotėmis sprendimą patvirtina ir A. Ku. parodymai.

3057. Laikantis nekaltumo prezumpcijos principo ir pamatinių nuostatų, jog duomenų rinkimas – ikiteisminio tyrimo pareiga, o įrodinėjimas yra kaltinimo pareiga, kuri negali būti perkelta kaltinamajam, labai svarbios aplinkybės, į kurias iš tiesų teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog pas G. Š. nebuvo rasta jokių didelių pinigų sumų, daug telefonų ar kitų specialių ryšio priemonių, ginklų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų, specialiai kvaišalams sverti, fasuoti skirtų priemonių, jog nebuvo fiksuotas narkotikų perdavimo faktas, tačiau, vertinant aplinkybes šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad draudžiamos medžiagos nusikalstamame susivienijime nebuvo perduodamos tiesiogiai iš rankų į rankas, o tam buvo naudojamos slėptuvės, kad su G. Š. artimiausius ryšius palaikė T. Č. ir K. L., kurie patys laikėsi didelių atsargumo priemonių (T. Č. susirašinėjimas su A. R. apie tai, kad A. R. laukia, į tai T. Č. ir K. L. atsako „i“, po to T. Č. ir K. L. nurodo nuvažiuoti ten, kur visada, kad viskas paruošta (t. 4, b. l. 76), T. Č. ir K. L. nurodymai A. R. maskuotis ir nustoti kalbėti atvirai (t. 10, b. l. 133–150), T. Č., K. L., S. R. susirašinėjimas ir pokalbiai su K. V. (t. 3, b. l. 78–92), tariantis tik dėl susitikimų, telefonu apie nieką daugiau nebendraujant), objektyviai nebuvo galimybės užfiksuoti draudžiamų medžiagų perdavimo momento, o G. Š. buvo sulaikytas 2010 m. birželio 23 d., praėjus 4 mėnesiams nuo kitų bendrininkų sulaikymo. Pas G. Š. artimiausius bendrininkus – T. Č., K. L., S. R. – taip pat nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o rasti tik jų pėdsakai. Pažymėtina, kad pas K. Š., kuris nuteistas dėl bendrininkavimo, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat rasti tik narkotinės medžiagos pėdsakai, o kaltinamasis neigė bet kokį savo sąlytį su narkotikais.

306Tai, kad G. Š. G. L., dalyvavusio darant nusikaltimus kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais, buvo įvardytas kaip „brigadir“, paskirstančiu narkotikus, asmeniu, užimančiu aukštą statusą grupuotėje, platinusioje narkotikus (D. M. parodymai), tai, kad su juo grupuotės nariai bendravo pagarbiai (D. S. parodymai), kad jo statusas buvo aukštesnis negu T. Č., K. L. ir S. R. (R. E. parodymai), ir dėl savo aukšto statuso su žemesniais susivienijimo nariais bendravo per T. Č. ir K. L. (A. Ku., D. S. parodymai), kad jis sprendė konfliktines situacijas su kitomis grupuotėmis narkotikų platinimo klausimais (D. S., A. Ku. parodymai), kad pas jį būdavo vežami ir laikomi pinigai iš prekybos narkotikais (R. E., A. Ku., liudytojų Nr. 5, Nr. 15 parodymai), kad su juo buvo sprendžiamas klausimas dėl A. K. įtraukimo į narkotikų platinimą ir prašomas leidimas, ir su tuo G. Š. nesutiko (A. K. parodymai), kad iš G. Š. narkotikus ėmė T. Č. ir K. L. (R. E., A. Ku., liudytojų Nr. 5, 15, I. L. parodymai), kad susivienijimo nariams prasiskolino ir dėl to T. Č. nustojo tiekti jiems narkotikus, buvo noras pastarąjį apeiti ir uždraustas medžiagas imti tiesiogiai iš G. Š. (R. E., I. L. parodymai, A. R. ir R. E. telefoninis pokalbis), kad palaikant kriminalinės subkultūros papročius ir siekiant „nuvaryti į ožyną“ asmenį, duodantį parodymus, T. Č. planavo susiskambinti su G., kad pokalbyje minimas prisistatinėjimas „G. žmogumi“, o susivienijimo nariams kilus įtarimų dėl pareigūnų įmontuotos sekimo įrangos, planuojama G., jo broliui „Kšysiui“, Marekui (M. B.), „Nosiai“ (J. B.) „padus patikrinti“ (2009 m. sausio 25 d. T. Č., A. Ru., K. L. ir G. L. pokalbis G. L. automobilyje), rodo, kad buvo nustatytas tarpusavio bendravimo būdas, laikantis hierarchijos, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko G. Š. kartu su T. Č., K. L. ir S. R.. Tai, kad G. Š. vadovavo vidaus ir išorės ginčų sprendimui, jog priimdavo sprendimus iškilusiais klausimais, jog jam būdavo vežamos piniginės lėšos, patvirtina, jog jis kartu su S. R., K. L., T. Č. vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai.

307Teismo posėdžio metu apklaustas G. Š. parodė, kad jis pažinojo T. Č., K. L., M. B., S. R., A. Ku., G. L., D. E., tačiau tai buvo draugystės, bendro pomėgio sportui ir automobilių taisymo santykiai, ir tai pastarieji asmenys patvirtino apklausų metu. Visi be išimties su G. Š. palaikę ryšius kaltinamieji kategoriškai paneigė dalyvavę bet kokiame nusikaltime, tačiau teismas šių asmenų parodymus įvertino kritiškai kaip prieštaraujančius bylos medžiagai – kratoms, liudytojų ir kaltinamųjų parodymams, telefoniniams pokalbiams, telefonų apžiūrų medžiagai, užrašams, kur nurodyti skaitmenys ir asmenų vardai, automobilių numeriai ir t. t. – ir traktavo kaip bandymą išvengti patiems bei bendrininkams baudžiamosios atsakomybės.

308Prokurorų teigimu, paviršutiniškas nurodytų liudytojų parodymų traktavimas bei vertinimas atskirai ir tarpusavyje jų nesusiejant, taip pat nesusiejant jų su įrodymais, patvirtinančiais G. Š. bendrininkų T. Č., K. L., M. B., S. R., A. Ku., G. L., D. E. kaltę, teismo išvada, jog G. Š. yra išteisintinas pagal visus jam inkriminuotus kaltinimus, prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

309Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nustatė, jog pagrindinis nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo prekyba labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kad įgyvendinant pagrindinį nusikalstamo susivienijimo tikslą daryti labai sunkų nusikaltimą – platinti dideliu mastu šias medžiagas – buvo bendras tikslas gauti kuo didesnį pelną, todėl nusikalstamame susivienijime buvo sumanymas prieš prasiskolinusius asmenis, kitas grupuotes demonstruoti fizinę jėgą, bauginti, daryti sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, naudoti ginklus ir pan. Teismas pagrįstai konstatavo, jog platinant dideliais kiekiais narkotines ir psichotropines medžiagas, nusikalstamo susivienijimo vadovai ir nariai sąmoningai rinkosi priemones, galinčias stipriai sužaloti nukentėjusiuosius (šaunamieji ginklai, peiliai ir kt.), nukentėjusieji buvo žalojami taip, kad jiems būtų sužalota ne viena vieta, o visas kūnas. M. R. ir V. J. epizode buvo naudojamas šaunamasis ginklas, kirvis, metaliniai strypai, peiliai – nukentėjusiesiems peiliu sužaloti pilvas, nugara, kojos, peršautas petys, ausies kaušelis, šautinė žaizda viršugalvyje. M. R. buvo padarytas nesunkus, o V. J. – sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal kilusius padarinius. 2009 m. sausio 8 d. ( - ) taip pat buvo naudojamas šaunamasis ginklas ir peilis, o patys kaltinamieji stengėsi nuo galimų sužalojimų maksimaliai apsisaugoti: jie pirmi ir netikėtai užpuldavo nukentėjusiuosius (tai matyti ir iš V. J., M. R., R. D. ir T. epizodų). Iš liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymų bei pas kaltinamuosius kratų metu rastų daiktų matyti, jog nusikalstamo susivienijimo dalyviai patys nešiodavo neperšaunamas liemenes ir kai kurie jų (K. L.) turėjo jų ne po vieną. A. Ku. parodė, jog ir 2009 m. sausio 8 d. ( - ) G. L. siūlė kitiems kaltinamiesiems neperšaunamą liemenę. Iš N. E. parodymų matyti, jog ir ankstesnių susitikimų metu jis turėdavo neperšaunamas liemenes, pistoletus, peilį, o pas A. Ku. buvo rastos 4 kaukės, 2 kepurės, neperšaunama liemenė, beisbolo lazda, įrenginys mobiliajam ryšiui blokuoti, revolveriai, šaudmenys. Akivaizdu, kad nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo bet kokiomis priemonėmis ir būdais labai dideliais kiekiais platinti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, bet kokiomis priemonėmis ir būdais plečiant platintojų ratą, taip pat žalojant ir bauginant ne tik nusikalstamo susivienijimo narius, bet ir kitus asmenis ar kitaip prieš juos smurtaujant (M. R., V. J., R. D., I. S., M. J., M. M., E. L., A. M., M. A.), dalyvaujant aiškinantis smurtinius santykius su kitomis grupuotėmis (K. L. peršovimo atvejis). Šiame kontekste labai svarbu tai, kad nusikalstamo susivienijimo nariai žinojo bendrą smurtinę atmosferą (D. S., R. E., A. Ku., A. R., A. K., A. Š., A. L., V. G., S. I., M. V., S. R. ir kiti), dalis jų nukentėjo ar bandė slapstytis. G. Š., kaip vienam iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, atsakančiam už nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus ir dėl šių nusikaltimų metu kilusius padarinius, inkriminuotini kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai, išskyrus nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, nesant patikimų neginčijamų duomenų, kad nužudymas nebuvo padarytas vykdytojo ekscese G. Š. atžvilgiu.

310Apeliantų manymu, nuosprendžio dalis, kuria G. Š. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), 25 straipsnio 4 dalį 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 181 straipsnio 2 dalį (M. M. turto prievartavimas), 25 straipsnio 4 dalį 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sveikatos sutrikdymas), 25 straipsnio 4 dalį 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. šaudmenys), 25 straipsnio 4 dalį 140 straipsnio 1 dalį (S. J. nežymus sveikatos sutrikdymas), naikintina ir G. Š. pripažintinas kaltu už visas šias nusikalstamas veikas.

311Apeliantai, nesutikdami su A. Z. ir D. S. išteisinimu pagal BK 249 straipsnį, nurodo, kad teismo išvados, jog byloje nėra duomenų, kad A. Z. ir D. S. žinojo apie nusikalstamą „lapinų“ susivienijimą, kad jie siekė narkotines ir psichotropines medžiagas platinti tokiame susivienijime, yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad A. Z. ir D. S. ne tik neteisėtai platino narkotines bei psichotropines medžiagas, bet ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo tarpinė grandis narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo grandinėje ir tą aiškiai suvokė: jie turėjo savo tiekėją (D. E.) ir asmenis, per kuriuos kvaišalus platino toliau, t. y. A. G., D. T.. Tokie įrodymai – nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys A. G., D. T. ir D. S. parodymai apie tai, kad T. Č. ir D. E. su kitais asmenimis buvo sumušę A. Z. ir D. S. už tai, kad narkotines bei psichotropines medžiagas šie ima ne tik iš jų, bet ir iš kitos grupuotės, kad sumušant D. S. ir A. Z. dalyvavo ir kitos kompanijos žmonės, kad D. T. įsiskolinus už narkotines medžiagas D. E., šis atsiimti skolos atvyko kartu su T. Č. ir A. Z., kad A. Z. yra sakęs A. G., kad jei šis norės „išeiti“, t. y. baigti prekybą narkotinėmis medžiagomis, tai turės vietoj savęs surasti kitą žmogų. Šie parodymai, pasak prokurorų, leidžia daryti išvadą, kad A. Z. ir D. S. su kitais nuteistaisiais siejo nuolatinis besitęsiantis ryšys, bendras nusikalstamas interesas – narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimas, asmenų, galinčių ar norinčių tokias medžiagas platinti, paieška, kad šie asmenys suvokė, jog toje nusikalstamoje veikoje jie atlieka tam tikrą vaidmenį. Atsižvelgiant į tai, jų nusikalstami veiksmai atitinka ne tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, sudėtį, bet ir BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

312Apeliantų manymu, teismas, padarydamas išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, nepagrįstai išteisino A. Z. ir D. S. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl ši Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, D. S. ir A. Z. pripažįstant kaltais pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Kartu šioje nuosprendžio dalyje dėl D. S. ir A. Z. veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, keistina ir BK bendrosios dalies nuoroda, nurodanti bendrininkavimo formą, t. y. šių asmenų veikos kvalifikuotinos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

313Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstos ir faktinių bylos aplinkybių neatitinka teismo išvados dėl A. G., D. T., I. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnį. Prokurorai skunde pažymi, kad teismas išteisino A. G., D. T., I. P. dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nors vertindamas duomenis, gautus vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, teismas padarė išvadą, kad šie asmenys prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pasak apeliantų, A. G., D. T., I. P. buvo tarpinė grandis narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo grandinėje ir sąmoningai dalyvavo tokioje neteisėtoje veikloje. Tai patvirtina A. G., D. S. ikiteisminio tyrimo metu teisėjui duoti ir BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje pagarsinti parodymai apie prekybą narkotinėmis medžiagomis. Iš byloje esančių asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad D. S. atpažino T. Č., D. E., D. T., A. Z., R. E., A. G. kaip asmenis, kurie užsiiminėjo prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. D. T. ir I. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat parodė, kad prekiavo narkotinėmis medžiagomis.

314Taip teismas, padarydamas išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, nepagrįstai išteisino A. G., D. T., I. P. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, todėl ši Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant juos kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

315Prokurorai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su G. Š., T. Č., K. L., S. R., R. P. išteisinimu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį dėl S. J. sumušimo, motyvuojant tuo, kad byloje nėra nustatyta asmenų, tiesiogiai stebėjusių šios nusikalstamos veikos padarymą, S. J. ją sumušusių asmenų neįsidėmėjo, o ją sumušusių asmenų tapatybėms nustatyti vien A. Ku. parodymų nepakanka. Pasak apeliantų, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, ši nuosprendžio dalis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms. S. J. sumušimo faktą patvirtina ne tik A. Ku. parodymai, bet ir pačios S. J. parodymai, A. Ku. atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu S. J., su kuria anksčiau nebuvo pažįstamas, A. Ku. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Šios veikos vertinimo kontekste prokurorai pažymi tai, kad teismas pripažino T. Č., K. L., S. R., R. P. kaltais dėl kitų smurtinių nusikaltimų padarymo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad beveik visais atvejais, darant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, dalyvavo tie patys asmenys. Pasak apeliantų, atsižvelgtina ir į teismo padarytą pagrįstą išvadą, kad nusikalstamo susivienijimo bendras tikslas buvo gauti kuo didesnį pelną, todėl nusikalstamame susivienijime buvo sumanymas prieš prasiskolinusius asmenis, kitas grupuotes demonstruoti fizinę jėgą, bauginti, daryti sveikatos sutrikdymus. Prokurorų teigimu, tai, kad nenustatyta, kas, kiek ir kokių konkrečiai smūgių sudavė, koks buvo tikslus veikos padarymo laikas, nagrinėjamu atveju veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Taip pat skunde apeliantai pažymi, kad nors S. J. nukentėjusiąja savęs nelaiko, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl šios dalies buvo atliekamas prokuroro iniciatyva, todėl BK 140 straipsnio 3 dalies reikalavimas nebuvo pažeistas.

316Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas A. Š., K. V., A. R., A. Ku., R. P. netinkamai nustatė bausmių dydžius, iš esmės visiems paskirdamas jas mažesnes negu pagal atskirus straipsnius numatyti bausmių vidurkiai. Prokurorų teigimu, teismo sprendimas A. Š., K. V., A. R., A. Ku., R. P., nenustačius jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustačius baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustačius kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią, baigtinę nusikaltimų stadiją, veikose pagal BK 260 straipsnį pačią sudėtingiausią bendrininkavimo formą – nusikalstamą susivienijimą, veikoje, numatytoje BK 249 straipsnio 2 dalyje, vieną pagrindinių vaidmenų, atsižvelgus į asmenybes nepalankiai charakterizuojančius duomenis, visų turimą neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, skirti bausmes, artimas sankcijos minimumui, prieštarauja BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms ir teisingumo principui. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sprendžiant dėl bausmės dydžio atsižvelgtina į kardomajame kalinime praleistą laiką. Vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (1995 m. balandžio 5 d., 2001 m. birželio 26 d., 2002 m. kovo 7 d., 2004 m. rugsėjo 28 d., 2005 m. gegužės 24 d. sprendimais), prokurorai pažymi, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu laiko prasme, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme. Atsižvelgiant į ypatingą šios bylos sudėtingumą bei apimtį, į tai, kad ikiteisminiam tyrimui buvo reikalinga daug specialiųjų žinių, nei ikiteisminis tyrimas, nei bylos nagrinėjimas neviršijo įmanomai trumpiausio laiko ir nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą.

317Prokurorai, apeliaciniame skunde nesutikdami su galutiniais subendrintų bausmių dydžiais nusikalstamo susivienijimo vadovams, teigia, kad už labai sunkų nusikaltimą T. Č. skyrus 14 metų laisvės atėmimo bausmę, K. L. – 13 metų, o S. R. – 11 metų laisvės atėmimo bausmes, o už likusius du labai sunkius ir keturis sunkius nusikaltimus, kurie dar apėmė apysunkius ir nesunkius nusikaltimus, veikiant pačia sudėtingiausia ir pavojingiausia bendrininkavimo forma, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, galutinai bendrinant pridėjus tik po vienerius ar dvejus metus laisvės atėmimo, buvo pažeistas teisingumo principas ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis. Apeliantų teigimu, tokių bausmių paskyrimas nesulaikys asmenų burtis į nusikalstamus susivienijimus ir daryti labai sunkius nusikaltimus, o T. Č., K. L., S. R. liks tinkamai nenubausti. Be to, prokurorai, atsižvelgdami į taikytų procesinių prievartos priemonių metu gautą informaciją, baigiamosiose kalbose prašė T. Č., K. L. ir S. R. dalį bausmės paskirti atlikti kalėjime, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nusikalstamo susivienijimo vadovų visos laisvės atėmimo bausmės atlikimas kartu su kitais šio nusikalstamo susivienijimo bendrininkais neapribos jų galimybės išlaikyti savo įtaką ir daryti nusikalstamas veikas, demoralizuos kitus nuteistuosius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. Č., K. L. ir S. R. griežtintini galutinių subendrintų bausmių dydžiai ir atlikimo tvarka.

318Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam G. L. paskirtas bausmes, padarė dvi bausmių bendrinimo klaidas, t. y. bendrindamas bausmes, paskirtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, švelnesne bausme apėmė griežtesnę bausmę. Taip pat, už skirtingo pavojingumo veikas taikė dalinį bausmių sudėjimą, o ne apėmimą, dėl to nepagrįstai paskyrė didesnę subendrintą bausmę. Apeliantų manymu, G. L. už visas padarytas veikas taikytinas vienintelis bausmių bendrinimo būdas – apėmimas – ir paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

319Be to, prokurorai skunde pažymi, kad teismas nuosprendyje nesvarstė ir iš viso nepasisakė dėl pavojingo recidyvo buvimo ir nuteistųjų M. B., I. I. bei L. B. pripažinimo pavojingais recidyvistais.

320Apeliantai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį:

3211. A. Š. už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

322A. Š. veiką, kvalifikuotą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

323Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiais visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų ir 118 MGL dydžio baudą.

3242. L. B. pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3253. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. G. išteisinimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir pripažinti A. G. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką.

3264. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. T. išteisinimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir pripažinti D. T. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką.

3275. K. V. už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, už BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

3286. A. R. už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti laisvės atėmimą 12 metų.

329Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. R. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir A. R. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį bei paskirti jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

330Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, atliekant ją pataisos namuose.

3317. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. I. išteisintas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir pripažinti I. I. kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

332Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pripažinti I. I. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

3338. Pripažinti M. B. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3349. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. P. išteisintas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir pripažinti I. P. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką.

33510. A. Ku. už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, už nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

336Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

33711. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. S. išteisinimo dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, pripažinti D. S. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

338Pakeisti nuosprendžio dalį dėl D. S. pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir pripažinti jį kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

339Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 7 MGL baudą.

34012. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. Z. išteisinimo dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, pripažinti A. Z. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

341Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. Z. pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pripažinti jį kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

342Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

34313. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. Š. išteisinimo, pripažinti jį kaltu:

344- pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

345- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

346- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

347- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (I. S. ir R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

348- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

349- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. nežymus sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkias) paras arešto;

350- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

351- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

352- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

353- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

354- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

355- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. turto prievartavimas) ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

356- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto;

357- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. šaudmenys) ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

358Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimą, pirmus 8 metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką.

35914. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl T. Č. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymas) ir pripažinti jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

360Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes ir kitas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimą, pirmus 10 (dešimt) metų atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

36115. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. L. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymas) ir pripažinti jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

362Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes ir kitas paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 20 (dvidešimties) laisvės atėmimą, pirmus 8 (aštuonerius) metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

36316. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. R. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymas) ir pripažinti jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

364Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes ir kitas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 20 (dvidešimties) laisvės atėmimą, pirmus 10 (dešimt) metų atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

36517. G. L. pakeisti bausmių subendrinimą: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimą, atliekant ją pataisos namuose.

36618. R. P. už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

367Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. P. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymas) ir pripažinti jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

368Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su pagal kitus straipsnius paskirtomis bausmėmis bei 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 13 (trylikos) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

369Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė J. R. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl A. K. kaltės pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad jis platino narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau kartu padarė sau pačiam prieštaraujančią išvadą, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo rasta, jog nuteistasis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl jo veiksmuose nėra galimybės konstatuoti nė vieno iš BK 260 straipsnyje numatytų veiksmų. Tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-349/2008). Prokurorė apeliaciniame skunde aptaria A. K., kaltinamosios A. L., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta jai mirus, liudytojų R. E., S. R., S. I., A. Ku. ir V. G. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jų parodymų patikrinimo veiksmų rezultatus, byloje surinktus duomenis, gautus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu. Teigia, kad nors byloje liudytojai S. R., S. I., A. Ku. ir V. G., kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, tiesiogiai nebendrininkavo su A. K. platinant narkotines medžiagas, tačiau jie atliko tokius veiksmus su A. R., R. E., T. Č. ir K. L., todėl minėtų liudytojų parodymai yra svarbūs vertinant įrodymų visumą dėl nusikaltimo dalyko. Šių liudytojų ir A. K. parodymus apie narkotines ir psichotropines medžiagas, jų platinimo mastą, tarpusavio bendrą veikimą įrodo telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti A. R., A. K., A. L., T. Č. ir K. L. mobiliojo ryšio telefonais. Pasak prokurorės, bendrininkų veiksmus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, patvirtina BPK 158–160 straipsnio nustatyta tvarka gauti duomenys, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingi daiktai, rasti atlikus kratas A. R. ir R. E. gyvenamosiose vietose, specialisto išvados Nr. 140-(2221)-IS1-2743 (t. 17, b. l. 156–170), Nr. 140-(1756)-IS1-2207 (t. 34, b. l. 11–14). Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. pateiktoje „Baudžiamojo proceso kodeksų normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje“ teigiama, kad „specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai“. Vertinant dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, dalyko svarbu ir tai, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad apeliaciniame skunde išvardyti nusikalstamo susivienijimo nariai ir asmenys, tiesiogiai susiję su pareikštu kaltinimu byloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurių rūšis ir kiekis nustatyti atlikus specialius tyrimus. Nors šie asmenys tiesiogiai nepalaikė nusikalstamų ryšių su A. K., tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014 n. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014 pripažinta, kad rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai yra iš to paties šaltinio – T. Č., K. L. ir S. R.. Taigi, pastarieji neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis, o ne kitomis medžiagomis, perdavė platinti būtent tokias medžiagas toliau pagal hierarchiją esantiems nusikalstamo susivienijimo nariams, tarp kurių buvo A. R., R. E., A. K. ir A. L.. Pasak prokurorės, byloje visi kaltinamieji (įtariamieji) ir liudytojai, t. y. R. E., A. K., A. L., S. R., S. I., A. Ku., I. L., V. G., teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų save ir vieni kitus apkalbėti, nurodė, kad jie veikė su milteliais kaip su narkotinėmis medžiagomis. Nė vienas iš minėtų asmenų neišreiškė abejonės, kad jie disponavo kitokio pobūdžio milteliais (pavyzdžiui: cukrumi, krakmolu, gliukoze), dalis iš asmenų turėjo priklausomybę nuo šios medžiagos, mokėjo pinigus už ją. Klientai neturėjo nusiskundimų dėl narkotinių medžiagų, kilo problemų tik dėl atsiradusių įsiskolinimų. Mano, kad nelogiška nuolat pirkti ir parduoti 1 g medžiagos, neturinčios poveikio, už 140–180 Lt, taip pat įsiskolinti dideles pinigų sumas. Narkotinių medžiagų pėdsakai ir likučiai buvo rasti pas A. K. tiesioginę bendrininkę A. L., jo tiesioginius tiekėjus R. E. ir A. R.. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, prokurorės nuomone, darytina išvada, kad A. K. turėjo tyčią platinti būtent narkotines ir psichotropines medžiagas bei daryti sunkų (labai sunkų) nusikaltimą. Prokurorė daro išvadą, kad teismo teiginys, jog A. K. turi būti išteisintas pagal BK 260 straipsnį remiantis ta aplinkybe, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nerasta, jog jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Kadangi narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo suvartotos bei specialistų išvadomis buvo nustatyta tik šių medžiagų rūšis, o ne koncentracija, dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės nustatyti šių medžiagų grynąją masę ir negavus neginčijamų duomenų, kad A. K., veikdamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, turėjo tikslą ir tyčią išplatinti labai didelius ar didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, taip pat laikantis principo, kad visi neaiškumai ir netikslumai vertinami kaltininko naudai, A. K. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotini pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

370Prokurorės teigimu, A. K. pripažinus kaltu pagal šiuos baudžiamojo įstatymo straipsnius, nuteistajam skirtina bausmė, kuri, atsižvelgiant į jo ankstesnius teistumus, asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tiesioginę tyčią, baigtą nusikaltimo stadiją, tačiau nepagrindinį ir antraeilį jo vaidmenį, atitiktų sankcijos vidurkį.

371Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su A. K. paskirta bausme pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Prokurorės manymu, nuteistojo padarytas nusikaltimas yra pavojingas, susijęs su naujo nario įtraukimu į nusikalstamą susivienijimą, jis padarė baigtą nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nėra A. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų, o realus bausmės atlikimas pagal ankstesnius nuosprendžius nepadarė jam teigiamos įtakos, todėl A. K. paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis, artimas BK 249 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui, prieštarauja BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Nuteistajam už šį nusikaltimą skirtina griežtesnė – 6 (šešerių) metų – laisvės atėmimo bausmė, kuri, atsižvelgiant į nepagrindinį jo vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, yra švelnesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, bet griežtesnė nei minimumas.

372Prokurorė prašo:

3731. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, A. K. pripažįstant kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei jam paskiriant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

3742. A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

3753. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

376Nukentėjusysis V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad R. P., T. Č. ir K. L. jokių nusikalstamų veiksmų prieš jį neatliko, jis neturėjo jokio ryšio su šiais asmenimis. Be to, V. J. pažymi, kad nesutinka su nukentėjusiojo statusu ir pageidauja nedalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nes dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose jam tenka vartoti raminamuosius vaistus.

377Apeliantas prašo išteisinti R. P., T. Č. ir K. L. dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 25 straipsnio 4 dalis ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai).

378Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsta, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, teismo išvados grindžiamos prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad jį su kitais nuteistaisiais siejo glaudūs ryšiai, kad jis dalyvavo kokioje nors organizuotoje neteisėtoje veikloje, vykdė užduotis, nėra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ar trumposios žinutės, bendri telefonų numeriai, įrašyti pokalbiai, pas jį nerasta jokių narkotinių medžiagų, užrašų, ginklų ir pan. Jo kaltė grindžiama tik liudytojų parodymais ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad ant jo švarko kišenių vidinių paviršių yra heroino pėdsakų, tačiau šiuos įrodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys. K. Š. pažymi, kad nuo pat sulaikymo jis neigė įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tokios pozicijos laikėsi ir teisiamajame posėdyje, jo parodymai nuoseklūs, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Be to, jo parodymų teisingumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių dokumentų, kurie patvirtina, jog į Lietuvos Respubliką jis grįžo tik 2003 m., šis faktas paneigia skundžiamame nuosprendyje nurodytą neteisėtos veikos pradžią, bei dokumentų, patvirtinančių jo ir kitų nuteistųjų parodymus, kad juos siejo tik atsitiktiniai verslo (automobilių remonto) reikalai. Pasak nuteistojo K. Š., svarbūs byloje liudytojai neparodė jokių su juo susijusių aplinkybių, specialistų išvadose nustatyta, kad kituose jo drabužiuose, gyvenamojoje vietoje, ant joje rastų svarstyklių paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra.

379Apeliantas, remdamasis teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-83/2011), tvirtina, kad liudytojų parodymai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nėra tinkami įrodymai. K. Š. skunde nurodo, kad liudytojų R. E., I. L., A. V., A. Ku., A. K., liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai yra nepatikimi, nes prieštaringi, nenuoseklūs, nepatvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis, galimai duoti policijos pareigūnų spaudimu, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymais nesivadovavo išteisindamas kitus kaltinamuosius. K. Š. teigimu, minėtų liudytojų parodymai nelaikytini įrodymais ir todėl, kad jie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, jų negalima patikrinti BPK numatytais procesiniais veiksmais. Taip pat nuteistasis tvirtina, remdamasis nacionaline ir tarptautine teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2011, 2011 m. gruodžio 15 d. EŽTT sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš ( - )), kad liudytojų A. K., A. V., įslaptinto liudytojo Nr. 15 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, net ir juos perskaičius teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, neturi įrodomosios reikšmės. Be to, liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai šioje byloje negali būti laikomi įrodymais ir todėl, kad anonimiškumas jiems suteiktas nesilaikant BPK 199 straipsnio 1 dalies reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-214/2013, EŽTT sprendimas byloje Visser prieš Nyderlandus). Nuteistasis K. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat negalėjo remtis 2010 m. kovo 10 d. specialisto išvada Nr. 140-(1710)-IS1-1885, nes jo asmens kratos metu mėginių paėmimas, saugojimas ir pateikimas ekspertams atliktas nesilaikant BPK reikalavimų ir teismų praktikos (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-392/2008). Todėl specialisto išvadoje nurodyti duomenys, nesant mėginių tinkamo paėmimo ir supakavimo faktą patvirtinančių nuotraukų ar vaizdo įrašo, kelia pagrįstų abejonių dėl rastų heroino pėdsakų sukeitimo galimybės ir suteikia pagrindą abejoti specialisto išvados patikimumu.

380K. Š., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad teismas nepripažino jo kaltu padarius kitas inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje iš esmės nėra tokių atvejų, kai asmuo nuteisiamas tik pagal BK 249 straipsnį. Apelianto teigimu, byloje nesurinkta jokių duomenų, pagrindžiančių tiek objektyviąją, tiek subjektyviąją šios nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pripažintas kaltu, puses. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai apie jo suvokimą dalyvaujant nusikalstamame susivienijime ir užduočių pasiskirstymą yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Vadovaudamasis teismų praktika, nuteistasis pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltę (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-218/2009).

381Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

382Nuteistojo K. M. gynėjas advokatas Valentinas Staugaitis apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes K. M. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, t. y. neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Pasak apelianto, bausmė K. M. paskirta nurodžius tik formalius bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remiantis teismų praktika skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino K. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuoširdaus gailėjimosi ir padėjimo išsiaiškinti nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymima, kad K. M. neneigė neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, pats nurodė slaptavietę, kurioje ir buvo rastos narkotinės medžiagos, nutraukė visus su nusikaltimo padarymu susijusius ryšius Lietuvos Respublikoje ir išvyko dirbti bei mokytis į užsienį. Be to, byloje esantys K. M. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje konstatuota K. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikaltimą jis padarė iš savanaudiškų paskatų. Gynėjo teigimu, nuteistojo tikslas buvo ne praturtėti, o susimokėti administracinę nuobaudą. Be to, pats nusikaltimo pobūdis, t. y. neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nesuteikia galimybės savanaudiškas paskatas pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 2 dalis).

383Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir individualizavo kitas teisingai bausmei paskirti reikšmingas aplinkybes. Nebuvo įvertinta narkotinių medžiagų rūšis (tik kanapės ir jų dalys), trumpa K. M. padarytos nusikalstamos veikos trukmė, nesukelti labai žalingi padariniai, praėjęs ilgas laiko tarpas (ketveri metai) nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo. Pasak nuteistojo gynėjo, per šį laikotarpį pasikeitė K. M. gyvenimo aplinkybės: jis išvyko į užsienį, kur pradėjo mokytis ir dirbti, charakterizuojamas teigiamai, nuolat iš užsienio atvykdavo į teismo posėdžius Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, gynėjo teigimu, K. M. būtų teisinga skirti bausmę, kuri jam suteiktų galimybę toliau mokytis ir dirbti. Šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad K. M. būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra kraštutinė priemonė, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti bausmės tikslų.

384Apeliantas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir, pritaikius K. M. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę.

385Nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl to, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas ne tik už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir už vadovavimą jam. Pasak S. R., jo nuteisimas už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimą jam prieštarauja ir teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-471/2007, Nr. 2K-177/2008 ir kt.). Apeliantas tvirtina, kad jo kaltė dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui pagrįsta tik prielaidomis dėl jo neva įsitraukimo į nusikalstamo susivienijimo veiklą 2008 m., nors nusikalstamas susivienijimas veikė nuo 2002 m. pabaigos. Liudytojų (R. E., A. Ku., D. S.) parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, slapto sekimo protokolai, kuriais teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, neginčytinai nepatvirtino jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei vadovavimo jam. Taip pažeistos įrodinėjimo ir baudžiamosios atsakomybės taisyklės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pasak apelianto, nuosprendyje padarytos ir klaidingos išvados dėl jo kaltės padarius nusikaltimus, kuriems jis vadovavo, kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų. S. R. teigimu bylos duomenimis nėra įrodyta, kad jis būtų davęs nurodymus nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, rengęs nusikalstamų veikų planus ar kitais veiksmais prisidėjęs prie jų įvykdymo. Jo kaltė padarius BK 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą grindžiama tik telefoninių pokalbių įrašais, kurie savaime nepatvirtina, kad jis vadovavo neteisėtam disponavimui narkotinėmis medžiagomis.

386Apeliantas neigia savo kaltę ir dėl nusikalstamų veikų, padarytų dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarymo. Tvirtina, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, vertindamas įrodymus dėl nusikalstamo susivienijimo veikloje padarytų nusikaltimų. Be to, vadovaujantis teismų praktika, pažymi, kad net jei jis buvo nusikalstamo susivienijimo narys, jam negali būti inkriminuojami kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai. S. R., nepripažindamas savo kaltės dėl M. J. ir M. M. turto prievartavimo, nurodo, kad šios nuosprendžio dalys grindžiamos tik nukentėjusiųjų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Be to, nuteistojo teigimu, pats M. M. pripažino, kad buvo bendraujama dėl skolos. Nuteistojo teigimu, atmestiną apkaltinamojo nuosprendžio argumentaciją bei nuoseklumo nebuvimą parodo ir netinkamas su M. J. susijusios nusikalstamos veikos išskyrimas nuosprendyje (nurodant „Dėl M. J. laisvės atėmimo“). Pasak apelianto, teismas, pripažindamas jį kaltu dėl ginklo laikymo, nepagrįstai atmetė jo bei T. Č. parodymus apie tai, kad apie gabenamą ginklą jie nieko nežinojo, ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vien tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo A. Ku. parodymai, nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis, negali būti pakankamas pagrindas teigti, kad jis žinojo apie gabenamą ginklą, ir pripažinti jį kaltu dėl šio nusikaltimo. S. R. teigimu, teismo argumentai dėl jo kaltės nužudžius L. V., yra nenuoseklūs ir nelogiški. L. V. buvo nužudytas atsitiktinai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad iš anksto buvo žinoma apie pastarojo dalyvavimą susitikime dėl skolos susigrąžinimo ir ruošiamasi jo nužudymui. Taigi nebuvo dviejų būtinų bendrininkavimo subjektyviųjų požymių – tyčios ir susitarimo, todėl L. V. nužudymas turėtų būti pripažintas bendrininko (vykdytojo) ekscesu. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje nepašalintos abejonės dėl to, kas nužudė L. V., jo (S. R.) kaltė grindžiama tik prieštaringais liudytojo A. Ku. parodymais, nesant byloje jokių juos patvirtinančių objektyvių duomenų. Tačiau, apelianto tvirtinimu, G. L. psichofiziologinio tyrimo poligrafu metu gauti duomenys negali būti vertinami kaip įrodymas baudžiamojoje byloje, nes toks procesinis veiksmas BPK nenumatytas.

387Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas.

388Nuteistasis A. Ku. apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius parodymus apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, savo parodymų nekeitė ir nuolat neigė padaręs nusikaltimus, už kuriuos ji nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. A. Ku. pažymi, kad nuosprendyje konstatuota, kad į nusikalstamą susivienijimą jis buvo įtrauktas ne anksčiau kaip nuo 2006 m. vasario 24 d., nors iš bylos medžiagos matyti, kad tik 2006 m. birželio 23 d. jis buvo paleistas iš pataisos namų. Pasak apelianto, neaišku, kokiais bylos duomenimis rėmėsi teismas, konstatuodamas, kad jis (A. Ku.) dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, jam nebuvo inkriminuotas nė vienas nusikaltimas, kurį jis būtų susitaręs vykdyti su trimis ar daugiau asmenų. Tai, kad su kai kuriais kitais kaltinamaisiais jis bendravo šeimomis ar darbo reikalais, nesudaro jokio nusikaltimo sudėties. Teismo nuosprendyje minimi liudytojo Nr. 5 ir liudytojos I. L. parodymai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais kitais bylos duomenimis, išvesti iš T. Č. ir R. E. pasakojimų, liudytojo A. Ku. parodymai taip pat išvestiniai, neparemti jokiais konkrečiais įrodymais, liudytojas Nr. 5 negalėjo parodyti konkrečių aplinkybių dėl jo dalyvavimo inkriminuotose nusikalstamose veikose. Taigi jo kaltė, padarius BK 249 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, grindžiama tik jokiais įrodymais nepatvirtintais liudytojų parodymais. Be to, pasak A. Ku., nors skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo buvo pašalintas jam inkriminuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimas V. M., tačiau, remiantis šiuo kaltinimu ir nepatikimais bei kitais bylos įrodymais nepatvirtintais liudytojo V. M. parodymais, motyvuojamas jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie jo (A. Ku.) dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo narių susitikimuose ar santykių aiškinimuose. A. Ku. taip pat nesutinka su jo pripažinimu kaltu dėl neteisėto disponavimo 0,455 g kanapių, tvirtina, kad šį itin mažą kiekį narkotinės medžiagos jis buvo įgijęs savo reikmėms, byloje nėra jokių duomenų, kad jis ketino jas platinti. Taip pat teigia, kad byloje nėra jokių daiktinių įrodymų, patvirtinančių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą, o kratų metu rasti daiktai nepatvirtina, kad jie buvo naudojami neteisėtoje veikloje. A. Ku. nurodo, kad nė viename byloje esančiame užfiksuotame jo telefoniniame pokalbyje ar trumpojoje žinutėje nėra jokių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, kad aptarinėjami būtent su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu susiję klausimai.

389Nuteistojo A. Ku. teigimu, taip pat neaišku, kokiais bylos duomenimis remiantis jis pripažintas kaltu dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo, laikymo, gabenimo, jo veiksmai nekonkretizuoti. Nė vienas kaltinamasis neparodė, kad žinojo apie jo (A. Ku.) turimus šaudmenis, gavo ar davė nurodymus tokius įgyti, nėra jokių faktinių duomenų, kad jie buvo panaudoti. Tačiau iš parduotuvės „Oksalis“ gautos pažymos matyti, kad pas jį rasti šoviniai ir šratai yra ne savadarbiai, o pramoninės gamybos ir teisėtai parduodami parduotuvėje. Be to, nors ir nėra galimybės, teismas net nebandė nustatyti, ar byloje pateiktuose revolveriuose buvo naudojami būtent tokie šoviniai, iš kurių paimtas šaudmuo neatitiktų keliamų reikalavimų.

390Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

391Nuteistasis I. I. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo išvados dėl jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje yra nepagrįstos ir prieštaringos, paremtos vien prielaidomis, nesant byloje jokių jo kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų. I. I. skunde pažymi, kad jam buvo pareikštas kaltinimas ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau jis dėl to išteisintas, neįrodžius jo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje siejamas būtent su minėto nusikaltimo padarymu, dėl kurio jis išteisintas. I. I. teigimu, nuosprendyje jo kaltė dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje grindžiama tik trijų bendro pobūdžio trumpųjų žinučių turiniu, darant jokiais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad žinutes jam rašė T. Č. ir K. L.. Pastarieji savo parodymuose aiškiai parodė, kad nėra darę su juo (I. I.) nusikalstamų veikų. Nė vienas kaltinamasis ar liudytojas byloje nėra davęs parodymų apie jo (I. I.) dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

392Nuteistojo I. I. teigimu, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios byloje buvo klastojami svarbūs dokumentai, policijos pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą.

393Apeliantas, remdamasis nacionaline ir tarptautine teismų praktika, skunde pažymi, kad nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

394Nuteistasis I. I. prašo objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, įvertinti įrodymus ir išteisinti jį pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

395Nuteistojo I. I. gynėjas advokatas Voitechas Mečkovskis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas vadovaujantis ne įrodymu visetu, o tik jų dalimi, todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant apkaltinamąjį nuosprendį I. I. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Gynėjo tvirtinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad I. I. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, vertindamas byloje esančius įrodymus. Apeliaciniame skunde pažymima, kad I. I. neprisipažino kaltu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, parodė, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje nedalyvavo, nė su vienu iš kaltinamųjų nepalaikė glaudžių ryšių, nėra gavęs ir davęs kitiems nurodymų daryti nusikaltimus, nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo susitikimuose. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nuosekliais I. I. parodymais. Be to, nė vienas kaltinamasis ar liudytojas nenurodė, kad I. I. susijęs su nusikalstamu susivienijimu, nėra ir kitų faktinių duomenų, patvirtinančių I. I. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kratos pas I. I. metu nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kokių nors su tuo susijusių užrašų. Gynėjo teigimu, kratos metu pas I. I. rastus mobiliojo ryšio telefonus pirmosios instancijos teismas klaidingai ir nepagrįstai vertino kaip nusikaltimų darymo įrankius ir visiškai nevertino pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad I. I. vertėsi mobiliųjų telefonų verslu. Skunde pažymima, kad teismas taip pat nepagrįstai padarė prielaidą, kad kratos metu rastos svarstyklės buvo naudojamos nusikalstamai veikai daryti. I. I. dėl sveikatos būklės negalėtų pasiekti aukštai padėtų svarstyklių, ant jų nerasta jo pirštų atspaudų. Nuteistojo gynėjo teigimu, jokie objektyvūs neginčijami įrodymai nepatvirtina vienintelio liudytojo A. V. parodymų apie tai, kad jis iš I. I. sau vartoti pirko narkotinės medžiagos – heroino. Byloje esantys I. I. ir kelių kaltinamųjų telefoniniai ryšiai yra bendro pobūdžio, neinformatyvus, iš jų negalima daryti išvadų dėl I. I. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kaltinamasis I. V. teisme nurodė, kad I. I. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo, siekdamas sušvelninti savo procesinę padėtį. Gynėjo tvirtinimu, byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių I. I. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

396Apeliaciniame skunde, vadovaujantis teismų praktika, pažymima, kad turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

397Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį dėl I. I. ir pastarąjį išteisinti.

398Nuteistasis M. G. (M. G.) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant BPK 301 straipsnio 1 dalies, BK 305 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas bei nemotyvuotas išvadas dėl jo kaltės padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pasak M. G., nuosprendyje nenurodyta, kokiais įrodymais grindžiamas jo dalyvavimas veikiant organizuota grupe. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apie jo ryšius su kitais nuteistaisiais, nors kai kuriuos iš matymo pažįsta kaip kaimynus. Nė vienas iš nuteistųjų neparodė, kad jis pirko ar pardavė amfetaminą. Ta aplinkybė, kad jo telefone rastas vieno iš nuteistųjų telefono numeris savaime nepatvirtina jo kaltės, o tėra jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinta prielaida.

399Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pats ilgą laiką vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, galėjo kurį nors iš draugų šiomis medžiagomis pavaišinti. M. G. teigia, kad jis negali nurodyti, kokį kiekį tokiu būdu galėjo išplatinti, svarstyklių neturėjo. Apeliantas skunde pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau jie nėra teisingi, duoti esant abstinencijos būsenos, siekiant, kad būtų paleistas iš sulaikymo. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vėliau jis gydėsi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės ir sėkmingai baigė kursą, nuo to laiko narkotinių medžiagų nevartojo, todėl teisiamajame posėdyje davė teisingus parodymus.

400M. G., vadovaudamasis teismų praktika, skunde pažymi, kad, be kitų įrodymų, specialisto išvada ar ekspertizės aktas yra privalomi nustatant narkotinių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes bei kiekį. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta ir įrodyta tik tai, kad pas jį rasta tik 0,134 g amfetamino, t. y. nedidelis kiekis, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.

401Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę neperžengiant sankcijos ribų.

402Nuteistasis M. B. (M. B.) apeliaciniame skunde, vadovaudamasis teismų praktika, pažymi, kad kiekvieno nusikalstamo susivienijimo nario padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos atskirai, todėl jam negalėjo būti inkriminuoti kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai.

403Nepripažindamas savo kaltės platinus narkotines medžiagas, nuteistasis nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis neigė tiekęs narkotines medžiagas platinti M. V., jų perdavimas nėra užfiksuotas. Vienintelis jo kaltės įrodymas šioje byloje yra nepatikimi M. V. parodymai, prieštaraujantys faktiniams bylos duomenims bei nepatvirtinti jokiais įrodymais. M. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo ignoruoti jo prašymai apklausti asmenis, galinčius patvirtinti, kad jis negalėjo tiekti narkotinių medžiagų. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo ignoruotas jo prašymas paimti įvykio vietoje galimai buvusių vaizdo kamerų įrašus. Nuteistojo teigimu, taip pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas bei užkirstas jam (M. B.) kelias visapusiškai ir adekvačiai gintis nuo pateiktų kaltinimų.

404Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nepripažįsta ir savo kaltės dėl nežymaus J. A. sveikatos sutrikdymo. Nurodo, kad iš kaltinimo neaišku, kada ir koks buvo parengtas nusikalstamos veikos planas, kaip paskirstytos užduotys ir koks buvo jo vaidmuo darant šį nusikaltimą. Pasak M. B., vienintelis įrodymų šaltinis yra su policijos pareigūnais suderinti, nenuoseklūs ir jokiais kitais įrodymais nepatvirtinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei išvestiniai ir nepatikimi pastarojo sutuoktinės parodymai. Tačiau savo pirminiuose parodymuose J. A. teigė, kad nežino, kas jį sumušė, apie M. B. parodė tik tai, kad pastarasis jį pastūmė.

405M. B., nesutikdamas su nuteisimu už dalyvavimą ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, skunde nurodo, kad pas jį nebuvo rastas šaunamasis ginklas, todėl iš kaltinimo neaišku, kokiais ginklais ar šaudmenimis jis neteisėtai disponavo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo susitikimuose, aptarinėjo narkotinių medžiagų platinimo detales, sprendė konfliktus su kitomis grupuotėmis, dalijo narkotines medžiagas ar perdavė dalį už jas gautų lėšų kitiems asmenims. Būtent šios aplinkybės patvirtintų ne tik objektyviąją, bet ir subjektyviąją dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje puses. Apeliantas skunde pažymi, kad byloje neužfiksuoti jokie jo palaikomi ryšiai su nusikalstamo susivienijimo vadovais ar kitais dalyviais, nors su keliais iš jų neneigia epizodiškai bendravęs. M. B. teigimu, jo kaltė dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje grindžiama tik nenuosekliais ir prieštaringais liudytojo D. S. parodymais bei abejotinu atpažinimu teisiamajame posėdyje. Kitų liudytojų (I. L., A. Ku., R. E. ir kt.) parodymai – neinformatyvūs, deklaratyvūs, neparemti konkrečiais faktais. M. B. skunde pažymi, kad motyvuojant jo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje skundžiamame nuosprendyje iškreipti nukentėjusio J. A. parodymai, nuosprendyje minimuose pokalbiuose nenustatyta, ar tikrai užfiksuotas jo balsas. Vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, apeliantas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

406Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

407Nuteistasis D. F. (D. F.) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė tik į vieną lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas nepilnametis. D. F. teigimu, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti pripažinta ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, o duodamas nuoseklius ir išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

408D. F. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į BK 92 straipsnyje numatytus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nepilnamečiams ypatumus, skirdamas jam bausmę. Pažymi, kad pagal šio straipsnio nuostatas bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas nepriklausomai nuo jo padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo. Nuteistojo tvirtinimu, teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti ir į BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 75 straipsnio, BK 84–94 straipsnių nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pasak D. F., atsižvelgiant į jo jauną amžių, integruotumą į visuomenę (studijuoja ir dirba), charakterizuojančius duomenis (neteistas), trumpą atsitiktinio pobūdžio nusikalstamos veikos laikotarpį (2 mėnesiai), disponuotų narkotinių medžiagų rūšį (kanapės) ir kiekį, elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą.

409Nuteistojo teigimu, galimai grėsusi griežta laisvės atėmimo bausmė, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme procesas padėjo suvokti neišvengiamus nusikalstamos veikos padarinius, todėl jis būtų tinkamai nubaustas ir teisingumo principas įgyvendintas taikant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą prašė ir prokuroras baigiamosiose kalbose. O skundžiamame nuosprendyje bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas nemotyvuotas, nenurodyti motyvai, kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti atidedant nepilnamečiui bausmės vykdymą.

410Apeliantas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, t. y. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

411Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Skunde D. S. akcentuoja nepateisinamai ilgą proceso trukmę – daugiau kaip 5 metai, iš kurių 6 mėnesius praleido suimtas. Skundžiamu teismo nuosprendžiu išteisinus jį pagal kaltinimą dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje ir pripažinus kaltu tik dėl narkotinių medžiagų platinimo, paaiškėjo, kad nebuvo pagrindo tokį ilgą laikotarpį nagrinėti jo bylą kartu su kitų kaltinamųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis. Nuteistojo teigimu, tikėtina, kad išnagrinėjus jo bylą per įmanomai trumpiausią laiką ir pripažinus jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bausmę jis jau būtų atlikęs. D. S. pažymi, kad dalies kaltinamųjų bylos buvo atskirtos ir baigtos anksčiau negu ši byla. Remdamasis teismų praktika, apeliantas pažymi, kad ne dėl jo kaltės nepagrįstai užtrukęs procesas yra pagrindas švelninti bausmę, o skundžiamame nuosprendyje neįvertinus šios aplinkybės buvo pažeistos BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taip pat D. S., vadovaudamasis BK 62 straipsnio nuostatomis, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis vienas materialiai išlaiko šeimą – sugyventinę ir du mažamečius vaikus.

412Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos jį charakterizuojančius dokumentus ir taip neatsižvelgė į tai, kad jis sukūrė šeimą, pradėjo dirbti, nustojo vartoti narkotines medžiagas, padengė įsiskolinimus valstybei. D. S. teigimu, įvertinus visas jį charakterizuojančias aplinkybes, o ne tik ankstesnius teistumus, jam gali būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

413Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba skirti kitos rūšies bausmę.

414Nuteistasis D. E. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, paremtas prielaidomis, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Byloje nėra jokių tiesioginių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pasak D. E., jo sulaikymo metu turėtas ginklas nebuvo uždraustas, jam nereikėjo leidimo. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino jam inkriminuoti smurtiniai nusikalstami veiksmai bei ryšiai su T. Č. bei K. L.. Nuteistasis, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad nuosprendyje neįrodyti šio straipsnio dispozicijoje numatyti jo atlikti veiksmai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pasak D. E., jo kaltė grindžiama tik prielaidomis, tiesioginiais įrodymais nepagrįstais kitų asmenų subjektyviais parodymais. Apeliantas, remdamasis nacionaline ir tarptautine teismų praktika, skunde pažymi, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

415Apeliantas prašo išteisinti jį pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį.

416Nuteistasis O. D. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, o jis nepagrįstai nuteistas už M. R. ir V. J. sveikatos sutrikdymą bei dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

417Nuteistasis O. D. skunde taip pat prašo grąžinti jam kratos metu paimtus daiktus – du legaliai įgytus mobiliojo ryšio telefono aparatus, nes nenustatyta, kad jie buvo nusikaltimų padarymo įrankiai.

418Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalį bei BK 249 straipsnio 2 dalį ir sumažinti jam paskirtą bausmę.

419Nuteistojo O. D. gynėjas advokatas Arvydas Milutis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis, tvirtinama, kad jos nepagrįstos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais. Pažymima, kad nė vienoje nuosprendžio dalyje, susijusioje su nusikalstamo susivienijimo veikla, O. D. net neminimas, ginklų pas pastarąjį nerasta. O. D. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nuosprendyje grindžiama vienintelio liudytojo A. Ku., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Vadovaudamasis teismų praktika, nuteistojo gynėjas skunde tvirtina, kad tokio asmens parodymais negali būti pakankamas įrodymas, nesant byloje kitų duomenų apie O. D. neva padarytas nusikalstamas veikas. Net jei pagal liudytojo A. Ku. parodymus O. D. dalyvavo sumušant du asmenis, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad tai vyko nusikalstamo susivienijimo interesais. Byloje nėra duomenų, kad dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių A. Ku. parodymus.

420Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad O. D. save apkalbėjo spaudžiamas tyrėjo, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismas, pripažindamas O. D. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, vėlgi išimtinai rėmėsi liudytojo A. Ku. parodymais. Be to, abu nukentėjusieji V. J. ir M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad O. D. konflikto metu nebuvo ir anksčiau jo nėra matę.

421Apeliantas prašo apkaltinamąjį nuosprendį dėl O. D. panaikinti ir pastarąjį išteisinti.

422Nuteistasis G. L. (G. L.) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, remiantis netiksliais bei neteisingais liudytojų parodymais.

423Pasak G. L., pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, palaikė kaltinimo pusę, nemotyvuotai atmetė jį teisinančius įrodymus, šališkai vertino bylos aplinkybes. Nesutikdamas su nuteisimu už L. V. nužudymą, apeliantas teigia, kad jo kaltė iš esmės grindžiama neteisingai interpretuotais ir melagingais liudytojo A. Ku. parodymais, duotais siekiant pačiam išvengti atsakomybės. Be to, buvo pažeista jo teisė į gynybą teismui nemotyvuotai atmetus jo gynėjo klausimą liudytojui A. Ku., siekiant išsiaiškinti nužudymo aplinkybes. Nuteistojo teigimu, L. V. galėjo nužudyti ir jį į ligoninę atvežę liudytojai G. G. ir L. P.. Tačiau teismas išsamiai netyrė nužudymo aplinkybių, neatsižvelgė į jį teisinančius liudytojo A. M. parodymus, neužtikrino liudytojų E. L. ir A. Pi. dalyvavimo teisiamajame posėdyje ir teisės užduoti jiems klausimus. Taip pat teismas negalėjo remtis nenuosekliais ir prieštaringais liudytojo N. E. parodymais. Be to, apeliantas skunde teigia, kad liudytojai R. E. ir A. Ku. davė parodymus teisiamajame posėdyje apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, todėl jų parodymais teismas negalėjo vadovautis. Pasak G. L., byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl L. V. nužudymo susitarus su S. R., T. Č. ir K. L., o priešingai – byloje esanti specialisto atlikto jo psichofiziologinio tyrimo išvada ir specialisto parodymai teisiamajame posėdyje patvirtina, kad jis L. V. nenužudė. Teismas šiuos įrodymus vertino šališkai. Pasak nuteistojo, teismui konstatavus, kad jis nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys, negalėjo būti daromos ir išvados, kad jis žinojo apie kitų asmenų susitarimą dėl nužudymo, bei negalėjo būti nuteistas už kitų padarytą nusikaltimą.

424Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai atmetė jo prašymus kaip liudytoją apklausti N. E., atlikti trasologinį tyrimą, atlikti N. E. bei A. Ku. parodymų patikrinimą vietoje, nes byloje nėra duomenų apie šių procesinių veiksmų atlikimą. G. L. tvirtinimu, byloje turėtų būti atliktas ir kitų asmenų – nuteistųjų T. Č., S. R. ir liudytojo A. Ku. – psichofiziologinis tyrimas, siekiant nustatyti, kas įvykdė nužudymą. Taip pat turėtų būti atliktos akistatos tarp A. Ku. ir A. M. bei E. L., tarp N. E. ir A. M. bei E. L..

425G. L. ginčija ir savo kaltę dėl neteisėto laisvės atėmimo ir svetimo turto sunaikinimo, tvirtina, kad šių nusikaltimų nepadarė, o byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

426Apeliantas prašo išteisinti jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį.

427Nuteistojo G. L. gynėjas advokatas D. Z. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos, grindžiamas prielaidomis, neobjektyvus, priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų bylai aplinkybių.

428Skunde gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, pripažindamas G. L. kaltu dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodė jokių tai patvirtinančių išnagrinėtų įrodymų. Pažymi, kad byloje ginklas nerastas, nenustatyta jo laikymo vieta, o G. L. kaltė dėl šio nusikaltimo grindžiama tik nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų A. Ku., N. E. parodymais, išvados, kad G. L. šaudė, daromos remiantis byloje nenustatytomis aplinkybėmis. Gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė G. L. parodymus apie įvykio aplinkybes, o tai rodo teismo šališkumą. Pasak gynėjo, atsižvelgiant į tai, kad G. L. jokio šaunamojo ginklo neturėjo ir nešaudė, jis negali būti pripažintas kaltu ir dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. Be to, gynėjas nurodo, kad prieštaringa yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamo susivienijimo vadovai atsakingi už G. L. neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir turto sugadinimą, nors nuosprendyje pripažinta, kad G. L. nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys.

429Nesutikdamas su G. L. nuteisimu už neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą, skunde gynėjas nurodo, kad neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad G. L. prisidėjo prie šio nusikaltimo padarymo. Nei nukentėjusieji A. M. ir E. L., nei kiti nuteistieji neparodė, kad G. L. būtų naudojęs smurtą ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus.

430Apeliaciniame skunde G. L. gynėjas ginčija ir pastarojo kaltę dėl L. V. nužudymo. Nurodo, kad nuosprendyje jo ginamojo kaltė dėl šio nusikaltimo siejama su bendrininkavimu su nusikalstamo susivienijimo nariais, tačiau, nesilaikydamas teismų praktikos nužudymų bylose, teismas nenustatė jokių G. L. veiksmų ar dalyvavimo nužudant laipsnio ir pobūdžio. Pažymi, kad G. L. jokių veiksmų prieš L. V. neatliko ir neturėjo tyčios atlikti, nežinojo, kad kiti asmenys ketina pastarojo atžvilgiu atlikti tam tikrus veiksmus. Taip pat nenustatytos aplinkybės, kad vykstant į susitikimą nors vienas iš nuteistųjų žinojo, kad jame dalyvaus L. V., todėl nelogiška teismo išvada, kad buvo rengiamasi jį nužudyti. Taigi, nenustatyta ir subjektyviųjų šio nusikaltimo padarymo bendrininkaujant požymių – tyčios ir susitarimo. Todėl L. V. nužudymas išėjo už susitarimo ribų ir turi būti pripažintas bendrininko ekscesu. Pasak gynėjo, G. L. nekaltumą patvirtina ir tai, kad kitą dieną po įvykio jis sukvietė visus įvykyje dalyvavusius asmenis, aiškinosi, kas įvyko, ir būtent A. Ku. pasakė, kad dūrė vieną kartą peiliu. Gynėjas pažymi, kad prieštaringos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nužudymo. Nuosprendyje nurodoma, kad nebuvo susitarta dėl veikimo ribų, tačiau taip pat daroma išvada, kad T. Č., S. R. ir G. L. susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymą. Be to, nurodoma, kad tai, jog buvo planuojamas nusikaltimas, patvirtina nuošalesnės susitikimo vietos pasirinkimo aplinkybė, tačiau vėliau nuosprendyje teigiama, kad įvykio vieta yra vieša, todėl G. L. nuteistas ir už viešosios tvarkos sutrikdymą. Gynėjo teigimu, tai rodo teismo šališkumą. Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad nuosprendyje nemotyvuotas G. L. inkriminuotą nužudymą kvalifikuojantis požymis – savanaudiškos paskatos, tik nurodyta, kad buvo siekiama susigrąžinti pinigus už narkotines medžiagas, o tai nepatenka į savanaudiškų paskatų turinį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas neišsamiai ištirtais, abejotinais įrodymais, prieštaringais A. Ku. parodymais, įrodymai vertinti pažeidžiant BPK reikalavimus.

431Apeliantas prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir G. L. išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį.

432Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde, remdamasis teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-545/2006), tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje, pripažįstant jį kaltu dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, neįrodyti visi šio nusikaltimo sudėties būtinieji požymiai. Nepasisakyta apie jo ryšius su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, byloje nėra jokių tokius ryšius ar jam pavestas užduotis patvirtinančių įrodymų. Be to, kiti asmenys dėl kaltinimo dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje yra išteisinti. M. R. teigimu, tai, kad jis bendravo su K. V. ir pirko iš jo narkotines medžiagas, nepatvirtina jo suvokimo dalyvavus nusikalstamame susivienijime. Nuosprendyje nurodomas susitikimas su narkotinių medžiagų platintoju, kuriame dalyvavo K. V. ir S. R., įvyko ne jo iniciatyva. Nuteistasis tvirtina, kad narkotines medžiagas platino savo vardu, norėdamas užsidirbti, o ne nusikalstamo susivienijimo naudai, jo niekas neinstruktavo, nemušė ir pan. Kitų nuteistųjų parodymai, kad girdėjo apie „lapino“ nusikalstamą susivienijimą, neleidžia daryti išvados, kad jis suvokė, jog dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje. Taip pat M. R. skunde pažymi, kad pas jį buvo rasta tik teisėtai įgytas D kategorijos šaunamasis ginklas, kuris nebuvo naudojamas platinant narkotines medžiagas ar kitų nuteistųjų neteisėtoje veikloje. Apelianto teigimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.

433Nuteistasis, nesutikdamas su jam paskirta bausme, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tik tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau nepagrįstai nepripažino kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. M. R. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino dėl narkotinių medžiagų platinimo, jo prisipažinimas nebuvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl turėjo būti vertinamas kaip nuoširdus, be to, taip jis padėjo išsiaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis, todėl tai turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

434Taip pat M. R. apeliaciniame skunde pažymi, kad vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teismų praktika, jam galėjo būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apie tai nepasisakė. Apeliantas nurodo, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokėsi vidurinėje mokykloje, paleistas iš suėmimo tęsė mokslus ir baigė vidurinę mokyklą, įstojo į universitetą, sportavo ir dalyvavo visuomeniniuose renginiuose, šiuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai, naujų nusikaltimų per ketverius metus nepadarė, vedė, turi šeimą. M. R. teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad jis padarė reikiamas išvadas, savo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodė, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Pažymi, kad ilgas baudžiamojo proceso terminas, suėmimo taikymas padarė jam auklėjamąjį poveikį, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

435Apeliantas prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti – išteisinti jį pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 91–92 straipsnių nuostatomis, paskirti minimalią – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą.

436Nuteistasis A. Š. (A. Š.) apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje grindžiama tik nenuosekliais, prieštaringais, nelogiškais, netiksliais D. S. (Jagelo) parodymais. Pastarojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai – parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolai, S. L. ir A. D. parodymai. Apeliantas pažymi, kad D. S. (Jagelo) dar ikiteisminio tyrimo metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jis, siekdamas išvengti atsakomybės, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Nuteistojo teigimu, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį šio liudytojo parodymais, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies, BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat, pasak apelianto, skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje grindžiamas jokiais bylos duomenimis neparemtomis prielaidomis, kad jis vykdė nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymus, rengė slaptus susitikimus, disponavo duomenimis apie policijos pareigūnų automobilius, naudojo ir keitė slaptus telefonus, paskirstydavo didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, dalį gautų lėšų perduodavo nusikalstamo susivienijimo vadovams, finansiškai rėmė kitus suimtuosius ar jų artimuosius. A. Š. skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino S. L. (S. L.) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nepagrįstai atmetė pastarojo teisme nurodytas aplinkybes apie pareigūnų darytą spaudimą duoti parodymus, atitinkančius pateiktus kaltinimus. Be to, šio asmens parodymų taip pat nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Priešingai, negu teigiama nuosprendyje, tai, kad D. S. (Jagelo) ir S. L. apklausė skirtingi pareigūnai, savaime nepatvirtina jų parodymų patikimumo. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendyje nurodomų trumpųjų žinučių turinys taip pat nepatvirtina jo kaltės, padarius inkriminuotus nusikaltimus, tokie duomenys negali būti laikomi tinkami įrodymai dėl jam pareikštų kaltinimų.

437Apeliantas A. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad, nesilaikant teismų praktikos, nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiškė jo priklausymas nusikalstamam susivienijimui, kokie buvo jo nuolatiniai ryšiai ir konkretūs veiksmai, siekiant bendro tikslo. Pasak nuteistojo, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jis būtų nepagrįstai praturtėjęs, kratos metu pas jį nerastos didelės pinigų sumos.

438Nuteistojo teigimu, tas faktas, kad pas jį kratos metu gyvenamojoje vietoje rasti nedideli narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, savaime nereiškia, kad šias medžiagas jis įgijo turėdamas tikslą platinti, todėl jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

439Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

440Nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam vadovavo, grindžiamos prielaidomis, o ne konkrečiais objektyviais įrodymais. Byloje esančių įrodymų dėl jo vadovavimo nusikalstamam susivienijimui vertinimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pažeidžia jo teisę į gynybą, nes neaišku, kokiais duomenimis grindžiama kaltė. K. L. neigia dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad nusikalstamas susivienijimas egzistavo, kad jis dalyvavo jo veikloje ir jam vadovavo. Nuteistojo teigimu, nusikalstamo susivienijimo buvimo faktas grindžiamas liudytojų N. E., D. S., R. E., I. L., A. Ku., A. K., V. G. bei liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Tačiau šių liudytojų parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, teismo vertinti paviršutiniškai, neatskleidžiant jų esmės ir ryšio su byloje surinktų duomenų visuma. Apelianto teigimu, byloje beveik visi nuteistieji ir dalis liudytojų davė parodymus apie jiems policijos pareigūnų darytą spaudimą. Dalis liudytojų yra anksčiau ne kartą teisti, narkotines medžiagas vartojantys asmenys, todėl teismas negalėjo tokiais parodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. K. L., vadovaudamasis teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2011, EŽTT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš ( - )), nurodo, kad liudytojų A. K. ir liudytojo Nr. 15 parodymai nelaikytini įrodymais, nes buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui. Be to, pažymi, kad jis negalėjo užduoti klausimų liudytojams V. G. ir liudytojui Nr. 15, kadangi jie mirę. Pasak apelianto, vadovaujantis teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-214/2013, EŽTT sprendimas byloje Visser prieš Nyderlandus) liudytojų Nr. 15 ir Nr. 5 parodymai negali būti laikomi įrodymai, nes anonimiškumas jiems taikytas nesilaikant BPK reikalavimų, jų parodymai netikrinti ypač atidžiai. K. L. skunde nurodo, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, slapto sekimo protokolais, tačiau byloje nėra jokių duomenų (neatliktos fonoskopinės ekspertizės), kad jis dalyvavo įrašytuose pokalbiuose. Byloje esanti tariamų nusikalstamo susivienijimo narių ryšių schema taip pat neturi įrodomosios reikšmės, nes joje nenurodytas konkretus ryšių laikas, bendravimo turinys, neaišku, kokios priemonės buvo naudojamos. Iš pokalbių negalima neginčijamai spręsti, kad juose kalbama apie prekybą narkotinėmis medžiagomis ar kitą neteisėtą veiklą.

441Apelianto teigimu, jis nepagrįstai nuteistas ir už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jo kaltė neįrodyta, grindžiama prielaidomis bei anksčiau skunde minėtų liudytojų parodymais, kurie nėra tinkami įrodymai. Taip pat pažeista jo teisė į gynybą, nes nuosprendyje nenurodyta, už kokį tiksliai kiekį ir kokios medžiagos disponavimą jis nuteistas. Be to, K. L. nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. jis gulėjo ligoninėje (tai patvirtina teismui pateikta medicininė pažyma), todėl teismo nustatytos aplinkybės apie narkotinių medžiagų perdavimą laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d. kelia pagrįstų abejonių. Tai, kad pagal specialistų išvadas, automobilyje rasti narkotinių medžiagų kiekiai, o jis pats galėjo būti vartojęs kanapių, nepatvirtina, kad jis disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o byloje nėra jokių kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

442K. L. skunde taip pat nesutinka su jo nuteisimu už V. J. ir M. R. sužalojimą, tvirtina, kad jis nedalyvavo žalojant šiuos asmenis. Nurodo, kad jo kaltė nuosprendyje grindžiama nenuosekliais, galimai policijos pareigūnų paveiktais liudytojų D. R., A. Ku., O. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo O. D. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, nes juos patvirtino kitų teisiamųjų parodymai.

443Pasak nuteistojo, kadangi jis nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam nevadovavo, jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl kitų nusikalstamų veikų (L. V. nužudymo, M. M. turto prievartavimo, A. Ku. neteisėto disponavimo šaudmenimis ir kt.) kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas. K. L. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino kitų nuteistųjų ir išteisintųjų parodymų, kurie paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes bei patvirtina jo parodymus, kad jis nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam nevadovavo.

444Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo bausmės paskyrimo. Nuosprendžio dalis dėl bausmės yra prieštaringa, esant analogiškoms aplinkybėms, kitam teisiamajam buvo paskirta švelnesnė bausmė. K. L. tvirtinimu, net ir pripažinus, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės keistina, sumažinant paskirtą bausmę.

445Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir išteisinti jį kaip nepadariusį jokių nusikalstamų veikų.

446Nuteistasis A. R. (A. R.) apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 2–5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, netinkamai pritaikė teisės normas, išsamiai neištyrė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

447Apeliantas nurodo, kad nesutinka su nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. A. R. neigia dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliantas nurodo, kad jo kaltė dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje nepagrįstai grindžiama telefoninio pokalbio įrašu, kuriame minimas asmuo „Liocha“ nors teisminio bylos nagrinėjimo metu jis neatpažino savo balso pokalbiuose, prašė atlikti fonoskopinę ekspertizę, tačiau teismas jo prašymo netenkino. Pažymi, kad „Liocha“ jį vadina tik keli žmonės, tačiau iš R. E. parodymų matyti, kad turimas omenyje kitas asmuo, pravarde „Liocha“. Be to, pasak apelianto, nuosprendyje jo veiksmuose nenurodyti būtinieji nusikalstamo susivienijimo nario požymiai, o pažinties su tam tikrais asmenimis faktas savaime nesudaro pagrindo jį prisikirti prie nusikalstamo susivienijimo. Nuteistasis neneigia ilgą laiką vartojęs narkotines medžiagas, taip pat ir su kai kuriais bylos dalyviais, tačiau tvirtina, kad niekada narkotinių medžiagų nepardavinėjo ir kitaip neplatino, neturėjo ginklo, nebuvo susijęs su sprogstamosiomis medžiagomis, nedalyvavo nei slaptuose susitikimuose, nei pasiskirstant užduotis ar vaidmenis.

448Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau skiriant bausmę vis tiek nemotyvuotai nurodoma jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė iš savanaudiškų paskatų, atsižvelgta į vieną iš pagrindinių vaidmenų nusikalstamo susivienijimo veikloje. Be to, teismas tik formaliai atsižvelgė į tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas, būdamas suimtas įgijo vidurinį išsilavinimą, neturėjo nė vienos nuobaudos, aktyviai dalyvavo įvairiose programose. Pasak apelianto, tai rodo, kad jis yra teigiamai socialiai orientuotas ir suteikia pagrindą tikėti jo parodymais.

449Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią jis pripažintas kaltu, ir jį išteisinti.

450Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis platino narkotines medžiagas M. R., kuris jas platino kitiems nuteistiesiems. Pažymi, kad teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad būtent jis pirkdavo narkotines medžiagas iš M. R.. K. V. skunde nesutinka su tuo, kad teismo išvados dėl jo kaltės buvo grindžiamos M. R. parodymais ir juos patvirtinančiais A. P. bei K. M. parodymais, šiuos parodymus iškraipant, dalies aplinkybių nuosprendyje nenurodant. Taip pat nuteistasis pažymi, kad teismas visai nevertino jo kaltę paneigiančių K. M. ir A. P. parodytų aplinkybių, kurios patvirtina, kad jis buvo vienas iš M. R. platinamų medžiagų pirkėjų. Tai patvirtina ir T. Č. parodymai. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas parodymų patikimumą, neturėjo jokio pagrindo suteikti prioritetą M. R. parodymams. Pastarojo parodymai buvo nenuoseklūs, tačiau jis (K. V.) nuosekliai tvirtino, kad narkotines medžiagas sau vartoti pirko iš M. R.. Be to, apeliaciniame skunde K. V. pažymi, kad M. R. parodė, kad ėmė narkotines medžiagas ne tik iš jo, bet ir iš kitų asmenų, tačiau pirmosios instancijos teismas neaptarė ir jokiais įrodymais nepagrindė išvados, kad kratų metu pas kitus nuteistuosius rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo gautos būtent iš jo (K. V.). Nepašalinus šių abejonių, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir priėmė dėl šios dalies neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

451K. V. teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nėra pakankamai motyvuotos. Apeliantas, remdamasis teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K- 471/2007, 2K-177/2008 ir kt.) nurodo, kad nors teismas konstatavo jo ryšius su S. R., M. B., T. Č., K. L., tačiau byloje esančiais įrodymais nepagrindė išvados, kad šie ryšiai buvo nusikalstamo pobūdžio, kad tarp jo ir šių asmenų buvo hierarchiniai santykiai, neatskleidė kitų būtinųjų ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėties požymių. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė prieštaringą išvadą, kad nenustatytas narkotinių medžiagų atsiradimas jo žinioje, t. y. nenustatyta, kad iš nusikalstamo susivienijimo narių jis būtų gavęs ar susivienijimo vardu būtų platinęs narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad jis (K. V.) priklausė ginkluotam susivienijimui, kuo grindžiamas ginklų naudojimas. Ta aplinkybė, kad kitas nuteistasis K. L. buvo pašautas, tik patvirtina faktą, kad ginkluotas buvo ne K. L., o jį sužeidęs asmuo. Jokie kiti bylos įrodymai nepatvirtina jo žinojimo, kad nusikalstamas susivienijimas buvo ginkluotas.

452Pasak apelianto, jo kaltė dėl dalyvavimo ginkluotame nusikalstamame susivienijime grindžiama jau mirusios V. G. parodymais, esančiais 2011 m. gegužės 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole. K. V. pažymi, kad šis asmens atpažinimas pagal jo nuotrauką atliktas nesilaikant BPK 192 straipsnio reikalavimų. V. G. parodymų nebuvo galimybės patikrinti teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis neturėjo galimybės užduoti jai klausimų, todėl jos parodymais nebuvo galima remtis įrodinėjant jo kaltę. Liudytojas R. E. teisme tik parodė girdėjęs iš kalbų, kad jis (K. V.) buvo pirkęs ar pardavęs narkotines medžiagas, tačiau negalėjo įvardyti pirminio informacijos šaltinio, todėl nebuvo jokio pagrindo remtis šio liudytojo parodymais.

453Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

454Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Jonas Skruzdys apeliaciniame skunde pažymi, kad A. P. neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. O būtent neįvertino to, kad A. P. nusikalto būdamas nepilnametis, augo be tėvo (tėvas miręs), padarė vieną sunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nuo nusikaltimo padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, naujų nusikaltimų ar pažeidimų nepadarė, baigęs vidurinę mokyklą tęsia mokslus kolegijoje ir dirba, charakterizuojamas teigiamai, ruošiasi kurti šeimą, o būsima sutuoktinė laukiasi kūdikio, turi neįgalią motiną ir neįgalų patėvį, kuriuos globoja. Pasak apeliantų, šios aplinkybės rodo A. P. norą keistis, gyventi teisėtą socialinį gyvenimą, todėl BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tačiau nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK 80 straipsnyje, 81 straipsnio 1 dalyje, 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnyje, suteikia teismui galimybę atidėti A. P. paskirtos bausmės vykdymą. Be to, ir prokuroras prašė A. P. skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o kiti, teisti už analogiškas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantų tvirtinimu, teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai pasiekti atidedant A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

455Apeliantai prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir pagal BK 54 straipsnio nuostatas atidėti A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

456Nuteistojo L. B. gynėjas advokatas Vytautas Griežė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą nuosprendį dėl L. B.. Apeliantas pažymi, kad L. B. nuosekliai tvirtino, kad nežinojo, jog krepšyje, kurį stotyje nepažįstamas asmuo paprašė nuvežti į ( - ), buvo psichotropinė medžiaga. Pripažindamas L. B. kaltu, teismas rėmėsi L. B. sulaikymo protokolu, liudytojų D. S., J. T., R. Š., E. S. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos fiksavimo protokolais, I. J. banko sąskaitos duomenimis. Gynėjo tvirtinimu, šie įrodymai nėra pakankami, tarpusavyje prieštaringi, jų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad L. B. žinojo, kad jo gabenamame krepšyje yra psichotropinė medžiaga. I. J. banko sąskaitos išraše visai nėra duomenų apie L. B.. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai (J. T., R. Š., E. S.) tik parodė apie L. B. sulaikymo aplinkybes, jų parodymai, kad L. B. sulaikomas nesipriešino, nebandė išmesti paketo, tik patvirtina, kad pastarasis nežinojo apie jo turinį. O liudytojas D. S. parodymai yra abejotini dėl to, kad šis liudytojas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl buvo suinteresuotas palengvinti savo padėtį. Be to, teisiamojo posėdžio metu D. S. negalėjo atpažinti L. B.. Šio liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, taip pat ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos fiksavimo protokolas. Jame esantys duomenys tarpusavyje prieštaringi, valstybine kalba surašytų žinučių turinys skiriasi nuo originalo kalbos. Gynėjo tvirtinimu, nesant pakankamų įrodymų, kad L. B. žinojo, jog gabena psichotropinę medžiagą, jo veika neatitinka nusikaltimo sudėties, todėl jis turi būti išteisintas.

457Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad net ir padarius išvadą, kad L. B. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, nėra pagrindo kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaudamasis teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-13/2011, Nr. 2K-157/2013, Nr. 2K-7-107/2013), gynėjas pažymi, kad teismas turi nustatyti, jog asmuo suvokė apie disponuojamų medžiagų savybes ir kiekius. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad L. B. suvokė ar numanė, kokia yra gabenama medžiaga ir koks jos kiekis. Taip pat nėra duomenų, kad L. B. apžiūrėjo paketo turinį (jo pirštų atspaudų ar kitų pėdsakų nerasta). Gynėjo tvirtinimu, tokiu atveju L. B. veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

458Skunde gynėjas nesutinka ir su nuteistajam L. B. paskirta bausme. Tvirtina, kad net ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Turėtų būti įvertinta tai, kad L. B. iki nuosprendžio priėmimo buvo laikomas suimtas 4 metus ir 3 mėnesius, t. y. itin ilgą laikotarpį, kuris yra pagrindas švelninti bausmę. Be to, atsižvelgtina į tai, kad L. B. tik vieną kartą gabeno psichotropines medžiagas, nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys.

459Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad bausmės pradžia L. B. turi būti skaičiuojama ne nuo 2010 m. vasario 23 d., kaip nurodyta nuosprendyje, o nuo 2010 m. vasario 9 d., kai L. B. buvo sulaikytas ir toliau laikomas suimtas.

460Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir L. B. išteisinti, o nenustačius pagrindo išteisinti, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 9 d.

461Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Julius Jasaitis apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, paskyrė bausmę A. S., nesvarstęs galimybės pastarajam taikyti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai) bei teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-594/2005) gynėjas skunde akcentuoja teisingumo principą kaip teisingos, proporcingos, individualizuotos bausmės paskyrimo garantą. Taip pat, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2003 m. birželio 10 d.), nurodo teisę į teisingą teismą, kuri apima ir teisingos bausmės paskyrimą. Pažymi, kad iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

462Gynėjo teigimu, A. S. padaryta nusikalstama veika akivaizdžiai skiriasi nuo kitiems asmenims byloje inkriminuotų veikų, todėl jam turi būti suteikta galimybė pasitaisyti. A. S. nusikalto pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikaltimą, parodė visas jam žinomas aplinkybes ir gailisi, yra jauno amžiaus, neseniai sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką, dirba ir sportuoja, charakterizuojamas tik teigiamai, nebevartoja narkotinių medžiagų, po bylos iškėlimo daugiau nepažeidė įstatymų reikalavimų. Be to, pažymima, kad A. S. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir truko labai trumpą laiko tarpą, buvo įsigijęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų (kanapių) asmeniniam vartojimui, nors kartu pavaišindavo ir draugus. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. viešai ar slaptai platino narkotines medžiagas kaltinime nurodytu būdu ir siekė įtraukti į šių medžiagų vartojimą naujus asmenis, todėl jo veika nėra labai pavojinga visuomenei.

463Apelianto įsitikinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti neizoliavus A. S. nuo visuomenės, priešingu atveju bausmė prieštarautų teisingumo principui. Tai suteikia pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BK 55 straipsnio nuostatų atitikties teisės į teisingą teismą ir teisingumo principams.

464Apeliantas prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį dėl A. S. ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės arba paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, arba 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar BK 55 straipsnio nuostatos, kuriose nenumatyta galimybė pirmą kartą teisiamam asmeniui už sunkų nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, neprieštarauja teisės į teisingą teismą ir teisingumo principams.

465Nuteistasis T. Č. apeliaciniame skunde, vadovaudamasis teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-545/2006, Nr. 2K-668/2003), nesutinka su nuteisimu už vadovavimą nusikalstamam susivienijimui. Teigia, kad nuosprendyje nusikalstamo susivienijimo egzistavimas grindžiamas abejotinais, neobjektyviais, nenuosekliais ir nelogiškais liudytojų R. E., D. S. (Jagelo), N. E., A. Ku. teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Teismas taip pat rėmėsi liudytojo Nr. 15 ir V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, o jis neturėjo galimybės užduoti klausimų, ir tai vertina kaip BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą. Tačiau kiti byloje apklausti asmenys, net ir tie, kurie iš dalies pripažino kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, neigia dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje ar ką nors apie tokį girdėję. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad jis vadovavo nusikalstamam susivienijimui, įtraukė į jį kitus asmenis, rengė nusikalstamos veikos planus, disponavo iš nusikalstamų veikų gautomis lėšomis. Iš nuosprendžio neaišku, kokiais konkrečiai duomenimis grindžiama jo kaltė dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui. Pasak T. Č., nuosprendyje nenurodyta, nuo kada jis tapo nusikalstamo susivienijimo vadovu, todėl tai pažeidžia jo teisę žinoti pareikšto kaltinimo pobūdį ir yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai laikėsi BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatų, pripažindamas įrodymais abejotinus, neteisėtais būdais (pareigūnams darant psichologinį spaudimą) gautus duomenis. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nemotyvuota nuosprendžio dalis, kokiu pagrindu net keturiolika asmenų išteisinti dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kodėl tikima tik kai kurių liudytojų (A. Ku. ir D. S.) parodymų dalimi, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų.

466T. Č. skunde ginčija ir savo kaltę dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistojo teigimu, ši skundžiamo nuosprendžio dalis nepagrįsta, nes teismo išvados paremtos prielaidomis, ir neteisėta, nes neatitinka BPK 305 straipsnyje numatytų nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad jo kaltę disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis teismas grindžia liudytojų D. S., R. E., J. E. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais, garso įrašais, asmens kratos protokolais. Remdamasis šiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad jis su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau, nesilaikant teismų praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K-484/2013), nenurodė jų kiekio. T. Č. teigimu, nė vienoje jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis, iš ko, kada, kokiu būdu ir už kiek jis įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas, kur ir kiek laiko jas laikė, iš kur ir į kur gabeno. Pasak apelianto, toks įrodymais nepagrįstas konstatavimas pažeidė jo teisę į gynybą bei teisę žinoti, už ką yra nuteistas, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas preziumavo narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą vien tik remdamasis byloje apklaustų asmenų parodymais apie tariamą narkotikų platinimą. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, jis, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, yra nuteistas už nusikaltimus, kurių sąsajos su juo nuosprendyje nėra atskleistos.

467Nesutikdamas su nuteisimu už V. J. ir M. R. sunkų sveikatos sutrikdymą, T. Č. nurodo, kad jo kaltė grindžiama tik nenuosekliais A. Ku. ir M. R. parodymais, jokių kitų objektyvių duomenų byloje nėra. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad rėmėsi ir prieštaringais nukentėjusiųjų bei liudytojo A. Ku., nuteistojo O. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistieji R. P. ir O. D. teisme pakeitė parodymus ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas psichologinis spaudimas. Be to, nors teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ir nukentėjusiojo V. J. parodymais, tačiau pastarasis teisiamajame posėdyje neatpažino jį sužalojusių asmenų, taip pat ir jo (T. Č.).

468Taip pat, neigdamas savo kaltę dėl I. S. ir R. D. neteisėto laisvės atėmimo, nuteistasis pažymi, kad jo kaltė grindžiama šių nukentėjusiųjų bei liudytojo A. Ku. parodymais. Pastarojo parodymai abejotini, nes R. D. neatpažino jo kaip darant nusikaltimą dalyvavusio asmens. Taigi, teismas, remdamasis atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo A. Ku. parodymais, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino apeliantą ir kitus nuteistuosius kaltais dėl šių nusikaltimų padarymo. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio neaišku, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko, todėl pažeista jo teisė tinkamai gintis.

469Nuteistasis T. Č., nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu dėl M. J. laisvės atėmimo, M. M. turto prievartavimo ir J. A. sveikatos sutrikdymo, nurodo, kad dėl šių veikų nėra jokių duomenų, kad apie jo ir šiuos nusikaltimus padariusių asmenų susitarimą veikti kartu, nebuvo nustatyti subjektyvieji ir objektyvieji bendrininkavimo požymiai. Atsižvelgdamas į tai, teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nepagrįstai darydamas išvadą, kad jis turi atsakyti už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, kurių neapėmė jo tyčia.

470Apeliantas skunde ginčija ir savo kaltę dėl disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, svetimo turto sugadinimo ir L. V. nužudymo. Pasak T. Č., pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl disponavimo šaunamuoju ginklu grindžia abstrakčiai vadovaujantis N. E. parodymais, nors juose jokių sąsajų su juo nėra, jų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas apeliantą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, prioritetą suteikė nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo A. Ku. parodymams, neatliko įrodymų viseto analizės, taip padarydamas esminį BPK pažeidimą, lėmusį neteisingo sprendimo priėmimą. Pasak apelianto, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė nepagrįstą išvadą ir apie jo kaltę sugadinant svetimą – R. V. – turtą. T. Č. teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. V. nužudymo aplinkybių yra nelogiškos ir prieštaringos. Byloje nėra duomenų, kad L. V. būtų susijęs su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir tai paneigia teismo nustatytą įvykyje dalyvavusių asmenų motyvą elgtis nusikalstamai. Taip pat nėra duomenų, kad buvo žinoma, jog įvykyje dalyvaus ir L. V. ir iš anksto planuojama bei ruošiamasi jį nužudyti. Taigi, pasak apelianto, byloje nėra nustatyta būtinųjų bendrininkavimo subjektyviųjų požymių – tyčios ir susitarimo. Be to, iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad L. V. mirties priežastis – durtinė-pjautinė žaizda, todėl turėjo būti nustatytas asmuo, kurio veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, ir jo veika kvalifikuota kaip vykdytojo ekscesas.

471Apeliaciniame skunde T. Č. taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai įskaičiavo į bausmės laiką jam taikyto kardomojo kalinimo laiką. Be to, netinkamai buvo išspręstas ir daiktinių įrodymų klausimas, nuosprendyje nepasisakyta, kokią įrodomąją reikšmę turi kratos metu paimti daiktai. Taip pat nemotyvuotas teismo sprendimas nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti valstybės naudai turtą, kuriam buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nuteistojo teigimu, taip buvo suvaržytos jo artimųjų teisės į jiems priklausantį, legaliai įsigytą turtą.

472Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį ir jį išteisinti, o pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį jį laikyti jau atlikusiu bausmę.

473Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nedalyvavo jokioje nusikalstamo susivienijimo veikloje, iš visų teisiamųjų kaip buvusį kaimyną pažinojo tik A. T. ir buvusį bendramokslį T. Č..

474Nuteistasis R. P., nesutikdamas su jam paskirta bausme, pažymi, kad yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi mažametį vaiką, nebevartoja narkotinių medžiagų, baigė mokyklą ir įgijo profesiją, tęsia mokslus.

475Apeliantas prašo priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti paskirtą bausmę.

476Nuteistojo A. K. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginamasis nepagrįstai nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą grindžiama neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014. Išsprendus A. K. kaltės klausimą „už akių“ jam nedalyvaujant, buvo pažeista nuteistojo nekaltumo prezumpcija. Skundžiamame nuosprendyje pripažįstant ginamąjį kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, remiamasi kaltinamosios A. L. ir liudytojo R. E. parodymais, nors šie asmenys, duodami parodymus, nepatvirtino kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybių, be to, jų parodymuose yra nesutapimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių, nusikalstamos veikos padarymo laiko ir vietos. Teismas tolesnėje skundžiamo nuosprendžio dalyje pripažino šias aplinkybes, tačiau nepagrįstai pateisino tokius prieštaravimus. Dalis byloje apklaustų liudytojų ir kaltinamųjų parodymų apskritai nėra susiję su A. K.. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo, jog byloje apklaustų asmenų parodymai sutampa su A. K. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, tačiau nuteistasis teisiamajame posėdyje davė kitokius parodymus. Skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad A. K. parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertintini kritiškai, kaip siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. R. ir kitiems kaltinamiesiems bei sušvelninti savo paties teisinę padėtį. Ginamasis pasinaudojo teise duoti parodymus, o jo kaltę patvirtinančius duomenis privalėjo surinkti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir įrodyti prokuroras. Byloje esantys prieštaravimai turėjo būti vertinami atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 papunkčio nuostatas, o visos abejonės turėjo būti vertinamos ginamojo naudai. Apeliantės nuomone, skundžiamame nuosprendyje aptarti telefoniniai pokalbiai neįrodo, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, tuo labiau kad jis, be A. L., R. E. ir A. R., nepažinojo kitų asmenų, išvardytų šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašyme. Teismas iš viso neaptarė A. R. duotų parodymų, nors pastarasis siejamas su A. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014. Tvirtina, kad A. K. veiksmuose nebuvo tyčios dalyvauti nusikalstamame susivienijime darant vieną ar daugiau sunkių arba labai sunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, apeliantės manymu, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. K. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

477Pasak A. K. gynėjos, teismas, skirdamas ginamajam bausmę, nepagrįstai nesivadovavo BK 41 straipsnio nuostatomis, neaptarė visų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, ir nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, todėl jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

478Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad A. K. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, arba pakeisti skundžiamą nuosprendį paskiriant nuteistajam švelnesnę bausmę.

479Teismo posėdyje prokurorai prašė prokuratūros apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistųjų, gynėjų atmesti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokurorų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokurorų skundus atmesti, o jų tenkinti.

480Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.

481Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės J. R. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio atmetamas.

482Nukentėjusiojo V. J. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.

483Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.

484Nuteistojo D. F. (D. F.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas.

485Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.

486Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.

487Nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.

488Nuteistojo K. Š. (K. Š.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.

489Nuteistojo M. B. (M. B.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.

490Nuteistojo A. Ku. (A. Ku.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.

491Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas.

492Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.

493Nuteistojo D. E. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.

494Nuteistojo T. Č. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.

495Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.

496Nuteistojo S. R. (S. R.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.

497Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.

498Nuteistojo L. B. gynėjo advokato Vytauto Griežės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.

499Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas.

500Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato J. S. apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinami.

501Nuteistojo K. M. gynėjo advokato Valentino Staugaičio apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas.

502Nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato Voitecho Mečkovskio apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetami.

503Nuteistojo G. L. (G. L.) ir jo gynėjo advokato D. Z. apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinami iš dalies.

504Nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato Arvydo Milučio apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinami iš dalies.

505Nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio atmetamas.

506Apeliacinių skundų tenkinimo ar atmetimo motyvai nurodomi prie kiekvienos nusikalstamo veikos atskirai ir kitų klausimų – bausmių skyrimo, turto konfiskavimo išsprendimo atskirai.

507Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija Nustatė

508Nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, asmeniui, kuriam byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, o būtent T. Č., K. L., S. R. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino nusikalstamo susivienijimo nariams A. Š., M. R., K. V., D. E., M. B., A. Ku., A. R., o būtent: laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. vasario 23 d., ( - ), A. R. kartu su R. E. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. 0,1401 g amfetamino, 0,004 g klonazepamo, 0,104 g kanapių ir jų dalių, kurias iki 2010 m. vasario 23 d. kratos R. E., kuriam 2011 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, neteisėtai laikė savo namuose( - ).

509Nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dviem asmenims , o būtent:

5102008 m. kovo 10 d. ( - ) T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku. susitarė panaudojant peilius, metalinę anteną, kirvį ir dujinį pistoletą padaryti V. J. ir M. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiškų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurenciją platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei chuliganiškų paskatų. Vėliau, 2008 kovo 10 d., apie 18.30 val., prie pastato ( - ), veikdami pagal parengtą nusikalstamos veikos planą, tuo metu, kai T. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius peiliu V. J. į pilvą, nugarą ir kairės kojos blauzdą, pažeidusius skrandį ir sukėlusius kraujavimą pilvo ertmėje, t. y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, K. L. tyčia sudavė kelis smūgius peiliu, A. Ku. tyčia sudavė kelis smūgius metaliniu strypu, O. D. tyčia sudavė kelis smūgius kirviu, R. P. tyčia iššovė kelis šūvius iš dujinio pistoleto M. R. į įvairias kūno vietas, padarydami M. R. dešinės šlaunies durtinę - pjautinę, dešinio žasto pjautinę, viršugalvio muštinę, kairio peties, viršugalvio, dešinės ausies kaušelio šautines žaizdas, sėdmens poodinę kraujosruvą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes išsigandę policijos pareigūnų ir vengdami sulaikymo, pabėgo, o M. R. pabėgo iš įvykio vietos.

511Nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovui T. Č., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, panaudodami smurtą, neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, pavogė narkotinę medžiagą, o būtent:

5122008 m. lapkričio-gruodžio mėn., apie 11-12 val., garažų masyve, ( - ), asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku. neteisėtai surišo I. S. rankas ir apie valandą minėtame garažų masyve esančiame garaže laikė I. S. nelaisvėje. Vėliau, tą pačią dieną, apie 12 val., prie šio garažų masyvo asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku. sudavė smūgį nenustatytu daiktu R. D. į galvos sritį, užlaužė ir surišo pastarajam rankas, neteisėtai prieš R. D. valią įsodino pastarąjį į T. Č. automobilį „BMW X5“, nelaisvėje kelias valandas nurodytu automobiliu vežiojo ( - ), prie ( - ) esančiame miško masyve, ( - ) mikrorajonuose, prie ( - ) esančiame miško masyve pavogė iš R. D. 2 gramus narkotinės medžiagos- kanapių (ir jų dalių), po ko R. D. paleido ( - ).

513S. R. (S. R.), būdamas nusikalstamo susivienijomo nariu ir vienu iš vadovų, prievartavo svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, atimdamas asmeniui laisvę, t. y. 2008 m. vasaros – 2009 m. vasaros, dienos metu, prie namo ( - ), S. R. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas plėsti nusikalstamo susivienijimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą, kartu su trim tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas fiziniu susidorojimu, daiktais, panašiais į pistoletus, ir panaudodamas fizinį smurtą - laikydamas M. J. už rankų, prieš nukentėjusiojo valią įsodino pastarąjį į automobilį „BMW X5“, atimdamas nukentėjusiajam laisvę, nurodytu automobiliu nugabeno M. J. į ( - ), kur ne mažiau kaip vieną valandą neteisėtai laikė nukentėjusįjį nelaisvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. J. atiduoti 4 000 Lt, neteisėtai pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš M. J. fizinį smurtą.

514G. L. (G. L.) neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sugadino svetimą turtą, taip pat jis, veikdamas organizuota grupe kartu su T. Č., S. R. (S. R.), A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, panaudodami fizinį smurtą neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, pažeidė viešąją tvarką, o S. R. nužudė žmogų o būtent:

515- G. L. neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2009 m. sausio mėn. ( - ) laikė 32 kalibro šaunamąjį ginklą ir ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui ir 2009 m. sausio 8 d. ( - ) gyvenvietėje, jis minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis perdavė N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, ir kuris šį ginklą ir šaudmenis tą pačią dieną nugabeno į T., ten juos perdavė G. L..

516- G. L., 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje iššovė iš 32 kalibro šaunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), kuriuo buvo atvažiavęs L. V., padangas ir jas sugadino.

517- G. L., T. Č., S. R., A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, veikdami organizuota grupe, turėdami bendrą tikslą, t. y. siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje atliko tokius veiksmus: G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką. Po to, kai G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką, T. Č., S. R., A. Ku. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią, neteisėtai atimdami jiems laisvę, įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) nuvežė tolyn nuo T.. E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A. M. paleido ant tilto, virš autostrados ( - ), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos.

518- S. R. tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, pažeisdamas krūtinės ląstą, širdį, dėl to įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V..

519- T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. visais šiais veiksmais sutrikdė tokioms vietoms, t. y. ( - ) teritorijai, priimtą rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

520- T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. po įvykių ( - ) teritorijoje, nurodytą 32 kalibro šaunamąjį ginklą laikė automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) ir šiuo automobiliu tą pačią dieną iki 23.30 val. neteisėtai gabeno iš ( - ).

521S. R. (S. R.) prievartavo svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: 2009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio ( - ), metu S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vieną smūgį ranka M. M. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. M. atiduoti 12 000 Lt vertės automobilį „BMW“, 3 klasės, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.

522M. B. (M. B.), būdamas nusikalstamo susivienijimo nariu, 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, ( - ), siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smūgius nenustatytais kietais bukais daiktais J. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, t. y. padarydamas nukentėjusiajam J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

523Dėl teismo šališkumo

524

525Nuteistasis G. L., skųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, palaikė kaltinimo pusę, nemotyvuotai atmetė jį teisinančius įrodymus, šališkai vertino bylos aplinkybes.

526Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir tarptautinėje, išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Pažymėtina, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-550/2010, Nr. 2K-401/2012, Nr. 2K-425/2012, Nr. 2K-67-746/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų neišsamiu išnagrinėjimu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie, no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).

527Nuteistojo G. L. nurodomi argumentai dėl teismo šališkumo nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Byloje nėra ir kitų teismo šališkumą įrodančių duomenų, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tuo labiau kad ir iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas teismo šališkumą sieja su, jo manymu, netinkamu įrodymų vertinimu, jam nepriimtinais teismo argumentais dėl jo kaltės konstatavimo, tačiau kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

528Dėl nusikalstamo susivienijimo

529Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. ir 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiais konstatavo, kad 2002 m. pabaigoje–2003 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, pravardėmis „Lapinas“, „Papa“, „Nosis“, bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo ir vadovavo „Lapino“ nusikalstamam susivienijimui, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius ir jas parduoti bei platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, daryti tyčinius nužudymus, turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, sugadinti svetimą turtą, pažeisti viešąją tvarką ir į šio susivienijimo veiklą 2004 m. įtraukė T. Č., 2007 m. – K. L., 2008 m. – S. R., kuriems nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į šio susivienijimo veiklą įtraukti kitus asmenis.

530Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, ir jo nurodymu T. Č., K. L., S. R. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: nuo 2002 m. pabaigos–2003 m. pradžios – K. Š., R. E., nuo 2003 m. rudens – A. V., nuo 2004 m. – V. G., nuo 2005 m. – A. Ku., nuo 2006 m., bet ne anksčiau kaip nuo 2006 m. vasario 24 d. – A. Ku., nuo 2008 m. vasaros – A. T., nuo 2008 m. – R. P., nuo 2008 m. – O. D., nuo 2009 m. – M. B., nuo 2008 m. gruodžio mėn. – M. V., nuo 2008–2009 m. – D. E., nuo 2009 m. – A. R., nuo 2009 m. pradžios – A. Š., K. V., M. R., nuo 2009 m., bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 5 d. – I. I., nuo 2009 m. lapkričio mėn. – A. L., S. R., S. I., nuo 2009 m. antros pusės – D. S., bei nuo 2010 m. pradžios – A. K..

531Šias nuosprendžių dalis skundžia prokurorai, prašydami D. S., A. Z. pripažinti kaltais pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, G. Š. – pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nuteistieji A. Š., K. V., A. R., M. B., A. Ku., M. R., D. E., R. P., nuteistojo O. D. gynėjas, prašydami išteisinti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nuteistieji T. Č., K. L., S. R., prašydami juos išteisinti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nuteistasis I. I. ir jo gynėjas bei nuteistieji A. K., K. Š. prašydami išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

532Prokurorų, nuteistųjų K. Š., A. Ku., I. I. ir jo gynėjo, M. B., D. E., O. D. ir jo gynėjo, M. R., A. Š.. K. L., A. R., T. Č., R. P. ir A. K. gynėjos apeliaciniai skundai dėl šios nusikalstamos veikos atmetami, o nuteistųjų S. R., K. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

533Nuteistieji K. Š., I. I., D. S., A. Z., A. K. savo kaltės dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nuteistieji A. Š., K. V., A. R., M. B., A. Ku., M. R., D. E., R. P., O. D. kaltės dėl dalyvavimo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o nuteistieji T. Č., K. L., S. R. bei išteisintasis G. Š. kaltės dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui nepripažįsta ir teigia, kad nusikalstamam susivienijimui nepriklausė. Anot nuteistųjų, byloje nesurinkta jų kaltę patvirtinančių įrodymų, taip pat byloje neįrodyta, kad nuteistieji T. Č., K. L., S. R. bei išteisintasis G. Š. būtų vadovavę nusikalstamam susivienijimui, skirstę užduotis kitiems inkriminuoto nusikalstamo susivienijimo nariams. Apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo, nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, jog įrodymai, kuriais pagrįsdamas nuteistųjų kaltę rėmėsi pirmosios instancijos teismai, yra nepakankami ir nepatvirtina nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 249 straipsnyje. Prokurorai analogiškais motyvais nurodė, kad nusikalstamo susivienijimo nariais buvo ir D. S., A. Z., o išteisintasis G. Š. buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų.

534BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, o 2 dalyje – už dalyvavimą šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas organizavo nusikalstamą susivienijimą ar jam vadovavo. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.

535Aptariama nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nusikalstamam susivienijimui inkriminuoti pakanka vien tikslo daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, o tokio susivienijimo narių padarytos konkrečios nusikalstamos veikos, kurios gali būti įvairaus sunkumo, kvalifikuojamos savarankiškai. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra bendro jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo ar kokios jiems priskirtos užduotys darant nusikalstamą veiką, atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti (paprastai nusikalstamo susivienijimo dalyviai dalyvauja padarant vieną ar daugiau sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, numatytų ir atitinkamai kituose BK specialiosios dalies straipsniuose). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuolatinių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti darant kiekvieną nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008).

536Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas ir pan. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų rengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir pan. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas nusikalstamo susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų rengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kitokiomis nusikalstamo susivienijimo turimomis priemonėmis.

537Nusikalstamą susivienijimą, kaip aukščiausio organizuotumo lygio bendrininkavimo formą, apibūdina ne tik minėti BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodyti formalūs nusikalstamo susivienijimo požymiai, bet ir praktikoje pripažįstami neformalūs požymiai – būdinga hierarchinė struktūra, vadovavimas, veiklos planavimas, stabilumas, pastovumas, tvirti, glaudūs ir ilgalaikiai tarpusavio ryšiai, pelno siekis, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšio ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veikai, nusikalstamos veikos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, sumokant už advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialinę pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, išlaikant patalpas susirinkimams rengti ir pan. Nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma. Sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, o ne vieną ar kuriuos nors kelis požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2009). Taigi ne kiekviena trijų ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, susitelkimas daryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, grupė gali būti pripažinta nusikalstamu susivienijimu.

538Iš nuosprendyje aptartų liudytojų D. J. (S.), A. Ku., R. E. parodymų seka, kad žemesnės grandies asmenys negalėdavo prieiti ir tiesiogiai kreiptis į aukštesnės grandies asmenis. J. B. buvo gaujos jėga, jis priimdavo pagrindinius sprendimus, o T. Č. su K. L., užimdami žemesnę hierarchinę padėtį, spręsdavo kaip juos įvykdyti. Tai patvirtina, jog egzistavo daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant nuo viršaus į apačią, sudarė griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus.

539Iš byloje apklaustų ir nuosprendyje aptartų liudytojų A. Ku., D. J. (S.), V. G., A. K. bei liudytojų Nr. 5 ir Nr. 15 parodymų matyti, jog pagrindinė susivienijimo veiklos sfera buvo neteisėtas disponavimas labai dideliais narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekiais. Platinant narkotines/psichotropines medžiagas buvo laikomasi atsargumo: stebima aplinka, įtartini automobiliai, mobiliojo ryšio telefonais, kurių turėjo po keletą skirtingi žmonės ir kuriuos bei SIM korteles dažnai keisdavo. Susitikimo metu mobiliojo ryšio telefonus išlipdami palikdavo automobiliuose, išjungdavo, išimdavo baterijas, SIM korteles. Automobiliuose narkotinių/psichotropinių medžiagų klausimais nešnekėdavo. Nuteistasis D. F. turėjo tris telefonus, kurių vienas buvo skirtas narkotikų tikslams. Nuteistieji A. P., K. M. nurodė, jog juos M. R. instruktavo, kad telefonus, SIM korteles reikia reguliariai keisti, telefonais nekalbėti, susirašyti žinutėmis. Pats M. R. nurodė, jog turėjo atskirą telefoną ryšiui su K. V.. Paskutinis telefonas buvo be mikrofono, kurį jo prašymu išėmė meistrai, kad niekas negalėtų pasiklausyti. D. T. nurodė, jog telefono numerius keisdavo maždaug kas mėnesį.

540Narkotinių medžiagų slėptuves turėdavo įvairiose Vilniaus vietose, kad su narkotikais nereikėtų važiuoti per miestą. Slėptuvės būdavo keičiamos. Iš rankų į rankas narkotinės/ psichotropinės medžiagos ir pinigai būdavo perduodami retai ir to beveik niekad nedarydavo aukštesnės grandies asmenys, ar taip darydavo tik su labai patikimais asmenimis. Narkotinių medžiagų platinimas buvo pakankamai griežtai suskirstytas. Aukštesniojo rango grupuotės nariai turėjo savo atskirus narkotikų prekeivius, taip vadinamus „barygas“, kurie narkotikus išplatindavo per smulkesnius narkotikų pardavėjus, paprastai narkomanus, o pastarieji tiesiogiai išplatindavo narkotikus vartojantiems asmenims. Neretai „barygos“, smulkesni narkotikų pardavėjai, patys būdavo narkomanai. Narkotikų perdavimai, pinigų judėjimas būdavo fiksuojamas, o prasižengusieji, t. y. tie, kurie iš prekybos narkotikais turėdavo nuostolių ar vogdavo šiuos pinigus, būdavo baudžiami, dažniausiai fiziškai – vežami į mišką, mušami. Narkotinių/psichotropinių medžiagų platinimo mastai buvo itin dideli. Tai matyti iš liudytojų D. J. (S.), V. G., R. E., nuteistojo M. R., A. T., kuriam baudžiamoji bylą apygardos teismo nutraukta, parodymų, taip pat ir pas atskirus nuteistuosius bei liudytoją D. J. (S.) rastų narkotinių/psichotorpinių medžiagų kiekiai.

541Nusikalstamame susivienijime egzistavo ir bendra kasa. Tai patvirtinama liudytojų parodymais, bylos rašytiniais įrodymais. Liudytojas D. J. (S.) parodė, jog nusikalstamoje grupuotėje buvo taisyklė: palaikyti sulaikytuosius, jų šeimos narius. Vieni grupuotės nariai perdavinėjo siuntinius į suėmimo ir sulaikymo vietas, duodavo pinigų sulaikytųjų artimiesiems, kad turėtų iš ko pragyventi. Asmeniškai šis liudytojas rūpinosi A. D., kuriam bei jo sugyventinei Katiai davė pinigų – apie 12 000-13 000 Lt. Kai kurias jai perduotų pinigų sumas yra užsirašęs į savo užrašus. Liudytojui A. Ku. buvo žinoma, kad pinigai už parduotus narkotikus („kvaišalus“) būdavo atiduodami J. ar „G.“, kiekvieną kartą ne mažiau kaip po 10 000 Lt, liudytojas R. E. parodė, jog T. Č. ir G. Š. vesdavo, užrašus kam ir kiek narkotikų parduodavo, kiek kas yra skolingas. Be to, jis nurodė, jog 2007-2009 m. jį įkalinimo įstaigoje finansiškai paremdavo J., G. Š., T. Č.. J. ir T. Č. kelis kartus buvo atvažiavę pas jį į trumpalaikius pasimatymus. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai Nr. 5 ir 15: grupuotėje buvo „abščiakas“, pinigai buvo skirti ir narkotikų pirkimui, ir advokatų paslaugoms apmokėti, ir „bomžams“ išlaikyti, ir kitoms reikmėms. Iš elektroninių ryšių tinklais parduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo 2010 m. spalio 15 d. protokolo (t. 10, b. l. 119-120) matyti, jog A. Ku. rėmė T. Č..

542Užtikrinant nusikalstamo susivienijimo veiklą, aiškinantis tarpusavio santykius, sprendžiant kylančias problemas, buvo naudojamos įvairios priemonės: nusikalstamo susivienijimo narių, t. y. savų, kitų asmenų, prekiaujančių ne šio susivienijimo narkotinėmis medžiagomis, baudimas, gąsdinimas kitų nusikalstamų veikų darymas. Liudytojas A. Ku. davė parodymus apie tai, jog „Lapinai“ nuolat „kariaudavo“ su kitomis narkotines medžiagas platinančiomis grupuotėmis – „Demonų“, „Čerepo“, jog net savi platintojai dėl įsiskolinimų ar kokių tai kitų nurodymų nevykdymo, „kvaišalų“ ėmimo „iš šalies“, būdavo vežami į mišką, mušami. Taip sumušti buvo A. Š., kelis kartus V. G., „Blynčikas“, A. J. (S.). Apie tai, jog už įsiskolinimus buvo grasinama ir mušama, patvirtino liudytoja V. G.. Liudytojas Nr. 15 nurodė, jog „Lapinų“ grupuotės nariai darydavo vagystes, plėšimus ir kitus nusikaltimus. Kilus konfliktams nuolatos vykdavo įvairios nereikalingos „razborkės“ – santykių aiškinimasis, ir tokiu būdu J.s po tam tikro laikotarpio įgijo „bespridelčiko“ įvaizdį, t. y. asmens, kuris įvairias konfliktines situacijas, nesusipratimus spręsdavo tik konfliktuodamas ir naudodamas smurtą. Tarp kriminalinio pasaulio atstovų buvo ne paslaptis, jog J. B. galėjo organizuoti ne vieną konkurento ar su juo konfliktavusio asmens nužudymą. Dėl šių priežasčių aplinkiniai iš kriminalinio pasaulio J. privengdavo ir jo prisibijodavo. Liudytojas Nr. 5 iš T. Č. ir R. E. kalbų žino, kad T. Č. per įvairius asmenis ieškodavo naujų taškų, kurie prekiautų narkotikais, gautais iš kitų tiekėjų. Sužinojęs apie tokio taško buvimą, T. Č. su kitais asmenimis nuvažiuodavo pas narkotikų prekeivį, atimdavo narkotikus, telefonus, pinigus, kitus daiktus ir nurodydavo prekiauti jų tiekiamais narkotikais. Susitikę „Lapinų“ grupuotės lyderiai su kitos grupuotės lyderiais aiškindavosi dėl įtakos zonų. „Lapinų“ grupuotė pastoviai stengėsi plėsti savo narkotikų platinimo tinklą, atimdami įtakos zonas iš kitų grupuočių ir ieškodami naujų platintojų. Taip pat liudytojas Nr. 5 parodė, jog pardavus nekilnojamą turtą, ir nenorint su juo atsiskaityti už turto suradimą, klausimus dėl atsiskaitymų sprendė kelių nusikalstamų grupuočių atstovai. Analogiškos aplinkybės seka ir iš liudytojų D. J. (S.), R. E. parodymų. Liudytojai V. G., R. E., A. Ku., D. J. (S.) bei nuteistieji D. T., D. S., M. R. parodė, kad buvo draudžiama įsiskolinti bei prekiauti iš kitų šaltinių gaunamomis narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis.

543Smurtinius santykius su kitomis grupuotėmis ir skolininkais, asmenų hierarchiją, ryšius tarp jų susivienijime patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai:

544- 2009 m. liepos 17 d. T. Č. ir A. Ku. telefoninis pokalbis apie K. L. peršovimą „iš abriezo apipjauto, 12 skylių“, kad negali pats tuštintis, kad buvo „neuviazkes“, kad buvo dingęs ir nenorėjo per telefoną kalbėti, bet „mentai“ buvo, ir T. Č. A. Ku. sako nieko nepasakoti (t. 10, b. l. 176-177);

545- 2009 m. sausio 25 d. T. Č., A. R., A. Ku. pokalbis G. L. automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) kuomet T. Č. A. R. duoda nurodymus dėl pinigų rinkimo, kad jis pats turi nuolat prižiūrėti, kas antrą dieną užvažinėti, A. R. kontrolės kontekste mini A. rajoną, kalbama apie kiekius – 40, 60, kalbama apie tai, kur gauti kokaino. T. Č. moko A. R. maskuotai kalbėti, mini, kad seka policijos pareigūnai. Po to, T. Č. kalba apie skolininkus, moko prieš juos naudoti fizinę jėgą. A. R. nemano, kad reikia sumušti žmogų už 20 g likutį. Taip pat kalbama, kad „lupo“ asmenį, kuris liko 500 skolingas už „kaifą“. Po to, važiuojama pas skolininką, T. Č. teiraujasi, ar yra ginklas (vamzdis), nurodo, kad savo paliko automobilyje, A. R. sako, kad turi kirvuką, T. Č. klausia A. R., kodėl vyro nepadegė, siūlo važiuoti kapoti (t. 10, b. l. 133-152);

546- 2009 m. sausio 25 d. T. Č. ir G. L. pokalbis G. L. automobilyje apie tai, kad vakare bus santykių aiškinimasis su asmeniu, pravarde „Švedas“, nes jam buvo „to“ duota, kalbama, ar tas asmuo galėjo be G. L. leidimo veikti, kalbama apie asmenį, kuris meluoja ir kurį T. Č. siūlo sumušti, G. L. sakė, kad darė tai ir atsirado pinigai (t. 10, b. l. 151, 155);

547- 2009 m. sausio 25 d. T. Č., kurio automobilyje rasti prekursorių pėdsakai, A. Ru., kuriam kitoje „Lapinų“ susivienijimo byloje pateiktas kaltinimas dėl metamfetamino gaminimo, ir G. L. pokalbiai, kuriame A. Ru. pasakoja apie cheminius bandymus, apie susitikimo vietą prie arklio, kas atitinka D. J. (S.) parodymus (t. 10, b. l. 151, 156-157);

548- 2009 sausio 25 d. T. Č., A. Ru., K. L. ir G. L. pokalbis G. L. automobilyje apie tai, kad pareigūnai prikišo sekimo įrangos, kalbama apie ( - ) kad jiems reikia padus patikrinti, T. Č. aiškina, kad T. ir B. serga vėjaraupiais, kad reikies T. gimtadienio balių atidėti, kalbama apie dovaną vaikui, kalbama, kad T. Č. reikia į namus užvažiuoti paimti paketėlį, bet tai pavojinga (t. 10, b. l. 151-153). Apygardos teisme posėdžio metu T. Č. nurodė, kad tai ne jo balsas, tačiau teismas pagrįstai nurodė, kad šis jo paaiškinimas prieštarauja bylos medžiagai. T. Č. gimimo liudijime įrašyta, kad jis gimė 2006 m. sausio 26 d., jo tėvas – T. Č., motina – B. Č. (t. 66, b. l. 70);

549- 2009 m. sausio 31 d. G. L. ir J. D., G. L. ir A. D. pokalbiai automobilyje apie šaudyklas, kalbama, kad S. jau atvažiuoja „BMW“, po ko sveikinamasi su S. R., kalbama, kad G. paskutiniu laiku važinėjasi su Remiu, kalbamasi apie „koksą“, kad maišelį buvo radusi Tanka, kad Dačka pakraupęs, kai jis atnešė telefonus ir „visokio to“, po to kalbama apie šaudymą, pataikymus, po ko G. Š. nori paimti bandelę, o G. L. neleidžia ir pasako, kad ji S. (t. 10, b. l. 168-178);

550- 2009 m. gruodžio 16 d., 22.47 val., T. Č. pokalbis iš telefono Nr. 867253906 apie ginklus, sako, kad rado pas Jončiką, kad ateina jų eilė (t. 10, b. l. 196-197);

551- 2009 m. lapkričio 10 d. T. Č. pokalbis iš Nr. 867253906 apie tai, kad gauna įspėjimus dėl priklausymo organizuotai gaujai, kad vienas toks J. iš viso turėjo išvažiuoti, nes jį „dusino mentai“, uždraudė daugiau nei su 50 žmonių bendrauti, į ką pašnekovas atsako, kad T. Č. „įdomiai prisistatęs.... kad mentai jį žino“, į ką T. Č. atsako, kad „mentai“ per tokius (keiksmažodis), kur sėdi, ir žino (t. 10, b. l. 210-213).

552Taip vadinamas „Lapinų“ nusikalstamas susivienijimas savo tikslų įgyvendinimui turėjo ir naudojo šaunamuosius ginklus. Iš liudytojos V. G. parodymų matyti, jog per visą tą laiką pas T. Č. ir K. L. ji yra mačiusi ginklus. Vieną kartą „BMW X5“ automobilio, juodos spalvos, bagažinėje yra mačiusi didelį, ilgą ginklą, pompinį, juodos spalvos, markės jo nežino, suprato, kad tai kovinis ginklas. T. Č. ir K. L. turėjo ne vieną dujinį ginklą, jie buvo perdirbti, kad galima būtų šaudyti normaliom kulkom. Visada dėtuvėje arba automobilio šoninėse durelėse jie vežiodavosi ginklus, skirtus šaudyti guminėmis kulkomis. Jai pastarieji yra sakę, kad, jei koks narkomanas atneš ir pasiūlys ginklus pirkti, reikia paskambinti jiems, jie atvažiuos, pažiūrės ir, jei bus tinkamas, pasiims. Liudytojas N. E. parodė, jog 2008 metų vasarą G. L. pasakojo, kad jis ir kiti jo bendrininkai, minėjo asmenį, pravarde S., vaikščiojo su neperšaunamomis liemenėmis, minėjo, kad su savimi nešiojo pistoletus/revolverius, kad tarp jo bendrininkų ir kitos grupuotės vyksta kažkokie nesutarimai, todėl jiems reikia būti atsargiems. G. L. sakė, jog jei kas norėtų parduoti kokį nors šautuvą, pistoletą, sprogmenis, tai jis tikrai tokius daiktus iš karto nupirktų. Be to, N. E. parodė, jog 2008 m. vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje jam paskambino G. ir pasakė, kad G. L. buvo pakvietęs į susitikimą dėl S, kur bus aiškinamasi santykiai su „futbolistais“, nes neva kažkokiam klube kažkas S. pavadino gaidžiu. G. jam padavė pistoletą – revolverį, pasakė, kad jei ką, šautų į galvą. Apie šaunamųjų ginklų buvimą patvirtino ir liudytojai Nr. 5 ir Nr. 15, R. E., A. Ku., D. J. (S.). Be to, kratų metu buvo rasta: pas A. Š. revolveris „Chief cal.380MeGum“ (B kategorijos trumpasis šaunamasis ginklas) ir 4 šoviniai, priskiriami prie šaudmenų, skirtų D kategorijos ginklams (t. 27, b. l. 10-12); pas D. F. rastas pramoninės gamybos dujinis pistoletas „Bruni GAP“, D kategorijos šaunamasis ginklas, pistoleto dėtuvėje rasti 2 šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai, skirti dujiniams pistoletams - „D“ kategorijos šaudmenys, 246 kulkos yra pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro kulkos, skirtos to paties kalibro pneumatiniams ginklams, 56 kulkos yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtos kulkos, kurios pagal specialisto išvadą nėra šaudmenys (t. 32, b. l. 122-126); pas M. R. rastas revolveris yra D kategorijos šaunamasis ginklas, o šoviniai skirti šaudyti D kategorijos ginklams (t. 60, b. l. 19-20); pas A. Ku. namuose kratos metu buvo rasta ir paimta: neperšaunama liemenė, kaukės, revolveriai „ME 38 Magnum-6R“ Nr.006430, „ME 38 Compact-G“ Nr.016908, „ME 38 Compact-G“ Nr. 016828 (priskiriami D kategorijos ginklams), 9 šoviniai, 9 guminiai šratai, šnipinėjimo įranga (t. 54, b. l. 36-37); automobilyje „Lexus“, valst. Nr. ( - ) buvo rasta ir paimta: beisbolo lazda, neperšaunamos liemenės įdėklas (t. 54, b. l. 38-39), rasti devyni 9 mm kalibro garsiniai revolveriai šoviniai ir devyni (iš pateiktų dvidešimt penkių) guminiai šratai yra savadarbiai neunitariniai šaudmenys, priskiriami B kategorijos šaudmenims; šaudant šiais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis iššaunamo sviedinio kinetinė energija viršija kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J) (t. 54, b. l. 160-166, 169); pas D. E. rastas revolveris; pas T. Č. kratos metu rasti 2 peiliai, 2 revolveriai; iš specialisto išvados (t. 67, b. l. 61-63) matyti, jog pas T. Č. paimti du revolveriai yra priskiriami D kategorijos šaunamiesiems ginklams, o keturi šoviniai yra priskiriami prie D kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; pas R. E., be kitų daiktų, buvo rastas kastetas, pistoletas „Valto mod.MINI 35 Cal. 36 Blank, ( - )“, 8 vnt. šovinių, pistoletas „POLICE kol.9 mmK“ ir 6 vnt. šovinių (t. 17, b. l. 117-118,120-146); pas D. J. (S.) kratos metu rastas revolveris „Chief“ Nr. 1350 (t. 12, b. l. 24-27), kuris, kaip matyti iš specialisto išvados (t. 12, b. l. 30-32), yra priskirtinas D kategorijos trumpiesiems šaunamiesiems ginklams.

553Taigi, nagrinėjamoje byloje apygardos teismo išvados dėl nusikalstamo susivienijimo buvimo yra pagrįstos, visi nusikalstamo susivienijimo formalieji ir neformalieji požymiai nustatyti teisingai. Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina išvadą, kad egzistavo gerai organizuotas nusikalstamas darinys, kuriame buvo nusistovėjusi hierarchine tvarka, jo vadovai ir nariai, realizuodami nusikalstamo susivienijimo tikslą – platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, plėsti prekybą šiomis medžiagomis, siekė gauti kuo didesnį pelną, o šio siekio užtikrinimui, naudojo šaunamuosius ginklus, darė kitus nusikaltimus.

554Nuteistieji K. Š., S. R., A. Ku., I. I. ir jo gynėjas, M. B., D. E., O. D. ir jo gynėjas, M. R., A. Š., K. L., A. R., K. V., T. Č., R. P., A. K. nepagrįstai prašo išteisinti, o prokuroras pripažinti kaltais ir nuteisti G. Š., A. Z., D. S. dėl nusikalstamo susivienijimo.

555Prokuroras G. Š. kaltę dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo grindžia liudytojų R. E., I. L., A. Ku., D. J. (S.), A. K., D. M., V. G., Nr. 5, Nr. 15 parodymais, kurių, jo manymu, teismas neįvertino su byloje esančių įrodymų visuma, kurios pagrindu patvirtinta T. Č., K. L., M. B., S. R., A. Ku., G. L., D. E. kaltė, procesinių prievartos priemonių taikymo medžiaga, o tai prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Su tokiais prokuroro nurodytais argumentais negalima sutikti, nes, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, buvo vertinama ne tik liudytojų parodymai atskirai, bet ir parodymų bei kitų įrodymų visuma.

556Liudytojas Nr. 5 pirmosios instancijos teisme net kelis kartus keitė savo parodymus dėl G. Š. perduodamų pinigų į bendrą kasą („obščiaką“). Iš pradžių tvirtino pats matęs kaip G. Š. buvo perduodami pinigai už narkotines medžiagas, o vėliau jau teigia, kad jam tai sakęs T. Č. ir R. E.. Po to, vėl aiškino, kad kelis kartus matė kaip T. Č. perdavė pinigus G. Š., bet kai buvo atiduodama 10, 20, 30 Lt, tai galėjo būti skola, o didesnės pinigų sumos buvo atiduodamos už „kamuoliukus“, kuriuose buvo narkotinės medžiagos. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė žinantis, kad pinigai buvo skirti būstui ir automobiliams pirkti, nuomai, žemei įsigyti, t. y. savo gyvenimo lygiui pakelti (t. 100, b. l. 160–165). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. 5 parodė, kad iš T. Č. sužinojęs apie G. Š., nes šis supirkdavęs iš asocialių asmenų nekilnojamąjį turtą. Jis buvo susitikęs su G. Š. ir J. B. dėl nekilnojamojo turto supirkimo. Teigė žinantis, kad T. Č. turėdavo už parduotus narkotikus perduoti pinigus G. Š., bet kam – šis nežino. Tačiau vėliau parodė, kad visi „Lapinų“ grupuotės pinigai buvo pas G. Š.. Tie pinigai buvo skirti narkotikams pirkti, advokatų paslaugoms, asocialiems asmenims išlaikyti ir kitoms reikmėms (t. 5, b. l. 45–48). Teisėjų kolegija įvertina tai, kad liudytojo Nr. 5 parodymai nėra nuoseklūs ir teisme davė parodymus apie naujas aplinkybes, kurių neminėjo ikiteisminio tyrimo metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad G. Š. tuo metu būtų pirkęs nekilnojamąjį turtą, nuomojęs automobilį ar išlaikęs asocialius asmenis, rėmęs įkalinimo įstaigose esančius nusikalstamo susivienijimo narius.

557Liudytojas D. J. (S.), dėl kurio 2010 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme parodė, kad iš kitų žmonių žinojęs, jog G. Š. yra vienas iš šitos grupuotės vadeivų, tik kitos atšakos, t. y. T. Č. ir K. L.. Teigė, kad tuo metu, kai prekiavo narkotikai ( - ), buvo jaunos grupuotės bandoma perimti teritorija ir kad jis prekiautų jų narkotikais. Apie tai informavo T. Č.. Tą patį vakarą T. Č. atvyko į ( - ) su G. Š. ir jam detaliai išdėstė apie susiklosčiusią situaciją. Grupuočių susitikime nedalyvavo, bet iš T. Č. sužinojo, kad gali toliau prekiauti ir nieko tie jaunuoliai nepadarys. Tačiau vėliau parodė, kad pirmą kartą G. Š. pamatė prie A. D. namų, tačiau negirdėjo, apie ką jie kalbėjosi. Su G. Š. nei praktiškai, nei faktiškai nebendravo, tik pasisveikindavo ir atsisveikindavo. Iki sulaikymo G. Š. matė 3–5 kartus, kai atvažiuodavo T. Č. ir K. L.. Kai ( - ) jaunuoliai skyrė susitikimą, susisiekė su T. Č., kuris vėliau atvažiavo su G. Š., bet su juo nebendravo, nes G. Š. neišlipo iš automobilio. Pripažino, kad su G. Š. negalėjo net bendrauti, taip pat nedalyvaudavo susitikimuose, nes buvo žemesnio rango. Iš A. D. kalbų sužinojo, kad G. Š. užsiima narkotikų platinimu ir mažamečiai yra jo žmonės. Liudytojas pats padarė išvadas iš to, kaip elgėsi G. Š., jog jis yra aukštesnio rango už T. Č. ir K. L. (t. 103, b. l. 127–144, 148–156; t. 104, b. l. 62–71). Analogiškus parodymus apie G. Š. D. J. (S.) davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 63–76, 99–106; t. 14, b. l. 31–34, 116–138). Taigi minėtas asmuo tik teigė žinantis, jog G. Š. bendravo su kai kuriais „Lapinų“ grupuotės nariais, tačiau nė karto nepatvirtino, jog būtų girdėjęs ar matęs kaip G. Š. duoda kokius nors nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, perdavęs narkotines ir psichotropines medžiagas, paėmęs ar liepęs įmokėti pinigus į bendrą kasą, rėmęs kitus sulaikytus grupuotės narius ar dalyvavęs susitikime su kitos grupuotės nariais aiškinantis santykius, darant kitas nusikalstamas veikas. Taip pat pateikia savo manymą apie G. Š. užimamą aukštą hierarchinę vietą grupuotėje, tačiau nepateikia jokių detalių duomenų.

558Liudytojas R. E., dėl kurio 2011 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, apygardos teisme parodė, kad 2002, 2003 metais buvo supažindintas su G. Š. ir R. V., kad pardavinėtų jų narkotines medžiagas. Po metų buvo sulaikytas už prekybą narkotikais, tačiau maždaug apie 2004 m. pradėjo prekiauti kartu su T. Č.. Teigė, kad narkotines medžiagas pirma gaudavo iš G., K. Š., J. B., tačiau jie nebuvo perduodami iš rankų į rankas, o buvo padėdami į slėptuves, iš kur ir pasiimdavo. Kai reikėdavo narkotinių medžiagų, rašydavo SMS ir susitikdavo iš anksto sutartoje vietoje. Ten jie atiduodavo pinigus už parduotas narkotines medžiagas G. Š. ir sužinodavo, kur padėta kita partija narkotinių medžiagų. 2009 m., kai išėjo iš Pravieniškių, su A. R. pradėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis, kurias gaudavo iš T. Č. arba K. L.. Teigė žinantis, kad šie jas gaudavo iš G. Š. (t. 98, b. l. 155–170). Ikiteisminio tyrimo metu R. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2003 m. žiemą jo draugas Sania pasiūlė prekiauti narkotinėmis medžiagomis, todėl supažindino su R. V., kurio pravardė „Volkas“, J. B. ir G. Š. – „G.“. Jis sutiko prekiauti, todėl susitiko su jais ir aptarė kainas. Narkotikai buvo perduodami per slaptavietes. Žinojo, kad prekiauja J. B. ir G. Š. narkotikais. Vienu metu J. B. buvo sulaikytas ir atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, tada jį išlaikė G. Š.. Teigė narkotikais prekiavęs iki 2007 m., nes tada jį sulaikė ir 2007–2009 m. jis atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose, o finansiškai jį išlaikė T. Č.. Grįžus iš įkalinimo įstaigos, jam pažįstamas A. R. – „Liocha“ – pasiūlė prekiauti tų pačių asmenų narkotinėmis medžiagomis. Jis vėl sutiko, todėl nuvykęs į Šiaurės miestelį prie parduotuvės „Rimi“ susitiko su G. Š., T. Č. ir K. L. aptarti kainų. Turėjo specialius telefono numerius, kuriais rašydavo SMS T. Č., kad šis atvažiuotų pasiimti pinigų. Žino, kad pagrindiniai narkotikų prekeivai buvo J. B. – „Nosis“ – ir G. Š.. Pats J. B. narkotikais neprekiavo, tik sprendė konfliktus, o G. Š. tvarkė buhalteriją, rašė, kiek kas skolingas. Žemiau šių asmenų buvo T. Č., K. L., dar žemiau jis pats, o patys žemiausi buvo „barygos“, t. y. asmenys, kurie pardavinėjo narkotikus klientams (t. 16, b. l. 93–94). Iš 2010 m. vasario 24 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad R. E. duoda tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet yra ir neatitikimų. Šiuose parodymuose R. E. nurodė, be jau minėtų aplinkybių, ir tai, kad užrašus, kiek kas kam skolingas, rašydavosi tiek jis pats, tiek T. Č., tiek ir G. Š.. Po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos ir A. R. pasiūlius vėl prekiauti narkotinėmis medžiagomis, t. y. 2009 m. lapkričio mėn., jis bei A. R. prie parduotuvės ( - ), susitiko su G. Š., T. Č. ir K. L.. Šio susitikimo metu G. Š. sėdėjo T. Č. automobilyje „Opel Sintra“, o jie tarėsi su T. Č. ir K. L. dėl narkotikų kiekio ir kainos (t. 16, b. l. 81–85). Esant tokiems R. E. prieštaringiems parodymams, negalima daryti išvados, jog G. Š. organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, nes to nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Vien tik liudytojo žinojimas apie G. Š. vadovavimo ir organizavimo nusikalstamam susivienijimui, nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2010 m. kovo 1 d. įtariamojo R. E. papildomos apklausos protokole užfiksuota, jog R. E. supažindintas su šviesia ir juoda užrašų knygutėmis, kuriose nurodyti vardai, pravardės, telefonų numeriai, narkotikų kiekiai, skolos, bet tarp jų nėra nė vieno užrašo apie G. Š. (t. 16, b. l. 86–91), o tai nepatvirtina jo paties duotų parodymų, jog jis užsirašydavo, kiek buvo skolingas G. Š. už narkotines ir psichotropines medžiagas. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog G. Š. rėmė J. B., kai šis buvo suimtas.

559Ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2011 m. balandžio 27 d., apklausta kaip įtariamoji V. G. parodė, kad pažįsta T. Č., K. L., M. B., pravarde „Maniuk“, A. R. – „Liocha“, R. E. – „Rolas“, R. P. – „Ramas“, J. E. – „Murka“, D. M. – „Dainiukas“. Nurodė ir apie narkotikų prekybą, tačiau nė karto nepaminėjo apie G. Š. (t. 24, b. l. 88–89). 2011 m. balandžio 29 d. įtariamojo papildomos apklausos metu V. G. teigė, kad 2009 m., kai jai vėl buvo pradėtos duoti narkotinės medžiagos, tai tęsėsi apie du mėnesius, bet ji ir vėl jiems įsiskolino už parduotas narkotines medžiagas. Todėl T. Č. ir K. L. jai atvežę 10 g heroino ir ji jiems turėjo perduoti apie 2 000 Lt, tačiau pinigų neturėjo, todėl jie jai heroino nepaliko. Kitą dieną atvažiavo T. Č., K. L. ir G. Š. su „BMW X5“ ir pasiūlė pasivažinėti po miestą. Vėliau jie ją išleido Pilaitėje, kur turėjo susitikti su drauge. Prieš išleidžiant iš mašinos K. L. pasakė, kad duoda paskutinį kartą ir ji turi pradėti galvoti savo galva, o G. pridūrė, kad nupjaus mažąjį pirštuką, jei nepadarys išvadų, nepradės atidavinėti skolos ir toliau vartos narkotines medžiagas (t. 24, b. l. 100–103). Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui V. G. jau teigia, kad T. Č., K. L. ir G. Š. ją buvo nuvežę į mišką ir pasakę, jog nejuokautų ir pardavinėtų narkotikus, atiduotų skolas, nes kitaip nupjaus pirštus (t. 24, b. l. 177–181). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. G. pareiškė, kad atpažįsta nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį kaip G., vadinamą „G.“, kuris buvo „Lapinų“ grupuotės narys. Žino, kad jis pats narkotikų neplatino, bet turėjo žmones, kurie perduodavo narkotines medžiagas platinti. Matydavo jį su T. Č. ir K. L.. 2009 m., tiksliai negali nurodyti laiko, automobilyje „BMW X5“, kuriame buvo K. L., jis jai grasino nupjauti pirštus, pradedant nuo mažiuko, jeigu neatiduos skolos ir dings (t. 24, b. l. 149–152). Šios liudytojos V. G., dėl kurios 2011 m. gegužės 25 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodymuose yra prieštaravimų ir iš dalies prieštarauja liudytojų R. E., D. J. (S.) duotiems parodymams, kad G. Š. su žemesnio sluoksnio narkotikų prekeiviais nebendraudavo, t. y. su tokia kaip V. G., kuri pati vartojo ir parduodavo kitiems asmenims narkotikus. Minėtų prieštaravimų, susijusių su pačia liudytoja, neįmanoma patikslinti ar pašalinti, nes V. G. mirusi 2012 m. liepos 6 d. (t. 103, b. l. 84). Be to, V. G., duodama parodymus, nė karto neparodė, kad ką nors žino apie G. Š. vadovavimą ar organizavimą nusikalstamam susivienijimui.

560Liudytojas A. Ku., dėl kurio 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme teigė, kad žinantis iš kitų, jog T. Č. ir K. L. narkotines medžiagas gaudavo iš G. Š.. Pats nė karto nėra matęs, kad G. Š. perduotų narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Taip pat nedalyvavo nė viename susitikime su G. Š.. Liudytojas negalėjo ir tiksliai pasakyti, ką darė G. Š., bet mano, jog jis turėjo būti gaujos smegenys ir atsakingas už finansus. Tačiau vėliau jau parodė, kad pinigai turėjo būti vežami ne tik G. Š., bet ir J. B., tačiau pats tokių perdavimų nėra matęs (t. 97, b. l. 87–119, 149–168). Ikiteisminio tyrimo metu A. Ku. parodė, kad iš T. Č. pasakojimų supratęs, jog J. B. – „Nosis“ – yra gaujos jėga, o G. Š. – „G.“ – smegenys, nors pagrindinius sprendimus priimdavo J. B., o kaip juos vykdyti – G. Š.. Papildomų apklausų metu tvirtino, jog kai pradėjo prekiauti T. Č. ir K. L. heroiną, artimiau susipažino ir su kitais gaujos nariais, „plaščiatkėje“ susitikdavo su J., „G.“, bet su juo niekas nebendraudavo, todėl kartais šių susitikimo metu sėdėdavo automobilyje. Ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė tik tai, kad 2008 m. buvo susitikimas ( - ), „plaščiatkėje“, kuriame buvo ir G. Š., bet jis negirdėjo apie ką buvo kalbama, nes tuo metu sėdėjo mašinoje. Teigė, kad 2008 m. 6–7 kartus su T. Č. ir K. L. važiavo prie „G.“ namų, kur T. Č. ir K. L. perduodavo pinigus už narkotines medžiagas, tačiau nepatvirtino, jog būtų matęs pinigų perdavimą. T. Č. jam pasakojo, kad jis, K. L., G. Š., J. B., E. B. dalyvavo susitikime su „Čerepo“ grupuote, kurios metu atėmė heroiną. 2008 m. žiemą, „Krasnūchos“ rajone jis, K. L., G. Š., „Romas“, O. D., R. Č., E. B. dalyvavo susitikime su 3–4 vaikinais ir sprendė konfliktą, apie kurį jis nieko nežino, bet jis buvo išspręstas (t. 18, b. l. 5–28, 30–41). Tokių liudytojo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, net prokuratūra niekam nepateikė kaltinimų dėl atimtų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų ar konflikto sprendimo, kuriame būtų dalyvavę visi A. Ku. nurodyti asmenys, todėl negalima padaryti neabejotinos išvados, apie G. Š. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime.

561Iš jau paminėtų liudytojų A. Ku., D. J. (S.), V. G., Nr. 5 ir byloje esančių I. L., A. K., D. M., parodymų matyti, kad nė vienas iš jų tiesiogiai nematė jį duodant nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, iš jų imant ar duodant nurodymus duoti pinigus į bendrą kasą, perduodant narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas ir pan. I. L., A. Ku., A. K., D. M. teigė žinantys, iš kitų asmenų, kad G. Š. priklauso „Lapinų“ grupuotei, apie jo teikiamus narkotikus T. Č. ir K. L., kurie surinktus pinigus už narkotikus vežė G. Š.. Tačiau tokių jų parodymų nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai.

562Tiek liudytojo Nr. 15, tiek ir kitų pirmiau aptartų asmenų parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. pas G. Š. atlikus kratas nebuvo rasta jokių didelių pinigų sumų, ginklų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų, specialiai narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms sverti, fasuoti skirtų priemonių, daug telefonų ar kokių nors kitų specialių ryšio priemonių. Elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokoluose neužfiksuota kokie nors G. Š. duodami nurodymai dėl nusikalstamų veikų, pinigų atidavimo ar perdavimo, apie jo paties daromus nusikaltimus. Nėra ir kitų patvirtinančių duomenų. Liudytojas S. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino tik matęs G. Š. jo išnuomotame bute, bet niekada nenurodė, kad būtų gavęs iš G. Š. pinigus už nuomą (t. 98, b. l. 30–32; t. 6, b. l. 47–58).

563Išteisintas G. Š. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pažįsta dalį nuteistųjų ir su jais bendravo, t. y. J. B., T. Č., K. L., S. R., G. L., M. B., R. B., A. Ku., R. V., D. E., J. E., R. E.. Kelis kartus yra matęs D. J. (S.), A. Ku.. Dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir neigė sukūręs „Lapinų“ grupuotę ar jai vadovavęs, organizavęs jos veiklą, ar žinojęs ką nors apie narkotikų platinimą. Gali būti, jog buvo nuvykęs į „ploščadką“, bet ne specialiai susitikti, o kartais pravažiuodamas pamatęs pažįstamus sustodavo pakalbėti (t. 98, b. l. 19–20; t. 106, b. l. 53–62). Nuteistieji T. Č., K. L. nepatvirtino paminėtų liudytojų duotų parodymų.

564Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog G. Š. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, ir tuo pagrindu pagrįstai išteisino (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

565Kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje apygardos teismo išvados dėl nusikalstamo susivienijimo buvimo yra pagrįstos ir motyvuotos. Iš byloje esančių liudytojų J. E., D. J. (S.), Nr. 5, Nr. 15, D. B., atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu A. T., V. G., R. E., A. Ku., N. E., I. L., nuteistųjų M. R. ir kitų parodymų matyti, kad nusikalstamam susivienijimui vadovavo ir jo veiklą organizavo S. R., K. L., T. Č.. Nuteistieji deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi R. E., A. Ku., D. S., N. E., I. L., A. K., V. G., liudytojų Nr. 5, Nr. 15 parodymais, nes jų kaltė grindžiama ne tik šių asmenų duotais parodymais, bet ir A. T., J. E., D. B., M. R. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

566Nuteistieji T. Č., K. L., K. V. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog nuteistųjų kaltės dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje negalima grįsti liudytojų Nr. 15, V. G., A. K., A. V. parodymais, perskaitytais teismo posėdyje, nes jie nebuvo betarpiškai apklausti teisiamajame posėdyje, negalėjo jiems užduoti klausimų, todėl tai vertina kaip BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą.

567BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau tai neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271 – 292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir perskaityti teisme, turi savarankišką įrodomąją reikšmę. Tai, ar šiuos duomenis laikyti įrodymais, ar ne, kaip minėta, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

568Iš byloje esančių liudytojų Nr. 15 ir V. G. apklausų matyti, kad V. G. buvo apklausta ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūno, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 24, b. l. 177-181), o liudytojas Nr. 15, tik ikiteisminio tyrimo pareigūno (t. 5, b. l. 89-91). Nuteistieji patys pripažįsta, kad šie liudytojai yra mirę, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi liudytojų Nr. 15 ir V. G. parodymus pagrįstai perskaityė teisiamojo posėdžio metu kaip tai numato įstatymas (t. 100, b. l. 159; t. 107, b. l. 165), nes savaime suprantama, kad mirus šiems asmenims teismas negali gauti žodinių ar tiesioginių parodymų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų kaltė buvo grindžiama ne tik liudytojos V. G. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. O liudytojo Nr. 15 parodymai tik padėjo teismui susiformuoti vidinį įsitikinimą, galutiniam įrodymų įvertinimui. Be to, EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš ( - ); EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, Nr. 9154/10); (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016, Nr. 2K-295-507/2016).

569Dėl pirmiau išsakytų motyvų paneigiami ir nuteistųjų K. Š., K. L. apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo perskaityti ir pripažinti įrodymais liudytojų A. K. ir A. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Iš byloje esančių pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų matyti, kad liudytojas A. K. buvo apklaustas teisme ir patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje (t. 98, b. l. 11-18). Liudytojas A. V. yra miręs 2011 m. rugpjūčio 13 d., tačiau jis buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl jo parodymai pagrįstai perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. 99, b. l. 86) ir jais teismas galėjo remtis kaip įrodymais.

570A. T., kuris nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straispnio pagrindu, teisme parodė, kad išėjęs iš Alytaus pataisos namų 2009 m. vasaros pradžioje vėl pradėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis. Iš pradžių narkotikus ėmė iš R. P., o vėliau tiesiogiai iš T. Č.. T. Č. narkotines medžiagas padėdavo slėptuvėse, kurios buvo įrengtos įvairiose vietose, arba numesdavo ant žemės, o jis turėdavo pasiimti. Konkrečią vietą nurodydavo T. Č.. Pripažino, kad narkotines medžiagas yra ėmęs ir iš K. L., kuris visuomet buvo kartu su T. Č.. Be to, T. Č. yra nurodęs, kaip reikia elgtis su narkotinėmis medžiagomis, kad reikia keisti telefonų numerius, nelaikyti narkotikų namuose. Už skolą buvo sumuštas ( - ) T. Č., kuris nurodė nedaryti daugiau minuso ir atiduoti 5 000 Lt skolą. Iš kitų platintojų ir narkomanų yra girdėjęs, jog už skolas buvo mušami. Teigė, kad narkotinėms medžiagoms sverti svarstykles parūpino T. Č. (t. 106, b. l. 68–74). Ikiteisminio tyrimo metu A. T. iš esmės davė analogiškus parodymus, tik patvirtino, jog dažnai keisti telefonus liepė ne tik T. Č., bet ir „Šufliatka“ (K. L.). Gautus pinigus atiduodavo asmeniškai T. Č.. Susitikimo metu T. Č. vis primindavo, kad reikia ne tik keisti telefonus ir jų numerius, bet ir neskambinti, o rašyti SMS, keičiant telefoną pasilikti tik geriausius klientus, kurie iš jo pirkdavo daugiausia heroino. Nurodydavo turėti du telefonus, iš vieno skambinti klientams, o iš kito – T. Č. ir K. L.. Narkotikai buvo pakuojami į didelius maišelius, kurie buvo apvyniojami pilka, o vėliau juoda izoliacija. T. Č. sakydavo, kad viską reikia daryti taip, kad neliktų pirštų atspaudų. T. Č. ir K. L. dažnai keisdavo ir automobilius, kad jų nesusektų policijos pareigūnai. Be to, jie sakydavo, kad jeigu gerai pardavinės heroiną, tai jie sumažins kainą. Žino, kad iš T. Č. ir K. L. narkotines medžiagas perparduoti įsigydavo D. M., Valera, J. P., V. T., J. T.. Žino, kad narkotikais prekiavo Rolandas, kurio pravardė „Storas“, E. A. – „Zatoška“, J. E. – „Murka“, „Pingvinas“, „Bonderevas“. Prisimena ir dar vieną atvejį, kai T. Č. ir K. L. jį vežė pas Daniko tėvą, kad šis surastų A. T. heroino klientus, nes, kaip suprato Daniko tėvas, dėl skolų nebegaudavo iš T. Č. ir K. L. narkotinių medžiagų (t. 57, b. l. 20–25, 61–65). Iš šių parodymų matyti, kad T. Č. ir K. L. organizuodavo narkotinių medžiagų platintojų darbą, t. y. kur padėti narkotikai, kur juos laikyti, keisti telefonus ir numerius, surinkdavo pinigus, patys dažnai keisdavo automobilius, nurodydavo jiems siųsti SMS, o ne bendrauti telefonu, kad vėliau nebūtų galima atpažinti jų balsų.

571Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors J. E. teisme parodė tik tai, kad pažįsta D. E., A. T., M. G., T. Č., K. L., A. R., A. L., A. Z., D. S., bet neigė pirkęs, pardavęs, davęs ar kitaip perleidęs narkotines medžiagas. Tvirtino narkotikus gaudavęs tik iš brolio R. E. (t. 100, b. l. 153–159), bet, kaip matyti iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad žinojo iš brolio R. E. apie narkotines medžiagas, kurios buvo gaunamos iš T. Č., o pažįstamas A. Ku., pravarde „Budulis“, kuris irgi prekiavo narkotikais, yra sakęs, jog visi narkotines medžiagas pardavimui gaudavo iš T. Č. (t. 68, b. l. 16–19, 33–35). Tokie J. E. parodymai tik dar labiau patvirtina, jog T. Č. kontroliavo ir tiekė narkotines medžiagas kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ar kitiems asmenims, nepriklaususiems nusikalstamam susivienijimui, bet prekiaujantiems jų perduotomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

572Nuteistasis M. R. nors teisme ir neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 104, b. l. 127–136), bet iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad prekiaujant narkotinėmis medžiagomis ir iškilus problemai, kai kiti narkotikus pirkdavo ne iš jų, į susitikimus važiuodavo S. R.. Taip pat buvo duotas T. Č. telefonas problemoms spręsti (t. 60, b. l. 69–71). Tokius savo parodymus M. R. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 60, b. l. 73–76, 103–109). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. R. kategoriškai atpažino S. R. kaip asmenį, kuris vairavo automobilį „BMW X5“ ir vežė į susitikimą su K. M. pažįstamu dėl narkotikų prekybos iš kitų asmenų (t. 60, b. l. 94–101). Iš šių parodymų matyti, kad ir S. R. tvarkydavo nusikalstamo susivienijimo reikalus, susijusius su prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis G. L., liudytojas N. E..

573Liudytojas D. B. teisme (t. 99, b. l. 84–86) parodė, kad pažįsta T. Č. ir K. L. bei patvirtina visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 1–9, 12–16), iš kurių matyti, kad jam pasiūlė T. Č. ir K. L. prekiauti heroinu. Gavus narkotines medžiagas, kurios buvo suvyniotos pilka lipnia juosta, minėti asmenys nurodė, kad paskambins už kelių dienų dėl atsiskaitymo už perduotus narkotikus. Būtent K. jam skambino ir nurodė susitikimo vietą, kurioje turėjo perduoti pinigus, bet atėjęs į susitikimą pamelavo apie prarastus narkotikus. Tačiau jie vis tiek liepė atidirbti už prarastas narkotines medžiagas. Jam buvo duota dar narkotinių medžiagų, bet vėl su jais neatsiskaičius buvo išvežtas į mišką, netoli L. ligoninės, ir T. Č. iš karto pradėjo jį mušti su laužtuvu ar armatūra, kiti irgi prisijungė prie jo. Žino, kad T. Č., K. L. ir kiti jų bendrininkai dėl panašių priežasčių yra mušę ir kitus prekiautojus, A. Le. „Sašiolas“ supjaustė kojas. Atpažinimo pagal nuotraukas metu D. B. atpažino ne tik T. Č. ir K. L., bet ir S. R., kuris kartu su jais jį mušė miške prie L. ligoninės (t. 6, b. l. 23–37). Taigi ir liudytojas D. B. patvirtino ne tik pirmiau paminėtus kitų asmenų duotus parodymus, bet ir D. J. (S.), Nr. 5, Nr. 15, V. G., R. E., A. Ku., N. E., I. L. parodymus apie nuteistųjų S. R., K. L., T. Č. užimamą hierarchinę vietą nusikalstamame susivienijime, jų veiklą šiame nusikalstamame susivienijime.

574Tokius minėtų asmenų parodymus patvirtina specialistų išvados, t. y. specialisto išvadoje Nr. 140-(1524)-IS1-1894 nurodyta, kad ant T. Č. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų svarstyklių, respiratorių, plaktuko, kavamalės, metalinės plokštelės, bespalvio maišelio, hidraulinio spaustuvo-preso, apsauginių akinių yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų – kokaino, kanabinoidų, metamfetamino, heroino pėdsakų; specialisto išvadoje Nr. 140-(2699)-IS1-6891 nurodyta, kad T. Č. žmonos B. Č. automobilyje „Opel Sintra“ rasta I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono, kanapių ar kanapių dervos pėdsakų; specialisto išvadoje Nr. 140-(4210)-IS1-9383 nustatyta, kad iš T. Č. paimti du revolveriai ir keturi šoviniai, kurie priskiriami prie D kategorijos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų (t. 67, b. l. 12–16, 49–50, 61–63); specialisto išvadoje Nr. 140-(2158)-IS1-6628 nustatyta, kad automobilyje, kuriame buvo sulaikytas K. L., rasta salone psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino – pėdsakų; medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 282 ir specialisto išvadoje Nr. T-N 241/10(01) nurodyta, kad K. L. yra pavartojęs kondeinoidų ir rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties pėdsakų (t. 69, b. l. 71–72; t. 70, b. l. 17–18); specialisto išvadoje Nr. 140-(2015)-IS1-5271 konstatuota, kad S. R. priklausančiame automobilyje „BMW X5“ rasta narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakų (t. 72, b. l. 181–182). Kratos metu, be jau pirmiau nurodytų daiktų, iš T. Č. ir K. L. paimta lenktiniai peiliai, peiliai, užrašų knygutės su telefonų numeriais, vardais, skaitmenimis, dvi apsauginės liemenės, 8 SIM kortelių laikikliai, SIM kortelė, pinigai, 10 telefonų, įrenginys, lapelis su automobilių valstybiniais numeriais, markėmis, spalvomis, laiškas su voku (t. 66, b. l. 7–26; t. 69, b. l. 196–204; t. 72, b. l. 102–117, 121).

575Priešingai, nei teigia nuteistieji S. R., K. L., elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokoluose užfiksuoti nuteistųjų S. R., K. L., T. Č. pokalbiai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais ir asmenimis, kurie nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, apie narkotikų laikymo vietas ir jų perdavimą, platinimą, susitikimus, sulaikytus asmenis, ginklus, šovinius, advokatų samdymą, finansinį rėmimą įkalinimo įstaigose esančių asmenų, pinigų gavimą ir jų neiššvaistymą, naujų klientų, kurie vartoja narkotines medžiagas, suradimą ir vienas kitam perleidimą, duodamos pamokos, kaip reikia elgtis, kad nesusektų policijos pareigūnai, apie asmenų sumušimą ir „paauklėjimą“, kiek laiko ir kaip jiems „dirba“, kai kurie nusikalstamo susivienijimo nariai, šių asmenų kontrolę (t. 2, b. l. 101–213; t. 3, b. l. 61–66, 78–92, 110–120; t. 4, b. l. 50–57, 75–78; t. 10, b. l. 2–3, 119–128, 133–178). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistieji S. R., K. L., T. Č. veikė tiesiogine tyčia, nes iš visų pirmiau aptartų ir byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad jie suvokė veikiantys kaip nusikalstamo susivienijimo nariai ir jo vadovai, nes būtent jie duodavo nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams dėl nusikalstamų veikų darymo, koordinavo jų ryšius, nustatė vidaus elgesio taisykles, palaikė drausmę, gaudavo informaciją apie policijos automobilius ir ją pateikdavo kitiems nariams, laikė ginklus, surinkdavo pinigus, išsireikalaudavo skolas, patys irgi dalyvaudavo darant nusikalstamas veikas, tarp jų sunkias ir labai sunkias, dalyvaudavo susitikimuose ir su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, apmokėdavo advokatų išlaidas, suteikdavo materialinę pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams. Be to, suvokė, jog jų narius jungia daugiau nei trys asmenys, kuriuos sieja nuolatiniai ryšiai, turėjo naudos iš daromų nusikaltimų, dalyvaudavo, organizuodavo susirinkimus ir norėjo taip veikti. Dėl to S. R., K. L., T. Č. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį.

576Kaltinamajame akte nurodyta, jog S. R. veiklos nusikalstamame susivienijime pradžia yra 2007–2008 metai. Teismas patikslino S. R. įsitraukimo į nusikalstamo susivienijimo veiklą laiką, nurodydamas 2008 m. Tačiau S. R. parodė, jog su K. L., T. Č. susipažino 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje. K. L. taip pat parodė, kad su S. R. susipažino gal 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje, žaisdami futbolą, kartu sportuodavo, kartais nueidavo pavalgyti į kavinę „Fabai“. Liudytojas N. E. davė parodymus apie S. R. veiksmus 2008 m. vasarą. Šis liudytojas parodė, jog 2008 m. vasarą, tikslaus laiko neatsimena, G. L. N. E. pasakojo, kad jis ir kiti jo bendrininkai, minėjo asmenį, pravarde „S.“, vaikščioja su neperšaunamomis liemenėmis, minėjo, kad su savimi nešiojasi pistoletus – revolverius. N. E. atpažino asmenį, pravarde „S.“, vardu Stanislavas, t. y. S. R., kaip asmenį, kuris buvo atvykęs į T. su G. L., kai buvo rengiamas susitikimas su telšiečiais, norint išsiaiškinti santykius dėl negrąžinamos skolos už parduotas narkotines medžiagas (t. 11, b. l. 38–49). Taip pat N. E. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, kur 2008 m. vasarą jam 100 g „žolės“ atnešė ir perdavė „S.“ – S. R. (t. 11, b. l. 125–151). Liudytojas A. Ku. parodė, jog vieno susitikimo metu susipažino su S., davė parodymus apie jo veiksmus T. epizoduose, tačiau tikslesnio susipažinimo laiko negalėjo nurodyti. Taigi, S. R. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimas jam dar labiau tikslintinas, nurodant jo pradžią – 2008 m. vasarą.

577Nuteistieji A. Ku., M. B., D. E., O. D., M. R., A. Š., A. R., R. P. ir jų gynėjai apeliaciniais skundais prašo juos išteisinti dėl BK 249 straipsnio 2 dalies, tačiau toks jų prašymas nepagrįstas. Tai, kad jie dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamame susivienijime, o T. Č., S. R. ir K. L. vadovavo tokiam susivienijimui, patvirtino ne tik liudytojų J. E., S. R., S. I., D. J. (S.), S. L., Nr. 5, A. T., A. G., atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, V. G., I. L., R. E., A. Ku. parodymai apie jų tarpusavio santykius prekiaujant narkotinėmis medžiagomis, dalyvavimą susitikimuose, konfliktinių situacijų ar kitokių problemų sprendimuose, jų turimus ginklus, bet ir pačių nuteistųjų A. K., M. R., A. Ku., O. D., M. G., D. S., išteisintųjų I. P., A. G., D. T. ir kaip kaltinamoji apklaustos A. L. parodymai. Nuteistasis A. K. nors ir pirmosios instancijos teisme pripažino, jog platino amfetaminą, kurį gaudavo iš R. E.. Iš salėje esančių asmenų prisipažino pažįstantis A. R., kuris yra jo klientas, pirkęs amfetaminą, ir A. L., kuri buvo jo sugyventinė, vartojanti narkotikus, o kitų asmenų nepažįsta. Vėliau nurodo, kad pažįsta ir J. E., kuris iš jo pirkdavęs narkotines medžiagas (t. 106, b. l. 91–95). Tačiau iš 2010 m. balandžio 23 d. ir gegužės 7 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad A. K. davė išsamesnius parodymus, kuriuose nurodė, jog nuo 2010 m. sausio mėn. pradžios prekiavo heroinu ir amfetaminu, kuriuos gaudavo iš A. R., kurio pravardė „Lioša“, ir R. E., kurio pravardė „Rolikas“. Teigė, kad teko vežti narkotikus A. L. ir yra kelis kartus pardavęs R. E. broliui J. E., kurio pravardė „Murka“. Iš kitų asmenų žino, kad ir J. E. prekiavo amfetaminu. Taip pat jam buvo pasakyta, jog jeigu negrąžins pinigų už parduotus narkotikus, su juo bus susidorota ir tai, kad kilus problemoms dėl narkotinių medžiagų platinimo kreiptųsi į A. R. ir R. E.. Kai kreipdavosi, tai šie sutvarkydavo taip, kad kiti asmenys prie jo dėl narkotikų platinimo tame rajone nelįsdavo (t. 61, b. l. 6–9). Be to, tokius jo parodymus patvirtino kaltinamąja apklausta A. L.. Ji teismo posėdžio metu pripažino, kad platino ir pati vartojo narkotines medžiagas, kurias gaudavo iš A. K., R. E., A. R.. Taip pat patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose A. L. nurodė savo, R. E., J. E., A. R., E. B. ir A. K. veiksmus neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 104, b. l. 113–117; t. 34, b. l. 44–45, 71–75, 88–92, 96–97, 113–114). O tai tik dar labiau įrodo, kad A. R. ne tik pažinojo nusikalstamo susivienijimo narius, bet ir pats buvo šios grupuotės narys. Be to, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolų matyti ne tik jo ryšiai su nusikalstamo susivienijimo nariais, bet ir su vadovais (T. Č. ir K. L.) (t. 2, b. l. 101–179; t. 4, b. l. 36–44, 50–78, 80–156). O tai, kad A. R. žino, jog priklauso ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, matyti iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo I-osios valdybos 2010 m. rugsėjo 15 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir slapto sekimo atlikimo, kuriame užfiksuotas T. Č., A. R. ir A. Ku. 2009 m. sausio 25 d. pokalbis automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) apie narkotikų platinimą, kiek ir kam perduota, kas ir kiek skolingas, kaip reikia elgtis su narkotikų prekeiviais. A. R. teiraujasi T. Č., ar šis turi vamzdį, į tai jis atsako, kad viską turi savo mašinoje (t. 10, b. l. 133–149).

578Nuteistasis M. R., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad pažįsta A. P., K. M., A. S., A. U., D. F., kurie prekiavo jo perduotomis narkotinėmis medžiagomis. Narkotines medžiagas imdavo iš K. V., bet neigė pažįstantis S. R. ir T. Č.. Pripažino, kad kratos metu pas jį buvo rasta ne tik narkotinių medžiagų, bet ir peilis, ginklas, 3 telefonai, 3 kortelės (t. 60, b. l. 3–11; t. 104, b. l. 127–136). Minėto nuteistojo parodymai teisme buvo lyginami ir su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo išsamesni ir labiau atitiko kitus byloje esančius įrodymus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo veikla. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų M. R. parodymų matyti, kad jam narkotines medžiagas perduodavo K. V.. Vėliau šias narkotines medžiagas M. R. perduodavo platinti, t. y. A. P., K. M., A. S., A. U., D. F.. Parodė, kad K. V. ne tik tiekdavo narkotines ir psichotropines medžiagas, bet ir nurodydavo atsiskaitymo tvarką, kaip saugotis nuo pareigūnų, duodavo pareigūnų automobilių numerius, turėjo atskirus telefonus tam, kad vienas būtų kalbėtis su platintojais, o kitas – su K. V.. K. V. padėdavo spręsti konfliktus ar iškilusias problemas dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis. Viename iš tokių problemų sprendimų, kai vienas iš K. M. pirkėjų nenorėjo pirkti „žolės“, o pirkdavo iš kitų asmenų, dalyvavo ir S. R.. Jis pats vyko su K. V. ir S. R. į ( - ) susitikti su tuo asmeniu, kuriam buvo išaiškinta, jog turi pirkti būtent iš K. M.. M. R. patvirtino ir tai, kad K. V. išvykdamas jam paliko T. Č. telefono numerį, jeigu kiltų kokios problemos (t. 60, b. l. 65–66, 69–71, 73–76). O tai parodo, kad jam buvo žinoma ne apie vieną nusikalstamo susivienijimo asmenį, apie vaidmenų ir nusikalstamų veiksmų pasiskirstymą, bet ir apie tai, jog veikiama ginkluotame nusikalstamame susivienijime, nes ir pats turėjo ginklą. Be to, specialistas konstatavo, jog M. R. bute, esančiame ( - ), rastas revolveris yra D kategorijos šaunamasis ginklas, o šoviniai skirti šaudyti D kategorijos ginklais (t. 60, b. l. 15–18).

579Kaip matyti, nuteistasis A. Ku. irgi pripažino, kad pažįsta brolius Š., S. R., M. B., T. Č., K. L. ir R. V.. Nuteistasis neneigė, kad pas jį buvo rasti 3 revolveriai, 250 šratų, 9 šoviniai, neperšaunama liemenė, beisbolo lazda, 5 slidinėjimo kaukės, 3 telefonai (t. 106, b. l. 171–176). Taigi A. Ku. ne tik pažinojo nusikalstamo susivienijimo narius, bet ir turėjo ginklus, o tai atitinka ir liudytojų parodymus apie jo dalyvavimą nusikalstamame susivienijime. Teismo posėdžio metu ekspertas A. O. paaiškino, kad vienu metu naudojant legalų garsinį šovinį ir šratą galima padaryti neunitarinį savadarbį šaudmenį, kuris stipriai viršija kinetinės energijos ribą, t. y. ginklas buvo paruoštas šaudyti (t. 115, b. l. 139–140). O tai patvirtina, kad A. Ku. suvokė dalyvaujantis ginkluotame nusikalstamame susivienijime.

580Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis O. D., kaip ir dauguma kitų nuteistųjų, apygardos teisme pakeitė savo parodymus ir neigė ką nors pažįstantis iš nusikalstamo susivienijimo narių, dalyvavęs sužalojant kitus asmenis, tačiau iš pirmosios instancijos teisme pagarsintų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis nors ir neigė platinęs narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, bet pripažino pažįstantis J. B., T. Č., K. L., A. Ku. – „Budulį“. Dėl V. J. ir M. R. sužalojimo prisipažino ir teigė, kad vyko T. Č. prašymu kartu su K. L., A. Ku. ir dar vienu asmeniu. (t. 104, b. l. 84–86; t. 76, b. l. 15–17). Iš liudytojo A. Ku. parodymų matyti, kad tas kitas asmuo buvo būtent R. P., kuris turėjo guminėmis kulkomis šaudantį pistoletą (guminuką) (t. 18, b. l. 5–8, 9–12, 13–17, 18–20, 21–23, 24–25, 26–27, 28, 30–41, 47, 48). Pažymėtina ir tai, kad V. J. ir M. R. sužalojimo metu buvo panaudotas ginklas, tvirtino ne tik A. Ku., bet ir nukentėjusysis M. R. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 95, b. l. 90–94; t. 7, b. l. 102–104), specialisto išvada Nr. G1690/08(01), kurioje nurodyta, jog šautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti šaunamuoju ginklu nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (t. 7, b. l. 83–85). Dėl pirmiau paminėtų įrodymų ir byloje esančių liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad O. D. ir R. P. žinojo, jog priklauso nusikalstamam susivienijimui, kuriame buvo naudojami ir ginklai.

581Išteisintasis A. G., teisme aiškindamas dėl prekybos narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, parodė, kad pažįsta D. S. – „Pupsiką“, D. T. ir A. Z.. Teigė narkotikus gavęs iš D. S., o D. T. ir A. Z. apkalbėjo dėl narkotinių medžiagų prekiavimo (t. 106, b. l. 157–164). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad narkotikus gaudavo iš D. S., o D. T. ir A. Z. narkotinėmis medžiagomis prekiavo. Tvirtino, kad A. Z. kelis kartus buvo atsinešęs pas jį į namus narkotines medžiagas ir jie kartu jas svėrė mažomis dozėmis. Priemones sverti ir dalyti – maišelius – atsinešdavo A. Z.. A. Z. supažindino jį ir su D. T.. Patvirtino ir tai, kad 2009 m. spalio–lapkričio mėn. matė A. Z. sumuštą. A. Z. jam papasakojo, kad ir D. S. buvo sumuštas už tai, kad narkotines medžiagas imdavo iš kitų asmenų, bet ne iš D. E. ir T. Č.. Kita kompanija atėmė iš D. S. automobilį „Mercedes Benz“ ir liepė sumokėti 1 000 Lt, jeigu nori atgauti automobilį (t. 38, b. l. 57–59, 62–66). Iš dalies jo parodymus patvirtino išteisintieji D. T., I. P., nuteistieji M. G., D. S. dėl narkotikų įsigijimo. Išteisintasis D. T. parodė ir tai, jog matė sumuštus D. S. ir A. Z., kurie jam pasakojo sumušimo aplinkybes (t. 39, b. l. 46–50, 70–71; t. 40, b. l. 50–51; t. 52, b. l. 21–23, 55–58; t. 58, b. l. 80–82, 85–88, 104–105). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti D. E. pokalbiai dėl narkotikų prekybos ir pinigų atgavimo (t. 2, b. l. 96–99; t. 3, b. l. 55–60). Kratos metu pas D. E., be kitų daiktų, buvo rastas ir revolveris, užrašai su telefono numeriais, tarp kurių buvo ir nusikalstamo susivienijimo narių (t. 62, b. l. 113–114). 2010 m. rugsėjo 20 d. daiktų apžiūros protokole Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas J. B. nustatė, kad pas D. E. kratos metu rastas revolveris „ME 38, Compact-G, 017121, Cal 380ME GUM“ ir šoviniai, priskiriami D kategorijai (t. 62, b. l. 130–136). Visi šie pirmiau aptarti ir byloje esantys kiti įrodymai tik patvirtino, jog D. E. veikė kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais, žinojo, jog jame naudojami ginklai, ir net pats tokį turėjo.

582Pažymėtina ir tai, kad šaunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamame susivienijime dalyvavo nuteistieji M. B. ir A. Š. įrodyta ne tik pirmiau paminėtų asmenų duotais parodymais, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuotas M. B. pokalbis su T. Č., kuriame kalbama apie jėgos panaudojimą prieš kitus asmenis (t. 2, b. l. 180–194), Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo I-osios valdybos 2010 m. rugsėjo 20 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir slapto sekimo atlikimo, kuriame užfiksuotas T. Č., A. Ru., G. L. ir K. L. 2009 m. sausio 26 d. pokalbis automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) kurio metu buvo kalbama ir apie skambtelėjimą M. B. (t. 10, b. l. 150–162). Nukentėjusieji J. A. ir jo sutuoktinė J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. J. A. buvo sumuštas grupės vaikinų dėl prekybos narkotikais ir bendravimo su „Gibonu“ (t. 97, b. l. 79–87). Tačiau tikslesnius parodymus J. A. davė ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., išėjus į kiemą ir priėjus prie automobilio, iš jo išlipo daug žmonių, kurie pradėjo jį mušti. Vėlesnėje apklausoje J. A. dar papildomai parodė, kad iš „Mercedes“ automobilio išlipo M. B. ir Erikas, kurio pavardės nežino. M. B. iš karto sudavė keletą smūgių į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Tuo pačiu metu išlipo ir kiti jaunuoliai, kurie irgi pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas. Parodė ir tai, kad pas jį kelis kartus dar buvo atvažiavęs M. B. ir aiškino dėl sumušimo priežasčių. Be to, nurodė, kad 2009 m. spalio 25 d., apie 21 val., pas jį į namus buvo užėjęs M. B. ir kitas jį sumušęs asmuo ir liepė nelįsti prie „Mišos“, nes peršaus koją. Tokius jo parodymus patvirtino ir jo sutuoktinė J. A. (t. 7, b. l. 12–15, 19–21, 33–34). Ikiteisminio tyrimo metu J. A. asmenų parodymų atpažinti pagal jų nuotraukas atpažino M. B., kaip asmenį, kuris jį sumušė ir vertė prekiauti narkotinėmis medžiagomis (t. 7, b. l. 24–26). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu konstatuotas faktas, jog J. A. buvo daromas poveikis būtent dėl M. B., kuris buvo kaltinamas sumušęs J. A. 2009 m. rugsėjo 21 d., atpažinimo (t. 111, b. l. 44–56). Iš A. Š. asmens kratos metu paimtų telefonų, užrašų matyti, kad buvo surašomi vardai, tarp jų ir nusikalstamo susivienijimo narių ir prekiautojų, telefonai, kiekiai ir skolos, o ant jo drabužių rasta narkotinių medžiagų pėdsakų (t. 27, b. l. 127–128, 131–132, 135–142; t. 28, b. l. 1–11). Taip pat jo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, juodos spalvos revolveris „Chief cal. 380 ME Gum“ su gamintojo dokumentais, 4 šoviniai, telefonai, „Pildyk“ kortelės, užrašai, SIM kortelių dėklai ir kiti daiktai (t. 27, b. l. 2–7, 29–41, 44–123). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2010 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2618)-IS1-3371 konstatuota, kad kratos metu iš A. Š. gyvenamosios vietos paimtas revolveris yra B kategorijos trumpasis šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti, o 4 šoviniai, priskiriami prie šaudmenų, skirtų D kategorijos ginklams (t. 2, b. l. 10–12). Iš to matyti, kad tiek M. B., tiek ir A. Š. suprato veikiantys didesnėje negu trijų asmenų grupėje, platinant narkotikus ir darant kitas nusikalstamas veikas, bei žinojo, kad jos nariai turi ginklus, o A. Š. ir net pats turėjo ginklą ir šaudmenis.

583Įvertinus pirmiau aptartus ir byloje esančius kitus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino, jog nuteistieji A. Ku., M. B., D. E., O. D., M. R., A. Š., A. R., R. P. ne tik žinojo apie ginklus, bet kai kurie iš jų ir turėjo šaunamuosius ginklus, bei tai, kad jie skirti ir buvo panaudoti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką tiems nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie nieko nežinojo apie ginklo, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų turėjimą, BK 249 straipsnio 2 dalis netaikoma.

584Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį motyvuojant tuo, jog palaikė ryšius su aukštesnę hierarchiją nusikalstamame susivienijime užimančiais nariais, t. y. su S. R., M. B., T. Č., K. L., kuris buvo gydomas dėl šautinių žaizdų. K. V. veikė pagal bendrus nusikalstamo susivienijimo papročius, duodamas nurodymus dėl konspiravimosi, skolininkų, todėl suvokė šio nusikalstamo susivienijimo požymius, numatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nes norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip asmens dalyvavimą šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje būtinas realus žinojimas ar numanymas, jog grupuotės nariai turi ir naudoja ginklus vykdydami nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių V. G., R. E. ir M. R. parodymų matyti, kad K. V. žinojo, kad priklauso nusikalstamai grupuotei ir atlieka tam tikras funkcijas, kaip narkotikų pardavimas, dingusių prekeivių paieška. Nuteistojo K. V. ryšius su nusikalstamo susivienijimo nariais patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai, kuriuose užfiksuoti K. V. pokalbiai ir susirašinėjimai SMS su K. L., S. R., T. Č., M. R. apie narkotikų prekybą, susitikimus (t. 3, b. l. 78–92, 102–106, 110–120, 126–128). Specialisto išvadoje Nr. 140-(1842)-IS1-6763 nurodyta, kad ant K. V. drabužių rasta narkotinių medžiagų pėdsakų (t. 41, b. l. 63–64). Tačiau nei pats nuteistasis K. V., nei liudytojai, nukentėjusieji, kiti nuteistieji nepatvirtino, jog K. V. būtų dalyvavęs susitikimuose, kuriuose buvo panaudotas ginklas arba bent jau kalbama apie ginklo panaudojimą, jų turėjimą. Kratos metu pas jį nebuvo rasti šaunamieji ginklai, šoviniai ar kitos sprogstamosios medžiagos. Taip pat nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų apie K. V. galimybę žinoti, jog kiti nuteistieji disponuoja šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Vien tas faktas, jog jis palaikė glaudžius ryšius su S. R., M. B., T. Č., K. L., kuriam buvo peršauta koja, negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis K. V. žinojimą ar numanymą veikiant ginkluotame nusikalstamame susivienijime. Atlikus kratas pas šiuos asmenis ginklai buvo rasti tik pas T. Č. namuose (t. 67, b. l. 4–5). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje taip pat nustatyti ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai, t. y. I. I., K. Š., A. K., kurie taip pat nežinojo apie nusikalstamame susivienijime esančius ginklus, nors ir bendravo su nusikalstamo susivienijimo nariais, kai kurie iš jų ir su vadovais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant neabejotinų įrodymų apie tai, jog K. V. būtų žinojęs ar bent numanęs veikiantis ginkluotame nusikalstamame susivienijime, tačiau suvokė, kad veikia didesnėje negu trijų asmenų grupėje, platinant narkotikus, iš to turėjo naudos platindamas grupuotei priklausančias narkotines ir psichotropines medžiagas, palaikė nuolatinius ryšius su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, todėl jo nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

585Pirmosios instancijos teismas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nuteisė K. Š., I. I. ir 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu – A. K.. Nuteistieji ir I. I. gynėjas nesutinka su tokiomis teismų išvadomis ir prašo juos išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos. Prokuroras prašo nuteisti A. Z. ir D. S. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, kadangi apygardos teismo nuosprendžiu nuteistieji buvo išteisinti dėl BK 249 straipsnio 2 dalies, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nei nuteistųjų ir I. I. gynėjo, nei prokuroro apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo K. Š., I. I. ir A. K. išteisinti, o A. Z. ir D. S. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo nuteistųjų A. Z. ir D. S. kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką grindžia paties nuteistojo D. S. ir išteisintųjų A. G., D. T. parodymais. Tačiau iš šių nuteistųjų parodymų negalima padaryti kategoriškos išvados, jog A. Z. ir D. S. suvokė veikiantys nusikalstamo susivienijimo naudai, žinojo apie hierarchiją, ar vadovo ar vadovų buvimą, vaidmenų pasiskirstymą, sukurtus ir išplėtotus atitinkamus veiklos metodus, apie nusikalstamo susivienijimo narių susirinkimus ir jų palaikomus nuolatinius ryšius.

586Nuteistasis D. S. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino pažinojęs D. T., M. G. ir A. Z. (t. 106, b. l. 146–157). Kaip jau minėta anksčiau, tikslesnius parodymus nuteistasis davė ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad pažįsta D. E., T. Č., R. E., A. Z., J. E., D. T.. T. Č. ir R. E., nes jie gyvena netoli jo namų. Su A. Z. ir D. T. mokėsi vienoje mokykloje ir prekiavo narkotikais. Su D. E. supažindino A. Z., o J. E. yra R. E. brolis. Narkotines medžiagas gaudavo iš D. E., tačiau kelis kartus narkotines medžiagas paėmė iš „Sašos“. Apie tai sužinojo D. E. ir pasikvietė susitikti Apkasų gatvėje. Į susitikimą ėjo kartu su A. Z. ir susitiko T. Č., 4 vyrus, o vėliau atėjo ir D. E.. Su jais kalbėjosi T. Č., kuris liepė prekiauti tik D. E. duodamomis narkotinėmis medžiagomis ir nelaukdami atsakymo juos sumušė. Tą patį vakarą T. Č. ir D. E. liepė rimčiau užsiimti amfetamino ir „žolės“ prekyba. Nuo to laiko prekiavo tik D. E. narkotikais. Žino, kad A. Z. padėjo D. T. grąžinti skolą D. E., todėl pats liko skolingas D. E., su kuriuo apie mėnesį vengė susitikti (t. 58, b. l. 80–82, 85–88). Atpažinimo pagal nuotraukas metu D. S. atpažino: T. Č., kaip asmenį, gyvenantį netoli jo namų; D. E., iš kurio imdavo amfetaminą ir „žolę“ parduoti; D. T., kuris iš jo pirko „žolę“; A. Z., kuris supažindino su D. E. ir prekiavo amfetaminu bei „žole“; J. E., kurio pravardė „Murka“ ir iš kurio pirko amfetaminą; R. E., kuris gyveno netoli jo namų; A. G., kurio pravardė „Saša“ ir kuris pardavinėjo jo duotą „žolę“ (t. 58, b. l. 106–133).

587Nuteistasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu pripažino pažinojęs D. T., D. S. ir A. G. bei laikęs narkotines medžiagas namie, tačiau neigė priklausantis nusikalstamam susivienijimui ar pažinojęs kitus teismo posėdžio salėje esančius asmenis (t. 106, b. l. 88–91). Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė tik apie 2010 m. vasario 4 d., 18 val., vartotas narkotines medžiagas, kuriomis pavaišino draugus D. S. ir P. Š., o Pavelas nevartojo, nes vairavo automobilį. Teigė narkotines medžiagas įgijęs čigonų tabore (t. 59, b. l. 23–24).

588Išteisintasis A. G., teisme aiškindamas dėl prekybos narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, parodė, kad pirmą kartą narkotines medžiagas įsigijo iš D. S., tačiau iš kur gaudavo, šis nežino. Nurodė, kad pažįsta A. Z. ir D. T., tačiau neigė iš jų pirkęs ar jiems pardavęs narkotines medžiagas (t. 106, b. l. 157–164). Ikiteisminio tyrimo teisėjui A. G. davė išsamesnius parodymus, kuriuose nurodė, kad pažįstamas A. Z., kurio pravardė „Zverius“, pasiūlė prekiauti „žole“ ir iš karto pasakė, kad jeigu norės išeiti, turės surasti kitą asmenį, prekiaujantį „žole“. Vėliau A. Z. pasiūlė „žolę“ prekybai imti iš D. S. – „Dimkos“. Narkotinėmis medžiagomis prekiavo iki 2010 m. vasario mėnesio, t. y. iki sulaikė D. S.. Paskui atėjo „Pavliunia“ ir liepė toliau prekiauti, nes reikia pinigų, bet jis nesutiko. Tai „Pavliunia“ liepė atiduoti likusią „žolę“, pinigus už jau suprekiautas narkotines medžiagas ir tada jis pabandys viską sutvarkyti. Žino, kad „žolę“ D. S. gaudavo iš „Darkos“ (D. E.) ir „Deniso“ (D. T.) – „Dynia“. Be to, pinigus gaudavo ir iš „Pupsiko“ (D. S.), kuriam „žolę“ pirko iš D. T.. Žino, kad D. S. prekiavo ne tik „žole“, bet ir amfetaminu. Tvirtino, kad apie ginklus, sprogstamąsias medžiagas nieko nežino ir nėra matęs. Tačiau yra matęs sumuštą A. Z. ir šis jam pasakęs, kad buvo sumuštas už D. S. veiklą, nes šis pirkdavęs narkotines medžiagas iš kitos grupuotės. Į susitikimą buvo atvažiavęs D. E. ir dar 5 žmonės, tarp jų buvo D. E. „stogas“ T.. Jiems net nebuvo leista pasiaiškinti, o iš karto sumušė ir atėmė „Mercedes“ automobilį, kurį liepė išsipirkti už 1 000 Lt. Paskui D. S. narkotines medžiagas ėmė tik iš D. E., tačiau šio asmens negali atpažinti, nes jo veido nėra matęs (t. 38, b. l. 62–66). 2011 m. birželio 1 d. apklausos protokole užfiksuota, kad A. G. teigė pažįstantis D. S., A. Z. ir D. T., tačiau kategoriškai neigė dar ką nors pažįstantis bei žinojęs apie nusikalstamo susivienijimo veiklą ar jų turimus ginklus (t. 38, b. l. 82–83). Atpažinimo pagal nuotraukas metu A. G. atpažino D. T., kurio pravardės „Dynia“, „Denis“, iš kurio pirkęs „žolę“ D. S. prašymu; J. E. – „Murką“, kuris pirkdavo amfetaminą iš D. S.; A. Z., kuris pardavinėjo „žolę“ ir amfetaminą, šias medžiagas keletą kartų dalijo jo namuose į mažesnes dalis; D. S. – „Pupsiką“, iš kurio pirko „žolę“ (t. 38, b. l. 98–111).

589Išteisintasis D. T. teisme prisipažino pažįstantis tik T. Č., A. G., D. M., M. G., D. S. ir A. Z.. T. Č., D. M. ir A. G. pažįsta, nes gyveno netoliese, o su A. Z. ir D. S. mokėsi toje pačioje mokykloje, kartu leisdavo laiką, vartodavo narkotines medžiagas. Neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 106, b. l. 95–99). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu D. T. parodė, kad prekiavo D. E. atvežtomis narkotinėmis medžiagomis. Vienu metu jam pritrūko pinigų atsiskaityti už narkotines medžiagas, todėl pasiskolino iš A. Z.. Į sutartą vietą D. E. atvažiavo su T. Č. – „Čaikos“ – automobiliu, apie tai žinojo, nes anksčiau gyveno tame pačiame kieme. Vėliau vėl susitikdavo su D. E. dėl „žolės“, bet pusę gautos „žolės“ surūkydavo pats, o kitą parduodavo, bet gautus pinigus pralošdavo kazino. Todėl pradėjo slapstytis nuo D. E. ir neatsakinėti į jo skambučius ir SMS žinutes. D. E. pradėjo grasinti „jei iki sekmadienio nesurinksi pinigų – mirsi“. Tada pasikeitė telefono numerį, bet vieną dieną stovėdamas savo namo laiptinėje pamatė, kaip į kiemą įvažiavo T. Č. automobilis, iš kurio išlipo D. E., T. Č. ir A. Z.. Paskui jie išėjo, nes namie jo nerado. Paskambinęs A. Z. klausė, kodėl šis parodęs, kur jis gyvenantis, į tai jam atsakė, kad T. Č. ir D. E. ir taip žinojo. Prisipažino, kad „žolę“ yra pirkęs ir iš D. S.. Žinojo, kad D. S., M. G. ir A. Z. narkotines medžiagas taip pat gaudavo iš D. E.. Teigia matęs sumuštus A. Z. („Zverių“) ir D. S., („Pupsiką“), kurie papasakojo, kad imdavo narkotikus ne tik iš D. E., bet ir kažkokios kitos kompanijos. Sužinojęs apie tai D. E. suorganizavo susitikimą A. Z. ir D. S.. Ten buvo maždaug 15 vaikinų, tarp jų buvo D. E. ir T. Č., kurie ir sumušė A. Z. ir D. S. už narkotikų ėmimą iš kitos kompanijos. Kitos kompanijos asmenys paėmė D. S. automobilį ir liepė išsipirkti už 1 000 Lt, jeigu neišsipirks tai automobilio negrąžins, o jeigu sumokės, tai galės dirbti tik su T. Č. (t. 39, b. l. 41–42, 46–50).

590Iš tokių parodymų matyti, kad nuteistieji D. S. ir A. Z. neprisistatinėjo „Lapinų“ grupuotės nariais, nei jie, nei kiti asmenys nenurodė, jog D. S. ir A. Z. būtų supratę šių nuteistųjų priklausymą grupuotei ar žinoję apie jų dalyvavimą grupuotės narių susirinkimuose, kur būtų aptarinėjami tolesni susivienijimo planai, tikslai, tvarka, ar būtų apie tai girdėję iš kitų asmenų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pas D. S. ir A. Z. būtų rasti šaunamieji ginklai, ar jie būtų žinoję apie pas kitus jiems pažįstamus asmenis esančius ginklus, ar padarytas nusikalstamas veikas su ginklais. Iš kratos metu rastų telefonų nematyti, kad jie būtų palaikę ryšius su nusikalstamo susivienijimo nariais. Kratos metu pas D. S. buvo rastas šovinys, A. Z. ir D. S. sumušimas, A. Z. pasakyta frazė, kad jeigu A. G. norės išeiti, turės surasti kitą asmenį, prekiaujantį „žole“, ar atvedimas T. Č. ir D. E. pas D. T. nepatvirtina fakto apie ginkluoto ir (ar) nusikalstamo susivienijimo žinojimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors A. G. ir buvo nurodyta vietoj savęs surasti kitą asmenį, bet 2010 m. vasarį jam atsisakius prekiauti A. Z. ar D. S. nei patys, nei per kitus asmenis, kurie priklausė nusikalstamam susivienijimui, nesikreipė ir nesiėmė priemonių susigrąžinti A. G.. Taip pat iš jo nereikalavo atvesti kitą asmenį į savo vietą. Nuteistieji A. Z. ir D. S. buvo sumušti už tai, kad prekiavo ir kitos grupuotės narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, o tai parodo, kad jie savęs nepriskyrė jokiam nusikalstamam susivienijimui. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, negalima padaryti neginčijamos išvados, jog A. Z. ir D. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad veikia kaip nusikalstamo susivienijimo nariai ir to norėjo.

591Liudytojų J. E., R. E. parodymai, kratos protokolai (t. 58, b. l. 2–32; t. 59, b. l. 5–6, 48), specialistų išvados Nr. 140-(1009)-IS1-5586, Nr. 140-(1145)-IS1-1257, Nr. 140-(1005)-IS1-1864, Nr. 140-(1008)-IS1-2094 (t. 58, b. l. 54–57; t. 59, b. l. 14–16, 67–68), daiktų apžiūros protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai (t. 3, b. l. 98–101, 136–148) ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtino tik tai, jog D. S. ir A. Z. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, bet nepatvirtino, jog jie žinojo ar suprato dalyvaujantys ginkluoto ar nusikalstamo susivienijimo veikloje siekiant maksimalaus nusikalstamos veiklos rezultato ir numatytų tikslų, todėl nėra jokio pagrindo juos pripažinti kaltais pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ar pripažinti, jog jie nepagrįstai išteisinti dėl BK 249 straipsnio 2 dalies.

592Tai, kad K. Š., I. I. ir A. K. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai, kuriuose užfiksuota iš I. I. mobiliojo telefono siųstos SMS žinutės į bendrą K. L. ir T. Č. mobiliojo ryšio abonentą Nr. +37060895826 apie prieš tai buvusį pokalbį su I. V., kuris buvo skolingas už narkotines medžiagas, ir tai, kad ryt viską išsiaiškinęs dėl pinigų jiems praneš (t. 3, b. l. 61–66), A. K. bendravo ir susirašinėjo SMS žinutėmis su R. E., A. R., A. L. apie narkotikų platinimą, kilusius konfliktus dėl atsiskaitymų, skolas, pinigų perdavimus už suprekiautas narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 101–179; t. 4, b. l. 87–156). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimi iš I. I. paimta 4 vnt. MRT SIM kortelių dėklų, 9 vnt. MRT SIM kortelių, 8 vnt. mobiliojo ryšio telefonų bei atlikus telefonuose likusių SMS peržiūrą nustatyti ne vienkartiniai kontaktai ir su T. Č. ir K. L., kurie vis keisdavo mobiliojo ryšio telefonų numerius (t. 46, b. l. 85–105). I. I. kontaktavimas su K. L. ir T. Č. patvirtina ir pas minėtus nuteistuosius rastos SIM kortelės, iš kurių paaiškėjo jų naudojami telefonų numeriai, kurie sutapo pas I. I. rastais susirašinėjimais (t. 69, b. l. 196–204). Iš liudytojo A. V. ir išteisintojo I. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjams, matyti, kad jie narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas gaudavo iš I. I., tačiau dėl skolų grąžinimo rūpinosi ne tik pats I. I., bet jis tai perleisdavo ir kitiems asmenims. A. V. paliudijo, kad dėl skolos su grasinimais skambino ne I. I., o kitas asmuo, ir į namus atvažiavo net du asmenys. I. V. irgi patvirtino, jog I. I. pas jį dėl skolos buvo atvažiavęs su kažkokiu vaikinu, kurį telefonu vadino „Česiku“ (t. 75, b. l. 23–24, 120–122). Liudytojai Nr. 5, Nr. 15, A. K., M. B., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu R. E., A. V., A. Ku., I. L., kaip kaltinamoji apklausta A. L. parodė apie A. K. ir K. Š. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime perduodant, parduodant narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, dalyvaujant susirinkimuose, teiraujantis kaip sekasi prekiauti narkotinėmis medžiagomis, gaunant ir perduodant pinigus už parduotas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Iš jau anksčiau šiame sprendime aptartų paties nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis supranta dalyvaujantis didesnėje negu trijų asmenų grupėje, kuri užsiima narkotinių medžiagų platinimu, pats suranda dar vieną platintoją, visus juos sieja nuolatiniai ryšiai, dėl kurių jis gali prekiauti narkotinėmis medžiagomis ir suteikiama apsauga nuo kitų grupuočių (t. 61, b. l. 6–9). Be to, minėtų asmenų duotus parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. 140-(1710)-IS1-1885, kad ant K. Š. sportinio švarko vidinių paviršių rasta heroino pėdsakų (t. 44, b. l. 190–191), kratos metu rastos svarstyklės (t. 44, b. l. 173–174) ir kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistasis K. Š. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad netinkamai paimti nuo jo mėginiai, o jų saugojimas ir perdavimas ekspertams atliktas nesilaikant BPK reikalavimų ir teismų praktikos. Iš byloje esančių kratų ir K. Š. pavyzdžių lyginamajam tyrimui poėmio protokolų matyti, kad buvo laikomasi visų įstatyme numatytų reiklavaimų ir jokių BPK pažeidimu nebuvo padaryta ir net pats K. Š. protokoluose pasirašė, nepateikė pastabų (t. 44, b. l. 1-2,173-174, 183). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. Š., I. I. ir A. K. suvokia dalyvaujantys nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. narkotinių medžiagų pardavimo veikloje, kurioje yra daugiau negu 3 dalyviai, neteisėtai disponuojantys narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti ne vieną kartą. Minėta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nors K. Š., I. I. ir A. K. tarpusavyje nesieja glaudūs ir nuolatiniai ryšiai, bet tokie ryšiai minėtus nuteistuosius sieja su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais (K. L., T. Č., R. E., A. R.). Įvertinus pirmiau aptartus ir kitus byloje esančius įrodymus, galima konstatuoti, kad nuteistieji pagrįstai nuteisti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

593Taigi, dėl pirmiau išdėstytų argumentų Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio nustatomoji dalis tikslinama ir nurodoma, kad S. R. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam vadovavo nuo 2008 m. vasaros, o nuteistasis K. V. dalyvavo tik nusikalstamo susivienijimo veikloje, o ne šaunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamo susivienijimo veikloje. Jo ši nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant iš BK 249 straipsnio 2 dalies.

594Dėl neteisėto imo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą platinti ir neteisėto disponavimo jomis labai dideliu kiekiu

595Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. ir 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiais konstatavo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, asmeniui, kuriam byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, o būtent T. Č., K. L., S. R. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino nusikalstamo susivienijimo nariams A. Š., M. R., K. V., D. E., M. B., A. Ku., o šie: A. Š. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas; M. R. neteisėtai perdavė, laikė, pardavė narkotines medžiagas; K. V. neteisėtai perdavė platinti narkotines medžiagas; D. E. neteisėtai pardavė, perdavė, laikė, įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas; M. B. neteisėtai perdavė platinti ir pardavė narkotines medžiagas; A. Ku. neteisėtai įgijo, laikė, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. L. B., veikdamas organizuota grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo iš D. S. psichotropinę medžiagą, kurią laikė ir gabeno. D. F. neteisėtai įgijo iš M. R. narkotines medžiagas, kurias laikė, gabeno ir pardavė. A. S. įgijo iš M. R. narkotines medžiagas, kurias neteisėtai laikė ir platino. A. P. įgijo iš M. R. narkotines medžiagas, kurias neteisėtai laikė, perdavė, gabeno ir pardavė. K. M. įgijo iš M. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias neteisėtai laikė, perdavė, gabeno ir pardavė. M. G. įgijo iš D. E. psichotropinę medžiagą, kurią neteisėtai laikė ir pardavė. D. S. neteisėtai įgijo iš D. E. narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė. A. Z. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas.

596Nuteistieji A. R., I. I., A. K., išteisintieji A. G., D. T. ir I. P. buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, bet apygardos teismas juos išteisino nurodydamas, kad pas minėtus asmenis nerasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų veiksmuose nėra galimybės konstatuoti nė vieno iš BK 260 straipsnyje numatytų veiksmų, todėl jie išteisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

597Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog G. Š. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat kad tiesiogiai dalyvavo padarant šį nusikaltimą, todėl jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį yra išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

598Šias nuosprendžių dalis skundžia prokurorai, prašydami A. Š. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, A. R., G. Š. pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, A. K., I. I. – pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, A. G., D. T., I. P. pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, o nuteistuosius D. S., A. Z. pripažinti disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis esant nusikalstamame susivienijime (BK 25 straipsnio 4 dalis). Nuteistieji A. Ku., M. B., D. E., A. Š., K. V. apeliaciniais skundais prašo juos išteisinti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis A. Ku. dar prašo perkvalifikuoti jo veiką, nes narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms, o A. Š. prašo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistieji T. Č., K. L., S. R., nuteistojo L. B. gynėjas prašo išteisinti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, papildomai nuteistojo L. B. gynėjas nurodo, kad, nesant pagrindo išteisinti, jo ginamojo veiką perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis M. G., skųsdamas šią nuosprendžio dalį, prašo jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nesutinka, kad veikė organizuota grupe.

599Nuteistieji A. Ku., M. G., M. B., D. E., A. Š., K. V. savo kaltės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nuteistieji T. Č., K. L., S. R., nuteistojo L. B. gynėjas jo ginamojo kaltės dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų nepripažįsta ir teigia, kad kaltė grindžiama prielaidomis. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, įrodymų vertinimu, teigiama, jog įrodymai nepatvirtina jų kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnyje. Prokurorai pateikia savo įrodymų vertinimą ir nurodo, kad turi būti nuteisti dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis I. I., A. G., D. T., I. P., dėl labai didelių kiekių A. R., A. Š., G. Š., dėl veikos padarymo nusikalstamame susivienijime D. S., A. Z.. Teigia, kad nesant galimybės nustatyti A. K. turėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų objektyvaus kiekio ir tai, jog A. K. turėjo tikslą ir tyčią išplatinti labai didelius ar didelius narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius, jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

600BK 260 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jas platinant. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai asmuo neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Įstatymo leidėjas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtino kvalifikuojantį požymį – didelį kiekį, o 3 dalyje nereikalauja subjektyvaus požymio – tikslo parduoti, t. y. užtenka neteisėtai disponuoti, ir numato itin kvalifikuojantį požymį – labai didelį kiekį. Nusikaltimo objektas – visuomenės sveikata, kuriai kyla pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Komentuojamo nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios turi atitikti medicininį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą ir kurios sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų, ir juridinį – šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu – kriterijus. Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos komentuojamojo nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi būti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto išvada. Dėl to darytina išvada, kad minėtos medžiagos turi būti realiai paimtos ir patikrintos.

601Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi įvairūs veiksmai (išskyrus atvejus, kai šios medžiagos pavagiamos, užvaldomos apgaule ar pasisavinamos), t. y. pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolas, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas ir pan. Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko, trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Iš to matyti, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo vieta neturi reikšmės, svarbu, kad jos būtų kaltininko žinioje. Patalpomis pripažįstamos tiek negyvenamosios, tiek ir gyvenamosios patalpos, garažai, sandėliai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-162/2011, Nr. 2K-53-895/2016). Gabenimu laikomas šių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai nuo to, kokioje transporto priemonės vietoje šios medžiagos sudėtos, paslėptos ar ne ir pan. Taigi gabenama gali būti krovininiu, keleiviniu, antžeminiu, požeminiu, vandens, oro transportu. Gabenimu laikoma ir tuomet, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos pernešamos panaudojant gyvūnus, daiktus, drabužiuose, ant kūno ar jo organizme, bet tai neturi įtakos nusikalstamai veikai kvalifikuoti.Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikytinas šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką kitam asmeniui už piniginį atlyginimą. Kitokiu platinimu laikytinas atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Kitoks platinimas gali būti, kaip ir įgyjant tokias medžiagas, nurodyti įvairūs kaltininko veiksmai bei palikimas matomose, sutartose vietose ir pan.

602Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš šiame straipsnyje minėtų alternatyvių veiksmų padarymo, nes kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, todėl bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat suvokia jų kiekį ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama tokia linkme, kad nebūtina įrodinėti kaltininko tikslaus žinojimo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, koks jų kiekis, koncentracija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-89/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-496/2014). Tačiau taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis būtina nustatyti kaltininko tikslą – parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, t. y. kaltininkas perduoda kitų asmenų dispozicijon toliau jas platinti ar vartoti. Toks tikslas įrodinėjamas ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Tai gali patvirtinti tai, kad kaltininkas pats jų nevartoja, suponuoja dideliu šių medžiagų kiekiu, pas jį randama žaliavų, medžiagų, aparatų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, laktozės, kuri naudojama šių medžiagų koncentracijai sumažinti ir bendram medžiagos kiekiui padidinti, svarstyklės ar kitų platinimą patvirtinančių daiktų. Tikslo platinti buvimą taip pat paliudija narkotinių ar psichotropinių medžiagų supakavimas į dozes, narkomanų parodymai, iš ko jie įgyja minėtas medžiagas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-157/2013, Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-426-507/2016).

603Sprendžiant klausimą, medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamajai atsakomybei diferencijuoti, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad kaltininkui būtų galima inkriminuoti kvalifikuojančius požymius – didelį ir labai didelį kiekį, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta, kad jis suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, t. y. ne konkretus svoris, o tai, kad disponuoja būtent dideliu arba labai dideliu tokios medžiagos kiekiu. Žinoti tikslius šių medžiagų pavadinimus ir tikslius jų svorius kaltininkui nebūtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2010, Nr. 2K-273/2010, Nr. 2K-13/2011, Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-458/2013).

604Kaip jau minėta pirmiau, nuteistieji S. R., K. L., T. Č. ir nuteistojo L. B. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo labai dideliu kiekiu. Prokuroras atvirkščiai teigia, kad kvalifikuojantį BK 260 straipsnio 3 dalies požymį – labai didelį kiekį – būtina pripažinti ir G. Š., A. R. ir A. Š..

605Nuteistųjų K. L., T. Č., S. R., nuteistojo L. B. gynėjo, A. Ku., M. G., M. B., D. E., A. Š., K. V. apeliaciniai skundai atmetami. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

606Teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, asmeniui, kuriam byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, o būtent T. Č., K. L., S. R. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino nusikalstamo susivienijimo nariams A. Š., M. R., K. V., D. E., M. B., A. Ku., A. R., o būtent: laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. vasario 23 d., ( - ), A. R. kartu su R. E. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. 0,1401 g amfetamino, 0,004 g klonazepamo, 0,104 g kanapių ir jų dalių, kurias iki 2010 m. vasario 23 d. kratos R. E., kuriam 2011 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, neteisėtai laikė savo namuose, ( - ).

607Išteisintasis G. Š. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo labai dideliu kiekiu neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog jis apie tai nieko nežino, nieko negirdėjo, narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų neturėjo ir neplatino. Kratos metu pas G. Š. nebuvo rasta nei narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų, nei svarstyklių ar kitų platinimą liudijančių daiktų. Liudytojai ar kiti nuteistieji nepatvirtino, jog iš G. Š. būtų gavę ar matę, kaip jis perduoda kitiems narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Liudytojai R. E., V. G., I. L., D. M., A. Ku. parodė tik tai, jog žino patys arba iš kitų asmenų, kad G. Š. tokias medžiagas perduoda T. Č. ir K. L., bet kiti byloje esantys įrodymai, kurie jau aptarti anksčiau, tokių jų parodymų nepatvirtino.

608Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip ir šiame sprendime aptarta pirmiau, neįrodytas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog G. Š. veiksmuose nėra galimybės konstatuoti nė vieno iš BK 260 straipsnyje numatytų veiksmų, todėl jis pagrįstai išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

609Nuteistieji T. Č., K. L., S. R. ir L. B. neprisipažino, kad yra kalti dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo labai dideliu kiekiu, teigdami, kad apie šią nusikalstamą veiką nieko nežino. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. B. teigė, kad prie jo Vilniaus autobusų stotyje priėjo nepažįstamas vyras ir pasiūlė už 50 Lt nuvežti paketą į ( - ). Jis sutiko, bet paketo netikrino bei neklausė apie paketo sudėtį. Atvykus į ( - ) niekas jo nepasitiko, todėl palaukęs 10–15 min. išėjo namo (t. 96, b. l. 58–60; t. 104, b. l. 75–76). Nors jie nepripažino savo kaltės, tačiau T. Č., K. L., L. B., S. R. kaltė įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais: nuteistųjų, liudytojų parodymais, kratos, daiktų apžiūros, elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolais, specialistų išvadomis bei kita bylos medžiaga.

610Liudytojas D. J. (S.), kuriam 2010 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme parodė, kad išėjęs iš kalėjimo pradėjo platinti narkotines medžiagas, kurias gavo iš A. D., bet A. D. buvo suimtas ir šią funkciją perėmė G. L. – „Chotabičius“. Vėliau buvo suimtas ir G. L., todėl D. J. (S.) perėjo pas T. Č. ir K. L., kurie ir tiekdavo jam amfetaminą, heroiną, marihuaną, kokainą. Taip pat parodė ir apie narkotikų tiekimą į ( - ) S. M. – „Dalnyj drug“, t. y. jis jam yra perdavęs apie 10 kartų: apie 2 kg amfetamino, iki 100 g heroino, iki 100 g kanapių apie 20–30 g kokaino. Iš pradžių narkotikus perduodavo pačiam S. M., o vėliau jo žmogui. Tiksliai neatsimena vardo, bet lyg Linas ar Laimonas. Tačiau tiksliai atsimena, kad paskutinį kartą šiam asmeniui perdavė 400 g amfetamino, kurį slėptuvėje paliko T. Č. ir K. L.. Į ( - ) buvo perduodamas ne tik amfetaminas, bet ir heroinas bei marihuana. Pažino ir L. B. kaip asmenį, kuris buvo atvykęs iš ( - ). Atsiskaitymas su S. M. vykdavo grynaisiais, bet jeigu jų trūkdavo, tai juos pervesdavo į D. J. (S.) draugės I. J. sąskaitą. Patvirtino ir tai, kad L. B. yra matęs narkotikų perdavimą, kai buvo atvykęs kartu su S. M.. Teismo posėdžio metu pagarsinus asmens parodymus atpažįstant pagal jo nuotrauką protokolus D. J. (S.) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atpažinęs K. L., T. Č., S. M., A. Š., L. B. (t. 103, b. l. 127–144; t. 104, b. l. 62–71). Analogiškus parodymus apie narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, perdavimą, gabenimą D. J. (S.) davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 63–76, 99–106; t. 14, b. l. 31–34, 116–138). Liudytojo parodymus apie prekiavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis patvirtina bankų išrašai iš jo draugės I. J., specialistų išvados Nr. 140-(1755)-IS1-2240, Nr. 140-(2599)-IS1-2869, Nr. 140-(6091)-IS1-6231, kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog kratos metu pas D. J. (S.) buvo rastas labai didelis kiekis heroino, nedideli ir dideli kitų narkotikų kiekiai; svarstyklės, ant kurių rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų, telefonai ir juose esanti informacija patvirtina jo duotus parodymus, rasti nedidelio dydžio dviejų rūšių polietileniniai maišeliai (248 vnt.) ir užrašų knygutė su asmenų vardais, pravardėmis ir skaičiais (t. 12, b. l. 3–4, 15–21, 38–39, 57–60, 66–75, 80–131).

611Liudytojas A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog platino narkotines medžiagas, kurias gaudavo iš T. Č. ir K. L.. Narkotikus imdavo į skolą ir tik pardavęs T. Č. ir K. L. atiduodavo pinigus. Tvirtino, kad iš T. Č. ir K. L. narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas gaudavo M. S., D. M., E. A., E. B., M. B., R. P., V. S. – „Zekas“, V. G. – „Vika“, A. R., D. E., R. E., J. E., D. P., T. Č. tėvas – R. Č. – „Mužyla“, „Šustrij“ ir kt. (t. 18, b. l. 5–23, 30–41; t. 97, b. l. 87–119). Tokius jo parodymus, jog narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas prekiauti perduodavo T. Č. ir K. L., patvirtino V. G., R. E., J. E., A. T., liudytojas Nr. 5, D. B., A. K., I. L., A. R. ir kiti. Specialistų išvadose Nr. 140-(1524)-IS1-1894, Nr. 140-(2699)-IS1-6891, Nr. 140-(4210)-IS1-9383, Nr. 140-(2158)-IS1-6628, Nr. 140-(2015)-IS1-5271 konstatuota, kad rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai tiek ant jų pačių, jų naudojamų automobilių ar jų gyvenamosiose vietose esančių daiktų. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 282 ir specialisto išvadoje Nr. T-N 241/10(01) nurodyta, kad K. L. yra vartojęs kondeinoidų ir rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties pėdsakų (t. 67, b. l. 12–16, 49–50, 61–63; t. 69, b. l. 71–72; t. 70, b. l. 17–18; t. 72, b. l. 181–182).

612Nuteistojo L. B. gynėjas deklaratyviai teigia, kad jo ginamojo kaltės nepatvirtina L. B. sulaikymo protokolas, liudytojų D. J. (S.), J. T., R. Š., E. S. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos fiksavimo protokolai, I. J. banko sąskaitos duomenys, kurie, jo manymu, yra nepakankami ir prieštaringi. Priešingai, negu teigia L. B. gynėjas, minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs ir patvirtina jo ginamojo kaltę. Iš byloje esančių liudytojų J. T., R. Š., E. S. parodymų matyti, jog jie yra teisėsaugos pareigūnai ir jiems buvo pateikta informacija, kad L. B. gabens labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų į ( - ). Minėtos informacijos pagrindu nuvyko į aikštelę, kur išlaipinami keleiviai, atvykę iš Vilniaus, ir stebėjo, kaip minėtas pilietis išlipo iš autobuso, ir sulaikė patogesnėje vietoje. Pas L. B. rado labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – amfetamino (t. 96, b. l. 56–58). Šiuos liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo D. J. (S.) duoti parodymai apie L. B., jo atpažinimo protokolai. Nuteistojo žinojimą gabenant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų patvirtina ir elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolai, UAB „Tele-2“ 2010 m. kovo 9 d. raštas Nr. ER-RJ-SD-8631, kuriame pateikti nurodytų bazinių stočių (celių) adresai, koordinatės ir antenų veikimo kryptys, t. y. užfiksuotas ir jo buvimas ( - ), specialisto išvada Nr. 140-(14049)-IS1-1141, kurioje konstatuota, jog iš L. B. asmens kratos metu paimtame plastikiniame maišelyje yra amfetaminas, kurio masė 110,748 g, kratos ir poėmio protokolai (t. 30, b. l. 18, 20–21, 33–48, 54–57, 63–65; t. 111, b. l. 11–32). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijoje (toliau – Rekomendacinė lentelė) nurodyta, kad labai didelis kiekis amfetamino laikomas, kai jos kiekis yra didesnis už 100 g, o kaip matyti iš specialisto išvados, jo buvo nustatyta 110,748 g. Visa tai įvertinus tikrai nėra jokio pagrindo L. B. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

613Tai, kad narkotines ir psichotropines medžiagas gavo iš S. R., patvirtino tik liudytojas N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodydamas, kad prekiavo narkotinėmis medžiagomis, gautomis iš G. L. ir S. R.. Tvirtino, kad S. R. jam buvo atnešęs 50–60 g „žolės“ bei buvo atvykęs aiškintis su A. Pi., kuris jam negrąžino pinigų už perduotas narkotines medžiagas, t. y. tą dieną, kai buvo nužudytas L. V., kurias gavo iš jų (t. 96, b. l. 32–56). Liudytojas R. E., kuriam 2011 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodė, jog su S. R. susipažino per T. Č., kuris per savo smulkius platintojus prekiavo „žole“ gauta iš T. Č. (t. 16, b. l. 81–85). Be to, kaip jau minėta anksčiau, aptariant įrodymus dėl nusikalstamo susivienijimo, iš elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolų matyti, kad nuteistųjų S. R., K. L., T. Č. pokalbiai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais ir asmenimis, kurie nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, apie narkotikų laikymo vietas ir jų perdavimą, platinimą, susitikimus, naujų klientų, kurie vartoja narkotines medžiagas, suradimą ir vienas kitam perleidimą, kitų asmenų pokalbiai apie T. Č., K. L. ir S. R. nusikalstamus veiksmus (t. 2, b. l. 101–213; t. 3, b. l. 61–66, 78–92, 110–120; t. 4, b. l. 50–57, 75–78; t. 10, b. l. 119–127, 133–178). Iš to matyti, kad nors ir pas S. R. nebuvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką pagal BK 260 straipsnį kaltais pripažįstami ne tik tie asmenys, kurie tiesiogiai draudžiamas medžiagas laikė, nešė, slėpė ir pan., bet ir kiti asmenys, kurie veikė turėdami tyčią neteisėtai disponuoti draudžiamomis medžiagomis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. R. žinojo, t. y. buvo jo žinioje, apie minėtų medžiagų laikymą, gabenimą, pardavimą, platinimą ir jų labai didelius kiekius, kurie buvo rasti pas T. Č. ir K. L. platintojus ir specialistai nustatė jose buvusių medžiagų kiekius ir kokios tai narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos. Be to, šiam nusikalstamam susivienijimui priklausantys ir nepriklausantys asmenys pažinojo S. R. kaip asmenį, prekiaujantį narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamo susivienijimo vieną iš vadovų.

614Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad T. Č., K. L., S. R., L. B. veikė tiesiogine tyčia, nes kaltininkai suvokė, kad disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiu, ir norėjo tai daryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. Č., K. L., S. R., L. B. pripažino kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo L. B. gynėjas nepagrįstai teigia, kad jo ginamasis nesuvokė ar nenumatė, kokia yra gabenama medžiaga ar koks jos kiekis, nes tai paneigia jau aptarti įrodymai.

615Prokuroras pagrįstai prašo A. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal šio straipsnio 3 dalį. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, liudytojas D. J. (S.), kuriam 2010 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme parodė, kad su A. Š. susipažino pas A. D., nes iš jo abu imdavo narkotikus – amfetaminą. Jie kartu leisdavo laiką, kai A. Š. išvykdavo į tolimuosius reisus, jis jo narkotikų pardavėjams perduodavo narkotines medžiagas. Prieš sulaikant kartu su A. Š. nuomojosi butą ( - ) 1 ar 1,5 mėnesio. Krata buvo atlikta vasario 23 d., ( - ), kurios metu pas jį rado amfetaminą, heroiną, marihuaną, svarstykles, maišelius. Teigė, kad A. Š. kambaryje irgi buvo atlikta krata ir ten kažką rado, bet tiksliai negali pasakyti ką, bet pripažino, kad A. Š. ir iš jo imdavo narkotines medžiagas, kurių kiekį fiksavo savo užrašuose (t. 103, b. l. 127–144). Ikiteisminio tyrimo metu D. J. (S.) parodė ir tai, kad A. Š. ne tik kartu su juo gyveno, bet ir žinojo apie bute ir ( - ) slėptuvėse esančius narkotikus. Iš minėtų vietų A. Š. irgi imdavo narkotikus, nes buvo jam pavaldus. Tame bute jų kambariai nebuvo rakinami, todėl A. Š. žinodamas, kurioje vietoje padėti narkotikai, galėdavo pasiimti, bet būtinai apie tai turėjo informuoti iš anksto, jeigu jo nebūdavo namie. Nurodė ir A. Š. suprekiautų narkotikų kiekį, remdamasis savo užrašais, rastais kratos metu (t. 13, b. l. 99–110). Iš tokių liudytojų parodymų matyti, kad A. Š. nors ir savo kambaryje nelaikė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, bet jo žinioje buvo ir D. J. (S.) kambaryje esančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Be to, tai patvirtina ir kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad pas jį rasti dideli kiekiai mažos pakuotės polietileniniai maišeliai, daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti SMS tekstai iš A. Š. telefonų, iš kurių matyti, jog jis žino apie D. J. (S.) kambaryje esančias narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, užrašų knygutėje esantys užrašai (t. 27, b. l. 2–7, 29–41, 44–121). Todėl vertinamas ne tik pas jį kambaryje, bet ir D. J. (S.) kambaryje rastų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekis. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1755)-IS1-2240 konstatuota, kad 2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas D. J. (S.) iš viso rasta 36,985 g metamfetamino, 1,887 g kokaino, 10,268 g heroino, 40,824g kanapių ir jų dalių, 9,082 g amfetamino (t. 12, b. l. 15–21). Specialisto išvadoje Nr. 140-(1753)-IS1-1832 nurodyta, kad 2010 m. vasario 23 d. pas A. Š. rasta 0,195 g kanapių ir jų dalių, 0,314 g amfetamino (t. 27, b. l. 17–18). Susiklosčius tokiai situacijai, kai randama įvairiose vietose ir įvairių narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų nedideli ir (ar) dideli kiekiai, kurie yra kaltinamųjų žinioje, pagal suformuotą teismų praktiką, jei asmuo neteisėtai įgyja arba laiko skirtingas psichotropines ar narkotines medžiagas platinimo tikslais, kurių kiekvienos kiekis pagal Rekomendacinę lentelę nėra labai didelis, tačiau sprendžiant klausimą, ar toks bendras kiekis gali būti laikomas labai dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su lentelėje nurodytu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys, o gavus skaičių (procentą ar vieneto dalį), viršijantį santykinio labai didelio kiekio ribą, nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2012). Tačiau šiuo atveju net nereikia skaičiuoti santykinės labai didelio kiekio ribos tarp skirtingų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, nes pagal Rekomendacinę lentelę labai didelis amfetamino kiekis laikomas, kai jis yra didesnis už 100 g. Specialistų išvadomis pas abu nuteistuosius nustatytas 111,062 g amfetamino kiekis. Tai, kad A. Š. prekiavo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, patvirtina ne tik liudytojų D. J. (S.), S. L. parodymai, bet ir specialisto išvada Nr. 140-(1757)-IS1-2223, kurioje nustatyta, kad ant A. Š. striukės, kelnių, sportinio švarko kišenių vidinių paviršių rasta kanabinoidų pėdsakų (t. 27, b. l. 131–132). Visa tai įrodo, kad A. Š. žinioje buvo ne tik pas jį, bet ir D. J. (S.) kambaryje rastos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos. A. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad kartu su D. J. (S.) disponuoja labai dideliu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiu, ir norėjo tai daryti, todėl pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai A. Š. pripažino kaltu tik dėl tos narkotikų dalies, kuri buvo rasta jo kambaryje, ir veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad A. Š. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

616Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kuriais grindžiama A. R. kaltė disponavus narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, bet nesutinka dėl jų labai didelio kiekio nustatymo. Iš liudytojo R. E., kuriam 2011 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodymų matyti, kad 2009 m. išėjęs iš Pravieniškių įkalinimo įstaigos pradėjo kartu su A. R. prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 98, b. l. 155–170). Tokius jo parodymus patvirtino ne tik liudytojai J. E., A. L., A. K., I. L., V. G., A. Ku., kurie parodė žinoję apie A. R. prekybą narkotinėmis medžiagomis čigonų tabore, tvirtino matę, kaip A. R. vykdavo į čigonų taborą ir iš ten grįždavo su pinigais, tai, kad gaudavo ir prekiaudavo T. Č. ir K. L. dideliais narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiais, jog A. R. su R. E. siejo ne tik draugystė, bet ir bendra prekyba narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, kai kurie iš jų teigė pirkę ar gavę į skolą iš A. R. narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Apie A. R. prekybą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis patvirtina ir elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolai, kuriuose užfiksuotas ne vienas A. R. pokalbis apie narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų prekybą bei R. E. pokalbiai su A. R. apie šių medžiagų disponavimą (t. 2, b. l. 101–179; t. 4, b. l. 36–44, 50–167). Kratos metu pas A. R. buvo rasta 39 vnt. nedidelio dydžio maišeliai, kurie dažniausiai naudojami narkotikų prekybai (t. 43, b. l. 113–114). Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti pokalbiai, iš A. R. kratos metu paimtų 8 vnt. MRT SIM kortelių ir 6 vnt. MRT (t. 43, b. l. 145–188). Visa tai neabejotinai patvirtina, kad A. R. prekiavo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, tačiau teismas, nustatydamas narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekį, negali remtis liudytojų, išteisintųjų ar net pačių nuteistųjų parodymais apie jų gautų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekius, jeigu to nepatvirtina specialisto išvada ar ekspertizės aktas. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau anksčiau aptartus liudytojų parodymus, konstatuoja, kad nors pas patį A. R. ir nebuvo rasta narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, tačiau nuteistasis veikė kartu su R. E. ir kartu disponavo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, tad jo žinioje buvo ir pas R. E. rastų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai. Kratų metu pas R. E. buvo rasta ir narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Specialisto išvadoje Nr. 140-(2221)-IS1-2743 nurodyta, kad 2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas R. E., be visų kitų daiktų, buvo rasta ir 0,1401 g amfetamino, 0,004 g klonazepamo, 0,104 g kanapių ir jų dalių (t. 17, b. l. 156–162). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra tikslinga skaičiuoti santykinę didelio arba labai didelio kiekio ribą tarp skirtingų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, nes pagal Rekomendacinę lentelę matyti, kad pas R. E. rastų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai savo dydžiu neviršija nedidelio kiekio. Įvertinus visa tai ir dar tai, jog A. R. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad kartu su R. E. disponuoja nedideliu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiu, ir norėjo tai daryti, jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nepagrįstai prašė A. R. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pas kitus asmenis, kurie teigė gavę ar žinantys, kad A. R. disponavęs labai dideliais kiekiais narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, nerasti jokie narkotikai, todėl neįmanoma nustatyti tikro jo kiekio, o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

617Atmetama ir prokuroro apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma pripažinti kaltais ir nuteisti A. K., I. I., A. G., D. T. ir I. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes nei pas juos pačius, nei pas jų platintojus nebuvo rastos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, kurias būtų galima ištirti ir nustatyti jų kiekį. Nors iš liudytojų A. V., I. V., R. E., S. R., S. I., A. Ku., V. G., kaltinamosios A. L. ir pačių nuteistųjų D. S., A. K., išteisintųjų A. G., D. T., I. P. parodymų, elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolų, specialistų išvadų Nr. 140-(2221)-IS1-2743 (t. 17, b. l. 156–170), Nr. 140-(1756)-IS1-2207 (t. 34, b. l. 13–14), Nr. 140-(1816)-IS1-2641 (t. 38, b. l. 41–43), Nr. 140-(1813)-IS1-2636 (t. 39, b. l. 32–33), Nr. 140-(1711)-IS1-1961 (t. 45, b. l. 6–7), Nr. 140-(3052)-ISI-4811 (t. 46, b. l. 114–115), Nr. 140-(1970)-IS1-2145, Nr. 140-(1862)-IS1-2152, Nr. 140-(1894)-IS1-1921 (t. 53, b. l. 54–55, 62–63, 66–67), kuriose konstatuota tik narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų pėdsakai ant jų pačių, jiems perdavusių ar jų narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis disponavusių asmenų drabužių, ar pas juos rastų daiktų, ir kitų įrodymų matyti, kad jie disponavo tokiomis narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis ir turėjo tikslą jas platinti. Pas juos pačius nerasta narkotikų, kuriuos galima ištirti ir nustatyti jų kiekį. Teismas negali grįsti A. K., I. I., A. G., D. T. ir I. P. kaltės tuo pagrindu, kad narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos buvo rastos pas aukštesnės hierarchijos asmenis T. Č., K. L., S. R. ar jų kitus platintojus, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. K., I. I., A. G., D. T. ir I. P. žinioje buvo ir pas kitus asmenis rastos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, jų kiekiai, ar jų laikymo vietos. Taigi nesant galimybės nustatyti šių aplinkybių ir nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų konkrečios rūšies ir kiekio, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistuosius A. K., I. I., išteisintuosius A. G., D. T. ir I. P. pagrįstai išteisino tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

618Nuteistieji A. Ku., M. G., M. B., K. V., D. E. nepagrįstai savo apeliaciniais skundais prašo juos išteisinti arba jų nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnį, nes jų kaltė, t. y. tai, jog K. V. neteisėtai perdavė platinti narkotines medžiagas, D. E. neteisėtai įgijo, pardavė, perdavė, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, M. B. neteisėtai perdavė platinti ir pardavė narkotines medžiagas, A. Ku. neteisėtai įgijo, laikė turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platino narkotines medžiagas, įrodyta byloje esančiais liudytojų, nuteistųjų parodymais, kratos protokolais, specialistų išvadomis, elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolais ir kitais įrodymais.

619Pagal BK 259 straipsnį atsako tas, kas neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o kaip matyti, nuteistasis A. Ku. teisme pripažino tik tai, kad kratos metu pas jį buvo rasta 0,455 g kanapių, tačiau neigė jas įgijęs, prekiavęs ar kam nors perdavęs, platinęs (t. 106, b. l. 171–175). Nors ikiteisminio tyrimo metu A. Ku. pripažino narkotines medžiagas įgijęs iš matymo pažįstamo vaikino (t. 55, b. l. 9–10, 15, 17–20, 37). Iš byloje esančių liudytojų R. E., A. Ku., I. L. parodymų matyti, kad jie žinojo, jog A. Ku. prekiauja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Liudytojas V. M. teisme neigė pažinojęs A. Ku., tačiau pavirtino, kad tarp jo draugo ir A. Ku. buvo kilęs konfliktas, todėl užstojo draugą ir buvo pastumtas A. Ku. (t. 98, b. l. 7–11). Tačiau tikslesnius parodymus liudytojas V. M. davė ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur nurodė, kad iki jo sulaikymo už prekiavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis žinojo, jog jo draugas Edgaras imdavo kanapes, amfetaminą, ekstazio tabletes iš A. Ku. – „Boros“, o jis šiuos narkotikus imdavo iš Edgaro. Įgytas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas parduodavo savo pažįstamiems narkomanams, o kitą dalį suvartodavo pats (t. 16, b. l. 54–59, 61–65). Taigi šie liudytojų parodymai tik patvirtina, kad A. Ku. prekiavo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1892)-IS1-1954 konstatuota, kad kratos metu pas A. Ku. rasta 0,455 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių (t. 54, b. l. 172–173). Pagal Rekomendacinę lentelę nedidelis kanapių (antžeminės dalys) kiekis laikomas, kai jo kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, o kaip matyti iš specialisto išvados, jos buvo nustatyta 0,455 g, t. y. net nesiekia nedidelio kiekio ribos.

620Nuteistasis M. G. teisme neigė prekiavęs narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tabore įsigydavo narkotinių medžiagų (amfetamino), kurias vartodavo su draugais, o kartais jų parduodavo kitiems asmenims. Norėdami iš jo įsigyti narkotinių medžiagų kiti asmenys rašydavo SMS arba skambindavo į MRT, arba užeidavo į namus. Papildomos apklausos metu M. G. parodė, kad nuo 2009 m. pradžios „žolę“ įsigydavo pas čigonus, o amfetaminą – iš D. E.. Pradžioje narkotikus pirko sau vartoti, o vėliau jais prekiavo ( - ). Pripažino, kad amfetaminas, kuris buvo kratos metu rastas pas jį, pirktas iš D. E.. Minėto amfetamino dalį buvo suvartojęs pats, o kitą dalį pardavęs (t. 40, b. l. 45–47, 50–51; t. 104, b. l. 100–105). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais jo parodymais, nes juos patvirtina ir kiti pas M. G. kratos metu rasti daiktai t. y. maišeliai, skirti narkotinėms medžiagoms pakuoti, žalias savadarbis lovelis ir padarytas savadarbis piltuvėlis iš popieriaus narkotinėms medžiagoms pakuoti (t. 40, b. l. 3–4). Specialisto išvadoje Nr. 140-(1964)-IS1-2403 konstatuota, kad kratos metu pas M. G. buvo rasta 0,134 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ant kai kurių daiktų (popieriaus lapo, savadarbio piltuvėlio, plastikinio maišelio) rasta amfetamino ir metamfetamino pėdsakų (t. 40, b. l. 14–16). Pagal Rekomendacinę lentelę nedidelis amfetamino kiekis laikomas, kai jo kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, o kaip matyti iš specialisto išvados, jo buvo nustatyta 0,134 g, t. y. net nesiekia nedidelio kiekio ribos. Visa tai tik įrodo, kad M. G. turėjo tikslą prekiauti ir prekiavo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis bei veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptarus įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius M. G. ir A. Ku. pripažino kaltais ir jų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes M. G. ir A. Ku. turėjo tikslą pas juos rastas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas platinti, o nebuvo įgiję savo reikmėms.

621Nuteistasis M. B. nepagrįstai teigia, kad liudytojo M. V. parodymai nepatikimi, prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Iš byloje esančių nukentėjusiųjų J. A. ir jo sutuoktinės J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotų parodymų matyti, kad M. B. vykdavo į taborą ir 2009 m. rugsėjo 21 d. kartu su grupe vaikinų sumušė J. A. dėl prekybos narkotikais ir bendravimo su „Gibonu“ (t. 97, b. l. 79–87). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuotas M. B. pokalbis su T. Č., kuriame kalbama apie jėgos panaudojimą prieš kitus asmenis, kurie duoda parodymus apie narkotikų platinimą (t. 2, b. l. 180–194). Liudytojas D. J. (S.), kuriam 2010 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme parodė, kad M. B. pažinojo kaip nusikalstamo susivienijimo narį, kuris priklausė „jėgos struktūroms“ ir kelis kartus kartu važiavo susigrąžinti žmones, kurie pradėjo „dirbti“ kitiems. Patvirtino, kad G. L. nurodymu yra kelis kartus perdavęs M. B. ir heroino (t. 103, b. l. 136–138). Ne tik iš liudytojo D. J. (S.) ir nukentėjusiųjų J. A., J. A. parodymų, bet ir iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolų matyti ir tai, kad už prekiavimą kitų asmenų narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis prekeiviai ar skundikai buvo baudžiami, t. y. prieš juos buvo smurtaujama. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad liudytojas M. V. turėjo pagrindo apkalbėti M. B.. Be to, liudytojas M. V., kuriam 2011 m. gegužės 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės duodant melagingus parodymus, bet, kaip matyti, jis duoda iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, jog narkotines medžiagas gaudavo iš M. B. (t. 21, b. l. 63–65, 85–90, 170–171; t. 98, b. l. 149–155). Liudytojai Nr. 11 ir Nr. 12, kuriems suteiktas anonimiškumas, teisme parodė, kad narkotines medžiagas įsigydavo iš M. V. (t. 101, b. l. 54, 59). Liudytojo Nr. 11 parodymus patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Narkotikų kontrolės skyriaus protokolai dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, daiktų pateikimo protokolai ir vaizdo įrašas (t. 21, b. l. 24–37). Specialisto išvadoje Nr. 140-(2346)-IS1-2411 konstatuota, kad iš viso iš M. V. buvo nupirkta 0,049 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 21, b. l. 51–52). Pagal Rekomendacinę lentelę nedidelis heroino kiekis laikomas, kai jo kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g, o kaip matyti iš specialisto išvados, jo buvo nustatyta 0,049 g, t. y. viršija nedidelio kiekio ribą, bet dar nesiekia didelio. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad nors pas patį M. B. ir nebuvo rasta narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, bet jos, taikant NVIM, buvo nupirktos iš jo platintojo M. V., o kaip jau buvo minėta pirmiau, jog nusikalstamo susivienijimo nariai neleisdavo savo platintojams prekiauti iš kitų įsigytomis narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, M. B. žinioje buvo ir M. V. parduotos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, todėl M. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad jo neteisėtai perduotos narkotinės medžiagos bus platinamos, ir to norėjo.

622Iš nuteistojo M. R. teisme duotų parodymų matyti, kad jis narkotikus, kuriuos gaudavo iš K. V., platinti pradėjo 2009 m. žiemos pradžioje. Taip pat parodė, kad gautas narkotines medžiagas duodavo K. M., A. P., A. U., D. F. ir A. S.. Pripažino, kad atliekant jo namuose kratą pareigūnams atidavė turėtą kokainą (t. 104, b. l. 127–136). Specialisto išvadoje Nr. 140-(2342)-IS1-2386 nustatyta, kad M. R. gyvenamojoje vietoje rastuose milteliuose yra 2,849 g narkotinės medžiagos – kokaino (t. 60, b. l. 30–31). Nuteistasis K. V. nepagrįstai teigia, kad M. R. parodymai nenuoseklūs ir kad teismas netyrė, jog M. R. ėmė narkotines medžiagas ne tik iš jo, nes tai paneigia elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolai, iš kurių matyti, kad M. R. ryšius palaikė su K. V., iš kurio gaudavo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, ir su savo platintojais: A. U., D. F.. Nuteistasis K. V. palaikė ryšius ne tik su M. R., bet ir su T. Č. bei K. L. (t. 3, b. l. 78–92, 102–135). Nuteistojo M. R. parodymus patvirtino ir nuteistieji K. M., A. P., A. S., D. F., išteisintasis A. U., teisme nurodydami, jog pas juos rastas narkotines medžiagas gavo iš M. R. (t. 104, b. l. 92–100, 118–126; t. 106, b. l. 35–48, 62–66). Ikiteisminio tyrimo metu K. M. parodė, kad M. R. narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas ima iš K. V., o A. P. nurodė, kad „K.“ yra vienas iš vyresniųjų ir vieną kartą iš jo ėmė kokainą, bet pinigų nedavė (t. 36, b. l. 47–49, 57–58, 68, 71–73; t. 37, b. l. 54–55). Tokie parodymai kaip tik paneigia, o ne patvirtina K. V. versiją, kad jis pirkdavo iš jų narkotikus. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nusikalstamame susivienijime buvo stebima ir griežtai baudžiama už prekybą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis iš kitų, t. y. ne nusikalstamam susivienijimui pavaldžių, asmenų, o iš M. R., K. M. ir A. P. parodymų matyti, kad narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas jam perduodavo tik K. V., kurias M. R. perduodavo savo platintojams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. V. žinioje buvo visos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, kurios rastos pas A. P., A. S., K. M., D. F.. Specialistų išvadose Nr. 140-(2002)-IS1-4415, Nr. 140-(2156)-IS1-2456, Nr. 140-(2001)-IS1-2525, Nr. 140-(2342)-IS1-2386, Nr. 140-(1896)-IS1-1939 konstatuota, kad pas A. P. kratos metu rasta 38,01 g kanapių ir jų dalių, A. S. – 34,651 g kanapių ir jų dalių, K. M. – 17,229 g kanapių ir jų dalių, D. F. – 0,274 g kanapių ir jų dalių, M. R. – 2,849 g kokaino (t. 32, b. l. 22–23; t. 35, b. l. 179–181; t. 36, b. l. 19–24; t. 37, b. l. 31–33; t. 60, b. l. 30–31). Tai, kad K. V. perdavinėdavo narkotikus, patvirtina ir specialisto išvada Nr. 140-(1842)-IS1-6763, kurioje nurodyta, kad ant K. V. drabužių rasta narkotinių medžiagų pėdsakų (t. 41, b. l. 63–64). Įvertinus šių įrodymų visumą ir tai, kad nors pas patį K. V. ir nebuvo rasta narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, bet jis veikė tiesiogine tyčia perduodamas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas M. R., t. y. prieš tai minėtos medžiagos buvo jo žinioje, suvokė narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekį, ir norėjo tai daryti.

623Nuteistasis D. E. teisme pripažino, kad pas jį namuose buvo rasta narkotinių medžiagų, tačiau nors ir neigė jomis prekiavęs, tai patvirtino jau anksčiau aptarti nuteistųjų M. G., D. S., A. Z., išteisintųjų A. G., D. T., I. P., liudytojų R. E., I. L., J. E. parodymai, iš kurių matyti, jog jie teigė narkotines medžiagas gavę iš D. E. arba iš kitų asmenų, žinoję, jog D. E. prekiauja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Tokius jų parodymus patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas, kuriame užfiksuoti būtent D. E. pokalbiai dėl narkotikų prekybos ir pinigų atgavimo (t. 2, b. l. 96–99; t. 3, b. l. 55–60). Iš to matyti, kad D. E. turėjo savo platintojus, todėl turi būti vertinami ne tik pas jį rastų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai, bet ir jo žinioje buvęs kiekis pas D. E. platintojus. Specialistų išvadose Nr. 140-(1964)-IS1-2403, Nr. 140-(1009)-IS1-5586, Nr. 140-(1145)-IS1-1257, Nr. 140-(1005)-IS1-1864, Nr. 140-(1008)-IS1-2094 konstatuota, kad pas D. E. platintojus M. G., D. S., A. Z. kratos metu rastos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, t. y. pas M. G. – 0,134 g psichotropinės medžiagos amfetamino, D. S. – 17,686 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 32,98 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), A. Z. – 7,209 g psichotropinės medžiagos amfetamino (t. 36, b. l. 19–24; t. 58, b. l. 54–57; t. 59, b. l. 14–16, 67–68). Specialisto išvadoje Nr. 140-(2221)-IS1-2743 nurodyta, kad D. E. kratos metu buvo rasta rausvos spalvos tabletė, kurios sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil)piperazinas (mCPP) 0,035 g (t. 17, b. l. 156–170). Iš aptartų įrodymų būtų galima daryti išvadą, kad inkriminuojant nuteistiesiems K. V. ir D. E. nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimu, vertintina ne tik pas juos rastų ar nerastų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai, bet ir pas jų platintojus specialistų išvadomis nustatyti narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai, kurie apskaičiuojami pagal pirmiau nurodytą tvarką, t. y. išvedant kiekvienos medžiagos kiekio santykį su Rekomendacinėje lentelėje nurodytu dideliu arba labai dideliu kiekiu, sudėjus santykines dalis, kad būtų nustatyti jų žinioje buvę narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai, tačiau nesant prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija negali peržengti nuteistųjų D. E. ir K. V. apeliacinių skundų ribų ir pabloginti jų teisinės padėties, todėl paliekama pirmosios instancijos teismo nustatyta nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

624Nuteistasis M. G. savo apeliaciniame skunde neigia dalyvavęs veikiant organizuota grupe, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė šio fakto, tačiau toks teiginys prieštarauja byloje surinktiems ir teisme išnagrinėtiems įrodymams.

625Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, apibrėžta BK 25 straipsnio 3 dalyje, t. y. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).

626Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-458/2014). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).

627Bylos duomenys patvirtina, kad M. G., neteisėtai platindamas narkotines medžiagas, t. y. darydamas sunkius nusikaltimus, veikė ne vienas, bet su D. E., tarp jų buvo iš anksto numatytas nusikalstamos veikos padarymo planas, veikimo schema, vaidmenų paskirstymas, nuolatiniai ryšiai ir pan., t. y. nuo 2009 m. pradžios M. G. ne vieną kartą buvo įgijęs iš D. E. amfetaminą, kurį vartodavo pats, o kitą dalį platindavo kitiems asmenims. Šių veikų padarymo metu tiek M. G., tiek ir D. E. buvo pakaltinami ir sulaukę BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, juos siejo bendra tyčia prekiauti narkotikais. Taigi šioje byloje organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo disponuoti narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimo sunkumo, nes BK 260 straipsnio 1 dalis priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir tam tikrų užduočių atlikimo, t. y. D. E. perduodavo, o M. G. platindavo narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas – BK 25 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 1 dalis – pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistajam M. G. pritaikytas tinkamai.

628Prokuroro prašymas nuteistuosius D. S., A. Z. pripažinti disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis esant nusikalstamame susivienijime (BK 25 straipsnio 4 dalis) atmetamas, nes teisėjų kolegija jau anksčiau aptarė byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu pripažino, jog D. S. ir A. Z. nebuvo šio nusikalstamo susivienijimo nariai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius pripažino kaltais dėl narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimo veikiant organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

629Dėl V. J. ir M. R. sužalojimo

630Apygardos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl savanaudiškų ir chuliganiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

6312008 m. kovo 10 d. ( - ) T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku. susitarė panaudodami peilius, metalinę anteną, kirvį ir dujinį pistoletą padaryti V. J. ir M. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiškų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurenciją platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei iš chuliganiškų paskatų. Vėliau, 2008 m. kovo 10 d., apie 18.30 val., prie pastato ( - ), veikdami pagal parengtą nusikalstamos veikos planą, tuo metu, kai T. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius peiliu V. J. į pilvą, nugarą ir kairės kojos blauzdą, pažeidusius skrandį ir sukėlusius kraujavimą pilvo ertmėje, t. y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, K. L. tyčia sudavė kelis smūgius peiliu, A. Ku. tyčia sudavė kelis smūgius metaliniu strypu, O. D. tyčia sudavė kelis smūgius kirviu, R. P. tyčia iššovė kelis šūvius iš dujinio pistoleto M. R. į įvairias kūno vietas, padarydami M. R. dešinės šlaunies durtinę-pjautinę, dešinio žasto pjautinę, viršugalvio muštinę, kairio peties, viršugalvio, dešinės ausies kaušelio šautines žaizdas, sėdmens poodinę kraujosruvą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes, išsigandę policijos pareigūnų ir vengdami sulaikymo, pabėgo, o M. R. pabėgo iš įvykio vietos.

632Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog G. Š. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat, kad betarpiškai dalyvavo šių nusikaltimų padaryme, todėl jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus yra išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

633Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokuroras, nurodydamas, kad už šio nusikaltimo padarymą, kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iš jo vadovų, turi atsakyti ir išteisintasis G. Š., nukentėjusysis V. J., teigdamas, kad nuteistieji T. Č., K. L. ir R. P. jam nieko nepadarė, jo nesužalojo, jų tarp užpuolikų nebuvo, o taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R., R. P., O. D. bei jo gynėjas, neigdami kaltę dėl šios nusikalstamo veikos.

634Šioje dalyje prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo V. J. bei nuteistųjų T. Č., K. L., R. P., O. D. bei pastarojo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo S. R. – tenkinamas pilnai.

635Teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dviem asmenims, o būtent:

6362008 m. kovo 10 d. ( - ) T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku. susitarė panaudojant peilius, metalinę anteną, kirvį ir dujinį pistoletą padaryti V. J. ir M. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiškų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurenciją platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei chuliganiškų paskatų. Vėliau, 2008 m. kovo 10 d., apie 18.30 val., prie pastato ( - ), veikdami pagal parengtą nusikalstamos veikos planą, tuo metu, kai T. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius peiliu V. J. į pilvą, nugarą ir kairės kojos blauzdą, pažeidusius skrandį ir sukėlusius kraujavimą pilvo ertmėje, t. y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, K. L. tyčia sudavė kelis smūgius peiliu, A. Ku. tyčia sudavė kelis smūgius metaliniu strypu, O. D. tyčia sudavė kelis smūgius kirviu, R. P. tyčia iššovė kelis šūvius iš dujinio pistoleto M. R. į įvairias kūno vietas, padarydami M. R. dešinės šlaunies durtinę - pjautinę, dešinio žasto pjautinę, viršugalvio muštinę, kairio peties, viršugalvio, dešinės ausies kaušelio šautines žaizdas, sėdmens poodinę kraujosruvą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes išsigandę policijos pareigūnų ir vengdami sulaikymo, pabėgo, o M. R. pabėgo iš įvykio vietos.

637Nuteistieji T. Č., K. L., O. D., R. P. savo kaltę neigia, tačiau tai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų ir netgi atskirų nuteistųjų parodymais, kitais byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais.

638Tai, kad nukentėjusiesiems V. J. ir M. R. buvo padaryti kūno sužalojimai, nustatyta specialisto išvadose. Specialisto išvadoje Nr. G1691/08(01) nurodyta, kad V. J. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su skrandžio sužalojimu, dvi durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje ir viena durtinė-pjautinė žaizda blauzdoje. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu (pvz., peiliu). Sužalojimai dėl kiauryminės pilvo žaizdos vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis rodo, kad nukentėjusysis V. J. susižaloti pats negalėjo. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (t. 7, b. l. 63-64). Specialisto išvadoje Nr. G1690/08(01) nurodyta, kad M. R. nustatyti: dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje durtinė-pjautinė žaizda; dešinės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje durtinė-pjautinė žaizda; dešinio žasto viršutiniame trečdalyje pjautinė žaizda; kairio peties išoriniame paviršiuje šautinė žaizda; viršugalvyje muštinė žaizda; viršugalvyje šautinė žaizda; kairės šlaunies užpakalinėje dalyje, daugiau į sėdmeninę pusę poodinė kraujosruva; dešinės ausies kaušelio šautinė žaizda. Durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, (pvz., peiliu), šautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti šaunamuoju ginklu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl daugybinių žaizdų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpyje. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis rodo, kad nukentėjusysis M. R. susižaloti pats negalėjo. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (t. 7, b. l. 83-85).

639Nukentėjusysis V. J. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad nežino, kas jį ir M. R. užpuolė ir sužalojo, nes nė vieno iš užpuolikų veidų nematė, T. Č., K. L., G. L. tarp jų nebuvo, o G. Š. net nepažįsta. Tačiau jis visiškai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 122–123), iš kurių matyti, kad 2008 m. kovo 10 d. vakare jis kartu su M. R. važinėjosi V. J. automobiliu „VW Golf“ ir užsuko į M. Š. gatvę, nes M. R. reikėjo su kažkuo pasikalbėti. Automobilį vairavo V. J.. Jie automobiliu sustojo aikštelėje prie UAB „Šarvas“, šalia šaligatvio tuo metu stovėjo du vyriškiai, prie kurių jie ir sustojo. M. R. išlipo iš automobilio ir pradėjo su jais kalbėtis. V. J. matė, kad, M. R. tik pasisveikinus, vyriškiai jį užpuolė, sudavė kelis smūgius. V. J. tuo metu išlipinėjo iš automobilio, norėdamas jam padėti apsiginti, ir prie jo iš kažkur, atrodo, iš nugaros, pripuolė du vyriškiai ir sudavė jam 5 ar daugiau smūgių. V. J. pajuto skausmą ir pargriuvo. Iš pradžių jis dėl didelio streso nesuprato, kad gavo smūgius peiliu, tai pamatė tik vėliau. V. J. pargriuvus, vyriškiai atsitraukė, gal ėjo M. R. link, ir V. J. tuo metu pabėgo į netoliese esantį miškelį. Kas vyko su M. R., jis negali papasakoti, nes matė tik kelis smūgius pradžioje. Miškelyje V. J. pamatė, kad yra kruvinas, ir pastebėjo pjautines žaizdas pilve ir kojoje. Pabuvęs miškelyje, jis grįžo prie automobilio, ten jau nieko nebuvo, M. R. taip pat buvo kažkur dingęs. V. J. sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie ( - ), ten susitiko su savo draugu, kuris jį nuvežė į ligoninę. Kodėl jie buvo užpulti, V. J. nežino. Jis taip pat negali pasakyti, kiek tiksliai vyriškių juos užpuolė.

640Nukentėjusysis M. R. patvirtino analogiškas jų sužalojimo aplinkybes ir parodė, kad 2008 m. kovo 10 d. paskambino T. Č., paprašė susitikti. Susitikimas buvo dėl narkotikų platinimo, nes M. R. priklausė kitai platintojų gaujai, todėl jis su V. J. nuvažiavo prie „Šarvas“ pastato, M. Š. gatvėje, kur jau stovėjo tamsios spalvos mikroautobusas. Jie jį aplenkė, sustojo, išlipo. Iš autobusiuko išlipo T. Č., K. L., pasisveikino ir iš karto K. L. dūrė M. R. į pilvą, M. R. nukrito. Ką tuo metu darė V. J. ir T. Č. – nematė. Tuo metu iš mašinos iššoko kiti žmonės, kurių M. R. taip pat nematė, tik suprato pagal garsą, nes atsidarė autobusiuko durys, pradėjo šaudyti, papurškė dujų balionėliu. Vėliau užpuolikai norėjo jį su V. J. paimti į nelaisvę, tačiau užpuolikai suabejojo, ir tuo metu pro šalį važiavo policijos automobilis, tuo pasinaudojęs M. R. pabėgo į barą, o užpuolusieji šoko į mašiną ir išvažiavo. Į ligoninę M. R. nuvežė draugas. M. R. buvo peršauta galva, perkirsta kirviu, ausis ir petys peršauti, ranka perpjauta, kojos – trijose vietose, sužeista nugara. Iš užpuolusiųjų atpažįsta tik du – T. Č. ir K. L.. Ką konkrečiai darė T. Č., negali nurodyti, nes jis buvo toliau prie V. J. ir už pastato, nes pastarasis bėgo į tą pusę. Tiksliai gali pasakyti, kad jam (M. R.) K. L. porą kartų dūrė į koją. Kitų žmonių M. R. negali atpažinti, tačiau tikrai matė, jog buvo kirvis ir peilis. Buvo 5–6 žmonės. Apie nusikaltimą pranešė po ilgo laiko, nes bijojo K. L.. Apygardos teismo posėdyje M. R. visiškai palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 102–104), ir nurodė tokias pat aplinkybes apie 2008 m. kovo 10 d. įvykį, kai buvo sužalotas jis pats ir V. J.. Šių parodymų metu M. R. vieną iš užpuolikų įvardijo G., tačiau vėliau patikslino ir patvirtino teisme, jog tai buvo O. D., rankose turėjęs kirvuką. Jį žalojo T., K. – tie patys, kurie pakvietė susitikti.

641Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. R. pagal nuotraukas atpažino jį ir V. J. užpuolusius asmenis (t. 7, b. l. 107–109, 116–118): T. Č., du kartus peiliu dūrusį jam į koją ir mušusį, K. L., badžiusį jį peiliu bei mušusį jį ir V. J., G. L., sužalojusį jį kirviu. Jis neatpažino tik A. Ku. (t. 7, b. l. 152–154) ir nurodė, kad nepažįsta O. D.. Jis dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 150–151) buvo išreiškęs abejones, kad darant nusikaltimą dalyvavo arba G. L., arba O. D., tačiau kuris iš jų – patikslinti negalėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. R. nurodė, jog dėl G. L. jis suklydo. Jo šiame įvykyje nebuvo. Savo parodymus nukentėjusysis M. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 155–156), parodydamas vietą prie namo, ( - ) kurioje jį ir V. J. sužalojo T. Č., K. L. ir kiti asmenys. Teisme M. R. nurodė, jog R. P., G. Š. mato pirmą kartą. Jis nematė, ar K. L. žalojo V. J., o T. Č. M. R. nieko nedarė. Be to, nukentėjusysis M. R. nurodė, jog dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau parodymų jis nedavė, nes bijojo susidorojimo. V. J. to įvykio metu nukentėjo stipriau, nes jam buvo perdurti pilvo vidaus organai ir, kiek teko su juo kalbėtis, jį žalojo T., K.s – tie patys, kurie pakvietė susitikti. Taip paneigiami nukentėjusiojo V. J. apeliacinio skundo argumentai, kad jo nežalojo nei T. Č., nei K. L..

642Liudytojas A. Ku., pravarde „Budulis“, kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, paaiškino, jog metų nepamena, tačiau gali papasakoti apie įvykį ( - ) gatvėje, kai buvo sumušti du kitos – „Čerepo“ – gaujos nariai. T. Č. paskambino žmogui iš vadinamosios „Čerepo“ gaujos ir susitarė susitikti. A. Ku. jau žinojo, kad susitikimas organizuojamas turint tikslą „pamokyti“ narkotikų prekeivius, kurie bandė į savo pusę pervilioti T. Č. narkotikų prekeivį, kurį buvo pagavę ir išvežę į mišką. Susitikimas vyko( - ), šalia bendrabučio. Į vietą jis, T. Č., K. L., O. D. ir Ramas, t. y. R. P., atvažiavo žaliu autobusiuku. Prie vairo buvo T. Č.. Baltu golfu į susitikimą atvažiavo du žmonės. Kai jie atvažiavo, A. Ku. ir kiti jau buvo atvažiavę į sutartą vietą. T. Č. sakė, kad kai pastarasis ir K. L. išlips, durs peiliu, o tuo metu prisijungs A. Ku., Ramūnas ir Olegas. Autobusiuke buvo geležies gabalas, antena, kirvis, R. P. turėjo guminėmis kulkomis šaudantį pistoletą (guminuką). T. Č. ir K. L. turėjo peilius. Kai atvažiavo tie du žmonės ir išlipo iš savo automobilio, T. Č. ir K. L. nuėjo su jais šnekėti. Visi kiti liko automobilyje. Kai pamatė, kad T. Č. ranka smogė ar dūrė, visi kiti trys išlipo ir prisijungė. A. Ku. turėjo geležinę anteną, O. D. – kirvį, R. P. – guminuką pistoletą. A. Ku. pripuolė prie žmogaus, su kuriuo grūmėsi K. L., ir smogė „Čerepo“ gaujos nariui geležine antena per galvą. Žmogus mėgino išsisukti ir pabėgti, tačiau A. Ku. griuvo kartu su juo. O. D. mėgino trenkti nukentėjusiajam kirviu, tačiau pataikė A. Ku. į koją, kirviu antrą smūgį trenkė užpultajam į ausį. Tuo momentu R. P. šaudė iš pistoleto (guminuko), šovė kelis kartus, tačiau buvo iššauta dujinė kulka, nes pats R. P. pasakė, kad sumaišė kulkas. Šaudė į žmogų, viršutinę kūno dalį, užpultasis buvo sukniubęs, užsidengęs akis. Mano, kad jam buvo papurkšta dujų, tačiau pats A. Ku. dujų kvapo nejuto. T. Č. taip pat trenkė nukentėjusiajam, dūrė peiliu į kairį šoną, žmogus buvo sukniubęs. Prie T. Č. prisidėjo K. L., bet ką tiksliai jis darė, A. Ku. nematė. Prie kito asmens buvo A. Ku. O. D. ir R. P.. Sumuštieji buvo iš kitos gaujos, jie jokių ginklų neturėjo. Po grumtynių išgirdo artėjančias policijos sirenas, pareigūnai pravažiavo pro šalį. Vienas iš nukentėjusiųjų pabėgo, kitas buvo sukniubęs prie mašinos. A. Ku., T. Č., K. L., O. D. ir R. P. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Automobilis buvo T. Č. ar K. L., juo važinėjo kasdien, kirvis, bananas, beisbolo lazda visuomet buvo šiame automobilyje, tik peilius turėjo asmeniškai T. Č. ir K. L.. Prieš muštynes kiekvienas ėmė daiktus, kurie papuolė po ranka, konkrečiai kam ką imti, niekas nesiūlė. Analogiškas aplinkybes liudytojas A. Ku. parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kai nurodė, kad 2008 metais ( - ), jis, T. Č., K. L., R. P. ir O. D. sužalojo „Čerepo“ grupuotės narius (t. 18, b. l. 5–8, 9–12, 13–17, 18–20, 21–23, 24–25, 26–27, 28, 30–41, 47, 48). Be to, asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu A. Ku. atpažino nukentėjusiuosius V. J., M. R. (t. 18, b. l. 180–182, 183–185).

643Nuteistasis O. D. ikiteisminio tyrimo metu dėl V. J. ir M. R. sužalojimo parodė, kad jis nė vieno iš jų iki įvykio nepažinojo, tik buvo girdėjęs, kad pastarieji platino narkotikus. Nusikaltimo dieną, apie 16–17 valandą, tikslaus laiko pasakyti negali, tai buvo po pietų, pas jį į namus, esančius ( - ), žalios spalvos automobiliu „Crysler“ atvažiavo T. Č., K. L., „Budulis“, t. y. liudytojas A. Ku. ir ketvirtas vaikinas. „Budulį“ ir ketvirtą vaikiną prieš tai buvo matęs su T. Č. bei K. L.. T. Č. pasakė, kad turi problemų su žmogumi, kurio neįvardijo, ir paprašė O. D. padėti, jei susitikimo su šiuo žmogumi metu kiltų muštynės. O. D. sutiko ir tuo pačiu automobiliu „Crysler“ O. D., T. Č., K. L., „Budulis“ ir ketvirtas vaikinas nuvyko į ( - ) rajoną, sustojo aikštelėje, netoli gyvenamųjų namų. T. Č. pasakė, kad jis eis pasikalbėti su žmogumi, pasakė, kad jei jį, t. y. T. Č., užpultų, O. D., K. L., „Buduliui“ ir ketvirtam vaikinui reikės šokti iš automobilio ir T. Č. fiziškai padėti. Atvažiavus į nurodytą vietą, aikštelėje jau stovėjo tamsios spalvos automobilis „VW Golf“ tamsintais langais. T. Č. išlipo iš mašinos, o iš automobilio „VW Golf“ išlipo O. D. nepažįstamas vaikinas, kuris priėjo prie T. Č.. Su savimi T. Č. jokių įrankių neturėjo. Maždaug po 3 minučių, kai T. Č. be jokių pykčių kalbėjosi su vaikinu, iš to paties automobilio „VW Golf“ išbėgo dar du vaikinai. Vienas iš jų pradėjo šaudyti iš pistoleto T. Č. link. Tuomet O. D., „Budulis“, K. L. ir ketvirtas vaikinas išlipo iš mašinos, pradėjo bėgti T. Č. link. Prieš tai pas T. Č., K. L., „Budulį“ ir ketvirtą vaikiną jokių įrankių O. D. nematė. O. D. automobilyje „Crysler“ stvėrė turistinį kirvuką ir pradėjo bėgti T. Č. link, norėdamas jį apginti. O. D. pribėgo prie vaikino, kuris turėjo pistoletą, sudavė jam kelis kartus kirviu per petį ar koją, o pastarasis iš guminių kulkų pistoleto šovė į O. D.. Kas vyko aplinkui, O. D. nematė. Muštynės tęsėsi 15–20 sekundžių. Paskui kažkuris iš kartu su O. D. atvykusiųjų pakvietė sėstis į mašiną. Tuo metu tie trys vaikinai išsibėgiojo. Ką konkrečiai šių muštynių metu darė T. Č., K. L., „Budulis“ ir ketvirtas vaikinas, O. D. nematė, nes viskas vyko labai greitai. Policijos automobilio O. D. nematė. O. D., T. Č., K. L., „Budulis“ ir ketvirtas vaikinas sėdo į automobilį ir išvažiavo. Po šio įvykio O. D. buvo susitikęs su T. Č., K. L., tačiau apie šį įvykį su jais nesikalbėjo. „Budulio“, ketvirto vaikino ir tų vaikinų, su kuriais vyko muštynės, O. D. daugiau nematė. Dėl savo veiksmų gailisi. Įvykio metu minėtoje aikštelėje, ( - ), aplinkui jokių asmenų, išskyrus O. D., T. Č., K. L., „Budulį“, ketvirtą vaikiną ir vaikinus, su kuriais mušėsi, nebuvo. T. Č. ir K. L. sutiko padėti todėl, kad buvo skolingas 1 800 Lt. Šių parodymų metu M. R. vieną iš užpuolikų įvardijo G., tačiau vėliau patikslino ir patvirtino teisme, jog tai buvo O. D., rankose turėjęs kirvuką (t. 76, b. l. 15–17, 23, 62–63, 77–78). Bylos nagrinėjimo teisme metu O. D. parodė, kad jis sumušant V. J. ir M. R. nedalyvavo ir apie šį įvykį jis nieko nežino, o jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra melagingi, juos davė dėl pareigūno R. J. poveikio, būdamas ištiktas šoko. Po parodymais gali būti ir jo parašas, nes tokius parodymus ryžosi duoti, kad būtų paleistas į laisvę (t. 95, b. l. 94–95; t. 98, b. l. 18). Asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu O. D. atpažino J. B., G. Š., K. L., T. Č., A. Ku. kaip asmenis, apie kuriuos apklausos metu davė parodymus, o R. P. neatpažino (t. 76, b. l. 23–41).

644Apygardos teismas pagrįstai vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tuo labiau kad jie sutampa su nukentėjusiojo M. R. bei liudytojo A. Ku. parodymais.

645Taigi, iš nukentėjusiųjų, liudytojo A. Ku. bei nuteistojo O. D. ikiteisminio tyrime metu duotų parodymų matyti, jog į susitikimo vietą jie visi atvyko T. Č. iniciatyva. Pastarasis paskambino vienam iš nukentėjusiųjų, pakvietė susitikti, paskyrė susitikimo vietą. Ikiteisminio tyrimo metu O. D. nurodė, jog T. Č. paprašė jo padėti, jei kiltų muštynės. A. Ku. teisme nurodė, jog jis žinojo, kad susitikimas organizuojamas turint tikslą „pamokyti“ narkotikų prekeivius, kurie bandė į savo pusę pervilioti T. Č. narkotikų prekeivį. M. R. nurodė, jog T. Č. skambino ir pakvietė jį susitikti ir pasikalbėti dėl kažkokio jo pažįstamo. Nukentėjusieji nurodė, jog jiems atvykus į įvykio vietą ten stovėjo autobusiukas. A. Ku. ir O. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į susitikimo vietą A. Ku., T. Č., K. L., O. D., o A. Ku. parodė, kad ir nuteistasis R. P., vėliau šaudęs „guminuku“, t. y. guminėmis kulkomis šaudančiu pistoletu, vyko T. Č. vairuojamu žaliu autobusu. O. D. taip pat pripažino, kad dalyvavo ir ketvirtas vaikinas, kurio negalėjo įvardyti. BPK 98 straipsnio tvarka prie baudžiamosios bylos buvo pridėta guminė kulka (t. 7, b. l. 87), tai irgi patvirtina liudytojo A. Ku. parodymus dėl R. P. dalyvavimo padarant šį nusikaltimą. Be to, nuteistasis O. D. ikiteisminio tyrimo metu tiriant įvykio aplinkybes nurodė, kad pirmieji smurtauti pradėjo nukentėjusieji, būtent jie šaudė, tačiau teismas pagrįstai patikėjo nukentėjusiųjų V. J., M. R. ir A. Ku. parodymais dėl sužalojimų aplinkybių, nes šie parodymai tarpusavyje sutampa: šautiniai sužalojimai buvo padaryti būtent nukentėjusiesiems, duomenų apie nuteistiesiems padarytus šautinius ar kokius nors kitus sužalojimus – nėra, todėl O. D. aiškinimas vertintinas kaip gynybos, siekiant sušvelninti padėtį, pozicija.

646A. Ku., M. R. nurodė, jog nukentėjusieji į įvykio vietą atvyko, kai jie, t. y. T. Č., K. L., O. D. ir A. Ku. jau buvo vietoje. Nors O. D. nurodė, jog, atvykus į įvykio vietą, nukentėjusieji jau buvo atvykę, tačiau tai nekeičia įvykio aplinkybių dėl smurto naudojimo prieš nukentėjusiuosius.

647Nukentėjusieji ir A. Ku. nurodė, jog nukentėjusieji buvo dviese, O. D. – trise. Apygardos teismas pagrįstai patikėjo nukentėjusiųjų ir liudytojo A. Ku. parodymais, kad trečio asmens nebuvo. Juo labiau kad trečias nukentėjusysis byloje nėra nustatytas, o O. D. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiųjų skaičiaus teismas laikė apsirikimu, nulemtu ilgo laikotarpio, praėjusio po įvykio.

648Nukentėjusiųjų, liudytojo A. Ku. parodymais nustatyta, jog V. J. dūrė peiliu T. Č., o M. R. – K. L.. M. R. nukrito. Iš autobuso išlipo R. P., O. D. ir A. Ku.. Iš O. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bei iš A. Ku., M. R. parodymų matyti, jog O. D. rankose turėjo kirvuką ir juo kelis kartus kirto nukentėjusiajam M. R. ir pataikė į ausį, o vieną kartą nepataikęs nukentėjusiajam sužeidė A. Ku. koją. A. Ku. vienam nukentėjusiųjų trenkė geležine antena į galvą. R. P. iš pistoleto guminiais šratais šovė kelis kartus į nukentėjusįjį, tačiau bent vienas šovinys buvo dujinis, nes nukentėjusysis susiėmė už veido, jam graužė akis, tuo metu K. L. prisijungė prie T. Č. ir, kaip matyti iš nukentėjusiojo V. J. parodymų, kartu mušė nukentėjusįjį. Smurtas prieš nukentėjusiuosius buvo nutrauktas pro šalį važiuojant policijos automobiliui.

649Taip apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog T. Č., K. L., O. D., R. P. nukentėjusiesiems V. J. sunkų sveikatos sutrikdymą ir M. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suvokdami savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai, ir numatė galinčius kilti padarinius. Pagal pirmiau nurodytus nukentėjusiųjų, liudytojo A. Ku. parodymus pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įvykių seką: durtines-pjautines žaizdas padarė K. L., pjautines – O. D., muštinę žaizdą viršugalvyje – A. Ku., šautines – R. P..

650Visi jie šią nusikalstamą veiką padarė būdami šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais, o T. Č. bei K. L. dar ir būdami šio nusikalstamo susivienijimo vieni iš vadovų. Visų jų dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje jau aptartas pirmiau.

651Nuteistasis S. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino esąs kaltas. Jis parodė, jog jokių jam inkriminuojamų nusikaltimų prieš V. J. ir M. R., o dėl jų sumušimo jis tik girdėjo faktą, kad kažkas juos subadė, nes su M. R. ir V. J. jis yra iš to paties rajono – ( - ). M. R. S. R. pažinojo, V. J. gal pažinojo iš matymo, t. y. žinojo, kad toks asmuo rajone yra. S. R. žinojo, kad M. R. užsiima narkotikais. S. R. nuomone, M. R. parodymus davė tam, kad jam būtų sumažinta bausmė. S. R. dėl šito nusikaltimo nekaltas, apie šį nusikaltimą žino iš kalbų. Tuo metu jis K. L. ir T. Č. nepažinojo, su jais susipažino 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje, juos siejo laisvalaikio praleidimas, jis jokiame susivienijime nebuvo.

652Apygardos teismas konstatavo, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. R. buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, todėl jis yra atsakingas ne tik už nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus, kuriuose jis pats tiesiogiai dalyvavo, bet ir už visus nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus, nepriklausomai nuo to, ar jis pats juos darant tiesiogiai dalyvavo, ar ne. Įrodžius kitų nusikalstamo susivienijimo narių dalyvavimą padarant šį nusikaltimą, S. R. taip pat inkriminuotinas nusikaltimas prieš V. J. ir M. R..

653Tai, kad S. R. buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, yra neginčijamai nustatyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais. Visa tai jau aptarta pirmiau, aprašant visų asmenų dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, jog byloje nustatytas S. R. įsitraukimo į nusikalstamo susivienijimo laikas – 2008 m., ir todėl konstatavo, kad S. R., kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, atsako už visus nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus, tarp jų ir nusikalstamą veiką, padarytą prieš nukentėjusiuosius V. J. ir M. R.. Tačiau, kaip minėta pirmiau, S. R. dalyvavimo nusikalstamame susivienijime ir vadovavimo jam pradžios data nustatoma 2008 m. vasara. Taigi jis negali atsakyti už nusikalstamo susivienijimo narių padarytą nusikaltimą prieš M. R. ir V. J., padarytą 2008 m. kovo 10 d., kurį darant jis pats tiesiogiai nedalyvavo. Todėl S. R., tenkinant šią jo apeliacinio skundo dalį, išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

654Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieš nukentėjusiuosius V. J. ir M. R. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, kad G. Š. tiesiogiai dalyvavo darant šiuos nusikaltimus, jis pagrįstai yra išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

655Apygardos teismas nuteistųjų nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus. Teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamą veiką, nurodė, kad 2008 m. kovo 10 d. ( - ) T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku. susitarė panaudodami peilius, metalinę anteną, kirvį ir dujinį pistoletą padaryti V. J. ir M. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiškų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurenciją platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei chuliganiškų paskatų. Taigi, teismas konstatavo, kad minėtų asmenų susitarimas apėmė siekį dviem asmenims padaryti sunkius kūno sužalojimus, o tai atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo to, kad padariniai yra skirtingi: nukentėjusiajam V. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam M. R. – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šią teismo išvadą patvirtina prieš M. R. naudotų priemonių pobūdis – kirvis, peilis, šaunamasis ginklas, metalinė antena, suduotų smūgių skaičius, lokalizacija – galva, šlaunis, žastas, dešinės ausies šautinė žaizda, sėdmenys. Iš to matyti, kad nuteistieji turėjo tikslą kuo stipriau sužaloti nukentėjusįjį M. R., t. y. ir jam, kaip ir nukentėjusiajam V. J., padaryti sunkų kūno sužalojimą. Prieš M. R. nusikalstama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios, nes išsigandę pravažiuojančių policijos pareigūnų ir vengdami sulaikymo, jie pabėgo. Nuteistieji, sąmoningai smogdami peiliais, kirviu, metaline antena, šaudami į nukentėjusiuosius, nors ir nedetalizuodami, į kurią kūno vietą pataikys, savaime suvokė, kad taip kelia grėsmę nukentėjusiųjų sveikatai ir numatė tokių padarinių galimybę, t. y. jie veikė tyčia. Šiuo atveju tai buvo neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Nukentėjusiesiems suduoti smūgiai nebuvo spontaniški, nuteistieji ruošėsi „pamokyti“, t. y. sumušti nukentėjusiuosius.

656Apygardos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų T. Č., K. L., O. D., R. P. nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nurodė, kad jie, darydami nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, jų padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal sunkiausią nukentėjusiesiems padarytą sužalojimą – kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris apima ir M. R. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, nepaisant ganėtinai intensyvaus puolimo, ginklų, priemonių – peilio, kirvio, metalinės antenos, pistoleto – naudojimo. Šios apygardos teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo yra neteisingos, nes kai vienam žmogui padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, o į kito žmogaus sveikatą kėsinamasi, siekiant jį sunkiai sužaloti, veika negali būti vertinama kaip pabaigtas dviejų žmonių sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia veika turi būti kvalifikuojama šiuo konkrečiu atveju pagal BK 135 straipsnio 2 dalį, nes yra kitas šios dalies 8 punkte numatytas požymis – chuliganiškos paskatos, ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą dviem žmonėms.

657Sunkus sveikatos sutrikdymas laikytinas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant susipriešinti su aplinkiniais, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nuteistųjų susitikimas su nukentėjusiaisiais, kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, vyko turint tikslą juos „pamokyti“ dėl narkotikų platinimo. Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. R., liudytojo A. Ku. parodymų, susitikimas buvo organizuojamas turint tikslą „pamokyti“ narkotikų prekeivius, kurie bandė į savo pusę pervilioti T. Č. narkotikų prekeivį. Būtent nuteistasis T. Č. nurodė susitikimo vietą ( - ), šalia bendrabučio. Taigi, įvykio vieta buvo vieša – gatvė, netoli gyvenamųjų namų, ir laikas 18–18.30 val., kai dar pakankamai intensyviai vaikštoma, gyventojai grįžta namo po darbo. Smurto pobūdis, jo intensyvumas taip pat rodo nuteistųjų niekinamą požiūrį tiek į nukentėjusiuosius, tiek į aplinkinius asmenis, norą pažeminti nukentėjusiuosius būtent viešoje vietoje.

658Apygardos teismas taip pat nurodė, jog nukentėjusieji buvo sumušti, siekiant patenkinti ne tik chuliganiškas, bet ir savanaudiškas paskatas. Savanaudiškos paskatos visiems nuteistiesiems buvo nurodytos ir kaltinamajame akte, tačiau jų nusikalstama veika nebuvo papildomai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą nei ikiteisminio tyrimo metu, nei prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą, nei nuosprendyje. Teismas savanaudiškas paskatas pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir tai buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Prokurorų apeliacinio skundo dėl papildomos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą taip pat nėra, o nukentėjusysis V. J. nurodė, kad nuteistieji T. Č., K. L. ir R. P. jam nieko nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas negali keisti kvalifikacijos, nes taip būtų pabloginama nuteistųjų teisinė padėtis. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

659Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, kad nuteistieji T. Č., K. L., R. P., O. D. priklausė nusikalstamam susivienijimui, skirtam narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms platiniti bei kitiems nusikaltimams darymui, o T. Č. ir K. L. ne tik dalyvavo darant nusikaltimą, bet ir buvo nusikalstamo susivienijimo vadovais, todėl ši aptariama nuteistųjų T. Č., K. L., R. P., O. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota su nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį.

660Taigi, nuteistųjų T. Č., K. L., R. P., O. D. nusikalstama veika, iš dalies tenkinant jų bei nuteistojo O. D. gynėjo, o taip pat nukentėjusiojo V. J. apeliacinius skundus, kvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus.

661Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese įgyvendinimas, be kita ko, yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, faktinės bylos ir šios konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nepasikeitė, tik vietoje baigtos tos pačios nusikalstamos veikos konstatuojama, jog tai buvo pasikėsinimas sunkiai sužaloti du asmenis. Nuteistieji viso proceso metu neigė nusikaltę, nepripažino jokių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl tik dėl papildomos nuorodos į BK 22 straipsnio 1 dalį, jų gynybinė pozicija nesikeičia. Dėl tokios jų nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo, nelaikytina, jog tai yra procesinė staigmena ir pažeidžia jų teisę į veiksmingą gynybą. Teisėjų kolegijos manymu šiuo konkrečiu atveju nuteistųjų teisė į gynybą, teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, teisė į teisingą procesą nepažeidžiama.

662Nuteistųjų T. Č., K. L., O. D., R. P. nusikalstamų veiksmų apimtis prieš nukentėjusiuosius V. J. ir M. R. nesikeičia, o keičiasi tik šių veiksmų teisinis vertinamas, todėl net ir pakeitus nusikalstamos veikos kvalifikaciją jiems skirtinos tos pačios trukmės už šią nusikalstamą veiką apygardos paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

663Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje dėl M. R. ir V. J. gydymo metu patirtų išlaidų pareiškė civilinį ieškinį 3 700,49 Lt sumai (t. 7, b. l. 162-168). Teismas šią sumą priteisė solidariai iš nuteistųjų T. Č., R. P., K. L., O. D. ir S. R.. Kadangi S. R. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas, tai minėta pinigų suma 3 700,49 Lt, kas atitinka 1 071,74 Eur, solidariai priteistina iš T. Č., R. P., K. L., O. D..

664Dėl nusikalstamų veikų prieš I. S. ir R. D.

665Apygardos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku., panaudodami smurtą, neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, pagrobė narkotinę medžiagą, o būtent:

6662008 m. lapkričio–gruodžio mėn., apie 11–12 val., garažų masyve, ( - ), asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku. neteisėtai surišo I. S. rankas ir apie valandą minėtame garažų masyve esančiame garaže laikė I. S. nelaisvėje. Vėliau, tą pačią dieną, apie 12 val., prie šio garažų masyvo asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku. sudavė smūgį nenustatytu daiktu R. D. į galvos sritį, užlaužė ir surišo pastarajam rankas, neteisėtai prieš R. D. valią įsodino pastarąjį į T. Č. automobilį „BMW X5“, nelaisvėje kelias valandas nurodytu automobiliu vežiojo po ( - ) esančio miško masyvo, ( - ) mikrorajonuose, bei prie ( - ) pl. esančiame miško masyve pagrobė iš R. D. 2 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), paskui R. D. paleido ( - ).

667Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog G. Š. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo jo vadovas, taip pat kad tiesiogiai dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, todėl jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį yra išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

668Šią nuosprendžio dalį skundžia prokuroras, nurodydamas, kad už šių nusikaltimų padarymą kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iš jo vadovų, turi atsakyti ir išteisintasis G. Š., taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R., R. P. neigia kaltę dėl šių nusikalstamų veikų ir prašo išteisinti.

669Dėl šios dalies prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, nuteistųjų T. Č. ir R. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistųjų K. L. ir S. R. tenkinami visiškai.

670Teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovui T. Č., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, panaudodami smurtą, neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, pavogė narkotinę medžiagą, o būtent:

6712008 m. lapkričio–gruodžio mėn., apie 11–12 val., garažų masyve, ( - ), asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku. neteisėtai surišo I. S. rankas ir apie valandą minėtame garažų masyve esančiame garaže laikė I. S. nelaisvėje. Vėliau, tą pačią dieną, apie 12 val., prie šio garažų masyvo asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., R. P. ir A. Ku. sudavė smūgį nenustatytu daiktu R. D. į galvos sritį, užlaužė ir surišo pastarajam rankas, neteisėtai prieš R. D. valią įsodino pastarąjį į T. Č. automobilį „BMW X5“, nelaisvėje kelias valandas nurodytu automobiliu vežiojo ( - ) esančiame miško masyve, ( - ) mikrorajonuose, prie ( - ) esančiame miško masyve pavogė iš R. D. 2 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), paskui R. D. paleido ( - ).

672G. Š. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo kaltas neprisipažino ir parodė, jog jis apie šį įvykį nieko nežino, nieko negirdėjo, niekur nedalyvavo, jokių nurodymų nedavė, su niekuo nekalbėjo apie jokius nusikaltimus. R. D. pasakė, kad G. Š. nėra matęs, kad pirmą kartą jį mato teisme. Nė vienas liudytojas ir nukentėjusysis nepasakė, kad G. Š. kažką kažkam darė.

673Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieš nukentėjusiuosius R. D. ir I. S. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo darant šiuos nusikaltimus, o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai yra išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

674Nuteistieji T. Č., K. L., S. R. ir R. P. kaltais dėl šių nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino, teigdami, kad apie R. D. ir I. S. sumušimą, pastarojo laikymą garaže ir apie R. D. įsodinimą į T. Č. automobilį, vežiojimą bei apie kanapes nieko nežino. Nors jie neprisipažino esantys kalti, tačiau T. Č., R. P. kaltė įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

675Nukentėjusysis I. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad maždaug prieš dvejus–trejus metus garaže remontavo automobilį, kai atėjo trys ar keturi jam nepažįstami asmenys, ieškodami R. D.. I. S. atsakė, kad jo nėra, ir pasisiūlė paskambinti R. D. ir jį pakviesti. Vyrai paprašė nesakyti, kad jie yra garaže. Atėjus Ramūnui, garažo durys buvo uždarytos, R. D. pasibeldė, atidarė duris ir tuo metu visi išbėgo iš garažo, o I. S. liko garaže. Belaukiant, kol ateis R. D., I. S. buvo surištos rankos, bet kas surišo – nepamena. Jis surištomis rankomis stovėjo kampe, veidu į kampą, todėl veidų neprisimena, buvo tamsoka, vyrai buvo su kapišonais. I. S. nežino, ko konkrečiai jie norėjo iš R. D., jam nesakė. Taip pat jis nematė, kas vyko išbėgus iš garažo. Taip pat nematė, kaip R. D. buvo sulaikytas ir išvežtas, nes jis iš garažo pasižiūrėti, kas vyksta už durų, išėjęs nebuvo. Virš garažų gatvėje buvo šūviai, tačiau kiek – nepamena (t. 95, b. l. 73–77). Analogiškus parodymus I. S. buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 97–98).

676Iš nukentėjusiojo R. D. parodymų apygardos teisme matyti, kad 2008 m. pabaigoje jis atėjo į požeminį garažą, esantį šalia namų, kurį jis nuomojosi ir kuriame tuo metu mašinas remontavo I. S.. Iš garažo iššoko 4 nepažįstami žmonės, kuriuos jis matė pirmą kartą. R. D. pradėjo bėgti, o jie pradėjo jį gaudyti. R. D., išbėgęs iš garažų, perbėgo gatvę, bet jį apšaudė guminėmis kulkomis ir pagavo. Iš nugaros kažkuris R. D. lazda trenkė į galvą, surišo rankas, įsodino į tamsios spalvos „BMW X5“, ant užpakalinės sėdynės, išvežė į mišką ( - ). Miške du liko prie mašinos, o su vienu R. D. nuėjo atokiau nuo automobilio. Pokalbis buvo apie kanapes, apie tai, jog kažkur jis pirko kanapes. Tuo metu R. D. rūkydavo kanapes. Užpuolusieji, matyt, pagalvojo, kad jis prekiauja, todėl ir išsiaiškinti išsivežė jį į mišką. Jokio smurto miške nebuvo, tik pašnekesys, jam tik grasino. Jau vežant į mišką buvo grasinama. R. D. sakė, kad nepardavinėja, įsigyja tik savo reikmėms. Užpuolusieji reikalavo, jog jei jis pardavinėja, tai turi pardavinėti jų kanapes. R. D. nesutiko platinti jų narkotikų. Tuo metu jis prie savęs piniginėje turėjo 2–3 gramus kanapių. Kažkuris patikrino R. D. kišenes, piniginę ir kanapes išmetė, sakydamas, kad jei reikia, atvažiuosi ir susirasi. Ar kiti trys matė, kad vienas paėmė piniginę, R. D. nežino. Paimtas buvo ir telefonas, tačiau jis vėliau buvo grąžintas. Pinigai nebuvo paimti, nes buvo atskiroje kišenėje. Vienas iš užpuolikų ant rankos turėjo kažkokio ornamento tatuiruotę. Vienas iš užpuolikų buvo J., dar vieno vardas buvo T., kuris važiuojant buvo prie vairo. Kitų nepamena. Paskui R. D. atvežė už Buivydiškių prie tvenkinių ir paleido. Nukentėjusysis nematė, kas jį mušė, trenkė lazda, kas šaudė į jį, iš kokio ginklo. Visi veiksmai visų keturių asmenų buvo atliekami bendrai. Stiprių sužalojimų nebuvo, į medikus nesikreipė (t. 95, b. l. 65–73). Nukentėjusysis R. D. visiškai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 103–105), kur jis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme. Iš asmenų parodymo pagal nuotraukas protokolų matyti, kad nukentėjusysis atpažino J. B., T. Č., R. P. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (t. 6, b. l. 107–109, 110–112, 116–118). Šiais nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie patvirtinami ir liudytojo A. Ku., tiesiogiai dalyvavusio darant nusikaltimus, parodymais.

677Liudytojas A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodė, kad 2008 ar 2009 m. žiemą reikėjo iš ( - ) sugauti vieną platintoją iš kitos gaujos. A. Ku., J. B., R. P. ir T. Č. nuvažiavo į ( - ) s, nes T. Č. ar J. žinojo to asmens buvimo vietą, t. y. kad jis ateidavo į garažą. Atvažiavus garaže buvo kažkoks darbininkas, kuris tvarkė mašinas. T. ar J. paprašė darbininko, kad jis paskambintų tam prekeiviui, kad priviliotų ir jis ateitų į garažą. Darbininkas sutiko, paskambino ir po dešimt minučių reikiamas žmogus atėjo. Darbininkui A. Ku. surišo rankas, šio žmogaus niekas nemušė. Prie įėjimo pirmas buvo J., paskui T., A. Ku. ir R. P.. Kai atėjęs žmogus mėgino atidaryti duris, jį J. pamėgino sugriebti, bet jis išsprūdo iš rankų ir mėgino pabėgti. Bėgo gal 200 metrų, jį vijosi ir, perbėgus gatvę, pagavo. Bėgant kelis kartus J. šovė iš „guminuko“ – guminėmis kulkomis šaudančio pistoleto, į nugaros pusę. Pagavus tą žmogų A. Ku. jį apkabino ir trenkė vieną smūgį į galvą. Daugiau smurto prieš jį nebuvo, jis buvo nuvestas į garažą ir po kažkiek laiko buvo pervestas į mašiną, pasodintas ant užpakalinės sėdynės. Kai vyko gaudynės, „guminuką“ turėjo ir T. Č., bet panaudojo tik J.. T. Č. tik mėgino šauti, bet užstrigo gaidukas ir jam neiššovė. Pagautam žmogui A. Ku. ir R. P. surišo rankas, pasodino ant užpakalinės sėdynės ir patys atsisėdo iš šonų, T. buvo priekinėje sėdynėje prie vairo, o J. – keleivio sėdynėje. Tada visi nuvažiavo į mišką. Miške išlaipino sugautą asmenį, T. su J. nuėjo šnekėtis su juo atokiau. Pasikalbėję 10 minučių, grįžo visi trys prie mašinos. T. ar J. liepė atrišti rankas. Sulaikytasis turėjo „tašytę“ ir ji buvo patikrinta, buvo paimtas telefonas, taip pat „tašytėje“ buvo rasta „žolės“ – kanapių. R. P. norėjo ją paimti, bet T. Č. pasakė, kad nereikia „šviestis“, „vdrug“ policija sustabdys, todėl išmetė miške. Žmogui buvo atiduotas telefonas, kad jisai susiskambintų su savo draugais ir pasakytų, kad su jais nori susitikti J. A. Ku. nežino, su kuo konkrečiai buvo norima susitikti, bet toks susitikimas įvyko. Paskui sugautasis vyras buvo paleistas. J. pokalbio su tais asmenimis turinio A. Ku. negirdėjo, nes sėdėjo mašinoje, tačiau žino, jog tai buvo dėl pinigų. Visas šis įvykis buvo susijęs su narkotikais. Sugautasis žmogus buvo iš kitos grupuotės, tačiau nežino, iš kokios (t. 97, b. l. 107–111).

678Taigi, iš R. D., A. Ku. parodymų matyti, jog R. D., stengdamasis išvengti sulaikymo, bėgo, į jo pusę buvo šaudoma, jis buvo sulaikytas. R. D. nurodė, jog iš guminių kulkų buvo pataikyta į sėdmenis. Byloje nėra objektyvių įrodymų apie R. D. padarytus sužalojimus, jis į medikus nesikreipė, tačiau nėra pagrindo abejoti parodymais, jog prieš jį buvo naudojamas smurtas, šaudoma, suduota į galvą, surištos rankos, prievarta įsodintas į automobilį, nes tas aplinkybes patvirtino ne tik R. D., bet ir liudytojas A. Ku.. Tai, kad R. D. ir visiems keturiems vyrams išbėgus iš garažo buvo šaudoma, patvirtino ir garaže surištas likęs nukentėjusysis I. S..

679Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo A. Ku. parodymais nėra pagrindo, nes jų parodymai sutampa, yra nuoseklūs, patvirtinami ir nukentėjusiojo I. S. parodymais. Taip nustatyta, jog darant šiuos nusikaltimus kartu su liudytoju A. Ku. tiesiogiai dalyvavo asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, T. Č. ir R. P..

680Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. Ku., R. P. ir T. Č. kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvažiavimas į garažus, I. S. surišimas, R. D. sugavimas gatvėje, rankų užlaužimas, surišimas, vežimas jo į mišką buvo susijęs su narkotikų „verslu“, t. y. jų platinimu. Visais šiais veiksmais buvo siekiama palenkti R. D., kad pastarasis platintų „Lapinų“ nusikalstamo susivienijimo platinamas narkotines ir psichotropines medžiagas.

681Atsakomybė pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Numatytos veikos: smurto panaudojimas, pavojaus sukėlimas nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba nukentėjusio asmens laikymas nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, yra alternatyvios, veiksmams kvalifikuoti pakanka bent vienos iš šiame straipsnyje nurodytos veikos. Neteisėtas laisvės atėmimas – neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas, jį pagrobiant, sulaikant, uždarant arba laikant apibrėžtoje vietoje prieš jo valią.

682Iš nukentėjusiųjų R. D. ir I. S. bei liudytojo A. Ku. parodymų matyti, jog nukentėjusysis I. S. buvo surištas garaže, o nukentėjusysis R. D. bėgo, prieš jį buvo panaudotas smurtas: suduota į galvą, į jį buvo šaudoma. Jis surištomis rankomis, prievarta buvo įsodintas į automobilį ir nuteistųjų T. Č., R. P. bei kitų dviejų asmenų nuvežtas į mišką, kur jam buvo grasinama ir reikalaujama prekiauti nusikalstamo susivienijimo platinamomis narkotinėmis medžiagomis. R. D. buvo paleistas tą pačią dieną, o I. S. išsilaisvino – atsirišo rankas po to, kai buvo sugautas ir išvežtas R. D..

683Taigi, nukentėjusysis I. S. prieš jo valią buvo surištas ir paliktas garaže, o nuketėjusysis R. D. ne savo valia, o nuteistųjų nuožiūra buvo surištas ir vežiojamas į ( - ) s pusėje esančius miškus, po ( - ) ir kt. Taip nuteistųjų veiksmais buvo neteisėtai atimta nukentėjusiesiems laisvė, panaudojant smurtą.

684Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, kad nuteistieji buvo susibūrę į nusikalstamą susivienijimą, skirtą iš esmės narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybai bei kitiems nusikaltimams daryti, todėl ši aptariama jų nusikalstama veika vertintina kaip veika, padaryta veikiant viena iš bendrininkavimo formų – nusikalstamame susivienijime, su nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį. Nusikaltimai prieš nukentėjusiuosius I. S. ir R. D. tiesiogiai buvo susijęs su šio nusikalstamo susivienijimo pagrindiniu tikslu – prekyba narkotikais, o šiame dėl šių nusikalstamų veikų nustatyta, kad T. Č., kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, o R. P., kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, siekė paveikti nukentėjusįjį R. D., kad šis prekiautų jų parduodamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

685Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog R. P. ir T. Č., panaudodami smurtą, tiesiogiai neteisėtai atėmė žmonėms laisvę ir jų nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį.

686Taip pat apygardos teismas konstatavo, kad nuteistieji T. Č. ir R. P., taip pat ir liudytojas A. Ku. bei asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, prie ( - ). esančiame miško masyve panaudodami fizinį smurtą pagrobė iš R. D. 2 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Iš tiesų iš R. D. ir A. Ku. parodymų matyti, jog iš R. D. buvo paimta, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2 gramai narkotinės medžiagos – kanapių. Pasak liudytojo A. Ku., R. P. norėjo kanapes pasiimti, bet T. Č. paprieštaravo, nurodydamas, kad nereikia „šviestis“, o jei policija sustabdys.

687Teismas taip pat konstatavo, jog kanapės buvo išmestos miške, o tai rodo, jog jomis nuteistieji disponavo savo nuožiūra, o narkotines medžiagas užvaldant buvo naudotas fizinis smurtas, nes jis jėga, prieš tai į jį šaudant, buvo atvežtas į mišką, ten apieškoti jo daiktai. Tačiau iš nukentėjusiojo R. D. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, jog joks smurtas paimant iš jo kanapes nebuvo naudotas. Jis nurodė, kad ( - ) miške jokio smurto nebuvo naudota, buvo tik pašnekesys (t. 95, b. l. 66). Tiek iš šio nukentėjusiojo, tiek iš liudytojo A. Ku. parodymų matyti, jog visi smurtiniai veiksmai buvo atlikti neteisėtai atimant nukentėjusiajam laisvę, siekiant paveikti nukentėjusįjį, kad šis prekiautų jų parduodamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Taigi, apygardos teismo išvada, jog smurtas buvo panaudotas užvaldant narkotines medžiagas, yra nepagrįsta, todėl negalima konstatuoti, jog narkotinė medžiaga buvo pagrobta, panaudojant fizinį smurtą.

688BK 263 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kas pavogė, užvaldė apgaule (sukčiavimas) arba pasisavino jam patikėtas ar jo žinioje buvusias narkotines ar psichotropines medžiagas. Apygardos teismas nurodė, kad nuteistieji T. Č., R. P. paėmė iš nukentėjusiojo R. D. jo piniginėje rastas kanapes ir jas išmetė, ir konstatavo, kad taip jie buvo užvaldę kanapes ir jomis disponavo savo nuožiūra. Ta aplinkybė, kad nuteistieji pavogtu turtu patys nesinaudojo, šiuo atveju veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad jie turtą buvo užvaldę ir turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra. Taigi, nesant jų veiką kvalifikuojančio požymio – fizinio smurto panaudojimo – darytina išvada, jog nuteistieji iš R. D. narkotinę medžiagą – kanapes – atvirai pavogė. Šiuo konkrečiu atveju narkotinės medžiagos paėmimas iš nukentėjusiojo R. D. sutapo su jos pasisavinimu, nes nuo to momento kaltininkai turėjo realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti ja savo nuožiūra: parduoti, atiduoti kitiems asmenims, patiems sunaudoti ar net išmesti, o tai nuteistieji ir padarė.

689Taigi ši nusikalstama nuteistųjų T. Č. ir R. P. veika kvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį. Nuteistieji viso proceso metu neigė nusikaltę, nepripažino jokių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, keičiant jiems nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes iš „pagrobė“ į „pavogė“, taip pat dėl pasikeitusios veikos kvalifikavimo jų gynybinė pozicija nesikeičia. Dėl tokios jų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pakeitimo nelaikytina, jog tai procesinė staigmena ir pažeidžia jų teisę į veiksmingą gynybą. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju nuteistųjų teisė į gynybą, teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, teisė į teisingą procesą nepažeidžiama.

690T. Č. ir R. P. iš naujo skirtinos bausmės už šio nusikaltimo padarymą. Jiems, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos sunkumą, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatoma artima sankcijos vidurkiui – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

691Nuteistieji K. L. ir S. R. patys tiesiogiai nedalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Šie nuteistieji, kaip aptarta pirmiau, buvo vieni iš nusikalstamo susivienijimo vadovų. Vien dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jie atsako už visus nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus.

692BK 26 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal šio kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai. Pirmosios instancijos teismas, kaip galima spręsti pagal nuosprendžio turinį, konstatavo, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai visais atvejais traktuojami ne vien kaip nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnyje, bet ir kaip visų kitų padarytų nusikalstamų veikų vykdytojai, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų konkretaus vaidmens. Toks BK 26 straipsnio 5 dalies aiškinimas neatitinka nei šios dalies teksto prasmės, nei teismų praktikos (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-55-202/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016), pagal kurią pripažinus nusikalstamo susivienijimo dalyvius BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo vykdytojais paliekama galimybė kvalifikuoti kitas jų padarytas nusikalstamas veikas individualizuotai, atsižvelgiant ir į BK 24 straipsnio nuostatas. Todėl būtina nustatyti K. L. ir S. R. konkrečius veiksmus, atliekant minėtas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pats konstatavo, kad jų veiksmai pasireiškė tik vadovavimu nusikalstamam susivienijimui, o ne šių konkrečių nusikalstamų veikų organizavimu, dalyvavimu juos padarant.

693Taigi, S. R. ir K. L., tenkinant jų šias apeliacinių skundų dalis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, išteisinami, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

694Dėl M. J. turto prievartavimo

695Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. prievartavo svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, atimdamas asmeniui laisvę, t. y. 2008–2009 metais, dienos metu, prie namo ( - ), S. R. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas plėsti nusikalstamo susivienijimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas fiziniu susidorojimu, daiktais, panašiais į pistoletus, ir panaudodamas fizinį smurtą – laikydamas M. J. už rankų, prieš nukentėjusiojo valią įsodino pastarąjį į automobilį „BMW X5“, atimdamas nukentėjusiajam laisvę, nurodytu automobiliu nugabeno M. J. į ( - ), kur ne mažiau kaip vieną valandą neteisėtai laikė nukentėjusįjį nelaisvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. J. atiduoti 4 000 Lt, neteisėtai pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš M. J. fizinį smurtą.

696Teismas konstatavo, kad G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje neįrodytas, jam nusikaltimas numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, todėl byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

697Šią nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, nurodydami, kad už šio nusikaltimo padarymą kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iš jo vadovų, turi atsakyti ir išteisintasis G. Š., taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R. neigia kaltę dėl šios nusikalstamos veikos ir prašė išteisinti.

698Dėl šios dalies prokurorų ir nuteistojo S. R. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistųjų T. Č. ir K. L. apeliaciniai skundai tenkinami.

699Teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo vienas iš vadovų S. R. prievartavo svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, atimdamas asmeniui laisvę, t. y. 2008 m. vasaros–2009 m. vasaros, dienos metu, prie namo ( - ), S. R. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas plėsti nusikalstamo susivienijimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas fiziniu susidorojimu, daiktais, panašiais į pistoletus, ir panaudodamas fizinį smurtą – laikydamas M. J. už rankų, prieš nukentėjusiojo valią įsodino pastarąjį į automobilį „BMW X5“, atimdamas nukentėjusiajam laisvę, nurodytu automobiliu nugabeno M. J. į ( - ), kur ne mažiau kaip vieną valandą neteisėtai laikė nukentėjusįjį nelaisvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. J. atiduoti 4 000 Lt, neteisėtai pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš M. J. fizinį smurtą.

700G. Š. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltas neprisipažino ir parodė, jog jis apie šį įvykį nieko nežino, nieko negirdėjo, niekur nedalyvavo, jokių nurodymų dėl sumušimo nedavė. Tai patvirtino ir nuteistasis S. R..

701Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieš nukentėjusiuosius M. J. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai yra išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

702Nuteistasis T. Č. neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog jis nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, kai buvo rengiamas nusikalstamo susivienijimo veiklos planas dėl M. J.. Jis nieko nežino apie tai, kad S. R. laikė nukentėjusįjį automobilyje ir išvežė į mišką su kitais nenustatytais asmenimis. S. R. nėra jam pasakojęs apie M. J..

703Nuteistasis K. L. kaltas neprisipažino ir parodė, jog apie M. J., kuris buvo įsodintas į BMW ir po to mušamas miške, jis nieko nežino, niekam jokių nurodymų dėl to nedavė ir pats niekur nedalyvavo.

704Minėti nuteistieji savo kaltę neigia ir apeliaciniuose skunduose.

705Apygardos teismas, pripažindamas T. Č. ir K. L. kaltais dėl šios nusikalstamos veikos, nurodė, kad „nors ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų apie tai, kad nusikaltimo vietoje nusikaltimo darymo metu kartu su S. R. buvo T. Č. ir K. L., tačiau iš byloje apklaustų kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamuosius T. Č., K. L. ir S. R. siejo itin artimi ir glaudūs ryšiai, aukštesnį rangą užimančių narių ryšiai būdavo palaikomi nuolatos tiek telefonu, tiek tiesiogiai susitinkant. Išanalizavus byloje apklaustų liudytojų ir kaltinamųjų paminėtus daugkartinius patirto ar panaudoto smurto atvejus, apie asmenims „pakabinamas skolas“, o visą bylos medžiagą vertinant ne atsietai, o kaip visą visumą, darytina išvada, kad nusikalstamo susivienijimo vadovų – K. L., T. Č. veikla, suburiant ir dalyvaujant tokio pobūdžio nusikalstame susivienijime, apima jų tyčią be teisėto pagrindo prievartauti turtą ir iš M. J.... teismas, vertindamas įrodymus dėl jų bendrininkavimo prieš šį nukentėjusįjį, atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis ir aplinkybėmis nustatyta, kad K. L. ir T. Č. nusikalstamame susivienijime dalyvavo ir kaip šio susivienijimo vadovai, todėl jiems pagrįstai yra inkriminuojami ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai, tiesiogiai jiems nedalyvaujant.“

706Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad nuteistieji T. Č. ir K. L. nedalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką nei kaip tiesioginiai vykdytojai, nei kaip bendrininkai – kurstytojai, padėjėjai ar šios konkrečios nusikalstamos veikos organizatoriai. Jų kaltę teismas preziumavo tik iš to, kad jie buvo nusikalstamo susivienijimo vadovai. Taigi, kaip jau aptarta pirmiau, nenustačius T. Č. ir K. L. konkrečių veiksmų padarant minėtą nusikalstamą veiką, jie, tenkinant šias apeliacinių skundų dalis, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį išteisinami, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

707Nuteistasis S. R. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad jis nieko nėra tempęs į mašiną, išskyrus atvejį ( - ). Šio nusikaltimo nepadarė, M. J. nepažįsta, mano, jog nukentėjusysis tokius parodymus davė siekdamas pats išvengti atsakomybės. Tačiau jo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais.

708Atsakomybė pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti, jei prievartaujant turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos.

709Iš nukentėjusiojo M. J. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog galimai 2008 ar 2009 metais, pavasarį ar vasarą, jam į mobiliojo ryšio numerį paskambino nepažįstamas vaikinas, kuris piktai pasiūlė susitikti ir pasišnekėti, kokiu tikslu, neaiškino. M. J. įtarė kažką negero, atsisakė susitikti ir pradėjo slapstytis. Vėliau M. J. sužinojo, jog pašnekovas buvo vaikinas, vardu S., pavardės nežino. Po kelių dienų jis ėjo prie savo namų ir pastebėjo prie namo stovintį sidabrinės spalvos automobilį „BMW X5“, kuriame buvo S. ir dar trys nepažįstami vaikinai. Visus juos, tarp jų ir S., kuris sėdėjo prie vairo, matė pirmą kartą. Kai M. J. ėjo pro automobilį, pro šio automobilio užpakalines dureles išlipo du vaikinai, kurie paėmė M. J. už rankų ir įsodino į automobilį „BMW X5“, ant užpakalinės sėdynės, o patys atsisėdo iš šonų. Iš šonų sėdėję vaikinai išsitraukė pistoletus, atėmė mobiliojo ryšio telefoną, liepė sėdėti ir tylėti. Vienas iš vaikinų ranka nulenkė M. J. galvą, todėl tų trijų vaikinų požymių neįsidėmėjo. Visiems buvo maždaug po 22 metus. Vykstant automobiliu į mišką, vaikinai plastmasiniu raišteliu surišo M. J. rankas už nugaros. Po to vaikinai nuvežė jį į( - ) mišką, ten laikė M. J. apie valandą. Miške iš pradžių S. ir kiti pasakė, kad M. J. yra skolingas jiems 4 000 Lt, tačiau už ką, nieko neaiškino. Prieš tai S. ir vaikinų M. J. nepažinojo, todėl nesuprato, už ką reikalaujami pinigai, tik suprato, kad S. su tais vaikinais be jokio pagrindo norėjo M. J. „užkabinti“ neva esančią skolą, be to, jie sakė, kad jei nori likti gyvas, turi atiduoti jiems šią pinigų sumą. M. J. aiškino, kad tokios pinigų sumos neturi. M. J. mano, jog S. su vaikinais žinojo, jog M. J. perka „žolę“, galėjo manyti, kad jis platina narkotikus, ir dėl šios priežasties be jokio pagrindo reikalauti iš jo pinigų. Miške S. su vaikinais parvertė M. J. ant žemės, sudavė į įvairias kūno dalis – galvą, kūną – ne mažiau kaip po 20 smūgių rankomis ir kojomis. Tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negali, nes jų buvo nemažai. S. ar vaikinai pasakė, kad jei M. J. neturi pinigų, turės platinti jų „žolę“. M. J. sutiko platinti S. „žolę“, nes bijojo, kad toliau bus mušamas. Po to visą kruviną ir sumuštą M. J. S. su vaikinais nuvežė ir paleido netoli jo namų, aiškino, kad dabar jau bus jų draugas. Tik važiuojant atgal, namų link, nuėmė M. J. nuo rankų plastmasinį raištelį. Po to M. J. pasislėpė ir slapstėsi nuo S. maždaug 3 mėnesius. Per šį laikotarpį iš draugų girdėjo, jog S. jo nuolatos ieško. Dėl minėtų sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė, nors apie savaitę nuo sumušimų skaudėjo galvą, visą kūną. Galiausiai neištvėręs slapstytis, nors S. bijojo, pats paskambino S., kadangi dar pirmo susitikimo metu S. davė savo telefono numerį. Po šio skambučio su S. susitiko prie parduotuvės „Rimi“, ( - ). Į susitikimą S. vienas atvažiavo tuo pačiu automobiliu „BMW X5“. Šio susitikimo metu S. pasakė, kad M. J. „dirbs ant jo“, t. y. prekiaus jo parduodama „žole“, pasakė, kad artimiausiu metu perduos jam parduoti „žolės“, paaiškino, jog parodys vietą, kurioje bus palikti narkotikai. Tą pačią dieną S. nuvežė M. J. į N. už degalinės, Burbiškių miško, ir parodė medį, prie kurio bus palikta „žolė“. S. pasakė, kad už gramą „žolės“ M. J. turės atiduoti jam po 23 Lt, paaiškino, kad apie paliktus narkotikus po kelių dienų praneš SMS žinute. S liepė M. J. su juo bendrauti tik SMS žinutėmis, jie sutarė, jog narkotikų platinimo reikalais susitikinės tik prie parduotuvės „Rimi“, esančios šalia M. J. namų. Realiai M. J. pardavinėti narkotikų neplanavo, o su S. žodžiais sutiko, nes jo bijojo. Po kelių dienų S. atsiuntė M. J. SMS žinutę apie paliktą „žolę“. M. J. vienas nuvyko į nurodytą vietą Burbiškėse, kur S. nurodytoje vietoje paėmė „žolę“, kuri buvo supakuota į permatomą celofaninį maišelį. Šios „žolės“ nepardavinėjo, nenorėjo daryti nusikaltimo, bet surinko 600 Lt tam, kad S. nuo jo atstotų. Po kelių dienų su S. susitiko prie tos pačios parduotuvės „Rimi“, kur S. pasakė, kad perdavė M. J. 200 gramų „žolės“. Už ją M. J. turėjo atiduoti po 23 Lt už vieną gramą „žolės“. Susitikimo metu M. J. perdavė S. 600 Lt, manydamas, kad S. nuo jo atstos, daugiau nebaus ir paliks ramybėje. M. J., paėmęs „žolę“, ją pasvėrė. Iš tikro ten buvo apie 200 gramų. Į teisėsaugos įstaigas dėl S. nesikreipė, nes buvo S. prigąsdintas. Po 4 ar 5 dienų prie parduotuvės „Rimi“ susitiko su S., kuriam davė dar 300 Lt. Tačiau S. pradėjo priekaištauti, grasinti, kad vėl jį suspardys, jei nebus daugiau pinigų. Po šio susitikimo visur, kur tik galėjo, pasiskolino dar 1 000 Lt, kuriuos praėjus savaitei nuo paskutinio susitikimo prie parduotuvės „Rimi“ vėl atidavė S. Vėliau pradėjo vėl slapstytis, nes matė, jog neturi jokios išeities, suprato, kad nepriklausomai nuo to, ar pardavinės S. „žolę“, vis tiek reikės nuolat skolintis pinigų ir juos atiduoti S. Minėtą „žolę“ M. J. visą šį laikotarpį laikė pas save namuose, kur ją surado motina ir išmetė į klozetą. M. J. vėliau paaiškino savo motinai bendrais bruožais apie susidariusią situaciją. Vėl slapstėsi nuo S., gal du mėnesius nebuvo išėjęs iš namų, nes bijojo S., o po kelių mėnesių iš žiniasklaidos sužinojo apie S. sulaikymą. Dėl to, kad S. ir minėti vaikinai sumušė, be jokio pagrindo paėmė pinigus, M. J. buvo padaryta fizinė, psichinė, turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos ieškinio nereiškia. Jis taip pat nurodė, jog S. galėtų atpažinti, o atpažinimą pageidauja daryti iš nuotraukų, nes su S. susitikti nenori, nes jo bijo (t. 6, b. l. 90–92). Nukentėjusiajam M. J. įstatymo nustatyta tvarka pateikus atpažinti 4 fotonuotraukas, iš kurių 4 numeriu pažymėta buvo S. R. nuotrauka. M. J. jį atpažino kaip asmenį, vardu S., apie kurį jis davė parodymus (t. 6, b. l. 94–96).

710Pirmosios instancijos teisme jis nepatvirtino, kad atpažino S. R., nurodė, jog jis parodymų atpažinti metu sakęs, jog „nelabai panašus“, o jo parodymai policijoje buvo išgauti netinkamomis priemonėmis. Bet kartu, teisme garsinant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos visiškai patvirtino (t. 92, b. l. 102–109).

711Apygardos teisme tam, kad patikrintų nukentėjusiojo M. J. nurodomą aplinkybę, jog jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo išgauti netinkamomis priemonėmis, kaip liudytojai buvo apklausti apklausą bei asmens parodymą atpažinti pagal nuotraukas vykdę prokuroras G. N. ir vyr. tyrėjas R. J..

712Iš liudytojo vyr. tyrėjo R. J. parodymų matyti, kad jis atsimena liudytoją M. J., kurį už prekybą narkotikais sulaikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Narkotikų kontrolės skyrius. M. J. pareigūnams papasakojo, kad pažįsta S. R., jo aplinką. Tada policijos pareigūnas organizavo M. J. apklausą pas prokurorą G. N. ir toje apklausoje dalyvavo. Per apklausą apklausiamasis kelis kartus akcentavo tai, kad jis bijo. Tuo metu S. R. jau buvo sulaikytas, bet jis minėjo, kad kiti nariai yra laisvėje ir kad su juo gali susidoroti. R. J. dalyvavo procesiniame veiksme, kai M. J. buvo rodomos nuotraukos atpažinti. Veiksmas vyko prokuroro G. N. kabinete. M. J. buvo pateiktos fotolentelės, kuriose jis parodė atpažįstamus asmenis, nurodė pastarųjų ryšį su juo (t. 115, b. l. 177–178).

713Liudytojas prokuroras G. N. paneigė M. J. parodymus dėl psichologinio spaudimo, nurodė, kad liudytojas davė parodymus, kaip S. R. su kitais asmenimis išvežė šį liudytoją į mišką, ten prieš jį panaudojo fizinį smurtą, kad S. R. iš šio liudytojo reikalavo pinigų ir kokiomis aplinkybėmis S. R. perdavė liudytojui kanapes. Prieš apklausą liudytojas buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, jis pasirašė, davė parodymus, susipažino su protokolu, kiek pamena, pažymėjo, kad jo parodymai buvo užfiksuoti teisingai. Parodymas atpažinti buvo toks, koks užfiksuotas atpažinimo protokole. Liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, liudytojui buvo pateiktos 4 nuotraukos, tarp šių nuotraukų buvo pateikta ir S. R. nuotrauka. S. R. asmens duomenys, prieš pateikiant nuotraukas, skelbiami nebuvo. Liudytojas atpažino S. R. ir atpažinimo protokole apie jį pasisakė. Surašius protokolą, liudytojas susipažino su protokolu ir jį pasirašė. Abejonių, kad ten ne S. R., liudytojas neišsakė. Jei būtų abejonių, jos būtų fiksuojamos atpažinimo protokole. Šis liudytojas buvo labai išsigandęs. Pradžioje prieš apklausą liudytojas vos neverkė, aiškino, kad bijo duoti parodymus, kadangi žino, kad S. gali su juo fiziškai susidoroti, bet vėliau liudytojas nusiramino ir davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes (t. 115, b. l. 172–173).

714Esant šiems liudytojų parodymams, apygardos teismas, vertindamas nukentėjusiojo M. J. parodymus teisme, pagrįstai jo parodymų teisme dalį, kuria jis nepatvirtina, jog atpažino S. R., vertino kritiškai, kaip duotą dėl baimės, vengiant atvirai liudyti prieš smurtiniais ir kitais nusikaltimais kaltinamus asmenis, taip pat atsižvelgė, jog S. R. išvaizda yra pasikeitusi: nuotraukoje ilgais plaukais, teisme – itin trumpais, palyginti su nuotrauka – sulysęs. Be to, nukentėjusysis dėl neteisėto poveikio darymo duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu į policijos įstaigą ar prokuratūrą nesikreipė.

715Taigi, iš nukentėjusiojo M. J. parodymų matyti, jog S. R. ilgą laiką (keletą mėnesių) persekiojo M. J., siekdamas jį paveikti taip, kad pastarasis prekiautų narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. S. R., sutikęs M. J., kartu su keliais kitais nenustatytais asmenimis, prieš jį panaudojo fizinę jėgą, įkišo į automobilį, grasino daiktais, panašiais į pistoletus, surišo rankas, vežė į mišką. Tai, jog būtent S. R. prieš nukentėjusįjį atliko neteisėtus veiksmus, abejonių nėra, nes nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tvirtai atpažino pastarąjį. Aplinkybė, jog nenustatyti kiti trys asmenys, buvę kartu su S. R., veikos kvalifikavimo nekeičia. Tai, jog S. R. aiškina, kad jis nukentėjusiojo nepažįsta ir pastarojo įvardijamų veiksmų neatliko, teismas pagrįstai laikė jo gynybos taktika.

716Apygardos teismo išvada, jog S. R. kartu su trimis nenustatytais asmenimis, grasinant fiziniu susidorojimu, daiktais, panašiais į pistoletus, ir panaudojant fizinį smurtą – laikant M. J. už rankų – prieš jo valią įsodino pastarąjį į automobilį „BMW X5“, nuvežė į ( - ), kur ne mažiau kaip vieną valandą neteisėtai laikė nukentėjusįjį, taip pat kad S. R. kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kūno vietas ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. J. atiduoti 4 000 Lt, pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasinant priešingu atveju panaudoti prieš M. J. fizinį smurtą, yra pagrįsta.

717M. J. ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. balandžio 20 d. apklausoje nurodė, jog šis nusikaltimas prieš jį vyko arba 2008, arba 2009 m. pavasarį ar vasarą. Kitų duomenų apie šio nusikaltimo laiką – nėra ir jo tiksliau nustatyti nėra įmanoma. Jau, kaip nurodyta pirmiau, tikslinamas S. R. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje pradžios laikas, nurodant 2008 m. vasarą. Tai neprieštarauja nukentėjusiojo M. J. parodymams, nes jis dėl praėjusio po įvykio iki apklausos ilgo laiko negalėjo tiksliau nurodyti, kada nusikalstama veika prieš jį buvo padaryta. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms laikytina, jog turto prievartavimo laikas yra 2008 m. vasara–2009 m. vasara. Nuteistasis S. R., prievartaudamas turtą, naudodamas smurtą, siekė priversti M. J. platinti „Lapinų“ nusikalstamo susivienijimo, kurio buvo vienas iš vadovų, narkotines medžiagas. Taigi, jis veikė nusikalstamo susivienijimo naudai.

718Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas S. R. nusikalstamus veiksmus dėl M. J. teisingai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį.

719Neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu, šaudmenimis

720Svetimo turto sugadinimas

721A. M. ir E. L. neteisėtas laisvės atėmimas

722L. V. nužudymas

723Viešosios tvarkos pažeidimas

724Apygardos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L.:

725- neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sugadino svetimą turtą, o būtent:

726T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L. neteisėtai, neturėdami leidimo, 2009 m. sausio mėn. ( - ) laikė 32 kalibro šaunamąjį ginklą ir ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui, paskui 2009 m. sausio 8 d. ( - ) gyvenvietėje, G. L. minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis perdavė N. E., kuris šį ginklą ir šaudmenis tą pačią dieną nugabeno į T., ten juos perdavė G. L., tada tą pačią dieną, apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje, G. L. iššovė iš šio ginklo keturis šūvius į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), ratus, peršovė šio automobilio vairuotojo pusės padangas ir jas sugadino, po šio įvykio T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. nurodytą šaunamąjį ginklą laikė automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) ir šiuo automobiliu tą pačią dieną, iki 23.30 val., neteisėtai gabeno iš ( - );

727- panaudodami fizinį smurtą pažeidė viešąją tvarką:

7282009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R., A. Ku. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė pažeisti viešąją tvarką ir tęsdami nusikalstamą veiką, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje, G. L. iššovė iš 32 kalibro šaunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), padangas ir jas sugadino, G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką ir tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) ir taip sutrikdė tokioms vietoms priimtą rimtį bei pažeidė viešąją tvarką;

  • siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė neteisėtai panaudodami fizinį smurtą atimti A. M. ir E. L. laisvę. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje, po to, kai S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką, G. L. sudavė ranka smūgį A. M. į galvos sritį, T. Č., S. R., A. Ku. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) nuvežė tolyn nuo T., E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A. M. paleido ant tilto, virš autostrados ( - ), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos,
  • 2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius draugus, susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymą, aptarė šios nusikalstamos veikos planą ir šiam tikslui paruošė įrankius bei priemones – 32 kalibro šaunamąjį ginklą, ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui, peilius, neperšaunamas liemenes. Vėliau, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje, siekdami nusikalstamų tikslų, tuo metu, kai G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką ir tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, pažeisdamas krūtinės ląstą, širdį, dėl to įvyko vidinis kraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V..

729Teismas konstatavo, kad G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje neįrodytas. Jam BK 25 straipsnio 4 dalis ir 253 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 4 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 4 dalis ir 284 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 4 dalis ir 146 straipsnio 2 dalis bei BK 25 straipsnio 4 dalis ir 129 straipsnio 2 dalis 9 punktas buvo inkriminuoti kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui. Byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį bei BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, nes neįrodyta, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

730Šią nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, prašydami išteisintąjį G. Š., kaip vieną iš nusikalstamo susivienijimo dalyvį ir vadovą, pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam atitinkamas bausmes, nuteistieji T. Č., K. L., S. R., G. L. neigia kaltę dėl šių nusikalstamų veikų ir prašo išteisinti.

731Dėl šios dalies prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, nuteistųjų T. Č., S. R., G. L. bei jo gynėjo advokato D. Z. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistojo K. L. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

732Teisėjų kolegija nustatė, kad G. L. (G. L.) neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sugadino svetimą turtą, taip pat jis, veikdamas organizuota grupe kartu su T. Č., S. R. (S. R.), A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, panaudodami fizinį smurtą neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, pažeidė viešąją tvarką, o S. R. nužudė žmogų o būtent:

733- G. L. neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2009 m. sausio mėn. ( - ) laikė 32 kalibro šaunamąjį ginklą ir ne mažiau kaip 4 vnt. šovinių šiam šaunamajam ginklui ir 2009 m. sausio 8 d. ( - ) gyvenvietėje, jis minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis perdavė N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu ir kuris šį ginklą ir šaudmenis tą pačią dieną nugabeno į T., ten juos perdavė G. L..

734- G. L., 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje iššovė iš 32 kalibro šaunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), kuriuo buvo atvažiavęs L. V., padangas ir jas sugadino.

735- G. L., T. Č., S. R., A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, veikdami organizuota grupe, turėdami bendrą tikslą, t. y. siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje atliko tokius veiksmus: G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką Po to, kai G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką, T. Č., S. R., A. Ku. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią, neteisėtai atimdami jiems laisvę, įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) nuvežė tolyn nuo T.. E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A. M. paleido ant tilto, virš autostrados ( - ), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos.

736- S. R. tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, pažeisdamas krūtinės ląstą, širdį, dėl to įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V..

737- T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. visais šiais veiksmais sutrikdė tokioms vietoms, t. y. ( - ) teritorijai, priimtą rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

738- T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. po įvykių ( - ) teritorijoje, nurodytą 32 kalibro šaunamąjį ginklą laikė automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) ir šiuo automobiliu tą pačią dieną iki 23.30 val. neteisėtai gabeno iš ( - ).

739Nuteistojo G. L. kaltė neteisėtai disponavus šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sugadinus svetimą turtą, taip pat jo bei nuteistųjų T. Č., S. R. kaltė, veikiant organizuota grupe ir panaudojant fizinį smurtą neteisėtai atėmus žmonėms laisvę, laikius šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, pažeidus viešąją tvarką, o nuteistojo S. R. dar ir nužudžius žmogų, įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais.

740Nuteistasis G. L. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis su S. R., T. Č. ir A. Ku. galimai 2009 m. sausio 8 d. buvo nuvykę su jo tėvui priklausančiu automobiliu „BMW X5“ į T.. Jis norėjo išsiaiškinti su asmeniu, vardu „Audriūnė“ ar „Andriūnė“, kuris reiškė pretenzijas dėl jam parduoto automobilio. Jis norėjo, kad automobilis būtų grąžintas, arba išsiaiškinti, kad jam daugiau nebeskambintų. Neigia, kad buvo susitikęs su N. E.. Jokio ginklo pastarajam nedavė ir pats jokio ginklo nebuvo pasiėmęs. N. E. meluoja, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus. G. L. neatsimena, kad būtų su S. R. važiavęs į( - ) ar kitur perdavinėti kam nors ginklų. Jokių ginklų ar peilių, neperšaunamų liemenių automobilyje neturėjo. Nematė, kad S. R., T. Č. turėtų peilį. Jis nei T. Č., nei S. R. nesakė, kokios jo problemos su telšiečiais, tik pasakė, kad jam reikia pagalbos. Kiek pamena, pirma susitiko su S. R., paskui su T. Č., lyg ir su T. Č. buvo A. Ku.. Nuvykę jie „Audriūnės („Andriūnės“) nurodymu sustojo aikštelėje miškelyje prie koplyčios. „Andriūnė“ į susitikimą atvyko ne vienas, o su draugais, lyg 5 ar 6. Jie atvažiavo 2 automobiliais, kurių modelių ir markių neatsimena. Vėliau „Andriūnės“ draugai išvažiavo, jis pasiliko tik su vienu draugu. Kai G. L. kalbėjo su „Audriūne“, kiti kišosi į pokalbį, rėkavo, grasino, įžeidinėjo, uždėjo „nalogą“, aiškino, kad jiems G. L. skolingas, nes automobilis neatitiko jų lūkesčių. Viskas baigėsi tuo, kad, kaip suprato, dalis asmenų – 3 ar 4 – liko juos saugoti, o kiti žmonės nuvažiavo atsivežti kažkokio vietinio, kuris turėjo jam viską išaiškinti. Pokalbyje nei S. R., nei T. Č., nei A. Ku. nedalyvavo. Jie stovėjo nuošaliau. Pamačius, kad žmogus, stovintis prieš G. L., griebiasi už striukės, jam pasirodė, kad ten ginklas, todėl griebė jį ir permetė per petį ant žemės. Tuo pat metu matė, kaip S. R. palenkęs vienam telšiečiui smogė keliu. Permesdamas tą žmogų per petį, jis matė, kaip S. R. su kažkuo eina į automobilį. G. L. pasirodė, kad ir T. Č. įsėdo į automobilį, todėl ir jis nubėgo į automobilį. S. R. ir T. Č. per tą laiką iš automobilio išlipę nebuvo. G. L. įsiminė momentas, kad prie koplytėlės nuo jų gal 50 metrų, o gal didesniu atstumu, išgirdo žmogaus klyksmą. Žmogaus riksmą girdėjo nebūdamas mašinoje, o dar lauke, kai grūmėsi su vienu iš asmenų. Atsisukęs pamatė, kad koplyčios link bėga asmuo nuo A. Ku.. Kai įsėdo į automobilį, automobilyje jau buvo S. R. ir T. Č., o už poros sekundžių atbėgo A. Ku. ir jie visi kuo greičiau išvažiavo. Važiuojant pastebėjo, kad automobilyje yra pašaliniai asmenys, todėl sustojo ir juos išleido. Šiuos asmenis išleido ne kartu. Kaip suprato, svetimus žmones į automobilį atsivedė S. R. su T. Č.. Nematė, kad kas nors būtų šaudęs, šūvių garso negirdėjo. Neprisipažįsta dėl neteisėto laisvės atėmimo A. M. ir E. L., nes jis jų į automobilį netempė, o pamatęs, kad automobilyje yra pašaliniai asmenys, – sustojo pirmoje pasitaikiusioje vietoje. Automobilio salone šviesa nedegė, buvo naktis, todėl nematė, kad kas nors iš asmenų būtų sužalotas. Automobilyje jokių kraujo dėmių nematė. Jis buvo išsigandęs ir susijaudinęs, nes įvyko konfliktas su telšiškiais, kurie grasino, keikėsi, uždėjo vadinamąjį „nalogą“, o tai reiškia, kad būsi skolingas tam tikrą pinigų sumą. Be to, jis turėjo nemažą pinigų sumą, bijojo, kad atims automobilį, kad patį sužalos, atims pinigus. G. L. teigė tik vieną telšiškį pargriovęs ant žemės. Galimai tas asmuo, kurį jis pargriovė, vėliau atsirado automobilyje. Nežino, kas sušaudė automobilio padangas, šūvių negirdėjo, jokio ginklo nematė. Kai važiavo atgal, S. R. sėdėjo automobilio gale. Po to, kai S. R. buvo kažką įtempęs į automobilį, nebuvo išlipęs iš automobilio. Kitą dieną jam paskambino N. E., kuris pranešė, kas atsitiko. G. L. susitiko su S. R., T. Č. ir A. Ku. prie „( - )“. A. Ku. išsitraukė sidabrinį sulankstomą peilį ir pasakė, kad pastarasis su tokiu peiliu negalėjo nužudyti, nes sudavė tik vieną smūgį, smogė tik vieną kartą ir tik dalis peilio ašmenų buvo kruvini. Prašė jo neišduoti. Tuo metu, kai A. Ku. buvo išsitraukęs peilį, S. R. keikėsi, vaikščiojo po aikštelę, T. Č. pastarąjį ramino. Nežino priežasties, dėl ko buvo nudurtas telšiškis. Nužudant L. V. nedalyvavo, apie jį nieko nežino. Asmeniškai nepažįsta jokio telšiškio, vardu Linas. G. Š. nedavė jam jokių nurodymų, važiuojant į T. niekas nesitarė daryti jokių nusikaltimų. K. L. neduodavo jokių nurodymų daryti nusikalstamas veikas. Nėra matęs, kad šis turėtų narkotikų ar ginklų. Nuteistasis teigė, kad prieš jį ikiteisminio tyrimo metu buvo taikoma fizinė ir psichologinė prievarta, pareigūnams siekiant išgauti palankius parodymus. Bijojo pasakyti, kad T. Č., S. R. arba jis sudavė tą smūgį (t. 110, b. l. 85–98).

741Iš nuteistojo T. Č. parodymų matyti, kad jis važiavo į T. G. L. prašymu. Jam paskambino S. R., pasiūlė susitikti. S. R. atvažiavo su G. L., kuris pasakė, kad jam kažkas iš T. skambinėja, grasina, ir jis norėtų nuvažiuoti pasikalbėti. Paklausė, ar T. Č. dėl kompanijos važiuotų kartu. Jis pasakė, kad važiuotų, bet buvo susitaręs susitikti su A. Ku., todėl paklausė, ar galėtų jį pasiimti kartu. G. L. sutiko, todėl T. Č. paskambino A. Ku., nuvažiavo pas jį, paėmė ir automobiliu „BMW X5“ visi išvažiavo į T.. T. Č. nežino, kas nurodė susitikimo vietą. Neprivažiavus T., jie nusuko į šalikelę, sustojo šalia kelio, netoliese buvo bažnyčia, buvo tamsu, iš šono matėsi miškelis. Kelias minutes pastovėjus privažiavo trys mašinos, tada jie visi keturiese – T. Č., A. Ku., S. R. ir G. L. – išlipo iš automobilio, iš tų trijų mašinų išlipo gal 10 žmonių. Sustojo ratuku: jie keturiese, dar pora telšiškių. G. L. pradėjo šnekėtis su telšiškiais. Kadangi kalbėjo žemaitiškai, T. Č. nesuprato apie ką, be to, jis pokalbiu ir nesidomėjo. Vienas telšiškis pasakė, kad reikia nuvažiuoti kažką atsivežti. Kaip T. Č. suprato, jie nuvažiavo atsivežti ginklų ar dar žmonių, dėl to atmosfera buvo įtempta. Dvi telšiškių mašinos išvažiavo, liko trys asmenys ir jie keturiese. Vienas telšiškių stovėjo prie mašinos ar sėdėjo joje, o jie keturiese ir du telšiškiai stovėjo ratuku. Vienu momentu T. Č. pamatė, kaip S. R. keliu į galvą smogė vienam telšiškiui, tas asmuo pradėjo kniubti. Tai buvo pirmas smurtinis veiksmas, o iki tol jokių muštynių nebuvo. Fiziniai veiksmai buvo atlikti būtent iš jų kompanijos todėl, kad jie norėjo iš ten sprukti ir telšiškiai nespėtų kažko atsivežti. T. Č. ir S. R. paėmė telšiškį, kuriam S. R. buvo smogęs, už parankės ir nusivedė į savo mašiną, atsisėdo automobilio gale. T. Č. po to daugiau išlipęs iš automobilio nebuvo. Praėjus apie 20 sekundžių, A. Ku. atvedė dar vieną asmenį, pasodino į galą iš S. R. pusės. T. Č. pastebėjo, kad tam asmeniui buvo kruvina ranka. A. Ku. išėjo į lauką ir po kokių 10 sekundžių atėjo G. L., atsisėdo prie vairo ir dar kažkur po pusės minutės grįžo A. Ku.. S. R. sėdėjo gale iš vairuotojo pusės, T. Č. – iš kitos, o telšiškis – per vidurį. A. Ku. atvedė kitą telšiškį ir pasodino šalia S. R., t. y. vairuotojo pusėje prie durų. G. L. buvo prie vairo. A. Ku. sėdėjo priekinėje sėdynėje, priešais T. Č.. Ranka buvo sužalota E. L.. Tai buvo tas asmuo, kurį iš krašto atvedė A. Ku.. Kuriuo metu jis buvo sužalotas, T. Č. nematė. Kuri ranka buvo sužalota, taip pat nepamena. Į mašiną buvo atvestas jau sužalotas, tačiau iki tol, kol T. Č. su S. R. nusivedė pirmą telšiškį, A. Ku. atvestas asmuo sužalotas nebuvo. T. Č. pas telšiškius jokių ginklų nematė. Kas nutiko tam telšiškiui, kuris buvo prie mašinos ar joje, kol buvo kalbamasi su dviem kitais, T. Č. nematė. Kiek pavažiavus jie išleido vieną telšiškį, pavažiavus dar truputį – antrą. Kitą dieną T. Č. paskambino G. L., susitarė susitikti. Jis atvažiavo kartu su S. R.. G. L. pasakė, kad perskaitė internete, jog susitikimo metu žuvo žmogus, ir paklausė, ką T. Č. veikė susitikimo metu. T. Č. pasakė, kad visą tą susitikimą buvo šalia S. R. ir kad padėjo nuvesti į mašiną vieną žmogų. T. Č. paskambino A. Ku., su kuriuo susitarė susitikti prie „( - )“. Atvažiavus A. Ku. jam buvo pasakyta, kad ( - ) žuvo žmogus, o jis atsakė: „Bachūrai, tai aš padariau, pasikarščiavau, aš nudūriau.“ Toliau buvo diskutuojama šia tema, kad jei policija išsiaiškins, jis turės prisipažinti dėl šito nusikaltimo. Jis su tuo sutiko, bet vėliau A. Ku. nusprendė išvengti atsakomybės. Šūvių T. Č. negirdėjo, nes kai atsisėdo į mašiną, joje grojo muzika. Kas ir kada peršovė R. V. automobilio padangas – nežino. Taip pat jis nematė, kaip ir kas dūrė L. V.. Pas S. R. T. Č. peilio nematė. Tuo metu jie vadovavosi emocijomis, tiesiog norėjo sprukti iš tos vietos, kadangi buvo akivaizdu, jog telšiškiai nuvažiavo atsivežti arba dar žmonių, arba pasiimti ginklų. Jie iš baimės, nenorėdami, kad užsitęstų konfliktas, tiesiog pasiėmė tuos du asmenis, kad jie nevažiuotų iš paskos. Trečio asmens nepasiėmė, nes jis netilpo į mašiną, nes ir taip gale jau keturiese sėdėjo. T. Č. negali paaiškinti, kodėl minėtus asmenis jie vežė 50 km ir paleido juos 20 km atstumo skirtumu, gal iš paskos važiavo kita mašina ir nebuvo galimybės sustoti. Jie nebuvo visko suplanavę iš anksto. Automobilyje ginklo T. Č. nematė. Nors A. Ku. parodė, kad ginklą atsinešė G. L. ir pakišo po priekine keleivio sėdyne, o A. Ku. išsitraukė, pasižiūrėjo, tačiau to T. Č. nematė, o A. Ku. parodymus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės. T. Č. iš viso nematė nei ginklo, nei neperšaunamų liemenių, nei peilio ir nežino aplinkybių, kokiu būdu ginklas atsirado mašinoje bei kas ir kaip sušaudė padangas. Pats T. Č. jokių ginklų neturėjo. T. Č. prieš šį įvykį ( - ) nebuvo. Niekada nebuvo T. Č. ir G. Š. pokalbio, kad pastarasis paprašytų jo nuvažiuoti į T. su S. R., G. L., A. Ku.. Jis pripažįsta tik dėl to, kad nukentėjusiesiems neteisėtai atėmė laisvę, o šaudymo į automobilį ir nužudymo nepripažįsta. Nusikalstamo susivienijimo nariu ar vadovu nebuvo, niekam jokių nurodymų daryti nusikalstamas veikas nėra davęs, „Lapinų“ grupuotės nariu niekada neprisistatinėjo, asmenų daryti nusikalstamą veiką nebuvo subūręs. Tik ( - ) jis yra panaudojęs fizinį smurtą ir tai buvo ne dėl narkotikų. Daugiau niekada gyvenime nėra naudojęs fizinio ar psichinio smurto (t. 107, b. l. 62–70).

742Iš nuteistojo S. R. parodymų matyti, jog jis dėl L. V. nužudymo nėra kaltas, susitikimo ( - ) metu jis tik vienam asmeniui trenkė keliu ir įtempė jį į mašiną tam, kad jie patys nebūtų sumušti, nes toje vietoje vilniečių buvo 4, o telšiškiai buvo atvažiavę 3 mašinomis. Dieną prieš vykimą į T. S. R. paskambino G. L. ir jie susitiko. G. L. pasakė, kad turi kažkokių bėdų, kažkas jam skambinėja, grasina, kad kažkokį jo draugą ( - ) sumušė, sako: „Ar galėtum padėti nuvažiuoti ten?“ G. L. tiesiog vienas nenorėjo važiuoti, o norėjo nuvažiuoti ir išsiaiškinti, kaip ten viskas yra. Kadangi S. R. neturėjo, ką veikti, – sutiko. Kitą dieną G. L. savo mašina „BMW X5“ atvažiavo pas S. R., paėmė jį. Kažkuris iš jų paskambino T. Č., ir jie nuvažiavo pas pastarąjį. T. Č. paskambino A. Ku., nuvažiavo pas jį ir jį paėmė. Tą kartą S. R. pirmą kartą pamatė A. Ku.. Paskui jie keturiese tiesiai išvažiavo į T.. ( - ) S. R. buvo pirmą kartą, vietų ( - ) nežino, nuvažiavo į kažkokią aikštelę. Buvo tamsu, stipriai snigo. Atvažiavo kažkokia mašina. G. L. išlipo, grįžo į mašiną, sako: „Netrukus kažkas atvažiuos.“ Praėjus dar porai minučių iš karto atvažiavo 3 mašinos. Iš vienos mašinos išlipo 3, iš kitos dar gal 3, iš trečios mašinos niekas neišlipo. Buvo ne mažiau kaip 10 telšiškių. Mašinoje, kuria atvažiavo į T., S. R. jokių ginklų nematė. Nei jis, nei kiti peilių neturėjo. Neperšaunamų liemenių nebuvo nei mašinoje, nei kas nors buvo apsirengęs. Pradėjo kalbėtis su telšiškiais. S. R. nelabai suprato jų akcento, su jais kalbėjo G. L.. Pokalbis pradėjo kaisti. Dvi mašinos išvažiavo, dėl kažkokio žmogaus – G. L. draugo, kurį jie sumušė, sakė: „Mes tau jį atvešim, jis tau pasakys, kad jo niekas nemušė.“ S. R. susidarė įspūdis, kad jie nuvažiavo ar ginklų paimti, ar pastiprinimo. Jiems išvažiavus liko viena mašina – 3 asmenys. Pradėjo kalbėti su jais. Pokalbis pradėjo krypti konflikto link, prasidėjo keiksmai, kalba tapo nepagarbi. S. R. suprato, kad telšiškiai nori su jais susidoroti. Vienas asmuo paėmė telefoną ir pradėjo kažkam skambinti: „Kažkas privažiuos, jums bus.“ S. R. nenorėjo laukti, kol atvažiuos dar 20 žmonių ir juos sumuš, nutaikė momentą, pirmas paėmė vieną telšiškį, palenkė, trenkė keliu ar į kūną, ar į galvą, telšiškis nukrito, S. R. pradėjo jį kelti, T. Č. padėjo. S. R. jį pro dureles įtempė į mašiną. Pats atsisėdo iš vieno, o T. Č. iš kito šono. Po kažkurios akimirkos A. Ku. į mašiną partempė kitą telšiškį, pasodino gale iš šono. T. veidų neįsiminė, nes buvo tamsu, visi buvo su kepurėmis ir striukėmis. Vidurinis telšiškis iš pradžių pasimuistė, paskui nusiramino, pamatė, kad jų planas nepavyko. A. Ku. partempto telšiškio ranka kraujuota. S. R. su T. Č. daugiau nebuvo išlipę iš mašinos. Po 10–30 sekundžių į mašiną, vairuotojo vietą įsėdo G. L.. A. Ku. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Pas A. Ku. kairėje rankoje buvo peilis, jis jį demonstratyviai užlenkė. Kiek pavažiavę, išleido vieną telšiškį, po kiek laiko – kitą. S. R. nematė ir nežino, kas nutiko trečiam telšiškiui. Ką darė G. L. ir A. Ku., kai jis su T. Č. tempė į mašiną nukentėjusįjį – nematė. Šūvių negirdėjo, kas galėjo sušaudyti padangas – nežino. Tik pas A. Ku. matė peilį, šaunamojo ginklo pas nieką nematė. Atvirai jokių ginklų pas telšiškius taip pat nematė. Kitą dieną S. R. paskambino G. L., pakvietė susitikti. Susitikus G. L. paklausė, ką incidento ( - ) metu darė S. R.. Abu nuvažiavo pas T. Č., pastarasis paaiškino, jog tik su S. R. įtempė vieną iš telšiškių į mašiną. Jie net nesuprato, kuris iš telšiškių yra miręs. Paskambino A. Ku. ir nuvažiavo susitikti prie „( - )“. Susitikus A. Ku. pasakė: „Atleiskite, bachurai, pasikarščiavau.“ S. R. nematė, kad A. Ku. dūrė, tačiau mano, jog visi padariniai, t. y. nužudymas atsirado dėl A. Ku. veiksmų, nes S. R. pas jį matė peilį, jis paskutinis įlipo į mašiną, kai kitą dieną susitiko ir paklausė, jis pasakė: „Atleiskite, bachurai, pasikarščiavau.“ S. R. parodė, jog jis peilio neturėjo, todėl negalėjo sužaloti E. L. kairės rankos plaštakos, o sužalojimai ant veido galėjo atsirasti nuo S. R. smūgio. G. Š. ( - ) nebuvo, jokių nurodymų iš jo S. R. nebuvo gavęs. S. R. važiuoti į T. dėl kompanijos prašė G. L. (t. 106, b. l. 9–14).

743Apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nors G. L. dėl visų nusikalstamų veikų prie ( - ) neprisipažino, kad yra kaltas, o S. R., T. Č. prisipažino, kad yra kalti tik dėl neteisėto laisvės atėmimo, tačiau jų kaltė dėl atskirų nusikalstamų veikų yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

744Nukentėjusysis A. Vi. apygardos teisme parodė, jog tą dieną, kai įvyko nusikaltimas, sūnaus darbai buvo smulkiai suplanuoti, todėl tėvai iki tol, kol L. V. išvažiavo susitikti su kažkuo, žinojo, kur ir ką jis veikia. Jo planuose nebuvo važiavimo susitikti su kažkuo. Apie 14 val. L. V. pasiėmė tėvų automobilį „Peugeot 206“ ir turėjo važiuoti atsiimti vairuotojo pažymėjimo, pasigaminti raktų, statyti baldų, nes įsirenginėjo savo butą. Šeštą valandą jis turėjo išvažiuoti su draugais į pirtį. Kad sūnus L. V. vartojo narkotikus, jis nežinojo. Nežino, su kuo L. V. susitiko, ir susitikimo nematė. Apie sūnaus mirtį jam pranešė policijos pareigūnai apie 20 val. Automobilis „Peugeot 206“, kuriuo nužudymo dieną važiavo sūnus, yra grąžintas. Jam buvo peršautos dvi vieno šono padangos, t. y. vienos pusės užpakalinė ir priekinė. Atsižvelgiant į tai, jog peršautos abi padangos, mano, kad buvo mažiausiai du šūviai. Iš kalbų žino, jog kažkas kažkam buvo skolingas ir dėl to vyko susitikimas. Sūnus į susitikimą važiavo kaip palaikymo komanda, nes tuo metu turėjo automobilį (t. 93, b. l. 93–95).

745Nukentėjusysis A. M. teismui paaiškino, jog iš salėje esančių asmenų nieko nepažįsta, o, jo manymu, pagrindinio asmens – Nerijaus – nemato. A. M. paskambino kažkoks nepažįstamas asmuo, pradėjo reikšti pretenzijas, jog jis kažką įžeidinėjo, necenzūriniais žodžiais išvadino, sako, būtų gerai susitikti, pakalbėti, klausė, gal kada važiuosi į Vilnių. A. M. atsakė, kad į jokį Vilnių jis nevažiuos. Praėjus kiek laiko, vėl paskambino, sako, gal galima susitikti. Pradėjus domėtis, kas čia ir iš kur, A. M. sužinojo, kad skambinėja N. E. kažkokie kursiokai. Po kiek laiko A. M. išgirdo gandus, kad dėl kažkokios A. Pi. skolos N. E. su savo kursiokais siaučia ( - ). Praėjus dar kiek laiko A. M. vėl paskambino, paklausė, ar rytoj niekur neišvažiuos, pasiūlė susitikti. Jis sutiko susitikti. Susitikimo dieną iš ryto dar perskambino, patikslino, ar bus. Jis buvo su L. V., dar paskambino E. L. ir, su juo susitikę, visi trys nuvažiavo išsiaiškinti, kas čia vyksta. Susitikimą prie ( - ) paskyrė skambinęs asmuo. Bevažiuojant matė, kad N. E. važinėja netoliese su savo automobiliu – žaliu „VW Golf“. Atvažiavus prie ( - ) jau stovėjo džipas, markės ir spalvos negali pasakyti, bet tikrai ne baltas, buvo 3–4, gal penki jaunuoliai. Džipo šviesos buvo įjungtos. L. V. neišlipo net iš mašinos, E. L. išlipo iš automobilio, bet paskui nuėjo į mašiną. A. M. išlipo iš automobilio, pradėjo kalbėti, atvykėliai sakė, kad A. M. kažkam skambino ir kažką įžeidinėjo. A. M. atsakė, jog jis nieko neįžeidinėjo. Bevažiuojant į susitikimą paskambino V. K., klausė, kur jis yra. Jam A. M. pasakė, kur važiuoja, todėl ir V. K. privažiavo, tačiau iš mašinos neišlipo, laukė šone. Pokalbio metu kalba pakrypo apie A. Pi. skolą N. E.. A. M. atsakė, jog jis neskolingas, o su A. Pi. tegu aiškinasi patys. Tuo metu A. M. pasikvietė V. K., pasiteiravo, kas čia vyksta. Kai A. M. pasakė, jog nieko nesupranta, kad dėl kažkokios skolos. A. Ko. pasisiūlė atvežti A. P., kad viską išsiaiškintų, ir išvažiavo. Iki jam išvykstant jokių muštynių nebuvo. V. K. išvažiavus pokalbio metu vėl sugrįžo prie įžeidinėjimo klausimo. L. V. tuo metu išvis mašinoje sėdėjo. Jis buvo išlipęs, bet snigo, buvo šalta, todėl vėl įlipo į mašiną. Pradėjus skambinti telefonu, A. M. gavo smūgių ir neteko sąmonės. Atsigavo mašinoje, ant galvos buvo užmautas maišas, iš balso suprato, kad E. L. irgi buvo toje pačioje mašinoje. Bevažiuojant kažkur pusiaukelėje sustojo, išlipo gal visi, gal ne visi, gal kažkas pasiliko saugoti, bet jokių balsų nebuvo girdėti. E. L. paleido, o A. M. vežėsi toliau. A. M. pradėjo klausinėti, kur veža, kas vyksta. Jam atsakė vėl apie skolą, įžeidinėjimus ir nepagarbų elgesį. Tuo metu A. M. sako, kad jis neskambinėja, o jeigu A. Pi. turi skolos, tai atiduos. A. M. paklausė, ar jis garantuoja už tą A. P.. A. M. atsakė – taip. Laidavus prie autostrados jį ant viaduko išleido. Tada A. M. paskambino V. K. ir šis atvažiavo jo paimti, iš jo A. M. sužinojo, kad ligoninėje mirė L. V.. Kitą dieną A. M. paguldė į ligoninę. Buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, bet nei peiliu, nei kokiu kitu aštriu daiktu ar šautuvu sužalojimai jam nebuvo padaryti. Girdėjo, jog L. V. tėvas sakė, kad jam buvo grąžintas automobilis su peršautomis padangomis. A. M. nematė, kas ir kada jas peršovė. Tai galėjo įvykti, kai jis buvo be sąmonės. Kas ir kada, su kokiu daiktu, kokiomis aplinkybėmis dūrė L. V., jis nematė. Kokie sužalojimai buvo padaryti E. L., A. M. nežino. Visą laiką iki jį išlaipinant prie autostrados, A. M. buvo su maišu ant galvos. Kiek pamena, lyg rankos ir kojos nebuvo jam surištos, tačiau maišo nusiimti nebandė, nes bijojo. Kiek jam žinoma, A. Pi. skola N. E. buvo už kažkokius narkotikus. Iki konflikto ginklų, peilių, neperšaunamų liemenių A. M. nematė. G. Š. niekada nebuvo susitikęs, mato pirmą kartą teisme, asmens, vardu G., nepažįsta. Jis jokių materialinių pretenzijų niekam neturi ir nereiškia. A. M. patvirtino savo 2009 m. sausio 9 d., t. y. kitą dieną, po įvykio duotus parodymus, tik patikslino, jog nuo autostrados jį parvežė ne pakeleivinga mašina, o V. K.. Dėl netikslumų apie L. V. sėdėjimą ar ne automobilyje, paaiškino, jog negali prisiminti, greičiausiai tiesą sako posėdžio metu, o tuo metu buvo veikiamas vaistų (t. 93, b. l. 95–100).

746Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki L. V. nužudymo dėl A. Pi. 5 000 Lt skolos jis kontaktavo su nepažįstamu vyru iš Vilniaus. Po telefoninių pokalbių dėl minėtos skolos jis susitarė su vilniečiais susitikti ( - ). Tuo pačiu metu jis pasiūlė L. V., E. L. dalyvauti nurodytame susitikime. Visi nuvyko prie ( - ), ten buvo apie 18 valandą. Jų automobilyje L. V. sėdėjo prie vairo, jis sėdėjo šalia, o E. L. – ant užpakalinės sėdynės. Sutartoje vietoje buvo keturi atvykėliai, kurie buvo atvažiavę „BMW“ džipu. Vėliau pokalbio metu atvykėliai jį sumušė, kartu su E. L. įkišo į savo džipą, paguldė bagažinėje, užmovė jam ant galvos maišą. Vėliau E. L. ir jis buvo paleisti (t. 9, b. l. 2–4, 12–13, 21, 25–26, 28–29).

747Nukentėjusysis A. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 14–20).

748Iš liudytojo A. Pi. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme pagarsintų BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, kad nuo 2008 m. vasaros jis buvo skolingas 3 200 Lt už platinamus narkotikus T. gyventojui N. E., kuris dėl delsimo atiduoti skolą, ją padidino iki 5 000 Lt. N. E. nuolat skambindavo dėl skolos, o A. Pi. vengdavo su juo susitikti. Dėl šių pinigų jis su N. E. ir jo draugais buvo susitikęs 2008 m. rudenį bei 2008 m. gruodžio mėnesį. Jis buvo vežamas prieš jo valią į įvairias vietoves T. rajone, mušamas, reikalaujama atiduoti skolą. A. M. buvo garantavęs tiems vyrams, kad jis skolą atiduos. L. V. nužudymo dieną A. Pi. paskambino Zigmas, sakė, kad reikia susitikti. Apie 12 val. A. Pi. atvažiavo prie didžiojo turgaus, ten laukė Zigmas, E. L. („Milžinas“) ir A. M. („Andriūnė“). Jie buvo su Zigmo automobiliu. Kai A. Pi. priėjo prie jų, A. M. pasakė, kad atvažiuoja vilniečiai pasikalbėti, paklausė, ar A. Pi. nori dalyvauti, nes nori ir su juo pasikalbėti. A. Pi. pasakė, kad nenori su jais kalbėtis, bijo, kad vėl kur neišsivežtų. Tada A. M. pasakė, kad A. Pi. kur nors „užsikastų“, išsijungtų telefoną ir niekur nelįstų. Tą patį vakarą, kai buvo nužudytas L. V., A. Pi. buvo nuvažiavęs iki ( - ) kartu su V. K. ir dviem jo draugais, nes A. Pi. būnant pas savo draugę, paskambino V. K. ir liepė jam išeiti į gatvę. V. K. jam pasakė, kad yra atvažiavę žmonių iš Vilniaus dėl A. Pi. skolos, kad jam reikia važiuoti ir aiškintis dėl jos. Nuvažiavus iki ( - ), ten nieko nerado. Buvo tik L. V. automobilis su atidarytomis vairuotojo pusės durelėmis. Keleivio pusės durelės buvo uždarytos. Nusprendė grįžti į T.. Važiuojant atgal, V. K. paskambino L. P. ir pakvietė atvažiuoti iki kavinės „Kalnelis“. Susitikus L. P. pasakė, kad nuvežė L. V. į ligoninę, kur šis mirė, kad rado jį kraujuojantį ant kelio. L. P. patarė A. Pi. pasislėpti, kad išvengtų L. V. likimo (t. 9, b. l. 53–58, 61–62, 87–91).

749Teismo posėdžio metu A. M. atsakydamas į G. L. ir S. R. klausimus nurodė, jog prie parduotuvės ir ( - ) buvo ne G. L. ir ne S. R.; su G. L. jis nėra bendravęs, salėje nėra žmonių, kurie buvo ( - ). Tačiau kontroliuojant A. M. telefoninius pokalbius nustatyta, kad 2008 m. spalio 29 d. į T. iš Vilniaus buvo atvažiavęs G., kuris buvo užsidėjęs neperšaunamą liemenę, su G. buvo N. E. ir kad į mašiną buvo įtemptas A. Pi.. 2008 m. gruodžio 16 d. A. Pi. buvo išvestas iš boulingo ir kažkur išvežtas (2009 m. kovo 2 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai; t. 9, b. l. 106–132). Šie įrašai sutampa su A. Pi. ir A. M. parodymais, jog A. Pi. prašė A. M. pagalbos, buvo kelis kartus G. L. ir kartu su juo buvusių asmenų pagrobtas. Teisme nukentėjusysis A. M. G. L. ir S. R., kaip dalyvavusių 2009 m. sausio 8 d. įvykiuose ( - ), pabijojo įvardyti, nors iš pastarųjų parodymų matyti, jog jie prisipažįsta buvę prie ( - ), kai buvo smurtauta prieš A. M..

750Nukentėjusysis E. L. buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Jis nurodė, kad dėl patirtos galvos traumos netiksliai prisimena savo sužalojimo aplinkybes ir prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 131, b. l. 159–160). Iš nukentėjusiojo E. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, kad 2009 m. sausio 8 d. paskambino A. M., paprašė važiuoti kartu su juo, pasikalbėti su žmonėmis, kurie pas jį atvyko iš Vilniaus. Jam sutikus, pas jį į namus automobiliu „Peugeot 206“ atvažiavo A. M. su draugu Linu ir visi kartu nuvažiavo prie ( - ), kur jau stovėjo juodos spalvos džipas, prie kurio stovėjo 3–4 vyriškiai. Jų nei veidų, nei kaip jie buvo apsirengę E. L. neįsidėmėjo, nes sėdėjo automobilio gale ir jau buvo sutemę. Atvažiavus iš automobilio išlipo A. M. ir Linas, priėjo prie vyriškių. Jam pasirodė, jog jie bendravo draugiškai, nekonfliktavo. Ką jie kalbėjo, E. L. negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje. Vienu momentu E. L. išgirdo triukšmą, atsidarė automobilio durys ir jis pajuto keletą smūgių į ranką, kairę koją bei galvą. Nuo patirtų smūgių jis apsvaigo, pajuto skausmą. Pamatė, kad yra perdurta kairė ranka. Kažkas jam uždėjo maišą ant galvos ir jis nieko nebematė. Tuo metu dar gavo kelis smūgius ir prarado sąmonę. Prabudo automobilyje. Suprato, kad jį veža minėti vyriškiai. Šaukė, kad paleistų, girdėjo, kaip šaukė ir A. M.. Tuo tarpu automobilis sustojo ir E. L. išlaipino, liepė gulėti sniege, nuo galvos nuėmė maišą ir įsėdę į automobilį išvažiavo. A. M. išsivežė toliau. Kitą dieną sužinojo, kad buvo rastas miręs Linas. Kokiomis aplinkybėmis jis mirė, E. L. nežino. Ar Liną mušė, E. L. nematė. Išmestas iš automobilio, E. L. susiorientavo, kad yra kelyje ( - ), paskambino Z. V., kuris parvežė namo (t. 9, b. l. 30, 38–43).

751Apygardos teisme apklaustas liudytojas N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka (t. 11, b. l. 186–201, 202–218), dėl įvykių ( - ) prie ( - ) parodė, jog G. L. ir kiti asmenys į susitikimą prie ( - ) atvyko dėl to, jog N. E. prašė G. L., kad padėtų atsiimti piniginę skolą (apie 9 000 Lt) iš A. Pi., kuris iš N. E. paėmė narkotines medžiagas ir neatidavė pinigų. Tą dieną, kai buvo nužudytas L. V., N. E. paskambino G. L. ir pasakė susitikti ( - ) link, prie saugomos mašinų aikštelės, netoli degalinės. Kai apie 9–10 val. jie susitiko, G. L. pasakė, kad važiuos į T. atsiimti piniginės skolos iš A. Pi. ir liepė po kelių valandų atvažiuoti į ( - ). Susitikimo ( - ) iniciatorius buvo G. L.. Susitikus G. L. buvo su S., G. L. N. E. padavė šaunamąjį ginklą. Tai buvo pistoletas ar revolveris, būgne buvo penkios ar šešios kulkos, jis buvo nenaujas, seno modelio. Buvo liepta šį ginklą N. E. nuvežti į T.. Į T. N. E. važiavo savo mašina, o G. L. su kitais asmenimis atskirai – juodu „BMW X5“ džipu. Žinojo, kad G. L. dėl susitikimo susiskambino su A. M., o kas kartu su juo atvažiuos, N. E. nežinojo. Skolingas buvo A. Pi., kodėl susitikime buvo L. V., N. E. nežino. Nuvažiavus į T. jau buvo tamsu, G. L. prašė, kad N. E. parodytų vietą, kur būtų galima susitikti. N. E. parodė vietą prie koplyčios, G. L. susiskambino su telšiškiais, N. E. atidavė G. L. ir jo draugams atvežtą šaunamąjį ginklą. Su G. L. buvo S. ir dar du asmenys, kuriuos matė pirmą kartą, ir nežino, kas jie tokie. A. Pi. susitikimo vietoje taip pat nebuvo. G. L. N. E. liepė važiuoti namo. Po kokių poros valandų N. E. paskambino G., klausė, ar jis namuose, ar viskas gerai. Apie susitikimą žino tik iš kalbų: buvo nudurtas L. V., kažkas šaudė. Žino, jog to susitikimo metu paties skolininko A. Pi. nebuvo, buvo L. V. ir A. M.. Tai buvo trečias telšiškių ir G. L. susitikimas. Pirmo susitikimo su A. Pi. dėl skolos metu buvo N. E. ir G. L.. Šio susitikimo metu buvo suduota A. Pi. keletas smūgių. A. Pi. prižadėjo grąžinti skolą, bet negrąžino. Kai su G. vyko į pirmą susitikimą su A. Pi., turėjo du pistoletus, lyg su kovinėmis kulkomis. Šio susitikimo metu G. L. A. Pi. sudavė keletą smūgių ranka į įvairias kūno vietas, kiek atsimena, prakirto lūpą. A. Pi. buvo išsigandęs ir G. nesipriešino. G., viena ranka pagriebęs A. Pi. ranką ir kitoje rankoje laikydamas peilį, grasino A. Pi., kad jei dar kartą jam reikės čia atvažiuoti, tai jis nupjaus A. Pi. pirštą. G. buvo užsidėjęs neperšaunamą liemenę ir prie savęs turėjo peilį, įkišamą į makštį, ir du pistoletus-revolverius. Maždaug mėnesio laikotarpiu buvo antras susitikimas. Į šį susitikimą važiavo keturi asmenys ir N. E. brolis. Tuomet A. P. įsodino į mašiną ( - ) prie boulingo klubo, nusivežė į sodų bendriją, ten jis buvo laikomas. N. E. su broliu buvo pasilikę saugoti A. Pi., o G. su savo draugais buvo išvažiavę į miestą susitikti su A. M. ir kitais. Tačiau A. M. neatvažiavo į susitikimą, todėl N. E. paskambinęs G. L. liepė atvykti į už T. esančią degalinę. Kartu su A. Pi. nuvažiavo į nurodytą vietą, kur A. Pi. vėl buvo paaiškinta, kad kuo greičiau grąžintų skolą, bet jis vėl negrąžino skolos ir tada buvo trečias atvažiavimas. N. E. yra matęs ginklus guminėmis kulkomis, peilį – neatlenkiamą, įdėtą į apsaugą, geležtė gal 15–20 cm. Į trečią susitikimą N. E. iš G. L. gautą šaunamąjį ginklą vežė į T.. Iš kur G. gaudavo tuos ginklus – N. E. nežino. Apie kitų žmonių ginklus N. E. nieko nežino. Tą dieną, kai nuvežė pistoletą-revolverį į T., nei pas G., nei pas kitus asmenis, kurie buvo kartu su juo, jokių kitų ginklų nematė, tik matė, jog G. L. buvo su neperšaunama geltonos, gelsvai žalsvos spalvos liemene. Ar kiti asmenys taip pat buvo užsivilkę neperšaunamas liemenes – nežino. Tą pačią dieną, kai buvo nužudytas L. V., ginklas buvo duotas atvežti į T., jį ( - ) perduodant G. L., N. E. su G. paėję į šoną pašnekėjo, G. L. N. E. liepė išvažiuoti. Tuo metu jau buvo tamsu, degė viena gatvės lempa, buvo sniego, šalta (t. 96, b. l. 32–56).

752Savo parodymus N. E. patvirtino akistatos su G. L. metu (t. 11, b. l. 89–91). Atpažinimo pagal nuotraukas metu (t. 11, b. l. 38–49, 152–167) N. E. A. Ku., K. L. neatpažino. Nurodė, jog T. Č. yra matytas, galimai bendravo su N. E. prie ( - ) po L. V. nužudymo; G. L. atpažino kaip asmenį, vardu G., kuris stengėsi padėti N. E. atgauti skolą ir iš kurio N. E. gaudavo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų parduoti ir vartoti. Būtent G. L. užsiėmė konfliktų dėl narkotinių medžiagų ir pinigų už jas grąžinimo aiškinimusi ( - ) (atpažino 2 kartus skirtinguose tyrimuose, pagal skirtingas nuotraukas); S. R. atpažino kaip asmenį, kuris lankėsi ( - ) su G., kai buvo nužudytas L. V..

753Kontroliuojant N. E. telefoninius pokalbius nustatyta, jog 2009 m. sausio 9 d., t. y. kitą dieną po L. V. mirties, bus susitikimas prie ( - ), nenustatytas asmuo siūlo N. E. pasislėpti, nes tuoj bus paieškomas (2009 m. kovo 2 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (t. 9, b. l. 167–174)).

754Liudytojas A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka (t. 18, b. l. 237–248), apygardos teisme parodė, jog iš salėje esančių jis pažįsta S. R., T. Č., K. L., G. Š., G. L., pravarde Chatabičius. Su T. Č. pažįstami nuo vaikystės, kartu augo Vėliučionyse. Per jį pažįsta ir kitus jo draugus. Iš salėje sėdinčių taip pat pažįsta „Volką“ (R. V.), „Borą“ (A. Ku.), Kšištofą – G. (G. Š.) brolį. A. Ku. pravardė buvo „Budulis“.

755Dėl įvykių T. rajone A. Ku. parodė, jog sausio 8 d. T. Č., G. L., S. R., G. L. automobiliu „BMW X5“ važiavo į T. savo reikalais, o A. Ku. T. Č. įsiprašė pavežamas pakeliui į ( - ), todėl jis tą dieną kartu su jais atsidūrė ( - ). Nuvažiavus į T., G. L. susitiko su draugais iš T.. Kažkuriuo susitikimo prie bažnyčios metu G. L. A. Ku. siūlė neperšaunamą liemenę, liemenę siūlė visiems, klausė, kam reikia liemenės. A. Ku. neėmė, kiti taip pat liemenių neapsivilko. Pačios liemenės (-ių) – nematė, bet, kaip suprato, bent viena liemenė buvo automobilyje. Po kažkurio laiko prie bažnyčios, esančios už miesto, prie kurios jie buvo sustoję, atvažiavo iš T. žmonės, kurių jis nepažįsta. Atvažiavo šešiese, dvi mašinos: viena „Peugeot“, o kitos markės nepamena. G. L. šnekėjo apie žmogų, kuris skolingas už narkotikus. Atvažiavę telšiškiai sakė, kad jie nieko bendra neturi su juo, jis yra ne jų žmogus ir G. L. paprašė, kad padėtų jam jį surasti. Viena mašina išvažiavo, o trys telšiškiai liko. Praėjus kažkuriam laikui, įvyko sujudimas, S. R. pradėjo mušti vieną asmenį iš T., trenkė koja, t. y. keliu. Kad S. R. būtų kam nors dūręs, A. Ku. nematė. Matė, kad T. Č. vieną telšiškių buvo sugriebęs, laikė, tai tas pats asmuo, kuriam S. R. vėliau laikė peilį prie gerklės. Du žmonės iš T. įsisodino į savo „BMW X5“ mašiną, o kiti pabėgo. Vienas telšiškių buvo jėga įstumtas į automobilį, o kitas įsėdo pats. G. L. veiksmų nematė. A. Ku. taip pat sėdo į mašiną, pasitikrino kišenes, nes turėjo tik telefoną ir raktą. Pastebėjo, kad nėra rakto, todėl išlipo iš mašinos, paieškojęs ant sniego rado raktus, pasiėmė juos ir tuo momentu išgirdo du šūvius. Iš bylos duomenų žino, kad buvo peršautos automobilio padangos ir šovė G. L.. G. L. liepė sėsti į mašiną, sakė važiuojam. A. Ku. atsakė, kad nemoka vairuoti, todėl sėdo į keleivio vietą, o G. L. į vairuotojo. Išvažiavo šešiese: A. Ku., T. Č., S. R., G. L. ir du žmonės iš T.. Kai tie du telšiškiai buvo įsisodinti į automobilį, daugiau telšiškių vietoje neliko, nes tuo metu, kai A. Ku. ieškojo raktų, matė, jog vienas iš telšiškių bėgo tolyn nuo mašinų. T. ant galvų nieko nebuvo uždėta, jų rankos nebuvo surištos. Iš telšiškių buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai, išimtos baterijos. Telefonai buvo grąžinti, kai jie buvo paleisti. T. sėdėjo viduryje, o iš kraštų T. Č. ir S. R.. S. R. buvo apkabinęs per kaklą, pridėjęs prie kaklo, atrodo, medžioklinį peilį vienam asmeniui iš T., kad pastarasis nesipriešintų. Asmuo priešinosi, todėl S. R. jam mašinoje perpjovė delną, bėgo kraujas. Tai buvo ne tas pats asmuo, kuriam S. R. buvo trenkęs lauke. Daugiau peilio A. Ku. nematė. Po 20 min. susitarus dėl kažkokių pinigų vieną iš telšiškių paleido. Konkrečių vietų, kur telšiškiai buvo paleisti, pasakyti negali. Prieš išleidžiant vieną iš telšiškių, matė kaip G. L. trenkė į veidą ir grasino, sakė „bus apmyžta galva, jei nebus atiduota skola“. Iš telšiškių buvo reikalaujama, kad būtų atiduota skola ir kad būtų surastas tas žmogus, kuris skolingas. Be pas S. R. matyto peilio, pas T. Č. matė guminėmis kulkomis šaudantį pistoletą, nes jį buvo išsitraukęs prieš atvažiuojant telšiškiams, tačiau nematė, kad jis jį būtų naudojęs. G. L. turėjo revolverį, tačiau jį A. Ku. pamatė tik mašinoj, kai jie jau išvažinėjo, nes pašaudęs į padangas ir įlipęs į automobilį G. L. šį revolverį padėjo po keleivio, t. y. po ta, ant kurios sėdėjo A. Ku., sėdyne. Važiuodamas A. Ku. buvo jį išsitraukęs ir apžiūrėjo, tai buvo kovinis ginklas, nes G. L. skaičiavo, kiek kulkų išnaudojo. A. Ku. atrodo, kad šį revolverį jiems atvežė kažkas iš asmenų, su kuriais jie buvo susitikę ( - ) anksčiau iki susitikimo prie bažnyčios. Tai jis suprato iš G. L. pasakojimo T. Č.. Grįžus į Vilnių kitą dieną po šių įvykių buvo susitikę A. Ku., T. Č., S. R. ir G. L. prie „( - )“. Ten buvo kalbama apie tai, kad tą vakarą, kai jie buvo ( - ), buvo padurtas žmogus. G. L. klausė, ką asmeniškai darė A. Ku., jis atsakė, jog nieko nespėjo padaryti, nes neturėjo, ką daryti. Buvo pasakyta, kad vienas žmogus yra sužalotas ar mirė, ir prie visų S. R. sako – „man atrodo, kad aš jį padūriau“. S. R. pats ant savęs sakė, kad „galbūt čia mano darbas“ (t. 97, b. l. 87–99).

756Nuteistasis G. L. ir jo gynėjas advokatas D. Z. abejoja liudytojo A. Ku. parodymų teisingumu, mano, kad jie yra prieštaringi. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2015 m. lapkričio 6 d. buvo priimta nutartis kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Iburgo vietos teismą, prašant apklausti liudytoją A. Ku. (t. 131, b. l. 203–207). Nutartyje buvo suformuluota užduotis, atsižvelgiant į gynėjo advokato D. Z. bei prokurorės J. R. pateiktus klausimus (t. 131, b. l. 152, 153). Liudytojas A. Ku. buvo apklaustas Bad Iburgo apylinkės teisme 2016 m. sausio 21 d. uždarame teismo posėdyje. Jis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, nurodydamas, kad susitikimas vyko G. L. iniciatyva dėl skolų už narkotikus, peilį turėjo S. R., kurį laikė pridėjęs prie įsodinto į automobilį asmens kaklo. Be to, patvirtino, kad visi įvykiai prasidėjo po S. R. suduoto smūgio vienam iš telšiškių, taip pat kad į automobilio padangas šovė G. L., tačiau nematė, kad S. R. durtų peiliu, sužalotų asmenį. Jis taip pat patvirtino, jog kitą dieną visi keturi susitiko ir S. R. paaiškino, jog po vakarykščių įvykių ( - ) mirė žmogus ir pripažino, jog jis, t. y. S. R., atsakingas už šio žmogaus mirtį. Liudytojas taip pat schemose pažymėjo automobilių ir žmonių stovėjimo vietas įvykių metu tiek, kiek jų galėjo prisiminti (t. 132, b. l. 133–155).

757Taigi, visi liudytojo A. Ku. parodymai sutampa tarpusavyje, taip pat ir su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jais netikėti nėra jokio pagrindo.

758Pirmiau nuosprendyje nurodytais įrodymais nustatyta, jog 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., prie ( - ) įvyko vilniečių susitikimas su telšiškiais. Šiame susitikime iš telšiškių dalyvavo L. V., A. M., E. L..

759Iš liudytojų G. G., L. P. parodymų, kurie išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, matyti, jog tą dieną, kai buvo nužudytas L. V., jie taip pat važiavo į tą vietą, kur turėjo įvykti susitikimas. Jiems būnant maždaug 3 kilometrai nuo ( - ) L. P. paskambino L. V., kuris pasakė, kad viskas gerai. Kai atvažiavo į vietą, jokių žmonių nebuvo, ir tik apsisukę bei važiuodami atgal ant kelio rado sužeistą L. V., kurį nuvežė į ligoninę. Jie žinojo, kad buvo telšiškių susitikimas su Vilniaus „bachūrais“ dėl A. Pi. skolos už narkotikus ir tai, kad vienas iš vilniečių buvo G., apie tai buvo sakęs pats A. M.. L. P. taip pat nurodė, jog jam žinoma, kad dėl pinigų už narkotikus buvo ir anksčiau buvę susitikimų: 2008 m. rugsėjo–spalio mėn. atvažiavę vilniečiai buvo su neperšaunamomis liemenėmis, turėjo ginklus. Vilniečiai buvo atvažiavę ir gruodžio mėnesio pabaigoje, vėl buvo su ginklais, boulinge ieškojo A. Pi.. Šie liudytojai savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 86–88, 103–105). Liudytojas V. K. taip pat patvirtino, kad 2009 m. sausio 8 d. vyko vilniečių susitikimas su telšiečiais dėl A. Pi. skolos. Liudytojas buvo atvažiavęs į susitikimo vietą, tačiau ten nesant paties A. Pi., išvažiavo jo atvežti.

760Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai.

7612009 m. sausio 29 d. daiktų (dokumentų) pateikimo protokole užfiksuotas 2 CD plokštelių pateikimas su degalinės „Statoil“, esančios ( - ), vaizdo įrašais, kuriuose pro deglinės langą matosi „BMW“ markės džipas, sidabrinės spalvos, į degalinę užeinantys ir degalinėje apsipirkinėjantys G. L., dėvintis baltos spalvos kepurę, T. Č., A. Ku. ir S. R. (t. 8, b. l. 193–198, 2 CD). 2009 m. sausio 24 d. BPK 158 straipsnio tvarka G. L. automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) buvo paimtos nuoplovos ir nuoskutos (t. 74, b. l. 57–58), Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktose nuoskutose ir nuoplovose rasta žmogaus kraujo. Nuoplovose nuo priekinės dešinės sėdynės sėdimos dalies rasto kraujo genotipas sutampa su E. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,000000000001 procento (t. 74, b. l. 64–66).

762Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. M. poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, galvos smegenų sukrėtimas padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dviem smūgiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tam neprieštarauja įrašai medicininiuose dokumentuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų (t. 9, b. l. 8).

763Iš specialisto išvados matyti, jog E. L. pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje padarytos aštriu (-iais) pjaunančiu (-iais) daiktu (-ais), jais galėjo būti peilis (-iai) ir (ar) jo savybes turintis (-ys) daiktas (-ai) bei įrankis (-iai) dviem trauminiais faktoriais ir galėjo būti padarytos dengiantis, ginantis ar sugriebiant už ašmenų ar kito daikto bei įrankio užduotyje nurodomu laiku. Tai patvirtina išsidėstymas ir tam neprieštarauja žaizdų morfologiniai bei gijimo požymiai. Pjautinė žaizda kairės plaštakos nugariniame paviršiuje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Pjautinės žaizdos kairės plaštakos delniniame paviršiuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų (t. 9, b. l. 33).

764Iš specialisto išvados Nr. 10/09(07) matyti, kad L. V. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos priekinės sienos kairės pusės žaizdos su širdies pažeidimu, lydimos ūmaus vidinio nukraujavimo į kairę krūtinplėvės bei širdiplėvės ertmes ir širdies tamponados krauju. Mirtis įvyko 12–18 val. iki lavono teismo medicininio tyrimo, t. y. 2009 m. sausio 8 d., 15.50–23.50 val., tai parodo lavoninių reiškinių pobūdis. Durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, juo galėjo būti ir peilis ir (ar) jo savybes turintis daiktas bei įrankis vieno smūgio iš apačios į viršų, iš kairės į dešinę, iš priekio įstrižai atgal, trumpai prieš mirtį. Kiauryminiai krūtinės ląstos sužalojimai, o šiuo atveju ir širdies pažeidimas, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Po šių sužalojimų L. V., jei ūmiai nesutriko širdies ritmas, galėjo atlikti valingus veiksmus. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui bei užkritimui ant aštraus duriančio-pjaunančio daikto (peilio) ar jo savybes turinčio įrankio. Be to, L. V. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstoje, pagal pobūdį padaryta kieto buko daikto, nepalikusio individualių požymių, ne mažiau kaip vienu trauminiu faktoriumi ir šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei odos nubrozdinimai kairėje juosmens srityje padaryto kieto buko daikto, nepalikusio individualių požymių, ir šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo (t. 8, b. l. 64–66).

765Be to, 2010 m. sausio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5417)-IS1-430 nurodoma, kad ant tirti pateiktų A. M. džinsinių kelnių ir striukės rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su A. M. genotipu, o ant tirti pateiktų E. L. sportinių batų rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su E. L. genotipu (t. 9 b. l. 46–49).

766Šios išvados patvirtina, jog prieš visus susitikime buvusius telšiškius buvo naudotas smurtas, nukentėjusieji A. M. ir E. L. buvo sužaloti, o L. V. nužudytas.

7672009 m. sausio 8 d. (20.30–21.45 val.) įvykio vietos apžiūros metu ( - ) kaime, T. rajone, paimtas automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ) (t. 8, b. l. 32–36). Automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), apžiūros metu nustatyti padangų pažeidimai, iš kairės automobilio pusės užpakalinės padangos išimta 1 kulka, o iš priekinės – 2 kulkos (t. 8, b. l. 53–58). 2009 m. sausio 15 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu ( - ) kaime, T. rajone, panaudojant metalo ieškiklį, buvo rasta ir paimta kulka (t. 8, b. l. 60–62). Iš specialisto išvados Nr. 140-(486)-IS1-9164 matyti, jog įvykio vietoje ir automobilio padangose rastos kulkos yra šaudmenų dalys, o būtent – pramoninės gamybos, „32 Smith&Wesson Long“ šovinių kulkos. Tirti pateiktos trys kulkos, labiausiai tikėtina, buvo iššautos iš savadarbio arba perdirbto 32 kalibro ginklo, tačiau negalima atmesti galimybės, kad šios kulkos galėjo būti iššautos ir iš pramoninės gamybos ginklo, apie kurį duomenų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra (t. 8, b. l. 70–74).

768Taigi nukentėjusiojo A. M., liudytojų N. E., A. Pi., V. K. parodymais nustatyta, jog nuteistųjų važiavimo į T. tikslas buvo santykių aiškinimasis dėl A. Pi. skolos. Apygardos teismas pagrįstai atmetė G. L. aiškinimus, kad jis į T. vyko dėl parduotų automobilių ir pretenzijų dėl jo reiškimo, o kiti nuteistieji G. L. vykimo į T. tikslo nežinojo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog G. L. norėjo susitikti su A. P. užstojusiu A. M., tiesiogiai ir per kitus asmenis derino laiką, kad pastarasis nebūtų kur nors išvykęs. Be to, iš liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog dėl A. Pi. skolos 2009 m. sausio 8 d. buvo ne pirmas susitikimas. Kituose dviejuose anksčiau vykusiuose susitikimuose taip pat dalyvavo nuteistasis G. L.. Bylos įrodymais nustatyta, jog 2009 m. sausio 8 d. į T. G. L. vyko su T. Č., S. R., A. Ku., kurių tikslas buvo esant reikalui padėti G. L.. Šiuo konkrečiu atveju buvo siekiama paveikti, įbauginti A. P. bei jį užstojančius asmenis, kad A. Pi. atsiskaitytų su N. E. už įgytas narkotines medžiagas.

769Nuteistieji G. L., T. Č., S. R. neigia su savimi turėję ar vienas pas kitą matę šaunamąjį ginklą. Tai paneigiama jau aptartais liudytojų N. E. ir A. Ku. parodymais. Iš nuoseklių liudytojo N. E. parodymų matyti, jog būtent jis iš G. L. ( - ), gavo pistoletą-revolverį ir pastarojo nurodymu jį atvežė į T. ir jį prie ( - ), susitikęs anksčiau prieš pagrindinį susitikimą su telšiškiais, perdavė G. L.. Tai, jog kažkas buvo atvykęs prie koplytėlės dar iki „pagrindinio“ susitikimo, matyti iš liudytojo A. Ku. ir nuteistojo S. R. parodymų.

770Aplinkybę, jog susitikimo prie ( - ) metu buvo šaudoma, patvirtina tai, jog R. V. automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), kuriuo į susitikimo vietą buvo atvykęs L. V., iš karto po susitikimo buvo peršautos padangos, įvykio vietoje ir padangose buvo rastos 4 kulkos, todėl pagrįsta teismo išvada, jog buvo iššauta ne mažiau kaip 4 kulkos ir jos buvo iššautos vilniečių G. L., T. Č., S. R. ir A. Ku. susitikimo su telšiškiais, tarp kurių buvo ir L. V., A. M., E. L., metu. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog nėra pagrindo abejoti liudytojo A. Ku. parodymais, jog būtent G. L. šaudė į automobilio „Peugeot 206“ padangas, įsėdęs į automobilio vairuotojo vietą, pistoletą padėjo po priekine keleivio sėdyne, o A. Ku. važiuojant iš įvykio vietos pastarąjį išsitraukęs apžiūrėjo. Įvykyje dalyvavę T. Č., S. R., G. L., A. Ku. parodė, jog į automobilį įsėdo S. R., T. Č., po to A. Ku. ir G. L. beveik vienu metu nurodė, jog girdėjo šūvius.

771Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog liudytojų parodymais įrodyta, kad G. L. perdavė ( - ) šaunamąjį 32 kalibro ginklą ir ne mažiau kaip 4 šovinius N. E. pristatyti į T., o pastarajam pristačius, ( - ) šį ginklą ir šovinius iš jo pasiėmė, laikė, nešiojo ir gabeno į Vilnių. N. E. patvirtino, jog ginklą perdavė G. L. prie ( - ) memorialo. Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, jog 2009 m. sausio 8 d. susitikimo su telšiškiais metu prie ( - ) šaudė būtent G. L.. Be to, iš liudytojo A. Ku. parodymų matyti, jo po įvykio grįžtant į Vilnių ginklas buvo automobilyje, jis jį, matant kartu važiavusiems T. Č., S. R., G. L., apžiūrėjo, t. y. visi žinojo, jog ginklas buvo vežamas – gabenamas į Vilnių.

772BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar spogstamosiomis medžiagomis, t. y. už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą neturint leidimo. BK 253 straipsnyje numatytos alternatyvios veikos – šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas neturint leidimo. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį nebūtina atlikti visų veikų visumą, pakanka vienos ar kelių ir jos laikytinos viena tęstine nusikalstama veika, jei nustatoma, kad jos sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudedamąsias dalis ir jas sieja bendra kaltininko tyčia.

773Prie šaunamųjų ginklų priskiriami pistoletai, revolveriai, šautuvai, karabinai, automatai ir kiti, nepriklausomai nuo jų kalibro, bet būtinai tinkami naudoti ginklai. Aplinkybę, kad ginklas buvo tinkamas naudoti, patvirtina tai, jog R. V. automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), kuriuo į susitikimo vietą buvo atvykęs L. V., iš karto po susitikimo buvo peršautos padangos, įvykio vietoje ir padangose buvo rastos 4 kulkos. Duomenų, kad G. L. ar kas kitas iš nuteistųjų būtų turėjęs leidimus ginklams įgyti, laikyti, nešioti, byloje nėra.

774Nuteistieji T. Č., S. R. teigia, jog jie nežinojo apie jokius kieno nors turimus ginklus, ginklo automobilyje nematė, kol buvo lauke, šūvių negirdėjo, vėliau negirdėjo galimai ir dėl to, kad jiems esant automobilyje grojo muzika. Teismas pagrįstai atmetė šią jų išsakytą versiją. Liudytojas A. Ku. parodė, kad G. L., po šūvių įlipęs į automobilį, ginklą padėjo po priekine vairuotojo sėdyne, ant kurios sėdėjo A. Ku., o pastarasis, kaip jau minėta pirmiau, ištraukęs ginklą, apžiūrėjo. Be to, G. L., būdamas automobilyje, skaičiavo išnaudotus šaudmenis. Taigi laikytina, jog įrodymų visuma paneigia nuteistųjų T. Č., S. R. aiškinimus, jog jie apie turimą šaunamąjį ginklą nežinojo.

775Taigi, pagrįstai konstatuota, jog ginklas ir šoviniai G. L. buvo laikomi ( - ), ir 2009 m. sausio 8 d. perduoti N. E., o pastarajam nugabenus į T., ten N. E. perduotas atgal G. L., kur pastarasis iš šio ginklo iššovė 4 šūvius į R. V. automobilio vairuotojo pusės padangas, jas trimis šūviais sugadino, po to laikant šį šaunamąjį ginklą automobilyje T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. tą pačią dieną buvo neteisėtai pargabentas į Vilnių.

776Iš aptartų byloje esančių įrodymų matyti, kad R. V. priklausęs automobilis, kuriuo į susitikimo vietą atvažiavo L. V., iki susitikimo su atvykusiais vilniečiais buvo nesugadintas. R. V. priklausantis turtas – automobilis – buvo sugadintas 2009 m. sausio 8 d. nuteistųjų susitikimo su telšiškiais metu. Įvertinant tai, jog buvo iššauti 4 šoviniai, peršautos dvi automobilio padangos, viena jų – du kartus, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. V. priklausantis turtas buvo sugadintas tyčia ir tai konkrečiai padarė nuteistasis G. L..

777Iš nukentėjusiųjų A. M. ir E. L. parodymų matyti, jog 2009 m. sausio 8 d. susitikimo su vilniečiais prie ( - ) metu pastarieji buvo sumušti, jėga įsodinti į vilniečių automobilį – džipą „BMW“, nuvežti: E. L. ne mažiau kaip 26 km ir paleistas pravažiavus Varnių miestelį, o A. M. paleistas ties išvažiavimu į autostradą nuo Laukuvos, t. y. ant tilto (viaduko), virš autostrados ( - ), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos.

778T. Č., S. R. prisipažino, kad yra kalti dėl šio nusikaltimo, A. M., E. L. mušimą bei įsodinimą jėga į automobilį, teisino jiems patiems neva kilusia grėsme. Tačiau iš S. R., A. Ku., G. L., T. Č., nukentėjusiųjų A. M., E. L. parodymų matyti, jog pirmą smūgį sudavė S. R., sugriebęs A. M. bei jį palenkęs keliu smogęs pastarajam į veidą. Specialisto išvadoje konstatuoti A. M. sužeidimai patvirtina smūgius į galvą ir veidą.

779Iš nukentėjusiojo A. M. parodymų matyti, jog jis nuo smūgių atsigavo mašinoje su maišu ant galvos. E. L. parodė, jog po suduotų smūgių apsvaigus, prieš jį įsodinant į automobilį, jam ant galvų buvo užmautas maišas. Maišai nukentėjusiesiems buvo nuimti tik juos paleidžiant. A. Ku. nurodė, jog važiuojant S. R. vienam iš nukentėjusiųjų prie kaklo laikė peilį, o pastarasis sakė, kad „tu man ranką įpjovei“. Specialisto išvadose A. M. nėra konstatuota pjautinių žaizdų, o E. L. nustatytos 2 pjautinės žaizdos rankoje, todėl teismo išvada, jog būtent S. R. peiliu sužalojo E. L., yra pagrįsta. G. L. teisme prisipažino vieną nukentėjusiųjų parvertęs ant žemės, nors pastarasis prieš jį nebuvo atlikęs jokių smurtinių veiksmų, matė, kad S. R. su vienu nukentėjusiųjų eina į automobilį. G. L. nurodė, jog į automobilį nė vieno iš nukentėjusiųjų nevedė, jam pasirodė, jog juos į automobilį atvedė T. Č. ir S. R.. Pastarieji teigia, jog jie kartu atvedę tik vieną nukentėjusįjį, o kitą į automobilį įkišo A. Ku. ir būtent šio nukentėjusiojo ranka buvo kruvina. A. Ku. nurodė, jog tą nukentėjusįjį, kurio ranka buvo kruvina, prieš įkišant į mašiną, buvo sugriebęs T. Č.. G. L. nurodė, jog muštynių pradžioje jis taip pat sudavęs smūgį vienam iš nukentėjusiųjų. Bylos duomenimis nustatyta, jog būtent G. L. vairavo automobilį, kuriame buvo laikomi ne savo valia ten esantys nukentėjusieji. G. L. teigia, jog jis, įsėdęs į automobilį, net nesuprato, kad automobilyje yra du pašaliniai žmonės (nukentėjusieji), jog važiuodamas itin dideliu greičiu stengėsi kuo toliau pasišalinti iš įvykio vietos, kol neatvyko telšiškių pastiprinimas, telšiškius paleido vos tik pamatęs pašalinius asmenis automobilyje. Tačiau ši jo versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir jo paties nelogiškais parodymais. G. L. nurodė, jog jis matė, kaip S. R. į automobilį vedė vieną iš nukentėjusiųjų, A. Ku. nurodė, jog automobilyje buvo chaosas, nukentėjusieji parodė, jog jie šaukė, kad paleistų, ir girdėjo vienas kitą, suprato, kad automobilyje yra jie abu. Nukentėjusieji buvo paleisti skirtingose vietose. Pasak G. L., taip įvyko, nes paleidžiant pirmąjį – važiavo keletas mašinų, tačiau antrasis buvo paleistas už daugiau kaip 20 km nuo pirmojo nukentėjusiojo paleidimo vietos. G. L. parodymai dėl jokių aktyvių veiksmų, susijusių su neteisėtu laisvės atėmimu nukentėjusiesiems, neatlikimu yra jo gynybos versija, paneigta byloje surinktų įrodymų visuma, kurie atvirkščiai patvirtina, jog G. L. tyčia dalyvavo nukentėjusiesiems atimant laisvę.

780Iš aptartų įrodymų matyti, jog pirmas muštynes pradėjo S. R.. Taigi, nuteistieji buvo muštynių iniciatoriai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pastariesiems būtų buvę padaryti kokie nors kūno sužalojimai, o nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai yra konstatuoti aptartose specialistų išvadose.

781Taigi nuteistųjų G. L., T. Č. ir S. R. bendri smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiųjų A. M. ir E. L. neteisėtą laisvės atėmimą.

782Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., buvo suduotas smūgis peiliu L. V. į krūtinės plotą, kur yra širdis, t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą, nuo kurio L. V. mirė.

783Iš liudytojo A. Ku. parodymų matyti, jog jis peilį matė pas nuteistąjį S. R., o kitą dieną susitikus prie „( - )“ S. R. prisipažino nužudęs. Be to, kaip jau nustatyta, būtent pastarasis peiliu sužalojo nukentėjusįjį E. L.. Nuteistieji pirmosios instancijos teisme nurodė, jog būtent A. Ku. susitikimo prie „( - )“ prisipažino nužudęs. Apygardos teismas pagrįstai tai laikė jų gynybos versija ir ją atmetė. Nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu dėl visų nusikaltimų savo kaltę kategoriškai neigė, teisme parodymus davė po liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų, visos bylos nagrinėjimo metu jų gynybos pozicija yra konstruojama neigiant jiems duodamus nepalankius parodymus ir nusikalstamų veikų padarymą perkeliant patiems liudytojams.

784Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas G. L. psichofiziologinis tyrimas (t. 74, b. l. 28–40). Apklausiamas teisme šį tyrimą atlikęs specialistas V. S. paaiškino, kad esant tiriamojo reakcijai į užduodamą klausimą ir atsakymo variantą, galima teigti, kad žmogaus vidinis žinojimas tuo klausimu yra kitoks ir tuo atveju patikimumas viršija 99 proc. Galima daryti prielaidą, kad tiriamasis galimai žino, kas nudūrė, kur ir dėl ko: atsakymai į 6 klausimą patvirtina, kad tirtas asmuo tikrai žino, kur asmuo buvo nudurtas, atsakymai į 8 klausimą eliminuoja versiją, kad apie nužudymą sužinojo iš prokuroro ar tyrėjo, atsakymas į 10 klausimą rodo, kad tirtas asmuo galimai žino, kas dūrė peiliu, o atsakymai į 11–16 klausimus rodo, kad tirtas asmuo galimai žino, kaip buvo nudurtas asmuo ir kad galimai nudūrė S.. Pagal bylos duomenis S. yra nuteistasis S. R.. Baudžiamojo proceso įstatymo prasme toks tyrimas nėra savarankiškas įrodymas ir vien juo negalima grįsti asmens kaltės. Tačiau jį vertinant kartu su anksčiau aptartais įrodymais, galima daryti išvadą, jog mirtiną smūgį peiliu nukentėjusiajam L. V. sudavė būtent S. R..

785L. V. nužudymas buvo žiemą – 2009 m. sausio 8 d. Iš nuteistųjų bei liudytojų parodymų matyti, jog visi dėvėjo storus šiltus viršutinius drabužius (striukes, paltus). Iš to, kad L. V. mirtis įvyko dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos ir kartu buvo pažeista širdis, organas, esantis krūtinės ląstoje, darytina išvada, jog smūgis buvo stiprus, o tai atmeta neatsargaus nusikaltimo tikimybę ir rodo, kad smūgis peiliu L. V. buvo suduotas tyčia.

786Nuteistųjų susitikimas 2009 m. sausio 8 d. su telšiškiais vyko T. rajone ( - ) kančios memorialo teritorijoje. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog šio susitikimo metu buvo peiliu į krūtinės sritį smogta L. V., dėl to pastarasis mirė, peiliu perpjauta E. L. ranka, dėl to pastarajam buvo konstatuotos dvi pjautinės žaizdos, suduoti smūgiai į galvą A. M., dėl to pastarajam buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos, nubrozdinimas veide, galvos smegenų sukrėtimas, peršautos R. V. priklausančio automobilio padangos, neteisėtai E. L. ir A. M. atimta laisvė. ( - ) memorialas yra paminklas kovotojams už laisvę ir Lietuvos patriotams, dėl tėvynės paaukojusiems gyvybes, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai šio memorialo teritorijoje yra nepriimtini ne tik etikos, bet ir baudžiamosios teisės prasme. ( - ) kančios memorialo teritorija yra vieša vieta, nors ir yra atokiau T.. Ji yra apšviesta, pro ją nutiestas gana judrus kelias, kuriuo važiuoja žmonės. ( - ) memorialas yra tautos atminimo, susikaupimo ir rimties vieta, kurioje žmonių žalojimas, neteisėtas laisvės atėmimas, šaudymas į automobilio padangas, trikdo tokioms vietoms priimtą rimtį ir pažeidžia viešąją tvarką.

787Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog G. L., T. Č., S. R. 2009 m. sausio 8 d. į T. važiavo G. L. iniciatyva, turėdami bendrą tikslą – išreikalauti iš liudytojo A. Pi. pinigus už neteisėtą veiklą – prekybą narkotikais, įvardijamą skolos atsiėmimu. Tačiau apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad visos šios nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant nusikalstamo susivienijimo naudai. Visų pirma, kaip konstatavo teismas, G. L., kurio iniciatyva buvo vykstama išsireikalauti skolos, nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys. Jam tokie įtarimai net nebuvo pareikšti ikiteisminio tyrimo metu ir nenurodyti kaltinamajame akte ar prašyme dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme (t. 94, b. l. 34–35). Jam kaltinime nurodyta, jog jis veikė organizuota grupe su T. Č., S. R. ir A. Ku.. Antra, T. Č. ir S. R., kurie iš tiesų buvo nusikalstamo susivienijimo nariais ir vieni iš vadovų, vyko į T. G. L. prašymu pagelbėti būtent jam, o ne nusikalstamo susivienijimo naudai, išsireikalauti skolą. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog būtent jie parengė nusikalstamo susivienijimo planą, paskirstė vaidmenis ir užduotis, tačiau motyvuose dėl šių konkrečių nusikalstamų veikų teismas nenurodė, kuo pasireiškė jų vaidmuo, kokias užduotis ir kam jie davė. Nuosprendyje netgi nurodyta, jog „nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo gauta duomenų, kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų iš anksto nurodęs kokias nors veikimo ribas“. Teismas to ir negalėjo padaryti, nes vykimas į T. buvo G. L. iniciatyva. Taigi teismo nuoroda, kvalifikuojant T. Č. ir S. R. nusikalstamus veiksmus pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, yra nepagrįsta. Nuteistųjų T. Č. ir S. R. atskiros nusikalstamos veikos, kaip ir nuteistojo G. L., turi būti kvalifikuotos kaip padarytos veikiant organizuota grupe.

788Teisėjų kolegijos nuomone, ne visos nuteistiesiems inkriminuotos veikos turi būti kvalifikuojamos kaip padarytos veikiant organizuota grupe.

789Kaip matyti iš anksčiau aptartų įrodymų, R. V. priklausantis turtas buvo sugadintas tyčia ir tai konkrečiai padarė nuteistasis G. L.. Iš liudytojo N. E. parodymų matyti, jog niekas nematė, kaip jis šaunamąjį ginklą ir šaudmenis perdavė G. L.. Taip pat teismas pripažino, jog nėra objektyvių duomenų, jog S. R. žinojo ir (ar) matė ginklo perdavimą N. E. ( - ), todėl šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Nuteistieji T. Č. ir S. R. neigia žinoję, jog G. L. turi šaunamąjį ginklą. Byloje nėra pakankamų įrodymų padaryti priešingą išvadą, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltininkų naudai. Darytina išvada, kad šiuo atveju nuteistasis G. L. veikė savo iniciatyva, išeidamas už susitarimo ribų dėl skolos išsireikalavimo būdo. Taigi G. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o nuteistieji T. Č. ir S. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį išteisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

790Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad L. V. nužudė nuteistasis S. R., tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad 2009 m. sausio mėn. T. Č., S. R. ir ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius draugus, susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymą, ir 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., ( - ) teritorijoje, siekdami nusikalstamų tikslų, tuo metu, kai G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką ir tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, pažeisdamas krūtinės ląstą, širdį, dėl to įvyko vidinis kraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V.. Tačiau nuteistieji negalėjo iš anksto susitarti nužudyti būtent L. V., nes jie net negalėjo žinoti, kad jis atvyks į susitikimo vietą. Jau vien dėl to ši nuosprendžio dalis yra ydinga.

791Teismas, pripažindamas S. R., T. Č. ir G. L. kaltais dėl L. V. nužudymo, nuosprendžio motyvuose taip pat nurodė, kad jiems turint bendrą sumanymą dėl fizinio smurto naudojimo prieš telšiškius, kiekvienam iš jų suvokiant, kad kiti kartu vykstantys asmenys turi įrankius, kuriuos naudojant žmogui galima atimti gyvybę, nesant susitarimo dėl veikimo ribų ir važiuojant smurtauti, turint kovinį ginklą, jie visi suvokė, kad konflikto su telšiškiais metu gali atsirasti padarinių, t. y. gyvybės atėmimas, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Teismo nuomone, tyčią patvirtina ir tai, kad vilniečių būnant daugiau nei atvykusių telšiškių, vilniečiai pirmieji pastaruosius pradėjo mušti, telšiškiams neturint su savimi nei šaunamųjų ginklų, nei peilių, nei lazdų, nei kitokių žmonėms žaloti skirtų, tinkamų ar pritaikytų įrankių, vilniečiai juos pradėjo žaloti peiliais, šaunamuoju ginklu šaudė į automobilį. Šį manymą sustiprina ir tai, kad jau anksčiau jie smurtavo peiliu, kirviu, kitai daiktais, smūgiuodami į gyvybiškai svarbias sritis, šaudė į nukentėjusiuosius – nusikalstamos veikos prieš M. R. ir V. J. bei R. D..

792Su tokiomis apygardos teismo išvadomis irgi negalima sutikti.

793Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.

794Tyčinis nužudymas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nužudymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 129 straipsnyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kai asmens mirtį sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, būtina nustatyti, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti. Sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už nužudymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis yra tokie, kurie patvirtina kaltininkų tyčią bendrais veiksmais asmenį nužudyti. Vertinant smurto pobūdį ir intensyvumą turi būti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) buvo smūgiuojama (pavyzdžiui, ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smūgių stiprumą, jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2013).

795Apygardos teismas padarė išvadą, kad S. R. suduotas vienas smūgis peiliu susijęs priežastiniu ryšiu su L. V. mirtimi. Iš nustatytų įvykio aplinkybių negalima padaryti išvados, jog T. Č. ir G. L. matė S. R. suduodamą smūgį, suvokė tokio suduodamo smūgio padarinius ar patys kuo nors prisidėjo prie smurto naudojimo prieš L. V., taip padedami S. R. pastarąjį nužudyti. Kiekvienas iš jų veikė prieš atskirus nukentėjusiuosius. Todėl negalima padaryti išvados, jog jų susitarimas nužudyti L. V. reiškėsi konkliudentiniais veiksmais ir apėmė mirtinus padarinius.

796Atkreiptinas dėmesys ir kitą bylos aplinkybę. Liudytojas A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, taip pat dalyvavo visuose įvykiuose prie ( - ) kančios memorialo koplyčios. Jam ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje – dėl neteisėto ginklo laikymo ir gabenimo kartu su G. L., T. Č. ir S. R. iš T. rajono nuo ( - ), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje – dėl R. V. automobilio sugadinimo, peršaunant jo padangas, pagal BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje – dėl neteisėto laisvės atėmimo A. Ma. ir E. L., panaudojant fizinį smurtą, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje – dėl viešosios tvarkos pažeidimo ( - ) kančios memorialo teritorijoje (t. 18, b. l. 42–43). Jam įtarimai dėl tyčinio L. V. nužudymo, priešingai nei T. Č. ir G. L., kurie, taip pat kaip ir A. Ku., jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį L. V. neatliko, pareikšti nebuvo. Prokuroro nutarime bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos nutartyje atleisti įtariamąjį A. Ku. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį ir nutraukti prieš jį ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog byloje nėra duomenų, kad A. Ku. būtų dalyvavęs tyčia nužudant (prokuroro nutarimas) ir kad jokių kliūčių taikyti tokį atleidimą nėra (teisėjos nutartis).

797Esant tokioms bylos aplinkybėms negalima konstatuoti, jog T. Č. ir G. L. buvo kartu su S. R. L. V. nužudymo vykdymo bendrininkai. Todėl T. Č. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, o G. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintini, nesant įrodymų, jog jie padarė šią nusikalstamą veiką.

798S. R., suduodamas stiprų smūgį peiliu L. V. į krūtinės sritį širdies plote, suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti ar nužudyti, ir jį tenkino bet kokio pobūdžio atsiradę padariniai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, jo veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, kvalifikuotini kaip tyčinis nužudymas.

799Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad L. V. nužudymas padarytas iš savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka. Nuteistojo S. R. siekis buvo padėti G. L. susigrąžinti skolą iš A. Pi. už neteisėtą prekybą narkotinėmis medžiagomis. Jo veiksmai prieš nukentėjusįjį L. V. buvo šio siekio įgyvendinimo dalis. L. V., kaip ir kiti nukentėjusieji – A. M. ir E. L., buvo suvokiami kaip asmenys, atstovaujantys A. Pi..

800Todėl nuteistojo S. R. ši nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

801Išteisinus T. Č. ir G. L. dėl L. V. tyčinio nužudymo nukentėjusiojo A. Vi. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteistini tik iš nuteistojo S. R., nekeičiant priteistinų sumų dydžio: 18 000 Lt (tai atitinka 5 213,16 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt (tai atitinka 28 962 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

802Nuteistųjų T. Č., G. L. ir S. R. nusikalstami veiksmai, panaudojus smurtą neteisėtai atimant nukentėjusiesiems A. M. ir E. L. laisvę, šaunamojo ginklo laikymas automobilyje ir gabenimas nuo ( - ) kančios memorialo teritorijos iki Vilniaus ir viešosios tvarkos pažeidimas ( - ) kančios memorialo teritorijoje kvalifikuotini, kaip jau buvo aptarta anksčiau, padaryti veikiant organizuota grupe, nes tai buvo daroma G. L. iniciatyva, jo, o ne nusikalstamo susivienijimo, naudai. Taigi, šios nusikalstamos veikos kvalifikuotinos atitinkamai kiekvienam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

803Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė 1 575 Lt (tai atitinka 456,15 Eur) civilinį ieškinį (t. 8, b. l. 190) A. M. gydymo išlaidoms atlyginti. Teismas šią sumą solidariai priteisė iš T. Č., G. L., S. R. ir K. L.. Išteisinus K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 456,15 Eur priteistini solidariai iš nuteistųjų T. Č., G. L. ir S. R..

804Išteisintasis G. Š. neprisipažino, kad yra kaltas dėl jam inkriminuojamų T. epizodų, ir parodė, kad apie jokius ( - ) įvykdytus nusikaltimus jis nežino ir jam apie tai niekas nepasakojo.

805Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamų veikų padarymas ( - ) teritorijoje, buvo inkriminuoti kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus ar kokia nors forma bendrininkavo jas padarant, o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai yra išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

806Nuteistasis K. L. neprisipažino, kad yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, padarytų T. rajone ( - ) kančios memorialo teritorijoje, ir parodė, kad ( - ) 2009 m. sausio 8 d. jis nebuvo, įvykiuose, kai buvo nužudytas L. V., jis nedalyvavo, nieko nedarė, nieko nežino, L. V., A. Ma., A. Pi., E. L. nepažįsta (t. 93, b. l. 108–109). Apygardos teismas nuteistąjį K. L. pripažino kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nurodydamas, kad jis, nors ir tiesiogiai nedalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų atsako už visus nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus.

807Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad nuteistasis K. L. nedalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas nei kaip tiesioginis vykdytojas, nei kaip bendrininkas – kurstytojas, padėjėjas ar šių konkrečių nusikalstamų veikų organizatorius. Jo kaltę teismas preziumavo tik iš to, kad jis buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų. Teismas, kaip galima spręsti pagal nuosprendžio turinį, konstatavo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai visais atvejais traktuojami ne vien kaip nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnyje, bet ir kaip visų kitų padarytų nusikalstamų veikų vykdytojai nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų konkretaus vaidmens. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, toks BK 26 straipsnio 5 dalies aiškinimas neatitinka nei šios dalies teksto prasmės, nei teismų praktikos (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-55-202/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-2-699/2016), pagal kurią pripažinus nusikalstamo susivienijimo dalyvius BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo vykdytojais paliekama galimybė kvalifikuoti kitas jų padarytas nusikalstamas veikas individualizuotai, atsižvelgiant ir į BK 24 straipsnio nuostatas. Taigi buvo būtina nustatyti K. L. konkrečius veiksmus, atliekant minėtas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pats konstatavo, kad jo veiksmai pasireiškė tik vadovavimu nusikalstamam susivienijimui, o ne šių konkrečių nusikalstamų veikų organizavimu, dalyvavimu jas padarant. Be to, kaip jau aptarta anksčiau, nusikalstamos veikos buvo padarytos arba veikiant organizuota grupe arba atskirai G. L., S. R..

808K. L., tenkinant šią jo apeliacinio skundo dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

809Dėl M. M. turto prievartavimo

810Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. prievartavo svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: 2009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio ( - ), metu S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vieną smūgį ranka M. M. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. M. atiduoti 12 000 Lt vertės automobilį „BMW“, 3 klasės, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.

811Teismas konstatavo, kad G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje neįrodytas, jam BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo inkriminuota kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, todėl byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, jis yra išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

812Šią nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, nurodydami, kad už šio nusikaltimo padarymą kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iš jo organizatorių ir vadovų, turi atsakyti ir išteisintasis G. Š., taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R. neigia kaltę dėl šios nusikalstamos veikos ir prašo išteisinti.

813Dėl šios dalies prokurorų apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo S. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistųjų T. Č. ir K. L. apeliaciniai skundai tenkinami visiškai.

814Teisėjų kolegija nustatė, kad S. R. prievartavo svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: 2009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio ( - ), metu S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vieną smūgį ranka M. M. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. M. atiduoti 12 000 Lt vertės automobilį „BMW“, 3 klasės, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.

815Nuteistasis S. R. parodė, kad įvykio laikotarpiu jam paskambino draugas V. J., nes S. R. pažįsta M. M. (sūnų) ir pasakė, jog pastarajam už daužtą mašiną sumokėjo 6 000 Lt. M. M. turėjo sutaisyti mašiną, ir jam būtų primokėję, o jis būtų atidavęs mašiną. Nuvažiavus į garažą, kur buvo taisoma mašina, mašinos jame nebuvo. V. J. buvo apgautas, vietoj mašinos, kuri buvo nupirkta ir turėjo būti sutaisyta, V. J. buvo paduota kita sena mašina. M. M. pats pripažino, kad pinigai jam buvo sumokėti, tik ne 6 000, o 2 000 Lt, kurių jis taip ir negrąžino. S. R., V. J. ir pastarojo dar vienas draugas nuvažiavo pasikalbėti su M. M., kad šis grąžintų arba 6 000 Lt, arba mašiną. Garaže be M. M. buvo dar vienas girtas asmuo. Nuvažiavus S. R. pamatė, jog jo buvęs „normalus“ pažįstamas – narkomanas, nesiorientavo, kalbėjo nesąmones. M. M. pareiškė, kad jie nori jį apgauti, atimti mašiną. S. R. paprašė grąžinti pinigus, tačiau M. M. pareiškė, kad pinigų negrąžins. Įvyko konfliktinė situacija. M. M. girtas tėvas išsitraukė ginklą ir pradėjo juo mojuoti, sakė: „Ką jūs čia mano sūnų reketuojate?“ S. R. ir kartu buvę asmenys sėdo į mašiną ir išvažiavo. Netrukus S. R. buvo sulaikytas. Kaip viskas baigėsi – nežino. Iš M. M. jokios mašinos neatėmė.

816Nuteistojo S. R. kaltė dėl šios nusikalstamo veikos padarymo įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais bylos įrodymais.

817Nukentėjusysis M. M., gim. 1987 m., apygardos teisme parodė, jog lyg ir 2008 m. rudenį, tiksliau neprisimena, jis pardavinėjo automobilį „BMW“, 3 klasės. Jis nuo mokyklos laikų pažįsta Stanislavą ir Vismantą. Vismantas buvo minėjęs, kad jis bendrauja su „Lapinų“ grupuotės nariais, kad Stanislavas dar aukščiau už jį. 2009 metais jis susitarė su pažįstamu Visma, kad šiam už 12 000 Lt parduos automobilį „BMW“. Pastarasis sumokėjo jam 2 000 Lt. Kol remontavo automobilį „BMW“, kurį norėjo parduoti, Vismai davė naudotis automobiliu „Subaru Impreza“. Likusios pinigų sumos už „BMW“ Visma nesumokėjo, todėl M. M. automobilio „BMW“ Vismai nedavė. Tada Visma su S. pradėjo važinėti ir daryti spaudimą, aiškintis, kodėl Vismai neatiduoda automobilio. S. atėmė automobilio „Mercedes Benz“ dokumentus, raktelius, reikalavo atiduoti Vismai automobilį „BMW“, klausė, ar jis turi stogą, kas už jį galėtų pašnekėti. Tą pačią dieną jis nuvažiavo su savo tėvu ir broliu prie parduotuvės „Norfa“, priešais prekybos centrą „( - ), kur S. sudavė M. M. smūgį ranka į nosį. Jo tėvas norėjo šauti, bet jis su broliu jį sulaikė. Nuo to laiko pradėjo šių vaikinų bijoti, pakeitė savo garažo vietą ( - ), o prie namų laikė automobilius. Prie namų buvo sušaudyti 2 jo automobiliai, o 2 automobiliai sudeginti. Įtaria, kad automobilius sudegino S. Pažįstamų, kurie galėtų padėti šioje situacijoje, neturėjo, tai apie savo problemas išsikalbėjo su draugais ir per pažįstamą Rimą sužinojo, kad toks T. gali suderinti reikalus su S. Rimas sutarė dėl susitikimo su T. Č.. Susitikus T. pažadėjo sutvarkyti reikalus su S., bet paprašė mainais 3 000 Lt ir automobilio „Subaru“. M. M. su tuo nesutiko. Susitikimų metu G. Š. nukentėjusysis M. M. nematė (t. 95, b. l. 77–83).

818Nukentėjusysis M. M., gim. 1987 m., atpažinimo pagal nuotraukas metu atpažino T. Č., S. R. (t. 6, b. l. 73–76, 77–80). Jis taip pat ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas atpažino V. J. (t. 6, b. l. 69–72) kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kurio vardo trumpinys yra „Visma“.

819Liudytojas M. M., gim. 1953 m., teismui parodė, kad prieš porą metų jo sūnų, taip pat M. M., pradėjo spausti dėl mašinų, atėmė vieną mašiną. Sūnus nenorėjo rašyti policijai pareiškimo, tada jis sūnui pasakė: „Parodyk tuos vaikinus, reikia išsiaiškinti, kas vyksta, ko nori.“ Sūnus pasakojo, kad yra reketuojamas, iš jo reikalaujama automobilio, todėl jis, kaip tėvas, vieną kartą vyko į susitikimą. Jie važiavo trise: tėvas M. M., sūnus M. M. ir dar vienas sūnus. Kai atvažiavo, kitos pusės vyrukai buvo atvažiavę sidabriniu „BMW X5“, jie pradėjo juoktis iš sūnaus, kad tėvą atvežė. Jam paklausus, ko šie nori, jaunuoliai atsakė, kad sūnus skolingas dėl mašinos. Į tai liudytojas M. M. atsakė, kad yra policija, rašykit pareiškimą, jeigu sūnus kaltas, tegul atsakys. To susitikimo metu buvo grasinama sūnui, reikalavo kažkokių pinigų ar mašinos, trenkė į veidą sūnui, pradėjo mušti. Liudytojas išsitraukė legaliai laikomą ginklą, bet sūnūs jį sulaikė, jaunuoliai apsiramino ir išsiskirstė. Be to, liudytojas M. M. parodė, jog prie namų jų dvi mašinos buvo apšaudytos, sudegintos, po to kelis kartus sūnus buvo užpultas. Jis žinojo, jog sūnų puolantys asmenys iš „Lapinų“ grupuotės. Teismo salėje liudytojas M. M. atpažino S. R. kaip asmenį, kuris iš sūnaus reikalavo pinigų ar automobilio (t. 95, b. l. 83–86).

820Atsakomybė pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti, jei prievartaujant turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos.

821Iš nukentėjusiojo M. M. paaiškinimų matyti, jog S. R. keletą kartų, neva atlikdamas tarpininko vaidmenį, dalyvavo sprendžiant nukentėjusiojo M. M. ir „Vismos“ nesutarimus dėl automobilio. M. M. nurodė, jog jis automobilį „BMW“ buvo sutaręs parduoti už 12 000 Lt, tačiau visų šių pinigų negavo, jam buvo žadama vis atsiskaityti, tačiau buvo reikalaujama automobilį perduoti dar iki visiško atsiskaitymo su M. M., o su tokiomis sąlygomis jis nesutiko. Reikalaujant perduoti automobilį, S. R. paskirdavo susitikimus, kurių metu jis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą – sudavė smūgį į galvą. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių prieš nukentėjusįjį M. M. panaudoto smurto mastą, tačiau įvertintina tai, jog sužalojimai po vieno suduoto smūgio nebuvo tokie dideli, kad būtų iškilusi būtinybė kreiptis medicininės pagalbos.

822S. R. neneigia susitikimų su nukentėjusiuoju M. M., tačiau nurodo, jog tai nėra nusikalstama veika. Jis tik norėjo išsiaiškinti situaciją dėl automobilio ir jokių neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko. Tai, jog S. R. prieš nukentėjusįjį atliko neteisėtus veiksmus, sudavė smūgį į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei nenustatytų asmenų naudai reikalavo iš nukentėjusiojo M. M. atiduoti 12 000 Lt vertės automobilį „BMW“, grasinant priešingu atveju panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, įrodyta tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo M. M. parodymais, atpažinimo pagal nuotraukas protokoluose užfiksuotais duomenis. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog 12 000 Lt vertės automobilį buvo siekiama įsigyti už daug mažesnę sumą – sumokėjus tik 2 000 Lt, nukentėjusiajam buvo grasinama, prieš jį naudojamas smurtas. Visi nuteistojo S. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tai, kad nenustatyti kiti asmenys, buvę kartu su S. R., jo veiksmų kvalifikacijos nekeičia.

823Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nusikaltimas prieš nukentėjusįjį M. M., tiesiogiai susijęs su nusikalstamo susivienijimo veiklos tikslu – nusikalstamu praturtėjimu, o S. R. siekė taip paveikti nukentėjusįjį, kad pastarasis perduotų savo turtą. Teisėto pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo turto, prieš pastarąjį naudoti fizinį smurtą S. R. neturėjo.

824Nuteistasis T. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, jog dėl M. M. turto prievartavimo epizodo jis nieko negali papasakoti, nes jis apie tai nieko nežino. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jis nedalyvavo susitikime, kuriame dalyvavo S. R.. Nuteistasis K. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie nusikaltimą prieš jaunuolį dėl 12 000 Lt nieko nežino. Jis niekam jokių nurodymų nedavė ir pats nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nuteistieji K. L. ir T. Č. tiesiogiai nedalyvavo padarant šį nusikaltimą, tačiau nurodė, kad jie, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovai, atsako už visas nusikalstamas veikas, todėl jiems pagrįstai yra inkriminuojami ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai, net ir tiesiogiai patiems nedalyvaujant.

825Teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo išvada nesutinka. Tiek iš nukentėjusiojo M. M., tiek iš nuteistojo S. R. parodymų matyti, jog buvo aiškinamasi dėl automobilio pardavimo V. J. („Vismai“), t. y. buvo veikiama ne nusikalstamo susivienijimo vardu ir ne jo naudai. Pripažintina, jog nuteistojo S. R. nusikalstama veika buvo padaryta veikiant savarankiškai, o ne kaip nusikalstamo susivienijimo nario, jo vadovo. Be to, nors teismas nurodė, kad nukentėjusysis M. M. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu atpažino T. Č. kaip galimą tarpininką tarp jo ir S. R., dėl neva tai kilusių tarpusavio problemų, reikalavusio solidaus atlygio – 3 000 Lt ir automobilio, tačiau kartu pripažino, jog T. Č. toks kaltinimas nebuvo pareikštas. T. Č. nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes neigia. Tai sutampa ir su nuteistojo S. R. parodymais. Nesant daugiau jokių objektyvių įrodymų dėl kokio nors T. Č., kaip nusikalstamo susivienijimo nario, jo vadovo, dalyvavimo kaip galimo tarpininko, irgi negalima pripažinti, jog buvo veikiama nusikalstamo susivienijimo naudai ir jo vardu.

826Nuteistojo K. L. kaltė irgi buvo grindžiama tik tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo kaip šio susivienijimo vadovas, todėl jam ši nusikalstama veika buvo inkriminuota, nurodant, jog jis atsakingas ir už kitų nusikalstamo susivienijimo narių padarytus nusikaltimus, net ir betarpiškai juose nedalyvaujant. Tačiau pripažįstama, kad nuteistojo S. R. nusikalstama veika buvo padaryta veikiant savarankiškai, o ne kaip nusikalstamo susivienijimo nario, jo vadovo. Taigi, ir K. L. negali būti pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, nes jos padaryme, kaip ir nustatė apygardos teismas, jis nedalyvavo.

827Taigi T. Č. ir K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, o S. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 2 dalį be nuorodos į BK 25 straipsnio 4 dalį.

828G. Š. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog jis apie šį nusikaltimą nieko nežino, nieko negirdėjo, niekur nedalyvavo. Tai pripažino ir abu Matijaškaičiai.

829Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieš nukentėjusįjį M. M. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šį nusikaltimą, o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tuo labiau jog teisėjų kolegija pripažįsta, jog S. R. veikė ne nusikalstamo susivienijimo vardu ir jo naudai.

830Dėl J. A. sveikatos sutrikdymo

831Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, M. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

8322009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, ( - ), M. B., siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smūgius nenustatytais kietais bukais daiktais J. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

833Teismas konstatavo, kad G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje neįrodytas, jam nusikaltimas numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, todėl byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

834Šią nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, nurodydami, kad už šio nusikaltimo padarymą kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iš jo vadovų, turi atsakyti ir išteisintasis G. Š., taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R., M. B. neigia kaltę dėl šios nusikalstamos veikos ir prašo išteisinti.

835Dėl šios dalies prokurorų ir nuteistojo M. B. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistųjų T. Č., S. R. ir K. L. apeliaciniai skundai tenkinami.

836Teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo narys M. B. 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, ( - ), siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smūgius nenustatytais kietais bukais daiktais J. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, t. y. padarydamas nukentėjusiajam J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

837G. Š. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog jis apie šį įvykį nieko nežino, nieko negirdėjo, niekur nedalyvavo, jokių nurodymų M. B. dėl sumušimo nedavė, jokių taboro gyventojų čigonų nepažįsta, nėra matęs nei J. A., nei jo žmonos. Net neįsivaizduoja, kur jis gyvena, kas ten vyko. Apie jų sumušimą nieko nebuvo girdėjęs, sužinojo tik tada, kai pateikė įtarimą. Nukentėjusysis J. A. taip pat pasakė, kad jį pirmą kartą mato teisme.

838Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieš nukentėjusįjį J. A. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai yra išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

839Nuteistasis K. L. dėl šios nusikalstamos veikos neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog jis sumušant J. A. 2009 m. rugsėjo 21 d. nedalyvavo. Jis liepos 13 d. buvo peršautas, rugpjūtį išrašytas iš ligoninės. Po peršovimo jis kurį laiką vaikščiojo su ramentais, o vėliau jam buvo išvesta kolostroma. Todėl net jei jis būtų norėjęs kažką sumušti, nebūtų galėjęs fiziškai to padaryti dėl sveikatos.

840Nuteistasis S. R. neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog jis šiame įvykyje nedalyvavo, apie jį nieko nežino, nukentėjusiojo nepažįsta, į taborą kažkada, kai jam buvo 18–19 m., buvo užvažiavęs dėl įdomumo pasižiūrėti, kaip kas atrodo.

841Nuteistasis T. Č. neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog apie J. A. sumušimą čigonų tabore nieko nežino, jis ten nėra dalyvavęs. Jam apie šį įvykį teko girdėti tik iš pareigūnų. Jis pats dėl šio nusikaltimo jokių nurodymų niekam nėra davęs.

842Nuteistasis M. B. neprisipažino esąs kaltas ir parodė, kad tą dieną, kai buvo sumuštas J. A., iš viso nebuvo Lietuvoje, ne tik čigonų tabore. Jis buvo išvykęs. 2009 m. rugsėjo 18 d. kartu su E. M. maždaug trečią valandą dienos išvyko į ( - ) į verslo susitikimą pas bendrus pažįstamus. Latvijoje buvo iki 2009 m. rugsėjo 22 d. ryto ir tik šią dieną grįžo į Lietuvą, todėl negalėjo sumušti nukentėjusiojo J. A. 2009 m rugsėjo 21 d. Iš pastarojo parodymų, kai jis buvo apklausiamas teisme, matyti, kad jį M. B. pažįsta, kad šis buvo atvažiavęs su kitais asmenimis įvykio dieną į taborą pas J. A. į namus, pareigūnai jiems darė poveikį. J. A. galėjo M. B. matyti čigonų tabore, nes jis tikrai buvo čigonų tabore ir ne kartą, nes ten gyveno jo šeimos nariai. Tačiau jam tikrai niekas neduodavo jokių užsakymų ar įsakymų kažką padaryti, kažką mušti. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) kuris priklauso jo sutuoktinei, nuo rugsėjo 18 d. iki 22 d. buvo remontuojamas autoservise „Motoras“ ar „Matoras“.

843Nuteistojo M. B. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo įrodyta, o nuteistieji T. Č., K. L., S. R. išteisinami, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

844Iš nukentėjusiojo J. A. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, jog jis pats narkotikų nepardavinėja ir jų nevartoja. Prieš dvejus metus pas jį į namus, ( - ), dviem mašinomis – „Mercedes“ ir „Audi“ – atvažiavo 5–6 žmonės ir jį sumušė. Kokie buvo atvažiavusio automobilio „Mercedes“ valstybiniai numeriai, jam pasakė policijos pareigūnai, pats įrašų nematė. Tarp tų žmonių buvo M. B., kurį J. A. pažįsta, nes jis atvažiuodavo į čigonų taborą. Jis nežino, kuo pastarasis užsiėmė. Su M. B. santykiai buvo geri. Įvykio dieną jis J. A. nemušė, mušė kiti žmonės, bet kas jie tokie – nežino. Užpuolimas buvo netikėtas, mušė ne vienas, o grupė žmonių. Dėl ko buvo sumuštas – nežino. Jam išėjus iš namo, M. B. jį pastūmė, o tuomet kiti pradėjo mušti. Mušimo metu kažkuris iš užpuolikų sakė nesusidėti su „Gibonu“. J. A. vėliau buvo susitikęs su M. B., nes norėjo sužinoti, kas buvo užpuolikai ir už ką sumušė. Jis nežino, kas tuo laikotarpiu kontroliavo narkotikų prekybą tabore. Po sumušimo žmona iškvietė greitąją pagalbą, J. A. pristatė į ligoninę. Po to, kai grįžo namo, pas jį atvažiavo tyrėjai ir pristatė jį į prokuratūrą. „Marekas“, „Maniuk“ – tai M. B.. Nukentėjusysis J. A. nežino kas toks „Čerepas“, „Čerepo“ brolis Erikas, o „Gibonas“ yra nukentėjusiojo J. A. draugas. Jis po sumušimo buvo atėjęs į ligoninę aplankyti. Apie „Lapiną“ J. rodė per televizorių, tačiau kas jis toks – nežino, mušimo metu apie jį nebuvo kalbama. T. Č. ir K. L. jam nematyti. „Miška“ yra J. A. sūnėnas, ir kai buvo sumuštas, galvojo, jog sumušimas susijęs būtent su sūnėnu, tačiau tai nepasitvirtino (t. 97, b. l. 79–87).

845Iš ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. rugsėjo 22 d., t. y. iš karto po įvykio, duotų J. A. parodymų (t. 7, b. l. 12–13) matyti, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. jis buvo namuose ir maždaug apie 17 val. sūnus atėjo iš kiemo ir pasakė, kad jį kviečia kažkokie atvažiavę dėdės. J. A. išėjo į kiemą ir pamatė du tamsios spalvos automobilius, kurių modelių ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Iš automobilio išlipo daug žmonių, dabar tiksliai skaičiaus pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai, bet buvo gal kokie aštuoni. Kažkurie iš jų buvo su lazdomis. Visi priėjo prie J. A. ir pradėjo mušti. Kas ir kokius smūgius sudavė – negali pasakyti, bet smūgių buvo labai daug ir į įvairias vietas. Tuo metu kieme buvo J. A. žmona ir vaikas, žmona pradėjo verkti ir prašyti, kad jo nemuštų, tačiau jai kažkuris liepė užsičiaupti ir kažką pasakė. Po to jį sumušę vyriškiai susėdo į automobilius ir išvažiavo, o žmona iškvietė greitąją pagalbą, nes J. A. buvo be sąmonės. Greitoji nuvežė jį į L. ligoninę, kur jį apžiūrėjo, darė rentgeno nuotrauką, lūžių nerado.

846Iš vėlesnių J. A. parodymų, duotų 2009 m. spalio 26 d. (t. 7, b. l. 19–21), matyti, jog 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 16 val., pas jį prie namų atvažiavo du automobiliai – „Audi“, kurio numeryje buvo skaičiai „444“, ir „Mercedes“, kurio numeryje buvo skaičiai „333“. „Mercedes“ markės automobilį vairavo M. B.. Su „Audi“ automobiliu atvažiavo asmuo, vardu Erikas, kurio pavardės nežino. Pakviestas sūnaus, J. A. priėjo prie „Mercedes“ markės automobilio. Iš jo išlipo minėtas Marekas ir iš karto sudavė keletą smūgių į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Tuo pačiu metu iš automobilio išlipo dar keletas jaunuolių, kurie taip pat pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas. Žmona vėliau pasakojo, kad tuo pačiu metu privažiavo „Audi“ markės automobilis, iš kurio išlipę keletas jaunuolių taip pat puolė jį mušti. Keletą iš tų jaunuolių J. A. įsidėmėjo ir galėtų atpažinti. Minėtą asmenį, vardu Marekas, J. A. žino iš matymo. Erikas yra asmens, pravarde „Čerepas“, brolis. Kai J. A. buvo mušamas, matė jo žmona ir vaikas, kurie verkė ir prašė jo nemušti. J. A. pirmą kartą apklaustas nesakė tiesos ir nurodė, kad sumušusių asmenų negalėtų atpažinti, nes nenorėjo nemalonumų. Žmona apklausos metu taip pat nesakė tiesos, ji nurodė, kad atpažinti mušusių asmenų negalėtų, nes jie taip buvo susitarę sakyti, kad nenukentėtų šeima. Kai J. A. buvo mušamas, žmona jaunuolių klausė, už ką, ir jai buvo atsakyta rusų kalba „tegul nesusideda su Gibonu“ („pust nesvyazyvaetsa s Gibonam“). J. A. matė, kaip iš bagažinių tie jaunuoliai išsitraukė medinius strypus. Iš pradžių keli smūgiai buvo suduoti rankomis, o paskui mušė į įvairias kūno vietas su mediniais strypais. Po to, kai J. A. sumušė, jaunuoliai iš karto išvažiavo. Kitą dieną J. A. bandė išsiaiškinti, už ką buvo sumuštas, todėl buvo susitikęs su Mareku, kuris jį mušė, „Lukoil“ degalinėje prie autobusų stoties. Be Mareko, buvo dar du–trys jaunuoliai, bet jie sėdėjo automobilyje. Marekas nieko neatsakė. J. A. galvojo, kad dėl jo sumušimo kaltas brolis J. A., nes brolis, išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, pasiūlė nukentėjusiajam savo name prekiaus heroinu. J. A. kategoriškai atsisakė leisti jam tai daryti ir nuo to prasidėjo visi nemalonumai. J. A. žino, kad visi narkotikai į taborą eina per Mareką, kuris nori valdyti visą prekybą narkotikais tabore, prekiauja narkotikais, daugiausia heroinu.

847Asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu nukentėjusysis J. A. atpažino M. B. kaip asmenį, kuris jį sumušė ir vertė prekiauti narkotikais (t. 7, b. l. 24–26), o T. Č., K. L. neatpažino (t. 7, b. l. 27–32).

848Apygardos teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pagrįstai vadovavosi parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu (t. 111, b. l. 44–56) nustatyta, jog dėl parodymų nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam J. A. buvo darytas neteisėtas poveikis, todėl J. A. parodymai teisme nebuvo visiškai nuoseklūs. Šiame nuosprendyje, be kitų aplinkybių, taip pat nurodyta, jog: „Vertinti J. A. parodymus yra gana sudėtinga: dėl šio liudytojo psichologijos būdo ir tipo (apklausa teisme parodė, kad jis lengvai susierzina, netenka kantrybės, duodantį parodymus, jį lengva supainioti, dėl ko jis tuoj pat netenka psichologinės pusiausvyros, užsiskleidžia ir pradeda teigti, kad nieko nebeatsimena) jie buvo iš dalies nenuoseklūs, kartais prieštaringi. Liudytojo apklausos metu, teismo nuomone, gynyba siekė pasinaudoti tokiomis silpnomis J. A. asmenybės vietomis ir pademonstruoti jo parodymų nepatikimumą. Nepaisant to J. A., atsakydamas į daugybę kaltinamojo ir jo gynėjo klausimų, vis dėlto grįždavo prie kelių pagrindinių tezių:

8491) prieš keletą metų jis čigonų tabore buvo sumuštas kelių asmenų,

8502) tarp jį sumušusių buvo ir M. B., kuris jį pastūmė,

8513) M. B. jis atpažino be jokių išankstinių policijos pareigūnų nurodymų dėl parodymo atpažinti rezultatų.“

852Be to, teismui pateiktas J. A. laiškas M. B., į kurį nukentėjusysis kreipiasi „Maniuk“ (t. 97, b. l. 72–75). Dėl šio laiško taip pat pasisakyta anksčiau minėtame Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendyje, kuriame konstatuota, kad J. A. daromas neleistinas poveikis dėl jo duodamų parodymų šioje byloje.

853Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtino ir jo žmona nukentėjusioji J. A.. Jos parodymai, kurie išsamiai aptarti teismo nuosprendyje, visiškai sutampa su nukentėjusiojo J. A. parodymais, vieni kitus papildo. Iš jų abiejų parodymų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., J. A. namo kieme M. B. pirmas pastūmė nukentėjusįjį bei kartu su grupe nenustatytų asmenų tyčia sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir kad J. A. sumušimas buvo susijęs su čigonų tabore platinamais narkotikais.

854Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada. Specialisto išvadoje Nr. 3734/09(01) nurodyta, kad J. A. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2009 m. rugsėjo 21 d. Sužalojimai nepavojingi gyvybei, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 7, b. l. 17–18).

855Esant tokiems įrodymams, teismas pagrįstai nepatikėjo nuteistojo M. B. aiškinimais apie jo nebuvimą Lietuvoje įvykio dieną. Taip pat iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog jis veikė vadinamojo „Lapinų“ nusikalstamo susivienijimo vardu, jo naudai, siekiant platinti narkotines medžiagas čigonų tabore ar per jame gyvenančius asmenis.

856Taip M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

857Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog J. A. atpažino tik M. B., kaip vieną iš asmenų, kurie jį 2009 m. rugsėjo 21 d. sumušė, jokių nukentėjusiojo nuorodų į nuteistuosius T. Č., K. L. byloje nėra, todėl T. Č., K. L. pašalino aplinkybę, susijusią su M. B. bendrininkavimu su pastaraisiais sumušant J. A.. Be to, teismas nurodė, kad byloje M. B. pareikštas kaltinimas ir kaltinimai, pareikšti kitiems kaltinamiesiems, skiriasi savo turiniu: M. B., S. R. pareikšti kaltinimai, jog M. B. veikė kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis, o T. Č., K. L. – kad M. B., T. Č., K. L. veikė kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis. Tačiau nepriklausomai nuo šių nustatytų aplinkybių teismas T. Č., K. L. ir S. R. pripažino kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas, kad pastarieji veikė kaip nusikalstamo susivienijimo vadovai, todėl atsako už visus nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus.

858Tai, kad T. Č., K. L., S. R. buvo nusikalstamo susivienijimo vadovai, yra neginčijamai nustatyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais. Visa tai jau aptarta pirmiau, aprašant visų asmenų dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, BK 26 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal šio kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai. Pirmosios instancijos teismas, kaip galima spręsti pagal nuosprendžio turinį, konstatavo, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai visais atvejais traktuojami ne vien kaip nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnyje, bet ir kaip visų kitų padarytų nusikalstamų veikų vykdytojai nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų konkretaus vaidmens. Toks BK 26 straipsnio 5 dalies aiškinimas neatitinka nei šios dalies teksto prasmės, nei teismų praktikos (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-55-202/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016), pagal kurią pripažinus nusikalstamo susivienijimo dalyvius BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo vykdytojais paliekama galimybė kvalifikuoti kitas jų padarytas nusikalstamas veikas individualizuotai, atsižvelgiant ir į BK 24 straipsnio nuostatas. Taigi buvo būtina nustatyti T. Č., K. L. ir S. R. konkrečius veiksmus, atliekant minėtą nusikalstamą veiką. Apygardos teismas pats konstatavo, kad jų veiksmai pasireiškė tik vadovavimu nusikalstamam susivienijimui, o ne šių konkrečių nusikalstamų veikų organizavimu, dalyvavimu jas padarant.

859Taigi, T. Č., S. R. ir K. L., tenkinant šias jų apeliacinių skundų dalis, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį išteisinami, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

860Dėl A. Ku. šaudmenų

861Apygardos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje A. Ku. neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo šaudmenimis, o būtent:

8622009–2010 m. Lietuvos Respublikoje A. Ku. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis – devynis savadarbius 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius ir devynis guminius šratus, kuriuos iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, ( - ).

863Teismas taip pat konstatavo, kad G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje neįrodytas, jam BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo inkriminuota kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, o byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šį nusikaltimą, jis yra išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

864Šią nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, nurodydami, kad už šio nusikaltimo padarymą kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iš jo vadovų, turi atsakyti ir išteisintasis G. Š., taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R. ir A. Ku. neigia kaltę dėl šios nusikalstamos veikos ir prašo išteisinti.

865Dėl šios dalies prokurorų apeliacinis skundas bei nuteistųjų T. Č., K. L., S. R. ir A. Ku. apeliaciniai skundai atmetami.

866G. Š. neprisipažino, kad yra kaltas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, ir parodė, jog apie tai, kad kas nors būtų turėję šaudmenis „guminukus“, jis nieko nežino, ginklų nematė, jų įsigyti neliepė, su A. Ku. bendraudavo, bet šovinių pas jį nematė.

867Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam A. Ku. šaudmenų laikymas buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Š. ką nors žinojo apie minėtų šaudmenų laikymą, jis pagrįstai yra išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

868Nuteistasis T. Č. neprisipažino esąs kaltas ir parodė, kad jis nežinojo, ar A. Ku. turėjo kokių nors ginklų. Jis pažinojo A. Ku., su juo bendravo retai – per mėnesį ar du gal vieną kartą, nuolatinių tarpusavio ryšių jie nepalaikė.

869Nuteistasis S. R. neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog apie tai, kad A. Ku. turėjo šaudmenų, jis nieko negirdėjo, pas pastarąjį ginklų nėra matęs ir niekam nėra nurodęs „Oksalyje“ nusipirkti „guminuko“.

870Nuteistasis K. L. neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog apie A. Ku. ginklus, šovinius nieko nežino.

871Nuteistasis A. Ku. neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog jis turėjo 3 dujinius ginklus, kuriuos nusipirko parduotuvėje Lvovo gatvėje, taip pat dujinį revolverį, kulkų, tuščių šovinių. Nežino, kodėl pas jį rastas ginklas pripažintas savadarbiu, nors jis jį pirko parduotuvėje. Rasti šoviniai taip pat yra nesavadarbiai, tai tušti guminiai šoviniai.

872Nors nuteistieji neprisipažino, kad yra kalti, tačiau jų kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei bylos rašytiniais įrodymais.

873Nuteistieji T. Č., S. R. ir K. L. teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl vadovavimo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui. Teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo išvada sutiko ir tai išdėstyta šio nuosprendžio dalyje, aprašant jų vadovavimą ginkluotam nusikalstamam susivienijimui. Kaip jau minėta, BK 249 straipsnio 2 daliai taikyti pakanka, kad bent vienas nusikalstamo susivienijimo narys nusikalstamiems tikslams turėtų minėtus daiktus, ir kad mažiausiai trys nariai žinotų apie šių daiktų buvimą ir apie tai, kad jie skirti ir gali būti panaudoti grupės nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. T. Č., S. R. ir K. L., vadovaudami tokio pobūdžio nusikalstamam susivienijimui, žinojo, jog jo nariai turi šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kurie gali būti panaudoti susivienijimo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Šiuo konkrečiu atveju jie atsako ir už nuteistojo A. Ku. turėtus šaudmenis.

874BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą, t. y. neturint leidimo, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą.

875Nuteistasis A. Ku. teigia, jog jo turėti šaudmenys buvo įgyti teisėtai. Tačiau net ir tokiu atveju tai nepašalina nei jo, nei T. Č., K. L., S. R. baudžiamosios atsakomybės, nes šaudmenys iš tikrųjų buvo skirti nusikalstamo susivienijimo tikslams pasiekti. Tuo labiau kad nuteistojo A. Ku. argumentai paneigiami byloje esančiais įrodymais.

876Iš kratos protokolo matyti, jog A. Ku. bute, ( - ), 2010 m. vasario 23 d. kratos metu buvo rasta ir paimta: neperšaunama liemenė, kaukės, revolveriai, šoviniai, guminiai šratai, pinigai, mobilieji telefonai, SIM kortelės, šnipinėjimo įranga, pinigai, polietileninis paketas su augalinės kilmės medžiaga (t. 54, b. l. 36–37). Specialisto išvadoje Nr. 140-(1888)-ISI-6609 konstatuota, kad tirti pateikti revolveriai „ME 38 Magnum-6R“ Nr. 006430, „ME 38 Compact-G“ Nr. 016908, „ME 38 Compact-G“ Nr. 016828, kratos metu paimti pas A. Ku., yra šaunamieji ginklai, šie revolveriai priskiriami D kategorijos ginklams. Tirti pateikti devyni 9 mm kalibro garsiniai šoviniai ir devyni (iš pateiktų dvidešimt penkių) guminiai šratai yra savadarbiai neunitariniai šaudmenys. Šaudant šiais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis iššaunamo sviedinio kinetinė energija viršija kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J) (t. 54, b. l. 160–166). Specialisto išvadoje Nr. 140-(7905)-ISI-3176 nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1888)-ISI-6609 tirti savadarbiai neunitariniai šoviniai priskiriami B kategorijos šaudmenims (t. 54, b. l. 169). Be to, specialistas A. O., aiškindamas duotą išvadą, parodė (t. 64. b. l. 160–166), kad šiuo atveju šratas buvo kaip neunitarinis šaudmuo. Tai yra nelegalu. Taip savadarbiu būdu padaromas šaudmuo. Naudojant legalų garsinį šovinį ir kulkytę padaromas nelegalus neunitarinis šaudmuo, kuris smarkiai viršija džaulius. Šratas, buvęs ginklo kameroje, nebuvo pritaikytas tam ginklui. Jis nėra skirtas tokiam ginklui. Šratas be šovinio nėra šovinys.

877Taigi, iš pirmiau minėtų specialistų išvadų matyti, kad tirti pateikti devyni 9 mm kalibro garsiniai revolveriai šoviniai ir devyni (iš pateiktų dvidešimt penkių) guminiai šratai yra savadarbiai neunitariniai šaudmenys. Šaudant šiais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis iššaunamo sviedinio kinetinė energija – 26,1 J, 14,1 J, 15,3 J, 15,2 J, t. y. du–tris kartus viršija kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J), ir tirti savadarbiai neunitariniai šoviniai priskiriami B kategorijos šaudmenims. Vienas šratas buvo rastas vieno iš revolverių būgnelio kameroje. Kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, šratas, buvęs ginklo kameroje, nebuvo pritaikytas tam ginklui ir nėra skirtas tokiam ginklui. Sudėjus kelias atskiras detales, nors ir įgytas legaliai, padaromas naujas šovinys, o A. Ku. turėtos detalės, sudedant kartu, viršijo leistiną kinetinę energiją, leidžiamą tam ginklui, kokį jis turėjo.

878Savadarbių šaudmenų iššautų sviedinių kinetinę energiją specialistas nustatė, kad ji du–tris kartus viršija tos kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J). Sviedinio kinetinė energija reiškia, kad toks šaudmuo priskiriamas ne D kategorijai. D kategorijos ginklui leidžiama turėti šaudmenis iki 7,5 J.

879Nuteistasis A. Ku. bendraudavo su nusikalstamo susivienijimo vadovais, jo dalyvavimas nusikalstamame susivienijime įrodytas, todėl pagrįstai manytina, jog jis nusikaltimą padarė nusikalstamo susivienijimo naudai. Tą patvirtina ir pas A. Ku. kratų metu rastos kaukės, neperšaunama liemenė, šnipinėjimo įranga ir kt.

880Iš liudytojo L. Č. parodymų bei iš UAB „Oksalis“ rašto (t. 99, b. l. 13) matyti, jog ši bendrovė savadarbiais šoviniais, ginklais neprekiauja, jų negamina, nedaro.

881Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors pas A. Ku. rastų savadarbių šovinių skaičius nėra itin didelis, kaip matyti iš specialisto išvados ir paaiškinimo teisme, jie sudaryti iš legalių detalių, tačiau įvertinus tai, jog A. Ku. veikė nusikalstamame susivienijime, kad visuomenės saugumo užtikrinimas yra vienas iš prioritetinių klausimų, veika negali būti pripažinta mažareikšme, taip pat netaikytini kiti baudžiamąją atsakomybę šalinantys pagrindai.

882Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai nuteistųjų A. Ku., T. Č., K. L. ir S. R. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį.

883Dėl S. J. sumušimo

884G. Š., T. Č., K. L., S. R., R. P. buvo kaltinami tuo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pradžios namo, esančio ( - ), laiptinėje T. Č., K. L., R. P. ir A. Ku., turėdami tikslą pašalinti konkurentus, platinančius narkotines bei psichotropines medžiagas, dėl savanaudiškų paskatų tyčia sudavė S. J. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sukeldami S. J. fizinį skausmą, ir taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi G. Š., T. Č., K. L., S. R., R. P. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

885Apygardos teismas G. Š., T. Č., K. L., S. R. ir R. P. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

886Šią nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, prašydami minėtus nuteistuosius pripažinti kaltais ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

887Prokurorų apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies atmetamas.

888Prokurorai apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nors S. J., apklausiama teisme, nurodė, jog nukentėjusiąja savęs nelaiko, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios dalies buvo atliekamas prokuroro 2011 m. balandžio 26 d. reikalavimo pagrindu, todėl BK 140 straipsnio 3 dalies reikalavimas nebuvo pažeistas. Tačiau apygardos teismas ir nekonstatavo šių reikalavimų pažeidimo. Teismas G. Š., T. Č., K. L., S. R. ir R. P. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį išteisino ne BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punktuose numatytais pagrindais, o BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, todėl spręstinas klausimas tik išteisinimo pagrįstumas šiuo pagrindu.

889Nuteistasis G. Š. neprisipažino, kad yra kaltas dėl šios nusikalstamos veikos, ir parodė, jog pirmą kartą apie merginos sumušimą išgirdo, pateikus jam paskutinius įtarimus. Liudytojas A. Ku. taip pat nieko nepasakė apie G. Š. dalyvavimą sužalojant S. J..

890Nuteistasis S. R. taip pat neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog S. J. nepažįsta. Jis nieko neorganizavo, niekam nedavė jokių nurodymų, o iki 2008 m. pabaigos jis net nepažinojo T. Č. ir K. L.. Kadangi kaltinime nenurodyta tiksli data, todėl jis nieko negali pasakyti dėl šio įvykio ir apie jį nieko nežino.

891Nuteistasis T. Č. neprisipažino, kad yra kaltas dėl šios nusikalstamos veikos, ir parodė, jog jis nedalyvavo padarant šį nusikaltimą, net neaišku, kada mergina buvo sumušta – 2008 ar 2009 metais. Ji pati nieko neatpažino, nieko nepasakė.

892Nuteistasis K. L. neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog jis neorganizavo to, kad T. Č., R. P., A. Ku. tyčia sumuštų merginą ( - ) ir jis pats sumušant jokias merginas nedalyvavo.

893Nuteistasis R. P. taip pat neprisipažino esąs kaltas ir parodė, jog nieko paaiškinti negali, nes jo ten nebuvo.

894Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog byloje nėra nustatyta asmenų, tiesiogiai stebėjusių šios nusikalstamos veikos padarymą, S. J. ją sumušusių asmenų neįsidėmėjo, o kai kurių nematė, o jos sumušimo faktui konstatuoti bei ją sumušusių asmenų tapatybėms nustatyti vien A. Ku. parodymų nepakanka. Kitų objektyvių įrodymų (specialistų išvadų ir kt.), patvirtinančių S. J. sužalojimo faktą bei sužalojimo mastą byloje nėra. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar tikrai S. J. buvo sumušta būtent kaltinamųjų, kas, kuo, kokius smūgius ir kur sudavė, nes ji užpuolikų nematė, A. Ku. taip pat nurodė, jog jam mergina buvo nepažįstama ir atpažinti jos negalėtų. Jokių objektyvių duomenų apie prieš S. J. įvykdyto nusikaltimo padarymo laiką taip pat nėra. Kaltinimai pareikšti itin abstrakčiai – nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pradžios. A. Ku. nurodė, jog įvykis buvo 2008 m. žiemą, šių aplinkybių patikrinti kitais įrodymais teismas neturi galimybės, o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

895Prokurorai apeliaciniame skunde nurodo, kad G. Š., T. Č., K. L., S. R. ir R. P. kaltę patvirtina liudytojo A. Ku. parodymai, sutampantys su nukentėjusios S. J. parodymais bei kitomis bylos aplinkybėmis, A. Ku. atpažinimas S. J., su kuria anksčiau nebuvo pažįstamas, A. Ku. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys. Tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad prieš S. J. buvo naudojamas fizinis smurtas, jai buvo suduoti smūgiai kojomis, rankomis bei įrankiais, kuriuos naudojant siekiama sukelti fizinį skausmą. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad S. J. buvo suduodami smūgiai ir ji nuo bendrų kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, ir tai visiškai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus objektyviuosius požymius, nes prieš vieną merginą smurtavo keturi fiziškai stiprūs asmenys, fizinis smurtas pasireiškė ne pastūmimu ar pastumdymu, o smūgių sudavimu į įvairias kūno vietas. Tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepavyko nustatyti, kas, kiek ir kokių konkrečiai smūgių sudavė, koks buvo tikslus veikos padarymo laikas, nagrinėjamu atveju veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. S. J. patvirtino, jog jai pakilus liftu ją pradėjo mušti ją pasitikę vaikinai. A. Ku. patvirtino, kad merginą mušė, spardė visi keturi, t. y. jis pats bei R. P., T. Č. ir K. L., t. y. siekdami sukelti fizinį skausmą, fizinį smurtą prieš S. J. naudojo visi minėti asmenys, veikdami išvien. Tai, kad nebuvo gauta specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto, nes pati S. J. nesikreipė į specialistus, kaltinime nurodytas nežymaus sveikatos sutrikdymo požymis šalintinas, o kaltinamiesiems inkriminuotinas alternatyvus mušimo ir fizinio skausmo sukėlimo požymis.

896Apygardos teisme kaip liudytoja apklausta S. J., kuri nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiąja pripažinta nebuvo, parodė, jog savęs nukentėjusiąja nelaiko, aplinkybių nepamena, palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kartu nurodė, kad tas, kuris siūlė prekiauti narkotikais, ir tie, kurie ją sumušė, yra ne tie patys asmenys. Ji taip pat neatpažino nė vieno iš kaltinamųjų kaip ją sumušusių asmenų (t. 100, b. l. 159–160). Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad maždaug prieš 3–4 metus, tikslaus laikotarpio neprisimena, atrodo, rudenį, ji vėl vyko atsiimti metadono į N. V. polikliniką. Tai buvo po 10 valandos, nes metadoną duodavo iki 10 valandos. Ten sutiko kažkokį savo pažįstamą, su kuriuo vėliau ėjo pas save į namus. Butas yra trečiame aukšte. Tuo metu, kai ji su pažįstamu liftu pakilo į trečią aukštą, laiptinėje pamatė du nepažįstamus vaikinus, kurie rankose laikė beisbolo lazdas. Jos pažįstamas, pastebėjęs vaikinus su beisbolo lazdomis, pabėgo prie šiukšlių vamzdžio ir užsirakino ten esančioje patalpoje. Tada pirmas vaikinas ir antras vaikinas sudavė S. J. smūgius beisbolo lazdomis per petį, šlaunis – ne mažiau kaip 4 smūgius. Jie nieko neaiškino. S. J. buvo nukritusi. Ar aplinkui buvo dar kiti asmenys, pasakyti negali. Nugriuvusi pradėjo rėkti ir vaikinai pasišalino. Prieš tai kažkoks pažįstamas siūlė jai pardavinėti heroiną, o ji atsisakė. Galvoja, kad buvo sumušta būtent dėl to, kad atsisakė pardavinėti narkotikus. Daugiau ją sumušusių vaikinų nematė. Dėl sumušimo niekam pretenzijų neturi (t. 6, b. l. 38–39).

897Liudytojas A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, dėl merginos ( - ) sumušimo papasakojo, kad 2009 m. ( - ) laiptinėje buvo sumušta mergina. Tame įvykyje dalyvavo A. Ku., K. L., T. Č. ir R. P.. A. Ku. suprato, kad mergina platino narkotikus ir trukdė T. Č. prekiautojui pardavinėti. Sumušimo dieną A. Ku. merginą matė pirmą ir vienintelį kartą, jos vardo nežino. Viskas vyko daugiabučio namo laiptinėje. Jie atvažiavo pas T. Č. narkotikų prekiautoją, kuris apibūdino, kaip atrodo mergina, kur ji tuo metu buvo ir kur gyvena. Mergina tuo metu buvo N. V. poliklinikoje, todėl jie nuvažiavo prie poliklinikos, laukė, o po kažkiek laiko ji išėjo iš poliklinikos. Įsidėmėjo, kaip ji atrodo, neprisimena, tik ar prieš tai ar po to, kai parodė tą merginą, T. Č. prekiautojas parodė, kur ta mergina gyvena: nuvežė prie namo, parodė, kokiame aukšte gyvena, po to prekiautoją paleido. Jie mašiną pastatė atokiau nuo namo ir pėsčiomis visi keturi atėjo iki merginos namo. Ji gyvena antrame ar trečiame aukšte. A. Ku. jos aukšte laukė su R. P., o T. Č. su K. L. laukė pirmame aukšte, nes buvo du įėjimai. Išgirdo, kad kyla liftas, atsidarius liftui, sugriebė merginą. A. Ku. turėtu rankose pagaliu ar kažkokiu kitu daiktu sudavė jai, o jai nuvirtus sudavė, spyrė koja. Mergina liftu pakilo ne viena, o su kažkokiu vyriškiu, tačiau pačiupus merginą, vyriškis kažkur dingo. Mergina mėgino šauktis pagalbos, tačiau prie šio mušimo prisidėjo T. Č. su K. L.. Merginą mušė rankomis, kojomis visi keturi. R. P. koja porą kartų spyrė į pilvą. Merginą mušė ir T. Č. bei K. L.. Iš merginos buvo reikalaujama, kad ji neprekiautų narkotikais, jei prekiaus – tai jie dar kartą sugrįš. Sumuštą merginą paliko laiptinėje, o patys grįžo į mašiną ir išvažiavo.

898Taigi prokurorų apeliacinio skundo argumentas, jog S. J. ir A. Ku. parodymai tarpusavyje sutampa, yra nepagrįstas. S. J. nurodo, kad ją sumušė du asmenys dėl to, kad ji atsisakė prekiauti heroinu, o A. Ku. nurodo, kad keturi – jis pats, T. Č., K. L. ir R. P. dėl to, jog ji prekiavo narkotikais ir tuo trukdė T. Č. prekiautojui. Be to, jie abu nurodo skirtingą laiką: S. J. – prieš trejus ar ketverius metus rudenį, o A. Ku. – 2008 m. žiemą. Tuo labiau kad ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodžius atpažinti A. Ku., ji pastarojo neatpažino (t. 6, b. l. 40–41). Ir teisme, kaip jau minėta, tarp kaltinamųjų ją užpuolusių asmenų taip pat neatpažino. A. Ku. taip pat nurodė, jog jam mergina buvo nepažįstama ir atpažinti jos negalėtų. Kitų įrodymų – įvykio liudytojų, specialistų išvadų dėl padaryto sužalojimo masto dėl S. J. sumušimo ir kad ji buvo sumušta būtent T. Č., K. L., R. P. ir A. Ku. byloje nėra.

899Taigi apygardos teismo išvada, jog šių aplinkybių patikrinti kitais įrodymais teismas neturi galimybės, o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, yra teisinga, todėl G. Š., T. Č., K. L., S. R. ir R. P. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį išteisinti pagrįstai, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

900Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieš S. J. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šį nusikaltimą, o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai yra išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

901Iš pirmosios instancijos teismo nurodomų aplinkybių matyti, jog S. R. nedalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką nei kaip tiesioginis vykdytojas, nei kaip bendrininkas – kurstytojas, padėjėjas ar šios konkrečios nusikalstamos veikos organizatorius. Kaltinime jo kaltė buvo preziumuojama tik iš to, kad jis buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų. Todėl, nenustačius S. R. konkrečių veiksmų, padarant minėtą nusikalstamą veiką, jis taip pat pagrįstai išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

902Dėl pripažinimo pavojingais recidyvistais

903Prokurorai apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nesvarstė ir iš viso nepasisakė dėl pavojingo nusikaltimų recidyvo buvimo ir nuteistųjų M. B., I. I. bei L. B. pripažinimo pavojingais recidyvistais. Prašo L. B. ir M. B. pripažinti pavojingais recidyvistais pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o I. I. pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

904Įstatymo leidėjas BK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtino pavojingo nusikaltimo recidyvo ir pavojingo recidyvisto institutą, nurodydamas, kad asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu: turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Tik esant tokioms situacijoms nusikalstamos veikos sudaro pavojingą nusikaltimų recidyvą ir konstatuojamos kiekvieną kartą, tačiau teismas kiekvieną kartą sprendžia ir turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinti ar nepripažinti pavojingu recidyvistu. Tai turi būti padaroma teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, su anksčiau padarytais nusikaltimais nulėmusį pavojingo nusikaltimų recidyvo susiformavimą, tačiau tai nesuponuoja teisinio jį padariusio asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu.

905Tik esant pavojingam recidyvui, teismas gali spręsti asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą ir atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalį įvertinęs: kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, t. y. nusikalstamos veikos padarymo stadiją, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį, bendrininkavimo rūšį ir kitas bylos aplinkybes. Pavojingo recidyvisto instituto nustatymas kaltinamajam turi ir tam tikras neigiamas teisines pasekmes: negali būti atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 2 dalis), išskyrus BK 391 straipsnį; skiriama griežtesnė bausmė, negu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir kitokia bausmė, t. y. mažesnė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 56 straipsnis, 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tokiam asmeniui skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams; toks asmuo laikomas turinčiu teistumą dešimt metų (BK 97 straipsnio 3 dalis 3 punktas d papunktis), kadangi įstatymo leidėjas recidyvą pripažįsta kaip didesnio pavojaus nusikalstamos veikos padarymo formą.

906Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis I. I. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-160 redakcija), t. y. už sunkų nusikaltimą (1961 m. BK 81 straipsnis) (t. 46, b. l. 147-159). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi I. I. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 (dvejų) metų 10 (dešimt) mėnesių ir 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. 46, b. l. 162). Nagrinėjamoje byloje I. I. pripažintas kaltu dėl naujo labai sunkaus nusikaltimo padarymo, t. y. dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, kurį jis padarė lygtinio paleidimo metu. Kaip matyti I. I. už pirmą nusikalstamą veiką buvo teisiamas pagal 1961 m. BK ir tuo metu tokia veika nebuvo priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, todėl I. I. nepripažįstamas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

907Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

908Nuteistasis L. B. Visagino miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 MGL (125 Lt) bauda, Visagino miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu – pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 2 MGL (250 Lt) bauda, Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu – pagal BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalis – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patikslintas Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl techninės klaidos ir L. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (t. 31, b. l. 66, 68-70). Iš to sektų, kad L. B. būdamas pilnametis darė kelias tyčines nusikalstamas veikas.

909Pagal BK 97 straipsnio 3 dalį 3 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; penkerius metus, jeigu nuteisti už sunkų nusikaltimą; aštuonerius metus – už labai sunkų; dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Kaip matyti dviem pirmaisiais Visagino miesto apylinkės teismo sprendimais L. B. buvo paskirtos baudos ir tik už BK 180 straipsnio 1 ir 3 dalis paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos, o šio straipsnio 3 dalyje – prie sunkių (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). L. B. teistumas už sunkų nusikaltimą sueitų praėjus penkeriems metams nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenyse apie fizinį asmenį nurodyta, kad L. B., a. k. ( - ) dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus-atvirą koloniją atvyko 2007 m. rugsėjo 8 d., o paleistas 2009 m. lapkričio 13 d., nes atliko bausmę (t. 31, b. l. 63-64). L. B. teistumas už sunkų nusikaltimą išnyksta 2014 m. lapkričio 13 d.

910Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. liepos 29 d. kaltinamajame akte nebuvo prašoma L. B. pripažinti pavojingu recidyvistu (t. 81, b. l. 14-15). Pirmosios instancijos teisme sakydami baigiamąją kalbą prokurorai taip pat neprašė L. B. pripažinti pavojingu recidyvistu (t. 121, b. l. 136) ir tik 2014 m. birželio 11 d. paduodant apeliacinį skundą prokurorai prašė L. B. pripažinti pavojingu recidyvistu (t. 129, b. l. 1-87). Taigi susiklostė tokia situacija, kada Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio priėmimui, prokurorai neprašė L. B. pripažinti pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. tuo metu kai dar L. B. turėjo teistumą. Šiuo metu jau yra praėję daugiau negu 2 metai nuo to termino kada L. B. būtų laikytinas asmeniu turinčiu teistumą. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad šiuo metu, sprendžiant dėl L. B. pripažinimo pavojingu recidyvistu, teistumas pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį jau yra išnykęs, Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 134, b. l. 145), konstatuoja, jog prokurorai nepagrįstai prašo L. B. pripažinti pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

911Byloje yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendis, kuriuo M. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendis – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1 000 Lt) bauda, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nuosprendis – pagal BK 181 straipsnio 1 dalį 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo bausme, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendis – pagal BK 180 straipsnio 1-3 dalis, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 6 (šešerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu panaikinta pirmosios instancijos teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis dėl M. B. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalies ir jį išteisino, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, kurią perkvalifikavo į BK 180 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurią perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskyrė galutinę 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. 51, b. l. 76, 79-80, 82-93). Iš bausmių registro matyti, kad M. B. buvo teistas Švedijos Karalystėje 2009 m. birželio 17 d. teismo nuosprendžiu B1143/09 Umea TR skyrius 2 SEKR ID už vagystę, sukčiavimą, nusikaltimą dėl ginklo ir peilių bei nustatyti 3 (trys) mėnesiai kalėjimo, Jyvaskylan apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu už vagystę, mėginimą pavogti, lengvo šaunamojo ginklo vagystę ir paskirta bendra bausmė 30 dienų kalėjimo (t. 88, b. l. 169-172). Teismui nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, todėl sprendžiant dėl nuteistojo M. B. pripažinimo pavojingu recidyvistu jais nesivadovauja. Vertinami Lietuvoje priimti nuosprendžiai ir tai, kad nuteistasis M. B. visas nusikalstamas veikas padarė būdamas 18 metų ir tyčia, o sunkiausia iš šių nusikalstamų veikų, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kitos prie nesunkių ir apysunkių. Toks jo nusikalstamas elgesys galėtų būti pripažintas nusikalstamu recidyvu, bet prieš tai būtina išsiaiškinti, ar nėra išnykęs teistumas.

912Kaip jau buvo minėta anksčiau pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį ir 5 dalį už sunkų nusikaltimą teistumo terminas yra penkeri metai ir skaičiuojamas nuo M. B. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Kaišiadorių apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartimi M. B. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžio, o iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų paleistas 2008 m. sausio 30 d. (t. 51, b. l. 49-52, 96). Vadinasi teistumo terminas suėjo 2013 m. sausio 22 d. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl M. B. pripažinimo ar nepripažinimo pavojingu recidyvistu, nors prokurorai savo baigiamojoje kalboje ir prašė nuteistąjį pripažinti pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą (t. 121, b. l. 129). Minėtu nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, o BK 249 straipsnio 2 dalis priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau aptartus duomenis, t. y. M. B. Lietuvoje nebuvo padaręs labai sunkaus nusikaltimo, už sunkų nusikaltimą suėjo teistumo terminas, užsienio šalių sprendimuose nepakanka informacijos, todėl konstatuoja, kad teismas neturi jokio pagrindo M. B. pripažinti pavojingu recidyvistu.

913Dėl paskirtų bausmių

914Apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems nurodė, kad atsižvelgia į jų asmenybes, padarytų nusikaltimų tikslus bei motyvus, pavojingumo laipsnį, kaltės formas, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o taip pat į jų sulaikymo ir suėmimo laikotarpius iki nuosprendžio priėmimo.

915Nuteistieji D. F., D. S., O. D., M. R., K. L., A. R., A. P., T. Č., R. P. ir nuteistųjų K. M., L. B., A. S. gynėjai prašo ne tik skirti švelnesnes bausmes, bet ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, 60 straipsnio 2 dalį, 62, 75, 80, 84-94 straipsnius, 81 straipsnio 1 dalį, pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgti į asmenybę, labai ilgą baudžiamojo proceso trukmę, peržiūrėti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką. Prokurorai apeliaciniais skundais prašo griežtinti paskirtas bausmes nuteistiesiems A. Š., K. V., A. R., A. Ku., R. P., T. Č., K. L., S. R., už nusikalstamas veikas, dėl kurių A. G., D. T., A. R., I. I., I. P., D. S., A. Z., G. Š., T. Č., K. L., S. R., R. P. buvo išteisinti, paskirti naujas bausmes, peržiūrėti bausmių bendrinimą A. Š., K. V., A. R., I. I., A. Ku., D. S., A. Z., G. Š., T. Č., K. L., S. R., G. L., R. P..

916Teisėjų kolegija iš naujo įvertina visų nuteistųjų dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai pirmosios instancijos teismo argumentus ir motyvus skiriant jiems bausmes, nes bausmės skiriamos remiantis baudžiamuoju įstatymu pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

  1. Dėl bausmės A. Š.

917Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami skirti griežtesnes bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies, o taip pat kaip galima spręsti pagal apeliacinio skundo esmę ir nuteistasis A. Š., prašydamas jį išteisinti, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes.

918Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Šiuo nuosprendžiu A. Š. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl teismas iš naujo įvertina bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. A. Š. padarė du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 249 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, disponuojant labai didelį kiekį narkotinių/psichotropinių medžiagų. Įstatymo leidėjas už kiekvieno jų padarymą numatė vienintelę bausmę – atitinkamos trukmės laisvės atėmimą. Taip pat nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinamos ir kitos aplinkybės: A. Š. anksčiau teistas 2 kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, narkologinėje, psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, dirbo nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. (t. 29, b. l. 119, 121, 124-135, 138-142, 148-151; t. 88, b. l. 153-154; t. 96, b. l. 137-140).

919Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 2 dalį yra artima sankcijoje numatytam minimumui. Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 13 (trylika) metų. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

920Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, skiria 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį yra artima sankcijoje numatytam minimumui. Įstatymo leidėjas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį numatė laisvės atėmimą nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai.

921Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį.

922Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-376/2008 ir kt.). Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės. To nėra minima ir apeliaciniame skunde, o tai, kad nuteistasis UAB „Brevitra“ ir UAB „Dastis“ charakterizuojamas teigiamai (t. 135, b. l. 18-19), nėra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ar kaip nors kitaip švelninti paskirtas bausmes.

923Taip pat, nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, taikydamas BK 62 straipsnį, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis, jog paskirtąja bausme turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.

924Nuteistajam A. Š. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, t. y. šias bausmes iš dalies sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta subendrinta bausmė subendrinama ir su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda ir Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 MGL (6 240 Lt) dydžio bauda visiško bausmių sudėjimo būdu ir A. Š. paskiriama galutinė bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 118 MGL (15 340 Lt, kas atitinka 4 443Eur) dydžio bauda.

  1. Dėl bausmės L. B.

925

926Nuteistojo L. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo ginamajam buvo paskirta per griežta bausmė, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino L. B. suėmime išbūto labai ilgo laiko, t. y. 4 (ketverių) metų ir 3 (trijų) mėnesių. Prašo atsižvelgti į tai, kad L. B. tik vieną kartą gabeno psichotropines medžiagas, nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys. Be to, bausmės pradžia turėjo būti skaičiuojama ne nuo 2010 m. vasario 23 d., o nuo 2010 m. vasario 9 d., kuomet L. B. buvo sulaikytas ir vėliau tęsiamas suėmimas.

927Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę L. B. įvertintina, jog padarytas labai sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis veikė organizuota grupe gabenant labai didelį narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekį, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertintos ir kitos aplinkybės: anksčiau teistas 3 kartus, nebaustas administracine tvarka, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neįrašytas, nedirba, Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 31, b. l. 63-64, 66, 68-81, 83-84; t. 88, b. l. 155-157; t. 134, b. l. 145). Apygardos teismas įvertino ir ne tik nuteistojo L. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. L. B. vaidmenį darant nusikalstamą veiką, suėmime išbūtą laiką, bet ir į tai, kad L. B. nusikalto tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, o tai rodo jo polinkį nusikalsti ir nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms.

928Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.

929Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė yra artima sankcijos minimumui. Teismas įvertina, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

930Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas aptardamas L. B. į bausmės atlikimo laiko įskaitymą laikino sulaikymo ir suėmimo išbūtą laiką nurodė nuo 2010 m. vasario 9 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. vasario 23 d. Byloje esančiam L. B. laikino sulaikymo protokole taip pat nurodoma, kad jis buvo sulaikytas 2010 m. vasario 9 d. (t. 31, b. l. 83-84). Teisėjų kolegija vertina tai kaip nuosprendžio netikslumą ir jį ištaiso nurodydama, kad L. B. bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. vasario 9 d.

  1. Dėl bausmės D. F.

931Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo D. F. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu neginčijamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kvalifikacija, o prašoma tik sušvelninti paskirtą bausmę.

932Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę D. F., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 90 ir 91 straipsniuose numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. D. F. padarė sunkų nusikaltimą, esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei, t. y. veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, ir vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, t. y. nusikalto būdamas nepilnametis. Sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas prašo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų galėjimąsi. Kaip matyti iš D. F. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas, nurodė, kad narkotines medžiagas gaudavo iš M. R., paaiškino, kokiems asmenims perduodavo. Todėl galima daryti išvadą, jog D. F. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

933Apygardos teismas, skirdamas bausmę D. F., taip pat nurodė, jog atsižvelgia į jo antraeilį vaidmenį padarant nusikaltimą, asmenybę – anksčiau neteistas, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka. Byloje yra formalūs pagrindai, numatyti BK 92 straipsnyje, taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl jam negalima taikyti minėtų nuostatų. Tuo labiau kad prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė atidėti paskirtos bausmės vykdymą (t. 121, b. l. 126), net prašydamas pripažinti jį kaltu ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį. Iš šio kaltinimo apygardos teismas apeliantą išteisino, o apeliacinės instancijos teismas netenkino prokuroro apeliacinio skundo ir paliko galioti išteisinimą.

934Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei nustatomą dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – draudimą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą 1 (vieneriems) metams.

  1. Dėl bausmės A. S.

935Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo A. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu prašoma tik sušvelninti paskirtą bausmę.

936Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę A. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimą ar nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. S. padarė sunkų nusikaltimą, esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei, t. y. veiką padarė iš savanaudiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas prašo nustatyti A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų galėjimąsi. Kaip matyti iš A. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią ir yra nuteistas. Taip pat nurodė, kad narkotines medžiagas, kurias surūkydavo su draugais, gaudavo iš kito nuteistojo savo pusbrolio M. R.. Savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 35, b. l. 59–92), nurodė vietas, kur laikė narkotikus ir kur M. R. jas palikdavo. Todėl galima daryti išvadą, jog A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apygardos teismas konstatavo, jog jo vaidmuo padarant nusikaltimą buvo antraeilis, anksčiau neteistas, dirba, turi mažametį vaiką, charakterizuojamas patenkinamai: baustas administracine tvarka, vieną kartą nustatytas narkotikų vartojimo faktas. Pirmosios instancijos teismas, visa tai įvertinęs, net ir atsižvelgdamas į naujai nustatomą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes už šią nusikalstamą veiką alternatyvių bausmių nenumatyta. Tuo labiau kad buvo paskirta artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė. A. S. nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra, o kitos aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Nuteistajam A. S. buvo paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

937Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius bei nustatomą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje dalyje nurodytas pareigas. Iš paties nuteistojo A. S. parodymų bei rašytinių įrodymų matyti, jog jis yra vartojęs narkotikus, jam buvo konstatuotas narkotikų vartojimo faktas (t. 89, b. l. 70–72). Įvertinus šią aplinkybę, atidedant bausmės vykdymą, jam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

  1. Dėl bausmės A. P.

938Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo A. P. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliantai apeliaciniu skundu neginčija nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikacijos, o prašo tik sušvelninti paskirtą bausmę.

939Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę A. P., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 90 ir 91 straipsniuose numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. P. padarė sunkų nusikaltimą, esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei, t. y. veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, ir dviem jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, t. y. nusikalto būdamas nepilnametis ir savo noru pateikė narkotinę medžiagą. Sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas prašo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų galėjimąsi. Kaip matyti iš A. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas, nurodė, kad narkotines medžiagas parduoti gaudavo iš M. R., kuriam ir atiduodavo gautus pinigus. Todėl galima daryti išvadą, jog A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

940Apygardos teismas, skirdamas bausmę A. P., taip pat nurodė, jog atsižvelgia į jo antraeilį vaidmenį padarant nusikaltimą, asmenybę – anksčiau neteistas, mokosi, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Byloje yra formalūs pagrindai, numatyti BK 92 straipsnyje, taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl jam negalima taikyti minėtų nuostatų. Tuo labiau kad prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė atidėti paskirtos bausmės vykdymą (t. 121, b. l. 127), net prašydamas pripažinti jį kaltu ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį. Iš šio kaltinimo apygardos teismas apeliantą išteisino, o apeliacinės instancijos teismas netenkino prokuroro apeliacinio skundo ir paliko galioti išteisinimą.

941Įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus tai, jog A. P. sudarė santuoką, turi mažametį vaiką (gim. 2015), dirba, įsigijo kreditą, mirė tėvas M. P., motina sudarė naują santuoką, turi nustatytą nedarbingumo lygį, patėviui nustatyti specialieji poreikiai (t. 128, b. l. 158-163; t. 130, b. l. 145-155) ir nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei nustatomą dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – draudimą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą 1 (vieneriems) metams.

  1. Dėl bausmės K. M.

942Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo K. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu prašoma tik sušvelninti paskirtą bausmę.

943Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę K. M., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimą ar nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. K. M. padarė sunkų nusikaltimą, esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei, t. y. jog veiką padarė iš savanaudiškų paskatų. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas be pagrindo pripažino, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Tiek pats K. M. savo parodymuose, tiek ir jo gynėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog sutiko su M. R. pasiūlymu prekiauti narkotikais, siekdamas susimokėti 1 000 Lt baudą, paskirtą už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Taigi, laikytina, jog jis gaudamas pelną už parduodamas narkotines medžiagas siekė išvengti jam tekusių materialinių išlaidų, susijusių su baudos mokėjimu. Taigi teismas pagrįstai pripažino šią aplinkybę jo atsakomybę sunkinančia. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas prašo nustatyti K. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdų galėjimąsi bei padėjimą išsiaiškinti šią veiką. Kaip matyti iš K. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis neprisipažino dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo, tačiau pripažino tai daręs mažu kiekiu. Būtent dėl tokios nusikalstamos veikos jis ir buvo pripažintas kaltu. Taip pat nurodė, kad narkotines medžiagas platinti gaudavo iš kito nuteistojo M. R., o pastarasis, jo manymu, iš nuteistojo K. V.. Savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 37, b. l. 68–75), taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino K. V., iš kurio M. R. gaudavo narkotikų. Todėl galima daryti išvadą, jog K. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apygardos teismas konstatavo, jog jo vaidmuo padarant nusikaltimą buvo antraeilis, jis charakterizuojamas teigiamai, teismo leidimu mokosi ir dirba užsienyje, anksčiau neteistas. Pirmosios instancijos teismas visa tai įvertinęs, net ir atsižvelgdamas į naujai nustatomą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes už šią nusikalstamą veiką alternatyvių bausmių nenumatyta. Tuo labiau kad buvo paskirta artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė.

944K. M. nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Apeliacinės instancijos teismui pateikta „La Sophia“ teigiama charakteristika, dokumentai apie suteiktą paskolą mokslams Kensingtono verslo kolegijoje ir mokymąsi šioje kolegijoje (t. 128, b. l. 16-22) nepriskiriame prie išskirtinių aplinkybių, o kitų išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Nuteistajam K. M. buvo paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius bei nustatomą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi – teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje dalyje nurodytas pareigas. Iš paties nuteistojo K. M. parodymų matyti, jog jis, pardavęs narkotines medžiagas kanapes, sau asmeniškai gavo nuo 500 iki 1 000 Lt (t. 104, b. l. 120). Šie pinigai buvo gauti kaip nusikalstamos veikos rezultatas, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi yra konfiskuotini. Atsižvelgiant į tai, atidedant bausmės vykdymą, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, kurio vertė 1 000 Lt, o tai atitinka 290 Eur, konfiskavimas.

  1. Dėl A. G.

945Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami pripažinti A. G. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

946Prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, nes šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas išteisintąjį A. G. pagrįstai išteisino dėl BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

  1. Dėl D. T.

947Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami pripažinti D. T. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

948Prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, nes šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas išteisintąjį D. T. pagrįstai išteisino dėl BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

  1. Dėl bausmės M. G.

949

950Nuteistasis M. G. savo apeliaciniu skundu prašė, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nubausti sankcijos ribose. Iš to sektų, kad nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta bausme pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

951Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę M. G. įvertintina, jog padarytas sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad M. G. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, disponuojant narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neįrašytas, gydėsi nuo priklausomybės, kur buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 40, b. l. 132-143; t. 89, b. l. 42, 122-123, 159; t. 112, b. l. 105-108). Apygardos teismas įvertino ir tai, kad M. G. vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis, jauno amžiaus. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad M. G. mokosi, gimnazijos administracija nepastebėjo neigiamo elgesio požymių, bet tai nėra pagrindas jam švelninti bausmę (t. 135, b. l. 171). Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Nuteistajam M. G. buvo paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

952Įvertinusi pirmiau pateiktus dokumentus ir nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje dalyje nurodytas pareigas. Iš paties nuteistojo M. G. parodymų bei rašytinių įrodymų matyti, jog pas jį rastos narkotinės medžiagos ir buvo gydomas nuo narkotinių medžiagų priklausomybės. Įvertinus šią aplinkybę, atidedant bausmės vykdymą, jam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

  1. Dėl bausmės K. V.

953Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami skirti griežtesnes bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti ir paskirti 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuos. Iš nuteistojo K. V. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes.

954Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Tačiau šiuo nuosprendžiu K. V. nusikalstama veika iš BK 249 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 249 straipsnio 1 dalį, todėl teismas iš naujo įvertina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. K. V. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną sunkią (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną labai sunkių (BK 249 straipsnio 1 dalis), nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, disponuojant narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis. Įstatymo leidėjas už kiekvieno jų padarymą numatė vienintelę bausmę – atitinkamos trukmės laisvės atėmimą. Skiriant bausmę K. V. įvertinama, jog padaryti du, tyčiniai, baigti nusikaltimai, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinamos ir kitos aplinkybės: K. V. anksčiau teistas du kartus, baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau 2005 m. vasario 25 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicinos apžiūros kabinetą, kur pateikta išvada, jog K. V. yra vartojęs narkotikus (t. 42, b. l. 98-125; t. 84, b. l. 161-162).

955Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį. Tai, kad K. V. dirba nėra jokia išskirtinė aplinkybė (t. 133, b. l. 43-50).

956Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra mažesnė už sankcijos vidurkį. Teismas įvertina, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų, todėl vidurkis būtų 5 (penkeri) metai. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar per švelni ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

957Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes ir tai, kad 2015 m. lapkričio 9 d. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią dirba UAB „Amber oil“ (t. 132, b. l. 49), nuteistajam K. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, skiria 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytą minimumą.

958Nuteistojo K. V. nusikalstamos veikos bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis iš dalies sudedant su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir paskiriama galutinė 5 (penkerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

959Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 41, b. l. 69-70), o taip pat nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistasis paleistas iš suėmimo teismo salėje (t. 131, b. l. 198-202), t. y. 5 (penki) metai 8 (aštuoni) mėnesiai ir 13 (trylika) dienų. Įskaičius šį laikotarpį į bausmės atlikimo laiką laikoma, kad K. V. yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

960Ryšium su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis K. V. naikinamos visos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės: namų areštas, užstatas, dokumentų – Lietuvos Respublikos paso Nr. LC754067 ir asmens tapatybės kortelės Nr. 13902405 paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos be Lietuvos apeliacinio teismo leidimo.

961Užstatas 4 344,30 Eur (15 000 Lt), kurį užstato davėja E. V. (a. k. ( - ) įnešė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą ( - ) (vietinio mokėjimo nurodymo kontrolės Nr. 0464220140310003400000010) grąžinamas užstato davėjai.

  1. Dėl bausmės A. R.

962Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami skirti griežtesnes bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, panaikinti išteisinimą ir pripažinti A. R. kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskiriant 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti ir paskirti 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikint atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir įvertinti, jog charakterizuojamas teigiamai, būdamas suimtas įgijo vidurinį išsilavinimą, neturėjo nuobaudų, aktyviai dalyvavo įvairiose programose, todėl jam skirtina švelnesnė bausmė.

963Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Tačiau šiuo nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, todėl teismas iš naujo įvertina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. A. R. padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną sunkią (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną labai sunkią (BK 249 straipsnio 2 dalis), nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, disponuojant narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis. Įstatymo leidėjas už kiekvieno jų padarymą numatė vienintelę bausmę – atitinkamos trukmės laisvės atėmimą. Skiriant bausmę A. R. įvertinama ir tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

964BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekimas gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Iš pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų konstatuota, kad A. R. ne tik dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurios pagrindinis tikslas buvo prekiauti narkotinėmis/ psichotropinėmis medžiagomis, bet ir pats A. R. narkotines medžiagas kartu su R. E. platino per savo prekeivius, iš jų reikalaudavo pinigų. Taigi, laikytina, jog jis pelnėsi iš parduodamų narkotinių/psichotropinių medžiagų prekybos.

965Teisėjų kolegija įvertina ir kitas aplinkybes: A. R. anksčiau teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, Lukiškių TI-K charakterizuojamas teigiamai, įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2000 m. liepos 24 d. Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę – diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, psichikos sveikatos priežiūros įskaitą neįrašytas (t. 43, b. l. 37-52; t. 84, b. l. 11-14; t. 88, b. l. 158-160).

966Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį.

967Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 2 dalį yra dvejais metais didesnė už sankcijoje numatytą minimumą. Teisėjų kolegija įvertina, kad BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 13 (trylika) metų. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar per švelni ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

968Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam A. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalį, skiria 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytą minimumą. Įstatymo leidėjas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimą nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų, todėl vidurkis būtų 5 (penkeri) metai.

969Nuteistojo A. R. nusikalstamos veikos bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis iš dalies sudedant su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir paskiriama galutinė 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

  1. Dėl bausmės K. Š.

970Iš nuteistojo K. Š. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtą bausmę.

971Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę K. Š. įvertintina, jog padarytas labai sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: neteistas, baustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitą neįrašytas, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, dirba, vedęs, turi mažametį vaiką (gim. 2005 m.) (t. 44, b. l. 31-43, 56-57; t. 112, b. l. 110-142). Teismas įvertino ir tai, kad K. Š. vaidmuo nusikaltime nebuvo antraeilis. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.

972Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytą minimumą. Įstatymo leidėjas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimą nuo 3 (trejų) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 9 (devyneri) metai. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

  1. Dėl bausmės I. I.

973Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami panaikinti išteisinimą ir pripažinti I. I. kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti ir paskirti 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Iš nuteistojo I. I. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtą bausmę.

974Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį I. I. pagrįstai išteisino dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali būti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

975Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę I. I. įvertintina, jog padarytas labai sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau teistas vieną kartą, nebaustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitą neįrašytas, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, dirba (t. 45, b. l. 69, 91-92 ; t. 46, b. l. 49-50, 140-142, 147-159, 162, 166-168; t. 88, b. l. 161-162; t. 96, b. l. 194; t. 102, b. l. 72-73). Apygardos ir apeliacinės instancijos teismai įvertino ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė dar neišnykus ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Medicininės apžiūros neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo nustatymo 2010 m. vasario 23 d. akte Nr. 281 nustatyta, jog I. I. yra pavartojęs narkotines medžiagas (t. 45, b. l. 10). Specialisto išvadoje Nr. T-N 244/10/(01) konstatuota, jog I. I. šlapime rasta morfino (t. 45, b. l. 11). Apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 6 d. išvada dėl darbingumo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2275, kurioje nustatytas I. I. 35 proc. darbingumo lygis iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 3826 nustatyta, jog I. I. darbingumo lygis vertinamas pakartotinai, darbingumo lygis 35 proc., nustatytas nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., iš dalies darbingas, netektas darbingumas 65 proc., darbingumo lygio, priežastis ligos arba būklė, diagnozės kodai pagal TLK-10-AM: M16.3, M21.15, M21.76, M24.55, Q65.1, F41.0. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro medicinos dokumentų išrašę/siuntime I. I. nustatyti sutrikimai pagal TLK-10-AM: F32.10, F41.0, F13.2 bei nurodyta, kad buvo siunčiamas gydytis (t. 135, b. l. 63-65). VšĮ Centro poliklinikos medicininių dokumentų išraše irgi nurodoma, kad I. I. siunčiamas gydytis į NDNT (t. 134, b. l. 120). Nors nuteistajam ir nustatytas daugėtas ligų ir tuo pagrindu nustatytas nedarbingumo lygis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog I. I. negali atlikti jam paskirtos bausmės, ar būtų pagrindas jį atleisti nuo juos, ar nebūtų galima jo gydyti pataisos namų sąlygomis. Šios aplinkybės nėra pagrindas nuteistajam I. I. skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.

976Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytą minimumą. Įstatymo leidėjas už BK 249 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimą nuo 3 (trejų) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 9 (devyneri) metai. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

  1. Dėl bausmės M. B.

977Iš nuteistojo M. B. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes.

978Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmes M. B. įvertintina, jog padarytos 3 nusikalstamos veikos, viena iš kurių priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, tyčinės, baigtos. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau teistas 5 kartus Lietuvoje ir 2 kartus užsienyje, baustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitą neįrašytas, dirba, mokėsi, mokymosi įstaiga charakterizavo teigiamai, 2011 m. baigė vidurinio ugdymo programą, turi mažametį vaiką (gim. 2009 m.) (t. 47, b. l. 58-61, 69-70; t. 51, b. l. 53-70, 76, 79-93, 96, 133-135; t. 79, b. l. 163-164, 167, 171, 172; t. 83, b. l. 115-116; t. 88, b. l. 163-172). Įvertinta ir tai, kad M. B. vaidmuo nusikaltime nebuvo antraeilis ir buvo susijęs su smurto naudojimu prieš nukentėjusiuosius, iš ankstesnių teistumų išvadų nėra padaręs, yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį, o tai, kad M. B. dirba nėra pakankamas pagrindas (t. 131, b. l. 107-108).

979Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytą minimumą, BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam minimumui. Įstatymo leidėjas už BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 13 (trylika) metų, BK 260 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimą nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų, todėl vidurkis būtų 5 (penkeri) metai. Kaip matyti už BK 140 straipsnio 1 dalį numatė viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 1 (vienerių) metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas įvertinęs visas su M. B. susijusias aplinkybes dėl BK 140 straipsnio 1 dalies pagrįstai pasirinko laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytai maksimaliai bausmei. Tokiu būdu nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

  1. Dėl I. P.

980Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami pripažinti I. P. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

981Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas išteisintąjį I. P. pagrįstai išteisino dėl BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali būti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

  1. Dėl bausmės A. Ku.

982Prokurorai apeliaciniu skundu prašo sugriežtinti A. Ku. paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, o jas subendrinus paskirti galutinę 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Iš nuteistojo A. Ku. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes.

983Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmes A. Ku. įvertintina, jog padarytos 3 nusikalstamos veikos, viena iš kurių priskiriama prie labai sunkų nusikaltimų kategorijos, tyčinės, baigtos. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitą neįrašytas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (t. 54, b. l. 6-9, 15-33; t. 88, b. l. 173-176).

984Apygardos teismas įvertino ir tai, kad A. Ku. vaidmuo nusikaltime nebuvo antraeilis, iš ankstesnių teistumų išvadų nėra padaręs, yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, jog A. Ku. dirba (t. 134, b. l. 127-130), bet tai nėra išskirtinė aplinkybė ir nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.

985Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytą minimumą, BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam minimumui. Įstatymo leidėjas už BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 13 (trylika) metų, BK 260 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimą nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų, todėl vidurkis būtų 5 (penkeri) metai. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta areštas arba laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas įvertinęs koks ginklas ir šaudmenys buvo rasti pas A. Ku., jų kiekis, ankstesnius teistumus pagrįstai pasirinko laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei. Tokiu būdu nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

986Taigi neskiriant A. Ku. griežtesnių bausmių pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, tuo pagrindu ir netikslinamas paskirtų bausmių bendrinimas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

987Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 55, b. l. 1-2), o taip pat nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. balandžio 14 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistasis paleistas iš suėmimo teismo salėje (t. 133, b. l. 19-23), t. y. 6 (šeši) metai 1 (vienas) mėnuo ir 21 (dvidešimt viena) diena. Tokiu būdu A. Ku. tikslinamas laikinam sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, įvertinant visus jame išbūtus laikotarpius, o taip pat tikslinama likusios atlikti bausmės pradžia.

988Nuteistajam A. Ku. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės: namų areštas, užstatas, dokumentų – Lietuvos Respublikos paso Nr. 22269899 paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, paliekamos galio iki bus pradėtas vykdyti šis nuosprendis.

989Užstatą 5 000 Eur, kurį užstato davėja D. T. (a. k. ( - ) įnešė į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą ( - ) (2016 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1) pradėjus vykdyti nuosprendį grąžinti užstato davėjai.

  1. Dėl bausmės D. S.

990Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami panaikinti išteisinimą ir pripažinti D. S. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paliekant pirmosios instancijos pakirtą bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti bausmes tarpusavyje ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, ir 7 MGL baudą. Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes arba skirti kitos rūšies bausmę, nes ne dėl jo kaltės užtruko baudžiamasis procesas, o skundžiamame nuosprendyje neįvertinus šios aplinkybės buvo pažeistos BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos. Prašo taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatas, nes būtent jis vienas išlaiko šeimą – sugyventinę ir du vaikus, sukūrė šeimą, pradėjo dirbti, nustojo vartoti narkotines medžiagas, padengė įsiskolinimus valstybei.

991Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį D. S. pagrįstai išteisino dėl BK 249 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl nebuvo pagrindo jį pripažinti kaltu ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir negali būti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas dėl išteisintos nusikalstamos veikos.

992Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę D. S. įvertintina, jog padarytas sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau teistas du kartus, baustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitą neįrašytas, dirba (t. 58, b. l. 178-180; t. 89, b. l. 35-36; t. 99, b. l. 42-43). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad turi mažametį vaiką (gim. 2013 m.), VšĮ Šv. Roko ligoninės administracijos charakterizuojamas teigiamai, antstoliai patvirtino, kad įvykdė teismo įsakymais Nr. L2-7497-658/2009, Nr. 2-15766-534/2010, Nr. A2.6-28-486/2010 paskirtus išieškojimus (t. 128, b. l. 74-77, 80). Šios aplinkybės nėra pagrindas nuteistajam D. S. skirti švelnesnę bausmę negu straipsnyje nurodyta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Nuteistajam D. S. nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnį, nes nėra nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors nuteistasis teigia išlaikantis du vaikus, bet taip pat pripažįsta, kad turi sugyventinę, byloje nėra pateikta duomenų, kad D. S. sugyventinė pati negalėtų pasirūpinti ir prižiūrėti minėtų vaikų. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Nuteistajam D. S. buvo paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

993Prokurorai pagrįstai apeliacinius skundu prašė D. S. paskirtą bausmę subendrinti ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda, nes byloje nėra duomenų apie šios bausmės įvykdymą. Nuteistasis pateikė eilę dokumentų apie savo skolų sumokėjimą, tačiau tarp jų nėra patvirtinimo apie baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą. Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis nuteistajam D. S. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sudėjimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda ir paskiriama galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 7 MGL (264 Eur) dydžio bauda.

994Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes dėl nuteistojo asmenybės, sumokėtus įsiskolinimus, jo sutvirtėjusius socialinius ryšius, o taip pat pakankamai ilgą laiko tarpą nuo nusikalstamų veikų padarymo, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje dalyje nurodytas pareigas. Iš paties nuteistojo D. S. parodymų bei rašytinių įrodymų matyti, jog pas jį rastos narkotinės medžiagos ir pats teigė vartojęs narkotikus. Įvertinus šią aplinkybę, atidedant bausmės vykdymą, jam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

  1. Dėl bausmės A. Z.

995Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami panaikinti išteisinimą ir pripažinti A. Z. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paliekant pirmosios instancijos pakirtą bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti bausmes ir paskirti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

996Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį A. Z. pagrįstai išteisino dėl BK 249 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl nebuvo pagrindo jį pripažinti kaltu ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir negali būti sprendžiamas bausmės skyrimo ir bendrinimo klausimai dėl išteisintos nusikalstamos veikos.

997Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. buvo sulaikytas ir kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas ir tęsiamas nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d., t. y. 2 (du) metus 9 (devynis) mėnesius ir 9 (devynias) dienas (t. 59, b. l. 46; t. 104, b. l. 193-197). Minėtą laikotarpį apygardos teismas įskaitė į bausmės atlikimo laiką, tačiau kaip matyti jis viršija nuteistajam paskirtą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl laikytina, kad A. Z. yra atlikęs bausmę.

  1. Dėl bausmės M. R.

998

999Nuteistasis M. R. apeliaciniu skundu prašo vadovaujantis BK 91-92 straipsnių nuostatomis, paskirti jam minimalią – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino dėl narkotinių medžiagų platinimo, jo prisipažinimas nebuvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl turėjo būti vertinamas kaip nuoširdus. Be to, jis padėjo išsiaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis, o įvertinus visa tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prašo vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir atkreipti dėmesį į tai, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokėsi vidurinėje mokykloje, paleistas iš suėmimo tęsė mokslus ir baigė, įstojo į universitetą, sportavo ir dalyvavo visuomeniniuose renginiuose, šiuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai, naujų nusikaltimų per ketverius metus nepadarė, turi šeimą. Ilgas baudžiamojo proceso terminas, suėmimo taikymas jam padarė auklėjamąjį poveikį, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

1000Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmes M. R. vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 90 ir 91 straipsniuose numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. M. R. padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei – veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, ir vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – nusikalto būdamas nepilnametis. Nuteistasis prašo nustatyti ir dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų galėjimąsi. Pagal susiformavusią teismų praktiką pripažinti asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaltininkas ne tik turi prisipažinti padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėtis arba padėti išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarytus padarinius. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jeigu nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Jei asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik dėl tų veikų, apie kurių padarymą asmuo prisipažino savanoriškai. Kaip matyti iš M. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis tik iš dalies prisipažino padaręs vieną nusikalstamą veiką, t. y. prisipažino įgijęs narkotines medžiagas savo naudojimui ir tik vėliau prisipažino dėl narkotinių/psichotropinių medžiagų platinimo, o dėl priklausymo nusikalstamam susivienijimui iš viso neigė. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad M. R. suvokė ne tik prekiaujantis narkotinėmis medžiagomis, bet ir priklausantis nusikalstamam susivienijimui, todėl netaikytina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

1001Skiriant bausmes M. R. apygardos teismas įvertintino, jog padarytos 2 nusikalstamos veikos, viena iš kurių priskiriama prie labai sunkų nusikaltimų kategorijos, tyčinės, baigtos. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nustatytos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Jis neteistas, baustas administracine tvarka, mokosi, sportuoja, mokykloje charakterizuojamas patenkinamai, paskutiniu metu elgesys pasikeitė į gerą, lankė įvairius kursus, turi apdovanojimų, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas, dirba, vedęs, turi mažametį vaiką, įstojo į universitetą (t. 60, b. l. 135-140, 152-155, 169-171; t. 89, b. l. 37-38, 168; t. 101, b. l. 67; t. 112, b. l. 192-201; t. 128, b. l. 105-109; t. 130, b. l. 137-144).

1002Nuteistasis M. R. nepagrįstai prašo vadovaujantis BK 91 straipsnio nuostatomis paskirti jam už nusikalstamas veikas minimalią vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, nes BK 91 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1003Įstatymo leidėjas už BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, tačiau nepilnamečiui minimali bausmė būtų 3 (treji) metai. Tad M. R. paskirta bausmė pagal BK 249 straipsnio 2 dalį yra artimas minimaliai bausmei. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija yra laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų, tačiau nepilnamečiui minimali bausmė būtų 1 (vieneri) metai. M. R. paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra artimas minimaliai bausmei. Tokiu būdu nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

1004Byloje yra formalūs pagrindai, numatyti BK 92 straipsnyje, taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nes pasikeitė BK 92 straipsnis ir nepilnamečiams bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei jie nuteisti laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Įstatymo leidėjas nekelia jokių reikalavimų dėl padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo, todėl nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir tada, kai jis padaro kelis nesunkius nusikaltimus arba vieną ar kelis apysunkius nusikaltimus, taip pat sunkų ar net labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Teisėjų kolegija įvertinus, kad pirmosios instancijos teismas M. R. pripažino padarius nusikalstamas veikas būnant nepilnamečiu, jo socialiniai ryšiai stiprūs – turi šeimą, mažametį vaiką, dirba. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad M. R. nebaustas administracine tvarka, baigė Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklą (t. 135, b. l. 19-23). Be to, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas, baudžiamasis procesas užtruko abiejų instancijų teismuose ne dėl nuteistojo kaltės, o dėl to, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kitų teismų bylos buvo pripažintos greičiau nagrinėtinomis ir šioje byloje esančių nuteistųjų gynėjai privalėjo dalyvauti tuose teismuose (t. 132, b. l. 184-197). Byloje nėra duomenų, kad nuteistas M. R. per šį laikotarpį būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – draudimą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą 1 (vieneriems) metams.

  1. Dėl bausmės D. E.

1005Iš nuteistojo D. E. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teisme prašė subendrinti ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

1006Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmes D. E. įvertintina, jog padarytos 2 nusikalstamos veikos, viena iš kurių priskiriama prie labai sunkų nusikaltimų kategorijos, tyčinės, baigtos. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: neteistas, nebaustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitą neįrašytas, dirba, mokėsi, dirba, vedęs (t. 62, b. l. 214-220; t. 88, b. l. 180; t. 107, b. l. 12-17). Apygardos teismas įvertino ir tai, kad D. E. vaidmuo nusikaltime nebuvo antraeilis. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.

1007Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra 1 (vieneriais) metais didesnė už sankcijoje numatytą minimumą, BK 260 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Įstatymo leidėjas už BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 13 (trylika) metų, BK 260 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimą nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų, todėl vidurkis būtų 5 (penkeri) metai. Tokiu būdu nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

1008Nuteistasis D. E. prašė subendrinti jam pagal šį nuosprendį paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Pastarasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nuteistasis pagal jį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. balandžio 24 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaitoma laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2012 m. vasario 13 d. bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu atliktos bausmės, įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką, laikotarpis nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.

  1. Dėl G. Š.

1009Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami pripažinti G. Š. kaltu:

1010- pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

1011- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

1012- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

1013- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (I. S. ir R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

1014- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

1015- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. nežymus sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 35 paras arešto;

1016- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

1017- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

1018- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

1019- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

1020- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

1021- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. turto prievartavimas) ir paskirti jam laisvės atėmimo 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

1022- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam 45 paras arešto;

1023- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. šaudmenys) ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

1024Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę paskirti 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo, pirmus 8 (aštuonerius) metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

1025Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas išteisintąjį G. Š. pagrįstai išteisino dėl visų aukščiau paminėtų nusikalstamų veikų tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali būti sprendžiami bausmių skyrimo klausimai.

  1. Dėl bausmės T. Č.

1026Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami panaikinti išteisinimą ir pripažinti T. Č. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymo) paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinti bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 20 (dvidešimt) metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus 10 (dešimt) metų atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose, o taip pat paskirti griežtesnį bausmių subendrinimą. Iš nuteistojo T. Č. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes. Teigia, kad netinkamai nustatytas jo sulaikyme išbūtas laikas. Apeliacinės instancijos teisme prašė su šiuo nuosprendžiu subendrinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu.

1027Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį T. Č. pagrįstai išteisino dėl BK 140 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali būti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

1028Be to, šiuo nuosprendžiu T. Č. išteisintas dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M. J. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies (R. V. turto sugadinimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (L. V. nužudymas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M. M. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies (J. A. sužalojimas) neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), todėl naikintina ir už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

1029T. Č. nusikalstamos veikos iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuotos į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (R. D. narkotinė medžiaga) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies (T. epizodas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies (T. epizodas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija iš naujo įvertina bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. T. Č. padarė devynis nusikaltimus, t. y. tris labai sunkūs, nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, išskyrus vieną, kuris pasikėsintas padaryti, kai kurie iš jų padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, o kai kurie organizuota grupe. Įstatymo leidėjas už labai sunkias nusikalstamas veikas numatė vien tik laisvės atėmimo bausmes, tačiau už kitas be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir švelnesnės bausmių rūšys, tokias kaip viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, tačiau įvertinus tai, jog nuteistajam T. Č. nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), anksčiau teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, gydėsi psichiatrijos ligoninėje, neįrašytas į narkologinę įskaitą, turi mažametį vaiką (gim. 2006 m.), buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, iš ankstesnių teistumų išvadų nėra padaręs, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pirmaeilis (t. 65, b. l. 74-78; t. 66, b. l. 93; t. 67, b. l. 65, 142-145, 148-162, 165, 168-170, 172-174; t. 84, b. l. 141-144; t. 99, b. l. 195-196). Dėl šių priežasčių nuteistajam pagrįstai buvo paskirta ir dabar skiriama pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

1030Teisėjų kolegijos konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (I. S. ir R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas), tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

1031Nuteistajam paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 3 dalį yra artima sankcijoje numatytam vidurkiui, 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nežymiai viršija sankcijoje numatytą vidurkį. Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 15 (penkiolika) metų, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, kuri artima sankcijoje numatytam maksimumui, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kuri artima sankcijoje numatytam minimumui. Šios pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

1032Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam T. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų, skiria 7 (septynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį nežymiai viršija sankcijoje numatytam vidurkiui. Įstatymo leidėjas už BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus numatė laisvės atėmimą nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų, todėl vidurkis būtų 7 (septyneri) metai. Tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais buvo kvalifikuota ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, įtakos skiriant bausmės didį nuteistajam T. Č. neturi dėl aukščiau aptartų aplinkybių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 263 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams, kuri savo dydžiu nežymiai didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Kadangi T. Č. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (T. epizodas) buvo iš esmės perkvalifikuotos tik dėl to, jog buvo padarytos organizuota grupe ir įvertinus, jog pirmosios instancijos teismas už šias veikas buvo paskyręs pagrįstas bausmes, todėl bausmės paliekamos nepakeistos, t. y. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, kuri artima sankcijoje numatytam minimumui, BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, ir BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, kurios artimos sankcijose numatytiems vidurkiams. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį.

1033Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi T. Č. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų. Subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per švelni. Įvertinus tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, baudžiamasis procesas užtruko dviejų instancijų teismuose ne dėl nuteistojo kaltės. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų bylų, kurios pripažintos greičiau nagrinėtinomis ir kuriose buvo užimti 11 advokatų iš šios bylos, buvo atidėti iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai (t. 132, b. l. 184-197).

1034Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi T. Č. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę apėmimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 283 straipsnio 2 dalį paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskiriama galutinė laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

1035Nuteistajam T. Č. į bausmės atlikimo laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. bei bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir laikino sulaikymo laikas pastarojoje baudžiamojoje byloje nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 6 d. Šiuo metu T. Č. iki šio nuosprendžio priėmimo yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalį iš jos – Lukiškių TI-K sąlygomis, todėl netikslinga tenkinti prokuroro prašymo ir jam dalį bausmės – pirmus 10 metų skirti atlikti kalėjime.

  1. Dėl bausmės K. L.

1036Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami panaikinti išteisinimą ir pripažinti K. L. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymo) paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinti bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 20 (dvidešimt) metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus 8 (aštuonerius) metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose, o taip pat paskirti griežtesnį bausmių subendrinimą. Nuteistasis K. L. apeliaciniu skundu prašė, jam skirti švelnesnes bausmes, nes kitiems už tas pačias nusikalstamas veikas buvo paskirtos švelnesnės bausmės.

1037Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį K. L. pagrįstai išteisino dėl BK 140 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali būti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

1038Šiuo nuosprendžiu K. L. išteisintas dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies (I. S. ir R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (R. D. narkotinė medžiaga), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M. J. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies (R. V. turto sugadinimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (L. V. nužudymas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies (T. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies (T. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M. M. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies (J. A. sužalojimas) neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), todėl naikintina ir už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

1039K. L. nusikalstamos veikos iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuotos į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus. Teisėjų kolegija iš naujo įvertina bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. K. L. padarė keturis nusikaltimus, t. y. tris labai sunkius, nusikaltimai yra tyčiniai, trys baigti, vienas pasikėsintas padaryti, bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime. Įstatymo leidėjas už labai sunkias nusikalstamas veikas numatė vien tik laisvės atėmimo bausmes, tačiau už BK 253 straipsnio 1 dalį be laisvės atėmimo bausmės numatė ir švelnesnę bausmės rūšį – areštą, tačiau įvertinus tai, jog nuteistajam K. L. nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), anksčiau teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, neįrašytas į narkologinę įskaitą, vedęs, turi mažametį vaiką (gim. 2009 m.), nustatytas narkotikų vartojimas, buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pirmaeilis (t. 70, b. l. 193-206; t. 87, b. l. 4-5). Dėl šių priežasčių nuteistajam pagrįstai buvo paskirta pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o ne areštas. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas), tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

1040Nuteistajam paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 3 dalį yra artima sankcijoje numatytam vidurkiui, 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nežymiai viršija sankcijoje numatytą vidurkį, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį artima sankcijoje numatytam minimumui. Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 15 (penkiolika) metų, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai, BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų, todėl vidurkis būtų apie 2 (du) metai ir 5 (penki) mėnesiai. Šios pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

1041Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam K. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose skiria 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį atitinka sankcijoje numatytam vidurkiui. Įstatymo leidėjas už BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus numatė laisvės atėmimą nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų, todėl vidurkis būtų 7 (septyneri) metai. Tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais buvo kvalifikuota ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, įtakos skiriant bausmės didį nuteistajam K. L. neturi dėl aukščiau aptartų aplinkybių. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį.

1042Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais K. L. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose. Subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per švelni. Įvertinus tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, baudžiamasis procesas užtruko dviejų instancijų teismuose ne dėl nuteistojo kaltės. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų bylų, kurios pripažintos greičiau nagrinėtinomis ir kuriose buvo užimti 11 advokatų iš šios bylos, buvo atidėti iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai (t. 132, b. l. 184-197).

1043Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. L. buvo sulaikytas ir kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas ir tęsiamas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 69, b. l. 3; t. 92, b. l. 26-30). Šiuo metu K. L. iki šio nuosprendžio priėmimo yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalį iš jos – Lukiškių TI-K sąlygomis, todėl netikslinga tenkinti prokuroro prašymo ir jam dalį bausmės – pirmus 8 metų skirti atlikti kalėjime.

  1. Dėl bausmės S. R.

1044Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami panaikinti išteisinimą ir pripažinti S. R. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymo) paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinti bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 20 (dvidešimt) metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus 10 (dešimt) metų atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose, o taip pat paskirti griežtesnį bausmių subendrinimą. Iš nuteistojo S. R. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes.

1045Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį S. R. pagrįstai išteisino dėl BK 140 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali būti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

1046Teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu S. R. išteisino dėl BK 25 straipsnio 4 dalies, ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų, BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies (I. S. ir R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (R. D. narkotinė medžiaga), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies (R. V. turto sugadinimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies (J. A. sužalojimas) neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), todėl naikintina ir už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

1047S. R. nusikalstamos veikos iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies (T. epizodas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies (T. epizodas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M. M. epizodas) perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija iš naujo įvertina bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. S. R. padarė devynis nusikaltimus: trys labai sunkūs, nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, kai kurie iš jų padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, o kai kurie organizuota grupe. Įstatymo leidėjas už labai sunkias nusikalstamas veikas numatė vien tik laisvės atėmimo bausmes, tačiau už kitas be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir švelnesnės bausmių rūšys, tokias kaip viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, tačiau įvertinus tai, jog nuteistajam S. R. nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neteistas, baustas administracine tvarka, neįrašytas į narkologinę įskaitą, nedirba, jauno amžiaus, susituokęs, turi mažametį vaiką (gim. 2006 m.), buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pirmaeilis, nužudė žmogų, todėl kilo nepataisomos pasekmės (t. 72, b. l. 23, 26-28, 220- 223; t. 73, b. l. 103-110; t. 88, b. l. 184-185; t. 132, b. l. 208). Dėl šių priežasčių nuteistajam pagrįstai buvo paskirta ir dabar skiriama pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas), tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

1048Nuteistajam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 3 dalį tik 2 (dviem) metais viršija sankcijoje numatytą minimumą, 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tik 1 (vieneriais) metais viršija sankcijoje numatytą minimumą, 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį nežymiai viršija sankcijoje numatytą vidurkį, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį artima sankcijoje numatytam minimumui. Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 15 (penkiolika) metų, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai, BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų, todėl vidurkis būtų apie 4 (ketverius) metus ir 5 (penkis) mėnesius, BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų, todėl vidurkis būtų apie 2 (du) metai ir 5 (penki) mėnesiai. Šios pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

1049Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam S. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, skiria 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį yra tarp sankcijoje numatyto minimumu ir vidurkio. Įstatymo leidėjas už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą numatė laisvės atėmimą nuo 8 (aštuonerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 14 (keturiolika) metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Kadangi S. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (T. epizodas) buvo iš esmės perkvalifikuotos tik dėl to, jog buvo padarytos organizuota grupe ir įvertinus, jog pirmosios instancijos teismas už šias veikas buvo paskyręs pagrįstas bausmes, todėl paliekamos nepakeistos, t. y. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, kuri artima sankcijoje numatytam minimumui, BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, kurios artimos sankcijose numatytiems vidurkiams. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį.

1050Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi S. R. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 (trylikos) metų, ją atliekant pataisos namuose. Subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per švelni. Įvertinus tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, baudžiamasis procesas užtruko dviejų instancijų teismuose ne dėl nuteistojo kaltės. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų bylų, kurios pripažintos greičiau nagrinėtinomis ir kuriose buvo užimti 11 advokatų iš šios bylos, buvo atidėti iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai (t. 132, b. l. 184-197).

1051Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. R. buvo sulaikytas ir kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas ir tęsiamas nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 72, b. l. 1-25; t. 120, b. l. 47). Šiuo metu S. R. iki šio nuosprendžio priėmimo yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalį iš jos – Lukiškių TI-K sąlygomis, todėl netikslinga tenkinti prokuroro prašymo ir jam dalį bausmės – pirmus 10 metų skirti atlikti kalėjime.

  1. Dėl bausmės G. L.

1052Prokurorai apeliaciniu skundu prašo nuteistajam G. L. pakeisti bausmių subendrinimą, t. y. taikyti bausmių apėmimą, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, atliekant ją pataisos namuose. Iš nuteistojo G. L. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes.

1053Tenkinti prokurorų prašymo dėl bausmių bendrinimo nėra pagrindo, nes šiuo nuosprendžiu nuteistasis G. L. buvo išteisintas dėl BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (L. V. nužudymo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką, ir nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 1 dalį.

1054Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas, tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau šiuo nuosprendžiu G. L. buvo išteisintas dėl BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (L. V. nužudymo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką, ir nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas iš naujo įvertina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. G. L. padarė keturis nusikaltimus: tris apysunkius ir vieną nesunkų, nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, kai kurie iš jų padaryti bendrininkaujant organizuota grupe. Įstatymo leidėjas už šias nusikalstamas veikas numatė ne vien laisvės atėmimo bausmes, bet ir kitas, tokias kaip viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, bet įvertinus ir tai, jog nuteistajam G. L. nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teistas, baustas administracine tvarka, nesigydė psichiatrijos ligoninėje, neįrašytas į narkologinę įskaitą, jo iniciatyva buvo vykstama į T., dirbo (t. 74, b. l. 132-146; t. 88, b. l. 186-187; t. 89, b. l. 43-45, 186-187; t. 96, b. l. 17-20; t. 133, b. l. 169). Dėl šių priežasčių nuteistajam pagrįstai buvo paskirta ir dabar skiriama pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

1055Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį yra artima sankcijoje numatytam minimumui, 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, kuri artima sankcijoje numatytam vidurkiui, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kuri artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Šios pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam G. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalį, skiria 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį atitinka sankcijoje numatytam maksimumui. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį.

1056Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, G. L. bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdais bei paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

1057Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. L. vien tik šioje baudžiamojoje byloje buvo sulaikytas ir kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas ir tęsiamas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. ir nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistasis paleistas iš suėmimo teismo salėje (t. 133, b. l. 150-156), t. y. 2 (du) metus 10 (dešimt) mėnesių ir 1 (vieną) dieną. Įskaičius šį laikotarpį į bausmės atlikimo laiką laikoma, kad G. L. yra atlikęs bausmę. Ryšium su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis G. L. naikinamos visos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės: namų areštas, užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos be Lietuvos apeliacinio teismo leidimo.

1058Užstatą 5 000 Eur, kurį užstato davėja M. L. (a. k. ( - ) įnešė į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą ( - ) (2016 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderis Nr. U201600120919853) grąžinti užstato davėjai.

  1. Dėl bausmės R. P.

1059Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami panaikinti išteisinimą ir pripažinti R. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymo) paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 249 straipsnio 2 dalį prašo skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, t. y. 11 (vienuolika) metų ir 6 (šešis) mėnesius, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnes bausmes, nes saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi mažametį vaiką, nevartoja narkotinių medžiagų, baigė mokyklą ir įgijo profesiją, tęsia mokslus.

1060Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį R. P. pagrįstai išteisino dėl BK 140 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali būti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

1061Taip pat atmetami prokurorų prašymas griežtinti bausmę bei nuteistojo R. P. prašymas švelninti paskirtas bausmes.

1062Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas, tačiau šiuo nuosprendžiu R. P. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (dėl R. D. narkotinės medžiagos) perkvalifikuojama į BK 25 straipsnio 4 dalį 263 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas iš naujo įvertina bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. R. P. padarė keturis nusikaltimus, du iš jų priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, kurie numatyti BK 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose ir BK 249 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimai yra tyčiniai, trys baigti, o vienas pasikėsintas padaryti, bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, nukentėjusiajam V. J. padarytas sunkus kūno sužalojimas, o nukentėjusiajam M. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nors siekta sunkiai sužaloti du asmenis. Įstatymo leidėjas už labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą numatė vienintelę bausmę – atitinkamos trukmės laisvės atėmimą, o už apysunkius be laisvės atėmimo buvo numatytos ir arešto bausmės. Skiriant bausmes R. P. įvertinama ir tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinamos ir kitos aplinkybės: R. P. anksčiau teistas 3 kartus, nebaustas administracine tvarka, nesigydė psichiatrijos ligoninėje, įrašytas į narkologinę įskaitą (į priežiūros grupę), nurodoma diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus - priklausomybės sindromas, nedirbo, tačiau įrašytas į darbo biržą, vaidmuo nusikalstamame susivienijime buvo susijęs su smurto naudojimu prieš nukentėjusiuosius, Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, linkęs pažeidinėti vidaus tvarką, skirta drausminė nuobauda, nevedęs (t. 71, b. l. 54, 60-61 65-70, 73-91; t. 88, b. l. 188-191; t. 135, b. l. 3).

1063Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 2 dalį yra artima sankcijoje numatytam minimumui. Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 13 (trylika) metų, o BK 146 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta areštas ir laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas įvertinęs visas su R. P. susijusias aplinkybes dėl BK 146 straipsnio 2 dalies pagrįstai pasirinko laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytai maksimaliai bausmei. Tokiu būdu nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam R. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų, skiria 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį atitinka sankcijoje numatytam vidurkiui. Įstatymo leidėjas už BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus numatė laisvės atėmimą nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų, todėl vidurkis būtų 7 (septyneri) metai. Tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais buvo kvalifikuota ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, įtakos skiriant bausmės didį nuteistajam R. P. neturi dėl aukščiau aptartų aplinkybių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 263 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams, kuri savo dydžiu nežymiai didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį.

1064Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi R. P. bausmės subendrinamos ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

  1. Dėl bausmės O. D.

1065

1066Nuteistasis O. D. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnes bausmes.

1067Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas, tačiau šiuo nuosprendžiu O. D. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus. Todėl teismas iš naujo įvertina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. O. D. padarė du labai sunkius nusikaltimus, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose ir BK 249 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimai yra tyčiniai, vienas baigtas, o kitas pasikėsintas padaryti, bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, nukentėjusiajam V. J. padarytas sunkus kūno sužalojimas, o nukentėjusiajam M. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nors siekta sunkiai sužaloti du asmenis. Įstatymo leidėjas už kiekvieno jų padarymą numatė vienintelę bausmę – atitinkamos trukmės laisvės atėmimą. Skiriant bausmę O. D. įvertinama ir tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinamos ir kitos aplinkybės: O. D. anksčiau teistas 7 kartus, vaidmuo nusikalstamame susivienijime buvo susijęs su smurto naudojimu prieš nukentėjusiuosius (t. 76, b. l. 87-92; t. 84, b. l. 141-144).

1068Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 2 dalį yra beveik vidurkis tarp sankcijoje numatyto minimumo ir vidurkio. Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 13 (trylika) metų. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam O. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų, skiria 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį atitinka sankcijoje numatytam vidurkiui. Įstatymo leidėjas už BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus numatė laisvės atėmimą nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų, todėl vidurkis būtų 7 (septyneri) metai. Tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais buvo kvalifikuota ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, įtakos skiriant bausmės didį nuteistajam O. D. neturi dėl aukščiau aptartų aplinkybių. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį.

1069Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, O. D. bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

  1. Dėl bausmės A. K.

1070Šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendį skundžia prokurorai prašydami panaikinti išteisinimą ir pripažinti A. K. kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir paskiriant griežtesnę laisvės atėmimo bausmę pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, t. y. 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti bausmes ir paskirti 6 (šešerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nuteistojo A. K. gynėja prašo jos ginamajam skirti švelnesnę bausmę, nes teismas neaptarė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, nesivadovavo BK 41 straipsniu ir nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės.

1071Prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, nes šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį A. K. pagrįstai išteisino dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali būti sprendžiamas ir bausmės paskyrimo klausimas.

1072Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Nuteistojo A. K. gynėja nepagrįstai teigia, kad nebuvo atsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalyje esančias aplinkybes skiriant jos ginamajam bausmę, nes priešingai apygardos teismas įvertino, jog padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie labai sunkų nusikaltimų kategorijos, tyčinė, baigta, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiūros įskaitą neįrašytas, nedirba, (t. 61, b. l. 104, 107-110). Apygardos teismas įvertino ir tai, kad A. K. vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis. Įstatymo leidėjas už BK 249 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimą nuo 3 (trejų) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 9 (devyneri) metai, o A. K. paskirta 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios griežtinti ar švelninti nėra jokio pagrindo.

1073Taip pat nėra jokio pagrindo taikyti ir gynėjos prašomos BK 54 straipsnio 3 dalies, nes kaip jau buvo minėta pirmiau teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra ir jų nenurodė gynėjas, o kitos aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

1074Dėl turto konfiskavimo ir laikinųjų nuosavybės teisių apribojimų

1075BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnis taikomas tik siekiant įsitikinti, ar turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl BPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu taikomas turto konfiskavimas nėra baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui.

1076Pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

1077BK 72 straipsnio 2 dalies formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t. y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Taikant turto konfiskavimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ne tik BK 72 straipsnis, bet ir jo atitinkama dalis ar punktas, kuriame nurodytas turtas konfiskuojamas, taip pat išvardijami konfiskuojami daiktai arba nurodoma konfiskuojamo turto vertė pinigais. LAT yra konstatavęs, kad atvejai, kai teismai nenurodo, kokia baudžiamojo įstatymo norma remdamiesi priima sprendimą dėl turto konfiskavimo, neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395/2008). BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl minėtos aplinkybės nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (pvz., liudytojų, kaltinamojo parodymais, ekspertų išvadomis). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2004).

1078Vilniaus apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė: 1) 2011 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. Č., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui – 13 vnt. geltono metalo žiedų, porai auskarų, dviem geltono metalo apyrankėms, dviem geltono metalo grandinėlėms su pakabukais, kurie saugomi (t. 67, b. l. 75, 81) Vilniaus apygardos prokuratūroje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtą turtą konfiskuoti į valstybės pajamas; 2) 2011 m. gegužės 30 d. (patikslintas 2011 m. birželio 1 d. nutarimu) prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. E., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui - 723,57 Lt, kurie pagal 2011 m. birželio 1 d. kvitą (t. 62, b. l. 171) įnešti į Vilniaus apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtą turtą konfiskuoti į valstybės pajamas; 3) 2010 m. spalio 25 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. Ku., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui – 2 950 Lt, kurie pagal 2010 m. spalio 25 d. kvitą (t. 54, b. l. 103) įnešti į Vilniaus apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtą turtą konfiskuoti į valstybės pajamas; 4) 2010 m. kovo 15 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. V., a. k. ( - ) gyv. ( - ), turtui – 4 650 Lt ir 10 eurų, kurie pagal 2010 m. kovo 18 d. kvitus Nr. 401126914 ir Nr. 401126731 (t. 42, b. l. 76-78) įnešti į Vilniaus apygardos prokuratūros depozitines sąskaitas, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtą turtą konfiskuoti į valstybės pajamas; 5) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (t. 86, b. l. 135) paskirtą iki bylos išnagrinėjimo teisme laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. T., a. k. ( - ) turtą – 160 Lt, kurie pagal 2010 m. sausio 25 d. kvitą Nr. 005861 (t. 57, b. l. 188) saugomi Vilniaus m. VPK kasoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtą turtą konfiskuoti į valstybės pajamas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvų dėl šių klausimų sprendimo nėra, nurodomas tik paties turto konfiskavimo faktas. Iš nuosprendžio neaišku, kokiu pagrindu nurodomas turtas konfiskuojamas, nėra išdėstyta jokių motyvų, pagrindžiančių nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Ši nuosprendžio dalis pavadinta „Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, daiktiniai įrodymai.“ Net ir aprašant atskiras nusikalstamas veikas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nurodyta, kokios sumos pinigų galimai buvo gautos iš šių veikų. To nėra ir kaltinamajame akte. Be to, pripažįstant kaltais T. Č., D. E., A. Ku., K. V. ir nutraukiant bylą dėl A. T. nėra nurodyta dėl kurios konkrečios nusikalstamos veikos taikomas turto konfiskavimas ir koks gali būti konfiskavimo teisinis pagrindas. BK 72 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Ši norma įpareigoja apskaičiuoti kaltininko gautą naudą, įvertinant ją pinigine išraiška. To, kaip jau minėta pirmiau, nebuvo padaryta ir nesant galimybių tiksliai nustatyti nusikalstamos turtinės naudos dydžio, todėl vadovaujamasi principu – visos abejonės aiškinamos kaltininkų naudai.

1079Nuteistasis T. Č. tiesiogiai skundžia šią nuosprendžio dalį, o nuteistieji D. E., A. Ku., K. V. – prašydami juos išteisinti, t. y. skųsdami nuosprendį pilna apimtimi. Nuteistojo T. Č. apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies tenkinamas iš dalies, o nuteistųjų A. Ku., D. E. ir K. V. – tenkinami pilnai, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrindė, kaip konkrečiai šis T. Č. turtas bei D. E., A. Ku., K. V. pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, nenustatė jų nusikalstamos kilmės ir dėl to juos konfiskavo nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad buvo nuspręsta konfiskuoti turtą tik tų nuteistųjų, kurių turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o kitų nuteistųjų atžvilgiu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apskritai nesprendė.

1080Iš nuteistojo T. Č. solidariai su R. P., K. L. ir O. D. priteista 1 071,74 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų V. J. ir M. R. gydymą ir solidariai su S. R. ir G. L. 456,13 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. M. gydymą. Tokiu būdu, jo turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas nenaikinamas, o paliekamas galioti iki tol, kol bus padengti civiliniai ieškiniai. Nuteistųjų D. E., A. Ku., K. V., o taip pat ir A. T., kuris nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikinamas ir turtas – pinigai jiems grąžinami. A. T. nuosprendžio neskundžia, tačiau, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuosprendis keičiamas ir dėl jo.

1081Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu taip pat paliko galioti: 1) 2010 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. L., a. k. ( - ) gyv. ( - ), piniginėms lėšoms – 5 980 Lt, esančioms Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje pagal 2010 m. kovo 15 d. kvitą (t. 69, b. l. 220), ir minėtas pinigines lėšas nukreipti civilinių ieškinių apmokėjimui; 2) 2010 m. spalio 11 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. R., a. k. ( - ) turtui – 14 720,43 Lt, kurie pagal 2010 m. kovo 15 d. kvitą Nr. 400555388 (t. 72, b. l. 138) įnešti į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, ir minėtą turtą nukreipė civilinių ieškinių apmokėjimui.

1082Šioje dalyje nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nes iš nuteistojo K. L. solidariai su T. Č., R. P., ir O. D. priteista 1 071,74 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų V. J. ir M. R. gydymą, o iš nuteistojo S. R. – solidariai su T. Č. ir G. L. 456,13 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. M. gydymą, o taip pat iš jo vieno nukentėjusiajam A. Vi. 523,16 Eur turtinei ir 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1083Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1,2,3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1, 2 punktais, 320 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

1084Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. atskiras nuosprendžio dalis panaikinti ir atskiras pakeisti:

1085pakeisti nuosprendį ir A. Š. (A. Š.) nusikalstamą veiką nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

1086Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę subendrinti iš dalies ją sudedant su pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

1087Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 MGL (6 240 Lt) dydžio bauda visiško bausmių sudėjimo būdu ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 118 MGL (15 340 Lt, kas atitinka 4 443 Eur) dydžio baudą.

1088L. B. ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netikslumą dėl laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpio pradžios nurodymo ir į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.

1089L. B. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 22 d.

1090Pakeisti nuosprendį D. F. (D. F.) atžvilgiu:

1091Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti D. F. atsakomybę lengvinančią aplinkybę prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

1092D. F. taikyti BK 92 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį, 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – draudimą 1 (vienerius) metus be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

1093D. F. išaiškinti, kad pagal BK 92 straipsnio 3 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

1094D. F. išaiškinti, kad:

  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis

1095bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

1096jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

1097jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių.

  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

1098jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų aulėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis D. F. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

1099Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir pradėjus vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. kovo 9 d.

1100Pakeisti nuosprendį A. S. (A. S.) atžvilgiu:

1101Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti nuteistojo A. S. atsakomybę lengvina