Byla 1A-211-202/2018
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Agatai Minkel, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorams Aidai Japertienei, Aleksandrui Kazakovui, nuteistiesiems J. K., V. K., nuteistųjų gynėjams advokatams Viktorui Muravskiui, Jolantai Grigaliūnienei, Aivarui Škėmai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo J. K., nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

2J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

4- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

6Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

7Iš J. K. konfiskuota 2500 Eur, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos.

8V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

9- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

10Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. kovo 29 d.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

121. J. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei neturėdamas leidimo jas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - kanapių - gabenimo iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką, po ko 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytoje Ispanijos Karalystės vietoje perdavus jam (J. K.) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, jis (J. K.), tęsdamas nusikalstamą veiką, jo vairuojamu vilkiku „Volvo FH“, valstybinis numeris ( - ) neteisėtai šią narkotinę medžiagą gabeno iš nenustatytos Ispanijos Karalystės vietos į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, dalį gabentos narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių - iškrovė, o 3,907 kg šios narkotinės medžiagos jis 2015 m. gruodžio 24 d. tuo pačiu vilkiku „Volvo FH“, valstybinis numeris ( - ) neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atgabeno į Lietuvos Respubliką, savo namus, esančius ( - ), kur šią narkotinę medžiagą (3,907 kg kanapių ir jų dalių) neteisėtai laikė, kol 2016 m. sausio 4 d. apie 19.10 val. šią narkotinę medžiagą asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, nurodymu iš jo paėmė V. K..

132. V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tai yra, 2016 m. sausio 4 d. apie 19.10 val. ( - ), asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, nurodymu iš kaltinamojo J. K. paėmė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 3,907 kg kanapių ir jų dalių, kurią, laikydamas prie savęs juodos spalvos sportiniame krepšyje, neteisėtai gabeno Šiaulių mieste iki tol, kol tą pačią dieną apie 19.25 val., siekdamas išvengti sulaikymo, šį krepšį su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu metė ir bandė pabėgti.

143. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo:

15- Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti:

16·

17nustatyti, kad J. K. perdavė V. K. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, nurodymu;

18·

19nustatyti, kad V. K. iš J. K. paėmė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų susitaręs su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą;

20- panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. K., skiriant bausmę, taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį V. K. paskirti bausmę - laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

213.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių V. K. straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

223.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei rūšinis toks nusikaltimas. V. K. iš tiesų disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų trumpą laiko tarpą, tačiau neteisėtus veiksmus jis atliko trumpai ne savo valia, o todėl, kad jį sulaikė pareigūnai ir jo vykdoma nusikalstama veika buvo nutraukta. V. K. vaidmuo įgyjant ir gabenant narkotines medžiagas nebuvo pasyvus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. K. atliktų neteisėtų veiksmų pavojingumą, neatsižvelgė į jo veiksmus, atliktus prieš įgyjant narkotines medžiagas. 2015 m. gruodžio 24 d. V. K., kalbėdamas su J. K., rūpinasi siuntiniu, daro poveikį J. K., siekia, kad narkotinės medžiagos nebūtų perduotos kitiems asmenims, t. y. aktyviai siekia jas įgyti.

233.3. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje faktinių aplinkybių išdėstymas aprašant V. K. ir J. K. padarytas nusikalstamas veikas nėra tikslus – V. K. įgijo narkotines medžiagas ne asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą – R. J. – nurodymu, o su R. J. susitaręs dėl narkotinių medžiagų jam perdavimo. R. J. davė nurodymą J. K. perduoti narkotines medžiagas, bet ne nurodymą V. K. jas paimti ir įgyti, todėl tokios faktinės aplinkybės nuosprendyje turi būti patikslintos.

243.4. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo disponavo V. K., nėra nežymiai didesnis už nustatytą labai didelio kanapių ir jų dalių kiekio ribą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jis daugiau nei pusantro karto ją viršija, kanapė ir jų dalys yra narkotinė medžiaga, turinti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, galinti sukelti priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Prokuroras pažymi, kad V. K. anksčiau buvo teistas, tad iki nusikalstamos veikos padarymo jam taikytos poveikio priemonės pakankamo poveikio nepadarė, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. V. K. šeimyniniai ryšiai, dirbamas darbas yra ne išimtinės, o gyvenimiškai įprastos aplinkybės. Po nusikalstamos veikos padarymo V. K. nesigailėjo ją padaręs, trukdė teismui nustatyti tikrąsias su nusikaltimu susijusias faktines aplinkybes. Todėl, V. K. asmenybės įvertinimas negali būti pripažįstamas išimtiniu faktoriumi leidžiančiu teigti, jog jam skirtina bausmė yra aiškiai neteisinga.

253.5. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad buvo pažeista V. K. teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Anot prokuroro, byloje buvo atliekamas sudėtingas ikiteisminis tyrimas, tyrimas buvo susijęs su daromais labai sunkiais nusikaltimais, turinčiais tarptautinių elementų. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nuo 2016 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami - byloje buvo atliekamas narkotinių medžiagų tyrimas, klausomasis asmenų pokalbių, analizuojami gauti duomenys, surašomos didelės apimties pokalbių suvestinės, protokolai, imamasi priemonių, kad R. J. būtų sulaikytas ir perduotas pagal Europos arešto orderį, atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo V. K. atžvilgiu nebuvo galima užbaigti ir dėl objektyvios aplinkybės – J. K. buvo sulaikytas užsienio valstybėje ir jo apklausti byloje nebuvo galimybės. Nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje taip pat buvo atliekami.

263.6. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas V. K., kurio vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvus, kuris neprisipažino ją įvykdęs ir trukdė procesui, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė bausmę, žymiai mažesnę nei kitam asmeniui – J. K., kuris veikė pasyviai, buvo nuoširdus ir duodamas parodymus atskleidė padarytas nusikalstamas veikas.

274. Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę - laisvės atėmimą trumpesniam laikotarpiui.

284.1. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, nes jam paskirta bausmė yra neteisinga ir per griežta. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į visumą aplinkybių, susijusių su jo padaryta nusikalstama veika bei su jo asmenybe, taip pat į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kitas nuteistasis – V. K. – savo parodymais klaidino tyrėjus ir tai vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau nepaisant to teismas, skirdamas bausmę V. K., taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantas pažymi, kad jis viso tyrimo metu buvo nuoširdus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi jo parodymais, jis atliko tik antraeilį – vežėjo vaidmenį, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Apelianto teigimu, jam paskirta tokia griežta laisvės atėmimo bausmė ir ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės neigiamai paveiks tiek jo socialinius ryšius, tiek darbo santykius.

295. Nuteistojo V. K. gynėja advokatė Jolanta Grigaliūnienė apeliaciniu skundu prašo:

30- Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį V. K. atžvilgiu panaikinti, V. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

31- tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepripažintų esant pakankamai pagrįstus argumentus dėl V. K. išteisinimo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti V. K. švelnesnę bausmės rūšį arba švelnesnę bausmę nei pirmosios instancijos teismo paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

325.1. Apeliantės teigimu, byloje nėra patikimų V. K. kaltę patvirtinančių duomenų, kuriuos būtų galima laikyti įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, o taip pat pripažindamas teisėtai gautais įrodymais visus byloje esančius duomenis, pažeidė įstatymo, kasacinio teismo, EŽTT suformuotas įrodymų vertinimo taisykles ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, lėmusį neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio V. K. atžvilgiu priėmimą. Skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, be to, V. K. paskirta aiškiai per griežta bausmė, kurios paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

335.2. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad juodos spalvos sportinį krepšį, kuriame galimai buvo narkotinės medžiagos, V. K. paėmė iš J. K. garažo ir turėjo savo dispozicijoje keletą minučių, t. y. nešė krepšį eidamas nuo J. K. garažo link V. B. gatvės ir numetė krepšį ant žemės, tačiau gynėja pažymi, kad nuo žemės šį krepšį pakėlė, jį atidarė, vėl uždarė, įdėjo į tarnybinį automobilį Opel Astra muitinės pareigūnai, dėl šios priežasties kaip neobjektyvus ir netinkamas įrodymas turėjo būti įvertintas įvykio vietos apžiūros protokolas, esantis byloje. Šį bylos įrodymą – šią ,,įvykio vietą“ sukūrė muitinės pareigūnai, neįforminę įvykio vietos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nesurašydami įvykio vietos apžiūros protokolo, nenubraižydami įvykio vietos schemos ar bent plano, be jokio procesinio fiksavimo pareigūnai paėmė krepšį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, kur jį buvo padėjęs V. K., krepšį į automobilio bagažinę įdėjo patys pareigūnai, su tuo nei V. K., nei J. K. neturi nieko bendro. Todėl, apeliantės nuomone, galima pagrįstai teigti, kad byloje įvykio vietos apžiūros protokolo nėra, nes įvykio vieta iš viso nebuvo nustatyta.

345.3. Apeliantė pažymi, kad parodymų patikrinimas su pareigūnais, galėjusiais parodyti įvykio vietą, nebuvo atliktas, kaip nebuvo atliktas parodymų patikrinimas ir su V. K., kuris pats pageidavo šį procesinį veiksmą atlikti viso proceso metu, tačiau kriminalinės žvalgybos ir ikiteismini tyrimo pareigūnai pasirinko kitokią veiksmų strategiją, kuri buvo neteisėta nuo to momento, kai kriminalinės žvalgybos pareigūnams tapo aiškiai žinoma, jog į Lietuvos Respubliką J. K. neteisėtai įvežė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, neteisėtai gabeno ją nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki savo namų ir laikė šias narkotines medžiagas iki jų realizavimo. Gynėjos teigimu, daugiau kaip dešimt dienų muitinės kriminalinės žvalgybos pareigūnai, stebėdami ir kontroliuodami elektroninių ryšių tinklo galinius įrenginius, siekdami, kad būtų pasunkinta baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų padėtis, kad į nusikalstamą veiką būtų įtraukti kiti, su narkotinių medžiagų įvežimu į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jų laikymu J. K. namuose niekaip nesusiję asmenys (šiuo atveju V. K.), nesiėmė jokių teisėtų ir privalomų priemonių, kad būtų nutraukta nusikalstama veika ir, kad ji nebūtų tęsiama, kad į nusikalstamą veiką nebūtų įtraukti nauji asmenys. Be to, kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai šioje byloje ir toliau tęsė veiksmus, kurie negali būti pripažinti teisėtais ir leistinais, t. y. pareigūnai ėmėsi priemonių suimti V. K., o nusikalstamas veikas padariusiems asmenims – J. K. ir R. J. – leido toliau būti laisvėje, daryti naujas nusikalstamas veikas, galimai siekiant, kad į nusikalstamų veikų darymą būtų įtraukta daugiau asmenų. Apeliantė pažymi, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad pareigūnai, kuriems Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo leista vykdyti sekimą, šios techninės priemonės specialia tvarka nenaudojo. Tai reiškia, kad arba J. K. ir kriminalinės žvalgybos pareigūnai bendradarbiavo, arba kriminalinės žvalgybos pareigūnai veikė neteisėtai, peržengdami savo kompetencijos ribas, provokavo nusikalstamas veikas, leido į nusikalstamas veikas įtraukti naujus asmenis.

355.4. Nuteistojo gynėjos teigimu, šioje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais negalėjo būti padaryta patikima išvada, kad V. K. žinojo, suprato, jog jo paimtame krepšyje yra narkotinės medžiagos. V. K., anot gynėjos, nežinojo, kad įgyja ir laiko bei gabena narkotines medžiagas, taip pat nežinojo ir nesuprato, jog neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šios aplinkybė yra ypač svarbios veikos kvalifikavimui.

365.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje remiasi liudytoju apklausto E. G. parodymais, tačiau nepateikia dalies reikšmingų šio liudytojo parodymų. Teisiamajame posėdyje apklaustas E. G. parodė, kad apie tai, jog V. K. įtariamas darantis nusikalstamas veikas, buvo sprendžiama iš pokalbių išklotinių, kitų duomenų byloje nebuvo. Iš pokalbių turinio E. G., neva, suprato, kad kalbama apie narkotines medžiagas. Minėtas liudytojas patvirtino, jog jis siekė V. K. suėmimo, nes buvo daug neatsakytų klausimų. Kai V. K. buvo suimtas, E. G. buvo pas jį atvykęs į Klaipėdos areštinę, su V. K. vykdavo pokalbiai, kurių iniciatorius buvo E. G. ir, kuriuose gynėjas nedalyvavo. Liudytojas E. G. patvirtino, kad jo tarnybiniuose pranešimuose trūksta žodžio ,,galimai“, kad jo surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose komentuojami V. K. pokalbiai, pateikta tik jo nuomonė apie pokalbius, o ne objektyvūs duomenys.

375.6. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje vertindamas V. K. pokalbius su tuo metu Ispanijoje gyvenusiu R. J., visiškai nepagrįstai konstatavo, kad iš šių pokalbių turinio analizės akivaizdu, jog V. K. ir R. J. užmaskuotai kalbėjosi apie galimą narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos, kur gyveno R. J., į pokalbiuose nurodytas vietas. Anot gynėjos, pirmosios instancijos teismas nežinia kodėl konstatavo aplinkybes, kurios visiškai nebuvo nustatinėjamos šioje byloje – kokios sąlygos ,,realiam verslui“ yra palankios, o kokios – nepalankios, kaip ,,realiame versle“ tariamasis dėl sandorių, kaip bendrauja verslo partneriai, kokios taikomos ,,sandorio užtikrinimo priemonės“ ir pan. Tiek V. K., tiek liudytoja S. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. K. domėjosi VMI, kitose institucijose įmonės įsteigimo, verslo pradžios galimybėmis, nurodė, kokius su tuo susijusius veiksmus atliko, paaiškino visas aplinkybes, susijusias su pigesnių plytučių Ispanijoje įsigijimu, su jų pargabenimu į Lietuvą, parodė, kad didelis kiekis plytučių buvo reikalingas ir dabar yra reikalingas V. K. gyvenamajam namui remontuoti ir aplinkai sutvarkyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti tai patvirtinantys objektyvūs įrodymai – namo ir jo aplinkos fotonuotraukos. Gynėjos teigimu, lygiai taip pat argumentuotai, nuosekliais parodymais V. K., kuris pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie tai, kad verčiasi variklinių transporto priemonių remontu ir, kad periodiškai įsigydavo naudotas transporto priemones, jų dalis Vokietijos turguose, paneigė abejones dėl pokalbių apie variklius turinio. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad V. K. negalėjo turėti dešimties variklių, yra tik prielaidos, kuriomis negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

385.7. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad iš pokalbių turinio akivaizdžia matyti, kad visų pokalbių, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip V. K. kaltės įrodymus, iniciatorius buvo ne V. K., bet R. J., būtent, jis siūlo steigti firmą, vežti žmones, jis ,,užsidega“ verslo idėja dėl plytučių gabenimo, būtent, R. J. siūlo V. K. visokias idėjas nuolat nurodo apie būsimus veiksmus. V. K. pokalbiuose arba tyli, arba atsako į klausimus, pritaria, arba kitaip palaiko pokalbį. V. K. kaltė, anot apeliantės, negali būti grindžiama duomenimis, kurie patvirtina R. J., o ne V. K., kaltę. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių teisinių priemonių išklausyti patį R. J., jį apklausti teismo posėdyje ar nuotoliniu būdu, neprašė Ispanijos teisėsaugos institucijų, kurių žinioje yra R. J., leidimo jį apklausti, atgabenti į Lietuvą apklausai. Visiškai be jokių argumentų, gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. K. žinojo apie tai, jog dalis J. K. į Vokietiją gabentų narkotinių medžiagų buvo iškrauta Lietuvoje. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra prieštaringas, kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai nustatė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad V. K. kada nors, kaip nors buvo susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, su jų gabenimu, laikymu, realizavimu. R. J., J. K. ar kitų asmenų pokalbiai, elgesys, veiksmai, nusikaltimai niekaip nepatvirtina V. K. kaltės, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. K. žinojo ar bent galėjo numanyti, kuo verčiasi R. J. (jeigu jis iš tikrųjų verčiasi narkotinių medžiagų prekyba).

395.8. V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie tai, kad sąlyginai nedaug jam pažįstamas asmuo, pristatęs Ryčiu, minėjo, jog į Lietuvą iš Ispanijos įdėjo krepšį (,,tašę“) ir, kad tas krepšys nepasiekė adresato. V. K. suprato, kad krepšys galimai skirtas R. J. artimiesiems, gyvenantiems Panevėžyje. V. K. parodė, kad R. J. buvo minėjęs, jog reikia pasakyti apie kažkokius agurkus – turbūt tam, kad atpažintų tą žmogų, iš kurio turi paimti ,,tašę“. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokiais V. K. paaiškinimais nesirėmė ir padarė prielaidomis paremtą išvadą, kad V. K. žinojo, kas yra krepšyje. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę teikia telefoninių pokalbių dalims, kuriose V. K. nurodo J. K. žiūrėti, kad krepšys nedingtų. Nesuprantama, kokias duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. J. informavo V. K. apie narkotinių medžiagų dingimą, kadangi tokių duomenų byloje nėra.

405.9. Nuteistojo gynėja nurodo, kad ne tik V. K., bet ir nuteistojo sulaikyme dalyvavusio pareigūno R. I. parodymais nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnų automobilis prie V. K. priartėjo staiga, staiga atsidarė automobilio durelės ir iš jo iššoko civiliais rūbais apsirengę muitinės pareigūnai, kurie rėkė ,,stok“. Priešingai nei tvirtino liudytojais apklausti pareigūnai, V. K. nurodė, jog jį sulaikę pareigūnai buvo be jokių atpažinimo ženklų, patys pareigūnai patvirtino, kad jų automobilis buvo nežymėtas. Tai, anot apeliantės, patvirtina, jog V. K. turėjo pagrindą tamsoje išsigąsti nepažįstamų staiga privažiavusių ir iššokusių asmenų, kurie rėkė ,,stok“. Nuteistojo gynėjos nuomone, šį įrodymų prieštaravimą galima pašalinti nustačius, koks asmuo atidarė namo, kurio kieme buvo sulaikytas V. K., vartus ir pro juos išleido muitinės pareigūnus kartu su sulaikytu V. K.. Šis nešališkas asmuo nebuvo nustatytas ir nebuvo apklaustas apie tai, ar muitinės pareigūnai vilkėjo liemenes su užrašu ,,Muitinė“. Tokiu būdu byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad V. K. bent bendrais bruožais suvokė ar turėjo suvokti, kad jo gabenamame krepšyje yra narkotinės medžiagos, juo labiau nuteistasis neturėjo jokių duomenų apie jų kiekį. Gynėjos teigimu, kategoriškai galima teigti, kad V. K. nežinojo, negalėjo žinoti ir neprivalėjo žinoti, jog keletą minučių jo neštame krepšyje yra narkotinės medžiagos, tuo pačiu jis negalėjo žinoti ir nežinojo, jog krepšyje yra didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. narkotinių medžiagų – kanapių. V. K. krepšį iš J. K. paėmė tamsiu paros metu, vieta, kurioje V. K. paėmė krepšį, buvo blogai apšviesta, narkotinės medžiagos buvo supakuotos į nepermatomus paketus ir išoriškai nebuvo galima matyti, kas yra krepšyje. Tokiu būdu byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. K. krepšio turinio tinkamai neapžiūrėjo ir neturėjo jokių galimybių apžiūrėti.

415.10. Apeliantė skunde nurodo, kad tam, jog būtų galima nustatyti, ar visi šioje byloje surinkti įrodymai buvo gauti teisėtai, t. y. pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, o taip pat siekiant nustatyti, ar šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai E. G., T. Š., M. S., V. R., R. I., T. Ž., R. Z. turėjo teisę ir pareigą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, turi būti įvertinti Integruoti baudžiamojo proceso informacinės sistemos (IBPS) duomenys, pateikti prokuroro. Iš byloje esančio Muitinės kriminalinės tarnybos rašto galima suprasti, kad bet kuris minėtos tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėjo teisę ir realią galimybę dirbti ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje. Tai būtų neteisėta, kadangi galimybė gauti bet kurio ikiteisminio tyrimo duomenis, galimybė atlikti bet kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus konkrečioje ikiteisminio tyrimo byloje sudaryta tik konkretiems pareigūnams, bet kuris pareigūnas neturi teisės atlikti bet kokio procesinio veiksmo, jeigu jam nėra suteikta teisė dirbti konkrečioje ikiteisminio tyrimo byloje IBPS. Iš bylos dokumentų matyti, kad byloje esantys ikiteisminio tyrimo pareigūnų paruošti dokumentai yra elektroninės formos, todėl minimos Taisyklės jiems buvo taikomos. Išreikalavus šioje byloje duomenis iš IBPS apie ikiteisminio tyrimo metu visiems be išimties pareigūnams suteiktas teises dirbti šioje baudžiamojoje byloje, matyti, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikęs tyrėjas E. G. juos turėjo teisę atlikti tik nuo 2017 m. balandžio 23 d., kai tuo tarpu V. K. atžvilgiu jis ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikinėjo nuo pat bylos iškėlimo 2016 m. sausio 4 d.

425.11. BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas reikalauja, kad kaltinamajame akte būtų nurodyta nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Nusikalstamos veikos laiko ir trukmės (esant trunkamajam teisės pažeidimui) nurodymas turi ypatingai svarbią reikšmę. Gynėjos teigimu, byloje esančiame 2016 m. gegužės 5 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti V. K. ir J. K. telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad krepšį su narkotinėmis medžiagomis V. K. nešė dvi – tris minutes, o ne penkiolika minučių, kaip nurodama skundžiamame nuosprendyje.

435.12. Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyse, kuriomis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas V. K. ir J. K. atžvilgiu, kaip faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti nurodytas byloje esantys kriminalinės žvalgybos pranešimai. Minimi kriminalinės žvalgybos pranešimai išslaptinti ir pridėti prie bylos nebuvo, todėl yra pagrindas abejoti šių duomenų teisėtumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. įvykdytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės iš esmės buvo aiškios jau 2016 m. sausio 4 d., t. y. tada, kai su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikytas V. K., tačiau teismas nevertino kaip neteisėtų ir Kriminalinės žvalgybos įstatymui prieštaraujančių duomenų, patvirtinančių muitinės kriminalinės žvalgybos pareigūnų neveikimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. sausio 4 d. Apeliantės teigimu, dalis duomenų ir dokumentų byloje nebuvo išslaptinta ir nebuvo atskleista jų esmė, tuo pačiu liko nenustatytos priežastys, dėl kurių nebuvo užkirstas kelias V. K. įtraukimui į nusikalstamą veiką, nebuvo užkardytas naujo nusikaltimo padarymas.

445.13. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog skirdamas bausmę V. K. teismas į visas privalomas aplinkybes atsižvelgė. Apeliantė pažymi, kad kanapės, kurios yra gamtinė, natūrali medžiaga, kaip narkotinė medžiaga priskiriamos prie ,,lengvųjų“ gamtinių narkotikų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje į tai taipogi atkreipė dėmesį. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo per ilga, tačiau šią aplinkybę, kaip svarbią, taikė tik J. K., bet netaikė V. K.. Dėl šios priežasties V. K. turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė.

456. Nuteistojo V. K. gynėja advokatė Jolanta Grigaliūnienė atsikirtimuose į Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo V. K. gynėjos apeliacinį skundą tenkinti.

466.1. Nuteistojo V. K. gynėjos nuomone, prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Prokuroras, apeliaciniame skunde įrodinėdamas, jog V. K. nepagrįstai buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė, nei numatyta įstatymo, bausmė bei prašydamas nustatyti papildomas faktines aplinkybes, susijusias su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą (R. J.), šių reikalavimų visiškai neargumentuoja, nemotyvuoja, nenurodo kodėl reiškia tokius reikalavimus, nei kokiais faktiniais ar teisiniais argumentais juos grindžia. Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmės neigia bausmės individualizavimo pareigą ir teisingos bausmės skyrimo principus, kurie reikalauja atsižvelgti į konkrečias, individualias kiekvienos bylos aplinkybes ir bausmės skyrimo sąlygas. Prokuroro nurodomos kaip precedentas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008) nėra tinkamos, nes nurodytose bylose vertintos faktinės ir teisinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, nei buvo nagrinėjamos šioje byloje, todėl jomis remtis negalima.

476.2. Nuteistojo gynėjos teigimu, visiškai nepagrįsti ir net akivaizdžiai melagingi ir klaidinantys teismą yra prokuroro apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad V. K. jau anksčiau buvo atgabenęs iš R. J. gautas narkotines medžiagas. Anot gynėjos, V. K. niekada nebuvo pripažintas kaltu dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis kada nors narkotines medžiagas būtų vartojęs pats ar perdavęs kitiems asmenims, nei viename iš byloje esančių aprašytų, stenografuotų telefoninių pokalbių V. K. nekalbėjo apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

486.3. Vertindama prokuroro akcentuojamą narkotinių medžiagų kiekį, nuteistojo gynėja pažymi, kad neginčijamai nustatyta, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog V. K. kada nors būtų susijęs su narkotinėmis medžiagomis, o tai reiškia, kad V. K. net preliminariai apytiksliai negalėjo žinoti, koks kiekis narkotinių medžiagų yra jo paimtame krepšyje.

496.4. Vienu iš prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįstu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu, nurodomas išnykęs V. K. teistumas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 3 dalį. Gynėjos nuomone, toks prokuroro apeliacinio skundo argumentas atmestinas, kadangi, remiantis BK 97 straipsnio nuostatomis, V. K. laikytinas neteistu.

506.5. Nuteistojo V. K. gynėja nurodo, kad priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, V. K. ne trukdė, bet aktyviai padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje.

516.6. Gynėja, vertindama prokuroro atliktą palyginimą su J. K. pavojingumu, akcentuoja tai, kad šių asmenų pavojingumo net neįmanoma sulyginti ir dėl nusikalstamos veikos apimties, ir dėl trukmės, dėl gabentų narkotinių medžiagų kiekio, dėl asmens (J. K.) sąmoningai priimto sprendimo savanaudiškais tikslais dalyvauti labai sunkaus nusikaltimo padaryme, dėl ankstesnės ir vėlesnės kriminalinės patirties, susijusios su narkotinėmis priemonėmis.

527. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo J. K. ir nuteistojo V. K. gynėjos apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo J. K. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo V. K. gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

538. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo J. K., nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliaciniai skundai atmetami.

549. Nuteistasis J. K. savo apeliaciniame skunde neginčija kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat juridinio padarytų veikų vertinimo, nuteistasis tik prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nusikalstamų veikų kvalifikacija, nuteistųjų J. K. bei V. K. kaltės klausimai neginčijami ir prokuroro apeliaciniame skunde, prokuroras apeliaciniame skunde prašo patikslinti nustatytas faktines aplinkybes bei pagriežtinti nuteistajam V. K. paskirtą bausme. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde tvirtina, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo padaryta daugybė procesinių pažeidimų, nulėmusių nepagrįstą V. K. pripažinimą kaltu ir nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą.

5510. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistųjų V. K., J. K. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. V. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

5611. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-162/2011, 2K-53-895/2016). Narkotinių medžiagų gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2013, 2K-496/2014).

5712. Nuteistasis V. K. viso bylos proceso metu neigė žinojęs, jog J. K. jam perduotame sportiniame krepšyje, kurį jis nešė labai nedidelį atstumą, yra labai didelis kiekis narkotinių medžiagų - kanapių, nurodė, kad krepšį iš J. K. paėmė R. J., kuris gyvena Ispanijoje, prašymu, manydamas, kad tame krepšyje yra asmeniniai R. J. daiktai, t. y. V. K. kategoriškai neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tačiau kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Nuteistasis J. K. apie sportinio krepšio su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių perdavimo V. K. aplinkybes pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad per klaidą jo automobilyje likusias narkotines medžiagas R. J. nurodymu jis savo namo garaže perdavė V. K.. Krepšio perdavimo V. K. metu jis paskambino R. J. ir davė pakalbėti su V. K.. J. K. teigimu, jo akivaizdoje V. K. atidarė rankinę, matėsi, jog ten buvo ne vienas paketas su narkotinėmis medžiagomis. Tuo tarpu apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis J. K. pakeitė parodymus, tvirtindamas, jog V. K. narkotinių medžiagų perdavimo metu nebuvo atidaręs sportinio krepšio ir nematė, kas tame krepšyje yra, o jis, ankstesnių apklausų metu sakydamas, jog garaže V. K. atidarė sportinį krepšį ir matė, jog jame yra sukrautos kanapės, apkalbėjo V. K. norėdamas šiam atkeršyti. Vertinant nuteistojo J. K. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, kad šio asmens parodymai yra svarbūs, sprendžiant V. K. kaltės, o būtent, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių buvimą jo veikoje, klausimą. Tačiau nuteistojo J. K. parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis byloje, todėl J. K. parodymų pakeitimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės nepaneigia V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog V. K. žinojo ir suprato, kas buvo sportiniame krepšyje, kurį susitikimo metu jam perdavė J. K. ir, kurį jis gabeno (nešė) nors ir nedidelį atstumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi Nr. SN-1955KF buvo sankcionuotas V. K. atžvilgiu techninių priemonių naudojimas specialia tvarka bei sekimas, naudojant technines priemones specialia tvarka (t. 1, b. l. 41) bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Nr. SN-2146KF buvo sankcionuotas J. K. atžvilgiu techninių priemonių naudojimas specialia tvarka bei sekimas, naudojant technines priemones specialia tvarka (t. 1, b. l. 42).

5813. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde ginčija šioje baudžiamojoje byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, tvirtina, jog kriminalinės žvalgybos pareigūnai veikė neteisėtai, peržengdami savo kompetencijos ribas, provokavo nusikalstamas veikas, leido į nusikalstamas veikas įtraukti naujus asmenis.

5913.1. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti apribojama kriminalinės žvalgybos metu slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, taip pat taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, numatytas Baudžiamojo proceso kodekse (BPK). Taigi ir reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, ir jas taikant praktiškai, ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu vertinti šių priemonių proporcingumą, t. y. ar buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.

6013.2. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2008; 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015).

6113.3. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir numatytos Kriminalinės žvalgybos įstatyme, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, jog slapto sekimo priemonių taikymą sankcionuojanti institucija (EŽTT nagrinėtoje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjas) sprendžia, ar yra įtikinamas (pateisinimas) pagrindas sankcionuoti tokias sekimo priemones. Tai sprendžiant turi būti patikrinama: 1) ar yra faktinis pagrindas įtarti asmenį planuojant, darant ar padarius tam tikras sunkias (rimtas) nusikalstamas veikas; 2) ar šios priemonės taikomos tik nesant galimybės kitais būdais nustatyti faktus, ar šių faktų nustatymas kitais būdais būtų žymiai sudėtingesnis. Toks patikrinimas užtikrina, kad tokios priemonės nebūtų sankcionuojamos atsitiktinai, nesilaikant nustatytos tvarkos (Dragojević v. Croatia, no. 68955/11, judgmentof 15 January 2015).

6213.4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

6313.5. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), arba 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, prokuroro nutarimas (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

6413.6. Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami.

6513.7. Nuteistojo V. K. gynėjai iškėlus abejonę dėl faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindo, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, kreipėsi į Muitinės kriminalinės tarnybą su prašymu išslaptinti būtiną medžiagą, susijusią su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus buvo gauti išslaptinti dokumentai: Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. G. tarnybiniai pranešimai 2015 m. lapkričio 2 d. Nr. R1-2076KF bei 2015 m. lapkričio 30 d. Nr. R1-2226KF ir 2015 m. lapkričio 2 d. teikimas dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo Nr. S9-121KF bei 2015 m. gruodžio 1 d. teikimas dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo Nr. S9-140 KF. Susipažinus su pateiktais išslaptintais dokumentais dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, darytina išvada, jog vyriausiasis tyrėjas E. G., rašydamas minėtus teikimus dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo, disponavo pirmine informacija tiek apie V. K., tiek apie J. K. galimai organizuojamą narkotinių medžiagų kontrabandą iš Ispanijos į Lietuvą bei neteisėtą disponavimą dideliu arba labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (BK 199 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi šiuo atveju atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus V. K. ir J. K. atžvilgiu buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas.

6614. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad daugiau kaip dešimt dienų muitinės kriminalinės žvalgybos pareigūnai, stebėdami ir kontroliuodami elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, siekė, kad būtų pasunkinta baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų padėtis, kad į nusikalstamą veiką būtų įtraukti kiti, su narkotinių medžiagų įvežimu į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jų laikymu J. K. namuose niekaip nesusiję asmenys (V. K.), nesiėmė jokių teisėtų ir privalomų priemonių, jog būtų nutraukta nusikalstama veika ir, kad ji nebūtų tęsiama, kad į nusikalstamą veiką nebūtų įtraukti nauji asmenys, t. y. kriminalinės žvalgybos pareigūnai veikė neteisėtai, provokavo nusikalstamas veikas.

6714.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kriminalinės žvalgybos veiksmai turi būti tęsiami tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Nepateisinamas tokių veiksmų tęsimas gali suponuoti asmens, padariusio valstybės pareigūnų kontroliuojamas veikas, sunkesnę baudžiamąją atsakomybę, nes gali būti padaroma daugiau arba sunkesnių nusikalstamų veikų. Valstybės veiksmai byloje galėtų būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju, jei vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus būtų pasiekti jam keliami tikslai, tokie kaip nebaigtų nusikalstamų veikų išaiškinimas, organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklos, grupių organizatorių, grupių ryšių su kitomis grupėmis ar pareigūnais nustatymas tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-7-109/2013).

6814.2. Valstybės veiksmai galėtų būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju, jei vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus būtų pasiekti jiems keliami pirmiau paminėti ir kiti konkrečioje byloje proporcingumo požiūriu pateisinami tikslai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka V. K. atžvilgiu buvo sankcionuotas 2015 m. lapkričio 2 d., J. K. atžvilgiu – 2015 m. gruodžio 3 d., t. y., atsiradus faktiniam kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo V. K. atžvilgiu pagrindui, techninės priemonės specialia tvarka V. K. atžvilgiu buvo pradėtos naudoti anksčiau nei J. K. atžvilgiu. Atliekant V. K. naudojamo mobilaus ryšio abonento telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, buvo nustatyta, kad V. K. nuo 2015 m. lapkričio 3 d. telefonu dažnai bendravo su R. J., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, kaip nustatė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, pokalbių metu minėti asmenys galimai tarėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir šių medžiagų gabenimo organizavimo (t. 1, b. l. 26 – 38). 2015 m. gruodžio 24 d. J. K. parvežus į Lietuvą iš Ispanijos Karalystės 3,907 kg narkotinių medžiagų – kanapių, užfiksuotas intensyvus R. J. bendravimas telefonu su J. K. apie tai, kad minėtas J. K. į Lietuvą atgabentas narkotines medžiagas J. K. kurį laiką palaikytų pas save, o po to nustatytu laiku perduotų R. J. nurodytam asmeniui (V. K.). Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 4 d., kuomet V. K. buvo sulaikytas gabenantis iš J. K. paimtas narkotines medžiagas, vyko intensyvus R. J. ir V. K. bendravimas telefonu apie narkotinių medžiagų paėmimą iš J. K.. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. K. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad sulaikius V. K., kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nutraukti, o J. K. buvo sulaikytas tik 2017 m. sausio 4 d. nerodo, kad šiuo atveju buvo pažeisti proporcingumo reikalavimai atliekant neviešo pobūdžio veiksmus byloje. Kaip nurodė liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas E. G., šioje baudžiamojoje byloje atlikęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, surašęs pasiklausymo protokolus, tarnybinius pranešimus bei ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja D. V., J. K. buvo sulaikytas tik praėjus metams po V. K. sulaikymo dėl tos priežasties, kad buvo siekiama surinkti informaciją apie asmenų grupę, kuri užsiima nusikalstama veika. Liudytojo E. G. teigimu, iš telefoninių pokalbių turinio buvo galima suprasti, jog V. K. telefoniniuose pokalbiuose dalyvauja neatsitiktinai, V. K. pokalbiuose buvo galima įžvelgti jo bendradarbiavimą su nusikaltimo bendrininkais Ispanijoje. Susipažinus tiek su byloje esančiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, tiek su išslaptintais neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo duomenimis, matyti, jog naujų asmenų, kurie nebūtų kriminalinės žvalgybos pareigūnams žinomi iki neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo V. K. atžvilgiu, iš esmės nepavyko išsiaiškinti, tačiau ši aplinkybė savaime nedaro minėtų veiksmų neteisėtais. V. K. atžvilgiu techninių priemonių naudojimas specialia tvarka buvo sankcionuotas trijų mėnesių laikotarpiui, o taikomas du mėnesius, būtent, šių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautos informacijos pagrindu V. K. buvo sulaikytas nusikaltimo darymo metu, vėliau buvo sulaikytas ir J. K.. Todėl, esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog šiuo atveju buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir nuteistųjų privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo, t. y. šioje baudžiamojoje byloje slapto informacijos rinkimo priemonės buvo naudojamos nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, juo labiau byloje nėra duomenų apie V. K. skatinimą ar kurstymą neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, priešingai - byloje surinktų faktinių duomenų visetas leidžia daryti išvadą, kad V. K. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko savanoriškai be valstybės pareigūnų įsikišimo.

6915. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino V. K. telefoninių pokalbių su Ispanijoje gyvenančiu R. J. turinį, nepagrįstai, remdamasis liudytojo E. G. surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose komentuojamai V. K. pokalbiai su R. J. ir kuriuose pateikta tik E. G. nuomonė, o ne objektyvūs duomenys, konstatavo, jog iš šių pokalbių turinio analizės akivaizdu, kad V. K. ir R. J. užmaskuotai kalbasi apie narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių, užfiksuotų tarp V. K. ir R. J. turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. V. K. nuolat bendravo su Ispanijoje tuo metu buvusiu R. J., pokalbių metu kalbėjosi apie ,,plytučių“, žmonių, darbininkų, popieriaus, detalių, variklių gabenimą į Vokietiją, Norvegiją, Suomiją, Daniją, Italiją kitas Europos valstybes, apie statybas šiose valstybėse (t. 1, b. l. 26 – 30, 114-141, 148-171). Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytoju E. G. paaiškino, kad remdamasis ilgamete savo darbo patirtimi jis žino, jog paprastai atvirai telefoniniuose pokalbiuose apie narkotines medžiagas nekalbama, taip buvo ir šiuo atveju. Liudytojo teigimu, iš V. K. pokalbių su R. J. konteksto jis suprato, kad galimai kalbama apie narkotines medžiagas. E. G. patvirtino, kad jo pateiktuose surašytuose dokumentuose apie tai, kad V. K. verčiasi narkotinių medžiagų veikla, trūksta žodžio ,,galimai“. Tačiau, vertinant minėtų telefoninių V. K. pokalbių su R. J. turinį kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, akivaizdu, kad šis įrodymų šaltinis nėra esminis, sprendžiant V. K. kaltės neteisėtai disponavus (įgijus ir gabenus) labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, klausimą. Narkotinių medžiagų kontrabanda, šių medžiagų neteisėtas platinimas V. K. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo inkriminuotas, V. K. nuteistas už nusikaltimą, kurį darantis iš esmės buvo sulaikytas. Todėl, nuteistojo V. K. gynėjos apeliaciniame skunde ginčijamų ir analizuojamų telefoninių pokalbių, kuriuose V. K. ir R. J., neva, kalbasi apie verslo galimybes, apie plyteles, taipogi apie automobilių variklius, turinys neturi reikšmės nei sprendžiant V. K. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų klausimą, nei juridiškai vertinant ir kvalifikuojant šią V. K. padarytą nusikalstamą veiką, todėl detaliau analizuoti minėtų telefoninių pokalbių turinį nėra pagrindo.

7016. V. K. veiksmų ir elgesio 2016 m. sausio 4 d., kuomet jis iš J. K. paėmė sportinį krepšį su jame buvusiomis narkotinėmis medžiagomis ir nešė krepšį, kol į įvykio vietą atvyko muitinės tarnybos pareigūnai ir V. K. sulaikė, įvertinimas yra labai svarbus, sprendžiant V. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent, subjektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių buvimą V. K. veikoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. paėmė iš J. K. krepšį su jame buvusiu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šį krepšį nešė, tačiau, pamatęs muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnus, numetė neštą krepšį ir bandė pabėgti. Nuteistasis V. K. tvirtino, jog pamatęs prie jo sustojusį automobilį, pradėjo bėgti pamanęs, kad tai užpuolikai ir nesupratęs, kad tai yra muitinės pareigūnai, kadangi pastarieji buvo be skiriamųjų ženklų. Tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigė liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti V. K. sulaikyme dalyvavę Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai R. I. ir E. L., o taip pat V. K. automobiliu į įvykio vietą atvežusio G. L. parodymai. Liudytojas R. I. parodė, kad įvykio vietoje stebėjo V. K. ir šiam sugrįžus su sportiniu krepšiu, buvo nutarta jį sulaikyti. Tada jų automobilis dideliu greičiu privažiavo prie V. K. laukusio automobilio. V. K., pamatęs juos, metė krepšį ir pradėjo bėgti. Jis su kolega E. L. vijosi V. K., vydamiesi ragino V. K. sustoti, sakė jam ,,stok muitinė“, tačiau nuteistasis nestojo, šokinėjo per gyvenamųjų namų tvoras. Liudytojas E. L. parodė, kad V. K. sulaikymo metu buvo apsirengę civiliais drabužiais, tačiau buvo užsivilkę ryškiai žalias, šviesą atspindinčias liemenes su užrašu ,,Muitinės kriminalinė tarnyba“. Pamatę V. K. nešant nemažą rankinę, jie su kolegomis privažiavo prie V. K., rodė tarnybinius pažymėjimus, liepė jam stoti, tačiau V. K. metė rankinę ir pradėjo bėgti. Aplinkybę, kad V. K. sulaikymo metu pareigūnai buvo su liemenėmis, ant kurių buvo užrašai, jog tai yra muitinės pareigūnai, pirmosios instancijos teisme nurodė ir V. K. į įvykio vietą automobiliu atvežęs G. L.. Tai, kad V. K. žinojo, kokiu tikslu eina susitikti su J. K., žinojo, kad iš J. K. turi paimti krepšį su narkotinėmis medžiagomis, patvirtina ir nuteistojo J. K. parodymai apie tai, kad, tik perdavęs V. K. krepšį su narkotinėmis medžiagomis, jis iš karto paskambino R. J. ir perdavė telefoną V. K., kuris kalbėjosi su R. J., o taip pat telefoninių pokalbių tarp V. K. ir R. J., vykusių iki narkotinių medžiagų perdavimo bei jų perdavimo metu, turinys. Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. gegužės 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, pokalbių suvestinių, taip pat iš Muitinės kriminalinės tarnybos vyriausiojo tyrėjo E. G. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 26-38), nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 4 d. R. J. gana dažnai bendravo su V. K., derino narkotinių medžiagų paėmimo iš J. K. aplinkybes, sutarė, kad narkotinių medžiagų paėmimo metu V. K. turi pasakyti J. K. raktinius žodžius ,,iš motinėlės agurkus paimti“. 2016 m. sausio 4 d., V. K. atėjus į garažą paimti narkotinių medžiagų, J. K. paskambino R. J. ir perdavė telefoną V. K.. Pokalbio metu R. J. klausia, ar atvažiavo pas J. K. V. K., po to R. J. kalba su V. K. (t. 1, b. l. 37, 77 – 78, 104 – 105). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog V. K., eidamas į susitikimą su J. K. žinojo kokiu tikslu jis eina, žinojo, kad iš J. K. turi paimti narkotines medžiagas, tą jis 2016 m. sausio 4 d. susitikęs su J. K. ir padarė. Priešingu atveju, V. K. nebūtų reikėję išmesti iš J. K. paimto krepšio ir bėgti nuo muitinės pareigūnų. Byloje esančių faktinių duomenų visetas patvirtina, kad V. K. iš J. K. ėjo ne ,,agurkus iš motinėlės“ paimti, bet ėjo paimti ir paėmė iš J. K. narkotines medžiagas, žinodamas, jog J. K. perduotame krepšyje yra narkotinės medžiagos, o kadangi krepšį su narkotinėmis medžiagomis V. K. tam tikrą atstumą nešė, tai pagal nešamo krepšio dydį ir svorį suprato, kad krepšyje yra labai didelis narkotinių medžiagų kiekis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. K. pripažino kaltu neteisėtai įgijus ir gabenus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių ir šią nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nepaneigia nuteistojo V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, taipogi nekeičia V. K. padarytos veikos kvalifikavimo, nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog V. K. krepšį su narkotinėmis medžiagomis nešė 2 – 3 minutes, o ne 15 minučių, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančio 2016 m. sausio 4 d. Muitinės kriminalinės tarnybos vyriausiojo tyrėjo E. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. sausio 4 d., apie 19.10 val. ( - ) gatvėje, prie namo Nr. 91, buvo pastebėtas automobilis ,,VW Passat“, kuriuo atvyko V. K.. V. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo Sedos gatvės link. Po to V. K. buvo pastebėtas einantis link minėto automobilio su sportiniu krepšiu. Bandant jį sulaikyti, V. K. metė krepšį ant žemės ir pradėjo bėgti, apie 19. 30 val. jis buvo sulaikytas ( - ), privataus namo kieme (t. 1, b. l. 1). Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole ir pokalbių suvestinėse užfiksuotų faktinių duomenų matyti, kad 2016 m. sausio 4 d., 19:16:48 val. J. K. paskambino R. J. ir perdavė telefoną V. K.. Pokalbio metu R. J. klausia, ar atvažiavo pas J. K. V. K., po to R. J. kalba su V. K. (t. 1, b. l. 37, 77 – 78, 104 – 105). Kaip jau buvo minėta, narkotinių medžiagų gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Teismų praktikoje gabenimu paprastai nelaikoma narkotinių medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pačioje patalpoje, iš vieno pastato į kitą toje pačioje namų valdoje, iš namo į kiemą ir pan. Tuo tarpu narkotinių medžiagų perkėlimas šiek tiek didesniais atstumais, pavyzdžiui iš gatvės į gatvę, į kitą mietą, jau laikoma narkotinių medžiagų gabenimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-624/2006, 2K-494/2010). Išanalizavus išdėstytus faktinius duomenis, matyti, jog V. K., nors ir gana trumpą laiko trapą, tačiau narkotines medžiagas nešė iš garažo, esančio vienoje gatvėje, link automobilio, kuriuo jis buvo atvykęs, stovėjimo vietos, kitoje gatvėje. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių ne tik įgijo iš J. K., bet šias medžiagas ir gabeno Šiaulių mieste.

7117. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde tvirtina, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas neišsamus ikiteisminis tyrimas, taipogi ir pirmosios instancijos teismas atliko ne visus būtinus procesinius veiksmus, o būtent – buvo netinkamai atlikta įvykio vietos apžiūra, neatliktas parodymų patikrinimas tiek su pareigūnais, galėjusiais parodyti įvykio vietą, tiek ir su V. K., nebuvo imtasi priemonių apklausti R. J., nebuvo nustatytas ir apklaustas asmuo, atidaręs kiemo, kuriame buvo sulaikytas V. K., vartus, pagal IBPS (Integruotos baudžiamojo proceso sistemos) duomenis ne visi šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai turėjo tokią teisę, vyriausiasis tyrėjas E. G. ikiteisminio tyrimo veiksmus turėjo teisę atlikti tik nuo 2017 m. balandžio 23 d., nors V. K. atžvilgiu minėtas pareigūnas ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikinėjo nuo pat bylos iškėlimo 2016 m. sausio 4 d.

7217.1. Nuteistojo V. K. gynėja klausimą, ar visiems ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams šioje baudžiamojoje byloje buvo suteikta tokia teisė, buvo pareiškusi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras pateikė teismui duomenis iš IBPS apie tai, kokiems asmenims viso ikiteisminio tyrimo metu buvo suteiktos teisės atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, bei papildomai paaiškino, jog tokios teisės suteikiamos tada, kai reikia prisijungti prie IBPS sistemos, kas administruoja baudžiamąją bylą, tas gali suteikti teises, t. y. arba prokuroras, arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 171 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1-133 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 94 punkto nuostatas šioje byloje tyrėjų grupės sudarymas neprivalėjo būti įformintas rašytiniu ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba įstaigos padalinio vadovo pavedimu. Nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą byloje atliko tik Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Taigi, ikiteisminio tyrimo veiksmus turėjo teisę atlikti keli tos pačios tarnybos pareigūnai pagal žodinį vadovo patvarkymą. Todėl abejoti dėl ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusių pareigūnų veiksmų teisėtumo ar konstatuoti kompetencijos ribų peržengimą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

7317.2. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad V. K. paėmė iš J. K. krepšį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šias narkotines medžiagas gabeno (nešė), todėl apeliantės nurodoma įvykio vietos apžiūra, kaip procesinis veiksmas šiuo atveju svarios įrodomosios reikšmės iš esmės neturi. Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. K. nešė sportinį krepšį su narkotinėmis medžiagomis, pamatęs muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnus, krepšį numetė ir pradėjo bėgti, V. K. neštas ir numestas krepšys atidarytas ir apžiūrėtas buvo sulaikius V. K. ir jam dalyvaujant. Todėl, aplinkybės, kur neštą krepšį V. K. numetė, kas tą krepšį – V. K. ar pareigūnai įdėjo į automobilio bagažinę, nėra esminės, sprendžiant V. K. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei šios veikos kvalifikavimo klausimus.

7417.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, R. J. yra sulaikytas Ispanijoje, dėl jo išdavimo yra kreiptasi į Ispanijos Karalystę, tačiau R. J. pagal Europos arešto orderį dar nėra išduotas Lietuvai, dėl šių aplinkybių galimybė apklausti R. J. šioje baudžiamojoje byloje yra apsunkinta. Tačiau pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, išreikalauti visus prašomus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus asmenis ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi būti optimalus ir vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-248/2014 ). Visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės proceso metu buvo nustatytos, todėl nuteistojo V. K. gynėjos argumentai dėl nepilnai atlikto ikiteisminio tyrimo , o taip pat įrodymų tyrimo, t. y. dėl neatlikto parodymų patikrinimo tiek su pareigūnais, galėjusiais parodyti įvykio vietą, tiek ir su V. K., dėl neatliktos R. J. apklausos, dėl asmens, atidariusio kiemo, kuriame buvo sulaikytas V. K., vartus, nenustatymo ir neapklausimo, laikytini nepagrįstais, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, kad atlikus apeliantės nurodytus įrodymų tyrimo veiksmus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių bei nuteistojo V. K. kaltumo nei padarė pirmosios instancijos teismas. Nuteistojo V. K. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kuruos pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, pateikęs įrodymų visumos analizę, susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo V. K. kaltumo susiformuoti. Priešingai nei nurodoma nuteistojo V. K. gynėjos apeliaciniame skunde, šioje baudžiamojoje byloje buvo atlikti visi būtini ir reikalingi procesiniai veiksmai, o jų metu gauti faktiniai duomenys tinkamai įvertinti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

7518. Visuose trijuose apeliaciniuose skunduose yra ginčijamas bausmių nuteistiesiems V. K. ir J. K. paskyrimo klausimas, t. y. prokuroras prašo panaikinti V. K. atžvilgiu taikytas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti V. K. vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis J. K. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nuteistojo V. K. gynėja prašo dar labiau sušvelninti V. K. paskirtą bausmę.

7618.1. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

7718.2. J. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 3 dalis), kita - sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 199 straipsnio 2 dalis(2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija)). J. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. K. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų padarymo J. K. vėl nusikalto, Prancūzijos Respublikoje 2016 m. liepos 12 d. buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, administracine tvarka nebaustas, iki sulaikymo dirbo vairuotoju, Šiaulių tardymo izoliatoriuje charakterizuojamas labai gerai, yra išsituokęs, bet palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

7818.3. V. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustatyta nei V. K. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. praeityje tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, dirba tolimųjų reisų vairuotoju - ekspeditoriumi, turi du mažamečius vaikus.

7918.4. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje dėl ikiteisminio tyrimo institucijos netinkamai pasirinktos tyrimo taktikos užtruko pernelyg ilgai, tuo pažeidžiant nuteistųjų teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei atsižvelgė į šias aplinkybes nustatydamas nuteistiesiems bausmių dydžius. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tvirtindamas, jog byloje buvo atliekamas sudėtingas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo susijęs su daromais labai sunkiais nusikaltimais, turinčiais tarptautinių elementų, ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje buvo atliekami nepertraukiamai.

8018.5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

8118.6. Šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis terminas nelaikytinas labai ilgu, t. y. ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2016 m. sausio 4 d., t. y. tada, kai su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikytas V. K., o pranešimai apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą proceso dalyviams buvo įteikti 2017 m. balandžio 27 d. Tačiau galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, J. K. ir V. K. padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės iš esmės buvo aiškios tada, kai su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikytas V. K., taip buvo realizuota kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, kad J. K. ir V. K. galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis. J. K. buvo sulaikytas tik 2017 m. sausio 4 d. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. sulaikymo metu jau buvo kriminalinės žvalgybos duomenų, kad prie nusikalstamų veikų padarymo galėjo prisidėti R. J., tačiau, nepaisant turimų duomenų, R. J. 2016 m. kovo mėnesį sugrįžus į Lietuvą ir 2016 m. kovo 31 d. Šiauliuose susitikus su J. K., teisėsaugos institucijos nesiėmė veiksmų, kad R. J. būtų sulaikytas. Todėl, jeigu ir galima būtų pateisinti šioje baudžiamojoje byloje pasirinktą ikiteisminio tyrimo taktiką – sulaikius V. K., nesulaikyti J. K., iš kurio V. K. paėmė narkotines medžiagas, siekiant surinkti duomenis apie galimus kitus nusikalstamų veikų bendrininkus, tai teisėsaugos institucijų veiksmai, o tiksliau – neveikimas R. J., apie kurio galimas nusikalstamas veikas pareigūnai turėjo duomenų, grįžus į Lietuvą, negali būti pateisinami baudžiamojo proceso operatyvumo bei asmens teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą` prasme. Kaip minėta, nors šios bylos procesas užtruko mažiau nei du metus, tačiau, atsižvelgiant į bylos apimtį, kaltinamųjų skaičių, tiriamų nusikalstamų veikų skaičių ir pobūdį, akivaizdu, kad šis procesas galėjo būti gerokai trumpesnis, jeigu teisėsaugos institucijos būtų tinkamai organizavę bylos procesą. Visą šį laikotarpį V. K. buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės bei kitokie suvaržymai. J. K. atžvilgiu iki jo sulaikymo taipogi buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, jog šioje byloje dėl valstybės subjektų veiksmų (neveikimo) buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanomai trumpiausią laiką.

8218.7. Pirmosios instancijos teismas, aptartas aplinkybes įvertinęs kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei nuteistojo asmenybę, padarė išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nors ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. K. prieštarautų teisingumo principui, todėl V. K. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Prokuroras nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, jog nei V. K. asmenybės bruožai, nei padaryto nusikaltimo pobūdis nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei paskirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

8318.8. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Nuteistojo V. K. padaryta nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, yra pavojinga, žalojanti visuomenę, tačiau, vertinant V. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei lyginant jį su rūšiniu nusikalstamos veikos pavojingumu, įvertintu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. V. K. narkotinėmis medžiagomis disponavo labai trumpą laiko tarpą, jas gabeno nedidelį atstumą, V. K. disponavimas narkotinėmis medžiagomis buvo visiškai kontroliuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Byloje nenustatyta, kad V. K. anksčiau platino narkotines ar psichotropines medžiagas ar turėjo tikslą platinti iš J. K. įgytas narkotines medžiagas. Be to, V. K. neteisėtai disponavo augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis ir jų dalimis), kurios yra mažiau pavojingos nei sintetinės narkotinės medžiagos, V. K. neteisėtai įgytų ir gabentų narkotinių medžiagų kiekis tik pusantro karto viršija minimalią šių narkotinių medžiagų labai didelio kiekio ribą (2500 g). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas išdėstytos aplinkybės rodo mažesnį V. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą, lyginant su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu. Išdėstytas aplinkybes įvertinus kontekste su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – pažeistą proceso greitumo principą ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisę į proceso užbaigimą per kiek įmanomai trumpiausią laiką, nuteistojo V. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis (nors anksčiau buvo teistas, bet teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, turinti šeimą), teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už V. K. padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos, nors ir minimalios, bausmės paskyrimas nuteistajam prieštarautų teisingumo principui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė V. K. švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę. Dar labiau švelninti V. K. paskirtą bausmę, kaip to prašo nuteistojo gynėja, apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

8418.9. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikyti bei skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę ir kitam nuteistajam J. K. šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas V. K., kuris neprisipažino padaręs jam inkriminuoto nusikaltimo, klaidino tyrėjus, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo tarpu jam, minėto baudžiamojo įstatymo nuostatų netaikė, nors jis viso bylos proceso metu buvo nuoširdus, savo kaltę pripažino, davė teisingus parodymus. Tačiau, pažymėtina tai, kad teismas kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės, veikos kvalifikavimo ir juridinio vertinimo, o taipogi bausmės skyrimo klausimus sprendžia individualiai, atsižvelgdamas ir įvertindamas konkrečias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šioje byloje procesas užtruko pernelyg ilgai dėl teisėsaugos institucijų kaltės. Ilgas procesas baudžiamojoje byloje gali būti pripažinta išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau minėto straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Byloje nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, rodančių mažesnį J. K. padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. K. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Šioje byloje nors ir pagrįstai konstatuota, kad procesas užtruko pernelyg ilgai, tuo pažeidžiant nuteistųjų teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau J. K. buvo sulaikytas tik praėjus metams nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, per tą laiką jo atžvilgiu buvo taikomi tik neviešo pobūdžio veiksmai (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė), jokios kardomosios priemonės ar kitokios procesinės prievartos priemonės J. K. nebuvo taikomos, minėtu laikotarpiu J. K. padarė naują analogišką nusikalstamą veiką – neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, už kurios padarymą buvo nuteistas Prancūzijoje. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei J. K. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra. Taip pat byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Darydama minėtą išvadą ir nekvestionuodama nuteistųjų teisės keisti parodymus, atsisakyti juos duoti, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme J. K. pakeitė savo parodymus dėl reikšmingos byloje aplinkybės, t. y. teigė, jog V. K. narkotinių medžiagų perdavimo metu sportinio krepšio turinio neapžiūrėjo. Toks parodymų keitimas visiškai nesiderina su apelianto deklaruojamu nuoširdumu ir pagalba teisėsaugos institucijoms. Tai savo ruožtu lemia nuteistojo asmenybės apibūdinimą pavojingumo aspektu, kurio vertinimui svarbią reikšmę turi kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys (šiuo atveju noras pasipelnyti), elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą ar jos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (J. K. teistas Prancūzijoje už analogiškos veikos padarymą, keičia parodymus, siekdamas palengvinti V. K. teisinę padėtį).

8519. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nustatytas faktines aplinkybes, nurodant, kad J. K. perdavė V. K. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, nurodymu, taip pat nustatyti, kad V. K. iš J. K. paėmė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų susitaręs su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą. Prokuroras šį prašymą motyvuoja tuo, kad V. K. įgijo narkotines medžiagas ne asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą – R. J. – nurodymu, o su R. J. susitaręs dėl narkotinių medžiagų jam perdavimo, taipogi R. J. davė nurodymą J. K. perduoti narkotines medžiagas, bet ne nurodymą V. K. jas paimti ir įgyti. Toks prokuroro prašymas negali būti tenkinamas, kadangi, pakeitus skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes iš esmės naujomis, būtų pasisakoma ir dėl asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą – R. J.. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama tik dėl V. K. ir J. K. padarytų nusikalstamų veikų, tuo tarpu dėl asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą ir, kuris šiuo metu yra užsienio valstybėje, jokie procesiniai sprendimai, kuriais iš esmės būtų išspręstas tokio asmens kaltės ir nusikalstamų veiksmų apimties klausimas, nagrinėjamoje byloje negali būti priimti.

8620. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

87Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

88Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo J. K., nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199... 4. - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 6. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas... 7. Iš J. K. konfiskuota 2500 Eur, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos.... 8. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 9. - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį,... 10. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 12. 1. J. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį... 13. 2. V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį... 14. 3. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo:... 15. - Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti:... 16. ·... 17. nustatyti, kad J. K. perdavė V. K. labai didelį kiekį narkotinių... 18. ·... 19. nustatyti, kad V. K. iš J. K. paėmė labai didelį kiekį narkotinių... 20. - panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio... 21. 3.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 22. 3.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K.... 23. 3.3. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamo pirmosios... 24. 3.4. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 25. 3.5. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 26. 3.6. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 27. 4. Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2017... 28. 4.1. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas... 29. 5. Nuteistojo V. K. gynėja advokatė Jolanta Grigaliūnienė apeliaciniu... 30. - Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. apkaltinamąjį... 31. - tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepripažintų esant... 32. 5.1. Apeliantės teigimu, byloje nėra patikimų V. K. kaltę patvirtinančių... 33. 5.2. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad juodos... 34. 5.3. Apeliantė pažymi, kad parodymų patikrinimas su pareigūnais,... 35. 5.4. Nuteistojo gynėjos teigimu, šioje byloje surinktais ir teisiamajame... 36. 5.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje remiasi liudytoju... 37. 5.6. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame... 38. 5.7. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad iš pokalbių turinio... 39. 5.8. V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius... 40. 5.9. Nuteistojo gynėja nurodo, kad ne tik V. K., bet ir nuteistojo sulaikyme... 41. 5.10. Apeliantė skunde nurodo, kad tam, jog būtų galima nustatyti, ar visi... 42. 5.11. BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas reikalauja, kad kaltinamajame akte... 43. 5.12. Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo... 44. 5.13. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios... 45. 6. Nuteistojo V. K. gynėja advokatė Jolanta Grigaliūnienė atsikirtimuose į... 46. 6.1. Nuteistojo V. K. gynėjos nuomone, prokuroro apeliacinis skundas yra... 47. 6.2. Nuteistojo gynėjos teigimu, visiškai nepagrįsti ir net akivaizdžiai... 48. 6.3. Vertindama prokuroro akcentuojamą narkotinių medžiagų kiekį,... 49. 6.4. Vienu iš prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su... 50. 6.5. Nuteistojo V. K. gynėja nurodo, kad priešingai nei teigiama prokuroro... 51. 6.6. Gynėja, vertindama prokuroro atliktą palyginimą su J. K. pavojingumu,... 52. 7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro... 53. 8. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo J. K., nuteistojo V.... 54. 9. Nuteistasis J. K. savo apeliaciniame skunde neginčija kaltės padarius jam... 55. 10. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo... 56. 11. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę... 57. 12. Nuteistasis V. K. viso bylos proceso metu neigė žinojęs, jog J. K. jam... 58. 13. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde ginčija šioje... 59. 13.1. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti... 60. 13.2. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą... 61. 13.3. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į... 62. 13.4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis... 63. 13.5. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti yra arba 1)... 64. 13.6. Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas... 65. 13.7. Nuteistojo V. K. gynėjai iškėlus abejonę dėl faktinio kriminalinės... 66. 14. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad daugiau kaip... 67. 14.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kriminalinės... 68. 14.2. Valstybės veiksmai galėtų būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju,... 69. 15. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 70. 16. V. K. veiksmų ir elgesio 2016 m. sausio 4 d., kuomet jis iš J. K. paėmė... 71. 17. Nuteistojo V. K. gynėja apeliaciniame skunde tvirtina, jog šioje... 72. 17.1. Nuteistojo V. K. gynėja klausimą, ar visiems ikiteisminį tyrimą... 73. 17.2. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčytinai... 74. 17.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. atžvilgiu ikiteisminis... 75. 18. Visuose trijuose apeliaciniuose skunduose yra ginčijamas bausmių... 76. 18.1. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu... 77. 18.2. J. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama... 78. 18.3. V. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių... 79. 18.4. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą... 80. 18.5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką... 81. 18.6. Šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis terminas nelaikytinas labai... 82. 18.7. Pirmosios instancijos teismas, aptartas aplinkybes įvertinęs kartu su... 83. 18.8. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje... 84. 18.9. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikyti bei skirti švelnesnę, negu... 85. 19. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamo pirmosios... 86. 20. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta,... 87. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 88. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo J. K., nuteistojo V. K....