Byla 1-406-919/2018
Dėl ko eismo įvykio metu J. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,

2sekretoriaujant R. G.,

3dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

4kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Gustui,

5nukentėjusiajam J. B., jo atstovui advokatui J. J.,

6ekspertui D. T.,

7civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

8viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

9R. K., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „( - ) pardavėju-konsultantu, gyvenantis ( - ), deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), neteistas,

10kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

11Teismas

Nustatė

12R. K. 2017 m. balandžio 1 d. apie 18.15 val. Kaune, Raudondvario pl. - Jovarų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Star, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kryptimi nuo Kauno miesto centro, degant leidžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, nepraleido priešingo eismo kryptimi, degant leidžiamam šviesoforo signalui tiesiai važiavusio dviratininko J. B. ir su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu J. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

13Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, jog susidūrė su dviratininku J. B. ir jį sužalojo, to neneigia. Bet mano, įvertinus dviratininko greitį, dėl įvykusio įvykio kaltas dviratininkas. Jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Nurodė, kad jis 2017 m. balandžio 1 d. apie 17.30 val. kartu su sūnumi važiavo nuo Kauno miesto centro link Lampėdžių Raudondvario plentu ir suko į Jovarų g. Prieš jam sukant, matė iš priekio atvažiuojančius du automobilius ir už jų dviratininką, važiuojantį, jo vertinimu, šaligatviu. Jis įvertinęs pakankamą atstumą nuo atvažiuojančių iš priekio automobilių ir dviratininko bei pastarojo lėtesnį važiavimą negu automobilių, suko į kairę, į Jovarų g. Posūkyje važiavo 20-25 km/h greičiu. Sukant jį apakino saulė, todėl mano, kad jis įvažiavo ne į tą juostą, o dviratininkas nušoko nuo bortelio ir tiesiai atsidūrė prieš jo vairuojamą automobilį, dėl ko įvyko susidūrimas. Buvo bukas smūgis, automobilio stiklas suaižėjo. Susidūrimas įvyko (1-1,5 m) prieš pat pėsčiųjų perėją. Dviračiui nuo smūgio išmušė galinį ratą ir dviratininkas vertėsi ant kapoto, šalmu trenkėsi į automobilio vairuotojo pusės stiklą, ties viduriu, daugiau link kairės pusės, dviratininkas nukrito kairiau ir liko gulėti ant perėjos. Dviratis buvo lengvo metalo, su amortizatoriais. Jis manė, kad dviratininkas pristabdys, nesitikėjo, kad dviratininkas nušoks nuo bortelio, todėl jis nepastebėjo ir neįvertino dviratininko važiavimo greičio. Dviratininko rūbai ryškiai neišsiskyrė. Prieš susidūrimą, jis nepastebėjo, kad dviratininkas bandytų atlikti kažkokį manevrą. Jį šokiravo, kad dviratininkas greičiau pravažiavo nei priekyje jo važiavę du automobiliai. Po susidūrimo, jis iš karto sustojo. Jis su įvykio schema nesusipažino, nes patyrė šoką.

14Be kaltinamojo parodymų, R. K. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

15Nukentėjusysis J. B. parodė, kad jis yra medikas, laisvalaikiu intensyviai sportuoja. Įvykio vakarą darė plento treniruotę su plentiniu dviračiu. Važiavo pagal Nevėžio upę asfaltuota gatve, įvažiavo į Raudondvario pl. Važiuojant Raudondvario pl., buvo sustojęs prie Lampėdžių ežero sankryžos, nes degė raudonas šviesoforo signalas, po to jis važiavo pirmas, paskui visus dviratininkus lenkė automobiliai, antroje sankryžoje jam degė žalia šviesoforo spalva, važiavo tiesiai. Jis nematė kitų automobilių sukančių į kairę pusę. Prieš pat eismo įvykį, jis pastebėjo, kad automobilis suka ir kerta jo važiavimo trajektoriją, kiek galėjo tiek suko vairą į dešinę pusę, bet eismo įvykio išvengti nepavyko. Jis prarado sąmonę. Jo sąmonės būklė susikoregavo tik po 5 parų. Pateko į stacionarą, neuroreanimacijos skyriuje buvo 5 paras, po to pateko į galvos smegenų chirurgijos skyrių, iš jo dėl esančių skeveldrinių lūžių, kaulo lūžgalių jo akiduobėje, dėl grėsmės jo regos nervui buvo perkeltas į veido žandikaulių chirurgijos skyrių, kur buvo operuotas. Operacijos metu buvo fiksuojama apatinė akiduobės siena, fiksuojamas skruostikaulis su viršutiniu žandikauliu. Po stacionaro pateko į Šventosios reabilitacijos centrą, kuriame pats tvarstė savo akį 4 kartus per dieną. Oftalmologai stebėjo kaip vyksta akies junginės poliferacija. Kadangi akies obuolys buvo išstumtas į priekį iš akiduobės, todėl skubos tvarka buvo nuvežtas į Kauną, atlikta operacija pagerinti limfodrenažą iš akies. Po reabilitacijos, turėjo nedarbingumą, po trijų mėnesių grįžo į darbą. Nuo balandžio 1 d. 4 mėnesius buvo užsidengęs kairę veido pusę. Po traumos yra patinus jo veido kairė pusė, sutrikęs limfodrenažas, sutrikęs ragėjimas kaire akimi, judesiai visomis amplitudėmis. Dėl po traumos atsiradusio trišakio nervo ir veidinio nervo pažeidimo, t. y. stiprių skausmų kairėje veido pusėje, negali skustis barzdos, ūsų, todėl nebesiskuta. Jo galvos kairės pusės skalpas yra nuolatos aptirpęs, todėl negali dėvėti gobtuvo, nes kitaip prasideda stiprūs skausmai, ašarojimas. Kiekvieną rytą atsikėlęs patiria stiprius kaklo skausmus, galvos svaigulį. Sutriko atmintis, nuolatos turi rašytis telefone priminimus. Kadangi yra chirurgas-rezidentas (5 metai), tai kasdien tenka eiti į operacinę, kur privalo dėvėti specialią kepurėlę ir kaukę, kuri dengia jo veidą ir tvirtinasi palei apatinį voką kairėje pusėje, todėl patiria nuolatinį dirginimą, keliantį ašarojimą iš sužalotos akies, nuolatinį skausmą. Dėl akies sausėjimo dėl ragenos defekto jis turi mažiausiai per dieną 4 kartus lašintis dirbtines ašaras. Kadangi būdamas operacinėje tokios galimybės neturi, teko sumažinti darbo krūvį (0,25 etato) dirbant ( - ) ligoninėje, nes kiekvienas budėjimas tapo kardinaliai sunkesnis. Neteko uždirbamų pajamų. Jo perspektyva chirurgijoje yra baigta. Turėjo svajonę dirbti krūtų chirurgijoje ir endokrininėje chirurgijoje. Negali daryti laparoskopinių operacijų, nes neteko stereo vaizdo. Tapo asistuojantis asmuo chirurgams. ( - ) ligoninėje dirba priėmimo skyriuje 0,25 etato. (Duomenys neskelbtini)– chirurgu-rezidentu 1 etatu. Negali užsiimti visuomenine veikla, būti chirurgijos rezidentų seniūnu.

16Atsakydamas į klausimus nukentėjusysis paaiškino, kad jo dviratis yra plentinis, iš stiklo pluošto. Įvykio vakarą važiavo 35,5 km/h greičiu. Šio dviračio padangos yra klijuojamos, į jas nesideda kameros, pučiasi 9 atmosferos slėgis, todėl su tokiu dviračiu neįmanoma važinėti šaligatviais ir šokinėti nuo bortelių. Raudondvario plentas yra dviratininkų epicentras, nes ten ypač geras asfaltas. Jis 10 metų važinėja su tokio tipo dviračiais, todėl žino kokiu keliu reikia važinėti su šiais dviračiais. Jis kaip sportininkas naudojo „Endomondo“ programėlę, kuri fiksuoja važiavimo greitį, vietą (1 t., b. l. 39). Taip pat naudojosi „Garmin“ laikrodžiu. Jo dviratis buvo techniškai tvarkingas, dėvėjo dviratininko aprangą, kuri yra su atšvaitais.

17Liudytojas M. K. parodė, kad jis yra rezidentūros vadovas, o nukentėjusysis jo rezidentas. Chirurgo darbas yra ir protinis, ir fizinis darbas. Operacijos atviros ir laparoskopinės, pastarosios šiai dienai sudaro 70 proc. Nukentėjusysis patyrė sunkią galvos smegenų traumą, akies traumą. Sutriko jo kairės akies regėjimas. Jį vargina skausmai. Po traumos jo darbingumas pasikeitė, jo nerašo į ilgesnes operacijas, nes jis fiziškai negali išbūti, jam skauda. Jo spektras ribotas, sufokusuoti dėmesį nuo televizoriaus į ligonį. Jam tai yra sudėtinga. Užima ilgesnį laiką. Tai sumažina jo darbingumą. Jis susimažino krūvį, nebegali dirbti darbų, kuriuos dirbo iki traumos. Dėl patirtos traumos, kaip chirurgo, perspektyvos nėra geros, bus ribotos galimybės. Negalės atlikti viso spektro operacijų, kurios numatytos licencijoje. Įsidarbinant turės didelių problemų.

18Liudytojas, atsakydamas į klausimus, paaiškino rezidento atliekamą darbą, kad pagal teisinį statusą, rezidentas operaciją gali atlikti tik prižiūrimas gydytojo. Operacijas iki valandos laiko trukmės gali atlikti, trunkančias 3-4 valandas – negali. Jis daro tik trumpas operacijas, asistuoja arba pats daro ką leidžia gydytojas. Rezidentai eina kaip operuojančio chirurgo asistentas. Chirurgijos rezidentūra trunka 5 metus. Nukentėjusysis studijavo nemokamoje rezidentūroje. Per pirmus 2 metus galima rezidentūrą pakeisti, jei nukentėjusysis dabar ją keistų, turėtų stoti tik į apmokamą rezidentūrą.

19Liudytoja G. Č. parodė, kad ji 2017 m. balandžio 1 d. apie 18 val. važiavo automobiliu Raudondvario pl., nuo Lampėdžių karjero link pilies. Važiuodama, tarp plente esančio prekybos centro IKI ir sankryžos Jovarų g., ji aplenkė nukentėjusįjį dviratininką, kuris važiavo šaligatviu, kur nėra bortelių (prie parduotuvės). Įsitikinusi, kad dviratininkas važiavo šaligatviu, nes jį matė šonu visu korpusu ir jį aplenkė. Dviratininkas šaligatviu važiavo nutolęs 3,5-4 m atstumu nuo jos automobilio dešinio šono. Jei dviratininkas būtų važiavęs gatve, ji jį būtų mačiusi prieš save, nes jis būtų pro jos automobilį nepravažiavęs, kadangi ji važiavo prie dešinio krašto. Dviratininką įsidėmėjo dėl jo aprangos, nes jis dėvėjo trumpus šortus, viršus buvo geltonos-salotinės su juodu spalvos, buvo su tamsiu šalmu. Dviratininkas ją aplenkė ties gėlių kiosku. Dviratininkas važiavo ties Jovarų g. perėjos kraštu. Ji matė kaip automobilis, važiavęs prieš ją, suko į kairę pusę ir tuo metu perėjoje dviratininką partrenkė (1 t., b. l. 33). Susiduriant su automobiliu, dviratininkas buvo ant dviračio. Nepastebėjo, ar ant dviračio buvo žibintai. Labai greitai viskas įvyko. Po susidūrimo ji pavažiavo tiesiai ir dešinėje pusėje sustojo, paskambino 112.

20Ekspertas D. T. patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad teikdamas išvadą rėmėsi šiuo metu galiojančiomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis ir pateiktais medicininiais dokumentais. Iš pateiktų dokumentų nustatė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes buvo kaukolės pamato kaulo lūžimas. Toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Darbingumą nustato darbingumo lygio nustatymo komisija. Trauminio nervo neuropatijos diagnozė įrašyta todėl, kadangi lūžę akiduobės kaulai pažeidė nervą, gavosi jo uždegimas. Apie pasekmes sunku spręsti, nes po įvykio praėjo pusę metų.

21Liudytojas M. B. parodė, kad jis yra J. B. gydytojas. Po traumos pagrindinė jo problema yra ta, kad nėra stereo vaizdo, jis mato du vaizdus, nejaučia daiktų gylio. Tai pagrįsta mediciniškai, viskas dokumentuota. Nėra gerėjimo. Pažeidimai rimti, pagerėjimo tikimybė maža. Šiuo metu jis mato 60 proc. su akinių korekcija. Užspaustas pagrindinis nervas, kas duoda jam akies skausmą, sutrikusi voko inervacija, sužaloti akies raumenys, nesugeba normaliai funkcionuoti, reikia drėkinti akį. Šios traumos pasekmė sukėlė žvairumą. Mano, kad jam sudėtinga vykdyti operacijas, nes operacija yra gylio pojūtis. Ateities perspektyvas sunku pasakyti.

22Liudytoja E. B. parodė, kad ją su nukentėjusiuoju sieja darbiniai santykiai. J. B. traumos dieną ji dirbo skubios pagalbos skyriuje, nukentėjusysis buvo pilnai mobilizuotas, jo veido nebuvo galima atpažinti, nes jis buvo disfigūruotas, iškreiptas dauginių lūžių, sutinęs, padengtas krauju, kairio antakio srityje buvo žaizda. Paciento tapatybę sužinojo tik registratūroje iš dokumentų, kad jis yra jos kolega. Ji pastebėjo, kad jo darbingumas ryškiai sumažėjęs, jam sudėtinga operuoti atvirai, negali tiksliai atlikti judesių – atlikti siuvimo, audinių dalinimo, operavimo. Laparoskopinėje chirurgijoje jam reikėjo mokintis įgūdžius iš naujo. Jam pasireiškia nuovargis. Jos žiniomis jis nemato taip gerai, kaip matė prieš traumą. Jo akis nesuveda vaizdo.

23Liudytojas P. K. parodė, kad įvykio vakarą važiavo kartu su tėvu, jis sėdėjo keleivio vietoje. Jiems reikėjo sukti iš Raudondvario pl. į Jovarų g. kairę pusę. Pravažiavus priekyje jų esantiems dviem automobiliams, iki jų atvažiavo dviratininkas, tėvas pamatęs prie pat dviratininką staigiai stabdė, jis nieko nespėjo pasakyti, įvyko susidūrimas (1 t., b. l. 36). Jis dviratininką pamatė prie stulpo, kuris greitai važiavo, ant dviračio nebuvo žibintų, tiksliai nepamatė per kur dviratininkas važiavo, bet ne per pėsčiųjų perėją. Nepamena koks kampas buvo sukant. Po smūgio automobilis sustojo. Prieš atsitrenkimą dviratininkas buvo ant dviračio.

24Liudytoja V. V. parodė, kad nukentėjusysis fotografavo aikštelę ( - ), kurioje yra gėlių parduotuvė „( - )“. Ji ten dirba ir gyvena. Jai išsiaiškinus dėl ko jis fotografuoja ir, kad jis yra nukentėjusysis dviratininkas, ji jam pasakė, jog ji viską matė. Jis pravažiavo pro jų parduotuvę. Pas juos didžiuliai vitrininiai langai. Atvira aplinka. Atėjęs klientas pasakė, kad dviratininką partrenkė. Nuo jų namo kampo yra tik keli metrai iki sankryžos. Išbėgusi iš namo, pamatė važiuojamojoje dalyje gulintį aukštielninką dviratininką, kuris buvo be gyvybės ženklų. Jis gulėjo į pabaigą Jovarų gatvės (1 t., b. l. 11). Jam iš kairės ausies bėgo kraujas. Šalmas buvo pastumtas, kurio kairė pusė buvo įtrūkusi. Automobilis stovėjo važiuojamojoje dalyje pirmoje eismo juostoje, jo kairė pusė buvo sudaužyta. Automobilis nebuvo įvažiavęs į sankryžą, kur perėja yra. Toje vietoje, kai užsidega žalias šviesoforas, sukti į Jovarų g., nėra papildomos sekcijos. Visi važiuoja tiesiai, bet jis turi praleisti. Dviratininkas važiavo gatve pro juos, ten nėra šaligatvių. Jų aikštelėje šaligatvis yra labai duobėtas, yra aukšti bortai. Aikštelėje stovėjo jos automobilis, valst. Nr. ( - ) dviratininkas negalėjo pravažiuoti, su tokiu dviračiu niekas bortais nevažinėja. Dviratininko buvo neįmanoma nepastebėti, oro sąlygos buvo geros, buvo šviesu, jo apranga buvo ryški, su visa atributika.

25Tarnybiniame pranešime, kelių eismo įvykio vietos plane, nuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2017 m. balandžio 1 d. Kaune, Raudondvario pl. ir Jovarų g. sankryžoje (1 t., b. l. 1-12).

26Papildomas eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, nuotraukos, planas (1 t., b. l. 13-18). Pagal juos matyti šaligatvis, einantis lygiagrečiai Raudondvario pl., Kaune, link Raudondvario pl. ir Jovarų g.

27Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1591/2017(02) nurodyta, kad J. B. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 90-91).

28Nukentėjusiojo pateiktame programos Endomondo išraše matyti, kad šią programą naudojęs asmuo prieš pat eismo įvykį sustojęs nebuvo ir važiavo pastoviu apie 35 km/h greičiu tiesia trajektorija (1 t., b. l. 39). Papildomai pateiktame šios programos analizės išraše užfiksuoti kiekvieno kilometro vidutiniai greičiai, kur J. B. važiavo nuo savo kelionės pradžios iki tragedijos vietos. Pirmą kilometrą važiuoja 4,5 min., t. y. apie 15 km/h greičiu. Įvažiavus į plentą, važiuoja apie 2 min. - 1 km. Nuo 94 psl. atkarpa, kur jis važiavo nuo sankryžos su aplinkkeliu iki tragedijos vietos. „Endomondo“ programėlė fiksuoja naudotojo greitį kas 40-70 metrų, matyti, kur jis sustojo, kaip vyko jo judėjimas po sustojimo prie sankryžos, iki momento kol greitis priartėjo 0 (2 t., b. l. 74-113).

29Iš pateiktų teismui nuotraukų matyti, kad šalia Raudondvario pl. eina takas, ant kurio yra purvo danga, lapų krūva, mėtosi šakos, nėra šaligatvio (2 t., b. l. 47-53).

302018-06-20 ekspertizės akte nr. 11-581 (18) nurodytos aplinkybės (II t., b.l.195-201).

31Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

32Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, priežastinis ryšis yra vienas iš sudėties požymių, kuris turi būti nustatytas byloje.

33Įvertinus byloje esančius duomenis apie įvykusį eismo įvykį, apžiūros protokolus, specialisto išvadą bei paaiškinimus, ištyrus ekspertizės akte pateiktas išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis, 2017 m. balandžio 1 d. apie 18.15 val. Kaune, Raudondvario pl. - Jovarų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Star, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kryptimi nuo Kauno miesto centro, degant leidžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, nepraleido priešingo eismo kryptimi, degant leidžiamam šviesoforo signalui tiesiai važiavusio dviratininko J. B. ir su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu J. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kelių eismo taisyklių 157 punkte yra nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Kaltinamasis kaltę neigia. Paaiškino, jog susidūrė su dviratininku J. B. ir jį sužalojo, to neneigia. Bet mano, įvertinus dviratininko greitį, dėl įvykusio įvykio kaltas dviratininkas. Jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Nurodė, kad jis 2017 m. balandžio 1 d. apie 17.30 val. kartu su sūnumi važiavo nuo Kauno miesto centro link Lampėdžių Raudondvario plentu ir suko į Jovarų g. Prieš jam sukant, matė iš priekio atvažiuojančius du automobilius ir už jų dviratininką, važiuojantį, jo vertinimu, šaligatviu. Jis įvertinęs pakankamą atstumą nuo atvažiuojančių iš priekio automobilių ir dviratininko bei pastarojo lėtesnį važiavimą negu automobilių, suko į kairę, į Jovarų g. Posūkyje važiavo 20-25 km/h greičiu. Sukant jį apakino saulė, todėl mano, kad jis įvažiavo ne į tą juostą, o dviratininkas nušoko nuo bortelio ir tiesiai atsidūrė prieš jo vairuojamą automobilį, dėl ko įvyko susidūrimas. Tačiau šiuos kaltinamojo teiginius paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis teigė, kad važiavo važiuojamąja kelio dalimi ir jam, važiuojančiam pagrindiniu keliu nedavė kelio kaltinamasis, sukdamas į kairę, dėl ko įvyko susidūrimas. Taip pat kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo pateikta programėlė „Endomondo“, iš kurios matyti dviratininko važiavimo trajektorija ir greitis. Taip pat ekspertizės akto išvadų 2,3, 5 punktai, kuriuose nurodyta, kad kaltinamojo veiksmai, reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam dviratininkui J. B. ir jį partrenkė, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertizės akte (5-7 lapo schemoje) taip pat nurodyta tikėtina automobilio padėtis, kuomet susidūrė su dviračiu, kuri yra važiuojamojoje Raudondvario pl. dalyje, paneigia kaltinamojo ir liudytojų P. K. ir G. Č. parodymus, kuriuose jie teigia, kad nukentėjusysis važiavo ne kelio važiuojamąja dalimi, o šaligatviu. Kaltinamojo neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

34Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

35Kaltinamajam suformuluotame kaltinime neteisingai nurodytas nukentėjusiojo vardas – J. B.. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiojo vardas yra Justas, todėl ši kaltinimo aplinkybė atitinkamai tikslintina, nurodant nukentėjusiojo vardą – Justas. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

36Bausmė skyrimas

37Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

38Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargumas nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas neatsargiai), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. R. K. neteistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 113, 115-116), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas, dirba.

39Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

40Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus tiek visą byloje surinktą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo elgesį, jis dirba, gauna pajamas, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 str. 3 d. 5 p., nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija), MGL dydį atitinkanti suma imtina nusikalstamos veikos padarymo metu (37,66 Eur) (BK 3 str. 1 d., 3 d.), jos dydį nustatant mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį.

41Be to, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į eismo įvykiu sukeltas pasekmes, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, minimaliam terminui.

42Dėl civilinio ieškinio

43Nukentėjusysis J. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš draudimo bendrovės ir kaltinamojo 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 20758,10 Eur (5307,32 Eur ir 15450,78 Eur) tiesioginių nuostolių turtinės žalos atlyginimo, išmokas: 557,23 Eur negautų pajamų dėl sumažėjusių pajamų gaunant Sodros išmokas, 276,42 Eur per mėnesį negautų pajamų, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2053 m. birželio mėnesio, kas sumoje sudaro 127,491,84 Eur ir bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai 2532,47 Eur (1 t., b. l. 42-52, 2 t., b. l. 29-34, 66-73, III t., b.l. 34-37).

44Nukentėjusysis J. B. ir jo atstovas advokatas Justinas Jarusevičius civilinio ieškinio reikalavimus palaikė. Neturtinę žalą sudaro: Pirma. Sunkus sveikatos sutrikdymas. Antra. Patirti daugybiniai galvos kaulų lūžiai, buvo hospitalizuotas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., ilgą laiką gydėsi reabilitacijoje (nuo 2017-04-20 iki 2017-05-14), ilgą laiką buvo nedarbingas (iki 2017-06-05), konstatuota pablogėjęs matymas kaire akimi, dvejinimasis žiūrint visomis kryptimis, atsirado žvairumas ir didelė rizika apakti kaire akimi. Greta kitų galvos smegenų, kaukolės skliauto, stuburo kaklinės dalies, veido kaulų sužalojimo, lūžo visos kairės akiduobės sienelės, kraujas išsiliejo į smegenis, buvo konstatuotas 7-to kaklo slankstelio lūžimas bei atliktos sudėtingos veido kaulų, žandikaulio ir dešinės akies operacijos. Trečia. Liekamieji padariniai. Po operacijos nukentėjusiajam konstatuotas žvairumas ir smarkus kairės akies defektas, dėl ko kyla rizika apakti. Dėl traumos nuolatos patiria didžiulį fizinį skausmą veido ir galvos srityje. Dėl grėsmės apakti nukentėjusysis patiria dvasinius išgyvenimus, o dėl atsiradusio žvairumo ir vizualinio defekto bendravimo galimybių sumažėjimą ir nepatogumus bendraujant su aplinkiniais žmonėmis. Taip pat nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą ir šiuo metu yra emocinėje depresijoje. Ketvirta. Dėl traumos nukentėjusysis prarado galimybę tęsti savarankiško gydytojo chirurgo karjerą, kuriai ruošėsi nuo 2007 m. 2013 m. nukentėjusysis buvo priimtas į atitinkamas rezidentūros studijas, mokėsi tapti atvirų operacijų chirurgu, specializuojantis krūtų chirurgijoje ir endokrininėje chirurgijoje. Tai siauros sritys, kuriuose operuojama atvirai. Po traumos nukentėjusysis prarado galimybę atlikti ilgos trukmės operacijas dėl nuovargio akims, sutrikusio erdvinio matymo - dvejinimosi ir žvairumo bei nuolatinio skausmo chirurgo aprangai liečiantis prie nukentėjusiojo veido operacijos metu. Jis neturės tiek energijos, sveikatos pajėgumo ir galimybių, kad dirbtų krūviu, kokiu planavo dirbti ir dirbo. Dėl patirtos galvos ir akies traumos nukentėjusiajam apsunkintas erdvės suvokimas - todėl atviras operacijas atlieka ypač apsunkintai, lėčiau. Galimybių vykdyti atviras chirurgines operacijas apsunkinimas nulemia, kad ateityje nukentėjusysis turės specializuotis į laparoskopines operacijas. Tai reikšmingai apsunkins įsidarbinimo ir darbo galimybes. Atsirado žvairumas, grėsmė apakti kaire akimi, veido vizualinė deformacija, pablogėjus atmintis. Šie išlikę neigiami traumos padariniai turės reikšmingą neigiamą įtaką nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, neigiamai paveiks ir ateities karjerą - apsunkins galimybes pilnavertiškai bendrauti su pacientais, artimaisiais. Tapti gydytoju chirurgu buvo nukentėjusiojo svajonė ir tikslas, tačiau tam reikia puikios atminties, taip pat regos ir bendros sveikatos būklės. Penkta. Po įvykio nukentėjusysis yra sudėtingoje sveikatos būklėje – nėra aišku, kaip sugis ypač sužalota akis (yra grėsmė dėl visiško apakimo), neigiamą reikšmę turi darbui su pacientais atsiradęs grubus išvaizdos defektas. Šešta. Nerimas dėl ateities perspektyvos lemia sudėtingą emocinę būseną. Nuolatiniai galvos skausmai apsunkina galimybes intensyviai dirbti. Septinta. nukentėjusiajam buvo išduota nedarbingumo pažyma Nr. EE8491000 nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., taip pat nustatytas ilgas reabilitacinis procesas nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 14 d. (24 d.) bei ilgalaikis nedarbingumas (2017-06-05). Iš viso nukentėjusysis buvo įpareigotas nedirbti 65 d. Turtinę žalą sudaro: turto netekimas: dviratininko pirštinės 20 Eur, speciali dviratininko apranga 145 Eur, specialūs dviratininko batai 150 Eur, specialūs dviratininko akiniai 107 Eur, specialus dviratininko šalmas 145 Eur, dviratis 1300 Eur, telefonas „Apple iphone 5S“ ir ausinukai 599 Eur, dviračio lempos 26 Eur, gertuvė 15 Eur, širdies darbą registruojantis diržas 102 Eur, laikrodis „Garmin Fenix 3“ 359 Eur, viso 2968 Eur; išlaidos susijusios su gydymu, papildomu maitinimu ir sveikatos atstatymu ir reabilitavimusi po avarijos: medikamentams, kuras sunaudotas važiuojant Šventoji-Kaunas, cheminis drabužių valymas plovykloje, būnant sanatorijoje, maitinimas reabilitacijos centre „Energetikas“, papildomo maitinimo išlaidos, specialūs akiniai, konsultacijos pas dermatologą, automobilio stovėjimas mokamoje zonoje, reabilitacija (masažai), viso 2083,52 Eur; negautos pajamos: nukentėjusysis, būdamas nedarbingas, gavo 2 228,92 Eur išmokas iš Sodros. Sodra, mokėdama nedarbingumo išmokas, moka 80 proc. gaunamo darbo užmokesčio. Nukentėjusysis negavo likusių 20 proc. darbo užmokesčio, kas sudaro 557,23 Eur; po traumos nukentėjusiojo pajamos sumažėjo 276,42 Eur.

45Civilinio atsakovo Seesam Insurance As Lietuvos filialo atstovas Tadas Dumbliauskas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka. Civilinis ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš draudimo kompanijos Seesam Insurance AS 100 000 Eur neturtinės žalos. Civilinio ieškovo reikalaujamas priteisti turtinės žalos dydis neatitinka Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje imperatyviai nustatytų draudimo sumų, bei žymiai viršija teismų praktikoje priteistiną. Nagrinėjamu atveju iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos Seesam Insurance AS galėtų būti priteista civiliniam ieškovui ne daugiau 5 000 eurų neturtinės žalos. Civilinis ieškovas nepagrįstai poreikį įgyti naujų įgūdžių ir galimybę užsiimti veikla sieja su būtinumu nustatyti reikšmingai didesnę atlygintinos neturtinės žalos sumą. Šios civilinio ieškovo nurodomos aplinkybės siejasi su CK 6.283 straipsnio 2 dalį nurodytomis su sveikatos grąžinimu susijusiomis išlaidomis. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Civilinio ieškovo argumentas, susijęs su šalies ekonominiais rodikliais, nėra teisinis pagrindas priteisti didesnę neturtinės žalos sumą. Civilinio ieškovo argumentas dėl negautų pajamų 127491,84 Eur neturėtų būti tenkinamas, kadangi nėra objektyvių įrodymų, kad civilinio ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimas turi priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Po eismo įvykio civilinio ieškovo nedarbingumo pažymėjimas yra užbaigtas ir civilinis ieškovas toliau dirba ( - )ligoninėje. Pagal nukentėjusiojo prašymą nuo 2017 m. liepos 1 d. nukentėjusiajam buvo sumažintas darbo krūvis puse etato (0,25 iš 0,5). Darbo krūvį ( - ) ligoninėje susimažino pats nukentėjusysis, atsisakydamas 0,25 etatinio krūvio. Iš to, seka išvada, kad civilinio ieškovo atlyginimo sumažėjimą nulėmė paties ieškovo prašymas sumažinti darbo krūvį. Byloje nėra įrodymų, kad civilinis ieškovas ateityje negalės dirbti pilnu krūviu. Byloje nėra įrodymų, kad civiliniam ieškovui būtų nustatytas darbingumo sumažėjimo laipsnis. Civilinio atsakovo nuomone, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-2007-436/2012, pateikė reikšmingų šiai bylai argumentų, susijusių su civilinio ieškovo įrodinėjamų negautų pajamų priteisimu/nepriteisimu. Civilinis ieškovas ieškinyje išdėstęs prieštaringus argumentus dėl sveikatos sužalojimo padarinių ateityje, pvz.: „Nukentėjusysis daugiau niekada negalės dirbti pilnu krūviu, nes regėjimas operuota kaire akimi yra negrįžtamai sutrikęs, strabizmas (žvairumas) nesikoreguoja akiniais. Nukentėjusysis operuojant turi dėvėti specialius akinius, kurie dalinai kompensuoja atsiradusį strabizmą (žvairumą). Po aptariamo įvykio Nukentėjusysis yra sudėtingoje sveikatos būklėje - nėra aišku, kaip sugis ypač sužalota akis (yra grėsmė dėl visiško apakimo).“ Nukentėjusiojo pateiktame 2017 m. lapkričio 9 d. medicinos dokumentų išraše yra konstatuota „Paciento J. B. gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: „Mechaninis žvairumas, vidutinis akies regėjimo sutrikimas, trauminė subdurinė hemoragija, septintojo kaklo slankstelio lūžis, dauginiai lūžiai, apimantys kaukolės ir veido kaulus, regos nervo neuritas ir trauminis smegenų pabrinkimas.“. Prašo įvertinti, kad įrodymais pagrįstos 1302,06 Eur gydymo išlaidos, 2334,41 Eur kitos išlaidos ir pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnį draudiko atsakomybė ribojama 5000 Eur neturtinės žalos dydžiu. Taip pat nesutinkama ir su papildomai pateiktais įrodymais dėl išlaidų už būsimą mokymąsi kvalifikacijai įgyti.

46Kaltinamasis ir gynėjas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

47Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodamas R. K. padarė eismo įvykį, draustas draudimo ( - ) filiale Lietuvoje. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

  1. Dėl neturtinės žalos

48Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolimesniam jo gyvenimui, kokybei.

49Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu J. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1591/2017(02). Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, sunkumo nėra.

50Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, jog dėl paties eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų J. B. patyrė neturtinę žalą, kurios dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Nors nusikaltimas padarytas neatsargiais kaltinamojo veiksmais, dėl nepakankamo jo atidumo, nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė ne vieną operaciją, dėl ko nukentėjusysis patyrė ir turtinę žalą, nepatogumus dėl atliekamo tyrimo, apklausų, specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusysis autoįvykio metu patyrė smegenų sutrenkimą, kaukolės skliauto, stuburo kaklinės dalies, veido kaulų sužalojimą, visos kairės akiduobės sienelės lūžius, kraujo išsiliejimą į smegenis, 7-to kaklo slankstelio lūžimą, dėl pastarųjų jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusysis patyrė didelį ilgalaikį fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį stresą. Patirtų traumų pasėkoje buvo atliktos sudėtingos veido kaulų, žandikaulio ir akies operacijos, jam skirtas reabilitacinis gydymas nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 14 d., nukentėjusysis ilgą laiką – iki 2017 m. birželio 5 d. buvo nedarbingas, vartojo vaistus. Nukentėjusiajam taip pat nustatytas pablogėjęs matymas kaire akimi, dvejinimasis žiūrint visomis kryptimis, atsirado žvairumas ir didelė rizika apakti kaire akimi, jis iki šiol patiria skausmą veido ir galvos srityse, kas trukdo pilnaverčiam gyvenimui ir darbui. Dėl atsiradusio žvairumo ir vizualinio defekto patiria bendravimo galimybių sumažėjimą ir nepatogumus bendraujant su aplinkiniais, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, prarado profesinį darbingumą. Lūžiai padaryti galvoje – gyvybei svarbioje bei labiausiai pažeidžiamoje žmogaus kūno dalyje, kas nukentėjusiajam taip pat sukelia didelį nerimą dėl ateityje gresiančių tokio sužalojimo pasekmių.

51Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli.

52Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis dirba, gauna nedideles pajamas, neturi nekilnojamojo turto registruoto jo vardu. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajam priteistina: iš kaltinamojo - 25 000 Eur, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „( - )“ – 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

  1. Dėl turtinės žalos

53Nukentėjusysis civilinio ieškinio dalimi prašė priteisti iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo 20758,10 Eur. Turtinė žala 5307,32 Eur ir 15450,78 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su būsimais mokymais keičiant kvalifikaciją. Ši civilinio ieškinio dalis tenkinama iš dalies. Nukentėjusysis pateikė įrodymus ir pagrindė šią civilinio ieškinio dalį dėl 5307,32 Eur patirtos turtinės žalos, kuri yra priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „( - )“. Kitoje dalyje ieškinys atmetamas. Teismas sprendžia, kad ši dalis, dėl 15450,78 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo yra nepagrįsta. Kaip teisingai nurodė civilinio atsakovo atstovas, taip pat šios aplinkybės nustatytos bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo pajamos ir jo darbo krūvis sumažėjo paties nukentėjusiojo prašymu. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad jis dirba chirurgu ( - ) mieste, o pateikti įrodymai dėl ateityje planuojamų mokymų specializacijai įgyti, nesusiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais. Todėl negalima išieškoti iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo išlaidų, kurios dar nėra patirtos, o gali būti patiriamos ateityje, juolab, kad nėra pateikta išlaidų pagrįstumą ir mokėjimą įrodančių dokumentų.

  1. Dėl negautų pajamų

54Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

55Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusio trečiojo asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jei jo sveikata nebūtų sužalota, nustatomos atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusiojo trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo.

56Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad buvo hospitalizuotas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., ilgą laiką gydėsi reabilitacijoje (nuo 2017-04-20 iki 2017-05-14), ilgą laiką buvo nedarbingas (iki 2017-06-05). Nukentėjusysis, būdamas nedarbingas, gavo 2 228,92 Eur išmokas iš Sodros. Sodra, mokėdama nedarbingumo išmokas, moka 80 proc. gaunamo darbo užmokesčio. Nukentėjusysis negavo likusių 20 proc. darbo užmokesčio, kas sudaro 557,23 Eur; po traumos nukentėjusiojo pajamos sumažėjo 276,42 Eur. Todėl prašo priteisti negautas pajamas skaičiuojant nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2053 m. birželio mėnesio, kas sumoje sudaro 127,491,84 Eur.

57Šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies.

58Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos buvo nedarbingas nuo 2017-04-01 iki 2017-06-05. Būdamas nedarbingas, gavo 2 228,92 Eur išmokas iš Sodros. Sodra, mokėdama nedarbingumo išmokas, moka 80 proc. gaunamo darbo užmokesčio. Nukentėjusysis negavo likusių 20 proc. darbo užmokesčio, kas sudaro 557,23 Eur, todėl šios negautos pajamos priteistinos iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „( - )“.

59Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 127 491,84 Eur negautų pajamų negali būti tenkinamas. Sprendžiant dėl draudiko pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą negautų pajamų forma turi būti nustatyta, kad ieškovas dėl patirto sužalojimo realiai neteko dalies pajamų.

60Nukentėjusysis ieškinio argumentus dėl negautų pajamų įrodinėja pažymomis apie darbo krūvio sumažėjimą, taip pat liudytojų kolegų parodymais. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas neturi galimybės vykdyti atvirų chirurginių operacijų neįrodo byloje liudytojais apklausti akių gydytojas ir tiesioginis vadovas rezidentūros studijų metu. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes galėtų įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos išvada, neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos išvada, ekspertizės išvada. Tokių įrodymų byloje nėra. Nustatytos byloje faktinės aplinkybės, kad ieškovas dabar vairuoja ir ateityje ketina vairuoti automobilį, iki dabar atlieka darbą pagal gydytojo chirurgo specialybę. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas ateityje negalės dirbti pilnu krūviu.. Byloje nėra jokių kompetentingų institucijų išvadų, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygio laipsnis, be to baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje, medicininiuose dokumentuose niekur nėra nurodyta, jog dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nukentėjusysis neteko dalies darbingumo. Priešingai, išvadoje specialistas konstatavo, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai tik patvirtina, kad ieškovo gaunamų pajamų sumažėjimas neturi priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Ieškovo pajamos sumažėjo paties ieškovo prašymu prašant sumažinti darbo krūvį.

61Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Nesant byloje tokių įrodymų ieškinys šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Nukentėjusysis J. B. dėl bylos nagrinėjimo patyrė 2532,47 Eur atstovavimo išlaidų (3 t., b.l. 24). Baudžiamoji byla nors ir nėra didelės apimties, tačiau byloje buvo nagrinėjamas tiek kaltės klausimas, tiek ir civilinio ieškinio pagrįstumas, byloje vyko 9 teisiamieji posėdžiai, buvo paskirta autotechninė ekspertizė. Kaltinamojo turtinė padėtis pripažįstama aplinkybe, į kurią atsižvelgiama sprendžiant dėl proceso išlaidų dydžio. Kaltinamasis dirba, nekilnojamojo turto neturi. Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad patirtos nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, jų mažinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiajam J. B. iš kaltinamojo priteistinos 2532,47 Eur atstovavimo išlaidos.

64Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, CD diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 18), paliktinas saugoti byloje.

65Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

Nutarė

66R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – 38 MGL (1129,80 Eur) baudą.

67Įpareigoti R. K. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėta įmoka bus išieškoma priverstinai.

68Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

69Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

  • priteisti iš R. K. nukentėjusiajam J. B. – 2532,47 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du eurus 47 ct.) turėtų išlaidų advokato atstovavimui ir 25000 Eur (dvidešimt penkis tūstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
  • Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „( - )“ nukentėjusiajam J. B. – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5307,32 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus septynis eurus 32 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 557,23 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 23 ct) negautų pajamų nedarbingumo metu.

70Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.

71Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, CD diską palikti saugoti byloje.

72Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,... 2. sekretoriaujant R. G.,... 3. dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,... 4. kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Gustui,... 5. nukentėjusiajam J. B., jo atstovui advokatui J. J.,... 6. ekspertui D. T.,... 7. civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo atstovui advokatui Tadui... 8. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 9. R. K., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos... 10. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281... 11. Teismas... 12. R. K. 2017 m. balandžio 1 d. apie 18.15 val. Kaune, Raudondvario pl. - Jovarų... 13. Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, jog susidūrė su... 14. Be kaltinamojo parodymų, R. K. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje... 15. Nukentėjusysis J. B. parodė, kad jis yra medikas, laisvalaikiu intensyviai... 16. Atsakydamas į klausimus nukentėjusysis paaiškino, kad jo dviratis yra... 17. Liudytojas M. K. parodė, kad jis yra rezidentūros vadovas, o nukentėjusysis... 18. Liudytojas, atsakydamas į klausimus, paaiškino rezidento atliekamą darbą,... 19. Liudytoja G. Č. parodė, kad ji 2017 m. balandžio 1 d. apie 18 val. važiavo... 20. Ekspertas D. T. patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad teikdamas... 21. Liudytojas M. B. parodė, kad jis yra J. B. gydytojas. Po traumos pagrindinė... 22. Liudytoja E. B. parodė, kad ją su nukentėjusiuoju sieja darbiniai santykiai.... 23. Liudytojas P. K. parodė, kad įvykio vakarą važiavo kartu su tėvu, jis... 24. Liudytoja V. V. parodė, kad nukentėjusysis fotografavo aikštelę ( - ),... 25. Tarnybiniame pranešime, kelių eismo įvykio vietos plane, nuotraukose... 26. Papildomas eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, nuotraukos, planas (1... 27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos... 28. Nukentėjusiojo pateiktame programos Endomondo išraše matyti, kad šią... 29. Iš pateiktų teismui nuotraukų matyti, kad šalia Raudondvario pl. eina... 30. 2018-06-20 ekspertizės akte nr. 11-581 (18) nurodytos aplinkybės (II t.,... 31. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas... 32. Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė... 33. Įvertinus byloje esančius duomenis apie įvykusį eismo įvykį, apžiūros... 34. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas... 35. Kaltinamajam suformuluotame kaltinime neteisingai nurodytas nukentėjusiojo... 36. Bausmė skyrimas... 37. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi... 38. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį... 39. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 40. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės... 41. Be to, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į eismo įvykiu... 42. Dėl civilinio ieškinio... 43. Nukentėjusysis J. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš draudimo... 44. Nukentėjusysis J. B. ir jo atstovas advokatas Justinas Jarusevičius civilinio... 45. Civilinio atsakovo Seesam Insurance As Lietuvos filialo atstovas Tadas... 46. Kaltinamasis ir gynėjas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip... 47. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109... 48. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250... 49. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu J. B. buvo padarytas sunkus sveikatos... 50. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, jog dėl paties eismo įvykio... 51. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais,... 52. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais,... 53. Nukentėjusysis civilinio ieškinio dalimi prašė priteisti iš kaltinamojo ir... 54. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio... 55. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo... 56. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad buvo hospitalizuotas nuo 2017 m.... 57. Šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies.... 58. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis dėl sunkiai sutrikdytos... 59. Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 127 491,84 Eur negautų pajamų negali... 60. Nukentėjusysis ieškinio argumentus dėl negautų pajamų įrodinėja... 61. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, negautas pajamas... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 63. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 64. Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, CD diskas, esantis byloje (1... 65. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 66. R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281... 67. Įpareigoti R. K. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos... 68. Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis... 69. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: