Byla 2-710-370/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė 1.

5Ieškovai A. B., V. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė: „1) priteisti iš atsakovės Lietuvos respublikos žalos atlyginimą jo turimas 5,8 tonų aukso atsargas arba 217 milijonų eurų pagal uncijos kursą minėtą turtą pervedant ieškovo A. B. vardu į atidarytą sąskaitą VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS BUNDESBANK arba DEUTSCHEBANK; 2) sprendimo vykdymą pavesti atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai; 3) priimti atskirąją nutartį dėl grubių ir tyčinių proceso pažeidimų, o dėl atsakovo Lietuvos respublikos institucijų nusikaltimo požymius klastojant ir panaudojant suklastotus įrodymus bei vykdant uždraustą tarptautinės teisės elgesį su žmonėmis pradėti ikiteisminį tyrimą“.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.

8Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsisakė priimti. 3.

9Teismas konstatavo, kad ieškovai ieškinyje atsakove nurodydami „Lietuvos respubliką“, tai padarė aiškiai iškreipdami oficialų valstybės pavadinimą. Nors šį ieškinį pateikė A. B. kartu su V. B., teismas, atsižvelgęs į V. B. garbų amžių, preziumavo, jog tikėtina, kad ieškinį ruošė A. B., kuriam teismai savo procesiniuose dokumentuose ne kartą buvo išaiškinę, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, taip pat ir pavadinimuose, taigi A. B. buvo žinomi ieškiniui keliami reikalavimai. Todėl ieškinio priėmimo / nepriėmimo pasekmes teismas taikė abiejų ieškovų atžvilgiu. 4.

10Teismas pažymėjo, jog A. B., nekeisdamas savo elgesio ir teikdamas tapataus turinio procesinius dokumentus teismui, akivaizdžiai piktnaudžiauja kreipimosi į teismą teise, todėl iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti valstybę ir jos institucijas. Toks ieškovo elgesys nedera su civilinio proceso tikslais ir proceso paskirtimi. 5.

11Kadangi ieškovui jau ne kartą buvo nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibūdinant valstybę, jos institucijas ir asmenis, negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, priešingai, tai sąmoningas veikimas, turint siekį šiuos subjektus pažeminti, teismas remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis aktualia teismo praktika dėl ieškinio priėmimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, nurodė netaikantis trūkumų šalinimo instituto, nes ieškovo atveju šis institutas nėra veiksmingas – ieškovas nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų.

12III.

13Atskirojo skundo argumentai 6.

14Ieškovai A. B. ir V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 6.1.

15Nutartyje nėra motyvų, kuriais grindžiama išvada, kad ieškovai, nurodydami valstybės pavadinimą, jį iškreipė. Kadangi atsakovės pavadinimas nėra iškreiptas, nutartimi pažeista ieškovų teisė kreiptis teisminės gynybos. 6.2.

16Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti trūkumų institutą, taip pažeisdamas ne tik A. B., bet ir jo tėvo V. B. teises į teismą. 6.3.

17Skundžiamą nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teismas. Vykdoma diskriminacija ir klastojami faktai bei aplinkybės tam, kad ieškinys nebūtų priimtas ir išnagrinėtas iš esmės bei patenkintas, nedavus kyšio.

18Teismas

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 8.

22Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. ir V. B. ieškinį Lietuvos Respublikai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. 9.

23Apeliantai atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialinės ir proceso teisės normas bei „slėpdamas nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atsakovės „Lietuvos respublikos“ institucijų organizuotą instancine tvarka nusikalstamą veiką, priėmė neteisėtą ir nusikalstamą nutartį“, kuria nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį. 10.

24Nesutikdamas su ieškovų pozicija, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas apeliantų ieškinį atsisakė priimti dėl to, kad ieškovai piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą. O konkrečiai, ieškovas A. B., šiuo atveju kaip ieškovą įtraukęs ir savo tėvą V. B., teismams nuolat teikia tapataus turinio procesinius dokumentus, kuriuose vartojama netinkama procesinė retorika, tyčia iškreipiami valstybės ir jos institucijų pavadinimai, siekiant pastarųjų pažeminimo, o ne CPK 2 straipsnyje įtvirtintų tikslų. 11.

25Akcentuotina, kad nors asmens teisė į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė, tai nereiškia, jog asmenys, siekiantys teisminės savo galbūt pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę, nesilaikydami tesės aktuose nustatytos jos įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Ši aplinkybė taip pat nereiškia, kad teisė į teisminę gynybą gali būti realizuojama nesąžiningai, nesiekiant teisės aktuose, taip pat ir CPK 2 straipsnyje nustatytų teisminio proceso tikslų, bet siekiant piktnaudžiauti procesu ar tiesiog išlieti savo neapykantą, nepagarbą tam tikriems subjektams. Tuo atveju, kai asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis). 12.

26Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs A. B. ir V. B. ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovai, pateikdami šį ieškinį, piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, faktiškai turėdami vienintelį tikslą – užgaulioti valstybę ir jos institucijas. Tokia procesinio dokumento retorika kaip „Lietuvos respublikos institucijų organizuotai man padarytą žalą“, nuolatinis kartojimas, kad prieš ieškovus visos bylos buvo sufabrikuotos, jų eiga buvo nusikalstamai nulemta oficialias pareigas ėjusių asmenų, faktiškai ieškinyje net neatskleidžiant, kaip konkrečiai ieškovų įvardytas „bylų sufabrikavimas“ pasireiškė, bet tiesiog deklaratyviai pareiškiant, jog ieškovai nuolat diskriminuojami, žeminami ir verčiami duoti kyšį, negali būti vertinamas kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika bei pripažintina netoleruotina. 13.

27Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškinyje nurodydamas „Lietuvos respubliką“ ir „Lietuvos respublikos institucijos“, ieškovai akivaizdžiai sąmoningai (tyčia) iškreipia oficialų valstybės pavadinimą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“. Tokio ieškovų elgesio tyčinį pobūdį patvirtina ir šiuo metu nagrinėjamo atskirojo skundo turinys, kuriame, net ir po to, kai pirmosios instancijos teismai atkreipė apeliantų dėmesį į netaisyklingą valstybės pavadinimo rašymą, apeliantai ir toliau sistemingai žodį „respublika“ rašo iš mažosios raidės. 14.

28Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai jau keliasdešimt kartų buvo išaiškinę apeliantui A. B., jog sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį – tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018). 15.

29Įvertinus A. B. procesinio elgesio tendencijas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, šiuo atveju, nors ir ieškinys pateiktas dviejų ieškovų (A. B. ir jo tėvo V. B.), nebūtų veiksmingas ir todėl netikslingas taikyti. A. B. teismai savo procesiniuose dokumentuose yra išaiškinę, jog tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi atitinkamų dokumento įforminimo taisyklių, todėl atsižvelgus į tai, kad dviejų ieškovų pateiktas ieškinys iš esmės niekuo nesiskiria nuo A. B. anksčiau teismams teiktų ieškinių tiek savo turiniu bei forma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog labiau tikėtina, kad ir šį kartą A. B. teismui ruošė procesinį dokumentą. Kadangi toks ieškinio pateikimas teismui V. B. tiko, ieškinio priėmimo / nepriėmimo pasekmes teismas pagrįstai taikė abiejų ieškovų atžvilgiu. 16.

30Iš Liteko duomenų matyti, kad A. B. jau daug metų nesiekė ir iki šiol nesiekia (tai rodo ir atskirojo skundo turinys) ištaisyti savo dokumentų – nei tuomet, kai jam tokią galimybę teismas suteikdavo ir nustatydavo terminą trūkumams ištaisyti, nei tuo atveju, kai skųsdavo jam nepalankų procesinį rezultatą (atsisakymą priimti ieškinį), taigi, apeliantai savo skunde nepagrįstai teigia, kad yra neteisėtai pažeidžiama jų teisė į teisminę gynybą. 17.

31Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio turinio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka nuoseklią ir jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose toks A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286-516/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020 ir kt.). 18.

32Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teismas (teisėjas). Vien nepalankaus ieškovams procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo ir (ar) konkretaus teisėjo šališkumo, savo ruožtu nepriėmus ieškinio, nebuvo jokio pagrindo spręsti ieškovų prašymo sujungti bylas, todėl šio prašymo neišsprendimas, priešingai nei traktuoja apeliantai, nepagrindžia teisėjo nusistatymo prieš juos ir negali būti vertinamas kaip diskriminacinis elgesys. Taigi, apeliantų deklaratyvūs teiginiai apie teisėjo šališkumą, priklausomumą, vykdomą ieškovų diskriminaciją, tariamą siekį neleisti, kad ieškinys būtų priimtas, nedavus kyšio, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. 19.

33Apibendrindamas pirmiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė 1.... 5. Ieškovai A. B., V. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu,... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.... 8. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovų A. B. ir V.... 9. Teismas konstatavo, kad ieškovai ieškinyje atsakove nurodydami „Lietuvos... 10. Teismas pažymėjo, jog A. B., nekeisdamas savo elgesio ir teikdamas tapataus... 11. Kadangi ieškovui jau ne kartą buvo nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų... 12. III.... 13. Atskirojo skundo argumentai 6.... 14. Ieškovai A. B. ir V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 15. Nutartyje nėra motyvų, kuriais grindžiama išvada, kad ieškovai, nurodydami... 16. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti trūkumų institutą, taip pažeisdamas... 17. Skundžiamą nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teismas. Vykdoma... 18. Teismas... 19. IV.... 20. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 23. Apeliantai atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos... 24. Nesutikdamas su ieškovų pozicija, apeliacinės instancijos teismas pažymi,... 25. Akcentuotina, kad nors asmens teisė į teismą teisminės gynybos yra... 26. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs A. B. ir V. B. ieškinio... 27. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje... 28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai jau keliasdešimt kartų... 29. Įvertinus A. B. procesinio elgesio tendencijas, sutiktina su pirmosios... 30. Iš Liteko duomenų matyti, kad A. B. jau daug metų nesiekė ir iki šiol... 31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo... 32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad... 33. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 35. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą....