Byla 2-444-186/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5714-553/2017, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 182 480,30 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat prašė priimti atskirąją nutartį dėl atsakovės teisminių institucijų neteisėtų ir nusikalstamų veikų pranešti generaliniam prokurorui.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
  2. Teismas nurodė, kad visas pateikto ieškinio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, Lietuvos teisėsaugos institucijos yra vadinamos kriminalinėmis, fabrikavusiomis įrodymus, plėšusiomis ir prievartavusiomis ieškovo ir jo artimųjų turtą. Dėl analogiškų priežasčių jau ne kartą ieškovo ieškinį buvo atsisakyta priimti. Tačiau ieškovas, žinodamas procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir jų teikimo tvarką ir teikdamas tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis.
  3. Teismas konstatavo, kad ieškovui, piktnaudžiaujančiam jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes yra pagrindas tokio turinio ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš esmės kitam apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nusikalstama, nes ja yra slepiamos nusikalstamos veikos. Be to, ši teismo nutartis yra neteisėta, nes ją priimant buvo netinkamai taikomos proceso ir materialiosios teisės normos.
    2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 3 dalyje nėra nustatytų pagrindų, leidžiančių ieškinio priėmimo stadijoje netaikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Apeliantas ginčija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdamas, jog teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip deklaratyvius. Kreipimosi į teismą tvarką reglamentuoja ne materialiosios, o proceso teisės normos, kurias pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto ieškinio priėmimo klausimą, aiškino ir taikė teisingai.
  3. Apeliantas ieškinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos respubliką“, taip pat ieškinyje minėdamas kitas valstybines institucijas, Lietuvos Respublikos teismus, jų teisėjus, – juos įvardino aiškiai iškreipdamas oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, nepagarbiai ir įžeidžiančiai apibūdindamas juos kaip: „kriminalinė institucija“, „taip vadinama „teisėja“, „kriminalinių institucijų nusikalstamas susivienijimas“ ir kt. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018).
  4. Teismai taip pat ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį. Asmuo realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, taip pat ir apeliantui (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Apeliantas, nekeisdamas savo elgesio ir kas kartą teikdamas teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, tą daro tyčia, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas kreipimosi į teismą teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis).
  5. Kadangi apeliantui jau ne kartą nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibūdinant valstybės institucijas ir asmenis, negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, priešingai, tai sąmoningas veikimas, turint siekį šiuos subjektus pažeminti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto. Šis institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, apelianto atveju nėra veiksmingas, nes jis nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų – nei tuomet, kai jam tokią galimybę teismas suteikdavo ir nustatydavo terminą trūkumams ištaisyti, nei tuo atveju, kai skųsdavo jam nepalankų procesinį rezultatą (atsisakymą priimti procesinį dokumentą).
  6. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos sprendžiamais klausimais, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai