Byla 1A-60-875/2020
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, nuteistajam M. D., jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nuteistajam M. Z., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lauryno Butvido apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

3M. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 17 d. A. K. turto vagystė), ir 178 straipsnio 1 dalyje (2018 m. birželio 30 d. A. N. turto vagystė), 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. liepos 5 d. R. D. turto vagystė), ir vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu ir 2018 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. lapkričio 25 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. lapkričio 24 d. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

4M. Z. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

5Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo ir iš kaltinamojo M. D. priteista 600 Eur nukentėjusiajam A. K., turtinei žalai atlyginti. Patenkintas nukentėjusiojo R. N. civilinis ieškinys dėl 520 Eur turtinės žalos atlyginimo ir iš kaltinamojo M. D. priteista 520 Eur nukentėjusiajam R. N., turtinei žalai atlyginti. Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys dėl 3000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir iš kaltinamojo M. D. priteista 2100 Eur nukentėjusiajam R. D., turtinei žalai už automobilį atlyginti. Ieškovo MB „( - )“ civilinis ieškinys dėl 1471,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys dėl 3703 Eur turtinės/neturtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo draudimo bendrovės AAS „( - )“ civilinis ieškinys dėl 13528,80 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų M. Z. ir M. D., vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, palikti nenagrinėtais. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarta panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. prokuroro nutarimais paskirtus laikinus nuosavybės teisės apribojimus į M. D. pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitose 18201,8 eurų sumai, į M. Z. pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitose 18201,8 eurų sumai.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

91.

10M. D. nuteistas už tai, kad:

111.1. laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 17 d. apie 22.00 val. iki 2018 m. birželio 18 d. apie 15.40 val., nukirpdamas dalį užrakto, įsibrovė į rakinamą patalpą - ( - ), pirmoje laiptinėje, tarp 6 ir 7 aukšto esantį balkoną ir iš balkono pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį juodos spalvos dviratį „MeridaCrosway 20-D 2018“, 600 eurų vertės, viso padarydamas nukentėjusiajam A. K. 600 eurų turtinę žalą.

121.2. Be to, jis 2018 m. birželio 30 d., laikotarpyje nuo 3.00 val. iki 4.30 val. pagrobė R. N. priklausantį dviratį raudonu rėmu „B. V.“, stovėjusį atremtą į ( - ), esančios kavinės „( - )“ sieną, kartu su ant rankenos buvusiu tamsiai žalios spalvos kibiru, juoda medžiagine kuprine, trimis meškerėmis, graibštu, sonaru „Deeper Pro plus“, dviem prožektoriais, bendros 520 eurų vertės.

131.3. Be to, jis 2018 m. liepos 5 d. apie 2.00 val., išgertuvių metu, adresu ( - ), iš R. D. priklausančios rankinės pagrobė buto raktus ir automobilio VW „Touran“, valst. Nr. ( - ) užvedimo raktelius, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš ( - ) namo kiemo, ( - ), automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė R. D. priklausantį automobilį VW „Touran“, valst. Nr. ( - ) 2500 € vertės, tuo pastarajam padarydamas 2900 € turtinę žalą.

142.

15Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka M. D. kaltei pagrįsti ir jo veikos kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

163.

17Tuo pačiu nuosprendžiu M. D. ir M. Z. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu dar vienu asmeniu, pagrobė svetimą didelės vertės turtą, o būtent: 2018 m. balandžio 15 d., laikotarpyje nuo 20.17 val. iki 22.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu ( - ) g., priešais ( - ) numeriu pažymėtu pastatu, ( - ), stovėjusį, įmonei MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), priklausantį mikroautobusą „MERCEDES - BENZ SPRINTER“, valst. Nr. ( - ) VIN: ( - ), mėlynos spalvos, 15000 eurų vertės bei jame buvusius, A. A. priklausančius daiktus: USB jungtį SanDisk 20 eurų vertės, mobilaus ryšio telefono Huawei pakrovėją 23 eurų vertės, gesintuvą 20 eurų vertės, pakėlėją 65 eurų vertės, raudonos 10 vnt. po 5 eurų vertės ir juodos spalvos trosus su įtempėjais 8 vnt. po 10 eurų vertės bendros 130 eurų vertės, elektroninę pompą pripūsti padangoms 90 eurų vertės, klijų balionėlį 10 eurų vertės, geltonos spalvos šviesą atspindinčią liemenę 5 eurų vertės, raktą atsukti ratams (kryžiaus formos) 25 eurų vertės, tempimo trosus 15 eurų vertės, 4 poras kumštinių pirštinių po 2,5 eurų, bendros 10 eurų vertės, langams valyti šepetį 15 eurų vertės, langų grandiklį 5 eurų vertės, atsarginę padangą 120 eurų vertės; tuo padarant UAB „( - )“ 15 000 € turtinę žalą, o A. A. 553 € turtinę žalą.

184.

19Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu M. D. ir M. Z. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

20II. Apeliacinių skundų argumentai

215.

22Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, kadangi savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai.

235.1. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jo atžvilgiu nebuvo taikytas BK 641 straipsnis, kadangi jo bendrininkas nepripažino kaltės, tačiau buvo išteisintas, dėl ko nukentėjo jis, nes jo atžvilgiu galutinė bausmė nebuvo sumažinta 1/3, todėl prašo apygardos teismo pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas jo atžvilgiu.

245.2. Nurodo ir tai, kad net ir būdamas sulaikytas tęsia mokslus ( - ) suaugusiųjų mokykloje, išėjus toliau dirbtų ankstesnėje darbovietėje. Jo buvusi draugė pagimdė sūnų, nori būti su juo ir prisidėti prie jo išlaikymo. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Ilgą laiką būnant suimtu, buvo pažeistos jo teisės, ką pripažino ir Šiaulių apygardos administracinis teismas (Nr. I-1393-257/2019).

256.

26Apeliaciniu skundu prokuroras L. Butvidas prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio dalį dėl M. D. ir M. Z. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti M. Z. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką; pripažinti M. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu ir 2018 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką. Taip pat patenkinti: civilinio ieškovo MB „( - )“ civilinį ieškinį dėl 1471,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį dėl 3703 Eur turtinės/neturtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo draudimo bendrovės AAS „( - )“ civilinį ieškinį dėl 13528,80 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų M. Z. ir M. D..2018 m. lapkričio 15 d. prokuroro nutarimais M. D. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitose 18201,8 eurų sumai, M. Z. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitose 18201,8 eurų sumai, palikti galioti iki visiško ieškinių atlyginimo.

276.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį M. D. ir M. Z. atžvilgiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, netinkamai įvertino surinktus bei teisme ištirtus įrodymus, padarė esminį BPK pažeidimą bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių ir prieštarauja byloje esantiems duomenims.

286.2. Detalizuodamas savo poziciją prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. A. informavo teisėsaugos institucijas apie MB „( - )“ priklausančio mikroautobuso MERCEDES BENZ SPRINTER vagystę, pranešimo metu jis pateikė automobilio registracijos liudijimą bei du automobilio užvedimo raktelius. A. A. socialiniame tinkle „( - )“ patalpino skelbimą apie tai, kad ieško žmonių, galinčių padėti surasti pagrobtą transporto priemonę ir(ar) žinančių ką nors apie vagystę įvykdžiusius asmenis, pasiūlė už tai atlygį. Apklaustas liudytoju M. J. parodė, kad jis apie panašų nusikaltimą žinojo, kadangi jo kaimynas M. D. prieš kelias dienas buvo pasakojęs, kad nuvarė mikriuką. M. D. minėjo, kad šitą mikroautobusą jo kažkokie pažįstami sekė kelias dienas. Dar minėjo, kad jam privežė užvedimo raktelius. Paminėjo ir tai, jog balandžio 18 dieną apie 16 valandą jis buvo su M. D. kieme, kuomet prie jo privažiavo VW Passat automobilis, kuriame buvo vienas vaikinas, ilgokais plaukais bei su barzdele, kuris tiek jam, tiek M. D. siūlė pavairuoti mikroautobusą. Jis nesutiko, o M. D. šis pasiūlymas sudomino. M. D. jam pasakė, kad atvežė jam 350 € už nuvarytą mikroautobusą. 2018 m. balandžio 24 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota kaip M. J. atpažino M. Z. kaip asmenį, panašų į tą, kuris automobiliu VW Passat buvo atvykęs pas M. D. ir kuris prieš tai siūlė jam pavairuoti mikroautobusą. M. D. apklausų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu nurodė aplinkybes dėl mikroautobuso nuvarymo, nurodė, kad gavo užvedimo raktelį. 2018 m. gegužės 15 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad M. D. atpažino M. Z. kaip asmenį apie kurį davė parodymus, t.y. tas pats asmuo, kuris parodė jam mikroautobusą ir pažadėjo pinigus už jo nuvarymą. M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio nuvarymo metu turėjo naudoti M. Z. jam perduotą blokatorių (šios aplinkybės buvo nurodytos dar iki kratos M. Z. gyvenamojoje vietoje atlikimo). 2018 m. gegužės 15 d. kratos protokole užfiksuota, kad M. Z. gyvenamojoje vietoje be kitų daiktų buvo rastas prietaisas su antena (galimai GPS signalo slopintuvas), radijo ryšio stotelės su antenomis (2 vnt.). 2018 m. gegužės 23 d.daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad M. D. iš trijų skirtingų prietaisų atpažino prietaisą (paimtą iš M. Z. gyvenamosios vietos; kaip vėliau nustatyta - radijo bangų trikdžių generavimo įrenginį) kaip tą, kurį jam davė asmuo, prašęs nuvaryti mikroautobusą. M. Z. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu davė parodymus apie tai, kad dalyvavo mikroautobuso paėmime, kad disponavo užvedimo rakteliais.

296.3. M. D. ir M. Z. iškėlė versiją, kad automobilio nuvarymas vyko su paties nukentėjusiojo žinia, tai yra siekiant apgaule gauti draudiminę išmoką. Teismo manymu, byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepagrindžia aktualių aplinkybių, susijusių su kaltinamųjų atlikta vagyste, priešingai, jų neteisėtuose veiksmuose rodo galimai kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius, dėl kurios kaltinamiesiems kaltinimai šioje byloje nėra pareikšti. Visų pirma, tikrindamas kaltinamųjų iškeltą versiją dėl draudiminės apgaulės, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad būtent A. A. aktyvių veiksmų dėka buvo nustatyta, kad prie nusikalstamos veikos padarymo yra prisidėjęs M. D.. A. A. veiksmai, susiję su automobilio ir jį pagrobusių asmenų paieška, iš M. J. gautos informacijos suteikimas teisėsaugos institucijų pareigūnams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą, akivaizdžiai neigia M. Z. ir M. D. keliamą versiją dėl draudiminės apgaulės, ir priešingai, patvirtina A. A. parodymus.

306.4. Nesutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinamųjų parodymus dėl galimos draudiminės apgaulės patvirtina liudytojo M. J. parodymai. Apklaustas liudytoju M. J. nurodė, kad jo kaimynas M. D. prieš kelias dienas buvo pasakojęs, kad nuvarė mikriuką. Iš M. J. parodymų matyti, kad M. D. jam nepasakojo apie tai, kad mikroautobuso nuvarymas būtų susijęs su siekiu neteisėtai gauti draudiminę išmoką ir(ar) tai būtų vykę su nukentėjusio asmens žinia. Priešingai, anot M. J., M. D. jam nurodė, kad mikroautobusas iki jo paėmimo buvo sekamas kelias dienas. Tad kam buvo reikalinga keletą dienų sekti mikroautobusą, jeigu, kaip nurodė kaltinamasis M. Z., jo paėmimas buvo iš anksto derinamas su nukentėjusiuoju, ir kaip tokią aplinkybę vertina teismas, liko neaišku. Šios aplinkybės rodo, kad tiek M. D., tiek M. Z. keliama versija dėl draudiminės pagaulės, paneigiama šio liudytojo nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat, duodamas parodymus M. D. nurodė aplinkybę, kad M. Z. jam perdavė prietaisą - blokatorių, ir nurodė jį panaudoti važiuojant mikroautobusu, ir kuris buvo rastas M. Z. gyvenamojoje vietoje, ir kurį M. D. atpažino. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad pagrobtajame mikroautobuse būtų įrengta signalizacija, kuri veiktų GPS siunčiamo signalo pagrindu, todėl M. Z. teiginiai, kad šį blokatorių jam neva perdavė A. A., yra nelogiški. Kam apskritai būtų buvę reikalinga imtis tokių atsargumo priemonių, jeigu automobilį paimantiems asmenims iš anksto būtų žinoma, kad tą dieną, kada mikroautobusas bus paimtas, teisėsaugos institucijoms apie vagystę nebus pranešta, taigi tokie M. Z. parodymai neatlaiko kritikos.

316.5. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. A. apklausų parodymais suabejoti teismui davė pagrindą ne tik kaltinamųjų M. Z., M. D., liudytojo M. J. parodymai, bet ir tokios byloje nustatytos aplinkybės kaip, pavyzdžiui, paties nukentėjusiojo A. A. teigimu, namuose turėjo 2 vnt. šio automobilio Mercedes Benz užvedimo raktelius, jų niekam neskolindavo, išskyrus vieną kartą savo tėvui, tačiau prie bylos buvo pateiktas tik 1 vnt. iš šių raktų, vadinasi, kitu be jokių sunkumų ir akivaizdžių įsilaužimo pėdsakų laisvai galėjo pasinaudoti kaltinamieji, į iš anksto sutartą vietą nuvarant minėtą automobilį. Šis teismo argumentas, iš vienos pusės absoliučiai prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims ir, iš kitos pusės, paremtas paties teismo iškeltomis prielaidomis. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pranešdamas apie MB „( - )“ priklausančio mikroautobuso vagystę, A. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė šios transporto priemonės registracijos liudijimą ir 2 vnt. automobilio užvedimo raktelių. Pažymėtina, kad net ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, spręsdamas tyrimui reikšmingų daiktų klausimą, teismas nurodė automobilio raktelį (A. A.) voke (2 vnt.) neribotam disponavimui grąžinti šio daikto teisėtam savininkui, tad kuo paremti tokie teismo teiginiai neaišku. Nurodytos klaidos pasėkoje, visiškai nepaaiškinama tai, kuo paremta ir sekanti teismo prielaida, kad „kitu automobilio raktu be jokių sunkumų ir akivaizdžių įsilaužimo pėdsakų laisvai galėjo pasinaudoti kaltinamieji, į iš anksto sutartą vietą nuvarant minėtą automobilį“. Tyrimo metu automobilis rastas nebuvo, todėl nebuvo galimybės nustatyti kokiu raktu buvo pasinaudota užkuriant automobilį (kokį automobilio raktelį M. Z. perdavė M. D., t. y., ar tai buvo originalus automobilio raktelis, ar kitas pritaikytas raktelis), todėl teismo išsakyta prielaida neparemta jokiais bylos duomenimis. M. D. parodė, kad gavo raktelį, tačiau ar tai buvo originalus automobilio raktelis ar pritaikytas kito automobilio raktelis tyrimo metu nenustatyta. Šie duomenys buvo tikslinami bylos nagrinėjimo teisme metu (to nebuvo galima padaryti ikiteisminio tyrimo metu, nes M. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu M. Z. parodė, kad gavo užvedimo raktelį tiesiogiai iš A. A., o pastarasis tai kategoriškai paneigė. Atlikus kaltinamojo M. Z. ir A. A. tyrimą poligrafu, užduodant klausimą (vadovaujantis būtent M. Z. parodymais) A. A. - „ar asmeniškai perdavėte automobilio MERCEDES-BENZ SPRINTER užvedimo raktelį M. Z.?“ ir, atitinkamai M. Z. - „Ar asmeniškai gavote automobilio užvedimo raktelį iš A. A.?“ - gauta specialisto išvada, kad pasitvirtina būtent A. A. parodymai, jog M. Z. jis užvedimo raktelio neperdavė, o M. Z. parodymai nepasitvirtina. Tokia pat specialisto išvada pateikta ir dėl klausimo ar A. A. ir M. Z. tarėsi dėl mikroautobuso nuvarymo (A. A. parodymai laikytini patikimais, o M. Z. - ne). Taigi, akivaizdu, kad teismas, iš vienos pusės, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, iriš kitos pusės, nuosprendyje nurodydamas neegzistuojančias aplinkybes bei vertindamas (pripažindamas) jas kaip įrodymą, padarė esminį proceso pažeidimą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. A. parodymais leidžia abejoti tai, jog „aplinkybės, kad stovės automobilis, kuriame vaizdo registratorius filmuos vagystę buvo žinomos ir kaltinamiesiems M. D. ir M. Z., kaip nurodė M. Z. tai jam pasakė A. A. apie filmavimą savo pirmose apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir M. D..“ Tačiau teismas tokią išvadą padarė visiškai neatsižvelgęs į kitus tyrimo metu nustatytus duomenis. Kaip minėta, liudytojas M. J. parodė, jog M. D. minėjo, kad šita mikroautobusą jo kažkokie pažįstami sekė kelias dienas. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina loginė išvada, kad sekant tiek mikroautobusą, tiek galimai ir patį A. A., galėjo būti žinoma, jog A. A. ir(ar) jo artimieji naudojasi automobiliu, kuriame yra įmontuotas vaizdo registratorius ir, kad automobilis gali stovėti greta mikroautobuso. O šias aplinkybes gretinant su aukščiau minėtais duomenis dėl kaltinamųjų naudoto GPS įrenginio, kitų atsargumo priemonių naudojimo, neigia M. D. ir M. Z. keliamą versiją dėl A. A. sąsajų su automobilio nuvarymu.

326.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. D. parodė, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir dar vienas asmuo, tuo tarpu M. Z. apie trečiąjį asmenį jokių parodymų nedavė, kas rodo, kad jo parodymai vertintini kritiškai. Be to, M. Z. parodymai dėl bendravimo su A. A. neparemti jokiais objektyviais duomenimis. A. A. tai kategoriškai paneigė, o išanalizavus tiek M. Z., tiek A. A., telefoninių pokalbių išklotines nustatyta, kad šie asmenys tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis jokio kontakto nepalaikė, kas patvirtina A. A. parodymų patikimumą. M. D. nuo pat tyrimo pradžios nurodė, kad nuvarė svetimą automobilį, pasinaudojo M. Z. jam pateiktu užvedimo rakteliu, nurodė galvojęs, kad dalyvauja vykdant draudiminę apgaulę, nes taip jam buvo nurodęs M. Z., tačiau tyrimo metu surinkti duomenys, taip pat paties M. D. parodymai, rodo, kad jis iš esmės nekonkretizavo ir neanalizavo savo atliekamų veiksmų pobūdžio. Jis visiškai nesidomėjo ar M. Z. nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo informuotumo apie automobilio nuvarymą yra tikros, kas yra mikroautobuso savininkas, taip pat nesidomėjo, kodėl turi naudoti GPS signalo blokatorių, kas rodo, kad jis dėl pasiūlyto atlygio sutiko dalyvauti bet kokiame nusikaltime, susijusiame su šios transporto priemonės nuvarymu, ir sutiko su bet kokiomis sąlygomis, pasekmėmis bei rezultatu. Maža to, aplinkybes, kurias jis nurodė M. J. (kad mikroautobusą nuvarė, kad transporto priemonė buvo sekama) rodo, kad jis suvokė realiai dalyvaujantis (dalyvavęs) vagystėje ir norėjo taip elgtis. Tuo tarpu M. Z. parodymai, kad, neva, automobilio nuvarymas buvo suderintas su A. A., akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems duomenims, todėl jo parodymai laikytini kaip gynybinė versija, siekiant sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes matyti, kad visi šie duomenys akivaizdžiai pagrindžia aplinkybę, kad M. D., M. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo dalyvavo nuvarant MB „( - )“ priklausantį mikroautobusą MERCEDES BENZ SPRINTER ir, kad priešingai negu nurodo M. D. ir M. Z., baudžiamojoje byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog jie įvykdė šio automobilio vagystę, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, todėl jų atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

336.7. Dėl bausmės skunde nurodo, kad kadangi M. Z. anksčiau teistas, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, todėl siekiant bausmės skyrimo tikslų, vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. M. D. anksčiau teistas, taip pat šioje baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu dėl dar trijų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, todėl siekiant bausmės skyrimo tikslų, vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Pripažinus M. Z. ir M. D. kaltais pagal BK 178 straipsnio 3 dalį tenkintini ir civiliniai ieškiniai: civilinio ieškovo MB „( - )“ civilinis ieškinys dėl 1471,20 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų M. Z. ir M. D.; nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys dėl 3703 Eur turtinės/neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų M. Z. ir M. D.; civilinio ieškovo draudimo bendrovės AAS „( - )“ civilinį ieškinį dėl 13528,80 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų M. Z. ir M. D..

347.

35Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. D. ir nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti jam paskirtą bausmę, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą, panaikinant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį dėl M. D. ir M. Z. išteisinimo. Išteisintasis M. Z. ir jo gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

36III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

37Apeliaciniai skundai atmetami.

388.

39Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

409.

41Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, turi atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus. BPK 324 straipsnio 6 dalis numato, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas gali būti atliekamas, tačiau BPK konkrečiai nėra numatyta, kad proceso dalyvių prašymai atlikti įrodymų tyrimą kokiais nors atvejais turėtų būti privalomai tenkinami. Apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti patikrinamas tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Sprendimą dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad svarbūs teisingam bylos išsprendimui įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti įmanomų apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymų tyrimą. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas. Proceso dalyvių prašymų dėl įrodymų tyrimo atlikimo atmetimas tokioje situacijoje nereiškia, kad proceso dalyvių teisės yra neleistinai suvaržomos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad atnaujinus įrodymų tyrimą, apeliacinio proceso metu būtų nustatyta kokių nors reikšmingų naujų faktų ar kad būtų kilę abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, be to, byloje nėra gauta proceso dalyvių prašymų dėl įrodymų tyrimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, nerengia įrodymų tyrimo, nes nėra jokių argumentų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog ištyrus įrodymus (iš naujo apklausus liudytojus) būtų gauta kokia nors nauja informacija, galinti lemti apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą.

4210.

43Nuteistasis M. D. apeliaciniu skundu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, todėl prašo ją sumažinti. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl M. D. ir M. Z. kaltės išteisinus juos nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

4411.

45Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

46Dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje

4712.

48Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, visų pirma pasisako dėl paties priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Susipažinus su apeliaciniais skundais, nuosprendžiu ir bylos medžiaga aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų, nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika analogiškose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-274-696/2017, 2K-141-693/2018, 2K-8-699/2019), t. y., jei bylą nagrinėjant teisme nustatoma, kad kaltinamieji gali būti padarę kitą nusikaltimą ar nusikaltimą gali būti padarę ir kiti asmenys, be to, nepasitvirtinus kaltinimui, kaltinamiesiems priimamas išteisinamasis nuosprendis, o byla perduodama prokurorui. Įstatymas reikalauja, kad teismo nuosprendis būtų teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kas šiuo atveju ir buvo padaryta, nepasitvirtinus kaltinimui kaltinamiesiems M. D. ir M. Z. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jie buvo išteisinti, o paaiškėjus, kad kaltinamieji gali būti padarę kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai pranešė prokurorui (BPK 257 straipsnis) (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarta informuoti prokurorą, jog yra pagrindas spręsti klausimą dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių galimo buvimo M. Z., M. D., A. A. ar kitų asmenų veiksmuose), t. y., nenustatyta jokių procesinių pažeidimų, galinčių turėti įtakos teisingo nuosprendžio priėmimui. Kitas vertinamasis dalykas yra kaltinamųjų veiksmų atitiktis BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytam nusikaltimui.

4913.

50BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas.Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko aiškinimu kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).

5114.

52Apylinkės teismas, išteisindamas M. Z. ir M. D. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nurodė, kad kaltinamasis M. Z. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad šioje veikoje tik tarpininkavo, padėjo atlikti ne vagystės, o sukčiavimo veiksmus. Nurodė, kad buvo paprašytas surasti žmogų, kuris galėtų pavairuoti automobilį, surado M. D.. O jo tai paprašė pats nukentėjusysis A. A., su kuriuo jie pažįstami 4-5 metus. Iš A. A. jis suprato, kad tai susiję su draudimu, kad neteisėtai gauti draudimo išmoką. Sakė duos raktus ir už tai sumokės 500 eurų. Panašias aplinkybes nurodė ir M. D., kad jam buvo užsiminę, kad tai dėl draudimo. Jam kelią parodė M. Z., sakė, kad reikės pervairuoti savininko automobilį. Be to, dar sakė, kad už mikroautobuso stovės to paties savininko kitas automobilis, kuris vaizdo registratoriumi filmuos momentą, kaip jis išvažiuoja iš aikštelės. Tokiu būdu patvirtins draudimo bendrovei vagystės faktą. Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. J., kuris teisme nurodė, kad „( - )“ rado pranešimą, kuriuo asmuo kreipėsi prašydamas suteikti informaciją apie pavogtą „Mercedes Benz Sprinter“ mikroautobusą. Jis apie panašų nusikaltimą žinojo, kadangi jo kaimynas M. D. prieš kelias dienas buvo pasakojęs, kad nuvarė mikriuką. Dar minėjo, kad jam privežė užvedimo raktelius. O jis sutartą vakarą nuvažiavo ir turėtu rakteliu užsikūrė tą mikroautobusą. Matė, kad automobilyje „VW Passat“ buvo vienas vaikinas, ilgokais plaukais ir su barzdele. Prisiminė tą vaikiną, kadangi dar savaitę iki to įvykio, tikslaus laiko nežino, jie su M. D. jį buvo susitikę prie PC „( - )“, tuomet jis tiek jam, tiek M. D. siūlė pavairuoti mikroautobusą. Taip pat rėmėsi: 2018 m. balandžio 24 d. asmens parodymų atpažinti protokolu, kur užfiksuota, kad M. J. atpažino M. Z. kaip asmenį, panašų į tą, kuris automobiliu „VW Passat“ buvo atvykęs pas M. D. ir kuris prieš tai siūlė jam pavairuoti mikroautobusą (2 t. b. l. 77-79); VĮ „( - )“ duomenų bazės išrašu, kad M. Z. tėvo V. Z. vardu yra registruotas automobilis „VW Passat“, valst.Nr. ( - ) (2 t. b. l. 113); 2018 m. gegužės 15 d. kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. Z. vairuotame automobilyje „VW Passat“ rastas prietaisas su antena ir laidu (3 t. b. l. 114-116); 2018 m. gegužės 15 d. kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. Z. gyvenamojoje vietoje be kitų daiktų buvo rastas prietaisas su antena (galimai GPS signalo slopintuvas), radijo ryšio stotelės su antenomis (2 vnt.) (3 t. b. l. 95-95); 2018 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad juodos spalvos įrenginiai Nr. 1 ir Nr. 2 yra radijo bangų trikdžių generavimo įrenginiai, skirti GPS signalo trikdymui (3 t. b. l. 142-144); 2018 m. gegužės 15 d. asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. D. atpažįsta M. Z., kaip asmenį apie kurį davė parodymus, t. y. tas pats asmuo, kuris parodė jam mikroautobusą ir pažadėjo pinigus už jo nuvarymą (3 t. b. l. 12-15); 2018 m. gegužės 23 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. D. iš trijų skirtingų prietaisų atpažįsta prietaisą (paimtą iš M. Z. gyvenamosios vietos; kaip vėliau nustatyta - radijo bangų trikdžių generavimo įrenginį) kaip tą, kurį jam davė asmuo, prašęs nuvaryti mikroautobusą (3 t. b. l. 42-45). Išteisinimą, išnagrinėjęs bylos duomenis motyvavo tuo, kad M. Z. ir M. D. kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto vagystės grindžiami tik nukentėjusiojo A. A. apklausų parodymais, kuriais suabejoti teismui davė pagrindą ne tik kaltinamųjų M. Z., M. D., liudytojo M. J. parodymai, bet ir tokios byloje nustatytos aplinkybės kaip paties nukentėjusiojo A. A. parodymai, kad namuose turėjo 2 vnt. šio automobilio „Mercedes Benz“ užvedimo raktelius, jų niekam neskolindavo, išskyrus vieną kartą savo tėvui, tačiau prie bylos buvo pateiktas tik 1 vnt. iš šių raktų, vadinasi, kitu be jokių sunkumų ir akivaizdžių įsilaužimo pėdsakų laisvai galėjo pasinaudoti kaltinamieji, į iš anksto sutartą vietą nuvarant minėtą automobilį. Taip pat A. A. nurodytos aplinkybės, kad stovės automobilis, kuriame vaizdo registratorius filmuos vagystę buvo žinomos ir kaltinamiesiems M. D. ir M. Z., kaip nurodė M. Z. tai jam pasakė A. A., apie filmavimą savo pirmose apklausose ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir M. D.. Kaltinamųjų kaltės šiuo aspektu vienareikšmiškai nepagrindė ir byloje gautos specialisto išvados dėl M. Z., A. A. tyrimų poligrafu bei jų rezultatai. Todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepagrindžia aktualių aplinkybių, susijusių su kaltinamųjų atlikta vagyste, priešingai, jų neteisėtuose veiksmuose rodo galimai kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius, dėl kurios kaltinamiesiems kaltinimai šioje byloje nėra pareikšti.

5315.

54Su tokiu atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu sutinka ir apygardos teismas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kaltinimai M. D. ir M. Z. iš esmės paremti tik nukentėjusiojo A. A. parodymais. Pažymėtina, kad BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-571-976/2015). Kaip matyti, kaltinamieji M. D. ir M. Z. nuo pat pradžių neneigė įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau kategoriškai tvirtino: M. D., kad jis tik nuvarė mikorautobusą į nurodytą vietą, o M. Z., kad jis tarpininkavo surandant žmogų, kuris nuvarys mikroautobusą, t. y. iš parodymų akivaizdu, kad nuo pat pradžių kaltinamieji pripažino dalyvavę vykdant sukčiavimą, o ne vagystę. Bylos duomenimis neužfiksuota, kad kaltinamieji M. D. ar M. Z. būtų suinteresuoti apkalbėti nukentėjusįjį A. A.. To nenurodė ir pats nukentėjusysis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek BK 178 straipsnio 3 dalyje, tiek BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos analogiškos bausmės, t. y., laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, todėl net ir iš tos pusės negalima spręsti, kad kaltinamieji, duodami parodymus, priešingus nukentėjusiojo parodymams, siekia išvengti griežtesnės bausmės ir/ar apkalbėti nukentėjusįjį. Šių duomenų analizė patvirtina apylinkės teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą. Nei vienam iš įrodymų nebuvo suteikta prioritetinė reikšmė, o gautų duomenų analizė padaryta įvertinus jų visumą ir loginę seką.

5516.

56Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis M. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad vaikinas, atvykęs „VW Passat“ automobiliu pasakė, kad turi skolininką, kuris negrąžina didelės skolos, nes neturi pinigų, todėl tas skolininkas jam padavė automobilio užvedimo raktelius bei pasakė, kad pavogtų jo automobilį, tuomet automobilio savininkas iš draudimo bendrovės gaus išmoką ir tokiu būdu bus atsiskaityta už skolą su kaupu. Taip pat vaikinas parodė, kad turi užvedimo raktelius. Už šį darbą pasiūlė 500 €. Suprato, kad vaikinai nori pavogti automobilį ir tokiu būdu įvykdyti draudimo apgaulę. Sakė, kad už mikroautobuso stovės to paties savininko kitas automobilis, kuris vaizdo registratoriumi filmuos momentą, kaip jis išvažiuoja iš aikštelės. Tas vaikinas (M. Z.), su kuriuo bendravo, padavė automobilio užvedimo raktelį, radijo stotelę ir nedidelę dėžutę su antenėle, kam ji skirta, nežino. Radijo stotelę davė tam, kad galėtų su jais susisiekti jei reikės, nes jie važiuos greičiau ir jei pamatys policiją ar panašiai, jį informuos (6 t. b. l. 80-82). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (6 t. b. l. 106-107), bei pirmosios instancijos teisme (9 t. b. l. 108-111). Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad M. D. atpažino M. Z. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y. tas pats asmuo, kuris parodė jam mikroautobusą ir pažadėjo pinigus už jo nuvarymą (3 t. b. l. 12-15). Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad M. D. atpažino prietaisą (paimtą iš M. Z. gyvenamosios vietos; kaip vėliau nustatyta - radijo bangų trikdžių generavimo įrenginį) kaip tą, kurį jam davė asmuo, prašęs nuvaryti mikroautobusą (3 t. b. l. 42-45). Vertinant M. D. parodymus, svarbūs ir liudytojo M. J. parodymai. Duomenų, kad liudytojas būtų šališkas kažkurio iš proceso dalyvių atžvilgiu, ar kad būtų suinteresuotas apkalbėti M. D., byloje nenustatyta. Liudytojas M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad M. D. buvo pasakojęs, kad nuvarė mikriuką. Minėjo, kad jam privežė užvedimo raktelius. O jis sutartą vakarą nuvažiavo ir turėtu rakteliu užsikūrė tą mikroautobusą, bei jį pavogė. M. D. minėjo, kad buvo ne vienas. Be to, nurodė ir tai, jog balandžio 18-ą dieną apie 16-ą valandą buvo su M. D. kieme, kuomet prie jo privažiavo „VW Passat“ automobilis. Matė, kad automobilyje buvo vienas vaikinas, ilgokais plaukais bei su barzdele. Prisiminė tą vaikiną, kadangi dar savaitę iki to įvykio, tikslaus laiko nežino, jie su M. D. jį buvo susitikę prie PC „( - )“. Tuomet jis tiek jam, tiek M. D. siūlė pavairuoti mikroautobusą (2 t. b. l.73-74). Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką ir asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad M. J. atpažino M. Z., kaip asmenį, panašų į tą, kuris automobiliu „VW Passat“ buvo atvykęs pas M. D. ir kuris prieš tai siūlė jam pavairuoti mikroautobusą, bei atvežė M. D. pinigus (2 t. b. l. 77-79, 80-83). Šių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad netikėti kaltinamojo M. D. parodymais, nėra pagrindo. Taip pat svarbūs ir kito kaltinamojo parodymai vertinant nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje buvimą ar ne. Kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu M. Z. kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus (5 t. b. l. 150, 158), tačiau pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus kaltu prisipažino iš dalies, t. y., pripažino, kad buvo sutarpininkavęs. Gaunasi ne kaip vagystė, o kaip sukčiavimas, kad iš draudimo gauti išmoką. Paprašytas A. A., kad surastų žmogų, kuris galėtų pavairuoti automobilį, surado M. D.. Sakė duos raktus ir už tai sumokės 500 eurų. Sutarė, kad M. D. duos 300 eurų už tai ir jis turės pavairuoti 10-15 kilometrų. Vėliau buvo su A. A. susitikę ir jis parodė tą mašiną. A. A. sakė, kad nenori matyti to žmogaus, kuris vairuos. A. A. pasakė, kad kitą automobilį pastatys su savo kažkokiu registratoriumi, kad viską matytų. Raktelius M. D. atidavė prieš patį įvykį. Sutarė, kad po visko paims raktelį iš M. D. ir paduos A. A. ir tada jis paduos pinigus. Blokatoriaus tuo metu neatidavė jam, žadėjo vėliau atiduoti. A. A. buvo padavęs blokatorius kartu su rakteliais, kad blokuotų. Su A. A. telefonu nebendravo. Su M. D. bendravo telefonu. Su A. A. yra pažįstami 4-5 metus (8 t. b. l. 117-121). Abejonių kelia kaltinamųjų nurodyta aplinkybė apie tai, kad minimą mikroautobusą turėjo stebėti kitame nukentėjusiojo automobilyje įrengtas vaizdo registratorius. Kaip matyti, bylos 1 tomo 39 lape yra vaizdo registratoriaus užfiksuotas vaizdas, kurį pateikė nukentėjusysis ir kuriame užfiksuota tik mikroautobuso nuotrauka. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, A. A. buvo prašoma pateikti vaizdo registratoriaus užfiksuotą vaizdą, tačiau nukentėjusysis to negalėjo padaryti, nurodydamas, kad vaizdo registratorius karpo įrašus kas minutę, todėl daugiau nieko neturi, tik tai ką pateikė tyrėjai. Vertinant šiuo duomenis, nepaneigtina kaltinamųjų nurodyta aplinkybė, kad tokiu būdu galimai buvo siekiama įtikinti draudimo bendrovę dėl tyčinės vagystės, o ne sukčiavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. kovo 28 d. posėdžio metu, prokurorui pasiūlius organizuoti M. Z. ir nukentėjusiojo apklausą naudojant poligrafą, nukentėjusysis ne iš karto sutiko, nurodydamas, kad reikia pasitarti su advokatu, o tuo tarpu M. Z. sutiko iš karto (8 t. b. l. 147-150). Be to, 2019 m. balandžio 19 d. posėdžio metu A. A. atsisakė būti tikrinamas poligrafu (9 t. b. l. 12-14) ir tik 2019 m. gegužės 8 d. posėdžio metu sutiko poligrafiniam tyrimui. Toks nukentėjusiojo elgesys kelia abejonių, nes asmuo, tvirtai sakantis tiesą bei siekiantis teisybės, neturėtų bijoti būti tikrinamas poligrafu, juolab, jis ir pats turėtų būti suinteresuotas greitesniu ir išsamesniu bylos ištyrimu. Atkreipiant dėmesį į M. Z. tyrimo poligrafu duomenis akcentuotina tai, kad neatmetama galimybė, kad šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir dar vienas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris galėjo tarpininkauti tarp A. A. ir M. Z., tačiau M. Z. jo neįvardina. Juolab, kad apie dar vieną asmenį nurodė ir kitas kaltinamasis M. D., kuris teigė, kad jis parvežė jį namo, tačiau jo atpažinti nepavyko. Nepaneigtina aplinkybė, kad M. Z. galimai slepia dar vieną asmenį, tačiau tai nepaneigia jo duotų parodymų, kadangi jie atitinka bylos medžiagoje užfiksuotus įrodymus.

5717.

58Dar daugiau, sutvirtinant apylinkės teismo poziciją dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje nebuvimo, apygardos teismas pažymi, kad vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015ir kt.). Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad M. D. vairavo galimai sutartą pavogti mikroautobusą, M. Z. tarpininkavo tarp asmens, užsakiusio mikroautobuso vagystę ir asmens, kuris turėjo jį nuvairuoti, tačiau nenuginčyta, kad tiek M. D., tiek M. Z. neturėjo tikslo tą mikroautobusą pavogti ir pasilikti sau, o kaip nustatyta bylos duomenimis, jie atliko tam tikrą vaidmenį ir gavo už tai atlygį. Bylos duomenys nepagrindžia, kad kaltinamieji būtų turėję tyčią pagrobti A. A. priklausantį mikroautobusą, visa tai buvo apgaulės elemento sudėtinė dalis. Šiuo atveju apgaulė buvo galimai draudimo bendrovės atžvilgiu, o automobilio pagrobimas buvo esminė priežastis, draudimo išmokai gauti. Atkreiptinas dėmesys, kad vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė – tai priemonė įgyti turtą.

5918.

60Kaltinamojo M. Z. gynėjas advokatas atkreipia dėmesį į jau kartą A. A. pavogtą automobilį analogiškomis aplinkybės (automobilis buvo taip pat draustas kasko draudimu). Iš byloje esančio 2013 m. rugpjūčio 14 d. prokuroro L. Butvido nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) dėl A. A. automobilio „BMW 530“ vagystės buvo sustabdytas, nepavykus rasti asmenų, pavogusių automobilį (9 t. b. l. 5). Pažymėtina, kad tai nėra nei nusikaltimą patvirtinantis nei paneigiantis domuo, tačiau vertinant įrodymų visuma, svarbi aplinkybė, kuri neturėtų būti ignoruojama. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokuroras pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę pateikti prašymą bylos grąžinimui ikiteisminio tyrimo papildomiems veiksmams atlikti, tačiau to nepadarė, o apylinkės teismui nustačius, kad byloje nepakanka kaltinamųjų kaltę pagal BK 178 straipsnio 3 dalį patvirtinančių įrodymų, M. D. ir M. Z. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

6119.

62Iš apylinkės teismo nuosprendžio šalintinas argumentas, kad A. A. turėjo 2 vnt. automobilio „Mercedes Benz“ užvedimo raktelių, tačiau prie bylos buvo pateiktas tik 1 vnt., kadangi A. A. yra pateikęs 2 vnt. „Mercedes Benz“ užvedimo raktelių, kaip ir nurodyta prokuroro kaltinamaje akte. Tačiau pažymėtina, kad tai nekeičia pirmosios instancijos nuosprendžio esmės, atkreipiant dėmesį, kad nepaneigta kaltinamojo M. Z. nurodyta aplinkybė, kad automobilio raktelį A. A. grąžino, M. D. atvarius automobilį į sutartą vietą.

63Dėl bausmės nuteistajam M. D.

6420.

65Apeliaciniu skundu M. D. neginčija savo kaltės, tačiau prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

6621.

67Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

6822.

69Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su M. D. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir baigtumo stadiją - nuteistas už dviejų tyčinių apysunkių nusikalstamų veikų ir vienos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos padarymą. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas devynis kartus, be to, kaip tinkamai pažymėjo apylinkės teismas, kad po šių veikų padarymo, jis dar nuteistas du kartus, iš esmės visi teistumai už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Šias nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei neseniai atlikus realią laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad M. D. yra nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog M. D. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – A. K. turto vagystę ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nurodė, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7023.

71Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad M. D. paskirtos tinkamos rūšies bei dydžio bausmės. Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra griežta, ją keisti ar švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo apelianto nusikalstamo elgesio vertinimą, jį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas sutinka, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nusikalstamų veikų trukmė, pavojingumas, apelianto neigiamos socialinės nuostatos, atsižvelgiant į jo sistemingai ir toliau daromas nusikalstamas veikas, nesuponuoja išvados, kad taikant švelnesnes bausmes bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai: sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Paminėti duomenys rodo, kad ankstesni baudžiamieji procesai M. D. teigiamos įtakos neturėjo, jo kryptingas ir gerai apgalvotas nusikalstamas elgesys iš esmės darant analogiškas nusikalstamas veikas patvirtina, jog apeliantas linkęs pažeisti įstatymus ir jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Pažymėtina, kad M. D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (mokosi, dirbtų ankstesnėje darbovietėje, draugė pagimdė sūnų), nėra išimtinės, sudarančios pagrindą švelninti bausmę ir nepaneigia išvadų dėl susiformavusios neigiamos M. D. asmenybės bei rodo, kad nėra pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant tokioms aplinkybėms, taikyti švelnesnę bausmę apeliantui nėra jokio pagrindo. Todėl, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

7224.

73Dėl M. D. skundo argumento, kad kadangi M. Z. nepripažino kaltės, jis nukentėjo, nes jo atžvilgiu nebuvo taikytos BK 641straipsnio nuostatos, aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 641 straipsnyje nustatyta taisyklė, jog tuo pačiu nuosprendžiu paskiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu tada, kai byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju byla nebuvo nagrinėjama nei pagreitinto proceso tvarka, nei sutrumpintu įrodymu tyrimu, todėl neatitinka BK 641 straipsnio 1 dalies reikalavimų. O be to, neatitinka ir minimo straipsnio 2 dalies, kadangi kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, M. D. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, t. y., tik dėl vienos nusikalstamos veikos, nors skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, todėl apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir teisėtai M. D. atžvilgiu netaikė BK 641 straipsnio nuostatų.

7425.

75Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu M. D. paskirta bausmė nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas būtinas sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pagrįstai bausmė nemažinta ir BK 641 straipsnio pagrindu. Apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl švelninti paskirtą bausmę, nėra jokio pagrindo. Taip pat, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

77atmesti nuteistojo M. D. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lauryno Butvido apeliacinius skundus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 4. M. Z. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika,... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 9. 1.... 10. M. D. nuteistas už tai, kad:... 11. 1.1. laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 17 d. apie 22.00 val. iki 2018 m.... 12. 1.2. Be to, jis 2018 m. birželio 30 d., laikotarpyje nuo 3.00 val. iki 4.30... 13. 1.3. Be to, jis 2018 m. liepos 5 d. apie 2.00 val., išgertuvių metu, adresu (... 14. 2.... 15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d.... 16. 3.... 17. Tuo pačiu nuosprendžiu M. D. ir M. Z. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio... 18. 4.... 19. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25... 20. II. Apeliacinių skundų argumentai... 21. 5.... 22. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę,... 23. 5.1. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jo atžvilgiu nebuvo taikytas BK 641... 24. 5.2. Nurodo ir tai, kad net ir būdamas sulaikytas tęsia mokslus ( - )... 25. 6.... 26. Apeliaciniu skundu prokuroras L. Butvidas prašo panaikinti 2019 m. lapkričio... 27. 6.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį... 28. 6.2. Detalizuodamas savo poziciją prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo... 29. 6.3. M. D. ir M. Z. iškėlė versiją, kad automobilio nuvarymas vyko su... 30. 6.4. Nesutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinamųjų parodymus... 31. 6.5. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. A. apklausų parodymais suabejoti... 32. 6.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. D. parodė, kad nusikalstamos veikos... 33. 6.7. Dėl bausmės skunde nurodo, kad kadangi M. Z. anksčiau teistas, šioje... 34. 7.... 35. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. D. ir... 36. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Apeliaciniai skundai atmetami.... 38. 8.... 39. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 40. 9.... 41. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą... 42. 10.... 43. Nuteistasis M. D. apeliaciniu skundu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų... 44. 11.... 45. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka,... 46. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje... 47. 12.... 48. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, visų pirma... 49. 13.... 50. BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 51. 14.... 52. Apylinkės teismas, išteisindamas M. Z. ir M. D. pagal BK 178 straipsnio 3... 53. 15.... 54. Su tokiu atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu sutinka ir... 55. 16.... 56. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis M. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo... 57. 17.... 58. Dar daugiau, sutvirtinant apylinkės teismo poziciją dėl nusikalstamos... 59. 18.... 60. Kaltinamojo M. Z. gynėjas advokatas atkreipia dėmesį į jau kartą A. A.... 61. 19.... 62. Iš apylinkės teismo nuosprendžio šalintinas argumentas, kad A. A. turėjo 2... 63. Dėl bausmės nuteistajam M. D.... 64. 20.... 65. Apeliaciniu skundu M. D. neginčija savo kaltės, tačiau prašo sumažinti jam... 66. 21.... 67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės... 68. 22.... 69. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus,... 70. 23.... 71. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad M. D.... 72. 24.... 73. Dėl M. D. skundo argumento, kad kadangi M. Z. nepripažino kaltės, jis... 74. 25.... 75. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 77. atmesti nuteistojo M. D. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių...