Byla 2K-572-139/2015
Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 23 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 23 d. nutarties.

2Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, skiriant pareigą bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

4Priteista iš nuteistųjų A. Ž. ir A. V. nukentėjusiesiems D. Z. 289,62 Eur neturtinės žalos ir 289,62 Eur turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą, A. Z. – 289,62 Eur neturtinės žalos ir 579,24 Eur turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą, E. Z. – 289,62 Eur neturtinės žalos ir 289,62 Eur turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą.

5Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistųjų A. Ž. bei A. V. apeliaciniai skundai atmesti.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7A. Ž. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pažeidė viešąją tvarką: 2013 m. birželio 15 d., apie 1 val., viešoje vietoje – Radviliškyje, Šiaulių g., prie VĮ Radviliškio miškų urėdija pastato, pažymėto Nr. 31, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: vartojo necenzūrinius, įžeidžiamus žodžius, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, A. V. spyrė vieną smūgį į krūtinės sritį ir vieną smūgį kumščiu į galvą nukentėjusiajam A. Z., kuris nugriuvo ant žemės, taip nukentėjusiam A. Z. padarė nubrozdinimą kaktoje – nežymų sveikatos sutrikdymą; tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje nusikalstamos veikos bendrininkas A. Ž. rankomis įsikibo nukentėjusiajam E. Z. į rūbus ir jį stumdė, suėmęs rankomis nukentėjusiojo kaklą, smaugė ir koja sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. Z. į kairį šoną, taip nukentėjusiajam E. Z. padarė kraujosruvą krūtinės kairėje, nubrozdinimą krūtinės dešinėje – nežymų sveikatos sutrikdymą; tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje A. V. ir A. Ž. sudavė kumščiu vieną smūgį į nugarą ir vieną smūgį į kairės rankos žastą nukentėjusiajai D. Z., taip nukentėjusiajai D. Z. padarė kraujosruvas kairiame žaste ir nugaros kairėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą; šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiesiems A. Z., E. Z. ir D. Z. kiekvienam nežymų sveikatos sutrikdymą.

8Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 23 d. nutartį ir bylą nutraukti.

9Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio nuostatas, kurios draudžia dvigubą baudimą už vieną ir tą patį teisės pažeidimą. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl dvigubo nubaudimo už tą pačia veiką, nepagrįstai nurodė, kad jam administracinė nuobauda buvo paskirta dėl to, jog pasirodė girtas viešoje vietoje, todėl kiti įvykio vietoje atlikti veiksmai neapima nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tokie motyvai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT suformuotai praktikai. Kasatorius tvirtina, kad įvykio metu jis ir kitas nuteistasis šioje byloje – A. V., buvo užpulti nukentėjusiųjų, kurie juos sumušė. Būtent kasatorius su draugu iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus nei nukentėjusieji, nei kiti liudytojai nepareiškė jokių pretenzijų. Kasatoriui ir kitam nuteistajam šioje byloje 2013 m. birželio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį bei paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Paskirta administracinė nuobauda jau įvykdyta. ATPK 178 straipsnis patenka į šio Kodekso 13 skirsnį, kuris apibrėžia administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Tuo tarpu BK 284 straipsnio 1 dalis patenka į Kodekso XL skyrių, kuris apima nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus viešajai tvarkai. Taigi ir ATPK 178 straipsnio 1 dalis, ir BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, todėl, kasatoriaus manymu, jis už tą patį įvykį buvo nubaustas du kartus. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau policija, galbūt esant veikoje nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių, pažeisdama ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostatą, priėmė nutarimą bausti mane administracine nuobauda. Kadangi nagrinėjant bylą teisme sprendimas administracinėje byloje nebuvo panaikintas, teismas, vėl nubausdamas jį už tą patį teisės pažeidimą, prieš tai nepanaikinęs anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos, pažeidė dvigubo nubaudimo negalimumo principą.

10Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį, kuria atmestas kasatoriaus ir A. V. skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 41-1-01104-13 nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusia 2014 m. birželio 9 d. nutartimi nustatyta, jog kasatorius ir jo draugas išprovokavo konfliktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės remtis minėta nutartimi ir neteisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šią nutartį nuosprendyje tik paminėjo kartu su kitais įrodymais, bet nesivadovavo. Kasatorius pažymi, kad, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, jis neturėjo gynėjo, be to, posėdyje nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas ar kitas proceso dalyvis, todėl 2014 m. birželio 9 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, kad kasatorius su draugu išprovokavo konfliktą ir naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, negalėjo būti vertinamos kaip įrodytomis šioje baudžiamojoje byloje.

11Kasatorius teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes netinkamai įvertino teisme duotus liudytojo policijos pareigūno Ž. S. parodymus. Nuteistasis pažymi, kad teismas rėmėsi tik ta parodymų dalimi, kuri pagrindė kasatoriaus kaltę. Šio liudytojo parodymai byloje yra itin svarbūs nes jis nepažinojo nei jo, nei nukentėjusiojo. Policijos pareigūnas patvirtino, kad įvykio vietoje kasatorių matė visiškai šlapią, taip pat, kad liudytoja S. S. ieškojo pamesto mobiliojo telefono Šiaulių g., o policijos pareigūnui atvykus, vyko žodinis konfliktas tarp kasatoriaus ir šventės dalyvių, kurie buvo agresyvūs ir vartojo necenzūrinius žodžius. Vieta, kur prasidėjo konfliktas (Šiaulių g.), patvirtina, kad kasatorių užpuolė šventės dalyviai. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojo Ž. S. parodymus, nepagrįstai nurodė, kad šio liudytojo parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus. Nuketėjusieji neigė kasatorių sumušę ir įmetę į vandenį, o šis policijos pareigūnas patvirtina, kad matė kasatorių šlapią.

12Taip pat teismai netinkamai įvertino liudytojos S. S. teisme duotus parodymus, nes visiškai nekreipė dėmesio į jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Šios liudytojos parodymai proceso metu niekada nesikeitė ir ji visuomet teigė, jog kasatorius Šiaulių g. buvo užpultas ir sumuštas nukentėjusiųjų bei kitų šventės dalyvių. Taip pat ji nurodė, kad ir pati nukentėjo nuo šventėje dalyvavusių asmenų ir įvykio metu pametė savo mobiliojo ryšio telefoną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai liudytojos S. S. parodymus pripažino neinformatyviais ir šališkais vien todėl, kad ji yra kasatoriaus draugė, nors jos parodymai visiškai sutapo su liudytojo policijos pareigūno Ž. S., nepažinojusio nei kasatoriaus, nei nukentėjusiųjų, parodymais. Tuo tarpu teismas nukentėjusiojo artimųjų parodymų nelaikė šališkais ir jais vadovavosi priimdamas nuosprendį. Teismai nevertino aplinkybių, kad liudytojai melavo pareigūnams nuo pat įvykio pradžios teigdami, jog kasatorius veržėsi į šventę, nors po to teisme šiuos parodymus paneigė nurodydami, kad kasatorius net nebuvo įėjęs į teritoriją, kurioje vyko šventė.

13Anot kasatoriaus, duodami parodymus teisme visi nukentėjusieji painiojosi, apklausų metu vienas kitam pasakinėjo, todėl kasatoriaus gynėjas posėdžio metu net kelis kartus prašė teismo liudytojus įspėti. Esant šioms aplinkybėms, liudytojų parodymų negalima pripažinti nuosekliais ir vieniems kitus papildančiais. Nukentėjusysis A. Z. skirtingai aiškino sužalojimo jam padarymo aplinkybes, nes negalėjo tiksliai nurodyti, nei kiek kartų, nei į kurią kūno vietą jam buvo suduota. Nukentėjusysis E. Z., ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad konflikto metu jis su kasatorium tik apsistumdė, teisme parodymus pakeitė ir nurodė, jog kasatorius jį spardė ir smaugė. Taip pat savo parodymus teisme pakeitė ir nukentėjusiojo D. Z., teigusi, kad pajuto smūgius į žastą ir nugarą. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kaltę įrodo specialistų išvados, tačiau jis nepašalino prieštaravimų, ar nustatyti sužalojimai buvo padaryti kasatoriaus ir kito nuteistojo šioje byloje asmens veiksmais.

14Specialisto išvadose, kuriose įvertinti nukentėjusiųjų A. Z. ir E. Z. patirti sužalojimai, neatsakyta į klausimą, ar patirti sužalojimai galėjo atsirasti patiems griūnant. Tyrimą atlikęs ekspertas nebuvo iškviestas į apeliacinės instancijos teismo posėdį, nors gynėjas pateikė tokį prašymą. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad nukentėjusieji patyrė sužalojimus dėl kasatoriaus veiksmų, nes jie galėjo susižaloti patys.

15Apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad konflikto metu kilęs triukšmas patraukė kitų asmenų dėmesį ir buvo sutrikdytas renginys. Priešingai, įvykio nematė nė vienas šventės dalyvis. Be to, visi liudytojai ir nukentėjusieji teisme patvirtino, kad šventė buvo pasibaigusi, daugelis jau buvo išėję namo. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje visiškai nedetalizavo, kaip ir kokiu būdu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir kaip tai pasireiškė. Nors konfliktas vyko viešoje vietoje, tačiau buvo 1 val. nakties, tamsu, nuošali vieta, niekas šio konflikto iš pašalinių nematė, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka. Kadangi BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija yra materialioji, o nusikalstamos veikos žalingi padariniai neatsirado, teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat teismai nepateikė jokių argumentų, kodėl konstatavo tiesioginę tyčią kasatoriaus veikoje.

16Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe, nes nenustatytas aiškus susitarimo bendrai veikti turinys. Taip pat, kasatoriaus teigimu, teismai nepašalino iš kaltinimo aplinkybės, kad veika buvo padaryta kitų pašalinių žmonių akivaizdoje, nors tokie žmonės nenustatyti.

17Kasatorius pažymi, kad jam specialisto išvada buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai patvirtintina, jog nukentėjusieji jį mušė ir įmetė į vandenį.

18Taip pat kasatorius mano, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę ir nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius prašo kasacinį skundą atmesti.

20Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus skundo teiginiai, susiję su tuo, jog bylą nagrinėję ir skundžiamus sprendimus priėmę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė dvigubo baudimo principą (non bis in idem), yra nepagrįsti. Administracinio teisės pažeidimo (ATPK 178 straipsnio 1 dalis), už kurį buvo nubaustas kasatorius, sudedamaisiais požymiais, be kitų, yra ir girto pasirodymas viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad būtent už paminėtuosius ATPK 178 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje nurodytus priešingus teisei veiksmus kasatorius buvo nubaustas administracine tvarka. Tuo tarpu nusikalstamos veikos (BK 284 straipsnio 1 dalis), kuri buvo inkriminuota kasatoriui ir už kurios padarymą jis buvo pripažintas kaltu, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kurie skundžiamuose teismų sprendimuose jų buvo nustatyti, tinkamai motyvuoti ir pagrįsti išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, yra viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs tuo, kad nuteistiesiems šioje byloje apsvaigus nuo alkoholio, turint tyčią pažeisti viešąją tvarką, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taip pat vartojant necenzūrinius, įžeidžiamus žodžius, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, bendrais kaltininkų veiksmais nukentėjusiesiems šioje byloje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi, įvertinus ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, nėra pagrindo teigti, kad juose numatyta atsakomybė už tas pačias veikas. Todėl ta aplinkybė, kad kasatoriui 2013 m. birželio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, protokolas ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, negali būti vertinama kaip aplinkybė, dėl kurios jo atžvilgiu negalėjo būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir jis negalėjo būti traukiamas baudžiamojoj atsakomybėn už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

21Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, padarytų vertinant įrodymus. Kasatoriaus nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, su tuo susijusių jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis, nesant nustatyto paminėtojo esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, negali būti ir nėra pagrindas manyti ir vertinti, kad kasatorius nepadarė veikos, dėl kurios teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, ir bylą jam nutraukti. Dėl to šios skundo dalies teiginiai ir jų argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

22Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio 3 dalies nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančių procesinių dokumentų, skundžiamos šio teismo nutarties matyti, kad teismas iš esmės patikrino ir kasatoriaus, ir kito kartu su juo nuteisto asmens – A. V. – apeliacinius skundus, tinkamai įvertino juose nurodytas aplinkybes, susijusias su jų nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, įvertino byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų argumentus ir motyvuotai išdėstė bei tinkamai argumentavo savo išvadas dėl visų apeliacinių skundų argumentų.

23Nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai dėl teismų vadovavimosi 2014 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kurioje buvo įvardytas konflikto tarp kasatoriaus, kito kartu su juo nuteisto asmens ir nukentėjusiųjų šioje byloje asmenų iniciatorius. Pažymėtina, kad teismai nesirėmė vien tik minėta nutartimi, o joje nustatytas aplinkybes vertino kartu su kitais bylos duomenimis ir pagrįstai pripažino, kad kasatorius pagrįsta nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

24Nuteistasis pateikia savąją įvykio versiją, teigdamas, kad nesuvokė, jog pašalinių žmonių akivaizdoje trikdo viešąją tvarką, tačiau šiuos teiginius pagrįstai atmetė ir argumentuotai įvertino bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Šiuos kasatoriaus teiginius paneigia objektyvūs byloje surinkti įrodymai. Taip pat teismai motyvavo bendrininkų grupės, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taikymą kasatoriui, pagrindo nesutikti su tokiomis teismų išvadomis nėra.

25Atsiliepime pažymima, kad iš skundžiamo teismo nuosprendžio motyvų, susijusių su bausmės kasatoriui skyrimu, matyti, jog teismas, įvertinęs ir atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė tinkamą bausmę ir taikė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Vertintina, kad teismo paskirtos kasatoriui bausmės rūšis ir jos dydis, taip pat jos vykdymo atidėjimas neprieštarauja teisingumo principui, atitinka bausmės paskirtį bei jos tikslus.

26Kasacinis skundas atmestinas.

27Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem)

28Viso proceso metu vienas iš nuteistojo A. Ž. gynybos argumentų buvo tas, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas jam pažeidžia draudimą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem). Tokia pozicija grindžiama tuo, kad už vertinamus veiksmus jam anksčiau taikyta administracinė atsakomybė – policijos pareigūno 2013 m. birželio 15 d. nutarimu jis pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį nubaustas įspėjimu už tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje viešojoje vietoje, t. y. prie namo, esančio Radviliškyje, Šiaulių g. 31, būdamas girtas (2,17 promilės alkoholio koncentracija) griuvinėjo, negalėjo savarankiškai paeiti, taip įžeidė žmonių orumą ir pažeidė visuomeninę dorovę. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje paminėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą skirti įspėjimą, jokio šių dokumentų vertinimo nepateikė, išdėstydamas nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė, kad A. Ž. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o motyvuodamas jam skirtiną bausmę šią aplinkybę pripažino sunkinančia jo atsakomybę.

29Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo argumentą dėl dvigubo nubaudimo, pažymėjo, kad administracinė nuobauda A. Ž. paskirta už tai, jog jis girtas pasirodė viešoje vietoje, įžeisdamas žmogaus orumą ir pažeisdamas visuomeninę dorovę. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį neapima visų kitų A. Ž. neteisėtų veiksmų, padarytų įvykio metu, todėl jis buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamas atvejis nereiškia dvigubo asmens nubaudimo už tą pačią nusikalstamą veiką.

30Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija neatitinka susiformavusios teismų praktikos, pagrįstos Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgment of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgment of 29 May 2001; Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009; Ruotsalainen v. Finland, no. 13079/03, judgment of 16 June 2009; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009).

31Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad faktas, jog asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą, nes administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą. EŽTT 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu dėl priimtinumo byloje Ščiukina prieš Lietuvą (Ščiukina v. Lithuania, no. 19251/02, decision of 5 December 2006) pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas nustačius, kad jos byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino dvigubo nubaudimo faktą, nurodęs, jog jai paskirta administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–863/2001).

32Nagrinėjamoje byloje svarbi ir ta aplinkybė, kad A. Ž. paskirta neturtinio pobūdžio pati švelniausia administracinė nuobauda įspėjimas, kuri iš esmės jokios praktinės reikšmės neturi. Pagal bylos duomenis, jis nuolatos daro įvairius teisės pažeidimus, taip pat ir po nagrinėjamo įvykio, už kuriuos jam skiriamos įvairios administracinės nuobaudos.

33Dėl kasacinio skundo argumentų dėl įrodymų ir jų vertinimo

34Iš nuteistojo A. Ž. kasacinio skundo matyti, kad kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, savo nesutikimą pateikdamas kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų pažeidimą. Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami jo apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų Ž. S., S. S., nukentėjusiųjų A. Z., E. Z., D. Z. parodymų, kitų bylos duomenų vertinimo, teigiant, kad ne jis ir kitas nuteistasis A. V. atėjo į vykusią šventę, užpuolė ir sumušė nukentėjusiuosius, o jie patys buvo užpulti ir sumušti šventės dalyvių. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, o vertindamas įrodymus suklydo dėl jų turinio.

35Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas, teismų sprendimams esant pakankamai motyvuotiems ir nesant juose prieštaravimų, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

36Priešingai negu nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, joje išdėstytos motyvuotos šio teismo išvados dėl nuteistųjų apeliacinių skundų esmės, nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali kisti atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014). Teismai nustatė, kad nuteistieji, būdami girti, prikibo prie iš šventės ėjusių asmenų ir panaudojo fizinį smurtą. Toks bylos duomenų vertinimas nagrinėjamoje byloje reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo A. Ž. pateiktą bylos duomenų interpretaciją, pagal kurią būtent nukentėjusieji buvo konflikto iniciatoriai. Tokiu atveju teismo baigiamajame akte atskiras nuteistojo argumentų aptarimas ir atmetimas nėra būtinas, taigi jo kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo, neatsakant į visus jo apeliacinio skundo argumentus, yra nepagrįsti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatorius BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus iš esmės grindžia nesutikimu su teismų padarytu jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

37Pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje paminėjo, kad pagal pačių nuteistųjų pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o nuteistųjų skundai dėl prokuroro nutarimo atmesti. Tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunde nuteistasis A. Ž. teigia, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip įrodymas, jog būtent nuteistieji išprovokavo konfliktą, nors, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, tokio vertinimo teismas nedarė, o savo išvadas grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė. Kasatoriaus teiginiai dėl nutraukto tyrimo duomenų panaudojimo nagrinėjamoje byloje ir su tuo susijusių jo teisių pažeidimo akivaizdžiai prieštarauja teismų sprendimų turiniui ir baudžiamosios bylos medžiagai.

38Nuteistojo A. Ž. kasacinis skundas yra prieštaringas. Nurodydamas tariamą nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimą konstatuojant nuteistųjų kaltumą dėl sukelto konflikto, tuo pat metu jis nesutinka su tuo, kad teismai nevertino tame tyrime nustatyto jų nežymaus sveikatos sutrikdymo. Skunde nurodomos ir kitos prieštaraujančios bylos duomenims aplinkybės. Antai teigiama, kad nukentėjusieji galėjo susižaloti patys, o apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir atmetė prašymą apklausti specialistą. Tuo tarpu teismo medicinos specialistas pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ir paneigė galimybę patiems nukentėjusiesiems patirti jiems nustatytus sužalojimus, proceso dalyviai yra uždavę jam klausimų (T. 3, b. l. 17-18). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme pats apeliantas nuteistasis A. Ž. nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta, proceso dalyviai nepageidavo, kad šiame teisme kokia nors apimtimi būtų atliekamas įrodymų tyrimas.

39Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

40Kasatorius deklaratyviai teigia neturėjęs tyčios pažeisti viešąją tvarką, o jo veiksmais visuomenės rimtis ir tvarka esą nebuvo sutrikdyta, nes pašaliniai asmenys konflikto nematė. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė atitinkamų argumentų, o apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl renginio sutrikdymo ir patraukusio kitų asmenų dėmesį triukšmo sukėlimo prieštarauja bylos duomenims.

41Pirmiausia pažymėtina, kad visuomenės tvarkos sutrikdymo negali nulemti ta aplinkybė – matė ar nematė konfliktą pašaliniai asmenys. Svarbią reikšmę turi kaltininko tyčios kryptingumas. Byloje nustatyta, kad nuteistieji, būdami girti, nakties metu viešoje vietoje prikibo prie iš šventės einančių jiems nepažįstamų žmonių ir prieš juos panaudojo fizinį smurtą. Jokių asmeninių paskatų jie neturėjo, tokiais veiksmais aiškiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Kasatoriaus teiginiai neturėjus tyčios pažeisti viešąją tvarką nepagrįsti, nes apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama pagal jo atliktus veiksmus. Dėl jo veiksmų įrodytumo BPK reikalavimų vykdymo aspektu pasisakyta pirmiau, baudžiamojo įstatymo taikymas patikrinamas pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes.

42Nuteistojo veiksmų kvalifikavimą lemia nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos įrodyta pripažintos jo nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios turi atitikti atitinkame BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuosprendyje aprašyti nuteistojo A. Ž. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pirmosios instancijos teismas tą konstatavo, prieš tai pateikęs savo išvadų įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutiko su nuteistojo veiksmų kvalifikavimu. Taigi teismų sprendimų turinys paneigia kasacinio skundo argumentus dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistojo A. Ž. argumentų dėl jo bendrininkavimo su nuteistuoju A. V. Apeliacinės instancijos teismas plačiai aptarė bendrininkų tarpusavio susitarimo sampratą (BK 24 straipsnio 1 dalis) ir konstatavo, kad abu nuteistieji yra bendravykdytojai, jų tyčia apėmė vienas kito veiksmus, todėl jie privalo atsakyti už visus padarinius. Kasatoriaus argumentai tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia. Jo veiksmai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

43Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų

44Kasatoriaus argumentai dėl bausmės skyrimo pagrindų nesilaikymo prieštaringi. Nurodydamas, kad BPK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo, numatytos ir švelnesnės bausmės, jis ginčija laisvės atėmimo bausmės skyrimą, atidedant jos vykdymą. Tuo pat metu jis deklaratyviai teigia, kad jam turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis, pagal kurią gali būti skiriama straipsnio sankcijoje nenumatyta švelnesnė bausmė, nenurodydamas kokia būtent, nors straipsnio sankcijoje, be laisvės atėmimo, yra ir visos kitos BK numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas skiriant bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra nereikalingas.

45Skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam A. Ž., teismas atsižvelgė į neišnykusį jo pirmesnį teistumą, pirmiau padarytus administracinius teisės pažeidimus, dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir į tai, kad lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Kartu teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. Ž. padarytas nusikaltimas įstatymo priskirtas prie nesunkių, jis dirba, ir sprendė esant pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo atidedant jos vykdymą. Visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės, numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, yra įvertintos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bausmė A. Ž. yra teisinga ir ne per griežta, atitinka bylos medžiagą. Kolegija konstatuoja, kad bausmė A. Ž. paskirta laikantis įstatyme numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

47Atmesti nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu A.... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. V., tačiau ši nuosprendžio dalis... 4. Priteista iš nuteistųjų A. Ž. ir A. V. nukentėjusiesiems D. Z. 289,62 Eur... 5. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija... 7. A. Ž. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Radviliškio rajono... 9. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies... 10. Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai... 11. Kasatorius teigia, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20... 12. Taip pat teismai netinkamai įvertino liudytojos S. S. teisme duotus parodymus,... 13. Anot kasatoriaus, duodami parodymus teisme visi nukentėjusieji painiojosi,... 14. Specialisto išvadose, kuriose įvertinti nukentėjusiųjų A. Z. ir E. Z.... 15. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad konflikto metu... 16. Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog nusikalstama veika... 17. Kasatorius pažymi, kad jam specialisto išvada buvo nustatytas nežymus... 18. Taip pat kasatorius mano, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę ir... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 20. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus skundo teiginiai, susiję su tuo, jog bylą... 21. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies... 22. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3... 23. Nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai dėl teismų vadovavimosi 2014 m.... 24. Nuteistasis pateikia savąją įvykio versiją, teigdamas, kad nesuvokė, jog... 25. Atsiliepime pažymima, kad iš skundžiamo teismo nuosprendžio motyvų,... 26. Kasacinis skundas atmestinas.... 27. Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non... 28. Viso proceso metu vienas iš nuteistojo A. Ž. gynybos argumentų buvo tas, kad... 29. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo argumentą dėl... 30. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija neatitinka susiformavusios... 31. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad... 32. Nagrinėjamoje byloje svarbi ir ta aplinkybė, kad A. Ž. paskirta neturtinio... 33. Dėl kasacinio skundo argumentų dėl įrodymų ir jų vertinimo... 34. Iš nuteistojo A. Ž. kasacinio skundo matyti, kad kasatorius nesutinka su... 35. Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės... 36. Priešingai negu nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutarties... 37. Pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje paminėjo, kad pagal... 38. Nuteistojo A. Ž. kasacinis skundas yra prieštaringas. Nurodydamas tariamą... 39. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo... 40. Kasatorius deklaratyviai teigia neturėjęs tyčios pažeisti viešąją... 41. Pirmiausia pažymėtina, kad visuomenės tvarkos sutrikdymo negali nulemti ta... 42. Nuteistojo veiksmų kvalifikavimą lemia nuosprendžio aprašomosios dalies... 43. Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų... 44. Kasatoriaus argumentai dėl bausmės skyrimo pagrindų nesilaikymo... 45. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam A. Ž., teismas atsižvelgė į... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. Atmesti nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą....