Byla 1A-8-327/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nuteistajam V. S., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Nustatė

3V. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti ir platino, o būtent: jis iki 2012-03-13, 19.25 val. name, esančiame, sodų bendrijoje „( - )“, adresu Kauno r., ( - ) kaime, ( - ), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,4139 g augalinės kilmės medžiagos, kurioje yra 0,0174 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AM-2201 (1-(5-fluorpentyl)-3-(1-naphtoyl) indole), bei 2012-03-13 laikotarpyje nuo 19.25 val. iki 20.10 val., minėtame name, esančiame sodų bendrijoje „( - )“, liudytojui, veikusiam pagal Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, turėdamas tikslą, kad liudytojas platintų, neteisėtai perdavė 0,4139 g augalinės kilmės medžiagos, kurioje yra 0,0174 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AM – 2201 (1-(5-fluorpentyl)-3-(1-naphtoyl) indole).

4Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti, o jei teismas nuspręstų, kad nusikalstamą veiką jis padarė neišprovokuotas, prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad teismas byloje neteisingai vertino liudytojos L. B. patikimumą, neanalizavo, nevertino ir nepasisakė, ar jo nusikalstamos veikos padarymas nebuvo L. B. provokacija, pasitelkiant pareigūnus siekiant sau naudos kitoje byloje. Mano, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas, buvo dirbtinai sukurtas. Proceso metu padaryta esminių procesinių pažeidimų, nebuvo pilnai ir visapusiškai įvertintos svarbios bylos aplinkybės. Teisėsaugos organai patys sudarė sąlygas nusikaltimui įvykti įtraukiant į jo padarymą reikiamus asmenis. Jeigu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas iš esmės priklauso nuo konstatavimo buvo ar ne nusikalstamos veikos provokacija, tai toks nuosprendis negali būti priimtas, jeigu išvada dėl provokacijos nebuvimo pagrįsta vien tik liudytojo parodymais (LAT byla Nr. 2K-113/2011). Apeliantas pažymi, kad byloje nėra teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti patvirtinančių dokumentų, teismas vienašališkai nustatė, kad viskas atlikta teisėtai, pažeisdamas teisingumo, rungimosi, šalių lygybės principus, neužtikrino kaltinamojo teisės į gynybą. Iki prieš jį atlikto Nusikalstamos veikos imitavimo modelio (toliau – NVIM) jis niekada nebuvo baustas, nebuvo įtariamas neteisėtai platinant narkotines ar psichotropines medžiagas. Kaip matyti iš nuosprendžio, jo perduoto L. B. sintetinio kanabinoido AM – 2201 kiekis yra 0,0174 g, ir šis kiekis yra mažesnis už LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimas) patvirtintos narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos kanapių ir jų dalių nedidelį kiekį, kuris yra ne daugiau kaip 5 g. Remiantis EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų praktika, svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių ir esant kokioms aplinkybėms buvo nuspręsta taikyti modelį. Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką, tačiau iš bylos medžiagos, pokalbių stenogramų matyti, kad L. B. nuolat provokavo jį gauti jai narkotinių medžiagų, nes jis pokalbiuose jai nesiūlo, o ji vis prašo jo gauti “pavyzdį”. Tokiu būdu NVIM laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-06-02 L. B. kurstė jį atlikti nusikalstamą veiką, kas turi būti vertinama kaip provokacija. Byloje yra 2012-05-28 jo pokalbių suvestinė (t. l, b. 1. 87-89) patvirtina, kad jis nedalyvavo jokiuose nusikalstamuose veiksmuose. Nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jo kaltė įrodyta ir pokalbių išklotinėmis su asmenimis, kaip įtariama disponuojančiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. l, b. l. 85-89), tačiau pokalbiuose minimi asmenys, nesusiję su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jis pats niekada neturėjo, neieškojo ir nežinojo, kur gauti L. B. prašomų surasti narkotinių medžiagų. Pokalbiai, kai buvo fiksuojamas NVIM, prasideda ne nuo pradžių ir pateikti tik pareigūnams naudingi pokalbiai. Pažymi, kad jo parodymai dėl medžiagos įsigijimo aplinkybių yra tiesa. Tai patvirtina ir jo sekimo protokolai, kad nebuvo nustatyta jokių ryšių su galimai narkotinėmis medžiagomis disponuojančiais asmenimis. Jei ne ši provokacija, jis nebūtų nusikaltęs. Liudytoja L. B. taip pat pareiškė, kad neįsivaizduoja, dėl kokio tikslo jis galėtų užsiimti šia veikla. Nebuvo rasta priemonių, būdingų narkotinių medžiagų platinimo bylose (svarstyklės, telefonai, kitos slapto ryšio priemonės, slėptuvės, skiedimo, pakavimo medžiagos). Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nebuvo kontroliuojamas teismo. Teismas nepatikrino operatyvinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Tokių veiksmų atlikimo svarbiausias motyvas yra ne pagrindas manyti, kad asmuo nusikalstamas veikas darė ir anksčiau, bet informacija, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Teismų praktikoje, nustatant, ar atliekant NVIM asmuo nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, t. y. surasti, perduoti jo atveju liudytojui narkotines medžiagas, turėjo būti įvertinta, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas įslaptintam liudytojui atlikti jo atžvilgiu NVIM, ar laikytasi procesinės tvarkos suteikiant šį leidimą; ar atliekant NVIM nebuvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant, nusikalstama veika nebūtų padaryta (kasacinės nutartys Nr. 2A-P-6/2008, 2K-418/2010, 2K-192/2010,2K-523/2008, EŽTT sprendimas – S. M. prieš Lietuvą.).

5Apeliantas pažymi, kad byloje neužfiksuota nei jo pirštų antspaudų ar DNR pėdsakų, iš L. B. paimta servetėlė su medžiaga nebuvo fotografuota, todėl neaišku, ką ji perdavė pareigūnams ir ar perdavė būtent tai ką gavo iš jo. Iš L. B. apklausos teisme galima suprasti, kad ji ne iškarto susitiko su pareigūnais. Tai, kad ji ne iškart perdavė pareigūnams tai, ką pasiėmė, o kažkur išvažiavo, patvirtina ir Kauno apskrities VPK OVV 2012-03-15 pažyma Nr. 20-7-IL-347. Kaip matyti ir iš 2012 m. kovo 13 d. “Daiktų, dokumentų paėmimo protokolo“, jis pradėtas rašyti 20:25 val. ir baigtas 20:35 val. Taigi, L. B. turėjo pakankamai laiko sukeisti medžiagas. L. B. 2012-02-22 protokole-pareiškime (t. l, b. l. 4), yra akivaizdžiai meluojama, kad jis disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kokios tai medžiagos ji įvardinti negali. O jau (t. l, b. l. 39) pirmame įrašytame pokalbyje L. B. kalba ir apie tai, kad turi būti ir „kvapas“, ir „kotai“, „sėklos“, žino ji ir apie „Baltą našlę“, sako, kad tai „geriausia“. Todėl L. B., rašydama pareiškimą, melavo. L. B. protokole-pareiškime ir tos pačios dienos apklausoje matyti prieštaravimai. Tai ji aiškina, kad jis siūlosi jai gauti narkotinių medžiagų ir įkalbinėja jas realizuoti, tai ji sako, kad jis pats prašo, ar ji negalėtų gauti narkotinių medžiagų ir, kad jau jis pats galėtų jas realizuoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos jau 2012-03-13 buvo vykdomas slaptas sekimas, todėl, jei L. B. ir perdavė iš jo servetėlę su medžiaga pareigūnui, tai ant jos turėjo likti jo pirštų antspaudai, DNR pėdsakai.Taip pat L. B. sakė, kad „yra kažkoks skystis, kur supurškia, ir kad apipurkšta dar kartą. Ir, kad jau buvo panašu, kad tai ne žolė galėjo būti“. Klausimas, iš kur dar prieš ekspertizės atlikimą jai buvo žinoma, kad medžiaga yra supurkšta, sintetinė.

6Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad teisme kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas turėjo jo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuosprendyje nurodoma, kad anksčiau neteistas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, tačiau vis tiek skyrė griežtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjas, skirdamas bausmę, nesvarstė ar yra aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas. Teisingumo principo realizavimas reikalauja paskirti bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Jis turi motiną, kuri yra pensininkė, serga cukriniu diabetu ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Mano, kad teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir tinkamai neindividualizavo bausmės: nevertino to, kad nusikalstamą veiką jis padarė skatinamas kito asmens. Nuosprendyje parašyta, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, tačiau nevertinta tai, kad jo perduoto L. B. narkotinės medžiagos kiekis yra 0,0174 g. sintetinio anabinoido AM - 2201, yra mažesnis už Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, kad dirbo Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijoje pirmininku. Kadangi teismas net nesvarstė galimybės taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d., ar BK 62 str., ir dėl to net nepasisakė, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė jam per griežtą bausmę, toks teismo priimtas nuosprendis turi būti pakeistas.

7Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

8Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

9Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas V. S. kaltu rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

12Apeliantas skunde iš esmės neneigia savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, tačiau prašo nuosprendį panaikinti, kadangi nusikalstamą veiką padarė išprovokuotas, o nesant galimybės nuosprendį panaikinti, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

13Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

14Pagal teismų praktiką, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra gauti atliekant operatyvinį tyrimą, nagrinėjantis bylą teismas privalo patikrinti: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tie veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-249/2006; 2K-332/2006; 2K-P-412/2007; 2A-P-2/2009). Ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu byloje buvo pradėtas 2012-02-22, pagal L. B. pareiškimą, turint informacijos, kad V. S. siūlo platinti narkotines medžiagas. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios joks operatyvinis tyrimas nebuvo atliekamas. Pirmos instancijos teismas nenustatė baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų duomenų gavimo tvarkos pažeidimų. Patikrinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas taip pat tokių pažeidimų nenustatė.

15V. S. tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Apeliacinis teismas atnaujino byloje įrodymų tyrimą ir ėmėsi priemonių nustatyti ginčo augalinės medžiagos kilmę bei patikrino, ar operatyviniai veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, ar taikant NVIM V. S. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo ištirta ir įvertinta NVIM modelio taikymo ribos, siekiant patikrinti V. S. teiginius apie jo atliktų nusikalstamų veiksmų provokavimą ir kitus galimus piktnaudžiavimus NVIM. Į teismo posėdį buvo iškviesta ekspertė, posėdžio metu buvo apžiūrėta augalinė medžiaga, vėliau siekiant nustatyti medžiagos kilmę buvo paskirta ir atlikta biologinė medžiagos ekspertizė.

16Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtuose sprendimuose išdėstytos taisyklės, kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė į teisingą procesą. Tokie veiksmai kaip nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Tam, kad galėtų būti daroma išvada, ar iš tiesų buvo išprovokuota padaryti nusikaltimą, turi būti laikantis rungtyniškumo principo apsvarstoma daug faktorių, įskaitant policijos operacijos pagrindą, jos dalyvavimo darant nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, bei bet kokio policijos taikyto skatinimo ar spaudimo pobūdį (žr. Bannikova v. Russia, no. 18757/06, judgement of 4 November 2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-34/2011).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. 2A-P-6/2008 nurodyta, jog privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Tikrinant V. S. versiją dėl jo provokacijos padaryti nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti NVIM buvo nuspręsta 2012-02-22 gavus L. B. pareiškimą apie galimai V. S. daromą nusikalstamą veiką ir dėl to pradėjus ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju NVIM veiksmai buvo atliekami, kaip numato baudžiamojo proceso normos. Leisdamas atlikti NVIM veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį (BPK 159 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nutartimi duotas leidimas liudytojai L. B. laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-06-02 atlikti nuskalstamą veiką imituojančius veiksmus, 2012-06-18 nutartimi duotas leidimas L. B. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-09-18 (t. 1, b. l. 30-31, 52-53). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje yra 2012-02-28 apylinkės teismo nutartimi (t. 1, b. l. 57) sankcionuoto slapto sekimo protokolai bei pažymos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes paneigiami apeliacinio skundo argumentai, kad leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nebuvo kontroliuojamas teismo bei nebuvo rašomi slapto sekimo protokolai.

18Byloje esančios pokalbių stenogramos patvirtina, kad L. B. spaudimo daryti nusikalstamą veiką V. S. nedarė. Iš byloje esančios pokalbio stenogramos (t. 1, b. l. 37-40) matyti, kad 2012-03-13 pokalbio su liudytoja metu V. S. pats pradeda pokalbį, pradžioje pokalbio siūlomos L. B. medžiagos V. S. tiksliai neįvardina, naudoja konspiraciją, tačiau įvertinus pokalbį, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, akivaizdu, kad kalbama apie narkotines medžiagas, be to vėlesnio pokalbio metu minima psichotropinė medžiaga – metamfetaminas.

19Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad L. B. primygtinai iš V. S. nereikalavo duoti medžiagos „pavyzdžio“, kaip teigiama skunde, o tik pasiūlė. Apeliacinio skundo argumentai, kad L. B. turi informacijos (žino kvapą, išvaizdą) apie narkotines ar psichotropines medžiagas, neturi reikšmės įrodinėjant provokavimo faktą. Išanalizavus pokalbių stenogramas, įvertinus L. B. parodymus, duotus pirmos instancijos teisme, slapto sekimo protokolus ir kitus byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytoja L. B. tik sudarė įtariamajam kelias pasirinkimo galimybes: veikti tesėtai ar daryti nuskalstamą veiką. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti provokavimo fakto buvimą.

20Iš slapto sekimo protokolo ir prie jo pridėtos sekimo pažymos Nr. 20-7-IL-347 matyti, kad fiksuotas 2012-03-13 vykęs L. B. ir V. S. susitikimas (t. 1, b. l. 66-69). Sekimas nutrūko 20.20 val., tuo tarpu medžiagą L. B. įgijusi iš V. S. perdavė pareigūnui A. U. iškarto po to, kai ji išsiskyrė su V. S.. Tokias aplinkybes patvirtino pareigūnas A. U., duodamas parodymus pirmos instancijos teisme (t. 2, b. l. 100, 101). Atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo sekimo pabaigos iki medžiagos perdavimo, darytina išvada, kad L. B. neturėjo galimybių šią medžiagą pakeisti, supurkšti ar kažkaip ją įgyti iš kitų asmenų. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti liudytojos L. B. parodymais. Medžiagos biologinės ekspertizės išvada patvirtino, kad ant tiriamų augalų (vaistinės svilarožės) dalių yra 0,00174 g. pašalinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AM-2201 (1-(5-fluorpentyl)-3-(1-naphtoyl) indole ) (t. 3, b. l. 2-4), kuris priskiriamas psichotropinėms medžiagoms (t. 1, b. l. 45).

21Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo V. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. Tačiau pažymėtina, kad V. S. veika buvo padaryta pagal nustatyta tvarka patvirtintą NVIM. Nustatyta, kad V. S. perdavė narkotinę medžiagą NVIM dalyviui, kontroliuojamam teisėsaugos pareigūnų. Todėl nors V. S. veika formaliai atitiko BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau šiuo atveju jo perduota narkotinė medžiaga nebuvo ir negalėjo būti panaudota pagal jos paskirtį, ir reali žala BK 260 str. saugomam objektui – visuomenės saugumui ir sveikatai – nebuvo padaryta, t. y. nusikaltimas nebuvo baigtas. Dėl to V. S. nusikalstama veika iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. Tokios pozicijos dėl narkotinės medžiagos realizavimo NVIM dalyviui, pripažįstant tokią veiką nebaigtu nusikaltimu (BK 22 str. 1 d.), laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-624/2006, 2K-15/2008, 2K-494/2012). Todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

22Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Skirdamas nuteistajam V. S. minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, į visas bylos aplinkybes ir skiriamą bausmę tinkamai motyvavo. Tačiau įsigaliojus BK 75 str. 1 d. pakeitimui (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) teisėjų kolegija sprendžia, kad svarstytinas klausimas dėl V. S. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

23Teisėju kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. S. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad V. S. padaryta nusikalstama veika, nors ir priskiriama prie sunkių nusikaltimų, nepadarė žalos – narkotinė medžiaga nebuvo išplatinta, taip pat įvertinus narkotinės medžiagos kiekį – 0,0147 g, matyti, kad perduotos liudytojai narkotinės medžiagos kiekis yra nedidelis. V. S. anksčiau nebuvo teistas, dirba. Byloje yra pateikta daug teigiamai V. S. charakterizuojančių duomenų (t. 2, b. l. 8-95). V. S. dirbo Lietuvos ( - ) asociacijoje (( - )) pirmininku, kuri jį teigiamai charakterizuoja. Teismui pateikta medžiaga, kad pagal jo surinktus duomenis atliekami eilė ikiteisminių tyrimų (Vilniaus apylinkės prokuratūroje, Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Marijampolės apskrities vyriausiame komisariate, Vilniaus teritorinėje muitinėje). Byloje pateikta informacija apie ( - ) bendradarbiavimą su kitomis institucijomis bei kiti V. S. teigiamai charakterizuojantys dokumentai. Šiomis aplinkybėmis apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. pagrindu.

24BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą V. S. skirtinos BK 75 str. 2 d. 8 p. ir 71 str. numatytos pareiga ir baudžiamojo poveikio priemonė.

25Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

26Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Tačiau apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir dėl pasikeitusio BK 75 str. 1 d., teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pagrindas V. S. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

27Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-949 (t. 2, b. l. 162), jog V. S. teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014 m. kovo 26 d. sudaro 60 Lt. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš V. S. netenkinamas.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 4 p.

Nutarė

29Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

30V. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 str. 1 d., perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d.

31Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. S. atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

32Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) minimalių gyvenimo lygių dydžio – 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 eurocentų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

33Įpareigoti V. S. paskirtąją įmoką sumokėti per šešis mėnesius į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT267300010002455919 Akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“ ir banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismui.

34Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

1. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir... 3. V. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis... 4. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 5. Apeliantas pažymi, kad byloje neužfiksuota nei jo pirštų antspaudų ar DNR... 6. Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad teisme kaltu dėl padaryto nusikaltimo... 7. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo... 8. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.... 9. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305... 11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios... 12. Apeliantas skunde iš esmės neneigia savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo,... 13. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra... 14. Pagal teismų praktiką, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra... 15. V. S. tiek apeliaciniame skunde, tiek bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis... 16. Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtuose sprendimuose išdėstytos... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės... 18. Byloje esančios pokalbių stenogramos patvirtina, kad L. B. spaudimo daryti... 19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad L. B. primygtinai iš... 20. Iš slapto sekimo protokolo ir prie jo pridėtos sekimo pažymos Nr.... 21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės... 23. Teisėju kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad... 24. BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės... 25. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio... 26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 27. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1... 29. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti.... 30. V. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 str. 1 d.,... 31. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 32. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. paskirti V. S. baudžiamojo... 33. Įpareigoti V. S. paskirtąją įmoką sumokėti per šešis mėnesius į... 34. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....