Byla 2K-418/2010
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N., E. M. ir jų gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutarties.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu A. N. ir E. M. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu dvejiems metams.

4Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistųjų A. N. ir E. M. gynėjo Viačeslavo Žarkovo apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6A. N. ir E. M. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą, t. y. jie, būdami valstybės tarnautojai, dirbdami Klaipėdos miesto VPK VP apsaugos skyriaus patruliais, 2008 m. balandžio 25 d., apie 10.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), A. N. sustabdžius automobilį „Audi 100 Avant“ su Švedijos Karalystės registracijos numeriais, vairuojamą Ž. N., šiam pasakė, kad jis vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė avarinę situaciją, už tai jam gresia 800 Lt dydžio bauda ir vairuotojo pažymėjimo paėmimas trims mėnesiams. Už tai, kad jis neužfiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, iš Ž. N. pareikalavo 300 Lt kyšio, nurodydamas jį atvežti 2008 m. balandžio 25 d. 20.00 val. į (duomenys neskelbtini). Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe su Klaipėdos miesto VPK VP PR vyresniuoju patruliu E. M., 2008 m. balandžio 25 d., apie 20.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), už nurodytą neteisėtą neveikimą priėmė 200 Lt kyšį iš Ž. N.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Tiek A. N., tiek E. M. pateikia analogiškus kasacinių skundų argumentus.

10Kasaciniuose skunduose, darant nuorodą į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-202/2005, 2K-243/2009, 2K-198/2009, teigiama, kad byloje buvo pažeistas teismo nešališkumo principas: kasatoriai apeliaciniu skundu prašydami atlikti įrodymų tyrimą nurodė, kad liudytojas Ž. N. apklausos protokole nurodytu laiku dar nebuvo Klaipėdoje ir bendravo su STT pareigūnais telefonu, buvo apklaustas kaip liudytojas jau po A. N. ir E. M. sulaikymo, tad teismas sankcionavo nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus už akių, neturėdamas tam pagrindo. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija negalėjo nesuprasti, kad jei įrodymų tyrimo metu pasitvirtins apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tai bus pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ne tik dėl STT pareigūnų ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, bet ir dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos veiksmų. Kasatoriai pabrėžia, kad ši aplinkybė ir paskatino teismų kolegiją nutarti neatlikti įrodymų tyrimo.

11Kasaciniuose skunduose, be to, teigiama, kad buvo pažeistas BPK 320 straipsnis, nes kasatoriai, apeliaciniame skunde nurodę, jog šioje byloje pagrindiniai įrodymai, kuriais buvo grindžiami E. M. ir A. N. pareikšti kaltinimai ir dėl jų priimtas nuosprendis, iš esmės gauti vykdant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – ir NVIV); visi kiti bylos duomenys tik turėjo patvirtinti duomenis, gautus NVIV metu. Nuteistųjų nuomone, NVIV patvirtinti nesilaikant BPK 159 straipsnio reikalavimų; liudytojas Ž. N. buvo apklaustas jau po policijos pareigūnų sulaikymo; teismas sankcionavo NVIV už akių, neturėdamas tam pagrindo; STT pareigūnai suklastojo įrodymus, susijusius su pinigų liudytojui Ž. N. išdavimu, priėmimu; pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino NVIV sankcionavimo pagrįstumo aspektu, nepasisakė dėl dokumentų klastojimo. Taip pat kasatoriai nurodo, kad teismo išvados grįstos prielaidomis, teismas neįvertino atskirai įrodymų jų tarpusavio sąsajumo aspektu, taigi buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šis pažeidimas nebuvo ištaisytas. Toks pažeidimas, pasak kasatorių, laikytinas esminiu, nes jis sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorių, turėjo aiškintis pareiškimo surašymo ir pirminės liudytojo Ž. N. apklausos detales, liudytojo Ž. N. atvykimo į Klaipėdą laiką, liudytojo apsisprendimo kreiptis į STT buvimą, tirti visus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti nuteistųjų kaltę. To nepadarius, nepasinaudota BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytomis galimybėmis pašalinti abejones dėl įrodymų prieštaravimų, taigi byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniame skunde. Nuteistųjų gynėjas prašė iškviesti į posėdį STT pareigūną Ž. Ž., ruošusį NVIV, ir liudytoją Ž. N.; apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį prašymą ir nutardamas neatlikti įrodymų tyrimo, nenurodė tokio savo sprendimo motyvų, pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas patikrino tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teisėtumą – ar priimant nutartį buvo laikomasi BPK nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kurios pagrindu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai (nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai), pagrįstumo, t. y. ar teisėjui buvo pateikti duomenys ir kokie duomenys sudarė pagrindą priimti tam tikrą nutartį. Nuteistieji savo skunde nurodė, kad NVIV buvo sankcionuotas neteisėtai dėl šių motyvų: 1) šiuo metu nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio teisinis reguliavimas įtvirtintas BPK 159 straipsnyje ir Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnyje. Sankcionuodamas nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, teismas privalėjo patikrinti, ar yra pagrindas procesinės prievartos priemonei atlikti ir ar yra faktai, pagrindžiantys reikalavimą panaudoti NVIV, tačiau to nebuvo padaryta. Baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis parengtas, patvirtintas ir sankcionuotas pažeidžiant BPK 159 straipsnio nuostatus, t. y. anksčiau negu buvo gautas liudytojo Ž. N. pareiškimas, dar nežinant įvykio aplinkybių. Kasatoriai nurodo, kad Ž. N. negalėjo būti apklaustas 14.00 val., nes pagal byloje esančią medžiagą nebuvo ir negalėjo būti Klaipėdoje nurodytu laiku. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas Ž. N. 2008 m. balandžio 25 d. atvyko su keltu „Kaunas“ iš Švedijos ir apie 10.30 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų Taikos prospekte. Po įvykio, aprašyto liudytojo apklausos protokole, jis išvažiavo į namus Raseiniuose. Atsižvelgiant į sulaikymo trukmę, kasatoriai daro prielaidą, kad liudytojas iš Klaipėdos išvažiavo apie 10.45–11.00 val. Atstumas nuo Klaipėdos iki Raseinių yra apie 150 km, tad, pasak kasatorių, jis atvyko į namus apie 13.00 val.; jeigu jie ir darytų prielaidą, kad liudytojas po ilgos kelionės, nepailsėjęs iš karto po pokalbių su STT pareigūnais išvyko į Klaipėdą, tai jis, atsižvelgiant į atstumą tarp Raseinių ir Klaipėdos ir leistiną važiavimo greitį, galėjo atvykti apie 15.00–15.30 val. Jei kasatoriai darytų prielaidą, kad iš karto po atvykimo į STT būstinę liudytojas buvo apklaustas (bylos duomenimis, liudytojo apklausa truko 35 minutes), tai duotų pagrindą tvirtinti, kad prokuroras negalėjo surašyti prašymo teismui ir teismas negalėjo sankcionuoti NVIV vykdymo, surašydamas nutartį iki darbo pabaigos. Taip pat kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo patikrinti, ar be STT pareigūnų įsikišimo nuteistieji galėjo padaryti jiems inkriminuojamas veikas, ar liudytojas be STT pareigūnų paskatinimo būtų atvykęs į STT Klaipėdos valdybą su pareiškimu dėl kyšio reikalavimo. Nesant būtinumo taikyti modelį pagrindžiančių duomenų, turi būti daroma išvada, kad modelis taikytas neteisėtai, pažeidžiant BPK 159 straipsnio reikalavimus. Tikrinant provokavimo versiją, teismai privalėjo patikrinti prie techninių priemonių panaudojimo protokolų pridėtuose prieduose esantį NVIV dalyvio liudytojo Ž. N. bei nuteistųjų pokalbių turinį, atskleisti jų prasmę, įvertinti pokalbio dalyvių aktyvumą ir elgesį derybų metu, ar jie ketino priimti kyšį. Kasatoriai pabrėžia, kad būtent liudytojas Ž. N. siūlė nuteistiesiems pinigų, pats nurodė jų sumą, padėjo juos į tarp keleivio ir vairuotojo sėdynių esančią dėtuvę, apribodamas nuteistųjų veiksmų pasirinkimo laisvę. Nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad buvo neaišku, kieno pinigai panaudoti vykdant modelį, kasatoriai nesutinka, kad nuteistųjų veikos kvalifikacijai šis momentas neturi reikšmės, nes juos vertina kaip rašytinius įrodymus, kuriuos teismas privalėjo tirti bendra tvarka. Liudytojas Ž. N. parodė: kadangi reikalaujamos pinigų sumos su savimi neturėjo, tai nuvažiavo namo jos pasiimti. Taip pat liudytojas parodė, kad NVIV metu panaudojo savo pinigus, kurie buvo perrašyti STT pareigūnų ir po policijos pareigūnų sulaikymo jam grąžinti. Liudytojas Ž. N. teisme parodė, kad jo pinigai buvo jam grąžinti iškart grįžus į STT būstinę. Be to, neaišku, kur dingo 100 Lt vertės kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo paimta iš STT Klaipėdos valdybos OVS sąmatos ir negrąžinta. Kasatoriai teigia, kad teismų išvada, jog policijos pareigūnai E. M. ir A. N. priėmė kyšį, prieštarauja bylos duomenims, nes jie pinigų nematė, kyšio neėmė, nereikalavo ir jiems nežinant liudytojas Ž. N. padėjo pinigus po žurnalu, taigi nėra nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnyje, objektyviųjų požymių.

12Atsiliepime į nuteistųjų E. M., A. N. ir jų gynėjo advokato V. Ž. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Meška prašo kasacinius skundus atmesti.

13Atsiliepime nurodoma, jog nuteistųjų versijos dėl to, kad Ž. N. negalėjo būti STT pareigūnų apklaustas 2008 m. balandžio 25 d. 14.00 val. bei dėl galimos provokacijos ir dėl neva to, kad jie Ž. N. paliktų mašinoje pinigų neėmė, jų nematė, todėl kyšio neėmė ir jo nereikalavo, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo tinkamai patikrintos ir pagrįstai atmestos. Taip pat atsiliepime pažymima, kad atmestinas ir kasatorių argumentas dėl to, kad teismai netyrė, kam priklausantys pinigai buvo panaudoti Ž. N. atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tačiau galima sutikti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad panaudoti pinigai iki veiksmų atlikimo buvo nukopijuoti STT, užrašyti banknotų numeriai, tad pinigų priklausomybė šiuo atveju neturi jokios reikšmės nei nuteistųjų veikos kvalifikavimui, nei bylos įrodymų teisėtumo vertinimui. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko papildomo įrodymų tyrimo, o vadovavosi pirmosios instancijos teisme ištirtais ir patikrintais įrodymais, neduoda pagrindo sutikti su kasatorių teiginiu, kad jų apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti. Tai, kad apygardos teismo nutartyje išdėstyti apeliacinių skundų atmetimo motyvai neatitiko apeliantų lūkesčių, dar neduoda pagrindo teigti, kad apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti.

14Kasaciniai skundai atmestini.

15Kasacinių skundų argumentai dėl NVIV netinkamo sankcionavimo ir įgyvendinimo nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimas, tiek ir jų įgyvendinimas buvo vykdytas pagal BPK 159 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. BPK 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad NVIV atlikimo faktinis pagrindas – informacija, jog asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad Ž. N. buvo siūloma padaryti nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, t. y. duoti kyšį valstybės tarnautojams – statutiniams pareigūnams – siekiant neteisėtos jų veiklos vykdant įgaliojimus, t. y. protokolo už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą nesurašymo ir nuobaudos nepaskyrimo, pareigūnų veiksmuose esant BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių. BPK 159 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Teisinis pagrindas atlikti NVIV yra esant prokuroro prašymui priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria leidžiama tokius veiksmus atlikti. Iš baudžiamojoje byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis sankcionuoti NVIV priimta esant visoms būtinoms sąlygoms.

16NVIV atlikimas pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtas tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatlikdamas įrodymų tyrimo jokių BPK nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatlikti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismo kolegijos šališkumo nerodo tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas neabejoja pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo išsamumu ir teisėtumu, o prašymai atlikti įrodymų tyrimą neduoda pagrindo manyti, kad atlikus įrodymų tyrimą galėtų būti nustatytos naujos reikšmingos teisingam bylos išsprendimui aplinkybės. Apelianto prašymų netenkinimas tokioje situacijoje taip pat nėra pagrindas daryti išvadą, kad apeliacinis skundas lieka neišnagrinėtas, jei apeliacinės instancijos teismo sprendime yra atsakoma į konkrečiai suformuluotus apeliacinio skundo padavimo pagrindus.

172000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma, kad modelio, t. y. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, ribas nubrėžia įstatyme nustatytų normų sistema, kurią sudaro įstatyme suformuluota modelio paskirtis, jo darymo pagrindai, modelio sankcionavimo tvarka ir kt. Nagrinėjamoje byloje, atliekant BPK 159 straipsnyje numatytą veiksmą, nusikalstama veika negalėjo būti ir nebuvo išprovokuota, nes ji jau buvo pradėta (kyšio reikalavimas, susitarimas priimti kyšį) iki nusprendžiant taikyti BPK 159 straipsnyje numatytą priemonę. Teismo sankcionuotais ir teisėsaugos pareigūnų kontroliuojamais Ž. N. veiksmais buvo tik prisijungta prie nusikalstamos veikos darymo. Bet kokiu atveju, sprendžiant provokavimo galimo buvimo klausimą, svarbu nustatyti faktą, kas inicijavo nusikalstamos veikos darymą: pareigūnai ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NVIV buvo pradėti atlikti tada, kai buvo tęsiamas nuteistųjų nusikalstamų veiksmų atlikimas. Kasatorių elgesio pasirinkimo laisvė niekaip nebuvo varžoma, nes nuteistieji, užuot reikalaudami kyšio, o vėliau jį priimdami, galėjo pasirinkti teisėtą elgesio variantą – surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. N.

18Kasatorių keliamas nuteistiesiems duotų pinigų priklausomumo klausimas nesusijęs su NVIV teisėtumu ar neteisėtumu, todėl šie kasacinio skundo teiginiai negali būti pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Pinigų pastebėjimo ar nepastebėjimo automobilyje problema yra faktų nustatymo klausimas, tuo tarpu kasacine tvarka byla pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėjama tik teisės taikymo aspektu, todėl ir ši kasacinio skundo dalis negali turėti įtakos bylos nagrinėjimui kasacine tvarka.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija byloje Nr. 2A-P-6/2008, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo Ramanauskas prieš Lietuvą bylos sprendime išdėstytais motyvais, įtraukdama ir sprendimų bei nutarimų motyvus, į kuriuos duodamos nuorodos Ramanauskas prieš Lietuvą bylos sprendime (Teixeira de Castro prieš Portugaliją (Teixeira de Castro v. Portugal, no. 25829/94, judgment of 9 June 1998); Sequeira prieš Portugaliją ( Sequeira v. Portugal, no. 73557/01, decision of 6 May 2003); Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę ( Edwards and Lewis v. the United Kingdom, no. 39647/98, 40461/98, judgment of 22 July 2003); Eurofinacom prieš Prancūziją (Eurofinacom v. France, no. 58753/00, decision of 7 September 2004); Vanyan prieš Rusiją (Vanyan v. Russia, no. 53203/99, judgment of 15 December 2005); Khudobin prieš Rusiją (Khudobin v. Russia, no. 59696/00, judgment of 26 October 2006);taip pat jau po Ramanauskas prieš Lietuvą bylos išnagrinėjimo nagrinėtose bylose (Pyrgiotakis prieš Graikiją (Pyrgiotakis c. Grece, no. 15100/06, arr?t du 21 février 2008); Milinienė prieš Lietuvą (Miliniene v. Lithuania, no. 74355/01, judgment of 24 June 2008); Malininas prieš Lietuvą (Malininas v. Lithuania, no. 10071/04, judgment of 1 July 2008), išskyrė taisykles, kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo pažeista Konvencijos garantuojama teisė į teisingą procesą išprovokuojant patrauktą baudžiamojon atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamą veiką.

20NVIV gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Šioje byloje Ž. N., supratęs, kad iš jo reikalaujama kyšio, 2008 m. balandžio 25 d. telefonu kreipėsi į STT pareigūnus, po to parašė protokolą–pareiškimą ir buvo apklaustas. STT surinkta medžiaga – Ž. N. pareiškimas ir jo apklausos protokolas – buvo pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo sankcionuoti NVIV. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai, jog jais buvo prisijungta prie tęstinio nusikaltimo, parodo, kad nutartimi Ž. N. leista atlikti veiksmus jau po to, kai jis iš policijos pareigūno žodžių suprato, jog iš jo reikalaujamas kyšis. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad NVIV buvo sankcionuoti ir atlikti po to, kai kasatoriai pareikalavo iš Ž. N. kyšio, todėl kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl tikslaus atskirų veiksmų atlikimo laiko jokios reikšmės neturi. Išvados apie provokavimą galėtų būti daromos tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad Ž. N. jau prieš pirmą susidūrimą (2008 m. balandžio 25 d., apie 10.30 val., Klaipėdoje, ties Taikos ir Jūrininkų prospektų sankryža) su policijos pareigūnais jau vykdė kokias nors STT ar kitų pareigūnų užduotis. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tokie išankstiniai pavedimai Ž. N. nebuvo duoti. Gynėjas, prašydamas atlikti įrodymų tyrimą (apklausti STT pareigūną bei liudytoją Ž. N.), apeliacinės instancijos teisme taip pat nenurodė jokių argumentų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, kad Ž. N. su STT pareigūnais savo veiksmus derino iki jo automobilio sustabdymo ties Taikos ir Jūrininkų prospektų sankryža.

21Privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima. Šiuo atveju Ž. N. pranešus apie reikalaujamą kyšį STT pareigūnams, teisėjo nutartyje ne tik apibrėžtos Ž. N. kontroliuojamos nusikalstamos veikos ribos, bet ir pažymėta, kad slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu leista daryti garso ir vaizdo įrašus, o iš protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus matyti, kad: a) policininkas pasiūlė užtušuoti jo užrašų knygelėje duomenis apie Ž. N., šiam sumokėjus reikalaujamus pinigus; b) Ž. N. pasiūlė mažesnę nei pradinė jam nurodyta (300 Lt) pinigų sumą „... ką, už šimtą litų gal?“; c) policininkas pasakė: „Kiekvienam po tiek ir viskas“. Šių įrodymų analizė leido žemesnės instancijos teismams daryti pagrįstą išvadą, kad kasatoriai nebuvo provokuojami daryti nusikalstamą veiką.

22Nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami); tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Šie aspektai bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo ištirti.

23Kadangi nebuvo nustatytas provokavimo faktas, NVIV metu gauti duomenys – pokalbio įrašas, kiti rašytiniai įrodymai – byloje laikytini tinkamais. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. N. teismo sankcionuotu STT pareigūnų leidimu davė kyšį ir buvo aprūpintas technine įranga pokalbiams įrašyti, akivaizdu, jog pareigūnai dalyvavo atliekant NVIV, tačiau nustačius, kad STT pareigūnai ėmėsi veiksmų tik gavę informaciją apie siūlymą padaryti nusikalstamą veiką, nepagrįstais laikytini teiginiai apie STT pareigūnų piktnaudžiavimą. Kasatorių A. N. bei E. M. elgesio atliekant nusikalstamus veiksmus STT pareigūnų veikla nenulėmė.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Nuteistųjų A. N., E. M. ir jų gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu A. N.... 4. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. A. N. ir E. M. nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojai priėmė... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 9. Tiek A. N., tiek E. M. pateikia analogiškus kasacinių skundų argumentus.... 10. Kasaciniuose skunduose, darant nuorodą į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000... 11. Kasaciniuose skunduose, be to, teigiama, kad buvo pažeistas BPK 320... 12. Atsiliepime į nuteistųjų E. M., A. N. ir jų gynėjo advokato V. Ž.... 13. Atsiliepime nurodoma, jog nuteistųjų versijos dėl to, kad Ž. N. negalėjo... 14. Kasaciniai skundai atmestini.... 15. Kasacinių skundų argumentai dėl NVIV netinkamo sankcionavimo ir... 16. NVIV atlikimas pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtas tinkamai,... 17. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma, kad modelio, t.... 18. Kasatorių keliamas nuteistiesiems duotų pinigų priklausomumo klausimas... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija... 20. NVIV gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina,... 21. Privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai... 22. Nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti... 23. Kadangi nebuvo nustatytas provokavimo faktas, NVIV metu gauti duomenys –... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 25. Nuteistųjų A. N., E. M. ir jų gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo...