Byla 2K-192/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

2Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

4

5P. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialistas, atsakingas už baudų dėl padarytų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus išieškojimą bei Joniškio rajono policijos komisariato atstovavimą administracinėse bylose teismuose, vykdydamas jam pavestas funkcijas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksą ir savo pareigybės aprašymą, privalėdamas vadovautis visuomenės interesais, atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, 2007 m. rugpjūčio 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, prie Joniškio rajono policijos komisariato patalpų, esančių Joniškyje, Medžiotojų g. 1, tiesiogiai reikalavo, kad V. Ž. perduotų jam 1000 Lt, melagingai pažadėdamas V. Ž. šiuos pinigus perduoti Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnams V. V. ir G. O. neva už tai, kad jie administraciniame teisme, nagrinėjančiame V. Ž. administracinę bylą pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį ir 124 straipsnio 6 dalį, duotų V. Ž. palankius parodymus.

6Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, P. M. 2007 m. rugsėjo 24 d., apie 13. 42 val., tyrimo metu nenustatytame automobilyje, stovinčiame Joniškyje, Žemaičių gatvėje, pokalbio su V. Ž. metu, vietoje reikalautų 1000 Lt iš V. Ž. pareikalavo 700 Lt, V. Ž. melagingai teigdamas, kad jis ir V. V. iš V. Ž. administracinio pažeidimo bylos neva išėmė ir sunaikino V. Ž. administracinio teisės pažeidimo metu darytas nuotraukas ir dėl šio pažeidimo rašytus tarnybinius pranešimus, bei už tai, kad jis į kompiuterizuotas duomenų bazes neva neįvedė ir ateityje neįves duomenų apie V. Ž. įvykdytą administracinį pažeidimą.

7P. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2007 m. rugsėjo 25 d. apie 11.34 val., Joniškyje, Žemaičių gatvėje, savo automobilyje „VW Passat“ ( - ), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, apgaule tiesiogiai iš V. Ž. priėmė sutartus 700 Lt; tokiais savo veiksmais, diskredituojančiais policijos prestižą, menkinančiais jos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, mažinančiais pasitikėjimą policija, žeminančiais policijos pareigūno vardą, padarė moralinę žalą nukentėjusiajam V. Ž. bei didelę žalą valstybės interesams.

8Be to, P. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 25 d., apie 11 34 val., Joniškyje, Žemaičių gatvėje, savo automobilyje „VW Passat“ ( - ), apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą V. Ž. priklausantį turtą – 700 Lt, melagingai pažadėjęs juos perduoti Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnams V. V. ir G. O. už tai, kad jis ir V. V. iš V. Ž. administracinio pažeidimo bylos neva išėmė ir sunaikino V. Ž. administracinio teisės pažeidimo metu darytas nuotraukas ir dėl šio pažeidimo rašytus tarnybinius pranešimus, už tai, kad neva V. V. ir G. O. administraciniame teisme, nagrinėjančiame V. Ž. iškeltą administracinę bylą pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį ir 124 straipsnio 6 dalį, duotų V. Ž. palankius parodymus dėl teisme nagrinėjamojo padaryto pažeidimo, ir už tai, kad jis į kompiuterizuotas duomenų bazes neva neįvedė ir ateityje neįves duomenų apie V. Ž. įvykdytą minėtą administracinį pažeidimą, tačiau 700 Lt užvaldyti nespėjo, nes buvo sulaikytas pareigūnų.

9Kasaciniu skundu P. M. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 1 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

10Kasatorius pažymi, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių jo teises, o tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašyta apeliaciniame skunde.

11Pažymėtina, kad P. M. kasacinis skundas analogiškas jo apeliaciniam skundui.

12Kasatoriaus teigimu, nagrinėjant bylą Joniškio rajono apylinkės teisme, buvo netinkamai išanalizuotos bylos aplinkybės dėl nukentėjusiojo V. Ž. atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų. Pasak P. M., teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais buvo prisidėta prie prasidėjusios nusikalstamos veikos. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas nuosprendyje neaptarė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo teisėtumo, neanalizavo, ar šiam operatyviniam veiksmui buvo teisinis pagrindas. Pasak P. M., leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus yra BPK ir Operatyvinės veiklos įstatyme numatytas veiksmas. Duomenys, gauti taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Atliekant šį veiksmą negali būti provokuojama daryti nusikalstamą veiką. Teismas nepateikė įrodymų apie tai, kad P. M. padarė kokią nors veiką, t. y. reikalavo pinigų, arba kad ketino ją tęsti – reikalavo ir pažadėjo priimti pinigus iš V. Ž. ateityje. Nuteistojo teigimu, iš bylos duomenų matyti, kad V. Ž., atlikdamas tam tikrus modeliuotus veiksmus ir veikdamas kartu su teisėsaugos institucijų pareigūnais, pats provokavo ir išprovokavo P. M. atlikti nusikalstamus veiksmus – priimti pinigus. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką, pasak kasatoriaus, negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu.

13Kasatorius pabrėžia, kad ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas neįvertino nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo teisėtumo bei neteisėtai vadovavosi šiuo būdu surinktais įrodymais. Pasak P. M., išprovokavus nusikalstamus veiksmus, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

14Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų byloje paduoto apeliacinio skundo argumentų ir prašymų, pavyzdžiui, dėl įrodymų tyrimo atlikimo. P. M. prašė papildomai ištirti vaizdo ir garso įrašus, paskiriant fonoskopinę ekspertizę. Šiaulių apygardos teismas, atmesdamas šį prašymą, nutartyje nurodė, kad abejoti vaizdo ir garso įrašais nėra pagrindo, nes jie fiksuojami nuo pasisveikinimo iki atsisveikinimo. Tai teismas konstatavo net neatlikęs įrodymų tyrimo, t. y. net neišklausęs, neperžiūrėjęs vaizdo ir garso įrašų, esančių prie šios bylos.

15Atsiliepimu į nuteistojo P. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo jo kasacinį skundą atmesti.

16Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo kasacinis skundas analogiškas jo apeliaciniam skundui, dėl kurio nutartyje išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.

17Prokuroras, įvertinęs P. M. kasacinį skundą, konstatuoja, kad kasatorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kaltės nustatymo ir inkriminuotų veiksmų juridinio įvertinimo, visų pirma skundžia nuosprendžio pagrįstumą, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Ginčydamas teismo nustatytus faktus, P. M. savo pozicijas grindžia kitaip nei nuosprendyje aprašytais ir įvertintais įvykiais. Galiausiai pateikia savitą įvykių interpretaciją apie tai, kad nukentėjusiojo perduoti pinigai - tai tik senos skolos grąžinimas, o bylos duomenys, kuriuos teismas laiko įkalčiais (žymėti piniginiai banknotai, garso ir vaizdo įrašai, V. Ž. parodymai), yra tiesiog nieko verti ir nėra kaltės įrodymai, sudarantys vieningą ir logišką įrodymų grandinę, nes gauti neteisėtais būdais - panaudojus provokaciją.

18Prokuroras pažymi, kad didžioji dalis kasaciniame skunde iškeltų argumentų susiję ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu, jų atranka ir vertinimu.

19Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas neaptarė apeliacinio skundo argumento dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo teisėtumo. Pasak P. M., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teisėtumą pagrindė vieninteliu teiginiu, kad leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus taikytas V. Ž. pareiškimo pagrindu, turint tikslą išaiškinti nusikalstamą veiką ir jos dalyvius. Prokuroras pažymi, kad V. Ž. pareiškimas STT pareigūnams – tai tik vada pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagrindas tikrinti pareiškime išdėstytas aplinkybes apie įvykdytą nusikalstamą veiką – reikalavimą perduoti 1000 Lt. Kaip patikrinti, užfiksuoti, o po to procesiškai įforminti nusikalstamus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, sprendė jam vadovavęs prokuroras, kuris ir kreipėsi į teismą leidimo ne tik operatyviniam sekimui vykdyti, bet ir modeliuoti tam tikrus veiksmus. Skundžiamoje nutartyje, be vados pradėti tyrimą, t. y. V. Ž. pareiškimo, aptarti ir operatyvinių sekimo priemonių bei būdų sankcionavimo klausimai, analizuotos ir modeliuotų veiksmų taikymo ribos – apimtis, terminai, konkretus veikimas siūlyti, derėtis dėl pinigų; tirtas ne tik imituojančių veiksmų protokolų turinys, bet ir kontroliuotais telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos turinys, garsinės ir vaizdinės informacijos turinys, kurie tarpusavyje sugretinti ir palyginti su V. Ž. pareiškimo turiniu bei vėlesniais paaiškinimais apklausose. Tik po tokios analizės konstatuota, kad taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, klaidų nepadaryta, o gauta informacija taikant modeliuotus veiksmus patikima bei turinti svarią įrodomąją vertę. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sukritikavo P. M. analogišką kasaciniam skundui apeliacinio skundo teiginį neva nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymui pakako tik V. Ž. pareiškime nurodytų aplinkybių, kurios net nebuvo tikrinamos. Kolegija pabrėžė, kad „Modelio paskirtis ir tikslas – nusikalstamos veikos atskleidimas ir kalto asmens nustatymas, o pareiškime nurodytos aplinkybės tikrinamos ikiteisminio tyrimo metu.“ Be to, kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje esantys asmeniniai ir kiti įrodymai byloje buvo išsamiai išanalizuoti jų tarpusavio susietumo aspektu jungiant juos į logišką įrodymų grandinę, kuri pagrindė išvadas dėl kaltininkui pateiktų įtarimų. Pirmieji įtarimai buvo užfiksuoti minėtame V. Ž. pareiškime. Kadangi jie, pritaikius įvairias procesines priemones, pasitvirtino, taigi, ir taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, klaidų nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai kompleksiškai svarstė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo galimybes ir tikslus, todėl į apeliacinio skundo argumentus aptariamoje srityje pakankamai aiškiai ir motyvuotai atsakė.

20Atsiliepime nesutinkama ir su kitu kasacinio skundo argumentu – kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlikti įrodymų tyrimą, paskiriant fonoskopinę ekspertizę. Prokuroras pažymi, kad prašymas skirti fonoskopinę ekspertizę, turint tikslą ištirti garso ir vaizdo įrašus, buvo suformuluotas apeliaciniame skunde, į kurio motyvus kolegija privalėjo atsakyti po galutinio bylos svarstymo savo priimtame sprendime. Taigi, pirminėje proceso stadijoje sprendžiant reikalingumo atlikti įrodymų tyrimą klausimą, reikėjo tik nutarti, ar fonoskopinio tyrimo būtinybė buvo iškilusi pirmosios instancijos teisme ir ar nėra kitos įrodomosios medžiagos, kuri leistų sugretinti vaizdajuostėje bei garso įrašuose užfiksuotus duomenis be papildomo ekspertinio tyrimo. Taip pat buvo būtina įvertinti procesų dalyvių nuomones dėl įrodymų tyrimo atlikimo reikalingumo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas neneigė, jog vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti P. M. ir V. Ž. pokalbiai, buvo nuspręsta, kad ekspertinį įrašų tyrimą atlikti netikslinga. Be to, apeliacinio svarstymo metu buvo dar kartą išsakytos nuomonės dėl apeliacinio skundo argumentų, taip pat ir dėl fonoskopinio tyrimo reikalingumo, kurias įvertinus ir sugretinus su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą turėjo svarstyti aptariamą klausimą, o atsakydama į jį neigiamai, privalėjo išdėstyti dėl to savo motyvus. Prokuroras pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstyti pakankamai įtikinami motyvai, kodėl prašymas paskirti fonoskopinę ekspertizę atmetamas. Prokuroras akcentuoja, kad kasatoriaus kaltinimai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai dėl to, kad ši nesusipažino su garso bei vaizdo įrašų turiniu yra melagingi, pramanyti, nes nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis.

21Kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

23

24Kasatoriaus P. M. pateikta sava jo paties ir nukentėjusiojo V. Ž. veiksmų iki ir po leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus interpretacija atkartoja apeliacinio skundo argumentus, kurie išsamiai išnagrinėti apeliacine tvarka ir pagrįstai paneigti. Šie motyvai susiję su faktinių aplinkybių nustatymu bei įrodymų vertinimu, o tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis žemesnių instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

25Kasacinio skundo įžanginėje dalyje deklaratyviai nurodyti visų BPK 20 straipsnio dalių pažeidimai jokiais teisiniais argumentais neparemti (BPK 368 straipsnio 2 dalis) ir bus nagrinėjami tik įrodymų teisėtumo aspektu (BPK 20 straipsnio 4 dalis), kiek tai susiję su BPK 159 straipsnio reikalavimų vykdymu.

26Dėl BPK 159 straipsnio reikalavimų

27Kasatoriaus P. M. argumentai dėl jam atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo bei provokavimo padaryti nusikalstamą veiką yra prieštaringi. Jis tvirtina, kad žemesnių instancijų teismai neįvertino nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo ir pats paneigdamas šį savo teiginį nurodo, esą teismų išvados, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribos nebuvo peržengtos ir jis nebuvo kurstomas ar provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, neatitinka bylos aplinkybių. Kasatorius remiasi Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK 159 straipsnio nuostatomis, nematydamas skirtumo, pagal kokį įstatymą atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Šioje byloje įrodymai surinkti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, todėl buvo vadovaujamasi BPK, o ne Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, taigi ir BPK 159 straipsniu.

28BPK 159 straipsnis nustato, kad asmeniui, kuriam siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali būti leidžiama atlikti veiksmus, formaliai atitinkančius objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Priešingai, negu teigia kasatorius, teismai tikrino tiek leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtumą, tiek BPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyto draudimo provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką laikymąsi. Provokacijos sąvoka apibrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001, kurioje nurodyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai.

29Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. Ž. pranešė teisėsaugos institucijoms apie tai, kad P. M. siūlosi pareiškėjo iškeltoje administracinėje byloje dėl administracinės nuobaudos panaikinimo paveikti kitą policijos pareigūną duoti parodymus, kurie padėtų pareiškėjui išvengti jam paskirtos administracinės nuobaudos, šiam tikslui prašydamas 1000 Lt. Šio pokalbio įrašo nėra ir negalėjo būti, tačiau, priešingai negu teigia kasatorius, teismai rėmėsi ne tik nukentėjusiojo V. Ž. parodymais, bet ir po leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus padarytais pokalbių įrašais bei kitais bylos duomenimis. Teismai, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, išsamiai ir nešališkai išnagrinėję visas bylos aplinkybes ir palyginę iš įvairių šaltinių gautus duomenis, sprendė, kad V. Ž. pareiškime nurodytos aplinkybės yra tikros, sprendimą elgtis nusikalstamai P. M. priėmė savarankiškai, leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus duotas teisėtai, šiais veiksmais jis nebuvo provokuojamas, o buvo prisidėta prie besitęsiančios jo nusikalstamos veikos. Taigi duomenys apie nuteistojo P. M. nusikalstamą veiką gauti įstatymų nustatyta tvarka, teismai pagrįstai juos pripažino įrodymais.

30Dėl apeliacinio proceso

31Apeliaciniame skunde nuteistasis P. M. nurodė, kad jam kyla abejonių, ar vaizdo ir garso įrašai, padaryti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nebuvo sumontuoti, ar dalis įrašų nėra ištrinta, ar teismui pateikti originalūs įrašai, prašė papildomai ištirti tuos įrašus ir paskirti fonoskopinę ekspertizę. Kuo tos abejonės grindžiamos, nenurodyta. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti fonoskopinę ekspertizę. Gynėjui iškilo abejonių dėl to, kad pokalbių įrašuose gali būti ištrintos atskiros pokalbių dalys, tačiau nenurodo tų abejonių pagrindo. Teismas prašymą atmetė, o nutartyje atmesti apeliacinį skundą nurodė, jog pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas neginčijo, kad tai yra būtent P. M. ir V. Ž. pokalbių vaizdo ir garso įrašai. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti šiais įrašais, nes jie fiksuojami nuo pasisveikinimo iki atsisveikinimo.

32Kasaciniame skunde nuteistasis P. M. šį apeliacinės instancijos teismo argumentą ginčija, nes išvada dėl įrašų turinio padaryta jų neperžiūrėjus ir neišklausius. Kasatoriui kyla įtarimų dėl galimo įrašų koregavimo, fiksuojant ne visus pokalbius. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo prašymą atlikti įrodymų tyrimą, pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Su tokiais kasacinio skundo argumentais negalima sutikti.

33Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teisme netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, o prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų tyrimo. Nuteistojo P. M. ir nukentėjusiojo V. Ž. pokalbių vaizdo ir garso įrašai buvo peržiūrėti ir išklausyti pirmosios instancijos teisme. Po to proceso dalyviai dėl įrašų turinio uždavė daug klausimų tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam, tačiau jokių abejonių dėl galimo įrašų turinio koregavimo nekėlė, tik kaltinamasis prašė papildomai iškviesti ir apklausti du liudytojus. Šis prašymas buvo patenkintas. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme jokių argumentų, kokiu pagrindu keliamos abejonės dėl pokalbių įrašų vientisumo, nepateikta. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas netenkinti prašymo skirti fonoskopinę ekspertizę yra pagrįstas. Kasatoriaus argumentas, esą apeliacinės instancijos teismas, neperžiūrėjęs vaizdo ir garso įrašų, negalėjo remtis jų turiniu, yra nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, tarp jų ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolais bei jų metu padarytais vaizdo ir garso įrašais.

34Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo P. M. apeliacinį skundą, esminių BPK pažeidimų nepadarė. BPK 332 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, tačiau kasatorius kaip šio įstatymo pažeidimą nurodo jo prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimą, tai traktuodamas kaip visų byloje paduoto apeliacinio skundo argumentų ir prašymų neišnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kodėl netenkinamas prašymas paskirti fonoskopinę ekspertizę, taip pat atsakyta į visus kitus apeliacinio skundo argumentus.

35Kolegija pagal nagrinėtinus kasacinio skundo motyvus nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindų.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Atmesti nuteistojo P. M. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 4. ... 5. P. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, t. y. Joniškio... 6. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, P. M. 2007 m. rugsėjo 24 d., apie 13. 42... 7. P. M., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2007 m. rugsėjo 25 d. apie 11.34... 8. Be to, P. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 25 d., apie 11 34 val.,... 9. Kasaciniu skundu P. M. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo... 10. Kasatorius pažymi, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo... 11. Pažymėtina, kad P. M. kasacinis skundas analogiškas jo apeliaciniam skundui.... 12. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjant bylą Joniškio rajono apylinkės teisme,... 13. Kasatorius pabrėžia, kad ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas... 14. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų... 15. Atsiliepimu į nuteistojo P. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 16. Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo kasacinis skundas analogiškas jo... 17. Prokuroras, įvertinęs P. M. kasacinį skundą, konstatuoja, kad kasatorius,... 18. Prokuroras pažymi, kad didžioji dalis kasaciniame skunde iškeltų argumentų... 19. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės... 20. Atsiliepime nesutinkama ir su kitu kasacinio skundo argumentu – kad... 21. Kasacinis skundas atmestinas.... 22. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo... 23. ... 24. Kasatoriaus P. M. pateikta sava jo paties ir nukentėjusiojo V. Ž.... 25. Kasacinio skundo įžanginėje dalyje deklaratyviai nurodyti visų BPK 20... 26. Dėl BPK 159 straipsnio... 27. Kasatoriaus P. M. argumentai dėl jam atliktų nusikalstamą veiką... 28. BPK 159 straipsnis nustato, kad asmeniui, kuriam siūloma padaryti nusikaltimą... 29. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. Ž. pranešė teisėsaugos... 30. Dėl apeliacinio proceso 31. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. M. nurodė, kad jam kyla abejonių, ar... 32. Kasaciniame skunde nuteistasis P. M. šį apeliacinės instancijos teismo... 33. Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik... 34. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 35. Kolegija pagal nagrinėtinus kasacinio skundo motyvus nenustatė BPK 369... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 37. Atmesti nuteistojo P. M. kasacinį skundą....