Byla e2-578-330/2018
Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ kreditorių N. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mazuro AD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1717-866/2018, kuria netenkintas pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ kreditorių R. U., N. V. ir UAB „Mazuro AD“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB ,,Architelio statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Draugo petys“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d.
  2. Pareiškėjai BUAB „Architelio statyba“ kreditoriai R. U., N. V. ir UAB „Mazuro AD“ 2017 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovės BUAB „Architelio statyba“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių komiteto išrinkimo“; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovės BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komitetui rinktis į posėdžius ir priimti nutarimus, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komiteto sudėties teisėtumo. Skunde nurodyta, jog 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės 5-uoju klausimu priimtas nutarimas dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo yra neteisėtas, kadangi neteisėtai išrinkta viena iš kreditorių komiteto narių – darbuotojų atstovė R. R..
  3. Skunde pareiškėjai nurodė, kad R. R. kandidatūrą pasiūlė ne BUAB „Architelio statyba“ darbuotojai, o bankroto administratorė. Pažymėjo, kad UAB „Euremsta“ pateiktame nutarimo projekte net nebuvo įvardintas konkretus darbuotojas, kuris yra siūlomas į BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komitetą. Kreditorių posėdžio pirmininkas tik žodžiu nurodė, kad tokiu atveju, jei kreditorių susirinkimas pritars UAB „Euremsta“ nutarimo projektui, darbuotojų atstovu kreditorių komitete bus laikoma išrinkta R. R., tačiau raštu balsavę kreditoriai, kurių patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 75,3274 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, net nežinojo, koks konkretus darbuotojų atstovas bus išrinktas, kreditoriams pritarus siūlomam projektui. Pažymėjo, kad nei vienas iš 24 darbuotojų nebalsavo už tai, kad R. R. būtų išrinkta į BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komitetą, taigi šios aplinkybės patvirtina, kad priimant skundžiamą kreditorių nutarimą, buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 2 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies nuostatos.
  4. Skunde pareiškėjai taipogi pažymėjo, kad kreditorių susirinkimui sekretoriavusi UAB „Draugo petys“ darbuotoja E. A., kaip posėdžio sekretorė net nebuvo siūloma, todėl ši darbuotoja sekretoriavo neteisėtai. Kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad UAB „Draugo petys“ darbuotoja E. A. dalyvavo be balso teisės, tačiau nebuvo išrinkta posėdžio sekretore. Be to, balsuojant susirinkimo darbotvarkės 4-uoju klausimu buvo pateikti du nauji projektai, su kuriais kreditoriai nebuvo supažindinti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.
  2. Nutartyje nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 20 d. BUAB „Architelio statyba“ kreditorių susirinkimo metu, be kita ko, svarstytas klausimas dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo. Bankroto administratorė į kreditorių komitetą siūlė įtraukti buvusią įmonės apskaitininkę R. R., kuri yra pateikusi prašymą ją įtraukti į kreditorių komitetą kaip darbuotojų atstovę.
  3. Bankroto administratorė kreditorių susirinkimui pateikė tokį nutarimo projektą: kadangi pagal ĮBĮ nuostatas kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas, į kreditorių komitetą siūloma išrinkti šiuos narius: darbuotojų atstovę R. R., UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Mazuro AD“, UAB „Geotechniniai projektai“, UAB „Pilaitės terasos“, Rato kredito uniją (buvusi Vilniaus regiono kredito unija), UAB „Lemora“, advokatą Joną Kurlavičių.
  4. Kreditorė UAB „Euremsta“ savo pasiūlyme nurodžiusi, jog pagal ĮBĮ nuostatas kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto primininkas, į kreditorių komitetą siūlė išrinkti šiuos narius: Rato kredito uniją (buvusi Vilniaus regiono kredito unija), UAB „Lemora“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Ulma Construccion Baltic“, UAB „Apdailos linija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, J. Ž., darbuotojų atstovą.
  5. Teismas nurodė, kad kreditoriai neginčija kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4-uoju darbotvarkės klausimu, todėl aplinkybių dėl šio nutarimo priėmimo teismas nesiejo su skundo objektu ir dėl jų nepasisakė. Teismas nurodė, kad pareiškėjų apeliavimas į tai, jog kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepagrįstai, kadangi susirinkime sekretoriavo bankroto administratorės UAB „Draugo petys“ įgaliotas asmuo E. A., atmestinas. Teismas pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalį kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės savininkas (savininkai) arba jo (jų) įgaliotas atstovas, administratorius, savivaldybės, kurios teritorijoje yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas. Iš nurodytos įstatymo nuostatos matyti, kad kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankroto administratorius, o speciali asmens, sekretoriaujančio kreditorių susirinkimui, skyrimo ar rinkimo tvarka nenustatyta.
  6. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamu kreditorių nutarimu, nurodė, kad R. R. nepagrįstai išrinkta į BUAB „Architelio statyba“ kreditorių komitetą kaip darbuotojų atstovė. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ nėra nustatyta, kokia forma turėtų būti suteikiamas buvusių darbuotojų įgaliojimas į kreditorių komitetą renkamam darbuotojų atstovui. Teismas akcentavo ir tą aspektą, kad pareiškėjai nepateikė savo atstovo kandidatūros, o jų apeliavimas į tai, jog UAB „Euremsta“ pasiūlytame nutarimo projekte nebuvo nurodytas konkretus kandidatas, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą negaliojančiu, kadangi aiškus kandidatas buvo nurodytas bankroto administratoriaus pateiktame projekte, o kitų kandidatūrų nebuvo pasiūlyta.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėjai N. V. ir UAB „Mazuro AD“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, konstatuodamas, kad BUAB „Architelio statyba“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkime priimant nutarimus nebuvo padaryta pažeidimų, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu: teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.
    2. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ĮBĮ nenustatyta, kokia forma turėtų būti suteikiamas buvusių darbuotojų įgaliojimas į kreditorių komitetą renkamam atstovui, tačiau aiškindamas ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatą Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog svarbiausia, kad įgaliojimas atstovauti pirmos eilės kreditorius kreditorių komitete būtų bet kokia forma aiškiai išreikštas taip, jog būtų galima daryti išvadą dėl konkretaus asmens įgaliojimų atstovauti šiuos asmenis. Kreditorių susirinkime už kreditorių komiteto sudėtį balsuoja visi įmonės kreditoriai, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu, kad pasitikėjimą šiuo asmeniu būtų išreiškę dauguma darbuotojų, t. y. pirmos eilės kreditorių, nes būtent jų interesus šis asmuo atstovaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2266/2013). Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad dar iki 2017 m. lapkričio 20 d. įvykusio kreditorių susirinkimo dauguma pirmos eilės kreditorių būtų kaip nors išreiškę savo pasitikėjimą R. R..
    3. R. R., kaip darbuotojų atstovės, kandidatūrą pagal kreditorių susirinkimo darbotvarkę pasiūlė ne BUAB „Architelio statyba“ darbuotojai, o bankroto administratorė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nei kreditorių susirinkimas, nei administratorius neturi teisės siūlyti kreditorių susirinkimui darbuotojams atstovaujančio asmens, kuris kreditorių susirinkimo metu būtų renkamas kreditorių komiteto nariu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2011).
    4. Teismas, tikrindamas kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumą ir nustatęs procedūrinius pažeidimus, privalo pripažinti nutarimą neteisėtu ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o dėl to, kad tai turi / gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, atsakovės darbuotojų, o tuo pačiu ir kreditorių, interesams.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „ULMA Construccion Baltic“ prašo pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    1. Visi kreditorių susirinkime raštu balsavę darbuotojai balsavo už bankroto administratorės UAB „Draugo petys“ siūlomą kreditorių komiteto sudėtį, į kurią įeina R. R. kandidatūra. Tokių darbuotojų reikalavimų suma sudaro 2,1224 proc. visų BUAB „Architelio statyba“ finansinių reikalavimų ir 80,94 proc. visų BUAB „Architelio statyba“ darbuotojų turimų finansinių reikalavimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjai nepagrįstai atskirajame skunde teigia, kad darbuotojai nebuvo išreiškę pasitikėjimo R. R..
    2. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo aukštesnės instancijos formuojamos teismų praktikos, pagal kurią įgaliojimas atstovauti pirmos eilės kreditoriams kreditorių komitete turi būti išreikštas bet kokia forma, kad būtų galima daryti išvadą, jog konkretus asmuo yra įgaliotas atstovauti šiems asmenims. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad BUAB „Architelio statyba“ darbuotojai išreiškė įgaliojimą R. R. atstovauti pirmos eilės kreditoriams kreditorių komitete, todėl pirmosios instancijos teismas nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo.
    3. Nei pareiškėjai, nei BUAB „Architelio statyba“ darbuotojai nepasinaudojo teise pateikti savo pasiūlymą dėl alternatyvios kreditorių komiteto sudėties, balsuodami raštu už administratorės UAB „Draugo petys“ siūlomą kreditorių komiteto sudėtį jie balsavimo biuleteniuose neišreiškė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl R. R. kandidatūros į kreditorių komitetą.
    4. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog nutarimas pripažintinas neteisėtu ne dėl formalių pažeidimų. Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo tik deklaratyvius teiginius, kad R. R. dalyvavimas kreditorių komitete gali turėti reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui bei gali pažeisti kreditorių interesus, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar bet kokių argumentų, išryškinančių priežastis, kodėl ir kaip R. R. dalyvavimas kreditorių komitete gali pažeisti kreditorių interesus.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Architelio statyba“ bankroto administratorė prašo nagrinėti pareiškėjų atskirąjį skundą teismo nuožiūra. Atsiliepime bankroto administratorė nurodo, kad teismui padarius išvadą, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai priimant kreditorių nutarimus, reikalinga įvertinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai yra esminiai ir ar šie procedūriniai pažeidimai turėjo įtakos priimto nutarimo teisėtumui.

3Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų prašymas dėl BUAB „Architelio statyba“ 2017 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Teismų praktikoje pripažįstama esant pakankamą pagrindą panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų tik tokiu atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792/2011, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825/2010).
  3. Vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 2 punktu, kreditorių susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirta spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių. ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Be kreditorių susirinkimo pirmininko, kuris yra kreditorių komiteto narys ex officio, tie, kas bus renkami kitais komiteto nariais, priklauso nuo pačių kreditorių valios.
  4. Įstatymas nenumato, kas turi ir kas gali siūlyti kreditorių komiteto narių kandidatūras, inter alia (be kita ko) komiteto narį, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, kadangi kreditorių komiteto išrinkimą bet kokiu atveju lemia kreditorių daugumos balsai, kurie, vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalimi, lemia, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2065/2014). Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įstatymas nenumato, kas turi ir kas gali siūlyti kreditorių komiteto narių kandidatūras, taip pat komiteto narį, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus. Vadinasi, apeliantų aiškinimas, kad darbuotojams atstovausiantį asmenį pasiūlė bankroto administratorė, o ne kreditorė, juolab įvertinus tai, kad darbuotojų interesų atstovavimui į komiteto sudėtį pasiūlyta R. R. yra pirmos eilės kreditorė dėl reikalavimų, atsiradusių darbo teisinių santykių pagrindu, nesuteikia pakankamo pagrindo pripažinti, kad tokiu būdu būtų pažeidžiami BUAB „Architelio statyba“ kreditorių interesai.
  5. Apeliantai atskirajame skunde taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog dar iki 2017 m. lapkričio 20 d. įvykusio kreditorių susirinkimo dauguma pirmos eilės kreditorių būtų kaip nors išreiškę savo pasitikėjimą darbuotojų atstove R. R., o tai esą reikštų, kad R. R. negalėjo būti išrinkta komiteto nare kaip darbuotojų atstovė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų teiginiais sutinka tik iš dalies. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankroto administratorės siūlytame nutarimo projekte buvo įvardinta darbuotojų atstovės R. R. kandidatūra, kuriai dar iki 2017 m. lapkričio 20 d. įvykusio kreditorių susirinkimo pritarė BUAB „Architelio statyba“ darbuotojai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 2,1224 proc. visų BUAB „Architelio statyba“ finansinių reikalavimų sumos. Nors UAB „Euremsta“ pasiūlytame nutarimo projekte nebuvo įvardintas konkretus asmuo, o apsiribota tik nurodymu dėl darbuotojų atstovo rinkimo į komitetą, tačiau nepritarus bankroto administratorės pasiūlytam nutarimo projektui, o pritarus kreditorės UAB „Euremsta“ pateiktam nutarimo projektui, R. R., kaip darbuotojų atstovės, kandidatūra išliko ta pati. Tokiu atveju, jau anksčiau BAUB „Architelio statyba“ daliai darbuotojų išreiškus pasitikėjimą bankroto administratorės siūlytam nutarimo projektui, kiek tai buvo susiję su R. R. kandidatūros atstovauti darbuotojus kreditorių komitete įvardijimu, nelaikytina, kad darbuotojams apie šią pirmos eilės kreditorių atstovės kandidatūrą nebuvo žinoma, juolab tai nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, galėjusiu esmingai nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį.
  6. Apeliantų argumentai, kad R. R. kandidatūra nebuvo pasiūlyta darbuotojų, savaime nepatvirtina, jog išrinktas kreditorių komitetas negalės tinkamai vykdyti savo funkcijų, t.y. kontroliuoti bankroto proceso vyksmą, administratorės veiklą bei ginti kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Kreditorių komiteto nariai buvo išrinkti įstatyme numatyta BUAB „Architelio statyba“ kreditorių, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, balsų dauguma („už“ balsavo 56,6501 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos), o bankrutuojančios bendrovės pirmos eilės kreditoriai, žinodami, jog į kreditorių susirinkimo darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl kreditorių komiteto išrinkimo, turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime sprendžiant pasiūlyto kreditorių komiteto nario, kuris būtų įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, išrinkimo klausimą arba patys siūlyti (taip pat ir balsuojant raštu) savo alternatyvią kandidatūrą. Kadangi kreditorių komiteto rinkimas ir jo sudėties keitimas yra išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausantys dalykai, kreditoriai savo pažeistas teises gali ginti įstatymo nustatyta tvarka inicijuodami kreditorių komiteto sudėties klausimo svarstymą kreditorių susirinkime.
  7. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir jų pagrindu padarė motyvuotas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė ginčo išsprendimui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

4Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai