Byla 1A-142-148/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos), teisėjų: Viktoro Kažio, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Redui Savickui, gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai, nuteistajam V. V., teismo medicinos ekspertui Rimantui Laurinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio ir apėmimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Priteista iš V. V. nukentėjusiajam P. B. 225,92 Lt turtinei žalai ir 5 000 neturtinei žalai atlyginti.

5Priteista iš V. V. nukentėjusiajai S. B. 5 743,08 Lt turtinei žalai ir 45 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Priteista iš V. V. Valstybinei ligonių kasai 10 937,48 Lt.

7Priteista iš V. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriui 23 302,22 Lt.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9V. V. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2003-06-21 iki 2004 metų, neturėdamas leidimo įgijo šaudmens dalis - pramoninės gamybos (Rusija - buvusi TSRS), 23 mm kalibro 23x115 mm šovinio tūtelę su centrinio įskėlimo kapsule ir su skeveldriniu sviediniu, kuriame yra 18 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos „A-lX-2" ir „AT-23“ markės sprogdiklis su detonatoriumi ir tęsdamas nusikalstamą veiką, šias šaudmens dalis su didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga neturėdamas leidimo laikė ( - )esančioje sodyboje iki 2010-07-10, 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

10Jis taip pat tuo pačiu laikotarpiu, neturėdamas leidimo įgijo 1,9 g nedidelės sprogstamosios galios svaidomojo poveikio pramoninės gamybos sprogstamąją medžiagą - bedūmį paraką ir tęsdamas nusikalstamą veiką, šią nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą neturėdamas leidimo laikė ( - )esančioje sodyboje iki 2010-07-10, 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

11Be to, V. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 metų rudens iki 2010 metų vasaros, buto, esančio ( - ), pagalbinėse patalpose-rūsyje esančiame sandėliuke, neturėdamas leidimo pagamino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį - apie 5 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos - triacetono triperoksido (TATP); ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį -apie 10 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos -triacetono triperoksido (TATP), aliuminio (Al), sieros (S) ir kalio nitrato (KNO3) mišinio; ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį - apie 5 g nedidelės sprogstamosios galios svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos - kalio nitrato (KNO3), aliuminio (Al), sieros (S) ir anglies mišinio ir tęsdamas nusikalstamą veiką, dalį - ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį šių, neturint leidimo pasigamintų, sprogstamųjų medžiagų sudegino, o likusią jų dalį - 2,85 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos - triacetono triperoksido (TATP); 3 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos - triacetono triperoksido (TATP), aliuminio (Al), sieros (S) ir kalio nitrato (KNO3) mišinio; 2,8 g nedidelės sprogstamosios galios svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos - kalio nitrato (KNO3), aliuminio (Al), sieros (S) ir anglies mišinio neturėdamas leidimo laikė buto, esančio ( - ), pagalbinėse patalpose - rūsyje esančiame sandėliuke iki 2010-07-10, 13.30 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

12Jis taip pat tuo pačiu laikotarpiu, ( - )esančioje sodyboje, neturėdamas leidimo pagamino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį - apie 522 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos - amonio nitrato (NH4NO3), medienos pjuvenų/dulkių ir organinio tirpiklio (formaldehido) mišinio ir tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dalį - apie 5 g šios, neturint leidimo pasigamintos, sprogstamosios medžiagos sudegino, o likusią dalį - 517,53 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos - amonio nitrato (NH4NO3), medienos pjuvenų/dulkių ir organinio tirpiklio (formaldehido) mišinio, neturėdamas leidimo laikė ( - )esančioje sodyboje iki 2010-07-10, 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

13Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis 2010 metų vasario - kovo mėnesiais, iš S. B. išsinuomotame bute, esančiame Šiauliuose, ( - ), neturėdamas leidimo pagamino savadarbį, minos-spąstų tipo sprogmenį, kurio sprogstamosios medžiagos užtaisą sudarė savadarbė sprogstamoji medžiaga, kurios vienas iš komponentų prikramo rūgštis (C6 H5N3 O5), o šio savadarbio sprogmens sprogimo galingumas galėjo prilygti apie 20 g sprogstamosios medžiagos - trotilo ekvivalento ir tęsdamas nusikalstamą veiką, šį pagamintą savadarbį sprogmenį, neturėdamas leidimo iki 2010-07-07, apie 18.52 val., laikė bute, esančiame Šiauliuose, ( - ), kol jis sprogo ir sprogimo metu nukentėjusiajam P. B. dėl akustinės traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai S. B. dėl padarytų kūno sužalojimų: žaizdų smakre, veido, krūtinės, pilvo srityse, akių II laipsnio cheminio nudegimo, dalinės dešinio dilbio, kairės rankos IV piršto distalinės dalies trauminės amputacijos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip V. V. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sužalojo nukentėjusiąją S. B..

14Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti: jo veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; jo veiksmų kvalifikaciją pagal BK 253 straipsnio 1 dalį panaikinti, padarius išvadą, kad buvo padaryta tęstinė veika, kurios pasekmes apima BK 253 straipsnio 2 dalis, arba pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skirtą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams pakeisti į švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį skirtą bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pakeisti į kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; sumažinti priteistas iš jo pinigų sumas nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti, nes veika padaryta neatsargia kaltės forma.

15Apeliantas skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas visų pirma dėl to, nes teismas nesilaikė teismų praktikoje keliamų reikalavimų teismo nuosprendžio surašymui (neaiškiai ir prieštaringai motyvavo jo kaltės formą ir rūšį), nuosprendyje rėmėsi specialisto išvada ir paaiškinimais kaip kategoriškais, nors tiek išvada, tiek paaiškinimai buvo tik galimos prielaidos ir dėl to teismas nuosprendyje išvadas taip pat pagrindė tik prielaidomis. Dėl šių priežasčių teismas taip pat netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą).

16Toliau apeliantas skunde išdėsto argumentus, kodėl jis daro tokią išvadą. Apelianto teigimu, iš teismo jo kaltės formos ir rūšies dėl nukentėjusiųjų P. ir S. B. sužalojimų aprašymo akivaizdžiai matyti, kad teismo išvados dėl šių aplinkybių yra prieštaringos. Iš pradžių teismas nurodo, kad jo tyčia sužaloti nukentėjusiuosius nenustatyta (galima manyti, kad kalba eina apie neatsargią kaltės formą), o kiek vėliau jau nurodo, kad jis veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Be to, ši teismo išvada yra ir nenuosekli. Teismas išvadą pradeda daryti dėl kaltės formos ir rūšies, jos net neargumentavęs, o ją jau baigia visiškai kita mintimi, tai yra dėl jo veikos kvalifikacijos. Apelianto teigimu, teismas, konstatavęs, kad veika laikytina padaryta netiesiogine tyčia pagal nustatytas ir sąmoningai leistas kilti pasekmes, pažeidė ir BK 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nustatė tik valinį netiesioginės tyčios elementą, o būtinojo pagal BK 15 straipsnio 3 dalį intelektinio netiesioginės tyčios elemento teismas nenustatė. Jis viso proceso metu teigė, kad veikos, numatytos BK 135 straipsnyje, pobūdžio nesuvokė ir pagal savo, kaip jauno žmogaus, gyvenimišką patirtį nenumatė, kad rakinamo nuomojamo buto spintos apačioje, paslėptame portfelyje supakuotų ir jo paliktų sprogmens dalių gali be jo žinios kažkas ieškoti, tikrinti jam priklausančio portfelio turinį, nepaisant įspėjamojo užrašo, išpakuoti sprogmenį, šį apžiūrinėti ir kad dėl to sprogęs sprogmuo gali sunkiai sužaloti žmones. Teismas nepagrįstai jo parodymus atmetė remdamasis specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais, kurios yra tik prielaidų pobūdžio. Specialistas teisme kategoriškai nenurodė ir nepagrindė, kad sprogmuo buvo iki galo sumontuotas kaip mina-spąstai. Tuo tarpu teismo padaryta išvada, kad įvyko pilna užtaiso detonacija, sprogo ir detonatorius, ir užtaisas, nors ir yra teisinga, bet neįrodo tikrosios sprogmens sprogimo priežasties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad detonatorius ir pagrindinės sprogstamosios medžiagos konteineris gulėjo šalia. Konteineris nebuvo hermetiškas. Jeigu sprogimo priežastis buvo atsitiktinė (pvz., pačios pagrindinės sprogstamosios medžiagos savybės) ir sprogo pagrindinė medžiaga, tai ji detonavo ir detonatoriaus medžiagą. Specialistas nepaneigė objektyviais tyrimais galimybės, kad detonavus detonatoriaus medžiagai dėl pašalinio poveikio, jis negalėjo detonuoti šalia gulėjusios pagrindinės medžiagos. Specialisto teiginys, kad detonatorius turėjo būti įstatytas į pagrindinį sprogstamosios medžiagos užtaisą, yra tik specialisto prielaida. Dėl sprogstamų medžiagų, kurių buvimą specialisto išvada tik patvirtina, bet iki galo nenurodo konkrečios visų buvusių cheminių medžiagų sudėties, šioje išvados dalyje esanti informacija negalėjo būti teismo būti vertinama kaip esminė sprogimo priežasčiai nustatyti. Apelianto teigimu, neatmestina, kad sprogimo inicijavimo židiniu galėjo tapti ir pikrino rūšies druskų (pikratų) priemaišos pačioje sprogstamojoje medžiagoje. Tačiau tokios galimos versijos dėl sprogimo aplinkybių specialistas netyrė. Išvadoje specialistas tik įvardijo sprogusias medžiagas kaip medžiagų mišinį, nenurodydamas konkrečių jo sudedamųjų dalių, išskyrus pikramo rūgštį. Be to, apeliantas skunde mano, kad galėjęs sprogti detonatorius, taip pat galėjo paveikti pagrindinėje sprogstamojoje medžiagoje galėjusias būti jautresnes medžiagas pikratus (sprogiąsias druskas, klasifikuojamas kaip inicijuojančias medžiagas), o tai galėjo būti beveik visiško sprogiojo mišinio, kurio tik viena sudedamoji medžiaga yra įvardijama kaip pikramo rūgštis (t. 2, b. l. 166) beveik visiško skilimo, tai yra sprogimo priežastis. Todėl, apelianto teigimu, esant tokiai neišsamiai specialisto išvadai dėl sprogiųjų medžiagų identifikavimo ir galutinė specialisto išvada dėl sprogimo priežasties teismo negalėjo būti vertinama kaip vienareikšmiška ir pagrįsta. Teismas nuosprendyje besąlygiškai pritardamas specialisto išvadoms visiškai neanalizavo ir neaptarė, kodėl atmeta jo raštu išdėstytus paaiškinimus (t. 4, b. l. 29-32) dėl specialisto išvados nepagrįstumo ir sprogimo priežasčių ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus.

17Be to, apeliantas skunde tvirtina, kad teisiamojo posėdžio protokolas nėra visapusiškas. Į protokole neįrašyti visi reikšmingi duomenys, gauti apklausus specialistą V. B.. Taip pat protokole neužfiksuoti jo klausimai specialistui ir pastarojo atsakymai į jo klausimus bei jo paaiškinimai dėl specialisto teiginių. Kadangi garso įrašas yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis, apeliantas skunde prašo išklausyti garso įrašą ir šiuo remtis (BPK 260 straipsnio 3 dalis).

18Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė ir teismų praktikoje įtvirtintus reikalavimus nuosprendyje išdėstyti aiškius ir įtikinamus nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus dėl kiekvieno inkriminuojamojo BK straipsnio ir pastarojo dalies. Teismas visiškai nesvarstė ir nieko nepasisakė, kodėl jo veiksmai dėl visų sprogstamųjų medžiagų gaminimo ir laikymo negalėjo būti vertinami kaip viena tęstinė veika. Apelianto teigimu, atskira kvalifikacija pagal BK 253 straipsnio 1 dalį yra visiškai nereikalinga, nes pasekmes visiškai apima BK 253 straipsnio 2 dalis. Nuosprendyje nėra nurodyta aiškių ir įtikinamų motyvų, kodėl bute, esančiame Šiauliuose, ( - ), sprogusiųjų 2010-07-07 dieną sprogmenų gaminimą ir laikymą būtinai reikėjo pripažinti atskiru nusikaltimu, o ne tos pačios tęstinės veikos epizodu. Tai, apelianto teigimu, taip pat sąlygojo, jog buvo pažeistos ir BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatos.

19Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad buvo pažeistos ir BK 55 straipsnio nuostatos, nes teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama prie apysunkių, skiriama laisvės atėmimo bausmė, o ne švelnesnė bausmės rūšis.

20Be to, apelianto teigimu, nuosprendyje yra neatskleista, kaip konkrečiai buvo taikomos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių ir 5 dalies 2 punkto nuostatos, skiriant galutinę bausmę. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas iš pradžių sudėjo bausmes, o po to jas apėmė, nors turėjo būti daroma atvirkščiai. Nuosprendyje nėra nurodyta, už kurias konkrečiai veikas skirtos bausmės buvo sudėtos ir kurios konkrečiai bausmės apimtos.

21Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri yra numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys).

22Taip pat apeliantas mano, kad teismas turėjo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir apsvarstyti galimybę jam paskirti švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytą. Įvertinus visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, visų jo padarytų veikų pobūdį, jo kaltės formas (ypač dėl veikos, susijusios su nukentėjusiųjų sužalojimu), jo asmenybę ir sveikatos būklę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tai, kad jis pradės žalą atlyginti nukentėjusiems dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo, gailisi dėl savo veiksmų, apelianto teigimu, yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

23Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

24Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes, neteisingai nustatė V. V. kaltės turinį ir rūšį, o tai lėmė neteisingą jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą dėl S. B. sužalojimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Taip pat teismas nepagrįstai nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, o ne kaip tęstinę veiką. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręsto neturtinės žalos klausimo (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

25Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

26Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Įstatymas nė vienai iš paminėtų įrodymų grupių neteikia pirmenybės. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-455/214; Nr. 2K-509/2010).

27Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tuo pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad bylos duomenys patvirtina V. V. kaltę dėl S. B. tyčinio kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo.

28Byloje objektyviai nustatyta, kad V. V., 2010 metų vasario - kovo mėnesiais, iš S. B. išsinuomotame bute, esančiame Šiauliuose, ( - ), neturėdamas leidimo pagamino savadarbį sprogmenį, kurio sprogstamosios medžiagos užtaisą sudarė savadarbė sprogstamoji medžiaga, kurios vienas iš komponentų prikramo rūgštis (C6 H5N3 O5), o šio savadarbio sprogmens sprogimo galingumas galėjo prilygti apie 20 g sprogstamosios medžiagos - trotilo ekvivalento ir tęsdamas nusikalstamą veiką, šį pagamintą savadarbį sprogmenį, neturėdamas leidimo iki 2010-07-07, apie 18.52 val., laikė bute, esančiame Šiauliuose, ( - ), kol jis sprogo ir sprogimo metu nukentėjusiajam P. B. dėl akustinės traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai S. B. dėl padarytų kūno sužalojimų: žaizdų smakre, veido, krūtinės, pilvo srityse, akių II laipsnio cheminio nudegimo, dalinės dešinio dilbio, kairės rankos IV piršto distalinės dalies trauminės amputacijos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

29Tai, kad iš nukentėjusiųjų išsinuomotame bute V. V. pagamino sprogmenį ir kad būtent šis jo pagamintas sprogmuo sprogdamas sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai, neginčija ir pats nuteistasis. Jis viso proceso metu nuosekliai parodė, kad kartoninėje dėžutėje nuo kvepalų, maždaug 10X8 cm, buvo į tūtą suberta prikrorūgštis ir šalia tūtos buvo padėtas jo pasigamintas detonatorius, sudėti raudonos spalvos laidai, tačiau sujungimo grandinės nebuvo. Dėžutė buvo odiniame juodos spalvos lagaminėlyje, o pats lagaminėlis buvo padėtas rūbų spintoje. Sprogimas galėjo įvykti dėl galimo medžiagų irimo, tačiau sprogimo priežasties jis nurodyti negali. Jis turėjo tikslą ateityje tą dėžutę susprogdinti ir tam jis būtų sujungęs laidus tarp detonatoriaus, tūtelės su prikramo rūgštimi (miltelių tipo) ir laikrodžio mechanizmu. Laikrodžio dar nebuvo. Jis telefonu perspėjo P. B., kad išsikels iš buto liepos mėnesio pirmoje pusėje. Pati dėžutė sprogdinimui nebuvo paruošta, buvo apvyniota baltu popieriumi ir tai nebuvo minos- spąstų tipas. Viso proceso metu V. V. vienodai nuosekliai aiškino, kad tikslo sužaloti nukentėjusiuosius jis neturėjo, ir net nepagalvojo, kad jam nebūnant išsikrausčius nukentėjusieji gali apžiūrinėti jo asmeninius daiktus. Jo nuomojamame bute šeimininkų daiktų nebuvo, jis naudojosi visu butu.

30Nuteistojo kaltę sunkiai sutrikdžius sveikatą nukentėjusiajai, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai. Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. gyveno jam išnuomotame bute nuo 2009 metų, jos vyrui sakė, kad 2010 m. liepos mėnesį nebegyvens. Ji į butą neužeidavo. Atėję į butą liepos 7 d. jie su vyru tvarkė butą, matė įvairių talpų, svarstykles. Kambaryje spintoje rado juodą lagaminėlį, nukentėjusioji lagaminėlį atidarė, išėmė iš jo dėžutę, kuri buvo apklijuota baltu popieriumi. Tą popierių ji nuo dėžutės nuplėšė, ir, dėžutę nusinešusi į virtuvę, ją atidarė. Iš pradžių nieko neatsitiko, bet labiau pravėrus, dėžutė sprogo. Nukentėjusysis P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad liepos 7 d. su žmona užėjo į butą, manė, kad V. V. jau išsikraustė. Tačiau bute buvo nuteistojo daiktai. Jis matė, kad spintoje buvo jo rūbų, taip pat matė juodą lagaminėlį. Kai žmona išėmė iš lagaminėlio dėžutę bei nuplėšusi baltą popierių nuo jos, atidarė dėžutę, jis už žmonos stovėjo apie 2 – 3 metrų atstumu. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad su nuteistuoju susitikdavo kartą per mėnesį, bet ne bute. V. V. buvo žadėjęs išsikraustyti pirmąjį liepos savaitgalį, bet tikslios datos sutarę nebuvo.

31Nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina byloje esančios specialistų išvados. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad P. B. padarytas sužalojimas akustinė trauma, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t. b. l. 96, 106). Kitoje specialisto išvadoje Nr. G 1369/10(04) nurodyta, kad S. B. nustatytos žaizdos smakre, veido, krūtinės, pilvo srityse, akių žaizdos, akių II laipsnio cheminis nudegimas, dalinė dešinio dilbio, kairės rankos IV piršto distalinės dalies trauminė amputacija. Sužalojimai padaryti sprogimo veiksnių poveikio pasėkoje. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t. b. l. 116).

32Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad įvykio vietoje susprogdintas savadarbis, minos-spąstų tipo sprogmuo, kuris buvo sudarytas iš šių dalių:

  • sprogstamosios medžiagos užtaiso - savadarbės sprogstamosios medžiagos, kurios vienas iš komponentų pikramo rūgštis (C6H5N3O5);
  • susprogdinimo mechanizmo - savadarbis sprogdiklis pagamintas iš skalbinių segtuko, elektros maitinimo šaltinio - „A“ tipo baterija „Sirijus“, elektros laidų ir, tikimiausia, savadarbio elektrinio detonatoriaus;
  • sprogstamosios medžiagos konteinerio - tikimiausia plastikinio vamzdžio, kurio galai buvo užkimšti medinėmis užkamšomis;
  • maskavimo priemonės - popierinės dėžutės ir pagalbinių medžiagų - klijų, mėlynos spalvos ir juodos spalvos lipnios izoliacinės juostos.

33Tokios konstrukcijos sprogmens, kaip kad aukščiau aprašyto, sprogimas įvyksta aktyvavus taikinio daviklį - šiuo atveju - tikimiausia atidarius dėžutės dangtelį (2 t. b. l. 165-183).

34Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas ir šią specialisto išvadą pateikęs specialistas V. B.. Jis paaiškino, kad šimtu procentų teigti, jog sprogmuo buvo mina – spąstai negalima, bet pagal rastas sprogmens liekanas galima teigti, kad sprogo ir detonatorius, ir sprogstamoji medžiaga, o tai reiškia, kad įvyko užtaiso detonacija. Pagal įvykusį sprogimą, detonatorius buvo įstatytas į pagrindinį sprogstamosios medžiagos užtaisą. Sprogmuo buvo mina – spąstai, nes sprogmuo buvo užmaskuotas dėžutėje. Dėžutė buvo nuo buityje naudojamo daikto ir tai, specialisto nuomone, buvo kaip maskavimo priemonė.

35Iš visų išdėstytų įrodymų akivaizdu, ir tai teisingai nuosprendyje nustatė pirmosios instancijos teismas, kad tarp nuteistojo V. V. veiksmų – pagaminto sprogmens ir jo laikymo išsinuomotame bute, to sprogmens sprogimo bei dėl to atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo S. B. ir nežymaus sveikatos sutrikdymo P. B. yra priežastinis ryšys. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymius, kaltės turinį, neįvertino visų objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių ir neteisingai jas teisiškai įvertino. Pažymėtina, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

36Teismas nuosprendyje nurodė, kad V. V., sunkiai sutrikdydamas S. B. sveikatą, veikė netiesiogine tyčia, ir jo veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Teismas nuosprendyje savo išvadų dėl nuteistojo kaltės formos visiškai nemotyvavo. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad V. V. tyčia siekė sužaloti P. ir S. B., todėl S. B. sunkaus kūno sužalojimo padarymo atveju, kaltinamojo V. V. nusikalstama veika laikytina padaryta netiesiogine tyčia, pagal nustatytas ir sąmoningai leistas kilti pasekmes BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kas sunkiai sužalojo žmogų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir duotuoju atveju savadarbio sprogmens tipas (mina - spąstai), kurį ginčija kaltinamasis V. V., nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados ne tik prieštaringos, jos ir visiškai nepagrįstos. Pirmiausia, pats teismas pripažįsta, kad V. V. veiksmuose tyčia nenustatyta, o tuo tarpu nustatęs sprogmens tipą (mina – spąstai) nurodo, kad jis įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Tuo teismo pasisakymas apie nuteistojo kaltės formą bei rūšį baigiamas. Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Išsamus V. V.padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai.

37BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi netiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Kartu pažymėtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jei jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams. Tokį netiesioginės tyčios turinį turi įrodyti teismas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas netiesioginės tyčios turinio nenustatė. Teismas tik nurodė - V. V. nusikalstama veika laikytina padaryta netiesiogine tyčia, pagal nustatytas ir sąmoningai leistas kilti pasekmes. Šioje teismo išvadoje nėra net būtino netiesioginės tyčios elemento – V. V. savo veiksmų suvokimo bei pavojingų padarinių numatymo. Tam, kad būtų nustatyta netiesioginė tyčia, turi būti konkretus nuteistojo suvokimas ir numatymas, kad jis nukentėjusiajai S. B. savo veiksmais gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, jis turėtų numatyti tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį. Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-354/2007). Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Dar daugiau, V. V. nusikalstama veika kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Teismų praktikoje kitų žmonių gyvybei pavojingas nusikaltimo padarymo būdas aiškinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas ne tik žmogaus, kurį siekiama nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatą, gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei. Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Šis būdas, esant kitoms aptartoms sąlygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus – padegimą, sprogdinimą, geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimą chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, transporto priemonių, kitų padidinto pavojaus šaltinių panaudojimą, šaudymą ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-530/2010, 2K-12/2007). Tai reiškia, kad teismas turėjo nustatyti, jog V. V. ne tik suvokė ir numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir suvokė kitų žmonių gyvybei pavojingą būdą. To byloje nėra nustatyta. Teismas, nenurodydamas jokių šį nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį patvirtinančių argumentų, apsiribojo skliausteliuose nurodydamas, kad P. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tačiau vien ši aplinkybė neįrodo V. V. suvokus kitų žmonių gyvybei pavojingą būdą.

38Kaip jau minėta, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

39Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suprasti.

40Kolegija, išanalizavusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė V. V. psichinį santykį su veika ir jos padariniais. Kolegijos manymu, V. V. veiksmuose tyčios nebuvo, nuteistasis sunkų sveikatos sutrikdymą S. B. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia, kaip jau minėta, pats nuteistasis visada nuosekliai teigė, jog jis nenumatė, kad šeimininkai gali atvykti į jo nuomojamą butą, ir, pamatę, kad jis dar neišsikraustė, kraustyti jo daiktus ir net apžiūrinėti jų vidų. Nuteistasis parodė, kad žadėjo išsikraustyti liepos mėnesio viduryje, vėliau parodė, kad tikslios datos nepamena. Nukentėjusysis P. B. parodė, kad V. V. žadėjo išsikraustyti pirmąjį liepos savaitgalį, tačiau tikslios datos sutarę jie nebuvo. Nepaisant to, nukentėjusioji S. B. ir P. B. liepos 7 dieną į butą atvyko, kaip teigia, norėdami pažiūrėti, ar V. V. išsikraustė iš buto. Iš byloje esančių fotonuotraukų prie buto, kuriame įvyko sprogimas, apžiūros protokolo, bei prie įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, kad bute yra asmens gyvenimui reikalingi daiktai – vonioje higienos reikmenys, kambaryje šlepetės, rūbai, muzikinis centras, vadovėliai, pratybos, sąsiuviniai, patalynė, kvepalai, spintoje asmeniniai daiktai (1 t. b. l. 52-84; 2 t. b. l. 94-104). Būtent tai yra parodęs nuteistasis, kad nuomojamame bute buvo likę beveik visi jo daiktai – drabužiai, patalynė, radijas, stalinė lempa, mikrobangų krosnelė, indai, kilimas, knygos. P. B. patvirtino nuteistojo parodymus, taip pat parodė, kad kambaryje atidaręs spintą matė nuteistojo rūbus. Taigi V. V. iš buto išsikraustęs nebuvo, to neneigia ir patys nukentėjusieji. Visgi, tai nesukliudė S. B. atidarius spintą kraustytis asmeninius nuteistojo daiktus – radus lagaminą, jį atidaryti, o jame radus dėžutę, kuri buvo apklijuota baltu popieriumi, net nuplėšti tą popierių (tai parodė ir pati nukentėjusioji, ir nukentėjusysis) ir dėžutę atidaryti. Nepaisant to, kad butas nuosavybės teise ir priklausė nukentėjusiesiems, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu V. V. buvo nuomininkas – naudojosi butu ir mokėjo už tai nuomą. P. B. parodė, kad tik vieną kartą V. V. vėlavo sumokėti, bet paskui nuoma buvo mokama laiku, jokių problemų nebuvo. Nuomos sutartis buvo žodinė. Taip pat byloje nustatyta, kad V. V. dar nebuvo išsikraustęs ir dėl to nebuvo jokio konflikto ar raginimų, taip pat šeimininkai jo neperspėjo, kad ateis į butą ar tvarkys, rinks jo daiktus, taigi ir nuteistasis neturėjo galimybės jų įspėti. Dar viena šiame kontekste reikšminga aplinkybė yra ta, kad tame bute jokių nukentėjusiesiems priklausančių daiktų nebuvo, o nuomos mokestį nuteistasis mokėdavo P. B., kai jis užeidavo į butą, jie susitikdavo virtuvėje, o kai nuteistojo namie nebūdavo, jis pinigus taip pat palikdavo virtuvėje, į kambarį niekada neidavo. Be to, ypatingai svarbi aplinkybė yra ta, kad sprogmuo nesprogo savaime (tokią tikimybę paneigė ir teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas), dėžutė su sprogmeniu buvo mėtoma, tą parodė ir pati nukentėjusioji, ir sprogmuo sprogo tik nukentėjusiajai atidarius dėžutę, ir tai dar ne iš karto, o po kelių akimirkų, ji dar spėjo pakviesti vyrą ir pasakyti, kad dėžutėje „kvepalai su ūsais“. Šioje vietoje pasisakytina ir apie sprogusio sprogmens tipą. Specialistas savo išvadoje nurodė, kad susprogdintas savadarbis, minos – spąstų tipo sprogmuo, ir būtent sprogmens tipą nustatė per, jo manymu, maskavimo priemonę – buityje naudojamą daiktą dėžutę, tačiau net teisiamojo posėdžio metu specialistas negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad tai mina – spąstai, jis padarė tokią prielaidą, nes sprogmuo sprogo atidarius dėžutę. Nagrinėjamoje byloje kolegija daro priešingą išvadą, kad dėžutės apklijavimas popieriumi, jos įdėjimas į lagaminą, o lagamino į spintą rodo ne sprogmens maskavimą, o priešingai, patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis, pagaminęs sprogiąją medžiagą, supylė ją į saugią tarą, kurioje ji neturėjo sprogti. Nuteistasis padėjo dėžutę į jo manymu saugią vietą, jis bute nepaliko vien tik sprogmens, jis dar nebuvo išsikraustęs ir nukentėjusiesiems priklausančiame bute buvo visi jo daiktai. Dar kartą pažymėtina, kad sprogmens įdėjimas į dėžutę, jos apklijavimas popieriumi ir įdėjimas į lagaminą spintoje, ne matomoje vietoje, o jos padėjimas į nepastebimą, nejudinamą vietą, negali rodyti tyčinio sprogmens maskavimo, todėl sprogmuo pagal savo paskirtį šiuo atveju nelaikytinas mina – spąstais. Kolegija šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad V. V. pagamino minos – spąstų tipo sprogmenį, nes ši aplinkybė neįrodyta, o teismo iš esmės buvo siejama su V. V. tyčia sunkiai sutrikdyti sveikatą.

41Kolegija daro išvadą, kad iš byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad nuteistasis V. V. nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi veiką padarė veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo sąlygomis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. V. nuomojamame bute pagamino bei spintoje esančiame lagamine, dėžutėje laikė savadarbį sprogmenį, taigi buvo nesilaikoma elementaraus atsargumo. Pagal įvykio situaciją (nukentėjusieji turėjo raktą nuo buto, kuriame jis gyveno, jis nuo liepos mėnesio žadėjo jau negyventi) ir V. V. asmenines savybes (pilnametis, pakaltinamas, vidurinio išsilavinimo ir kt.), jis turėjo ir galėjo numatyti, kad paliekant spintoje lagamine esančioje dėžutėje sprogmenį, ir kuriam nors nukentėjusiajam atėjus į butą ir dėžutę atidarius, gali kilti tam tikri pavojingi padariniai. Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius. Nustačius, kad V. V. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, jo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį. Pagrindinis, t. y. esminis ir vienintelis, BK 135 straipsnyje ir 137 straipsnyje numatytų nusikaltimų atribojimų požymis yra skirtinga kaltės forma. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Priežastinis ryšys tarp V. V. pagaminto ir iš B. išsinuomotame bute laikyto sprogmens sprogimo bei nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų jau aptartas ir nustatytas.

42Taigi pripažintina įrodyta, kad V. V., 2010 metų vasario - kovo mėnesiais, iš S. B. išsinuomotame bute, esančiame Šiauliuose, ( - ), neturėdamas leidimo pagamino savadarbį sprogmenį, kurio sprogstamosios medžiagos užtaisą sudarė savadarbė sprogstamoji medžiaga, kurios vienas iš komponentų prikramo rūgštis (C6 H5N3 O5), o šio savadarbio sprogmens sprogimo galingumas galėjo prilygti apie 20 g sprogstamosios medžiagos - trotilo ekvivalento ir tęsdamas nusikalstamą veiką, šį pagamintą savadarbį sprogmenį, neturėdamas leidimo iki 2010-07-07, apie 18.52 val., laikė bute, esančiame Šiauliuose, ( - ), kol jis sprogo ir sprogimo metu nukentėjusiajam P. B. dėl akustinės traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai S. B. dėl padarytų kūno sužalojimų: žaizdų smakre, veido, krūtinės, pilvo srityse, akių II laipsnio cheminio nudegimo, dalinės dešinio dilbio, kairės rankos IV piršto distalinės dalies trauminės amputacijos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip V. V. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusiąją S. B..

43Dėl BPK 255 ir 256 straipsnių taikymo.

44Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į tinkamą teismo procesą, kuri yra teisės į teisingą teismą dalis. Antra vertus, teisė į tinkamą teismo procesą apima teisę žinoti kaltinimą ir teisę į gynybą (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Šis Konstitucinio Teismo nutarimas patvirtina, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, teisė į gynybą ir teisingą teismą yra pažeidžiamos ir tada, kai inkriminuojama veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, tačiau pritaikant kitokį teisinį požymį (sudėties požymį, įtvirtintą BK specialiojoje dalyje), būtiną šią veiką pripažinti nusikalstama (pavyzdžiui, kad nusikalstama veika padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo), bet neįspėjus kaltinamojo apie tokią galimybę ir nesudarius galimybių atitinkamai gintis (kasacinė nutartis 2K-P-1/2014). Nagrinėjamoje byloje perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį prašė pats nuteistasis, dėl to minėtos baudžiamojo proceso nuostatos nepažeistos.

45Atskirai pasisakytina dėl nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas V. V., numatytų BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kvalifikavimą. Iš bylos matyti, kad V. V. teismui atiduotas kaltinant jį kelių nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nuteistojo šaudmens dalies, bedūmio parako įgijimą bei laikymą, taip pat didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų pagaminimą bei laikymą kvalifikavo kaip tęstinę veiką. Teismas nuosprendyje nurodė, jog kadangi sprogstamųjų medžiagų (nedidelės ir didelės sprogstamosios galios) įgijimo, gaminimo ir laikymo aplinkybės vienodos, apima 2003-2010 metų laikotarpį, sprogstamosios medžiagos buvo laikomos kaltinamojo V. V. gyvenamosiose vietose pastoviai, o ir kaltinamajame akte V. V. nusikalstamos veikos įgyjant, gaminant ir laikant nedidelės (bedūmis parakas, minos tipo sprogmuo) ir didelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas (23 mm kalibro šaudmuo, brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos) nurodytos kaip tęstinės, kurios ir buvo užbaigtos 2010-07-10 atliktų kratų metu ir atskirai nekvalifikuotinos. Tuo tarpu B. bute pagamintą bei laikytą sprogmenį teismas kvalifikavo pagal atskirą BK 253 straipsnio 1 dalį, nors ši veika lygiai taip pat kaip ir ankstesnės įeina į tą patį laikotarpį, taip pat buvo gaminama V. V. tuo metu gyvenamoje vietoje. V. V. veiksmai buvo tapatūs ankstesniems, nukreipti į vieną objektą, siekiant vieno rezultato.

46BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (kasacinės nutartys Nr. 2K-436/2014, 2K-385/2014, 2K–77/2013, 2K-7-96/2012, 2K-650/2010). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (kasacinė nutartis Nr. 2K-436/2014). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007).

47Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau visi jie yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

48Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusiesiems priklausančiame bute V. V. pagamintas bei laikytas sprogmuo sudaro savarankišką nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Teismas tokios savo išvados tinkamai neargumentavo, nuosprendyje tik nurodė, kad pagaminta mina – spąstai rodo V. V. tiesioginę tyčią gaminant sprogmenis savadarbiu būdu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Tačiau jau aptarta tai, kad V. V. B. bute pagamintas sprogmuo nelaikytinas mina – spąstais pagal savo paskirtį, be to, jo tyčia gaminant bei laikant visus, tiek didelės, tiek nedidelės galios sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas buvo vieninga, jo atlikti vienarūšiai veiksmai, kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Esant tokiai situacijai, V. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuojamos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė veika.

49Dėl bausmės bei neturtinės žalos priteisimo

50Atsižvelgiant į tai, kad perkvalifikavus V. V. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį lengvinama jo teisinė padėtis, atitinkamai skirtina ir švelnesnė bausmė. Taip pat nauja bausmė skiriama ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį bei galutinė subendrinta bausmė.

51Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str., kuriame nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

52Skiriant bausmę V. V. atsižvelgiama į tai, kad yra viena teismo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino įgijęs, laikęs, gaminęs sprogstamąsias medžiagas bei nuoširdžiai gailisi. Kolegija pripažįsta, kad V. V. prisipažino ir dėl sveikatos sutrikdymų nukentėjusiesiems, bei nuoširdžiai dėl to gailisi. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja su ir su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą, ar ne, t.y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo. Iš bylos matosi, kad V. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie savo atliktus veiksmus. Visą laiką nesutiko tik su tyčia sunkiai sutrikdant sveikatą. Tuo tarpu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pirmosios instancijos nuosprendis keičiamas būtent dėl to, kad teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmuose sunkiai sutrikdant sveikatą nustatė tyčinę kaltės formą. Pripažintina, kad V. V. prisipažino bei nuoširdžiai gailisi dėl abiejų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis skunde taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiosios rizikingą elgesį. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-450/2011) rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinė nutartis Nr. 2K-386/2012). Teismai paprastai šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ar kitoks panašaus pobūdžio elgesys iš dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieš jį. Taigi paprastai tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Nagrinėjamoje byloje kaltininko tiesioginiais veiksmais sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas nebuvo. Todėl ir kalbėti apie jo reakciją į nukentėjusiosios veiksmus negalima. Kolegija, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nors iš tiesų nukentėjusiosios elgesys prieštarauja elementarios moralės nuostatoms, ji net tik apžiūrinėjo svetimus daiktus, juos atidarydama, tačiau net ir plėšė nuo ant rastos svetimos dėžutės apklijuotą popierių, atidarė dėžutę, visgi, šių aplinkybių nepakanka, kad toks nukentėjusiosios elgesys būtų pripažintas rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ir tokia aplinkybė būtų pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia.

53Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas ir vienas neatsargus nusikaltimas. V. V. praeityje nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, yra tik 45 % darbingas, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskiriama sankcijos minimumui lygi bausmė, o pagal BK 137 straipsnio 1 dalį paskiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis. Nors BK 137 straipsnio 1 dalies sankcija numato ir arešto bausmę, kolegija skiria laisvės atėmimo bausmę, be visų jau aptartų aplinkybių atsižvelgus ir į kilusias sunkias pasekmes, patį nusikalstamos veikos pavojingumą. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinamos apėmimo būdu. Taigi viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-9/2010, 2K-229-895/2015 ir kt.). Taigi kaip minėta, V. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, už kurį įstatymo sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų (BK 137 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų (BK 253 straipsnio 2 dalis), pagal teismų praktiką jo padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl bausmė bendrintina apėmimo būdu.

54Nuteistasis skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kolegija tokį prašymą atmeta. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnį, ir tik tokiu atveju, kai yra išimtinių aplinkybių, rodančių, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Asmens atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką, padėjimas ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo turi savanoriškai atvykti į valstybės instituciją ir pranešti apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje šių būtinų sąlygų nenustatyta, be to, nukentėjusiesiems priteista žala neatlyginti net iš dalies. Todėl taikyti šias nuostatas V. V. nėra teisinio pagrindo. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi, teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-491/2012). Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą apie sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą V. V., šioje byloje nenustatyta.

55Vis dėlto, kolegijos manymu, bausmės tikslai V. V. atžvilgiu gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Nuteistajam keletą kartų neatvykus į teismo posėdžius dėl ligos, siekiant nustatyti tikslią jo sveikatos būklę bei galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose ir atlikti bausmę, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Iš gauto ekspertizės akto Nr. ( - )14 (01) matyti, kad V. V. diagnozuotos šios ligos: lėtinis tronzilitas, stuburo polisegmentinė tarpslankstelinė osteochondrozė, stuburo šoninis III laispnio iškrypimas, stuburo iškrypimas į užpakalį, L5-S1 disko paramedialinė išvarža, stuburo kanalo L5-S1 saikinga Stenozė, širdies mitralinio vožtuvo prolapsas ir I laipsnio nesandarumas, triburio vožtuvo I laipsnio nesandarumas; V. V. nenustatyta ligų, dėl kurių jis negalėtų dalyvauti teismo posėdyje bei dėl kurių jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę; V. V. nustatytos ligos gali būti gydomos įkalinimo įstaigoje, o ligų paūmėjimo metu – Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir ekspertizės aktą surašęs vienas iš ekspertų R. L.. Ekspertas paaiškino, kad naujai pateikti dokumentai – darbingumo lygio pažyma, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų jo išvados nekeičia. Pagal darbingumo lygio pažymą V. V. nustatytas 45 % darbingumo lygis bei nurodoma, kad jis negali dirbti darbų, susijusių su visą kūną veikiančia vibracija, negali rankomis kelti krovinių, didesnių nei 15 kg, negali dirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais. Pateikiant išvadą ekspertas neturėjo duomenų, kad V. V. darbingumo lygis tik 45 %.

562015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). V. V. nuteistinas už vieną sunkų ir vieną neatsargų nusikaltimus, už kuriuos galutinė subendrinta bausmė yra ketveri metai, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apie tai, kad nustatyta viena V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, kad V. V. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba, yra tik 45 % darbingas, turi įvairių stuburo ir kt. ligų, be to, nusikalstamos veikos padarytos prieš penkerius metus, per tą laiką V. V. nepadarė jokių naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

57Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti priteistas neturtinės žalos sumas. Šis nuteistojo prašymas pagrįstas, nustačius jo veikimą neatsargia kaltės forma.

58Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

59Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinė nutartis 2K-74/2014).

60Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas iš V. V. priteisė 45 000 Lt S. B. ir 5000 Lt P. B. neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad įvertina V. V. turtinę padėtį, teismų praktiką, nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, tai, kad S. B. neteko 60 procentų darbingumo. Nors gana lakoniškai, tačiau teismas nurodė neturtinės žalos dydžių nustatymo motyvus. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustačius kitą V. V. kaltės formą – kad jis veikė neatsargia kaltės forma bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neturtinės žalos dydžiai mažinami.

61Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodoma, kad išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusysis apanka viena akimi ir netenka 30 (ir daugiau) procentų darbingumo, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 15 000 Lt (nurodytu atveju konstatavus būtinosios ginties ribų peržengimą; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 40 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010), tačiau bet kuriuo atveju yra mažesnis nei nagrinėjamu atveju priteista 50 000 Lt kompensacija, kai nusikalstama veika padaryta esant nuteistojo neatsargiai kaltės formai (kasacinė nutartis Nr. 2K-74/2014). Be to, baudžiamosiose bylose dėl BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, esant nustatytiems įvairaus pobūdžio nukentėjusiojo sužalojimams, atitinkantiems sunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis varijuoja nuo 15 000 Lt (byloje pripažinus, kad savanoriškai nukentėjusiajam nuteistojo ir civilinio atsakovo atlyginta 15 000 Lt kompensacija už patirtą neturtinę žalą yra pakankama, nepriteisiant didesnės; kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2013), 40 000 Lt (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012) iki 60 000 Lt (nukentėjusiajam netekus net 80 procentų darbingumo; kasacinė nutartis Nr. 2K-545/2010), 30 000 Lt (buvo priteista 50 000 Lt neturtinė žala, tačiau ji sumažinta, nurodžius, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad asmuo veikė neatsargia kaltės forma, kasacinė nutartis Nr. 2K-74/2014). Taigi įvertinus formuojamą praktiką bei tai, kad S. B. iš tiesų patyrė daug išgyvenimų, neteko 60 procentų darbingumo (2 t. b. l. 75), jai padaryti sužalojimai smakre, veide, krūtinės, pilvo srityse, akių žaizdos, dalinė dešinio dilbio, kairės rankos IV piršto distalinės dalies trauminė amputacija, įvertinus V. V. kaltės formą (neatsargumas) bei atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajai S. B. neturtinės žalos dydis mažintinas iki 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Nukentėjusiajam P. B. neatsargia V. V. veika padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – akustinė trauma, kuri taip pat nustatyta specialisto išvada. Įvertinus jam padarytą traumą bei jau visas išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis taip pat mažintinas iki 4000 Lt (1158,48 Eur).

62Kaip jau minėta, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, V. V. buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Jos atlikimui buvo būtini V. V. BMR tyrimo rezultatai. Teismas kreipėsi į UAB „Šiaulių BMR diagnostiką“, prašydamas pateikti teismui tyrimo rezultatus. Iš UAB „Šiaulių BMR diagnostikos“ gauto raštų bei sąskaitos – faktūros (4 t. b. l. 162-168) matyti, kad tokia duomenų surinkimo, įrašymo į USB ir siuntimo paslauga apmokestinta 74 Lt. Teismas šią sumą sumokėjo iš teismo lėšų. Šios teismo išlaidos pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą pripažintinos proceso išlaidomis ir vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalį, išieškotinos iš nuteistojo V. V..

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

Nutarė

64Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti.

65N. V. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. N. V. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę V. V. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

66Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. V. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu:

67tęsti darbą;

68per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą: 1663,31 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt tris Eur trisdešimt vieną eurocentą) (5743,08 Lt) nukentėjusiajai S. B. ir 65,43 Eur (šešiasdešimt penkis Eur keturiasdešimt tris eurocentus) (225,92 Lt) nukentėjusiajam P. B.;

69būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu ( - ) nuo 19 val. dienos iki 8 val. ryto, išskyrus, jei tai susiję su darbu;

70neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

71Iš nuteistojo V. V. priteisti 11 584,80 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur ir aštuoniasdešimt eurocentų) (40 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. B. ir 1158,48 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt aštuonis Eur ir keturiasdešimt aštuonis eurocentus) (4000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. B..

72Iš nuteistojo V. V. išieškoti 21,43 Eur (dvidešimt vieną Eur keturiasdešimt tris eurocentus) (74 Lt) proceso išlaidų Lietuvos apeliacinio teismo naudai.

73Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 4. Priteista iš V. V. nukentėjusiajam P. B. 225,92 Lt turtinei žalai ir 5 000... 5. Priteista iš V. V. nukentėjusiajai S. B. 5 743,08 Lt turtinei žalai ir 45... 6. Priteista iš V. V. Valstybinei ligonių kasai 10 937,48 Lt.... 7. Priteista iš V. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriui 23... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. V. V. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2003-06-21 iki 2004 metų,... 10. Jis taip pat tuo pačiu laikotarpiu, neturėdamas leidimo įgijo 1,9 g... 11. Be to, V. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 metų rudens iki 2010... 12. Jis taip pat tuo pačiu laikotarpiu, ( - )esančioje sodyboje, neturėdamas... 13. Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis 2010 metų vasario - kovo mėnesiais,... 14. Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo... 15. Apeliantas skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir... 16. Toliau apeliantas skunde išdėsto argumentus, kodėl jis daro tokią išvadą.... 17. Be to, apeliantas skunde tvirtina, kad teisiamojo posėdžio protokolas nėra... 18. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė ir teismų praktikoje... 19. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad buvo pažeistos ir BK 55 straipsnio... 20. Be to, apelianto teigimu, nuosprendyje yra neatskleista, kaip konkrečiai buvo... 21. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas turėjo pripažinti jo... 22. Taip pat apeliantas mano, kad teismas turėjo jam taikyti BK 54 straipsnio 3... 23. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį... 24. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės... 25. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo... 26. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir... 28. Byloje objektyviai nustatyta, kad V. V., 2010 metų vasario - kovo mėnesiais,... 29. Tai, kad iš nukentėjusiųjų išsinuomotame bute V. V. pagamino sprogmenį ir... 30. Nuteistojo kaltę sunkiai sutrikdžius sveikatą nukentėjusiajai, patvirtina... 31. Nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina byloje esančios... 32. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad įvykio vietoje susprogdintas... 33. Tokios konstrukcijos sprogmens, kaip kad aukščiau aprašyto, sprogimas... 34. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas ir šią specialisto išvadą... 35. Iš visų išdėstytų įrodymų akivaizdu, ir tai teisingai nuosprendyje... 36. Teismas nuosprendyje nurodė, kad V. V., sunkiai sutrikdydamas S. B. sveikatą,... 37. BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir... 38. Kaip jau minėta, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs... 39. Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra... 40. Kolegija, išanalizavusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios... 41. Kolegija daro išvadą, kad iš byloje nustatytų faktinių veikos padarymo... 42. Taigi pripažintina įrodyta, kad V. V., 2010 metų vasario - kovo mėnesiais,... 43. Dėl BPK 255 ir 256 straipsnių taikymo.... 44. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į tinkamą... 45. Atskirai pasisakytina dėl nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas V. V.,... 46. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas... 47. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar... 48. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 49. Dėl bausmės bei neturtinės žalos priteisimo... 50. Atsižvelgiant į tai, kad perkvalifikavus V. V. nusikalstamą veiką iš BK... 51. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 str. 2 d. nustatydamas... 52. Skiriant bausmę V. V. atsižvelgiama į tai, kad yra viena teismo nustatyta jo... 53. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat... 54. Nuteistasis skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir... 55. Vis dėlto, kolegijos manymu, bausmės tikslai V. V. atžvilgiu gali būti... 56. 2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių... 57. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti priteistas... 58. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 59. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 60. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas iš V. V.... 61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog, asmeniui... 62. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, V. V. buvo paskirta... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 64. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti.... 65. N. V. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7... 66. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtos laisvės atėmimo... 67. tęsti darbą;... 68. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti... 69. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu ( - ) nuo 19 val. dienos... 70. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą... 71. Iš nuteistojo V. V. priteisti 11 584,80 Eur (vienuolika tūkstančių penkis... 72. Iš nuteistojo V. V. išieškoti 21,43 Eur (dvidešimt vieną Eur... 73. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....