Byla 2-956/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. R. ir E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4470-431/2009 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį atsakovams S. R. ir E. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. R. ir E. R. , prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 1 023 004,46 Lt skolos (998 383,51 Lt negrąžinto overdrafto ir 24 620,95 Lt palūkanų); priteisti iš atsakovų E. R. turto bendroje jungtinėje nuosavybėje ir S. R. solidariai ieškovo naudai sutartyje nustatyto dydžio (18 %) metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą negrąžinto overdrafto sumą (998 383,51 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio surašymo dienos (2009 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovų prievolė kilo pagal 2007 m. lapkričio 26 d. Laidavimo sutartį Nr. LKS 07/11/08, kuria buvo užtikrintas UAB „Saurida“ prievolių ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB) pagal 2007 m. lapkričio 26 d. Banko sąskaitos kredito sutartį Nr. OS 07/11/05 įvykdymas.

5Siekiant įvykdyti teismo sprendimą ieškinio tenkinimo atveju, ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei E. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir atsakovui S. R. nuosavybės teise priklausančių ir pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų ir/ar nekilnojamojo turto ir/ar kilnojamojo turto areštą ieškinio sumai, t.y. 1 023 004,64 Lt, nes, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi tenkino ieškovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti atsakovams E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės ir S. R. nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Teismas nustatė, jog bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma – 1 023 004,46 Lt. Teismas tenkino ieškovo prašymą dėl arešto atsakovams nuosavybės teise priklausančiam turtui uždėjimo, nes sprendė, jog pareikšto ieškinio suma yra labai didelė, dėl ko, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

7Atsakovai S. R. ir E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi 2007 m. lapkričio 26 d. Banko sąskaitos kredito sutarties Nr. OS 07/11/05 ir 2007 m. lapkričio 26 d. Laidavimo sutarties Nr. LKS 07/11/08 įvykdymas buvo užtikrintas atsakovams S. R. ir E. R. priklausančių dviejų žemės sklypų hipoteka. Ieškovas savo aktyviais veiksmais pradėjo priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą CK 4.192 straipsnio ir CPK 558 straipsnio nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi Nr. 190-1N/2009 areštavo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, kuris įkainotas 1 950 000 Lt. Areštuoto turto vertė beveik du kartus viršija ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą.

8Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog tol, kol prievolė nėra įvykdyta, kreditorius turi teisę ginti savo pažeistas teises pagal kelis būdus ir laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos kiekvienoje atskiroje byloje, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vienoje byloje neužtikrina galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo kitoje byloje. Nurodo, jog Laidavimo sutarties 2.8 punktu laiduotojas suteikė teisę ieškovui savo nuožiūra pasirinkti konkrečią prievolių įvykdymą užtikrinančią prievolę. Tuo atveju, jeigu būtų sėkmingai išieškota dalis skolos pagal vieną iš prievolių užtikrinimo būdų, toliau vykdant išieškojimą kitu būdu, skolos suma būtų atitinkamai mažinama ir taip užtikrinamos atsakovų teisės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 190-1N/2009 nereiškia ieškovo reikalavimų patenkinimo, o reiškia priverstinio išieškojimo pradžią. Priverstinio žemės sklypų pardavimo veiksmai gali užtrukti labai ilgai ir iš viso nėra aišku, ar tuos sklypus bus įmanoma parduoti. Todėl šiuo metu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo didelės vertės reikalavimas bus neužtikrintas ir išieškojimas iš atsakovų turto bus apsunkintas. Be to, hipotekos lakšte nurodyta turto vertė visiškai nereiškia, kad tokią sumą bus galima išieškoti. Žemės sklypai ieškovo naudai buvo įkeisti juos įvertinant 2007 m. gruodžio 18 d., t.y. prieš rinkoje kilusią finansų krizę. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis jų vidutinė rinkos vertė, užfiksuota 2007 metais, buvo 343 213 Lt. Be to, parduodant įkeistą turtą iš varžytinių nustatyta pradinė žemės sklypų kaina sudarytų 80 proc. rinkos vertės, o antrųjų varžytinių atveju – 60 procentų rinkos vertės.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Vadovaujantis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs.

11Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo reikalavimo teisę kildina iš 2007 m. lapkričio 26 d. Banko sąskaitos kredito sutarties Nr. OS 07/11/05 (toliau – Kredito sutartis), kuria Nordea Bank Finland Plc (AB) įsipareigojo suteikti kredito gavėjui UAB „Saurida“ banko sąskaitos kreditą, kurio maksimali suma yra 290 000 EUR ar šios sumos ekvivalentas litais iki 2008 m. spalio 31 d. (šis terminas automatiškai pratęsiamas iki 2009 m. spalio 30 d., jeigu nė viena iš šalių raštu nepraneša kitai šaliai apie ketinimą nepratęsti sutarties). Kredito gavėjo UAB „Saurida“ prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas atsakovų S. R. ir E. R. laidavimu (2007 m. lapkričio 26 d. Laidavimo sutartis Nr. LKS 07/11/08) ir atsakovams S. R. ir E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo, 2,2500 ha, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir žemės sklypo, 1,000 ha, unikalus Nr. ( - ), ( - )) hipoteka bei visose kredito gavėjo sąskaitose visomis valiutomis esančių ir būsimų lėšų įkeitimu (Kredito sutarties 12 punktas).

12Nagrinėjamoje byloje ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškiniu pareiškė reikalavimą laiduotojams S. R. ir E. R. dėl 1 023 004,46 Lt skolos (kredito ir su juo susijusių palūkanų) priteisimo, kredito gavėjui UAB „Saurida“ nevykdant savo prievolių pagal Kredito sutartį po to, kai ši sutartis buvo nutraukta. Atsakovai, kurių turtą pareikšto ieškinio sumos ribose areštavo pirmosios instancijos teismas, atskiruosiuose skunduose įrodinėja, kad šios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi kredito gavėjo UAB „Saurida“ prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka ir įkeisto turto visiškai užtenka padengti skolininko UAB „Saurida“ įsipareigojimus ieškovui.

13Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) 2009 m. gegužės 12 d. kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto (b.l. 78-79). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi Nr. 190-1N/2009 areštavo įkeistą turtą ir įspėjo skolininką UAB „Saurida“ bei įkeisto daikto savininkus S. R. ir E. R. , kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių. Atsižvelgiant į tai, faktiškai susiklostė situacija, jog ieškovas savo reikalavimą skolininkui UAB „Saurida“, kuris yra vykdomas, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą ne ginčo tvarka, tuo pačiu metu nukreipė laiduotojams, pareikšdamas jiems ieškinį dėl tos pačios kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) reikalavimo teisę atitinkančios skolininko UAB „Saurida“ prievolės įvykdymo.

14Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje NR. 2-174/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-984/2008). Todėl nagrinėjamu atveju reikia vertinti, ar įkeisto nekilnojamojo turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.

15Kaip nurodoma ieškinyje, UAB „Saurida“ skola ieškovui pagal Kredito sutartį, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo atsakovai, sudaro 1 023 004,46 Lt. Iš Hipotekos registro išrašo matyti, jog hipotekos lakšte nurodyta bendra įkeičiamų daiktų vertė – 1 950 000 Lt (b.l. 81-82). Kaip savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovas, įkeisto turto vertė buvo nustatyta jį įvertinant 2007 m. gruodžio 18 d. Hipotekos sutarties (lakšto) pasirašymo metu nei ieškovas, nei atsakovai šios vertės neginčijo. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, jog įkeisto turto rinkos vertė neatitiko tikrosios šio turto vertės, kadangi, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendra šių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2007 m. lapkričio 27 d., buvo 343 213 Lt (b.l. 93-96). Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog hipotekos lakšte nurodyta įkeičiamo turto vertė šiuo metu yra žymiai pasikeitusi, o taip pat kiek ji yra pasikeitusi. Vien tik ta aplinkybė, kad dėl sudėtingos ekonominės situacijos valstybėje nekilnojamojo turto kainos pastaruoju metu ženkliai sumažėjo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog įkeisto nekilnojamojo turto realiai nepakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui, ypač atsižvelgiant į tai, kad hipotekos lakšte nurodyta įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė nei šio turto įkeitimu užtikrinta prievolė.

16Pažymėtina, jog, pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Kadangi, sprendžiant iš byloje esančios medžiagos, hipoteka apsunkinto ir ieškovui įkeisto turto visiškai pakaktų ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) reikalavimams pagal Kredito sutartį užtikrinti, todėl papildomi suvaržymai atsakovų turtui, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovų teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) reikalavimai skolininkui UAB „Saurida“ yra užtikrinti hipoteka, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus ir būtino pagrindo taikyti papildomus atsakovų kaip laiduotojų turtinių teisių apribojimus, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tiek prievolės užtikrinimu įkeitimu (hipoteka), tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų – kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų, kylančių iš Kredito sutarties, patenkinimo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo principą, pagal kurį teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teismo sprendimu, kuriuo būtų tenkinti ieškinio reikalavimai, kreditoriaus (ieškovo) reikalavimo teisę skolininkui UAB „Saurida“ atitinkanti skolos suma būtų priteista iš laiduotojų (atsakovų), o ta pati skolininko UAB „Saurida“ prievolę kreditoriui atitinkanti skolos suma šiuo metu yra išieškoma iš įkeisto turto, ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų perteklinis. Ieškovo argumentai, jog jis turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir nuspręsti, ar iš pradžių vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, ar reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojo, nesudaro pagrindo taikyti papildomus ribojimus (laikinąsias apsaugos priemones) atsakovams ir taip papildomai varžyti jų teises. Apelianto argumentai, kad nėra garantijų, jog priverstinai realizuojant įkeistą turtą iš varžytinių būtų gauta būtent 1 950 000 Lt suma, kad turtą tikrai pavyks realizuoti, yra grindžiami prielaidomis bei nesudaro objektyvaus ir pagrįsto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio sumai.

17Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant LR CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus situacijai ir paaiškėjus, jog įkeisto nekilnojamojo turto realiai nepakanka tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vėl gali būti reiškiamas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsniu 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti.

20Ieškovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Siekiant įvykdyti teismo sprendimą ieškinio tenkinimo atveju, ieškovas... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi tenkino ieškovo... 7. Atsakovai S. R. ir E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 8. Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) atsiliepimu į atskirąjį skundą... 9. Atskirasis skundas tenkintinas.... 10. Vadovaujantis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo reikalavimo teisę kildina iš... 12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškiniu... 13. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) 2009 m.... 14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu... 15. Kaip nurodoma ieškinyje, UAB „Saurida“ skola ieškovui pagal Kredito... 16. Pažymėtina, jog, pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi... 17. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiama... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsniu 2 punktu, teisėjų... 19. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti.... 20. Ieškovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus prašymą dėl laikinųjų...