Byla 1A-379-658/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubaustas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nuteistojo A. M. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubaustas:

3pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

4pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

6Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

7Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo dienos.

8Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 16 d. 22.05 val. iki 2019 m birželio 18 d. 9.43 val.

9Kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.

10Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti K. B. ir J. Ž., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

121.

13A. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio su kaltinamaisiais K. B. ir J. Ž., veikdami kartu, 2019 m. birželio 16 d. apie 22 val., viešoje vietoje, prie kavinės „( - )“, esančios ( - ), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, K. B. du kartus kairės rankos delnu sudavė A. U. į veidą bei vieną kartą koja įspyrė į pilvo šoną, A. M. vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė A. U. į veidą, po ko A. U. atsitraukus ir būnant prie pastato, esančio ( - ), J. Ž. priėjus prie nukentėjusiojo ir kumščiais sudavus A. U. 5 kartus į veidą, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant žemės, tada A. M. kartu su K. B., J. Ž. bendrais veiksmais sudavė 10 kartų A. U. į veidą bei įspyrė 10 kartų į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. U. kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, žaizdą kaktos kairėje ties antakio vidurine dalimi, žaizdą kairės akies vokų išoriniame kampe, kraujosruvą kaktos kairėje, pereinančią į smilkinio sritį, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą kaklo priekyje, kraujosruvą nosies srityje, nubrozdinimą nugaros apatinėje dalyje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, nubrozdinimą kairio riešo srityje, nubrozdinimą kairėje plaštakoje, nubrozdinimą dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą kairio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą dešinės čiurnos išorinėje dalyje, nosikaulių lūžimą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. U. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

142.

15Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytą BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sutaptį, sukeltas pasekmes, nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jo teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė, jog nuteistajam už padarytus nusikaltimus turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažesnė už įstatyme numatytos bausmės vidurkį.

163.

17Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir A. M. paskirti švelnesnę bausmę – laisvės atėmimo bausmę pakeisti kita bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu.

183.1.

19Skunde nurodoma, kad nuteistasis nusikaltimo kvalifikacijos neginčija. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti lengvinančia aplinkybe nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Jis teismui nurodė visas aplinkybes, kurias prisiminė. Tačiau dėl neblaivumo ir todėl, kad buvo taip pat stipriai sumuštas, kai kurių aplinkybių neįsiminė ir negalėjo paaiškinti.

203.2.

21Apeliantas teigia, jog nuosprendis turėtų būti pakeistas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kadangi jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Skunde pažymima, kad jam 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu buvo paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 6 MGL dydžio bauda, kuri yra sumokėta. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metų laikotarpiui. Nuteistasis iš probuojamųjų asmenų sąrašo yra išregistruotas 2019 m. rugpjūčio 19 d., kaip atlikęs paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, jo atžvilgiu teismas galėjo pritaikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba galėjo paskirti laivės apribojimo bausmę.

223.3.

23Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato atvejus, kada gali būti paskirta švelnesnė bausmė, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Apelianto nuomone, šiuo atveju, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Nuteistasis jau yra pilnai pasitaisęs ir persiauklėjęs, o tai reiškia, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti.

244.

25Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

26Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

275.

28Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o tik nesutinkama su nepripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei jam paskirta bausme. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Taigi, esant minėtoms sąlygoms, teismas gali išplėsti skundo nagrinėjimo ribas.

296.

30Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

317.

32Apeliantas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau tam, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė būtų pripažinta lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, būtina nustatyti du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).

338.

34Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. prisipažinimas yra formalus ir nenuoširdus, nes kaltę pripažino tik dėl surinktų įrodymų, t. y. 1) ikiteisminiame tyrime jis atsisakė duoti paaiškinimus (2 t., b. l. 64–65, 70); 2) 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. sausio 16 d. teisiamuosiuose posėdžiuose neigė naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu (3 t., b. l. 101–106, 114–117); 3) 2020 m. vasario 21 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis jau pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, o kitų aplinkybių teigė neprisimenąs (3 t., b. l. 140–144). Iš to matyti, kad A. M. kaltės pripažinimas buvo nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad nuteistojo parodymų, kuriuose nutylima apie esmines inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę bylos sprendimui, ir tuo neprisidedama prie teisingo bylos išsprendimo, negalima laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.

359.

36Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl turi būti sušvelninta, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Iš esmės apeliantas nesutinka su teismo atliktu bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių įvertinimu. Tokie nuteistojo argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

3710.

38Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, parinkdamas A. M. skirtinų bausmių rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. A. M. padarė vieną apysunkį (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir vieną nesunkų (BK 284 straipsnis) nusikaltimus. Nuteistasis nusikaltimus padarė veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais K. B. ir J. Ž. bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas vertino ir tai, kad A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas penkis kartus, vyrauja panašaus pobūdžio nusikaltimai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 284 straipsnis), turėjo neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 77–84, 95–96). A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino ir tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Anksčiau jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, bauda, taip pat keturis kartus atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos A. M. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Be to, nusikalstamos veikos, už kurias apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, taikyto Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, metu. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad šie nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, o yra nulemti jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

3911.

40Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydžiai parinkti artimi minimaliems straipsnių sankcijose numatytiems šios rūšies bausmės dydžiams. Be to, už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtos bausmės buvo tinkamai subendrintos, t. y. taikant bausmių apėmimą, griežtesne apimant švelnesnę, kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, Nr. 2K-340/2012, Nr. 2K-408/2013, Nr. 2K-506/2013, Nr. 2K-7-62-489/2015, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio.

4112.

42Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų. Nagrinėjamu atveju A. M. neatitinka minėto straipsnio 1 ar 2 dalių sąlygų, todėl pagal šį straipsnį jam negalima skirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Tuo tarpu teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės – dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre nėra registruotas (2 t., b. l. 97–99, 109, 111, 113, 115; 3 t., b. l. 138-139), atsiprašė nukentėjusio, mažiausiai vartojo smurto nukentėjusio atžvilgiu, pačios savaime vis tik nesudaro pakankamo pagrindo jo asmenybę ir padarytas veikas vertinti, kaip mažiau pavojingas ir jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu yra tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdžiai nebūtų teisingas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nustatytų aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę nuteistajam paskirti teisingą bausmę, visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju A. M. padaryti nusikaltimai nėra mažiau pavojingi nei galimas rūšinis tokių veikų pavojingumas. Byloje nesusidėjo ir kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad konkrečiu atveju bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. M. sukėlė konfliktą, kurio pasėkoje buvo panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nagrinėjamu atveju vienas iš nusikaltimų padarytas žmogaus sveikatai, kas neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. M. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bei jų subendrinimas nėra aiškiai per griežti, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

4313.

44BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

4514.

46Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).

4715.

48Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors A. M. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, apeliantui šis teistumas yra šeštas, anksčiau jis teistas penkis kartus, iš kurių keturis kartus už analogiškas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, taip pat laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimai. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Be to, nėra A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog A. M. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

4916.

50Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam A. M. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad A. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti A. M. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

5117.

52Taip pat teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas galutine subendrinta bausme – 2 MGL bauda ir 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuteistasis išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Vis dėlto pažymėtina, kad nuteistasis naujas nusikaltimas veikas, už kurias nuteistas pirmosios instancijos teismo, padarė dar 2019 m. birželio 16 d., t. y. nepasibaigus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės, nors iš BK 64 straipsnio nuostatų akivaizdžiai matyti, kad šio straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data. Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-719/2020). Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ir BK 64 straipsnio nuostatas, subendrindamas paskirtą bausmę su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

5318.

54Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo klausimas, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nėra keliamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į BPK 320 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtintas non reformatio in peius principas, nustatantis, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos nuosprendį skundė tik nuteistasis. Taigi, nors ir pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes nesubendrino skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių pagal BK 64 straipsnį, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali subendrinti minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių nei visiškai, nei iš dalies jas sudėdamas, kadangi būtų pabloginta nuteistojo A. M. padėtis. BK 64 straipsnis bausmių apėmimo nenumato. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis aukščiau minėtais motyvais, bausmės apeliacinės instancijos teisme nebendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu, kad nepasunkinti apelianto teisinės padėties. Nesant pagrindų apeliacinio skundo motyvais keisti priimtą nuosprendį, skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas nepakeistu.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

57Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;... 4. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu šešiems... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirtos... 6. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.... 7. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo dienos.... 8. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio... 9. Kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas... 10. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti K. B. ir J. Ž., tačiau jų... 11. Teisėjų kolegija... 12. 1.... 13. A. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,... 14. 2.... 15. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje... 16. 3.... 17. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m.... 18. 3.1.... 19. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nusikaltimo kvalifikacijos neginčija.... 20. 3.2.... 21. Apeliantas teigia, jog nuosprendis turėtų būti pakeistas dėl netinkamo... 22. 3.3.... 23. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad BK 54 straipsnio 3 dalis, 62... 24. 4.... 25. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas... 26. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.... 27. 5.... 28. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos... 29. 6.... 30. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės,... 31. 7.... 32. Apeliantas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino jo... 33. 8.... 34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 35. 9.... 36. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos... 37. 10.... 38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančias... 39. 11.... 40. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios... 41. 12.... 42. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nuteistojo atžvilgiu nėra... 43. 13.... 44. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 45. 14.... 46. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus... 47. 15.... 48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors A. M. atitinka formaliąsias... 49. 16.... 50. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75... 51. 17.... 52. Taip pat teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad Kėdainių... 53. 18.... 54. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde netinkamai... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.... 57. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną....