Byla 2K-64-303/2018
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam D. S. (D. S.), jo gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui, nuteistajam D. D. (D. D.), jo gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui, nukentėjusiajam M. P., viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S., jo gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko ir nuteistojo D. D. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio.

2Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 5 punktais, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti M. P. padarytą visą turtinę žalą ir dalį – 1000 Eur neturtinės žalos ir per vienerius metus šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val. (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti M. P. padarytą turtinę žalą ir dalį – 1000 Eur neturtinės žalos ir per vienerius metus šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3D. D. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 5 punktais, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val. (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), per vienerius metus šešis mėnesius atlyginti M. P. padarytą visą turtinę žalą ir dalį – 1000 Eur neturtinės žalos ir per vienerius metus šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. vasario 13 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

4Priteista iš D. S. ir D. D. solidariai Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2948,10 Eur turtinei žalai atlyginti už M. P. gydymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 3201,88 Eur turtinei žalai atlyginti, M. P. 9132,76 Eur neturtinei ir 954,92 Eur turtinei žalai atlyginti.

5Priteista iš D. S. 1156,46 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti už A. B. gydymą.

6Šiuo nuosprendžiu taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisti ir byla pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukta E. P. (E. P.), E. M. (E. M.), V. K. (V. K.), tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

7Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendis pakeistas.

8Nuteistajam D. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų D. S., subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus. Bausmės, paskirtos nuteistajam D. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, subendrintos apėmimo būdu – griežtesne apimant švelnesnę, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

9Nuteistajam D. D. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskirta atlikti pataisos namuose. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl D. D. sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiko įskaitymo į bausmės laiką. Kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. vasario 13 d. įskaitytas į nuteistajam D. D. paskirtą bausmę.

10Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo D. S. ir jo gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio, nuteistojo D. D. ir jo gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko, nukentėjusiojo M. P., prašiusių nuteistųjų ir advokato Drąsučio Zagrecko kasacinius skundus tenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį be pakeitimų, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

121. D. D. ir D. S. nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2015 m. sausio 31 d., apie 4.47 val., viešojoje vietoje, Vilniuje, prie įėjimo į restoraną ( - ) durų, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, dėl chuliganiškų paskatų tyčia ranka sudavė M. P. ne mažiau kaip po vieną smūgį į galvą ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

132. Kasaciniais skundais nuteistasis D. S. ir jo gynėjas advokatas D. Zagreckas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį be pakeitimų.

143. Nuteistasis D. S. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas netinkamą jam bausmę, neteisingai pritaikė įstatymą, o pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir jo asmenybę ir pagrįstai neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės.

153.1. Kasatorius nurodo, kad nusikaltimus padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas, nėra asocialus, nuolat visuomenės taisykles pažeidžiantis asmuo, o mokosi, dirba, pasirengęs pasitaisyti, atlyginti žalą nukentėjusiesiems, jo padarytos veikos buvo atsitiktinumas, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, kurioms esant pasielgė nedovanotinai, ir tai bus pamoka visam gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam gali nelikti, o kasatoriaus buvimas laisvėje užtikrins ir nukentėjusiojo interesus, nes dirbdamas atlygins padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Svarbi aplinkybė ir tai, kad kasatorius sudavė tik vieną smūgį, o nėra aišku, nuo kieno smūgio nukentėjusiajam M. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kasatorius nesiekė sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tiesiog dėl abipusių provokacijų tarp dviejų kompanijų įvyko muštynės, kurių pasekmės labai sunkios visiems. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismo paskirtomis su realiu laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis ir įpareigojimais kartą suklydusiam jaunam žmogui suteikiama galimybė pasitaisyti ir ištaisyti savo klaidą. Tai jo elgesiui būtų padarę didelį teigiamą poveikį ir bausmės tikslai būtų pasiekti. Kasatorius atsiprašė nukentėjusiųjų, su vienu jų susitaikė, atlygino dalį žalos, nė vienas iš nukentėjusiųjų neišreiškė noro, kad jam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, nukentėjusysis M. P. nurodė pagrindinį savo siekį, kad būtų atlyginta žala. Tai kasatorius galės padaryti tik būdamas laisvėje ir dirbdamas. Dėl to realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimas atitinka ir nukentėjusiojo interesus, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai, nes kasatorius negalės dirbti ir mokytis, praras turimus socialinius ryšius, vėliau turės sunkumų susirandant darbą.

163.2. Jeigu teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė kasatoriui per švelni, galėtų paskirti net ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidedant maksimaliam laikui bei nustatant įpareigojimų – atlyginti visą žalą, dirbti, būti namuose nustatytu laiku, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nes nors alkoholiu ir nepiktnaudžiauja, bet nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus) ir dirbti nemokamus darbus kokioje nors socialinėje įstaigoje. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę, kasatorius prašo sumažinti bausmę ir skirti minimalią dvejų metų arba dar trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.

174. Nuteistojo D. S. gynėjas advokatas D. Zagreckas kasaciniame skunde teigia, kad, byloje nuteisiant D. S. ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesant neginčijamų įrodymų, nepašalinus visų prieštaravimų, ir panaikinant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331–332 straipsnių reikalavimai, nes teismai visapusiškai ir objektyviai nevertino bylos duomenų. Apeliaciniame skunde buvo keliama nemažai klausimų dėl įrodymų, patvirtinančių D. S. kaltę dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nebuvimo, bet apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, apsiribojo kategorišku teiginiu, kad teismas rėmėsi leistinais ir patikimais bylos įrodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų mažos dalies parodymų pacitavimu ir rašytinių duomenų išvardijimu, jokios įrodymų analizės neatliko, jų tarpusavyje nesusiejo, motyvų nepateikė, darė tik kaltinimui palankias išvadas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

184.1. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. bausmę, ją tinkamai individualizavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad vykusiose muštynėse D. S. buvo vienas aktyviausių dalyvių, pažeidė viešąją tvarką ir rimtį kartu su kitais asmenimis, sužalojo du žmones (A. B. nesunkiai, M. P. sunkiai), tą naktį muštynių metu padarė tris atskiras nusikalstamas veikas, bet jas jungė bendra tyčia, labai trumpas laikas, dėl dviejų nusikalstamų veikų kaltę pripažino ir gailisi (smurto naudojimo prieš A. B. bei viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo), atlygino dalį A. B. padarytos žalos, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat įvertino tai, kad D. S. teisiamas pirmą kartą.

194.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pagrindinį klausimą, ar kaltinamieji D. S. ir D. D. tikrai tokie pavojingi, kad juos reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio (kraštutinę priemonę), kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, visgi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos, o bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šis teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje, be jauno D. S. amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos, pirmą kartą jam taikomos baudžiamosios atsakomybės, padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, yra mažesnis negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Teismas nurodė, kad D. S. nukentėjusįjį sužalojo suduodamas vieną smūgį, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas, nors vertintas kaip sunkus, nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nukentėjusiojo sveikatai. Specialistas A. K. B. nurodė, kad nors sveikata 100 proc. nebus, kokia buvo, prognozė dėl M. P. sužalojimo padarinių palyginti nebloga. Byloje nenustatyta, kad M. P. ateityje turės būti atliekamos intervencijos ar daromas kitoks jo kūnui poveikis siekiant pašalinti neigiamas pasekmes (pvz., operacijos, specialios procedūros ir kt.).

204.3. Taigi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esminį teigiamą poveikį D. S. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui, įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam didelę dalį nusikaltimu padarytos (visą turtinę ir dalį neturtinės) žalos. Teismas įvertino ir tai, kad D. S. yra darbingas, gali atlyginti padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę, D. S. išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudarė pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesai dėl žalos atlyginimo šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais.

214.4. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, visiškai ignoruodamas pirmosios instancijos teismo išsamius ir pagrįstus bausmės skyrimo motyvus, užimdamas kaltinančią poziciją, akivaizdžiai priešiškai ir šališkai nusistatęs, pakeitė bausmę, skirdamas laisvės atėmimą, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų aklai laikytis sankcijose numatytų bausmės ribų, kai įstatymų leidėjas suteikia teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę, bet šioje byloje apeliacinį procesą reglamentuojančių reikalavimų teismas nesilaikė.

224.5. Kasatoriaus nuomone, pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra, nes byloje tikrai yra išimtinės aplinkybės, apibūdinančios D. S. asmenybę ir veikos pavojingumą, išsamiai aprašytos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo.

235. Kasaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį be pakeitimų.

245.1. Kasaciniame skunde nuteistasis D. D. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą ir panaikindamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, nesilaikė apeliacinį procesą reglamentuojančių įstatymo reikalavimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

255.2. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, ją tinkamai individualizavo, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu buvo pakankamai jauno amžiaus, mokėsi profesinėje mokykloje, dirba ( - ) ir apibūdinamas teigiamai, kaip pasižymintis darbštumu, drausmingumu, nepriekaištingu ir mandagiu elgesiu, pripažino kasatoriaus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kurią pripažino pats kasatorius. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasatoriaus D. D. nusikalstama veika – vienintelio smūgio nukentėjusiajam M. P. sudavimas, kuris buvo lemiamas, negali būti vertinama kaip pavojingesnė veika, nes padariniai – sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas – atsirado dėl abiejų kaltinamųjų (D. D. ir D. S.) veiksmų. Teismas konstatavo ir tai, kad kasatoriaus D. D. padarytos labai sunkios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į jos padarymo aplinkybes, yra mažesnis negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas; kad jis sužalojo nukentėjusįjį veikdamas neapibrėžta tyčia, sudavė vienintelį smūgį, kuris ir buvo lemtingas; kad, remiantis specialisto bei paties nukentėjusiojo paaiškinimu, iš viso nukentėjusiajam buvo suduoti penki smūgiai, iš jų trys į galvą. Šie kasatorių apibūdinantys duomenys leidžia teigti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė, jis nusikalstamos veikos neplanavo, viskas įvyko spontaniškai. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad visos aplinkybės, nors ir nepašalina kasatoriaus D. D. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina kaltės, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant jam švelnesnę, nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą su atitinkamais draudimais ir įpareigojimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, visiškai ignoruodamas pirmosios instancijos teismo išsamius ir pagrįstus bausmės skyrimo motyvus, užimdamas prokuroro poziciją, akivaizdžiai priešiškai ir šališkai nusistatęs, pakeitė bausmę, skirdamas laisvės atėmimą. Kasatoriaus nuomone, yra pagrindas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes byloje tikrai yra išimtinės aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę ir veikos pavojingumą, kurias išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas. Be to, kasatorius pažymi ir tai, kad jis turi sveikatos problemų, nes patyrė stuburo traumą, jo tėvo darbingumo lygis – 45 proc., tai patvirtina prie skundo pridėti dokumentai.

266. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į nuteistojo D. D., nuteistojo D. S. ir jo gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti.

276.1. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis D. S., apeliacine tvarka ginčydamas pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumą dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir dėl nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apeliaciniame skunde analizavo vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ir teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu, nes jis nepatvirtina jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą: perskaitė vaizdo įrašo apžiūros protokolą, peržiūrėjo vaizdo įrašą, apklausė nukentėjusįjį, nuteistuosius. Šis teismas nuosprendyje pripažino, kad, sugretinus vaizdo įrašą su šio vaizdo įrašo apžiūros protokolu, buvo nustatytas vaizdo įrašo aprašymo netikslumas, nes iš vaizdo įrašo nesimato, kaip 04.47.56 val. D. S. suduoda smūgį nukentėjusiajam M. P., bet, vertindamas įrodymų visumą, konstatavo, kad vaizdo įrašo apžiūros protokolas nėra vienintelis ir lemiamas įrodymas, pagrindžiantis D. S. kaltę dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos padarymo. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas jame išdėstė motyvuotas išvadas dėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, juos palygino tarpusavyje, įvertino jų visetą, nurodė, kodėl mano, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai įrodo D. S. kaltę. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išanalizuoti nuteistojo D. D., nukentėjusiojo M. P., liudytojos G. V. parodymai, specialisto išvados ir specialisto A. K. B. paaiškinimai teisme, ikiteisminio tyrimo veiksmų (parodymų patikrinimo vietoje, liudytojo apklausos, atpažinimo pagal nuotraukas, vaizdo įrašo apžiūros ir kt.) protokolai. Remdamasis šiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė vienareikšmišką išvadą, kad D. S. kartu su nuteistuoju D. D. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. P. sveikatą. Dėl D. S. ginčijamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje surinktus įrodymus pagrįstai nustatyta, kad nusikaltimus nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši išvada pagrįsta ne tik paties D. S., bet ir nuteistojo D. D., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų E. P., E. M. parodymais, kad prieš byloje nagrinėjamus įvykius buvo švenčiamas E. M. gimtadienis ir vartojamas alkoholis. Taigi, teismai kasatoriaus apsvaigimą nuo alkoholio pagrįstai pripažino įrodyta aplinkybe, o išvada, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, padaryta atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuteistojo elgesį. Taigi iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentų (BPK 331 straipsnis), o kasatorius nenurodo konkrečių apeliacinio skundo argumentų, į kuriuos, jo manymu, nebuvo atsakyta.

286.2. Prokurorė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje D. S. ir D. D. padarė BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), kuriuo buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą – ir už kurį sankcijoje nurodyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas, bausmės skyrimo motyvuose nurodęs, kad nukentėjusiojo M. P. patirtas sužalojimas, nors įvertintas kaip sunkus, nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių jo sveikatai, bei padaręs išvadą, kad D. S. ir D. D. prieš M. P. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, neleistinai sumenkino sunkią traumą patyrusio nukentėjusiojo interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad D. S. ir D. D. nusikalstamais veiksmais M. P. buvo padarytas dešinės pusės kaktikaulio, momenkaulio įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumušimas, išsiliejo kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, po kietuoju dangalu kairėje, išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, padarytas kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, jam buvo atliekamos operacijos, jis ilgą laiką gydėsi, negalėjo baigti studijų, buvo sužlugdyti karjeros planai, sumažėjo galimybės sėkmingai tęsti studijas ateityje, teko nutraukti visuomeninę veiklą ( - ). 2016 m. birželio 3 d. teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jo gyvenimas po traumos nebėra visavertis, labai sumažėjo darbingumas. Dėl išdėstytų aplinkybių manytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog teisiamųjų įvykdytas labai sunkus nusikaltimas yra mažiau pavojingas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir kaltininkų asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumos, bet iš esmės reikšmingiausia aplinkybe nepagrįstai laikė nuteistųjų „itin jauną amžių“, nors D. S. ir D. D. nusikalto būdami beveik dvidešimties metų amžiaus, t. y. pakankamai subrendę. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ši aplinkybė („itin jaunas amžius“) pati savaime nesudaro pagrindo skirti neteisiesiems straipsnio sankcijoje nenustatytą bausmę, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išreiškė nuomonę apie padarytą veiką, kaltuosius asmenis ir nukentėjusįjį, tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies skyrimo nepagrindė jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 3 dalį), nes byloje nenustatyta, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistiesiems D. S. ir D. D. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems pagrįstai skyrė įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, nustatydamas jų dydį vadovavosi bausmių individualizavimo principu ir atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kasaciniuose skunduose nėra teisinių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo D. D. kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą sušvelninti jam bausmę, nėra nei išimtinės, nei rodančios mažesnį jo pavojingumą. Paprastai į šias aplinkybes (kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes ir pan.) teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

296.3. Prokurorė nurodo, kad nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo D. S., nes jis nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o ši nusikalstama veika yra labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis).

306.4. Taip pat prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. S., baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, dėl to nėra teisinio pagrindo jam paskirtą bausmę sušvelninti.

31Kasaciniai skundai tenkintini.

32Dėl teisingumo principo įgyvendinimo

337. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

348. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

359. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

3610. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

3711. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. S. ir D. D. laisvės atėmimas paskirtas už sunkų nukentėjusiojo M. P. sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio straipsnio sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

3812. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.), vertindamas, kad šios nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas (prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – M. P. buvo sunkiai sužalotas, nuteistiesiems suduodant jam ranka po vieną smūgį; nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių jo sveikatai), sprendė klausimą, ar tikrai D. S. ir D. D. tokie pavojingi, kad juos reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Padaręs išvadą, jog esminį teigiamą poveikį D. S. ir D. D. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui, įpareigojimas per teismo nustatytą laiką atlyginti nukentėjusiajam didelę dalį nusikaltimu padarytos žalos (visą turtinę ir dalį neturtinės), draudimas tam tikru metu išeiti iš namų, šios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesai apginti, o teisingumas įgyvendintas, pritaikius šioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir D. S. su D. D. paskyrus švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais įpareigojimais (pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nebuvo).

3913. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad šis teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir paskyrė nuteistiesiems D. S. ir D. D. aiškiai per švelnias, straipsnio sankcijoje nenumatytas bausmes; vertindamas nuteistųjų asmenybes ir ypač jų jauną amžių, padarė nepagrįstą išvadą, kad skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nebūtų teisinga. Dėl to, atsižvelgęs į teismo nuosprendyje išsamiai aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis bausmių individualizavimo principu, nuteistiesiems D. S. ir D. D. už sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą paskyrė BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

4014. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuteistiesiems realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo tikslingumo šioje byloje pernelyg formalizuota, padaryta neįvertinus duomenų visumos. Šiame kontekste pažymima, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

4115. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad D. S. ir D. D. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsniu), motyvuotai paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą dvejiems metams su įpareigojimais. Šios teismo išvados pagrįstumą sustiprina ir aplinkybės, apibūdinančios nuteistųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Bylos duomenimis, D. S. dirba, mokosi, apibūdinamas teigiamai, pagal su nukentėjusiuoju suderintą periodinių mokėjimų grafiką reguliariai atlygina nukentėjusiajam M. P. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, moka iš jo priteistą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui. Kaip tvirtina D. D., jis taip pat dirba ir atlygina nukentėjusiajam iš jo solidariai su D. S. priteistą žalą. Abu nuteistieji su PSDF yra sudarę žalos atlyginimo sutartis. Suprantama, kad šios aplinkybės nepašalina nuteistųjų padarytos veikos pavojingumo, nemažina jų kaltės, tačiau kartu su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo M. P. pozicija (neskirti jiems laisvės atėmimo bausmės) sudaro pagrindą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti jų atsakomybę, juolab kad po nusikalstamos veikos padarymo yra praėję dveji metai, per kuriuos nė vienas iš nuteistųjų nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistųjų veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, spontaniški. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino padarytos veikos prieš M. P. pavojingumą ir nuteistųjų asmenybes, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jiems realią laisvės atėmimo bausmę.

4216. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas D. S. ir D. D. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdamas jiems laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo parinkta laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai iš esmės dera su teisingumo principo įgyvendinimu. Dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų (BPK 382 straipsnio 4 punktas).

43Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

4417. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, bet ir šiuos pagrindus pagrindžiantys teisiniai argumentai. Nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. Zagrecko kasacinio skundo teiginių dalis dėl BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331–332 straipsnių reikalavimų pažeidimų, padarytų apeliacinės instancijos teismo, iš esmės siejama su netinkamu baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu, į kuriuos nutartyje atsakyta. Tuo tarpu kiti šio kasatoriaus teiginiai su nuoroda į minėtus BPK pažeidimus, teigiant, kad byloje nėra nuteistojo D. S. kaltės neginčijamų įrodymų, yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais ir neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, šie kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

46Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį be pakeitimų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu D. S.... 3. D. D. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant BK 54... 4. Priteista iš D. S. ir D. D. solidariai Vilniaus teritorinei ligonių kasai... 5. Priteista iš D. S. 1156,46 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei... 6. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Nuteistajam D. S. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta trejų... 9. Nuteistajam D. D. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta dvejų... 10. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo D. S. ir jo gynėjo advokato... 12. 1. D. D. ir D. S. nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai,... 13. 2. Kasaciniais skundais nuteistasis D. S. ir jo gynėjas advokatas D. Zagreckas... 14. 3. Nuteistasis D. S. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos... 15. 3.1. Kasatorius nurodo, kad nusikaltimus padarė pirmą kartą, anksčiau... 16. 3.2. Jeigu teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismo paskirta... 17. 4. Nuteistojo D. S. gynėjas advokatas D. Zagreckas kasaciniame skunde teigia,... 18. 4.1. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S.... 19. 4.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pagrindinį klausimą, ar... 20. 4.3. Taigi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes,... 21. 4.4. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, visiškai ignoruodamas pirmosios... 22. 4.5. Kasatoriaus nuomone, pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas... 23. 5. Kasaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 24. 5.1. Kasaciniame skunde nuteistasis D. D. teigia, kad apeliacinės instancijos... 25. 5.2. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę,... 26. 6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 27. 6.1. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis D. S., apeliacine tvarka ginčydamas... 28. 6.2. Prokurorė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje D. S. ir D. D. padarė BK... 29. 6.3. Prokurorė nurodo, kad nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl BK... 30. 6.4. Taip pat prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas,... 31. Kasaciniai skundai tenkintini.... 32. Dėl teisingumo principo įgyvendinimo... 33. 7. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji... 34. 8. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra... 35. 9. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas... 36. 10. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 37. 11. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. S. ir D. D.... 38. 12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes... 39. 13. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą... 40. 14. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo... 41. 15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad D. S. ir D. D. BK 135... 42. 16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 44. 17. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 46. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...