Byla 2-846/2014

Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ 2013 m. lapkričio 20 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ 2013 m. lapkričio 20 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „VIPC Klaipėda“, paskirti įmonės administratoriumi UAB „VALEKSA“.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kurią UAB „VIPC Klaipėda“ administratoriumi paskirta UAB „VALEKSA“, palikti nepakeistą.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė BUAB „VIPC Klaipėda“ administratoriaus įgalioto asmens D. D. prašymą tenkinti iš dalies ir iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime patvirtinti 20 400,6 Lt lėšų sumą mėnesiui, skirtą bankrutuojančios įmonės administravimui.

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė patvirtinti administratoriaus įgalioto asmens D. D. sudarytą BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendrai 16 672 598,01 Lt kreditorių finansinių reikalavimų sumai.

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarė BUAB „VIPC Klaipėda“ administratoriaus įgalioto asmens D. D. prašymą patenkinti, pripažinti UAB „VIPC Klaipėda“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinti patikslintą BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių sąrašą.

92013 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas (kreditorius) „Danske Bank A/S“, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pateikė teismui skundą dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 dalyje dėl žemės mokesčio sumokėjimo po bankrutavusios bendrovės turto pardavimo; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 2, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, pavesti administratoriui sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sąmatą teisinėms išlaidoms iki 350 Lt + PVM/val. Skunde nurodė, kad skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu pirmuoju darbotvarkės klausimu (Nutarimas Nr. 1) buvo nutarta tęsti žemės, esančios Kooperacijos g./Bangų g., Klaipėdoje, nuomą pagal nuomos sutartį, prievolę žemės nuomos mokesčio sumokėjimui vykdyti pardavus bankrutavusios bendrovės turtą. Pareiškėjo manymu, kreditorių komiteto nutarimas dėl žemės mokesčio sumokėjimo po bankrutavusios bendrovės turto pardavimo nėra aiškus ir suprantamas bei tiksliai apibrėžiantis žemės nuomos mokesčio mokėjimo eilę ir tvarką, prieštaraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ĮBĮ nuostatoms bei pažeidžiantis banko, kaip BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditoriaus ir įkaito turėtojo, interesus. Pareiškėjo teigimu, pripažinus, kad žemės nuomos mokestis yra administravimo išlaidų dalis, pardavus bankui įkeistą turtą žemės nuomos mokestis būtų apmokėtas iki banko reikalavimo tenkinimo, tuo tarpu pripažinus, kad žemės nuomos mokestis įtrauktinas kaip reikalavimas ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalies prasme, pirmiausia būtų atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi ir tik tuomet tenkinamas reikalavimas, kilęs iš nesumokėto žemės nuomos mokesčio. Pareiškėjo vertinimu, situacija, kuomet su hipotekos kreditoriumi būtų atsiskaityta tik po to, kai bus sumokėtas žemės nuomos mokestis, neatitinka teisinio reglamentavimo ir iš esmės pažeidžia hipotekos kreditoriaus - banko teises bei interesus. Pareiškėjo manymu, kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas Nr. 2, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, yra neteisėtas ir neatitinkantis ĮBĮ nuostatų, kadangi pagal įstatymą administratoriui nustatyta pareiga patikrinti visus jam pateiktus įmonei reiškiamus finansinius reikalavimus ir pateikti teismui tvirtinti tik tuos reikalavimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nekelia jokių pagrįstų abejonių, nepriklausomai nuo atitinkamo kreditoriaus pateiktų jo finansinį reikalavimą įmonei pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjo nuomone, kreditorių komiteto nutarimas Nr. 2 pažeidžia kreditorių ir bankrutavusios įmonės BUAB „VIPC Klaipėda“ interesus, prieštarauja CK suformuluotiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, taip pat neatitinka ĮBĮ nuostatų bei suformuluotos teismų praktikos, todėl turi būti pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.

10Suinteresuotas asmuo UAB „VIPC Klaipėda“ atsiliepimu į pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, skundą su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ginčijama kreditorių komiteto nutarimo dalis, kuria nustatyta žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, yra pagrįsta ir teisėta, bei priešingai nei teigia pareiškėjas, atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ĮBĮ nuostatas dėl sutarčių tęsimo po bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuoto asmens teigimu, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės tęsiamų sutarčių vykdymo kaštai apmokami iš kreditorių patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1859/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2449/2011). Suinteresuoto asmens vertinimu, kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas Nr. 2, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, atitinka kreditorių interesus, nes nuginčijus nepagrįstą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo dalį, padidės įmonės kreditorių galimybės atgauti savo skolas iš bankrutuojančios įmonės. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas nepagrįstai ginčija kreditorių komiteto nutarimus, vilkina bankroto procedūrą ir pažeidžia kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl yra pagrindas skirti pareiškėjui baudą iki dvidešimties tūkstančių litų už piktnaudžiavimą savo, kaip kreditoriaus, procesinėmis teisėmis.

11Suinteresuotas asmuo E. U. Urba atsiliepimu į pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, skundą su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad teismų praktikoje nekilnojamojo turto mokestis priskirtinas prie administravimo išlaidų, todėl kitoks ĮBĮ 36 straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Suinteresuoto asmens manymu, kreditorių komiteto nutarimas kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, atitinka kreditorių interesus, nes nuginčijus nepagrįstą kreditorinio reikalavimo dalį, padidėtų kiekvieno kreditoriaus galimybė patenkinti savo finansinį reikalavimą.

12Suinteresuotas asmuo AB „Invalda LT“ atsiliepimu į pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, skundą su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neteisingai traktuoja žemės nuomos mokesčio sumokėjimą kaip reikalavimą, kuris turi būti tenkinamas antrąja eile, kadangi ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme žemės nuomos mokestis priskirtinas prie išlaidų, susijusių su bankrutuojančios įmonės administravimu. Suinteresuoto asmens teigimu, kreditorių komiteto nutarimas kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo priimtas balsų dauguma, nepažeidžiant įstatyme nustatytų procedūrų, todėl vien pareiškėjo argumentai dėl neproporcingai ir neprotingai didelės sąmatos teisinėms išlaidoms, negali paneigti nurodyto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, skundą dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ 2013 m. lapkričio 20 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmesti.

15Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu bei kasacinio teismo praktika aiškinant šias įstatymo nuostatas, padarė išvadą, jog bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja įmonės pareigos mokėti mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011).

16Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sprendė, jog nagrinėjamu atveju po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės tęsiamos sutarties vykdymo kaštai - prievolė mokėti žemės nuomos mokestį pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti apmokami iš kreditorių patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos, kadangi nuomos sutartis tęsiama tuo tikslu, jog nesumažėtų įmonės turimo nekilnojamojo turto vertė (CPK 178, 185 str.).

17Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai naikinami tuomet, jei teismas nustato, kad jie prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžiami bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėti interesai. Teismas sprendė, kad ginčo atveju nurodytų aplinkybių nenustatyta.

18Teismas konstatavo, jog kreditorių susirinkimas (komitetas) negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, tačiau nurodymas kreiptis į teismą ginant kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus, kai tokią administratoriaus pareigą numato įstatymas, nelaikytinas neteisėtu.

19Teismas sprendė, kad tai, jog kreditorių komitetas įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nelaikytina administratoriaus kompetencijos ribojimu ar jo teisių pažeidimu; toks įpareigojimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms ar teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

20Teismas atsižvelgęs į tai, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, sprendė, jog paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių yra galimybė sumažinti kreditoriaus reikalavimą, kreditorių komitetas pagrįstai įpareigojo bankroto administratorių kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

21Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jo ginčijamas nutarimas pažeidžia pareiškėjo interesus, motyvuodamas tuo, kad ieškinio tenkinimo atveju nuginčijus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo dalį – sumažėtų bankrutuojančios bendrovės įsiskolinimas, atitinkamai padidėtų galimybės kreditoriams atgauti savo skolas.

22Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju profesionalių teisininkų pagalba yra būtina siekiant nuginčyti dalį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo, todėl pareiškėjo skundo teiginiai apie neteisėtai patvirtintas lėšas teisinėms paslaugoms yra nepagrįsti.

23Teismas, esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, sprendė, kad nagrinėjamu atveju panaikinti 2013 m. lapkričio 20 d. BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 1 ir 2 nutarimų nėra pagrindo.

24Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo paskirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

25III. Atskirojo skundo argumentai

26Atskiruoju skundu pareiškėjas (kreditorius) Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 dalyje dėl žemės mokesčio sumokėjimo po bankrutavusios bendrovės turto pardavimo; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 2, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, pavesti administratoriui sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sąmatą teisinėms išlaidoms iki 350 Lt + PVM/val.

27Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

281) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemės nuomos mokestis, atsižvelgiant į jo susidarymo laikotarpį, yra priskirtinas prie administravimo išlaidų. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada nėra pagrįsta jokiais teisės aktais, neatitinka suformuotos teismų praktikos, padaryta neatsižvelgus į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija patikslintu kreditoriniu reikalavimu prašė įtraukti ją į kreditorių sąrašą, siekė žemės nuomos mokestį pripažinti antros eilės kreditoriaus skola, bet ne administravimo išlaidomis;

292) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisę pirmiau prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės, į tai, kad nesant BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto procedūrai ir susidarius skolai už žemės nuomą, bankas turėtų pirmenybę prieš Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl reikalavimo patenkinimo;

303) Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 2, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, pavesti administratoriui sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sąmatą teisinėms išlaidoms iki 350 Lt + PVM/val., yra teisėtas, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, neatsižvelgė į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei kreditorių interesus. Apelianto teigimu, kreditorių komiteto nutarimas, kuris nepagrįstai ir nereikalingai didina jau ir tai dideles BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto procese susidariusias administravimo išlaidas pažeidžia tiek pačios BUAB „VIPC Klaipėda“ interesus, tiek jos kreditorių interesus, kadangi administravimo išlaidoms didėjant, mažėja kreditorių patenkintų finansinių reikalavimų dalis.

31Suinteresuotas asmuo BUAB „VIPC Klaipėda“ atsiliepimu į pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog žemės nuomos mokestis, atsižvelgiant į jo susidarymo laikotarpį, yra priskirtinas prie administravimo išlaidų. Suinteresuoto asmens manymu, apeliantas įrodinėdamas, kad po bankroto bylos iškėlimo tęsiamos nuomos sutarties pagrindu mokėtinas žemės nuomos mokestis negali būti priskiriamas prie bankroto administravimo išlaidų, o gali būti tvirtinamas tik kaip valstybinės žemės mokesčio administratoriaus kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, nepagrįstai remiasi cituojama kasacinio teismo praktika, kadangi skiriasi bylų ratio decidendi. Suinteresuoto asmens vertinimu, apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į hipotekos kreditoriaus interesų pažeidimą, yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju žemės nuomos mokesčio išlaidos yra tiesiogiai susiję su apeliantui įkeisto turto administravimu, hipotekos turėtojo finansiniai reikalavimai galės būti tenkinami tik apmokėjus bankroto administravimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog 2013 m. lapkričio 20 d. vykusiame BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeistų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl nėra jokio pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Dėl bylos nagrinėjimo ribų

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

35Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

36Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, skundą dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių 2013 m. lapkričio 20 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

37Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimų priėmimo

38ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

39ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

40Dėl žemės nuomos mokesčio priskyrimo prie bankroto administravimo išlaidų

41Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta pritarti žemės nuomos tęsimui bei prievolę žemės mokesčio sumokėjimui vykdyti pardavus bankrutavusios bendrovės turtą, kilo ginčas dėl žemės mokesčio sumokėjimo po bankrutavusios bendrovės turto pardavimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju žemės nuomos mokestis, atsižvelgiant į jo susidarymo laikotarpį, yra priskirtinas prie administravimo išlaidų. Apelianto teigimu, kreditoriaus reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priskirtinas prie antrąja eile tenkinamų kreditorių reikalavimų. Apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl žemės nuomos mokesčio priskyrimo prie administravimo išlaidų yra teisėta ir pagrįsta.

42Apeliacinis teismas pažymi, jog ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro inter alia atlyginimas administratoriui, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimui bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 str.), tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis. Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati, kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės išlaidos tokių sandorių vykdymui yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Kitoks ĮBĮ 36 straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011)

43Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto byla UAB „VIPC Klaipėda“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi. 2013 m. lapkričio 20 d. vykusiame BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto posėdyje, svarstant 1 – ąjį darbotvarkės klausimą „Dėl žemės nuomos sutarties tęsimo“, kreditorių, tarp jų ir kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, balsų dauguma buvo nuspręsta tęsti BUAB „VIPC Klaipėda“ 2004 m. rugpjūčio 23 d. sudarytas valstybinių žemės sklypų, esančių Kooperacijos g./Bangų g., Klaipėdoje, nuomos sutartis, prievolę žemės mokesčio sumokėjimui vykdyti pardavus bankrutavusios bendrovės turtą. Taigi, nagrinėjamu atveju bankrutuojančiai įmonei prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį atsirado po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pratęsus valstybinės žemės nuomos sutartis. Nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartys buvo pratęstos tikslu, kad nesumažėtų bendrovės turimo nekilnojamojo turto vertė, kad būtų likviduotas bendrovės turtas kuo didesne kaina.

44Apeliacinis teismas, įvertinęs šias nustatytas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusios su bankroto procedūrų vykdymu, sprendžia, kad bankrutuojančios įmonės išlaidos mokesčių (tarp jų ir nekilnojamojo turto mokesčio), atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, mokėjimui yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme, kitoks ĮBĮ 36 straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

45Apeliacinis teismas konstatuoja, kad žemės nuomos mokesčio priskyrimui administravimo išlaidoms neturi reikšmės tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra pareiškusi patikslintą kreditorinį reikalavimą BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje dėl papildomai priskaičiuoto valstybinės nuomos mokesčio už 2011 ir 2012 metus, kadangi nurodyto patikslinto kreditorinio reikalavimo pareiškimas nepaneigia ĮBĮ reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos aiškinant ir taikant ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas.

46Apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju negalima vadovautis apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi cituojamomis nutartimis nagrinėtų bylų ir šiuo atveju nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007 buvo sprendžiamas bankrutuojančios įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių vykdymo klausimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2006 buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo. Taigi nei vienoje iš apelianto nurodytų kasacinio teismo nutarčių nebuvo sprendžiamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio bei kitų mokesčių priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su bankrutuojančiai įmonei priklausančių turtinių teisių ir/ar turto administravimu.

47Dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sąmatą teisinėms išlaidoms

48Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, padarė išvadą, kad toks įpareigojimas nelaikytinas administratoriaus kompetencijos ribojimu ar jo teisių pažeidimu, neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms ar teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Apeliantas, nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, neatsižvelgė į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei kreditorių interesus. Apelianto teigimu, kreditorių komiteto nutarimas, kuris nepagrįstai ir nereikalingai didina jau ir taip dideles BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto procese susidariusias administravimo išlaidas pažeidžia tiek pačios BUAB „VIPC Klaipėda“ interesus, tiek jos kreditorių interesus, kadangi administravimo išlaidoms didėjant, mažėja kreditorių patenkintų finansinių reikalavimų dalis. Apeliacinis teismas su apelianto nurodytais argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

49Apeliacinis teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Tačiau, kita vertus, bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis, jis yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei kreditorių susirinkimo, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus, tuo pačiu išnaudojant visas galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas ir tik įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2A-1265/2013, 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012, 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007). ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių; vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą; kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas.

50Bylos duomenimis nustatyta, kad apie šaukiamą 2013 m. lapkričio 20 d. BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių susirinkimą visiems BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje, buvo pranešta tinkamai, kreditorių susirinkime už ginčo nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sąmatą teisinėms išlaidoms, balsavo 3 iš 4 kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Apeliacinis teismas esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms konstatuoja, kad priimant ginčo nurodytą nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog procedūrinių pažeidimų priimant ginčo nutarimą padaryta nebuvo.

51Savo nesutikimą su ginčo nutarimu apeliantas iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad ginčo nutarimas pažeidžia jo, kaip hipotekos kreditoriaus, bei įmonės ir jos kitų kreditorių interesus, kadangi nepagrįstai kreipiantis į teismą su ieškiniais bei atstovaujant įmonės interesus per advokatus yra sumažinamos kreditorių galimybės atgauti jiems priklausančias lėšas, taip pat nepagrįstai didinamos bankroto procese susidariusios administravimo išlaidos. Apeliacinis teismas, nesutikdamas su nurodytais apelianto argumentais bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo nutarimai priimti laikantis įstatyme numatytos tvarkos, sprendžia, kad ginčo nutarimai atitinka daugumos kreditorių valią, ginčo nutarimais siekiama apginti BUAB „VIPC Klaipėda“ bei jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl apelianto argumentai dėl jo, taip pat įmonės ir įmonės kreditorių teisių ir interesų pažeidimo yra nepagrįsti (ĮBĮ 3 str., 21 str., 35 str.).

52Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl kreditorių ginčo nutarimo dalies, kuria nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sąmatą teisinėms išlaidoms, pažymi, jog ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkte yra numatyta teisė bankroto administratoriui įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.). Juridinis asmuo įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas gali per savo organus arba pavesti tai atlikti atstovams (CK 2.132 str. 1 d.). Per atstovą veikti negalima tada, kai tai numato įstatymas arba veiksmų pobūdis lemia, kad veiksmai turi būti atlikti tik paties atstovaujamojo. ĮBĮ nuostatos, skirtos kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto institutams reglamentuoti, nedraudžia kreditoriui pavesti kitą asmenį atstovauti jo interesams. Atstovavimo institutas grindžiamas principu, kad atstovo dalyvavimas pakeičia atstovaujamojo dalyvavimą (qui facit per alium, facit per se).

53Apeliacinis teismas, įvertinęs nustatytas nurodytas aplinkybes dėl ginčo kreditorių nutarimo priėmimo, sprendžia, jog kreditorių daugumos sprendimas atstovauti įmonės interesus pasinaudojus kvalifikuoto teisininko pagalba nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų, kadangi nustatytu atveju kvalifikuoto teisininko dalyvavimas teisminiame procese yra būtinas tinkamam bankroto procedūrų administravimui.

54Apeliacinis teismas sprendžia, kad apelianto išankstiniai vertinimai dėl ginčo nutarimu bankroto administratoriui nustatytų įpareigojimų pagrįstumo ir teisėtumo, nenustačius esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtą ginčo nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai neprieštarauja imperatyvioms ĮBĮ ar kitų įstatymų normoms, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčo kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo ginamos bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesai.

55Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

56Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

57Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

58Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties

59Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.