Byla 2YT-14417-618/2016
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys I. P., AB DNB bankas, antstolė Brigita Tamkevičienė

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys I. P., AB DNB bankas, antstolė Brigita Tamkevičienė,

Nustatė

2pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo atšaukti nuo 2016-08-01 paskelbto nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), pardavimą iš pirmųjų varžytynių Nr. 125438 kaip neteisėtą. Nurodo, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/16/00648 vykdoma pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2016-04-08 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-1688 dėl 68304,55 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų V. P. ir I. P., išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą. Antstolė 2016-08-01 paskelbė pirmąsias nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ) varžytines. Pažymėjo, jog informacija apie varžytines yra paskelbta internetiniame puslapyje www.evarzytines.lt, tačiau pranešime nenurodoma, jog VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiami nekilnojamojo turto teisinio statuso bei daiktinių teisių į jį klausimai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-941/2016 nutraukė V. P. ir I. P. santuoką bei priteisė pareiškėjui ¼ dalį, o I. P. ¾ dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ) Taigi, nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių buvo vykdomas teismui dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo. Be to, dėl šių priežasčių pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui buvo užkirstas kelias pasiūlyti savo dalies nekilnojamajame turte pirkėjus.

3Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

4Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į skundą prašo civilinę bylą nutraukti, o teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės – skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių, kadangi prašomos atšaukti varžytinės yra įvykusios, o piniginės lėšos, gautos pardavus turtą, buvo pervestos išieškotojui.

5Suinteresuotam asmeniui I. P. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimas negautas.

6Skundas netenkintinas.

7Vykdomosios bylos Nr. 0005/16/00648 duomenimis nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2016-04-08 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-1688 dėl 68304,55 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų V. P. ir I. P., išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą (vykd. b. l. 19). 2016-05-04 turto arešto aktu Nr. S-16011388 antstolė areštavo V. P. ir I. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius ( - ) (vykd. b. l. 36-8). 2016-07-05 patvarkymu dėl išieškojimo iš hipoteka apsunkinto turto Nr. S-16017264 antstolė išieškojimą nukreipė į hipoteka apsunkintą nekilnojamąją turtą - žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, esančius ( - ), bei informavo, jog iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkai gali patys arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, o per 20 dienų nepasiūlius turto pirkėjo ir jam nepervedus į antstolės depozitinę sąskaitą sutartos piniginių lėšų sumos, bus skelbiamos areštuoto turto varžytinės (vykd. b. l. 71-73). 2016-08-01 pranešimu Nr. S-16-5-13027 paskelbtos pirmosios varžytinės.

8Dėl bylos nutraukimo

9Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į skundą prašo civilinę bylą nutraukti, Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių, kadangi prašomos atšaukti varžytinės yra įvykusios, o piniginės lėšos, gautos pardavus turtą, buvo pervestos išieškotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

10Vertinant suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių pagrįstumą, yra svarbu pažymėti, jog nors pareiškėjas prašo atšaukti nuo 2016-08-01 paskelbto nekilnojamojo turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, kuris skundo nagrinėjimo metu yra jau įvykęs, vis dėlto, įvertinus skundo turinį matyti, jog skundu yra keliamas šių varžytinių teisėtumo klausimas. Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą turi įvertinti, ar minėtos varžytinės buvo vykdomos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu, teismui nustačius aplinkybę, jog varžytinės buvo vykdomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai suteiktų pagrindą jas pripažinti neteisėtomis, o tai byloje dalyvaujantiems asmenims sukeltų teisines pasekmes.

11Dėl turto pardavimo iš varžytinių

12Pareiškėjas nurodo, jog 2016-08-01 informacija apie varžytines yra paskelbta internetiniame puslapyje www.evarzytines.lt, tačiau pranešime nenurodoma, jog VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiami nekilnojamojo turto teisinio statuso bei daiktinių teisių į jį klausimai. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 694 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Skelbime apie varžytynes nurodoma: 1) varžytynių numeris; 2) turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas); 3) antstolio, parduodančio turtą iš varžytynių, vardas ir pavardė, kontoros buveinė, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo; 4) turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas; 5) varžytynių pabaigos laikas; 6) varžytynių dalyvio mokesčio dydis; 7) pradinė pardavimo kaina; 8) parduodamo turto nuosavybės apribojimai; 9) pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus; 10) elektroninė nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką (CPK 706 straipsnio 1 dalis, 707 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad informacija apie nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ) buvo skelbiama internetiniame tinklalapyje www.evarzytines.lt. Minėtame tinklalapyje buvo pateikta informacija apie parduodamą turtą, t.y. nurodyta: parduodamo turto dalis, plotas, potipis, savininkas, adresas, unikalus numeris ir aprašymas. Be šios informacijos, prie kiekvieno iš nekilnojamojo turto objektų pateikta nuoroda į nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame yra detali informacija apie parduodamą turtą. Šio išrašo 7.2 punkte nurodoma, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu (b. l. 11-13). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintos kaip nepagrįstos.

13Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-941/2016 nutraukė V. P. ir I. P. santuoką bei priteisė pareiškėjui ¼ dalį, o I. P. ¾ dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ) Taigi, nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių buvo vykdomas teismui dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Ji suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Susitarimas dėl hipotekos reikalavimo padalijimo negalioja (CK 4.171 straipsnio 6 dalis, 4.172 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų arba atsiradus kitiems hipotekos sandoryje nustatytiems pagrindams, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. <...> Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į hipoteka įkeistą daiktą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-12/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. Kalininas ir kt., Nr. 3K-7-364/2010;teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „NidulusRealEstate“ skundą, bylos Nr. 3K-3-71/2011; kt.).

14Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuras 2016-04-08 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 14-1688 dėl 65422,46 Eur negrąžinto kredito, 702,59 Eur palūkanų, 1981,81 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, 197,69 Eur notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo atlikimą solidariai iš V. P. ir I. P. hipotekos kreditoriaus AB DNB banko naudai. Minėto vykdomojo įrašo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0005/16/00648. 2016-08-01 buvo pradėtos žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, esančių ( - ), varžytinės. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-08-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-941/2016 nutraukė V. P. ir I. P. santuoką, gyvenamąjį namą, esantį ( - ), pripažino bendrąja jungtine V. P. ir I. P. nuosavybe bei priteisė V. P. asmeninės nuosavybės teise ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), o I. P. – ¾ dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), ir nustatė, jog V. P. ir I. P. prievolės AB DNB bankui pagal 2005-03-15 kreditavimo sutartį su vėlesniais 2006-03-15 Nr. 1 ir 2007-04-20 Nr. 0200-2007-39 pakeitimais ir papildymais yra solidarios. Taigi, vertinant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pažymėtina, jog nors nekilnojamojo turto varžytinės buvo pradėtos teismui dar nebaigus civilinės bylos Nr. 2-48-941/2016 nagrinėjimo, tačiau V. P. ir I. P. prievolė bankui kilo 2016-04-08 vykdomojo įrašo pagrindu. Minėtas vykdomasis įrašas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl išieškojimas jo atžvilgiu buvo vykdomas pagrįstai. Antra, hipotekos kreditoriaus padėtis turto realizavimo procese yra specifinė, kadangi jis turi teisę gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto, todėl netgi pripažinus, jog skolininkų prievolė nėra solidari, išieškojimas vis tiek būtų nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą. Analogiška situacija susiklostytų ir įkeisto nekilnojamojo daikto padalijimo atveju, t.y. minėta turtą padalijus, hipotekos reikalavimas būtų nedalijamas. Šiuo atveju teismo sprendimas turto bei prievolių padalijimo klausimais yra aktualus nustatant V. P. ir I. P. tarpusavio teises ir pareigas, t.y. sprendžiant klausimą dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų, tačiau ne hipotekos kreditoriaus atžvilgiu.

15Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; jis atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. antstolis S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2008). Tačiau CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB ,,Revilus“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-215/2014). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš varžytinių buvo parduodamas hipoteka įkeistas turtas, todėl šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnio nuostatos turėtų būti sistemiškai taikomos su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XI skyriaus nuostatomis. Hipotekos lakštu šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto - žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, esančių ( - ), įkeitimo, t.y. šalys susitarė dėl kreditoriaus reikalavimo patenkinimo iš viso įkeisto turto. Tai reiškia, jog hipotekos objekto dalies perleidimas trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje nustatyta tvarka galimas tik esant skolininkų (įkaito davėjų) ir hipotekos kreditoriaus susitarimui. Tokio susitarimo nesant minėtas perleidimas galimas tik viso hipotekos objekto atžvilgiu. Priešingu atveju, būtų pažeidžiamos išieškotojo teisės ir teisėti interesai. Taigi, pareiškėjas pirkėją turėjo pasiūlyti visam įkeistam nekilnojamajam turtui, o ne tik savo daliai šiame turte. Todėl, kaip jau minėta, teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje įkeisto turto padalijimo klausimais yra aktualus nustatant V. P. ir I. P. tarpusavio teises ir pareigas, tačiau neturi įtakos skolininkų pareigoms kreditoriaus atžvilgiu.

16Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

Nutarė

18skundo netenkinti.

19Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/16/00648 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

20Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai