Byla 2-1777-241/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų O. G. (O. G.) ir R. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“.
  2. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankrotą tyčiniu. Administratorė nurodė, kad nagrinėjant bankrutuojančios įmonės dokumentus paaiškėjo aplinkybės, jog įmonės bankrotas buvo sukeltas aktyviais, tyčiniais buvusių bendrovės vadovų A. M., R. G. ir O. G. veiksmais. Nuo įmonės veiklos pradžios valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, taip pat netinkamai ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Minėtas aplinkybes patvirtina 2012 m. balandžio 17 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-1/65, 2013 m. vasario 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) patikrinimo aktas Nr. (4.65)-06-77-2 bei 2013 m. kovo 26 d. VMI sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (4.65)-256-33. FNTT išvadoje nurodyta, kad BUAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ sumažino mokėtinas į biudžetą PVM sumas ir pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes į PVM atskaitą įtraukė pirkimo paslaugas, kurių VšĮ ,,Pažangi visuomenė“ ir Latvijos kompanijos ,,Pluss Eiro“, ,,Highlimint SIA“ ir ,,SIA Palmira Plius“ faktiškai neperdavė. Tokiu būdu BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ pažeidė pagrindinio savo kreditoriaus – VMI, interesus. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ūkinės operacijos neįvykusios, o nurodytų įmonių vardu nuo 2007 m. birželio 8 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės.
  3. Nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. UAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ nepagrįstai sumažino į biudžetą mokėtinas PVM sumas 40 329,53 Eur. Tuo tarpu nurodytu laikotarpiu apmokestinamąjį pelną nepagrįstai sumažino 217 050,47 Eur. Buhalterinėje apskaitoje nurodytos ūkinės operacijos neatitinka tikrovės, t. y. įformintos neįvykusios operacijos. FNTT specialisto išvadoje nustatyta, jog minėtų operacijų pagrindu buvo nepagristai atskaitytas padidintas PVM. Be to, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas buvo įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas ir pelną, tokiu būdu sumažinti į biudžetą mokėtini mokesčiai. Dėl nurodytų aplinkybių iš dalies negalima nustatyti UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ 2007-2009 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiais BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ neteisėtais tyčiniais veiksmais buvo pažeidžiami įmonės valdymo principai ir įstatymuose įtvirtintas tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Įmonės akcininkas R. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, jog UAB ,,Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ vykdė realią veiklą, tačiau per bendrovę buvo vykdomi ir fiktyvūs sandoriai, t. y. įmonė su kitomis įmonėmis – VšĮ ,,Pažangi visuomenė“, ,,Plus Eiro“, ,,Highlimit SIA“ ir ,,SIA Palmira Plius“, realiai jokios veiklos nevykdė, o buvo naudojama pinigų išgryninimui. BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. išvengė turtinės prievolės valstybei ir padėjo kitoms įmonėms neteisėtai suformuoti 16 174,12 Eur PVM atskaitą bei 87 885,19 Eur sąnaudas, dėl ko buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Bendrovė prie bankroto privesta tyčiniais, sąmoningais veiksmais, kiekvienais metais buvo daroma vis didesnė žala, sudarinėjant įmonei žalingus sandorius, ir tokiu būdu bendrovė privesta prie nemokumo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi pripažino UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankrotą tyčiniu.
  2. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ nemokumo būklė iš esmės atsirado dar 2008 m. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-4796-603/2011, iškeldamas bankroto bylą UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“, be kita ko, konstatavo, jog UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas įvertintas 578 707 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 642 365 Lt. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad pirmas mokėjimo nurodymas kredito įstaigoms dėl UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui padengti buvo pateiktas 2008 m. birželio 20 d. Nors suinteresuoti asmenys (O. G., R. L., R. V.) teigė, kad bendrovė iš esmės visą gyvavimo laikotarpį buvo moki, tačiau nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.
  3. Teismas konstatavo, kad bendrovė nepagrįstai padidino mokėtino pelno mokesčių sumą ir taip dar labiau blogino bendrovės finansinę padėtį (iš esmės įmonei jau būnant nemokiai), apsunkino galimybes kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. FNTT 2012 m. balandžio 17 d. išvadoje nurodyta, kad UAB „Investiciniai ir technologiniai projektai, ekspertizės“ 2007-2009 m. laikotarpiu nepagrįstai 1 052 881,85 Lt suma padidino leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną. UAB „Investiciniai ir technologiniai projektai, ekspertizės“ laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. iki 2009 m. liepos 20 d. (įmonei nuo 2008 m. jau būnant nemokiai) nepagrįstai padidino apmokestinamojo pelno sumą 303 450 Lt, sudarant fiktyvius sandorius. Teismas sprendė, kad vien dėl nepagrįsto apmokestinamojo pelno sumos ir mokėtino pelno mokesčio padidinimo yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
  4. Teismas vertino, kad byloje nustatytas ir iš esmės neginčytas netinkamas (apgaulingas) UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ buhalterinės apskaitos tvarkymas taip pat sudaro pakankamą pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Dėl nurodytos netinkamos ir (ar) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo iš dalies negalima nustatyti UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007-2009 m., t. y. tokiu būdu, be kita ko, apsunkintos kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus.
  5. Teismas sprendė, kad byloje nustatyta UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ valdymo organų (įmonės vadovų ir akcininkų) veiksmų (fiktyvių sandorių sudarymo, netinkamos ir (ar) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, netinkamo savo pareigų vykdymo) iki bankroto bylos iškėlimo seka yra pakankama tyčiniam bankrotui kvalifikuoti. Teismas atmetė suinteresuoto asmens O. G. argumentus, kad buvę įmonės vadovai nežinojo apie įmonės akcininko R. V. vykdomas neteisėtas veikas ir jose nedalyvavo, kaip nesudarančius pagrindo konstatuoti, jog bendrovės vadovai tinkamai vykdė savo pareigas.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

9

  1. Suinteresuotas asmuo O. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teisės normos, reglamentavusios tyčinį bankrotą, galiojusios bankroto bylos iškėlimo metu, nereglamentavo konkrečių tyčinio bankroto požymių. Bankroto administratorė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tyčinio bankroto požymiais, kurie nebuvo nurodyti įmonės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme. Bankroto administratorė nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
    2. Teismas nepagrįstai rėmėsi neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje gauta specialisto išvada. Šioje išvadoje nurodytos aplinkybės gali turėti reikšmės tik nusikalstamai veikai tirti, šių aplinkybių nereikia įrodinėti tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui.
    3. Teismas nevertino, kad visi specialisto išvadoje nurodyti UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ sandoriai su kitomis įmonėmis buvo sudaryti įmonės veiklos pradžioje, kuomet įmonė tik pradėjo gauti užsakymus ir vystyti veiklą. Tokie sandoriai negali būti vertinami kaip žinomai įmonei nenaudingi siekiant tyčinio bankroto.
    4. Laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. jokia įmonei nenaudinga veikla nebuvo vykdoma. Bankroto administratorius pateikė tik pavienius įrodymus, kuriais baudžiamojoje byloje bandoma įrodyti R. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tai negali būti traktuojama kaip įmonės privedimas prie tyčinio bankroto. Įmonės vadovams jokie kaltinimai nebuvo pateikti, o vieno iš akcininkų galimai padaryta nusikalstama veika, kuomet jam priklausanti įmonė realiai vykdė veiklą, nesusijusią su akcininko galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, negali būti pripažinta sąmoningu įmonės žlugdymu.
    5. VMI patikrinimo aktas negalėjo būti vertinamas kaip savarankiškas, oficialus ir neginčijamas įrodymas, jis pats savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių. Patikrinimo aktai turi būti patvirtinti VMI sprendimu, tik įsiteisėjęs VMI sprendimas gali būti administracinius teisės aktu, sukeliančiu neigiamas pasekmes mokesčių mokėtojui. VMI sprendimu buvo išspręstas mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo ginčas, o ne įrodyti sąmoningi atsakingų asmenų veiksmai siekiant įmonės nemokumo.
    6. Teismas nepagrindė ir nenustatinėjo tyčinio bankroto priežasties. Bankroto administratorės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad buvę įmonės vadovai ir vienas iš akcininkų jau nuo įmonės įregistravimo momento tyčiniais veiksmais siekė privesti įmonę prie bankroto, nuslėpti ar sunaikinti įmonės turtą, nuosekliai sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius.
    7. Teismas nevertino duomenų apie UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ sudarytus sandorius, jų visumą, sudarymo aplinkybes ir ekonominį naudingumą. Bankroto administratorė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nuoseklią blogo įmonės valdymo veiksmų, privedusių prie bankroto, seką. Pateikti įrodymai turėjo būti vertinami baudžiamosios, o ne civilinės bylos kontekste.
    8. Teismas nepagrįstai sutapatino įmonės akcininko galimai nusikalstamus veiksmus ir įmonės vykdomą veiklą, nors 2009 m. spalio mėn. pradėjus ikiteisminį tyrimą įmonė dar vykdė veiklą, mokėjo mokesčius, vykdė užsakymus iki 2011 m. liepos mėn.
    9. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp įmonės vadovų veiksmų ir įmonės bankroto. Teismas nepagrįstai VMI nustatytus mokesčių teisės pažeidimus prilygino sąmoningiems veiksmams, siekiant įmonės nemokumo.
    10. Specialisto išvada nėra susijusi su įmonės tyčinio bankroto klausimu. Šioje išvadoje nėra konstatuotas siekis nuosekliais veiksmais įmonei sukelti žalą, nėra nurodyti turto iššvaistymo faktai.
    11. Teismas neanalizavo 2008 m. įmonės balanso, kuriame nurodyta, kad didelę dalį mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sudarė gauti išankstiniai mokėjimai (238 369 Lt), pirkėjų įsiskolinimas įmonei sudarė net 262 161 Lt.
  2. Suinteresuotas asmuo R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nevertino įmonės ir jos vadovų veiksmų po 2007-2009 m. laikotarpio iki bankroto bylos iškėlimo.
    2. Teismas nepagrįstai įmonės nemokumą konstatavo pagal įmonės 2008 m. balansą (turimą turtą ir mokėtinas sumas bei įsipareigojimus). Nemokumo klausimo sprendimui reikšmingi tik pradelsti įsipareigojimai.
    3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jau 2008 m. buvo atliekami tyčiniai veiksmai siekiant įmonės bankroto. Įmonės veiksmai nebuvo susiję su siekiu nuo pat įmonės įsteigimo tyčia neatsiskaityti su kreditoriais.
    4. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad visi įmonės finansiniai dokumentai šiuo metu yra FNTT, todėl suinteresuoti asmenys negali paaiškinti kai kurių aplinkybių. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad suinteresuoti asmenys nepaneigė FNTT specialisto išvadoje ir VMI akte nustatytų duomenų, nes teismo posėdžio metu to padaryti buvo neįmanoma.
    5. Įmonės veiklą buvo siekiama vystyti visais įmanomais būdais, rizikuojant net nusikalsti, tačiau nesiekiant tyčinio bankroto.
    6. Teismas neatskleidė, kokių konkrečiai įmonės valdymo organų veiksmų seka sukėlė tyčinį bankrotą, taip pat neatskleidė priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir įmonės tyčinio bankroto.
  3. Pareiškėja BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankroto administratorė UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ prašo suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
    1. Suinteresuotas asmuo R. V. UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ valdybos nariu buvo nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d., 2007-2009 m. tam tikrais laikotarpiais jis galimai laikinai ėjo ir įmonės vadovo pareigas bei pasirašė kai kurias PVM sąskaitas faktūras, aktyviai dalyvavo įmonės veikloje nuo jos įsteigimo.
    2. Bankroto pripažinimą tyčiniu lėmė 2007-2009 m. buvusių įmonės vadovų ir R. V. veiksmai. Suinteresuotas asmuo O. G. 2016 m. liepos 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad įmonės veikla iš esmės sutriko po pagrindinio akcininko R. V. suėmimo. Tai reiškia, kad pagrindinė įmonės veikla vyko 2007-2009 m., kada buvusių įmonės vadovų ir pagrindinio akcininko R. V. neteisėti veiksmai lėmė tyčinį įmonės bankrotą.
    3. Neteisėti veiksmai, nulėmę skolas kreditoriams, negali būti laikomi pateisinama rizika.
    4. Buvę UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ vadovai, taip pat valdybos pirmininkas R. V. siekė pagerinti įmonės veiklą neteisėtais veiksmais. Aplinkybė, kad buvo siekiama naudos įmonei, nesuponuoja galimybės teigti, jog tokiu atveju neteisėti veiksmai nelaikytini tyčinio bankroto priežastimi.
    5. Apeliantas R. V. siekia savo neteisėtus veiksmus pateisinti neva atsiradusia nauda įmonei, tačiau nekreipiama dėmesio į tai, kad neteisėtų veiksmų pasekmė – didžiulės skolos kreditoriams. Įmonės veiksmai, kai nuo pat įmonės veiklos pradžios veikiama nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pripažintini tyčiniais veiksmais, sukėlusiais įmonės bankrotą.
    6. Įmonė prie bankroto buvo privesta tyčiniais, sąmoningais veiksmais, buvo siekta sužlugdyti įmonę. Po įmonės įsteigimo kiekvienais metais buvo daroma vis didesnė žala įmonei. Tokiu būdu įmonė tapo nemoki. Visą laikotarpį buvo sudarinėjami įmonei žalingi sandoriai. Įmonės finansinės problemos buvo kryptingai ir sąmoningai didinamos, skolų išieškojimas tapo neįmanomas.
  4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. balandžio 4 d. Įmonei vadovavo: nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. spalio 9 d. – A. M.; nuo 2007 m. spalio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. – R. G. (dabartinė pavardė L.); nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. spalio 12 d. – O. G.; nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. – R. V.. Akcininku nuo 2011 m. vasario 28 d. įregistruotas R. V., o valdybos nariais nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. nurodyti O. G. (nuo 2008 m. rugsėjo 16 d.), J. V. ir R. V..
  2. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad UAB „Visum novum“ 2011 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu iškelti bankroto bylą UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4796-603/2011 (dabar Nr. B2-1133-603/2016), UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi BUAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

13Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ tyčinį bankrotą

  1. Apelianto O. G. atskirajame skunde nurodoma, kad teisės normos, reglamentavusios tyčinį bankrotą UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankroto bylos iškėlimo metu, nereglamentavo konkrečių tyčinio bankroto požymių. Apelianto teigimu, bankroto administratorės nurodyti prašymo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagrindai nebuvo nurodyti įmonės bankroto bylos iškėlimo dieną galiojusioje Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijoje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vertinant teisinio reglamentavimo raidą įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje, t. y. įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
  2. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
  3. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu dviem pagrindais: bendrovės valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir apgaulingai. Šias aplinkybes bankroto administratorė įrodinėjo FNTT specialisto 2012 m. balandžio 17 d. išvadoje dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, VMI 2013 m. vasario 18 d. patikrinimo akte ir VMI 2013 m. kovo 26 d. sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo nustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimo, t. y. dėl to, kad į PVM ataskaitas buvo įtrauktas PVM už paslaugas, kurių faktiškai nepardavė, o buhalterinėje apskaitoje nurodytų operacijų turinys neatitiko tikrovės ir tuo buvo iškreipti duomenys apie ūkines operacijas, todėl dėl įmonės neteisėtų tyčinių veiksmų negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007-2009 m.
  4. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).
  5. Taigi pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas. Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. B2-4796-603/2011 spręsdamas dėl UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankroto bylos iškėlimo, 2011 m. liepos 14 d. nutartyje nustatė, kad pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės turtas įvertintas 578 707 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 642 365 Lt. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus duomenų nustatyta, kad pirmas mokėjimo nurodymas kredito įstaigoms dėl UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui padengti buvo pateiktas 2008 m. birželio 20 d. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ nemokumo būklė atsirado dar 2008 m. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančiais įrodymais nepaneigta (CPK 178 straipsnis).
  6. Apeliantas O. G. atskirajame skunde nurodo, kad įmonės veiklos pradžioje sudaryti sandoriai negali būti vertinami kaip žinomai nenaudingi įmonei siekiant tyčinio bankroto. Apeliantas R. V. atskirajame skunde teigia, kad nebuvo atliekami tyčiniai veiksmai, sukeliantys įmonės bankrotą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad įmonės buhalterinė apskaita, šiai jau esant nemokumo būsenoje, buvo tvarkoma netinkamai – buhalterinėje apskaitoje nurodytų operacijų turinys neatitiko tikrovės ir tuo buvo iškreipti duomenys apie ūkines operacijas. Tokiu būdu buvo didinami skoliniai įsipareigojimai ir pažeidžiamos kreditorių teisės. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl šių nustatytų aplinkybių yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.
  7. Apeliantas O. G. kvestionuoja byloje esančių rašytinių įrodymų – FNTT specialisto 2012 m. balandžio 17 d. išvados dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, VMI 2013 m. vasario 18 d. patikrinimo akto ir VMI 2013 m. kovo 26 d. sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo – teisinę galią. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu, pagrįstai rėmėsi šiais rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys FNTT specialisto išvada dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, VMI patikrinimo aktas ir VMI sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus. Atskirojo skundo argumentai dėl šių įrodymų teisinės galios nepaneigia šių dokumentų vertinimo kaip rašytinių įrodymų ir jų įrodomosios reikšmės. Apeliantui tenka pareiga paneigti šiais įrodymais grindžiamas faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis), tačiau byloje nėra įrodymų, leidžiančių FNTT ir VMI dokumentuose užfiksuotus duomenis vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
  9. Apeliantas O. G. pažymi, kad teismas neanalizavo įmonės 2008 m. balanso, neišreikalavo jo iš bankroto administratorės, buvo pasyvus proceso dalyvis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi, įvertino įmonės 2008 m. balanso duomenis ir jais grindė išvadą dėl įmonės nemokumo. Antra, apeliantas nenurodo, kokiu kitu būdu teismas turėjo analizuoti šiuos duomenis bei kokias kitokias išvadas iš jų padaryti. Atskirajame skunde tik deklaratyviai pacituojama keletas įmonės 2008 m. finansinių rodiklių (išankstinių mokėjimų ir pirkėjų įsiskolinimo dydžiai), niekaip neargumentuojant, kokias aplinkybes šie duomenys patvirtina arba paneigia, kokias išvadas apeliantas iš šių duomenų daro.
  10. Apeliantas R. V. nurodo, kad jis nebuvo įmonės vadovu tuo laikotarpiu, kurį pirmosios instancijos teismas vertino pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tam, jog bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, nėra būtina, kad įmonės vadovas aktyviais veiksmais imtųsi priemonių, kurios privestų įmonę prie bankroto. Tyčinis bankrotas gali būti pripažintas ir tuomet, kai įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino įmonės vadovų veiksmų iki pat bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau buvo minėta, tam, kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, nėra būtina nustatyti konkretų veiksmą ar sandorį, iš kurio būtų matyti, kad vadovas siekia įmonės nemokumo. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, tyčinis bankrotas gali būti pripažintas ir įvertinus aplinkybių visumą.
  11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiškia, jog visi apeliantų nurodyti įmonės vadovų ir (ar) akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).
  12. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
  13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tyčinio bankroto požymius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai UAB „Investiciniai ir techniniai projektai, ekspertizės“ bankrotą pripažino tyčiniu. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliantas O. G. prašo priteisti visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjant šią civilinę bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas. O. G. atskirąjį skundą atmetus, netenkintinas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo klausimas buvo išspręstas skundžiama ir apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi, todėl pakartotinai šis klausimas nespręstinas.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį nepakeistą.

17Atmesti apelianto O. G. (O. G.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai