Byla e2-433-196/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „NARUVA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. eA2-898-513/2018 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „NARUVA“ ir V. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje 2-321-460/2014 pagal ieškovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NARUVA“ ir V. P. ieškinį atsakovams G. T., E. T., uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“, trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Šioje byloje kilo ginčas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimas atmesti ieškinį, ir nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui V. P. grąžintas 2 000 Lt žyminis mokestis, kitą sprendimo dalį pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei BUAB „NARUVA“ iš atsakovo E. T. 354 929,43 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, iš atsakovės UAB „Gražeda“ – 99 064,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Kitą ieškinio dalį atsakovams E. T., UAB „Gražeda“ ir ieškinį atsakovei G. T. atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas panaikino atsakovei G. T. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažino atsakovei UAB „Gražeda“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 99 064,17 Eur, atsakovui E. T. – iki 354 929,43 Eur.
  3. Pareiškėjai (ieškovai) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą minėtoje byloje ir priteisti iš atsakovės G. T. 354 929,43 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovei UAB „NARUVA“ nutraukus bankroto bylą ir 2017 m. rugsėjo 20 d. buvusiam bankroto administratoriui perdavus vadovo įgaliotam asmeniui dokumentus, pareiškėjams 2017 m. rugsėjo 20 d. tapo žinoma, kad atsakovė G. T. dirbo UAB „NARUVA“ direktoriaus pavaduotoja pagal darbo sutartį iki 2005 m. spalio 3 d.
  4. Pareiškėjų teigimu, ši aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjant bylą. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, ieškovų teigimu, įrodo ir atsakovės G. T., o ne tik jos sutuoktinio, buvusio ieškovės vadovo E. T., atsakomybę už žalą, padarytą ieškovei UAB „NARUVA“ 2005 m. birželio 7 d. trišale sutartimi.
  5. Pareiškėjai nurodė, kad ieškovė UAB „NARUVA“ sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, nuo kitos žyminio mokesčio dalies prašo atleisti. Nurodė, kad ieškinio suma yra 354 929,43 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis - 3 637 Eur. Pareiškėjai paaiškino, kad V. P. nuo 1998 metų serga sunkia liga, yra neįgalus, gauna tik neįgalumo pašalpą, su sutuoktine turi tik vieną sklypą, reikia pajamų vaistams, slaugymui, be to, jis visada buvo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio šioje byloje. Pareiškėjos finansinė padėtis sunki, nes veiklos nevykdo, turi tik reikalavimo teisę pagal teismo sprendimą byloje, kurioje siekia atnaujinti procesą, tačiau skola iki šiol neišieškota. Įmonė yra po 11 metų trukusio ir nutraukto bankroto, visas turtas buvo realizuotas kreditorių reikalavimams patenkinti. Nors pareiškėjos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, bet faktiškai jis yra sunaikintas. Įmonėje dirba tik direktorius G. P. ir buhalterė, pajamos minimalios.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies netenkino ir nustatė pareiškėjams UAB „NARUVA“ ir V. P. terminą per septynias dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti įrodymus, kad už prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje 2-321-460/2014 sumokėta 3 437 Eur žyminio mokesčio dalis.
  2. Teismo vertinimu, faktas, kad pareiškėjas gauna neįgalumo pašalpą ir anksčiau nagrinėjamoje byloje jis buvo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, nereiškia, kad šiuo metu turtinė padėtis tokia, kad negali sumokėti žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad fizinio asmens turtinę padėtį įrodo jo ir sutuoktinės gaunamos pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, dividendai, palūkanos už suteiktas paskolas, indelius ir kt., turimos santaupos), turimas nekilnojamasis ir kilnojamais turtas, transporto priemonės ir kitas turtas, kuris yra prašymo pateikimo dieną. Turtinė padėtis nėra statinė, ji nuolat keičiasi, nes sudaromi sandoriai, mažėja ar didėja pajamos ir kt.
  3. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju prie prašymo pridėti tik viešojo registro duomenys, kad pareiškėjui V. P. ir jo sutuoktinei V. P. priklauso 15 200 Eur vidutinės rinkos vertės 0,1120 ha žemės sklypas, esantis adresu Slėnio g. 4, Stanciu k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., 1/3 dalis 0,4428 ha vidutinės rinkos vertės žemės sklypo, esančio Stančių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., ir 840 Eur vidutinės rinkos vertės 1,6766 ha žemės sklypas, adresu Alkos k., Saugių sen., Šilutės r. sav. Be to, teismas iš viešojo registro duomenų nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinės vardu įregistruotas didelės vertės nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu – esantis adresu Kretingos g. 116, Klaipėda, tuo pačiu adresu įregistruota ir ieškovės buveinė (CPK 179 str. 3 d.). Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovui išnagrinėtoje byloje atstovavo privatus teisininkas.
  4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai UAB „NARUVA“ priklauso 354 929,43 Eur reikalavimo teisė į atsakovą E. T., 99 064,17 Eur reikalavimo teisė į atsakovę UAB „Gražeda“, 3 379 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamasis turtas (katilinė), esantis adresu L. R. g. 25, Neringa, 5 992 Eur vidutinės rinkos vertės bendrabutis tuo pačiu adresu. Nors ieškovai nurodė, jog bendrabutis, adresu L. R. g. 25, Neringa, sunaikintas, tačiau teismas pažymėjo, kad šis adresas 2017-09-13 darbo sutartyje nurodytas kaip ieškovės veiklos vieta ir darbuotojo (direktoriaus) G. P. gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, vieni ieškovės pateikti įrodymai prieštarauja kitiems.
  5. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2017 m. gegužės 4 d. balansą, ieškovė turėjo 496 646 Eur turto, kuris nedetalizuotas, be to, balansas prašymo pateikimo dieną neaktualus, nes praėjo septyni mėnesiai nuo jo sudarymo dienos. Pažymėtina ir tai, kad įmonė moka darbo užmokestį dviem darbuotojams, byloje dalyvauja per privatų advokatą, todėl teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad įmonė nevykdo veiklos ir negauna pajamų.
  6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai apie pareiškėjų sunkią turtinę padėtį, todėl netenkino prašymo atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškimas yra su trūkumais, todėl nustatė terminą juos pašalinti – pateikti įrodymus, kad už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo sumokėta 3 437 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 ir 7 d., 115 str. 2 d., 369 str.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjai UAB „NARUVA“ ir V. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti pareiškėjus nuo 3 437 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs pareiškėjų turtinę padėtį ir dėl to pareiškėjų neatleidęs nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies, užkerta kelią pareiškėjams kreiptis į teismą ir apginti savo pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų finansines galimybes sumokėti reikalaujamą žyminio mokesčio dydį.
    2. Pareiškėjas V. P. nuo 2000 m. serga sunkia nepagydoma liga – išsėtine skleroze. Iš pridedamo 2008 m. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad liga progresuojanti, V. P. taip pat diagnozuota apatinių galūnių plegija, rankų parezė bei dubens kaulų funkcijos sutrikimai. V. P. pats nei atsisėda, nei pasiverčia, yra darbingas tik 20 proc., jam reikalinga nuolatinė slauga. V. P. kasmėnesines pajamas sudaro tik gaunama invalidumo/netekto darbingumo pensija, kuri vidutiniškai siekia apie 430 Eur ir 9,50 Eur kasmėnesinė transporto išlaidų kompensacijos išmoka. Pareiškėjo V. P. sutuoktinė V. P. taip pat gauna nedideles pajamas, kurias sudarė minimalus gaunamas darbo užmokestis iš įmonės UAB „Skardos gaminiai“. 2017 m. V. P. kasmėnesinės pajamas siekė vos apie 330 Eur (neatskaičius mokesčių), kadangi nuo 2017 m. spalio mėn. įmonėje dirbo mažiau, nes V. P. reikalinga nuolatinė priežiūra, jo sutuoktinė V. P. daugiau dirbti negali. Taigi pareiškėjo V. P. šeimos pajamos yra itin nedidelės, o be įprastų būtinųjų šeimos poreikiams patenkinti išlaidų, papildomai ieškovui V. P. reikalingos nuolatinės gydytojų apžiūros, brangios medikamentinės priemonės, todėl piniginių lėšų sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį V. P. neturi.
    3. Pirmosios instancijos teismas tarsi netiesiogiai nurodo, kad norint susimokėti žyminį mokestį pareiškėjas V. P. turėtų parduoti savo vienintelį gyvenamąjį būstą – namą arba nuostolingai realizuoti nutartyje minimus du žemės sklypus. Iš teismo suformuotų motyvų, tarsi peršasi išvada, kad norint apginti savo pažeistas teises pareiškėjas V. P. turi realizuoti turimą paskutinį nekilnojamąjį turtą. Skubiai realizuoti vienintelį, išskyrus gyvenamąjį būstą, turimą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus yra nuostolinga, kadangi šiuo metu jie nėra paklausūs rinkoje, be to, tokio sandorio sudarymas užtruktų ilgą laiką, pirkėjų nepavyktų rasti taip greitai, jog teismo nustatyto termino tam pakaktų. Galiausiai dėl to, kad ieškovas V. P. neturi finansinių galimybių susimokėti žyminio mokesčio būtų realizuotas paskutinis dar turimas V. P. šeimos turtas. Šį nekilnojamąjį turtą realizavus, esant V. P. sveikatos paūmėjimui ar kitoms nenumatytoms aplinkybėms, pareiškėjas V. P. nebeturėtų turto, kurį būtų galima realizuoti ir patenkinti būtinuosius poreikius.
    4. Teismai turėtų užtikrinti neįgaliųjų teisę kreiptis į teismą, o ne atvirkščiai, neturint galimybių sumokėti reikalingo žyminio mokesčio, užkirsti kelią apginti savo pažeistas teises. Viešoje erdvėje teismai deklaruoja, kad teisės į teisingą teismą neįgaliesiems turi būti užtikrintos.
    5. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad pareiškėjus V. P. ir UAB „NARUVA“ atstovauja privatus teisininkas ir tarsi padarė išvadą, kad pareiškėjų padėtis yra pakankamai gera, jog sugebėtų susimokėti reikalingą žyminio mokesčio dydį. Teismas daro klaidingas išvadas apie ieškovų turtinę padėtį vien todėl, kad ieškovai nesinaudoja valstybės garantuojama teisine pagalba. Teismas neatkreipė dėmesio, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma, kad advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai (pro bono).
    6. Pirmosios instancijos teismas yra nelygiateisiškas tų asmenų atžvilgiu, kurie kreipiasi į privačius teisininkus, o ne į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Šiuo atveju teismas be objektyviai pateisinamos priežasties pakeičia ieškovo V. P. padėtį vien todėl, kad naudojasi privataus teisininko paslaugomis lyginant su tais asmenimis, kurie gauna nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Be to, teismas šia savo pozicija tarsi perša mintį pasinaudoti valstybės lėšomis, kad ieškovas V. P. būtų atleistas nuo didžiulės žyminio mokesčio mokėjimo dalies. Manytina, teismas ignoruoja galimybes asmenims turėti privatų teisininką, kuris teikia nebūtinai mokamas paslaugas. Advokatas R. N. teikė teisinę pagalbą anksčiau šioje išnagrinėtoje byloje, advokatui visos aplinkybės šioje byloje yra puikiai žinomos, todėl suprantama, kad ieškovas V. P. kreipėsi į tą patį advokatą teisinės pagalbos, jog parengtų prašymą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad ieškovui V. P. pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo kriterijus, priklausytų valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, taigi jeigu ieškovas būtų kreipęsis – jam būtų suteikta nemokama teisinė pagalba ir ieškovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Ieškovo V. P. padėtis nėra geresnė nei kitų neįgaliųjų, kurie kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Esant toms pačioms sąlygoms kaip ir kitiems neįgaliesiems, kurie kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos, ieškovas V. P. patiria diskriminaciją, nes visi asmenys yra lygūs prieš įstatymą. Taigi iš esmės ieškovas V. P. sutaupo valstybės lėšas, kadangi jo interesus gina privatus teisininkas, valstybei nereikia apmokėti už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato paslaugas, tačiau praranda galimybę būti atleistam nuo ieškovui nepakeliamai didelės žyminio mokesčio sumokėjimo dalies. Klaipėdos apygardos teismas netinkamai vertino ieškovo V. P. finansines galimybes, sveikatos būklę ir kitas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas turi galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
    7. Teismas netinkamai vertino ir ieškovės UAB „NARUVA“ finansinę padėtį. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad įmonei UAB „NARUVA“ net beveik 12 metų buvo vykdomas bankroto procesas. Įmonei bankroto procesas nutrauktas 2017 m. gegužės mėn., o įmonės UAB „NARUVA“ direktorius išrinktas tik 2017 m. rugpjūčio 29 d. Įmonė veiklos faktiškai nevykdo, jokių pajamų negauna.
    8. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad UAB „NARUVA“ tariamai priklauso nekilnojamasis turtas (katilinė), esantis adresu L. R. g. 25, Neringa, bei bendrabutis tuo pačiu adresu. Teismas neatsižvelgė į tai, jog jei UAB „NARUVA“ priklausytų šis nekilnojamasis turtas, bankroto administratorius UAB „NARUVA“ bankroto proceso metu būtų realizavęs šį minimą turtą taip patenkindamas kreditorinius reikalavimus. Šiuo atveju finansiniai reikalavimai buvo patenkinti tik 2017 m. pradžioje, kai atsakovė UAB „Gražeda“ įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį ir atlygino ieškovei UAB „NARUVA“ padarytą žalą, tai matosi iš UAB „NARUVA“ bankroto bylos Nr. B2-1-613/2017 duomenų. UAB „NARUVA“ neturi minimo nekilnojamojo turto, iš prie prašymo pridėto VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo 4.4 p. matyti, kad ieškovei UAB „NARUVA“ priklauso pastatas – bendrabutis, adresu L. R. g. 25, Neringa, aprašytas 2.1 p., tačiau 2.1 p. prie pastato būklės pažymėta, kad bendrabutis sunaikintas, taip pat sunaikinta ir nutartyje minima katilinė tik nesutvarkyti registro duomenys. Jokio kito nekilnojamojo turto ieškovė UAB „NARUVA“ neturi.
    9. Iš teismui pateikto UAB „NARUVA“ balanso matyti, kad įmonė ilgalaikio turto neturi, o trumpalaikį turtą sudaro reikalavimo teisė 501 682,89 Eur sumai į E. T., kurią Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi priteisė, t. y. priteisė 354 929,43 Eur bei 5 proc. palūkanų, kurios 2017 m. gruodžio 22 d. sudaro 146 753,46 Eur. Taigi, balanse nurodytas turtas, tai ieškovės UAB „NARUVA“ reikalavimo teisė į atsakovą E. T., kuri nėra net dalinai realizuota, taip pat nėra žinoma kada bus realizuota ir ar iš vis bus realizuota. Taigi jokio realaus turto ar pakankamai lėšų ieškovė UAB „NARUVA“, kad turėtų galimybę sumokėti reikalaujamą žyminio mokesčio dalį, neturi. Ieškovė UAB „NARUVA“ taip pat neturi jokių patalpų, ofiso, o atkuriant UAB „NARUVA“ valdymą buveinei įregistruoti buvo suteiktas ieškovo V. P. gyvenamosios vietos adresas, kadangi įmonė patalpoms neturi lėšų.
    10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „NARUVA“ moka darbo užmokestį dviem darbuotojams ir iš to darė išvadą, kad tarsi įmonės finansinė padėtis gera. Pažymėtina, kad bendrovė privalo turėti įmonės vadovą ir buhalterį. Iš prie prašymo atnaujinti procesą pridėtų įmonės UAB „NARUVA“ sudarytų darbo sutarčių matyti, kad ieškovės UAB „NARUVA“ vadovas G. P. dirba tik 1 val. per savaitę ir jo atlyginimas mokamas už faktiškai išdirbtą darbo laiką, buhalterės atlyginimas per mėnesį siekia vos 100 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi įmonės lėšos naudojamos tik pačiam minimaliausiam įmonės darbuotojų darbo užmokesčiui. Kadangi įmonė nevykdo veiklos, jos turimos lėšos skirtos apmokėti darbuotojų užmokesčiams ir kitoms būtiniausioms išlaidoms taip pat baigiasi. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės UAB „NARUVA“ finansinę padėtį, reikalavimas sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį ieškovę UAB „NARUVA“ vėl iš naujo gali privesti prie bankroto, o pakartotinai UAB „NARUVA“ iškėlus bankroto bylą galimybės išreikalauti skolą iš atsakovo E. T. dar labiau pasunkėtų. Be to, ieškovo V. P., kaip turinčio įmonės UAB „NARUVA“ 50 proc. akcijų, galimybės atgauti padarytą žalą iš atsakovo E. T. taptų neįgyvendinamos. Iš bylos duomenų matyti, kad išieškojimas yra sunkus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties vykdymas neduoda rezultatų, todėl pasiekti teisingumą, nesuteikiant galimybės pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis kreipiantis į teismą teikiant prašymus, pareiškimus ir kitus procesinius dokumentus, taptų neįmanoma.
    11. Tiek pareiškėjas V. P., tiek pareiškėja UAB „NARUVA“ neturi galimybės sumokėti tokio dydžio žyminio mokesčio dalies dėl jų itin sunkios finansinės padėties, kuri pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertinta, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės tenkinant prašymą atleidžiant nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

12Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė išrašo iš pareiškėjo V. P. medicininių dokumentų kopiją, pareiškėjo V. P. darbingumo lygio pažymos kopiją, pareiškėjo V. P. pažymų apie jam išmokėtas išmokas kopiją, V. P. pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą kopijas, pareiškėjos UAB „NARUVA“ 2017 m. gruodžio 22 d. pažymos kopiją.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
  3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies išnagrinėjimui, jie priimtini į bylą ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

13Dėl pareigos mokėti žyminį mokestį teikiant ieškinį

  1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
  2. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).
  3. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.
  4. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 str. 3 d., 178 str.).
  5. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos ir išrašai, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; kt.).
  6. Iš bylos duomenų matyti, kad už pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą turi būti sumokėtas 3 637 Eur dydžio žyminis mokestis. Pareiškėjai sumokėjo 200 Eur ir prašo atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Pareiškėjai, nurodydami, kad dėl sunkios turtinės padėties negali sumokėti likusios dalies (3 437 Eur) žyminio mokesčio, kartu su prašymu atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pateikė šiuos jų turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus: Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį dėl BUAB „NARUVA“ bankroto bylos nutraukimo, Nekilnojamojo turto registro išrašą apie V. P. turimą turtą, 2017 m. gegužės 4 d. UAB „NARUVA“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas, Nekilnojamojo turto registro išrašą apie UAB „NARUVA“ registruotą turtą; UAB „NARUVA“ direktoriaus bei buhalterės darbo sutarčių kopijas. Įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jie negalėtų sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti procesą.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateikti įrodymai apie pareiškėjo V. P. darbingumo lygį (20 proc.), pažymos apie pareiškėjo V. P. ir jo sutuoktinės išmokas, valstybinį socialinį draudimą, pareiškėjos UAB „NARUVA“ 2017 m. gruodžio 22 d. pažyma apie trumpalaikio turto sudėtį taip pat nevisiškai pagrindžia pareiškėjų turtinę padėtį. Teismui nepateiktos nei metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, nei duomenys apie pareiškėjų vardu atidarytas banko sąskaitas, jose esantį pinigų likutį, nuosavybės teise valdomas transporto priemones, juridinio asmens UAB „NARUVA“ balansas aktualiu laikotarpiu. Tačiau pareiškėjų pateikti įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visgi patvirtina, jog pareiškėjų turtinė padėtis nėra gera.
  8. Kaip jau buvo minėta, siekiant nustatyti tikrąją asmens turtinę padėtį, yra būtina turėti duomenis apie atitinkamą prašymą dėl žyminio mokesčio pateikusio asmens visų rūšių gaunamas (gautinas) pajamas, taip pat visą šio asmens registruojamą turtą bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Pastebėtina, kad apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, nepateikė duomenų iš VĮ „Regitra“ duomenų apie jiems priklausančias transporto priemones, nenurodė, ar turi sukaupę santaupų ne kredito įstaigose ir nepateikė šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų.
  9. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantai už prašymą atnaujinti procesą pateikimą turėtų sumokėti 3 637 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau pareiškėjai pateikė įrodymus tik apie 200 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nuo likusios dalies sumokėjimo prašydami atleisti. Įvertinus mokėtino ir sumokėto žyminio mokesčio dydžius matyti, jog pareiškėjai prašo atleisti juos nuo 95 procentų žyminio mokesčio mokėjimo.
  10. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti apeliantus nuo 95 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, pažymėtina, kad prašoma atnaujinti procesą byloje, kurioje atsakovams reiškiamas 354 929,43 Eur dydžio turtinis reikalavimas, todėl turi būti užtikrintas bent minimalus ir atsakovų apsaugos nuo nepagrįsto bylinėjimosi mechanizmas. Atleidus pareiškėjus nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį. Paminėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, įtakos turi ir pareiškėjų daugeto faktas, kadangi dėl tokio jų procesinio bendrininkavimo padidėja pareiškėjų galimybės susimokėti žyminį mokestį, nes kiekvienam iš jų tenka tik dalis šio mokesčio, t. y. kiekvienam pareiškėjui sumažėja patiriama turtinė našta.
  11. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų mokėtino žyminio mokesčio sumą, pareiškėjų daugeto faktą bei tai, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų turtinę padėtį, visumos, sprendžia, jog pagal bylos duomenis yra pagrindas atleisti pareiškėjus nuo 50 proc. žyminio mokesčio dalies, t. y. 1 818,50 Eur, mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra sumokėję 200 Eur, apeliantai įpareigotini sumokėti 1 618,5 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.
  12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis keistina, nustatant, jog apeliantų prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkintinas iš dalies (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjai atleistini nuo 50 procentų dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, t. y. nuo 1 818,50 Eur, taip pat apeliantams nustatytinas septynių kalendorinių dienų terminas sumokėti ir pateikti teismui įrodymus apie papildomai sumokėtą 1 618,50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį (CPK 83 str. 3 d., 115 str. 2 d.).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

15Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti.

16Atleisti pareiškėjus V. P. ir uždarąją akcinę bendrovę „NARUVA“ nuo 50 proc. žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nuo 1 818,50 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

17Nustatyti pareiškėjams V. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „NARUVA“ septynių kalendorinių dienų terminą sumokėti 1 618,50 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai