Byla 2-1540-302/2017
Dėl advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4570-562/2017 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Advokatų garbės teismui dėl advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. balandžio 20 d. Advokatų garbės teismo sprendimą.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 41 Eur žyminį mokestį.
  3. 2017 m. liepos 3 d. ieškovas, sumokėjęs 8 Eur žyminio mokesčio, pateikė teismui prašymą, atsižvelgiant į jo blogą finansinę situaciją, atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovas nurodė, kad jis yra neįgalus (tik 35 proc. darbingas), senyvo amžiau (ieškovui 62 metai), išlaiko tris nepilnamečius vaikus, turi skolų, kurios kiekvieną mėnesį išskaičiuojamos iš jo neįgalumo pensijos. Šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė Neįgaliojo pažymėjimą Nr. 1013740, 2017 m. vasario 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą Nr. KA_PZ1-1693 apie jam išmokėtas išmokas bei 2015 m. metinę pajamų deklaraciją.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė ieškovui septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 33 Eur žyminį mokestį.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jo finansinė situacija iš tikrųjų yra sunki, kadangi nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, t. y. pažymų iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitros duomenų, duomenų apie kredito įstaigose turimas lėšas, be to, nebuvo pateikti duomenys ir apie kiekvieną mėnesį iš ieškovo pajamo išskaičiuojamų išmokų dydį.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas V. G. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti (pakeisti) ir priimti jo pareiškimą, su atskiruoju skundu pateikia naujų rašytinių įrodymų. Nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad su prašymu atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą buvo pateikta per mažai rašytinių įrodymų, patvirtinančių sunkią ieškovo finansinę situaciją. Be to, teismas buvo nustatęs nerealų septynių dienų terminą minėtus rašytinius įrodymus surinkti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tuo metu buvo ligoninėje, ką patvirtina su skundu teikiama medicininė pažyma.
    2. Ieškovo finansinė situacija iš tikrųjų yra bloga, nes ieškovas gauna tik pusę neįgalumo pensijos, yra skolingas antstoliams, visas jo turtas ir sąskaitos yra areštuotos, jo įmonės sąskaitoje yra tik 5 Eur, jis išlaiko tris nepilnamečius vaikus, deklaracija už 2016 metus dar nėra pateikta.
    3. CPK 5 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 30 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisminės gynybos prieinamumo principą, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, turi būti garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

3Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

4Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. liepos 24 d. medicininę pažymą, Antstolių informacinės sistemos AIS išrašą, iš kurio matyti ieškovo atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos, ir Advokato V. G. biuro sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad ieškovo įmonės sąskaitoje yra tik 5 Eur.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
  3. Nors su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės ieškovą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies išsprendimui, jie prijungtini prie bylos ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

5Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

  1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
  2. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).
  3. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.
  4. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
  5. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias,vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juo pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokio prašymo patenkinimui, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.).
  6. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-128/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; kt.). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 str. 3 d., 178, 179 str.).
  7. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su prašymu atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo pateikęs Neįgaliojo pažymėjimą Nr. 1013740 (b. l. 15), 2017 m. vasario 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą Nr. KA_PZ1-1693 apie jam laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. išmokėtas išmokas (b. l. 17–18) bei 2015 m. metinę pajamų deklaraciją (b. l. 19–21). Įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis negalėtų sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio už ieškinį.
  8. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto skundo argumentacija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus duomenis, net ir įvertinus su atskiruoju skundu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, neteikia prielaidų kitokiam apelianto turtinės padėties įvertinimui, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.
  9. Kaip jau buvo minėta, siekiant nustatyti tikrąją asmens turtinę padėtį, yra būtina turėti duomenis apie atitinkamą prašymą dėl žyminio mokesčio pateikusio asmens visų rūšių gaunamas (gautinas) pajamas, taip pat visą šio asmens registruojamą turtą bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Pastebėtina, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, nepateikė duomenų iš VĮ Registrų centro apie jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus bei VĮ Regitra duomenų apie jam priklausančias transporto priemones, nenurodė, ar gauna pajamų iš nekilnojamojo turto, jeigu tokio turto turi, ar turi sukaupęs santaupų ne kredito įstaigose ir nepateikė šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų.
  10. Su prašymu atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą buvo pateikta tik metinė ieškovo pajamų deklaracija už 2015 metus (b. l. 19–21) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. KA_PZ1-1693 apie jam laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. išmokėtas išmokas (b. l. 17–18). Duomenų apie 2017 metais gaunamas ieškovo pajamas byloje apskritai nėra. Be to, nors apeliantas akcentuoja, kad jis išlaiko tris nepilnamečius vaikus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apelianto vaikai yra nepilnamečiai, kuriems yra reikalingas išlaikymas. Vadinasi, ir ši aplinkybė nesuponuoja vertinimo, kad apeliantas neišgali sumokėti žyminio mokesčio už ieškinį.
  11. Įvertinus apelianto turtinę padėtį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apelianto turtinės padėties komplikuotumas ir jo finansinis nepajėgumas sumokėti žyminį mokestį objektyviai nėra nustatytas. Vien tai, kad ieškovas yra neįgalus ir jo atžvilgiu yra užvestos kelios vykdomosios bylos, nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovo finansinė situacija yra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti 33 Eur žyminį mokestį (CPK 178 str.). Tokiu atveju įrodymų nepakankamumo neigiami padariniai tenka pačiai prašančiai atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo šaliai (apeliantui).
  12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad skundžiama nutartimi buvo užkirsta apelianto teisė į teisminę gynybą. Minėta, kad teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas apelianto prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

6Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto pašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis paliktina nepakeistas.
  2. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

9Nustatyti ieškovui V. G. terminą iki 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėti 33 Eur (trisdešimt tris eurus) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus, priešingu atveju, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai