Byla 2S-1406-254/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. G. ir R. G. ieškinį atsakovams H. D. ir E. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje kilo ginčas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1853-584/2018.
  2. I. L. G. ir R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų po 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų H. D. ir E. A. ieškovei L. G. 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui R. G. 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovų H. D. ir E. A. ieškovei L. G. po 88,07 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei po 1 215,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. gegužės 9 d. gautas atsakovo H. D. apeliacinis skundas, kuriuo atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  5. Pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas H. D. sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, nuo likusios 900 Eur mokėtinos žyminio mokesčio dalies prašė atleisti. Prašymą grindė sunkia turtine padėtimi, nurodant, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neturi jokio pajamų šaltinio, o kalėjime, kuriame atlieka bausmę, atsisakoma suteikti jam darbo vietą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi atidėjo atsakovui H. D. 900 Eur mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo byloje priėmimo, likusią prašymo dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovas prašymą atleisti jį nuo likusios 900 Eur mokėtinos žyminio mokesčio sumos už apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, neturi turto. Teismas vertino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo atleisti jį nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio sumos.
  3. Teismas pažymėjo, kad atsakovas viso teisminio bylos nagrinėjimo metu naudojosi ne Valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri suteikiama dėl sunkios turinės padėties, bet privačių advokatų teisine pagalba. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti atsakovo tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog šiuo momentu jis iš tikrųjų neturėjo galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl teismas netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo likusios 900 Eur žyminio mokesčio sumos, mokėtinos už apeliacinį skundą, sumokėjimo. Tačiau siekiant užtikrinti atsakovo teisę gintis nuo jam pareikštų reikalavimų ir būti išklausytam, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas atsakovui atidėti 900 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 straipsnis).

8III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovas H. D. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį dalyje, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo likusios 900 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir išspręsti klausimą iš esmės – pareikštą prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atmestinas kaip nepagrįstas teismo motyvas, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, kadangi atsakovas naudojosi privataus teisininko paslaugomis, o ne Valstybės garantuojama teisine pagalba. Pažymi, kad teisė pasirinki atstovą yra suteikta proceso šaliai. Šiuo atveju advokatas K. A. gynė atsakovą baudžiamojoje byloje, su kurioje priimtais procesiniais sprendimais bandoma sieti ir šią civilinę bylą Nr. 2-1853-584/2018. Tuo tarpu advokatas V. S. atsakovą gina jau keletą metų, todėl minėti asmenys yra gerai susipažinę tiek su nagrinėjama civiline byla, tiek su atsakovui užvesta baudžiamąja byla. Kartu pažymi, kad atsakovas neprašo teismo priteisti jo patirtų atstovavimo išlaidų.
    2. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su atsakovo atleidimu nuo už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies. Pažymi, kad atsakovas nuo 2009 m. yra nelaisvėje, nuteistas iki gyvos galvos. Galimybės gauti pajamų yra labai ribotos. Įkalinimo įstaigoje atsakovui atsisakoma suteikti darbo vietą. Minėtų aplinkybių teismas neįvertino.
    3. Teismas, netenkinęs atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio, neturėjo pagrindo, nesant atsakovo prašymo, spręsti dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo. Apeliantas pažymi, kad jo finansinė padėtis yra sunki ir nėra jokių galimybių, kad ji pagerės ateityje. Sumokėta žyminio mokesčio dalis – 300 Eur yra ženkli, kurią sumokėjo atsakovo artimieji. Kadangi civilinėje teisėje galioja asmeninės atsakomybės principas, žyminio mokesčio našta šiuo atveju neturėtų būti perkeliama atsakovo artimiesiems.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo H. D. prašymą dėl atleidimo nuo dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ir atidėjo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, pateikiant apeliacinį skundą (CPK 42, 301 straipsniai).
  4. Asmuo, įgyvendinantis teisę į apeliaciją, turi pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK jam keliamus reikalavimus. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, apeliacinis skundas turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas yra atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).
  5. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-249/2008, 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.). Todėl asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu.
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo H. D. apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 90 000 Eur, todėl už apeliacinį skundą mokėtina žyminis mokestis – 1 575 (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Iš kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikto mokėjimo kvito matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 300 Eur, nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies prašė atleisti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareikštą prašymą tenkino iš dalies ir nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis).
  7. Pastebėtina, kad asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje prašymo išsprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1632/2013; 2016 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1312-186/2016).
  8. Nagrinėjamu atveju atsakovas H. D., teikdamas teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo, prašė jį atleisti nuo dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ir nereiškė alternatyvaus prašymo, t. y. teismui nepatenkinus jo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, neprašė atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.
  9. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismui šiuo atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagal CPK 84 straipsnį. Pažymėtina, kad siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio; antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84, 178 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-128-180/2017).
  10. Kadangi apeliantas neprašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, tai šiam prašymui išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje pasikeis – pagerės. Apeliantas prašyme nurodė, kad yra nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, darbo neturi, pajamų negauna. Nustačius minėtas aplinkybes, yra pagrindas sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė procesinį klausimą, kuris neturėjo būti sprendžiamas nesant atsakovo prašymo (CPK 13 straipsnis). Todėl skundžiama nutartis naikintina dėl procesinės teisės normų pažeidimo, kuris ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo (CPK 338, 329 straipsnio 1 dalis).
  11. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis). Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-943/2017, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-433-196/2018 ir kt.).
  12. Nagrinėjamu atveju byloje yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2017 m. rugsėjo 25 d. išrašas, kuris patvirtina, kad atsakovui H. D. nuo 2009 m. spalio 9 d. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 59-65). Byloje taip pat yra Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013 (1 t., b. l. 14-40) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-202/2015 (1 t. b. l. 41-48). Pagal šiuos nuosprendžius atsakovui paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu – 73 867 Lt nusikalstamu būdu gautų pajamų. Atsakovas pateikė Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 1 d. raštą, kuriame nurodyta, kad šiuo metu atsakovo įdarbinti nėra galimybių (t. 4, b. l. 9-10). Tai pagrindžia atsakovo argumentus, kad jis iš darbo teisinių santykių pajamų negauna. Tuo tarpu vien aplinkybė, kurią nurodė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovą atstovauja ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovai, o privatūs teisininkai, kurie, apelianto nuomone, yra gerai susipažinę su atsakovo atžvilgiu užvestomis bylomis, nesudarė teismui pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra pajėgus sumokėti visą už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas dar pažymi, kad šiuo atveju apeliantas neteisingai paskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį už apeliacinį skundą, jį pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Žyminis mokestis skaičiuojamas nuo apelianto nurodytos ginčijamos sumos – 90 000 Eur, todėl yra ne 1 200 Eur, bet 1 575 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys). Tuomet žyminio mokesčio suma, nuo kurios atsakovas prašo jį atleisti, yra ne 900 Eur, bet 1 275 Eur.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės dėl atsakovui skirtos laisvės atėmimo su turto konfiskavimu bausmės ir jos trukmės, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad laisvės atėmimo vietoje šiuo metu jis negauna pajamų, 300 Eur dalį žyminio mokesčio sumokėjo gavęs artimųjų giminaičių paramą, buvo pakankamos konstatuoti, kad apeliacinio skundo pateikimo metu atsakovas nėra finansiškai pajėgus sumokėti visą už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį (CPK 84 straipsnis). Kartu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, 2018 m. gegužės 14 d. priėmęs skundžiamą nutartį, tos pačios dienos teisėjos rezoliucija priėmė atsakovo H. D. apeliacinį skundą, nors nebuvo pasibaigęs paminėtos nutarties apskundimo terminas.
  14. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, dėl ko atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

13Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti.

14Tenkinti atsakovo H. D. prašymą dėl atleidimo nuo 1 275 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1853-584/2018.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Ryšiai