Byla 1A-323/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Svajūno Knizlerio, teisėjų Laimos Garnelienės, Viktoro Kažio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, gynėjui advokatui Rostislavui Polubianko, nuteistajam D. Š. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

3Šiuo nuosprendžiu tai pat yra nuteisti A. L. , A. A. (A. A. ), O. K. , D. Č. (D. Č. ), tačiau nuosprendis jų nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5D. Š. nuteistas už tai, kad 2002 m. birželio 21 d., apie 11 val., D. M. vairuojamu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) priklausančiu N. Š. , kartu su I. A. (I. A. ), tikslu išsiaiškinti D. M. pinigų – 500 Lt dingimo aplinkybes, atvyko į poilsio aikštelę, esančią Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, šalia teniso kortų teritorijos. Kilus žodiniam konfliktui tarp D. M. , D. Š. ir I. A. dėl dingusių pinigų, šio konflikto metu D. Š. iš su savimi turėtos rankinės išsitraukė virtuvinį peilį ir tyčia sudavė juo vieną smūgį stovinčiam I. A. į dešinę koją, taip padarydamas durtinę pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje bei šlaunies arterijos perpjovimą, sukeldamas nukentėjusiajam I. A. sunkų ir pavojingą sveikatai sužalojimą, ko pasėkoje nukentėjusysis I. A. nuo ūmaus nukraujavimo, praėjus keliolikai minučių, įvykio vietoje mirė.

6Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario mėnesį, nenustatytą dieną, už nenustatytą pinigų sumą Elektrėnų mieste du kartus pardavė narkotines medžiagas – heroiną A. L. , kuris 2011 m. vasario 14 d., apie 18.35 val., Elektrėnuose, Taikos g. 4 namo laiptinėje 0,043 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino, už 60 Lt pardavė liudytojui Nr. 2, o 2011 m. vasario 24 d., apie 14.10 val., Elektrėnuose, prie Pergalės g. 1 namo, 0,075 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,023 g narkotinės medžiagos – heroino, už 40 Lt pardavė liudytojui Nr. 2, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

7D. Š. nuteistas ir už tai, kad 2011 m. birželio 7 d., apie 15.30 val., Elektrėnuose, Taikos g. 9 namo laiptinėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo drabužių kišenėje laikė ir gabeno 0,022 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis, t.y. 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino, o jį sulaikant Elektrėnų policijos komisariato pareigūnams, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, minėtą kiekį narkotinės medžiagos išmetė lauke prie namo laiptinės.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, kitoje dalyje nuosprendį pakeisti: taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir už nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 104 straipsnyje (1993 m. birželio 10 d. įstatymo redakcija), paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį.

9Nuteistasis D. Š. nurodo, kad apygardos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus. Nagrinėdamas bylą apygardos teismas taip pat padarė esminių BPK pažeidimų, nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, netinkamai parinko bausmės dydį, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti jam švelnesnę bausmės rūšį.

10Apeliantas teigia, kad apygardos teismas už 1961 m. BK 104 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė jam per griežtą, BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatų neatitinkančią bausmę. Visų pirma, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kas akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems duomenimis ir jų vertinimui, išdėstytam nuosprendyje, neatitinka teismų praktikoje suformuluotų nuostatų, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymui ir įvertinimui teismai turi skirti deramą dėmesį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2013). D. Š. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis savo kaltę dėl I. A. nužudymo pripažino iš dalies todėl, kad neturėjo išankstinės tyčios pastarąjį sužaloti ar tyčia jį nužudyti. Kita vertus, esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jis pripažino, dėl savo veiksmų ir jų pasekmių nuoširdžiai gailisi. Be to, iš karto po įvykio jis nežinojo, kad I. A. mirė būtent dėl jo – D. Š. veiksmais padaryto kūno sužalojimo, apie tai jo niekas neinformavo, kai buvo sulaikytas 2002 metais jokie įtarimai jam nebuvo pateikti, I. A. mirties aplinkybės, teismo ekspertizės išvados nebuvo žinomos. 2002 metais, po įvykio, jis savo pažįstamiems sakė, kad vieną kartą netyčia dūrė peiliu I. A. į koją, apie tokį jo pasakojimą policijos pareigūnams buvo žinoma, tačiau pastarieji jo atžvilgiu jokių procesinių veiksmų neatliko. Nuteistasis nurodo, kad gyvendamas šalia I. A. šeimos ir matydamas augantį jo vaiką, bėgant laikui suprato, kad galimai dėl jo – D. Š. veiksmų I. A. mirė, dėl to išgyveno ir tai tęsėsi ne vienerius metus, nes jis matė, kad policijos pareigūnai atmestinai tiria I. A. mirties aplinkybes. Taip pat D. Š. atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnams apie šį įvykį jis pranešė savo noru, išsamiai paaiškino apie tarp jo ir I. A. įvykusį konfliktą, tokiu būdu padėdamas išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes – jei ne jo prisipažinimas, policijos pareigūnai iki šiol nebūtų atskleidę I. A. mirties aplinkybių ir kaltų asmenų. Be to, apygardos teismas, nuosprendyje pripažinęs, kad konfliktas tarp jo ir I. A. buvo abipusis, nepagrįstai nepripažino I. A. elgesio kaip provokuojančio ar rizikingo, nes būtent pastarojo žodžiai ir veiksmai jo – D. Š. atžvilgiu ir išprovokavo neteisėtus veiksmus: norėdamas išgąsdinti I. A. ir nutraukti jo fizinius veiksmus bei įžeidimus jo atžvilgiu, vieną kartą dūrė peiliu šiam į koją. Taip pat apygardos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, nes jis pranešė apie padarytą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, o nukentėjusioji teismo posėdžio metu atsisakė nuo žalos atlyginimo (BK 62 straipsnio 1 dalis). Byloje yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, šiuo metu jis nėra toks pavojingas visuomenei, kad jam turėtų būti paskirta su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė.

11Nuteistasis D. Š. taip pat nurodo, jog apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje grindė vien spėlionėmis ir prielaidomis. Be to, teismas neįvertino, kad kaltinamasis aktas dėl šio nusikaltimo buvo surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus – jame nurodyti šios nusikalstamos veikos požymiai iš esmės prieštarauja išdėstytiems 2012 m. gegužės 23 d. jam pateiktame galutiniame pranešime apie įtarimą, t.y. nurodyta kita jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos data (galutiniame pranešime apie įtarimą nurodytas laikotarpis nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. kovo mėnesio, tuo tarpu kaltinamajame akte – nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio), taip pat papildomai nurodyta, kad butas, kuriame jis neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, priklauso J. Š. , bei kad jis neteisėtai platino narkotinę medžiagą – heroiną tęsdamas savo nusikalstamą veiką. Nuteistasis pažymi, jog nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2012 m. kovo 9 d. jis buvo suimtas, todėl jokios nusikalstamos veikos, kaip yra nurodyta pranešime apie įtarimą, negalėjo įvykdyti.

12Apeliantas teigia, kad apygardos teismas, konstatuodamas, jog jis 2011 m. vasario mėnesį, nenustatytą dieną, už nenustatytą pinigų sumą Elektrėnų miete du kartus pardavė narkotines medžiagas – heroiną A. L. , nuosprendyje motyvuotai nepasisakė, kokiais objektyviais įrodymais grindžia tokią savo išvadą būtent dėl dviejų narkotinių medžiagų pardavimo epizodų, o ne dėl penkiolikos epizodų, kaip jam buvo inkriminuojama kaltinamajame akte ir pranešime apie įtarimą, nuosprendyje nėra sprendimo dėl kitų trylikos jam inkriminuojamų epizodų. Mano, kad apygardos teismas, pažeisdamas BPK 255 straipsnio reikalavimus, viršijo bylos nagrinėjimo teisme ribas, nes, iš anksto nepranešęs apie tokią galimybę, nuteisė jį už nusikalstamą veiką, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų. Be to, jis dėl šios nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, tuo tarpu apygardos teismas nuosprendyje nurodė priešingai.

13Teismo posėdžio metu nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

14Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

15Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, bylą tikrina paduoto apeliacinio skundo ribose, todėl iš esmės apeliacine tvarka netikrinama nuosprendžio dalis, kuria D. Š. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam už šią nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė, nes dėl šios dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

16Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam D. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 1961 m. BK 104 straipsnyje (1993-06-10 įstatymo redakcija) ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, D. Š. kaltės padarius šias nusikalstamas veikas bei nuteistajam paskirtų bausmių pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

17Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

18Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo argumentą, kad apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje jo atžvilgiu pagrįstas vien prielaidomis ir spėlionėmis.

19Bylos duomenimis, nuteistasis D. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl neteisėto narkotinės medžiagos – heroino pardavimo A. L. neprisipažino. Jis parodė, kad pats vartojo heroiną, jį įsigydavo Vilniuje prie taboro arba prie stoties, pirkdavo tik savo reikmėms, jo niekuomet nepardavinėjo ir neplatino, A. L. (buv. S.) taip pat. Pastarasis jį apkalbėjo, kodėl, nežino. Telefonu su A. L. kalbėjosi ne apie narkotikų pardavimą, o apie vykimą į taborą (t. 2, b.l. 170-171, 175, t. 8, b.l. 40-41). Tačiau toks nuteistojo D. Š. aiškinimas prieštarauja byloje surinktiems, teisiamajame posėdyje ištirtiems ir apygardos teismo nuosprendyje aptartiems įrodymams.

20Nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad nuo 2010 m. rudens jis pirko ir laikė narkotinę medžiagą – heroiną, tačiau jos nepardavinėjo, tik pavaišindavo kitus, taip pat ir liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas. Heroiną įsigydavo iš D. Š. , už 1 g heroino mokėdavo 150 Lt, pastarasis heroiną parduodavo ir gramais, ir dozėmis. Dėl susitikimo su D. Š. susitardavo telefonu, važiuodavo pas jį į namus, o po to – prie namo, esančio Elektrėnuose, Pergalės g. 5. Atvykdavo su automobiliu, nes D. Š. sakydavo, kad be automobilio nevažiuos. D. Š. perdavus pinigus, pastarasis nueidavo į tą namą ir atnešdavo 1 ar 2 gramus heroino. Už tai, kad atnešdavo, dalį heroino D. Š. pasiimdavo sau. Tomis dienomis, kai D. Š. dirbdavo, važiuodavo pas jį į darbą, per pietus pastarasis išeidavo ir atnešdavo jiems narkotikų. Tokiu būdu heroino iš D. Š. įsigijo apie 15 kartų. Kai pastarasis jam neparduodavo narkotikų, juos įsigydavo iš kitų asmenų (t. 3, b.l. 148-156). Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2013 m. vasario 6 d., nuteistasis A. L. patvirtino, kad 2011 m. vasario mėnesį pirko iš D. Š. narkotinę medžiagą – heroiną, tačiau mažiau nei penkiolika kartų (t. 8, b.l. 28-29). Nors vėliau, 2013 m. gegužės 23 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, jau dalyvaujant D. Š. , po to, kai šis buvo sulaikytas Ispanijoje ir pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvos Respublikai, A. L. ėmė neigti ankstesnius savo parodymus, aiškino, kad narkotines medžiagas jis pirkdavo tabore ir būtent dėl vykimo į taborą jis bendravo su D. Š. telefonu, anksčiau pastarąjį apkalbėjo, nes taip jam liepė sakyti policijos pareigūnai (t. 8, b.l. 41-42), tačiau, kaip jau minėta, aplinkybes, jog narkotinę medžiagą – heroiną pirkdavo iš D. Š. , A. L. patvirtino ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamajame posėdyje, kuomet jokie pareigūnai įtakos jam negalėjo daryti, o iš A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad pastarasis bijo D. Š. , dėl to atsisakė akistatos su šiuo (t. 3, b.l. 165), kas logiškai paaiškina jo parodymų pakeitimą teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo D. Š. . Be to, būtent pirmiau aptartus ikiteisminio tyrimo metu bei 2013 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio metu duotus A. L. parodymus patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys, todėl apygardos teismas pagrįstai juos įvertino kaip patikimus. Iš byloje esančių 2011-12-20 ir 2011-12-14 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad D. Š. 2011 m. pradžioje bendravo telefonu su A. L. , o jų pokalbių ir SMS žinučių turinys rodo, jog pastarieji kalbėjo ne dėl vykimo į taborą tikslu ten įsigyti narkotinių medžiagų, kaip kad abu teigė 2013 m. gegužės 23 d. teisiamajame posėdyje, bet būtent dėl jų įgijimo iš D. Š. . Štai pokalbio, vykusio 2011-02-18 metu, A. L. tariasi su D. Š. dėl susitikimo laiko ir klausia, ar pas jį „yra po vieną“, į ką D. Š. atsako, kad nėra, tuomet A. L. tikslinasi „tai tik cielas, ane?“, po to D. Š. klausia, ar A. L. bus su automobiliu, į ką pastarasis atsako teigiamai, o D. Š. sako „nu tai gerai“, tikslinasi, kada šis atvyks, o A. L. klausia „ar „geri?“; 2011-03-02 D. Š. SMS žinute praneša A. L. , kad „yra maži“, tuomet A. L. klausia ar „geri?“, į ką D. Š. atsako, kad „neblogi“, po to A. L. teiraujasi ar nėra „didelių“, į ką D. Š. atsako, kad „ne“, o „rytoj iš viso nebus“ (t. 2, b.l. 125-126, 136, 140). Be to, liudytojas, Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas G. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2011 m. pradžioje nuolat buvo gaunama patikima informacija apie tai, kad Elektrėnų miesto gyventojai A. L. , D. Š. ir jų bendrininkai Elektrėnuose ir jų apylinkėse įvairiais kiekiais pardavinėja narkotines medžiagas. Dėl šios informacijos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2011 m. vasario 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo leista liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 neatskleidžiant savo tapatybės, užmegzti ryšius su A. L. , D. Š. ir jų bendrininkais bei įsigyti iš jų narkotines ir psichotropines medžiagas, pagrindu minėtas liudytojas pradėjo vykdyti narkotinių medžiagų pirkimus – 2011-02-14 iš A. L. nupirko tris lankstinukus su pilkšvos spalvos milteliais, kuriuos pateikė jam, o 2011-02-24 iš A. L. nupirko du lankstinukus su pilkšvos spalvos milteliais, kuriuos pateikė jam. Specialistai, ištyrę lankstinukuose buvusius miltelius nustatė, kad tai narkotinė medžiaga – heroinas (t. 3, b.l. 92-93, t. 8, b.l. 20-21). Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, veikęs minėtos Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarties (t. 3, b.l. 86, 90) pagrindu, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2011 m. vasario mėnesį lankantis jaunimo susibūrimo vietose Elektrėnuose ir bendraujant su vietiniais jaunuoliais jam pavyko užmegzti ryšį su vaikinu, pravarde „Sabonis“, vėliau sužinojo, kad tai A. L. . Jiems bendraujant pastarasis išsikalbėjo, kad gali gauti narkotinių medžiagų, ir jis sutiko šias medžiagas nupirkti. Vieno susitikimo metu A. L. pasiūlė jam nusipirkti heroino. Jis su šiuo pasiūlymu sutiko ir, nuėjęs į vieno namo laiptinę, iš A. L. nupirko narkotikus, supakuotus į tris lankstinukus, kuriuos tą pačią dieną pateikė tyrėjui G. K. . Maždaug po savaitės jis Elektrėnuose, daugiabučio namo kieme, vėl susitiko su A. L. . Pastarasis turėjo narkotikų, suvyniotų į foliją, tai turėjo būti heroinas, kurį pasiūlė jam, ir jis šiuos narkotikus nupirko bei tą pačią dieną pateikė tyrėjui G. K. (t. 3, b.l. 91, t. 8, b.l. 19-20). Iš byloje esančio 2011-02-14 daiktų pateikimo protokolo, taip pat 2011-02-28 specialisto išvados Nr. 140-(930)-IS1-1161 matyti, jog 2011-02-14 liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui G. K. pateikė du folijos lankstinukus su 0,029 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, ir vieną popieriaus lankstinuką su 0,014 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,004 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 3, b.l. 99, 103-104). 2011-02-24 daiktų pateikimo protokolas ir 2011-03-21 specialisto išvada Nr. 140-(1186)-IS1-1619 patvirtina, kad 2011-02-24 liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui G. K. pateikė du folijos lankstinukus su 0,075 g šviesios nevienalytės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,023 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 3, b.l. 105, 109-110).

21Taigi, pirmiau aptarti vienas kitą papildantys byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti faktiniai duomenys, kurie atitinka įrodymams keliamus sąsajumo, leistinumo reikalavimus ir nėra pagrindo abejoti jų patikimumu, paneigia nuteistojo D. Š. aiškinimą, kad jis narkotinių medžiagų A. L. nepardavė, ir patvirtina apygardos teismo nustatytas aplinkybes, kad D. Š. 2011 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, už nenustatytą pinigų sumą Elektrėnų mieste du kartus pardavė A. L. narkotinę medžiagą – heroiną, o pastarasis 2011-02-14 ir 211-02-24 iš D. Š. įgytus 0,043 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 0,075 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,023 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Tokie D. Š. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už neteisėtą narkotinių medžiagų pardavimą.

22Dėl BPK 219 ir 255 straipsnių pažeidimų.

23Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas dėl pirmiau minėtos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes šiame procesiniame dokumente nurodyti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiai neatitinka išdėstytų jam pareikštame galutiniame įtarime. Toks apelianto teiginys neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek 2012 m. gegužės 23 d. pranešime apie įtarimą D. Š. , tiek kaltinamajame akte nurodyta ta pati D. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t.y. nenustatyto kiekio narkotinės medžiagos – heroino laikymo, vieta: D. Š. gyvenamoji vieta, butas, esantis ( - ), priklausantis J. Š. , ir tas pats D. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t.y. nenustatyto kiekio narkotinės medžiagos – heroino platinimo, laikas: laikotarpis nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio, taip pat tiek minėtame pranešime apie įtarimą, tiek ir kaltinamajame akte D. Š. veiksmai neteisėtai įgyjant, laikant ir platinant narkotinę medžiagą – heroiną, įvertinti kaip tęstinė nusikalstama veika (t. 2, b.l. 173, t. 6, b.l. 96).

24Nepagrįstas nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismas nuteisė jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-262/2014). D. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką neteisėtai platino šią narkotinę medžiagą, laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio, ne mažiau kaip penkiolika kartų šią narkotinę medžiagą įvairiose vietose parduodamas įvairiais kiekiais (1 g už 150 Lt arba vieną dozę už 20 Lt) A. L. . Taigi, apygardos teismui pripažinus D. Š. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2011 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną už nenustatytą pinigų sumą Elektrėnų mieste du kartus pardavė narkotinę medžiagą – heroiną A. L. , kuris 2011-02-14 ir 211-02-24 iš D. Š. įgytus 0,043 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,017 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 0,075 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,023 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavė liudytojui Nr. 2, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, faktinės bylos aplinkybės iš esmės nebuvo pakeistos, tik, įvertinus byloje esančius įrodymus, susiaurinta D. Š. pagal vieną baudžiamąjį įstatymą pareikšto kaltinimo apimtis, apie tai pasisakant nuosprendyje, bei patikslintas nusikalstamos veikos laikas, vieta ir tolesnis nusikalstamos veikos dalyko likimas. Šios apygardos teismo nustatytos faktinės aplinkybės jokios įtakos D. Š. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui neturėjo, nelėmė griežtesnės bausmės. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad dėl taip patikslintų faktinių aplinkybių D. Š. , kuris viso proceso metu neigė tikslu platinti įgijęs narkotinę medžiagą – heroiną, ją laikęs ir platinęs, gynyba galėjo būti organizuota kitaip. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, jog apygardos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus ir tuo suvaržė D. Š. teisę į gynybą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

25Dėl nuteistajam D. Š. paskirtų bausmių.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D. Š. paskirtų bausmių už nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 104 straipsnyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta ir teisėta.

27Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, 1961 m. BK 39 straipsnyje. Vadovaujantis šių baudžiamųjų įstatymų nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas tiek skirdamas nuteistajam D. Š. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek jas subendrindamas pirmiau aptartų baudžiamųjų įstatymų reikalavimų nepažeidė.

28Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę D. Š. už nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 104 straipsnyje, apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai, savo nusikalstamais veiksmais D. Š. sukėlė neatstatomas pasekmes – dėl jo veiksmų I. A. neteko gyvybės. Šį nusikaltimą D. Š. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tarpusavio konflikto metu, nusikaltimo padarymui panaudojo įrankį – peilį, bet smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smūgis peiliu nukentėjusiajam į koją, nuo šio nusikaltimo padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei vienuolika metų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. Š. prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir tik tada buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas bei nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės. Skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgė į tai, kad šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, kita vertus, parduotas mažas kiekis narkotinės medžiagos. Nuteistasis D. Š. nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 104 straipsnyje, padarymo metu mokėsi, o BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo metu – dirbo, darbdavio charakterizuojamas gerai (t. 4, b.l. 151, 163), tačiau turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, padarymą (t. 5, b.l. 161). Be to, byloje yra duomenų, kad po tyčinio I. A. nužudymo D. Š. dar buvo nusikaltęs užsienio valstybėje (t. 5, b.l. 162), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 5, b.l. 168-169), kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nėra D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. Š. pagal 1961 m. BK 104 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, bei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta minimali šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios baudžiamojo įstatymo reikalavimus, ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti. Už atskiras nusikalstamas veikas D. Š. paskirtos bausmės tinkamai subendrintos BK 63 straipsnio 4 dalies bei 5 dalies 2 punkto pagrindu bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, švelninti galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

29Apygardos teismas, nuosprendyje motyvuodamas bausmės skyrimą D. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pastarasis prisipažino kaltu padaręs šį nusikaltimą. Toks teismo teiginys prieštarauja bylos medžiagai, iš kurios matyti, jog viso proceso metu D. Š. , kaip jau ir buvo minėta, neigė, kad įgijo, laikė narkotinę medžiagą – heroiną tikslu ją platinti ir kad ją platino. Kita vertus, iš nuosprendžio turinio matyti, jog ši aplinkybė neturėjo įtakos skiriant bausmę D. Š. už šio nusikaltimo padarymą, todėl teisėjų kolegijos vertinama kaip rašymo apsirikimo klaida.

30Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad yra dvi jo atsakomybę už tyčinį I. A. nužudymą lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą, padėjo jį išaiškinti ir nuoširdžiai gailisi, o nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai), taip pat yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmeniui vienu metu už vieną ir tą pačią veiką negali būti taikomos dvejų baudžiamųjų kodeksų nuostatos, t.y. negalima situacija, kai padarytai veikai iš dalies taikomos 2000 m. BK, o iš dalies 1961 m. BK nuostatos (kasacinės nutartys Nr. 2K-238/2007, 2K-775/2007, 2K-143/2008). Šiuo konkrečiu atveju D. Š. nusikalstami veiksmai tyčia nužudant I. A. pagrįstai kvalifikuoti pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, todėl ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis 1961 m. BK nuostatomis.

311961 m. BK 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ar pats atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą arba aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ar susekti kitus nusikaltėlius. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-201/2007, 2K-471/2009, 2K-327/2010, 2K-253/2011 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Š. 2011-09-01, būdamas suimtas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė, kad 2002 m. birželio 21 d., apie 11 val., įvykusio konflikto su I. A. metu su savimi turėtu peiliu padarė pastarajam sužalojimą, sukėlusį mirtį (t. 2, b.l. 144), o pareiškus įtarimą dėl tyčinio I. A. nužudymo, taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė parodymus apie šio įvykio aplinkybes (t. 2, b.l. 146-148, 155-156, 158-160, 175, t. 8, b.l. 42-43). Į šias aplinkybes, kaip jau minėta, skirdamas D. Š. bausmę, apygardos teismas atsižvelgė. Kita vertus, minėtą nuoširdų prisipažinimą D. Š. parašė praėjus po įvykio daugiau kaip devyneriems metams, tuo tarpu iš karto po įvykio apklaustas liudytoju dėl I. A. peiliu padaryto sužalojimo jis apkaltino kitą asmenį – D. M. , tokias aplinkybes tvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su D. M. metu (t. 2, b.l. 3-5, 8-9, 10-14, 37-38), taip klaidindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Nors D. Š. teigia, kad ilgą laiką jam nebuvo žinoma I. A. mirties priežastis, tačiau toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kad sekančią dieną po įvykio policijos pareigūnai policijos komisariate jam paaiškino, kad I. A. nukraujavo, iš ko jis suprato, jog pastarasis mirė dėl jo kaltės (t. 2, b.l. 155-156), bei liudytojo V. L. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio D. Š. jam sakė, jog I. A. mirė nuo jo – D. Š. dūrio peiliu, pasakojo, kad durdamas peiliu pataikė į arteriją (t. 2, b.l. 104-105). Be to, net ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio prisipažinęs, kad konflikto metu sužalojimą peiliu I. A. padarė jis, duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes D. Š. nebuvo iki galo nuoširdus, stengėsi sumenkinti savo kaltę – aiškino, kad I. A. sužalojo netyčia, norėdamas tik pagąsdinti, pastarajam tik truputį bakstelėjo, net nesitikėjo, kad šiam kažkur pataikė, tuo tarpu iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog įvykio metu I. A. buvo padaryta durtinė pjautinė dešinės šlaunies nugarinio paviršiaus viršutinio trečdalio srities žaizda, kurios kanalo ilgis – 17 cm (t. 1, b.l. 47-61), kas rodo, kad smūgis peiliu suduotas sąmoningai ir buvo pakankamai stiprus. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog užbaigus ikiteisminį tyrimą ir bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, nuteistasis D. Š. , nepaisant jam paskirtų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti, pasislėpė nuo teismo, dėl ko jam buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Ispanijos (t. 6, b.l. 164-166, t. 7, b.l. 10-25, 40). Taigi, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo D. Š. prisipažinimą dėl I. A. nužudymo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmiau aptarti D. Š. veiksmai negali būti vertinami ir kaip nuoširdus gailėjimasis ar aktyvi pagalba teisėsaugos institucijoms 1961 m. BK 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme.

32Vadovaujantis 1961 m. BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimas padarytas didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, įtakoje. Duomenų, kad nuteistasis D. Š. nusikalstamus veiksmus I. A. atžvilgiu atliko būdamas labai susijaudinęs dėl neteisėtų pastarojo veiksmų, byloje nėra. Nors BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas gali atsižvelgti ir į nenurodytas įstatyme lengvinančias aplinkybes, konstatuoti, kad šios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo I. A. elgesys, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo taip pat nėra. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K–166/2013). Nustatant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui, ir atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštaravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikė kaltininką. Pripažįstant šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobūdžio, kad galėjo paskatinti padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2006, 2K-189/2013). Kaip matyti iš paties nuteistojo D. Š. parodymų, nukentėjusysis I. A. konflikto su D. M. metu pasakė, jog pastarojo pinigus paėmė ne jis, o D. Š. , ir būtent šie nukentėjusiojo žodžiai išprovokavo konfliktą su D. Š. , tarp jų kilo abipusės muštynės – tiek I. A. , tiek D. Š. stumdėsi, grūmėsi, sudavė vienas kitam smūgius. Duomenų, kad I. A. šio abipusio konflikto metu būtų atlikęs kokius nors kitus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip sąmoningas ar neatsargus veikimas, galėjęs paskatinti D. Š. padaryti jo atžvilgiu labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, byloje nėra. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu yra ir tai, kad I. A. kaltinimai kartu su nukentėjusiuoju išleidus D. M. pinigus nuteistajam D. Š. buvo žinomi dar iki įvykio, todėl nebuvo netikėti, faktiškai tai ir sąlygojo D. Š. dalyvavimą aiškinantis su I. A. D. M. pinigų dingimo faktą. Nors nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad I. A. įvykio metu jį įžeidinėjo, tačiau nukentėjusiojo išsakytų jį įžeidžiančių žodžių, išskyrus jau minėtą frazę, jog jis paėmė D. M. pinigus, nei duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nei savo apeliaciniame skunde negalėjo konkretizuoti.

33Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo svarstyti ir 1961 m. BK 45 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savanoriškai atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą ir, be to, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikaltimą, ar BK 45 straipsnio 2 dalies nuostatų, be nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo reikalaujančių ir kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei bent vienos šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose išvardintų sąlygų buvimo, taikymo nuteistojo D. Š. atžvilgiu klausimo. Tas pats pasakytina ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, D. Š. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes byloje nustatytos D. Š. padarytą nusikalstamą veiką – tyčinį I. A. nužudymą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį veikos padarymo metu ir po to apibūdinančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

34Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

35Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi,... 3. Šiuo nuosprendžiu tai pat yra nuteisti A. L. , A. A. (A. A. ), O. K. , D. Č.... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. D. Š. nuteistas už tai, kad 2002 m. birželio 21 d., apie 11 val., D. M.... 6. Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario mėnesį, nenustatytą... 7. D. Š. nuteistas ir už tai, kad 2011 m. birželio 7 d., apie 15.30 val.,... 8. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 9. Nuteistasis D. Š. nurodo, kad apygardos teismas neteisingai įvertino faktines... 10. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas už 1961 m. BK 104 straipsnyje... 11. Nuteistasis D. Š. taip pat nurodo, jog apygardos teismas, pripažindamas jį... 12. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas, konstatuodamas, jog jis 2011 m.... 13. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį... 14. Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmetamas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine... 16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 17. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.... 18. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo D. Š. apeliacinio... 19. Bylos duomenimis, nuteistasis D. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos... 20. Nuteistasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju pas... 21. Taigi, pirmiau aptarti vienas kitą papildantys byloje surinkti ir teisiamajame... 22. Dėl BPK 219 ir 255 straipsnių pažeidimų. ... 23. Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas dėl... 24. Nepagrįstas nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos... 25. Dėl nuteistajam D. Š. paskirtų bausmių. ... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl... 27. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 28. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę D. Š. už... 29. Apygardos teismas, nuosprendyje motyvuodamas bausmės skyrimą D. Š. pagal BK... 30. Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad yra dvi jo... 31. 1961 m. BK 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad kaltininko atsakomybę... 32. Vadovaujantis 1961 m. BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaltininko... 33. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo svarstyti ir 1961 m. BK 45... 34. Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.... 35. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 36. Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti....