Byla 2A-318-236/2016
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-545-265/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ ieškinį atsakovams A. L., R. M. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aftalitana“ (toliau – BUAB ,,Aftalitana“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo A. L. 145 196,17 Eur nuostolių dėl sudarytų ieškovei nuostolingų nuomos sutarčių atlyginimo; taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovo A. L. ir R. M. 86 026,32 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad atsakovui A. L. iš įmonės kasos per laikotarpį nuo 2004-05-28 iki 2008-12-10 buvo išmokėta 123 416,74 Eur remiantis tarp jo ir ieškovės sudarytos patalpų nuomos sutarties 4.2. punktu. Taip pat ieškovė nurodė, kad patyrė 21 779,43 Eur nuostolių už atsakovą sumokėdama 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį valstybei. Ieškovės vertinimu, atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi ir sudarydamas nuomos sutartį su įmone dėl patalpų, kurių įmonė nenaudojo, pasielgė neteisėtai, taip padarydamas jai žalą. Ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų solidariai, žalos faktą grindė aplinkybėmis, kad pagal apskaitos tvarkymo sutartį UAB „Redesa“ teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, nors šias funkcijas turėjo atlikti UAB „Aftalitana“ pagal darbo sutartį samdoma atsakovė R. M.. Pasak ieškovės, atsakovė R. M., būdama UAB „Redesa“ direktore ir vienintele akcininke, už tų pačių funkcijų atlikimą gavo papildomai 868,86 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovai šiais veiksmais padarė įmonei 10 426,32 Eur žalą. Taip pat ieškovė žalos padarymą bei atsakovų solidariąją atsakomybę siejo su aplinkybe, kad iš ieškovės sąskaitos fiziniam asmeniui T. P. be teisinio pagrindo buvo pervesta 75 600 Eur.

5Atsakovas A. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog sudarydamas sutartį su BUAB „Aftalitana“ dėl patalpų nuomos sutarties, suklydo įrašydamas į sutartį identifikacinį numerį, todėl administratorius padarė nepagrįstas išvadas, kad išnuomotu sandėliu ieškovas realiai nesinaudojo.

6Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad įmonei padaryta žala yra dėl atsakovės netinkamo veikimo ar neveikimo. Kaip nurodo atsakovė, savo veiksmais ji tik įgyvendino vadovų valią, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią ekonominę padėtį. Dėl to ji negali būti atsakinga už vadovų priimtus sprendimus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad atsakovas A. L., būdamas ieškovės direktoriumi, sudarė nuomos sutartį su ieškove dėl patalpų, esančių ( - ), Šilutėje, (patalpų Nr. 8F1g), kurią vėliau pratęsė. Šiomis patalpomis ieškovė nesinaudojo, jomis naudojosi UAB „Linesta“, tačiau nuomos mokestį atsakovas A. L. iš ieškovės gavo. Tačiau teismas, remdamasis liudytojos F. P. paaiškinimais, nustatė, kad ieškovė realiai naudojosi kitu tuo pačiu adresu esančiu angaru. Teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog sandėliu, kuris nurodytas kaip nuomos sutarties objektas, naudojosi kitas juridinis asmuo. Esminę reikšmę šiuo atveju turi faktas, kad atsakovas A. L. sutarties dalyku apibrėžtas pareigas įgyvendino – perdavė ieškovei patalpas nuomai. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus ir taip padarė įmonei žalą.

10Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti žalą iš atsakovų A. L. ir R. M., teismas nurodė, kad ieškovė žalos padarymą grindė aplinkybėmis, jog atsakovas A. L. sudarė apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „Redesa“, kurios direktorė buvo atsakovė R. M., kuri teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas pagal darbo sutartį. Teismas konstatavo, kad vien tik interesų konfliktas savaime nesuponuoja neteisėtų veiksmų ir žalos įmonei padarymo. Teismo vertinimu, siekiant pripažinti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, būtina ieškovei įrodyti, jog atsakovas, būdamas vadovu, pagal faktinių darbų apimtį neturėjo pagrindo samdyti buhalterinių paslaugų įmonės, kai įmonėje šių funkcijų atlikimui buvo pasamdyta buhalterė. Ieškovė neįrodinėjo, jog buhalterinių darbų atlikimui būtų užtekę ir įmonėje dirbusios buhalterės. Ieškovei neįrodžius, kad papildomų buhalterinių darbų iš įmonės „Redesa“ pirkti nereikėjo, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog įmonei padaryta žala.

11Teismas nesutiko ir su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog tuo metu, kai ieškovės direktoriumi ir buhaltere buvo atsakovai, iš įmonės be teisinio pagrindo buvo pervedamos lėšos T. P.. Teismas nurodė, kad ieškovė vertėsi automobilių prekyba ir lėšos T. P. buvo pervedamos už automobilius. Teismas konstatavo, kad mokėjimo nurodymai paneigia ieškovės nurodomą aplinkybę, jog ieškovė už sumokėtus pinigus jokio turto neįgijo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovė BUAB „Aftalitana“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovo A. L. neteisėtų veiksmų. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė – patalpų apeliantė niekada nevaldė ir jomis nesinaudojo, faktiškai apeliantės nuomojamą daiktą valdė ir juo naudojosi UAB „Linesta“, o šios įmonės vadovu buvo A. L. brolis. Nors liudytoja F. P. patvirtino, kad apeliantė naudojosi viename iš angarų esančiais dviem kabinetais, tačiau taip pat nurodė, kad ieškovė nesinaudojo angaru, kuris buvo įvardintas nuomos sutartyje. Kito angaro naudojimasis nėra reikšminga aplinkybė, nes sutartyje nurodyto nuomos objekto atsakovas A. L. apeliantei neperdavė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei niekada nebuvo perduotas nuomos objektas, į tai, kad šiomis patalpomis naudojosi ir jas nuomojo UAB „Linesta“, akivaizdu, kad atsakovas A. L., siekdamas asmeninės naudos, veikė prieš apeliantės interesus ir pažeidė juridinio asmens valdymo organo nario pareigas, teisingumo, sąžiningumo principus, todėl turėjo būti konstatuoti jo neteisėti veiksmai.
  2. Nepagrįsti teismo motyvai, kad ieškovei neįrodžius, jog papildomų buhalterinės apskaitos darbų iš UAB „Redesa“ pirkti nereikėjo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog įmonei padaryta žala. Šiuo atveju darbų kiekis yra neįrodinėtina aplinkybė, nes visus buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus atlikto atsakovė R. M.. Pagal 2007 m. lapkričio 1 d. apskaitos tvarkymo sutartį UAB „Redesa“ įsipareigojo atlikti visus buhalterinės apskaitos paslaugas būtinas ieškovei. Pagal minėtos sutarties 2.8 punktą vykdytojas skiria savo darbuotoją R. M. atsakinga už užsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, samdant įmonę teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, šių darbų neatliko joks kitas trečiasis asmuo, buvo atsakingas vienintelis asmuo – atsakovė R. M.. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas A. L., būdamas direktoriumi, bei atsakovė R. M. sudarė akivaizdžiai įmonei nenaudingus sandorius, todėl konstatuotini neteisėti jų veiksmai dėl kurių įmonė patyrė 10 426,32 Eur dydžio nuostolius.
  3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad mokėjimo nurodymai paneigia faktą, jog ieškovė už sumokėtus pinigus jokio turto neįgijo. Tikslių sandorio dalykų nežinojimas bei teisinio pagrindo ir įrodymų apie teisinį pagrindą nebuvimas, už kurį atsakingi atsakovai, reiškia, jog pinigai buvo sumokėti nepagrįstai ir už juos ieškovė jokio turto neįgijo. Todėl dėl atsakovų A. L. ir R. M. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 75 600 Eur dydžio nuostolius.

14Atsakovė R. M. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Apeliantė neteisingai nurodo, jog akivaizdu, kad patalpų ji niekada nevaldė ir jomis nesinaudojo. Iš pateiktų žemės sklypų planų matyti, kad nuomos sandorių sudarymo metu pastatai žemės sklypo plane nebuvo identifikuoti, kas įtakojo angaro duomenų nurodymą pagal VĮ Registrų centro išrašą. Tik vėliau pastatai šiame žemės sklype buvo identifikuoti. Apeliantė nenurodė, kokiu pagrindu naudojosi A. L. patalpomis, t. y. kitu angaru. Tai, kad sutartyse nurodyti ne tie identifikaciniai numeriai, nedaro nuomos santykių negaliojančiais.
  2. Byloje šalys bei liudytoja patvirtino, kad bendrovės apyvarta nuolat didėjo, todėl buvo reikalingos didelės buhalterinės apskaitos sąnaudos. Tuo tikslu buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 1 d. apskaitos tvarkymo sutartis. Dėl tos pačios priežasties buvo didinamas ir atsakovės R. M. atlyginimas arba priimama kitų darbuotojų.
  3. Teismas teisingai konstatavo, kad iš sąskaitos matyti, jog T. P. lėšos buvo pervedamos už automobilius. Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovė pirko automobilius iš „Challenge Auto“, kurios direktorė buvo T. P., įmonės reikmėms naudojusi savo asmeninę banko sąskaitą.

15Atsakovas A. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Aftalitana“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-545-265/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

19Dėl faktinių bylos aplinkybių

20Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė BUAB ,,Aftalitana“ ir atsakovas A. L. 2004 m. sausio 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, kuria atsakovas už 2 400 Lt vieniems metams išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas – sandėliavimo pastatą / arkinį sandėlį, esančias ( - ), Šilutėje (unikalus Nr. ( - ); t. 1 b. l. 7-8). Šalių 2004 m. gruodžio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2 nustatyta nauja nuomos kaina – 120 000 Lt, nuomos terminas pratęstas metams (t. 1, b. l. 9-10), 2005 m. gruodžio 1 d. priedu Nr. 1 prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2 nuomos terminas pratęstas 5 m. (t. 1, b. l. 11). Ieškovė ir atsakovė R. M. (buvusi Z.) 2004 m. gegužės 3 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 09, pagal kurią atsakovė įdarbinta ieškovės įmonėje vyr. buhaltere (t. 1, b. l. 18-22). Ieškovė ir UAB ,,Redesa“, atstovaujama direktorės R. M., 2007 m. lapkričio 1 d. sudarė Apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 7/11/01, kuria, be kita ko, įmonė įsipareigojo tvarkyti ieškovės buhalterinę apskaitą (t. 1, b. l. 15-17).

21Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-106-513/2016).

22Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, nenustačius CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų viseto.

23Apeliantė BUAB ,,Aftalitana“ nesutikdama su šiuo teismo sprendimu teigia, kad teismas be pagrindo laikė nereikšminga aplinkybę, jog ieškovė nuomojamomis patalpomis nesinaudojo, tačiau atsakovui nuomos mokestis buvo mokamas; neįvertino aplinkybės, kad tikslių sandorio dalykų nežinojimas bei teisinio pagrindo ir įrodymų nebuvimas patvirtina, kad pinigai UAB ,,Challenge Auto“ sumokėti nepagrįstai, neįgyjant jokio turto. Taip pat apeliantė skunde teigia, kad šiuo atveju atsakovės R. M. suteiktų buhalterinių paslaugų kiekis yra neįrodinėtina aplinkybė, nes juos visus atliko būtent atsakovė.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes toliau pasisako dėl paminėtų apeliacinių skundų argumentų.

25Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymą

26Kaip minėta aukščiau, apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo nelaikė neteisėtais veiksmais apelianto elgesio, kuomet Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje (toliau – Sutartis) nurodytomis patalpomis faktiškai įmonė nesinaudojo, Sutarties objektas apeliantei faktiškai nebuvo perduotas, tačiau nuomos mokestis (iš viso – 145 196,17 Eur) buvo mokamas.

27Apeliantas aplinkybės, kad įmonė naudojosi sandėliu, tačiau kitu nei nurodyta Sutartyje, neginčijo, tačiau laikėsi pozicijos, jog įmonė nesinaudodama būtent Sutartyse nurodytu sandėliu elgėsi nesąžiningai, be pagrindo mokėjo nuomos mokestį.

28Kaip žinoma, įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

29Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad įmonės vadovo atsakomybė kyla, inter alia, kai nustatomas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos lojalumo pareigos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo.

30Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią vien aplinkybės, kad vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, jog būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, tam turi būti įvertintos kitos reikšmingos ginčo aplinkybės; atsakomybę gali šalinti tiek akcininkų pritarimas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) vadovo veiksmams, tiek faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013; kt.).

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, ne kartą yra nurodęs, kad šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 12, 13, 178 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

32Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui iki 2009 m. sausio 6 d. nuosavybės teise priklausė sklypas, esantis ( - ), Šilutėje, bei jame esantys trys pastatai – arkiniai sandėliai (unikalūs Nr. ( - )), kurie plane pažymėti indeksais 7F1p, 8F1g, 9F1g (t. 2, b. l. 59-61, 90); iš minėto sklypo ribų pažymėjimo matyti, kad iki 2005 m. gruodžio 9 d. minėtiems pastatams nebuvo suteikti unikalūs numeriai (t. 2, b. l. 90). Pagal viešai prieinamus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ieškovės veikla buvo susijusi su atsarginių detalių pardavimu, automobilių, autobusų prekyba, lengvųjų bei krovininių automobilių remontu (https://www.spec.lt/imone/aftalitana-uab).

33Šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad apeliantei, besiverčiančiai automobilių prekyba, buvo būtinos ir reikalingos transporto priemonių sandėliavimo patalpos. Įrodymų, kad įmonės turtas būtų laikomas kitose ne ( - ), Šilutėje esančiose patalpose, t. y. kad Sutartis nebuvo realiai vykdoma, jog įmonei nuosavybės teise priklausė ir galėjo būti naudojamos šiam tikslui kitos patalpos ar kad ieškovė buvo sudariusi Sutartis su kitais subjektais, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), t. y. apeliantė neįrodė, kad atsakovas A. L., sudarydamas minėtą Sutartį elgėsi nenaudingai bendrovės atžvilgiu, atliko neteisėtus veiksmus.

34Įrodymų, kad Sutartimi nustatytas ir vėliau padidintas nuomos mokestis, atsižvelgiant į to laikotarpio (2004-2005 m.) kainų pokytį nekilnojamojo turto rinkoje, buvo neprotingas ar aiškiai per didelis, taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis).

35Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus bei tai, kad įrodymų, jog Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo vykdoma, t. y. automobiliai nebuvo sandėliuojame viename iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų, o jos pagrindu atsakovui A. L. sumokėjus nuomos mokestį būtų atlikti neteisėti veiksmai ir taip pakenkta įmonei, pažeista lojalumo pareiga, į bylą nepateikta, atmeta kaip nepagrįstus aukščiau minėtus apelianto argumentus (CK 2.87, 6.246-6.249 straipsniai).

36Dėl įmonės vadovo ir vyriausiosios buhalterės civilinės atsakomybės už Apskaitos tvarkymo sutarties sudarymą

37Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad neįrodžius, jog nebuvo pagrindo pirkti papildomų buhalterinės apskaitos darbų iš UAB ,,Redesa“, kurios vadove buvo atsakovė R. M., nėra teisinio pagrindo konstatuoti įmonei padarytos žalos faktą. Pasak jos, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad visas buhalterines paslaugas atliko atsakovė, o ne UAB ,,Redesa“ darbuotojai ir, jog darbų kiekis nėra įrodinėtina aplinkybė, kad tokiu būdu buvo sudaryta akivaizdžiai įmonei nenaudinga sutartis dėl kurios įmonė patyrė žalą.

38Pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

39Šalys neginčija fakto, kad atsakovė R. M. laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d. dirbo ieškovės įmonėje vyr. buhaltere ir kad ieškovė su UAB ,,Redesa“, kurios vadove buvo atsakovė, 2007 m. lapkričio 1 d. sudarė Apskaitos tvarkymo sutartį (t. 1, b. l. 15-22).

40Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad visus buhalterinės apskaitos darbus atlikus atsakovei, todėl darbų kiekis nėra įrodinėtina aplinkybė.

41Visų pirma pažymėtina, tai, kad nors Apskaitos tvarkymo sutarties sudarymo metu atsakovė R. M. dirbo įmonėje, tačiau nuo 2007 m. gegužės 1 d. ši darbovietė nebebuvo jos pagrindine – pareigos pakeistos į antraeiles (t. 1, b. l. 21). Antra, šalys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2007-2008 m. įmonė apyvarta ženkliai padidėjo. Ieškovė, kuri, kaip minėta, turi pareigą teikti jos poziciją pagrindžiančius įrodymus, nepateikė įrodymų, kad Apskaitos tvarkymo sutarties sudarymo metu įmonė veiklos nevykdė ar jos mastai buvo maži, jog nebuvo būtinybės sudaryti minėtą Sutartį. Kaip žinoma, Lietuvoje tik nuo 2009 m. išryškėjo padariniai pasaulinės finansų bei ekonominės krizės (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011), kuri, be kita ko, paveikė ir ieškovės veikos sritį – automobilių rinką.

42Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodinėjant žalos padarymą be pagrindo sudaryta Apskaitos tvarkymo sutartimi apeliantės pateikti įrodymai nėra pakankami, nes neįrodo kad atsakovė eidama įmonėje antraeiles pareigas, padidėjus įmonės apyvartai, galėjo ir turėjo atlikti visas jai priskirtas darbo funkcijas ir papildomų paslaugų įmonė pirkti nereikėjo. Dėl šių priežasčių atmestini kaip nepagrįsti ir šie apeliantės skundo argumentai (CK 6.246 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

43Dėl įmonės vadovo ir vyriausiosios buhalterės civilinės atsakomybės už be pagrindo pervestas įmonės lėšas fiziniam asmeniui

44Pasak apeliantės, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įmonės lėšos T. P. pervestos pagrįstai, nes įmonė jokio turto neįgijo. Ji teigia, kad atsakovai be jokio teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2008 m. balandžio 9 d. atliko septynis mokėjimo pavedimus, kurių pagrindu T. P. buvo pervesta 75 600 Eur (t. 2, b. l. 55-58, 76).

45Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2006 m. birželio 1 d. išrašas iš Komercinio ir įmonių registro, kuriame nurodyta, jog Challenge Auto vadove yra T. P. (t. 2, b. l. 149-150); 2015 m. balandžio 14 d. Challenge Auto el. laiškas, kuriame nurodyta, kad T. P. buvo šios įmonės vadove, ieškovės mokėjimai atlikti įmonei ir duomenys, kad T. P. naudojo savo asmeninę sąskaitą įmonės veikloje (t. 2, b. l. 151-152); Challenge Auto išrašytos sąskaitos faktūros bei atsakovės pateiktos suvestinės (t. 2, b. l. 121-146), patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantės teiginiai, kad minėti mokėjimai buvo atlikti neteisėtai, nesant tam pagrindo, yra nepagrįsti. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog minėtose sąskaitose nurodytos transporto priemonės už jas sumokėtos lėšos ieškovei nebuvo perduotos (CPK 178 straipsnis).

46Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, kaip ir aukščiau minėtais atvejais sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės pateikti argumentai, kurie paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nesuteikia pagrindo spręsti, kad atsakovai sumokėdami už prekes atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu padarė žalą įmonei (CK 6.246-6.248 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

47Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentų

48Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

49Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, todėl kitiems apeliacinio skundo argumentams neturint jokios teisinės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui atskirai dėl jų nepasisako.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

52Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei BUAB ,,Aftalitana“ nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aftalitana“ (toliau –... 4. Nurodė, kad atsakovui A. L. iš įmonės kasos per laikotarpį nuo 2004-05-28... 5. Atsakovas A. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 6. Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nustatė, kad atsakovas A. L., būdamas ieškovės direktoriumi,... 10. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti žalą iš atsakovų A. L. ir R. M.,... 11. Teismas nesutiko ir su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog tuo metu, kai... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovė BUAB „Aftalitana“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 14. Atsakovė R. M. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime... 15. Atsakovas A. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Dėl faktinių bylos aplinkybių ... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė BUAB ,,Aftalitana“ ir atsakovas A.... 21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis)... 22. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu... 23. Apeliantė BUAB ,,Aftalitana“ nesutikdama su šiuo teismo sprendimu teigia,... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes toliau pasisako... 25. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už Negyvenamųjų patalpų nuomos... 26. Kaip minėta aukščiau, apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo nelaikė... 27. Apeliantas aplinkybės, kad įmonė naudojosi sandėliu, tačiau kitu nei... 28. Kaip žinoma, įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės... 29. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad įmonės vadovo... 30. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką,... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos,... 32. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų... 33. Šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad apeliantei, besiverčiančiai... 34. Įrodymų, kad Sutartimi nustatytas ir vėliau padidintas nuomos mokestis,... 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos... 36. Dėl įmonės vadovo ir vyriausiosios buhalterės civilinės atsakomybės už... 37. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad neįrodžius, jog nebuvo pagrindo... 38. Pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi... 39. Šalys neginčija fakto, kad atsakovė R. M. laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės... 40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad visus buhalterinės... 41. Visų pirma pažymėtina, tai, kad nors Apskaitos tvarkymo sutarties sudarymo... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodinėjant žalos... 43. Dėl įmonės vadovo ir vyriausiosios buhalterės civilinės atsakomybės už... 44. Pasak apeliantės, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įmonės lėšos... 45. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2006 m. birželio 1 d. išrašas iš... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, kaip ir... 47. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentų... 48. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog... 49. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti...