Byla e3K-3-236-690/2018
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ bankroto byloje pagal trečiojo asmens V. G. prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ bankroto byloje pagal trečiojo asmens V. G. prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo, pareikšto praleidus teismo nustatytą terminą tokiems kreditorių reikalavimams pareikšti, tvirtinimo.
  2. Trečiasis asmuo V. G. prašė teismo patvirtinti 60 023,75 Eur kreditoriaus reikalavimą UAB „Būstas plius“ bankroto byloje ir įpareigoti bankroto administratorę perduoti trečiajam asmeniui priklausančias atsakovei išnuomotas patalpas.
  3. Savo reikalavimą trečiasis asmuo grindė patalpų nuomos sutartimis (2010 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. birželio 1 d. laikotarpiu jis buvo išnuomojęs atsakovei patalpas ( - ), tačiau ji nemokėjo nuomos mokesčio) bei perduotos įrangos ir detalių trūkumo aktu (nesugrąžinta perduota įranga ir mašinų detalės).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkino dalį prašymo, patvirtino kreditoriaus V. G. 49 597,31 Eur reikalavimą atsakovės BUAB „Būstas plius“ bankroto byloje, nustatė atsakovės bankroto administratorei 1 mėnesio terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos grąžinti trečiajam asmeniui patalpas.
  2. Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškelta BUAB „Būstas plius“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“; 2014 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Būstas plius“ kreditorių reikalavimai; trečiasis asmuo 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo.
  3. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo praleido Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatytą terminą reikalavimui pareikšti, tačiau įvertinęs tai, jog pateiktos patalpų nuomos sutartys neginčijamos ir yra galiojančios, teismas konstatavo, kad tai pripažintina svarbia priežastimi atnaujinti šį terminą.
  4. Teismas nustatė, kad patalpų nuomos sutartys nebuvo įregistruotos viešame registre, todėl bankroto administratorė negalėjo žinoti, jog atsakovės įmonė yra sudariusi patalpų nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu; šis kaip patalpų savininkas nesikreipė į bankroto administratorę dėl patalpų grąžinimo, tolesnio nuomos sutarties vykdymo, nuomos mokesčio skolos patvirtinimo bankroto byloje, nebendradarbiavo nuomos sutarties vykdymo metu nei su ankstesniu įmonės vadovu V. S., nei su bankroto administratore. Trečiasis asmuo, būdamas patalpų savininkas, negalėjo nežinoti apie iškeltą bankroto bylą, nes, bylos duomenimis, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, jo buvo prašoma perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorė negalėjo pranešti trečiajam asmeniui apie patalpų nuomos sutarties vykdymą, nes jai nebuvo perduoti patalpų nuomos sutartį patvirtinantys dokumentai.
  5. Trečiajam asmeniui nuo bankroto bylos iškėlimo buvo žinoma, kad atsakovė nuomos sutarties nevykdys ir nuomos mokestis iškėlus bankroto bylą nebus mokamas, todėl teismas pripažino trečiojo asmens teisę į nuomos mokesčio skolą nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. (įsiteisėjo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą). Taigi už 38 mėnesių laikotarpį nuomos mokesčio skola yra 22 011 Eur.
  6. Trečiasis asmuo reikalavimą dėl įrenginių bei detalių trūkumo grindė 2010 m. liepos 9 d. trūkumo aktu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime konstatuota, kad 2010 m. UAB „Būstas plius“ kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio darbuotojo G. B. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo priteistas žalos atlyginimas, todėl teismas pripažino trečiojo asmens teisę reikšti reikalavimą atsakovei BUAB „Būstas plius“ ir konstatavo pagrindą atnaujinti praleistą terminą tokiam reikalavimui reikšti.
  7. Byloje pateiktų nuomos sutarčių tarp trečiojo asmens ir bendrovės pagrindu teismas nustatė, kad bendrovei patalpos buvo išnuomotos su jose esančia įranga; ilgalaikio turto apyraše pažymėta, kad šis turtas perduotas. 2010 m. liepos 9 d. trūkumų nustatymo aktu ankstesnis bendrovės vadovas V. S. patvirtino, kad išnuomotose patalpose trūksta įrangos už 27 586,31 Eur (95 250 Lt). Aplinkybė, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo, patvirtina, jog dalis atsakovei perduoto turto prarasta. Dėl to teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino.
  8. Teismas nenustatė, kad egzistuoja realios kliūtys grąžinti išnuomotas patalpas trečiajam asmeniui, bankroto administratorė sutiko, jog patalpoms sugrąžinti reikalingas 1 mėnesio terminas, todėl teismas nustatė šį terminą patalpoms grąžinti.
  9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės BUAB „Būstas plius“ atskirąjį skundą, 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį paliko nepakeistą; nustatė bankroto administratorei 1 mėn. terminą nuo nutarties priėmimo dienos grąžinti trečiajam asmeniui V. G. arkinį sandėlį ( - ).
  10. Kolegija priėmė pateiktus bankroto administratorės naujus įrodymus, kuriais ji grindė aplinkybes dėl trečiojo asmens nesąžiningo reikalavimo nepagrįstumo. Atsiliepdamas į pateiktus naujus įrodymus, trečiasis asmuo paaiškino, kad jis 2009 m. gruodžio 3 d. pardavė 47 proc. UAB „Būstas plius“ paprastųjų akcijų V. S.; likusius 3 proc. paprastųjų akcijų 2010 m. rugpjūčio 5 d. pardavė E. Ž.; L. K. 2009 m. gruodžio 3 d. pardavė 47 proc. UAB „Būstas plius“ paprastųjų akcijų V. S.; likusius 3 proc. akcijų 2010 m. rugpjūčio 5 d. pardavė E. Ž. Perleisdamas akcijas, trečiasis asmuo nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, be to, bankroto byla iškelta 2013 m. gruodžio 23 d., t. y. po trejų su puse metų, kai trečiasis asmuo pardavė akcijas ir bendrovėje nebedirbo.
  11. Kolegija nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“; 2014 m. vasario 26 d. nutartimi taikyta supaprastinta bankroto procedūra; 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutrauktas BUAB „Būstas plius“ supaprastinto bankroto proceso vykdymas ir nuspręsta įmonės bankroto procedūras vykdyti bendra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka; 2017 m. kovo 17 d. teisėjo rezoliucija pratęstas BUAB „Būstas plius“ likvidavimo terminas iki ikiteisminių tyrimų baigties. Civilinėje byloje Nr. eB2-120-479/2017 2017 m. birželio 9 d. pareikštas prašymas dėl BUAB „Būstas plius“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
  12. ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta teismo teisė priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus terminus, jeigu termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Trečiasis asmuo kreditoriaus reikalavimą pareiškė praleidęs terminą, teismas jį priėmė. Tai, kad šiuo metu yra pareikštas ieškinys dėl patalpų nuomos sutarčių, sudarytų su V. G., pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių atlyginimo priteisimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisės priimti trečiojo asmens V. G. reikalavimą, pateiktą pažeidus terminus, tačiau teismui konstatavus, jog termino praleidimo priežastys buvo svarbios.
  13. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo V. G. ir UAB „Būstas plius“ sudarė 2009 m. birželio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią V. G. išnuomojo 2009 m. birželio 1 d. – 2010 m. birželio 1 d. laikotarpiui patalpas su jose esančia įranga už 6951 Eur (24 000 Lt) nuomos mokestį; 2010 m. birželio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi V. G. išnuomojo UAB „Būstas plius“ 2010 m. birželio 1 d. – 2011 m. birželio 1 d. laikotarpiui patalpas su jose esančia įranga už 6951 Eur (24 000 Lt) nuomos mokestį; 2010 m. liepos 1 d. šalys pakeitė Negyvenamųjų patalpų sutartį ir nustatė, kad patalpos bei jose esanti įranga išnuomojama 2010 m. birželio 1 d. – 2015 m. birželio 1 d. laikotarpiu.
  14. Nors administratorė nurodė, kad BUAB „Būstas plius“ realiai veiklą vykdė ne trečiojo asmens išnuomotame, o kitame pastate, kuris priklauso A. L., tačiau ji konkrečiai neįvardijo, kuriame pastate įmonė vykdė veiklą. Kolegija pripažino, kad išnuomotose UAB „Būstas plius“ patalpose iš tikrųjų veiklą vykdė UAB „Lenesta“. Kolegija Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu nustatė, kad ( - )(buvęs ( - ), yra keli pastatai: pastatas – arkinis sandėlis, plane pažymėtas Nr. 7F1p, nuo 2009 m. sausio 6 d. nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. G.; arkinis sandėlis, plane pažymėtas Nr. 8F1g, 2003 m. sausio 15 d. – 2009 m. kovo 3 d. nuosavybės teise priklausė A. L.; arkinis sandėlis, plane pažymėtas Nr. 9F1g, 2005 m. gruodžio 7 d. – 2016 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpiu priklausė A. L. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Lenesta“ vadovu 2006 m. vasario 6 d. – 2010 m. kovo 8 d. laikotarpiu buvo J. L.; 2003 m. gruodžio 8 d. – 2013 m. kovo 8 d. laikotarpiu A. L. buvo UAB „Aftalitana“ vadovu. Nuomos sutarčių sudarymo metu trečiasis asmuo V. G. buvo BUAB „Būstas plius“ akcininkas.
  15. Kolegija nustatė ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-498-159/2011 BUAB „Lenesta“ veikla pripažinta pasibaigusia; ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d.; Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškelta UAB „Aftalitana“ bankroto byla, administratore paskirta UAB „Atenergo“.
  16. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-545-265/2015 konstatavo, kad A. L., būdamas UAB „Aftalitana“ direktorius, sudarė nuomos sutartį su bendrove dėl patalpų Nr. 8F1g ( - ); šią sutartį vėliau pratęsė; bendrovė UAB „Aftalitana“ patalpomis nesinaudojo, jomis naudojosi UAB „Lenesta“, tačiau mokėjo A. L. nuomos mokestį; UAB „Aftalitana“ realiai naudojosi kitu tuo pačiu adresu esančiu angaru. Iš esmės tas pačias aplinkybes pripažino ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-318-236/2016.
  17. Aplinkybių visumos pagrindu kolegija konstatavo, kad BUAB „Lenesta“, BUAB „Būstas plius“ ir BUAB „Aftalitana“ iki bankroto bylų iškėlimo vykdė automobilių prekybos, remonto ir autodetalių pardavimo veiklą patalpų komplekse, kurį sudaro trys pastatai, iš kurių du nuosavybės teise priklausė A. L. (plane pažymėti Nr. 8F1g ir Nr. 9F1g), trečias – V. G. (pažymėtas plane Nr. 7F1p). A. L., kaip UAB „Aftalitana“ direktorius, buvo sudaręs sutartis su UAB „Aftalitana“ dėl jam nuosavybės teise priklausančio arkinio sandėlio Nr. 8F1g nuomos; V. G., kaip UAB „Būstas plius“ akcininkas, buvo sudaręs sutartis su UAB „Būstas plius“ dėl jam nuosavybės teise priklausančio arkinio sandėlio Nr. 7F1p nuomos. Byloje nėra duomenų, ar J. L. (A. L. brolis), būdamas UAB „Lenesta“ direktorius, buvo sudaręs sutartis su A. L. ir (ar) su V. G. dėl šiems nuosavybės teisėmis priklausančių arkinių sandėlių nuomos. Teismas reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad šios įmonės veiklą vykdė patalpų komplekse.
  18. Kolegija pažymėjo, kad patalpos buvo išnuomotos kartu su įranga, apyraše nurodytas turtas perduotas atsakovei kartu su patalpomis, pažymėtomis plane 7F1p. UAB „Būstas plius“ direktoriaus V. S. 2010 m. liepos 2 d. įsakymu atlikta UAB „Būstas plius“ ilgalaikio turto inventorizacija (2010 m. liepos 2 d. duomenimis). 2010 m. liepos 9 d. Turto apyraše nustatytas perduoto pagal 2010 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 27 586,31 Eur (95 250 Lt) vertės turto trūkumas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5435-323/2016 atmestas V. G. ieškinys atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo. Dėl to trečiasis asmuo V. G. pareiškė BUAB „Būstas plius“ administratorei 27 586,31 Eur kreditoriaus reikalavimą dėl atsakovei išnuomotos ir dingusios įrangos nuostolių. Po skundžiamos nutarties priėmimo BUAB „Būstas plius“ administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu V. G. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, negyvenamųjų patalpų Nr. 7F1p nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-14649-980/2017 priimtas 2017 m. rugsėjo 18 d. Kolegija pažymėjo, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, jog bankroto administratorė ginčija nuomos sutartis, kurių pagrindu patvirtintas trečiojo asmens V. G. 49 597,31 Eur kreditoriaus reikalavimas UAB „Būstas plius“ bankroto byloje.
  19. Kolegija pažymėjo, kad iki tol, kol teismas priims nutartį nutraukti BUAB „Būstas plius“ bankroto bylą arba sprendimą dėl jos pabaigos, išlieka galimybė tikslinti (padidinti, sumažinti, išbraukti iš kreditorių sąrašo ir kt.) trečiojo asmens V. G. reikalavimą. Taigi vien aplinkybė, kad BUAB „Būstas plius“ administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ginčija V. G. ir UAB „Būstas plius“ sudarytas nuomos sutartis, nėra pagrindas naikinti nutartį, kuria patvirtintas kreditoriaus V. G. reikalavimas.
  20. Kolegija nusprendė patikslinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nustatydama bankroto administratorei 1 mėn. terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos grąžinti trečiajam asmeniui V. G. arkinį sandėlį ( - ), unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą Nr. 7F1p.
  21. Teismas netenkino trečiojo asmens prašymo skirti bankroto administratorės įgaliotam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesine teise, nurodė, kad nenustatyta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu BUAB „Būstas plius“ bankroto administratorė UAB „Atenergo“ prašo

    10panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti prašymo dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kadangi ĮBĮ 23 straipsnio 3 dalyje nedetalizuojama, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju jas vertina teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012 nurodytos aplinkybės, į kurias teismas turi atsižvelgti spręsdamas termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Būstas plius“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi (įsiteisėjo 2014 m. sausio 2 d.), kreditoriams nustatytas 35 dienų terminas reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, bankroto byloje pareikšti; 2014 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai; trečiojo asmens V. G. prašymas bankroto administratorei pareikštas praleidus terminą (2015 m. rugpjūčio 29 d.); bankroto administratorė nesutiko su prašymu ir nurodė trečiajam asmeniui kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, pateikiant prašymą su termino praleidimą pagrindžiančiais dokumentais; kreditorius prašymą teismui pateikė tik 2016 m. gruodžio 27 d. Tai patvirtina akivaizdų nerūpestingumą ir net piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylos medžiagą, nevertino nurodytų aplinkybių ir terminą atnaujino formaliai konstatavęs, kad jo praleidimo priežastys yra svarbios. Toks termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimas pažeidžia bankroto proceso principą.
    2. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, kai iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Teismai, spręsdami dėl trečiojo asmens reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismui yra pareikštas ieškinys dėl nuomos sutarčių, sudarytų su trečiuoju asmeniu V. G. pripažinimo negaliojančiomis, ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas formaliai pasisakė dėl nurodytų aplinkybių ir konstatavo, kad tai nėra pagrindas naikinti teismo nutartį, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas. Be to, bankroto administratorė pateikė įrodymus, kad BUAB „Būstas plius“ realiai veiklą vykdė ne nuomos sutartimi išnuomotame pastate su įranga, pažymėtame plane Nr. 7F1p, o kitame pastate, kuris priklauso A. L. Trečiojo asmens V. G. išnuomotose UAB „Būstas plius“ patalpose iš tiesų veiklą vykdė UAB „Lenesta“, kuri prekiavo automobilių atsarginėmis detalėmis. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad 2009 m. birželio 1 d., 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutartys, 2010 m. liepos 1 d. nuomos sutarties pakeitimas sudaryti siekiant pasisavinti įmonės lėšas.
  2. Trečiasis asmuo V. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad administratorė kreditoriaus reikalavimą ginčijo tik termino praleidimo pagrindu, termino pateikti kreditoriaus reikalavimą praleidimą pripažino svarbiu, tenkino kreditoriaus V. G. prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, taip apsaugodamas kreditoriaus interesus.
    2. Bankroto administratorė klaidina teismą, teigdama, kad nuomos sutartis sudaryta siekiant neteisėtai pasisavinti lėšas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5435-323/2016 (kurioje dalyvavo ir bankroto administratorė UAB „Atenergo“ kaip trečiojo asmens atstovė) konstatuota, kad BUAB „Būstas plius“ dirbo būtent V. G. priklausančiose patalpose Nr. 7Flp. A. M. 2015 m. spalio 15 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą (civilinės bylos Nr. 2A-318-236/2016) su apeliaciniu skundu, kuriame teigė, kad būtent patalpose Nr. 8Flg dirbo įmonė UAB „Lenesta“, tai buvo patvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtu sprendimu. Dėl to nepagrįsti bankroto administratorės argumentai, kad BUAB „Būstas plius“ nesinaudojo V. G. priklausančiomis patalpomis.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti ir šio termino atnaujinimo

  1. Įmonių bankroto įstatyme nustatyti kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, tenkinimo tvarka ir terminai. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
  2. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo yra tada, kai pripažįstama, jog jie paduoti dėl svarbių priežasčių, praleidus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326-2007). Galimybė tvirtinti (tikslinti) kreditorių finansinius reikalavimus, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, turėtų būti išimtis, bet ne taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-326-2007 pažymėta, kad termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra fakto, o ne teisės klausimas; kasacinis teismas tik patikrina, ar teismai, pripažinę termino praleidimo priežastis svarbiomis, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 176–185 straipsniai). Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo.
  5. Teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu bei kitas reikšmingas aplinkybes.
  6. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo V. G. pateikė prašymą patvirtinti jo kaip kreditoriaus reikalavimą, susidedantį iš reikalavimo sumokėti nuomos mokesčio už patalpų nuomą skolą ir reikalavimo atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė įmonei negrąžinus kartu su patalpomis išnuomoto ilgalaikio turto. Teismų konstatuota, kad trečiasis asmuo prašymą tvirtinti kreditoriaus reikalavimą pateikė praleidęs teismo nutartimi nustatytą terminą: Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi (įsiteisėjo 2014 m. sausio 2 d.) iškėlus BUAB „Būstas plius“ bankroto bylą nustatytas kreditoriams 35 dienų terminas (nuo nurodytos nutarties įsiteisėjimo dienos) reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, bankroto byloje pareikšti; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai; trečiasis asmuo V. G. prašymą patvirtinti reikalavimą (skolą už patalpų nuomą) teismui pateikė 2016 m. gruodžio 27 d.; 2017 m. vasario 17 d. patikslinęs prašymą trečiasis asmuo prašė į kreditoriaus reikalavimą įtraukti ir nuostolius dėl negrąžinto ilgalaikio turto.
  7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad patalpų nuomos sutartys nėra ginčijamos ir galiojančios, konstatavo esant svarbias priežastis, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą reikalavimui dėl nuomos skolos pateikti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, nevertindamas ir išsamiau nepasisakydamas dėl termino praleidimo priežasčių. Taigi esmine terminui dėl reikalavimo priteisti nuomos mokesčio skolą atnaujinti teismai pripažino aplinkybę, kad patalpų nuomos sutartys yra galiojančios, nenuginčytos, bei tai, kad patalpos nėra grąžintos nuomotojui. Kitų su termino praleidimo priežastimis susijusių aplinkybių tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai nevertino, dėl jų nepasisakė, nors byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo V. G. 2015 m. rugpjūčio 29 d. pareiškė bankroto administratorei UAB „Atenergo“ prašymą patvirtinti jo kaip kreditoriaus reikalavimą, t. y. daugiau kaip metai praleidęs teismo nutartimi nustatytą terminą kreditorių reikalavimams pareikšti; bankroto administratorė nesutiko su prašymu ir nurodė, kad trečiasis asmuo privalo kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, pateikti prašymą su pagrindžiančiais dokumentais dėl termino pažeidimo; prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą trečiasis asmuo teismui pateikė tik 2016 m. gruodžio 27 d. Pažymėtina, kad trečiojo asmens prašyme iš esmės nenurodyta termino praleidimo priežasčių, juo labiau nepagrindžiamas delsimas daugiau kaip metus kreiptis į teismą po to, kai bankroto administratorė nurodė pareigą kreiptis į teismą dėl tokio reikalavimo patvirtinimo.
  8. Terminui dėl reikalavimo priteisti žalą dėl negrąžintų įrenginių, detalių atnaujinti teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, kad nei civilinėje byloje pagal UAB „Būstas plius“ ieškinį darbuotojui G. B. dėl žalos atlyginimo (bylos Nr. 2-2249-513/2010), nei civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo (bylos Nr. e2-5435-33/2016) nebuvo priteistas žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės šiam argumentui pritarė. Pažymėtina, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi trečiasis asmuo V. G. išnuomojo patalpas kartu su joje esančia įranga UAB „Būstas plius“. Civilinėje byloje Nr. 2-2249-513/2010 UAB „Būstas plius“ ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė darbuotojui G. B., o civilinėje byloje Nr. e2-5435-33/2016 V. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovui V. S. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokią reikšmę įvardyti teismo procesai bylose dėl žalos atlyginimo turi šioje byloje reiškiamam tvirtinti kreditoriaus reikalavimui, juo labiau neargumentavo, kokią reikšmę ši aplinkybė turėjo ar galėjo turėti termino praleidimo priežastims.
  9. Sprendžiant, ar buvo objektyvios aplinkybės, kurios sutrukdė per įstatyme nustatytą terminą ar nedelsiant po to, kai sužinojo, kreiptis į bankroto administratorių ar teismą su prašymu patvirtinti kreditoriaus reikalavimą, neįvertinta ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo V. G. žinojo apie įmonės bankroto procesą (2014 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad V. G. buvo apklaustas apie dokumentų perdavimą pardavus įmonės akcijas, tyrimas vykdytas dėl buvusio vadovo V. S., kuris neperdavė bankroto administratorei buhalterinių dokumentų). Šiuo atveju teismo nenustatyta, kodėl kreditorius delsė ginti savo pažeistas teises, ar jis buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, ar savo teises įgyvendino nerūpestingai. Be to, kartu įvertintina ir teismų konstatuota aplinkybė, kad patalpų nuomos sutartys nebuvo įregistruotos viešame registre ir bankroto administratorė negalėjo žinoti apie tai, jog įmonė yra sudariusi patalpų nuomos sutartį, o trečiasis asmuo kaip patalpų savininkas nebendradarbiavo nei su buvusiu vadovu V. S., nei su bankroto administratore. Taigi apeliacinės instancijos teismo neištirtos pagal nutarties 31 punkte nurodytus kriterijus aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių.
  10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, neištyrė ir neįvertino visų termino praleidimo priežastims nustatyti svarbių aplinkybių, todėl galėjo būti neišsamiai ištirtos termino praleidimo priežastys ir neteisingai nustatytas šio termino atnaujinimo pagrindas.

14Dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir jo tvirtinimo

  1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
  2. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-2013). Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Taigi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).
  3. Reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  4. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
  5. Trečiasis asmuo prašymą patvirtinti jo kaip kreditoriaus reikalavimą grindė tuo, kad jam nebuvo sumokėtas nuomos mokestis už jam nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomą (iš viso 32 437,44 Eur), taip pat negrąžintas su patalpomis išnuomotas ilgalaikis turtas, kurio vertė – 27 586,31 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino nuomos sutarties mokesčio po bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą ir pripažino, kad trečiasis asmuo turi teisę į nuomos mokesčio skolą nuo sutartyje nurodyto termino (2010 m. lapkričio 1 d.) iki įsiteisėjo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą, nes nuomos sutartys nebuvo išviešintos, bankroto administratorei neperduoti dokumentai, trečiasis asmuo, kaip patalpų savininkas, nebendradarbiavo ir nepranešė apie tokios sutarties sudarymą. Trečiojo asmens kaip kreditoriaus reikalavimą dėl nuostolių, praradus išnuomotą ilgalaikį turtą, pirmosios instancijos teismas patvirtino konstatavęs, kad jis įrodė, jog buvo prarasta dalis atsakovei perduoto ilgalaikio turto.
  6. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės peržiūrėjo pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, nustatydamas ir įvertindamas tik aplinkybes dėl to, kokiose patalpose BUAB „Būstas plius“ realiai vykdė veiklą, bei nurodė, kad pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas skolos už išsinuomotas patalpas dydis neginčijamas. Apeliacinės instancijos teismas neištyrė bankroto administratorės atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl realios nuomos sutarties vykdymo, taip pat šios sutarties sudarymo aplinkybių ir pan., nors šiuo atveju bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatytas, patikrintas jo tvirtinimo stadijoje.
  7. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarime nustatyta, kad įmonė jau 2009 m. buvo nemoki ir nevykdė realios veiklos. Byloje pateiktas vienintelis įrodymas, pagrindžiantis tai, kad 2010 m. liepos 20 d. trečiajam asmeniu buvo išmokėta dalis nuomos mokesčio pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nors įmonė nuo 2010 m. kovo mėn. nemokėjo mokesčių „Sodrai“ ir turėjo skolų darbuotojams. Byloje neįvertinta ir tai, kad prie 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutarties pridėtas priedas Nr. 1, kuriame nurodyta, koks ilgalaikis turtas buvo perduotas kartu su patalpomis (nurodyti daiktai ir jų kiekis, tačiau nenurodyta perduodamų daiktų vertė; 2010 m. liepos 9 d. ilgalaikio turto apyraše užfiksuoti tokio turto trūkumai, nurodant daiktų pavadinimus, jų kiekį ir vertę). Kadangi nenustatyta, kokios vertės turtas perduotas nuomos sutarties pagrindu, tai byloje neaišku, ar teisingai nustatyta trūkstamo ilgalaikio turto vertė, realiai patirtas nuostolis.
  8. Nutarties 35, 36 punkte nurodyta, kad kreditoriaus reikalavimas negali būti tvirtinamas, neįvertinus jo pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014 pažymėta, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl, peržiūrint apeliacine tvarka teismo nutartį dėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo, turi būti patikrinama, ar buvo atskleista bylos esmė, t. y. ar kreditoriai turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė įrodymų, tinkamai neįsitikino reikalavimo pagrįstumu, tai byla galėjo būti ištirta neišsamiai.
  9. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertindamas visų aplinkybių dėl praleisto termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti priežasčių ir pagrindo jį atnaujinti, netinkamai ištyręs ir nustatęs aplinkybes, reikšmingas reikalavimams išspręsti, pažeidė teismo pareigą patikrinti pareikštą kreditoriaus reikalavimą. Tai yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

15Dėl prašymo pridėti papildomus dokumentus ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

  1. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2018 m. balandžio 23 d. per elektroninę teismų sistemą (EPP) gautas trečiojo asmens V. G. prašymas pridėti prie bylos papildomus dokumentus – Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame teisme lemia kasacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis bylos medžiaga (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kasaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos trečiojo asmens pateiktus dokumentus ir jų nevertina.
  2. Kasacinis teismas patyrė 3,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai