Byla 2A-1303/2013
Dėl neteisėto sprendimo atmesti viešajame pirkime pateiktą pasiūlymą. Trečiasis asmuo I. T. individuali įmonė

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5505-656/2012 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ ieškinį atsakovui Vilniaus „Spindulio“ pagrindinei mokyklai dėl neteisėto sprendimo atmesti viešajame pirkime pateiktą pasiūlymą. Trečiasis asmuo I. T. individuali įmonė.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus „Spindulio“ pagrindinei mokyklai, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas ir apie kurį ieškovas buvo informuotas 2012 m. birželio 27 d. pranešimu Nr.S-194 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“. Ieškovas prašė ex officio panaikinti visus po sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą priėmimo priimtus atsakovo sprendimus viešajame pirkime Nr.122893 ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Nurodė, kad atsakovas (perkančioji organizacija) vykdė viešąjį pirkimą „Vilniaus „Spindulio“ mokyklos mokinių maitinimo organizatoriaus išrinkimas“, kuris buvo paskelbtas 2012 m. birželio 7 d. (pirkimo numeris 122893). Atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovo (tiekėjo) pasiūlymą, nes neteisingai aiškino ir taikė neįprastai mažos kainos institutą (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 40 str.). Ieškovo pasiūlyta kaina buvo daugiau kaip 15 procentų mažesnė už visų tiekėjų pasiūlymų kainos aritmetinį vidurkį. Ieškovas pateikė atsakovui jo prašomus duomenis, pagrindžiančius pasiūlytą kainą bei duomenis, patvirtinančius ieškovo patikimumą ir stiprią finansinę padėtį, kuri leidžia jam savo nuožiūra pasirinkti ir siūlyti mažą pasiūlymo kainą. Neįprastai mažos kainos institutas viešuosiuose pirkimuose taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu. Vien tiekėjo pasiūlytos mažos kainos konstatavimas nėra pakankamas pagrindas atmesti tokį pasiūlymą, jeigu tiekėjas realiai vykdys sutartį. Ieškovas atitiko pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (tarp kurių buvo ir apyvartos, teigiamo pelno rodiklių reikalavimai). Ieškovas turi ilgametę darbo patirtį, jo finansinė padėtis yra gera, jis šiuo metu vykdo veiklą daugiau kaip 260 maitinimo objektų. Ieškovas turi galimybę teikti paslaugas už savikainą ar net mažesnę kainą, kadangi galimus nuostolius, jei jų nepadengtų išaugęs pelnas dėl vykdomos sutarties ekonominio naudingumo ieškovui plačiąja prasme, ieškovas galėtų dengti pelnu, gaunamu iš kitos vykdomos veiklos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjai neturi būti varžomi savo siūlomą kainą grįsti kita bendros paslaugos dalimi ar siūlyti net neigiamas pasiūlymų kainas. Ieškovas suinteresuotas kokybiškai teikti paslaugas už nedidelę kainą reprezentaciniais tikslais, siekdamas didinti konkurencingumą ir išplėsti rinką. Ieškovas pakankamai tiksliai žinodamas atsakovo perkamų paslaugų kiekius, turėjo galimybę įvertinti paslaugos teikimo išlaidas ir prisiimti riziką dėl išlaidų dydžio. Konkurso sąlygų 2 priedo (Pasiūlymo forma) 3 punkto reikalavimas į pasiūlymo kainą įtraukti visus mokesčius negali būti aiškinamas kaip įpareigojantis į pasiūlymo kainą įtraukti visus mokesčius. Tai turi būti aiškinama kaip įpareigojimas neperkelti perkančiajai organizacijai pareigos padengti viešojo pirkimo sutarties vykdymo kaštus, susijusius su mokėtinais mokesčiais ar kitomis išlaidomis, kurios nebuvo įtrauktos į pasiūlymo kainą, kuri nurodyta kaip galutinė pasiūlymo kana. Atsakovas piktnaudžiavo diskrecijos teise, nes pareikalavo pagrįsti tik 12 konkrečių patiekalų iš 277 pasiūlytų kainas. Perkančiajai organizacijai nedraudžiama kreiptis į tiekėją kelis kartus, jei jis iš tikrųjų siekia patikrinti tiekėją. Atsakovo sprendimai pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir racionalaus lėšų panaudojimo principus.

5Atsakovas Vilniaus „Spindulio“ vidurinė mokykla ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. T. individuali įmonė atsiliepimais į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą ne dėl to, jog jame nurodytos kainos yra produktų savikaina, o dėl to, kad iš ieškovo pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo buvo akivaizdžiai matyti, jog į pasiūlymo kainą nebuvo įtraukti visi mokesčiai ir išlaidos, reikalingi normaliam paslaugos funkcionavimui, kaip to buvo reikalaujama Konkurso sąlygų 2 priedo (Pasiūlymo forma) 3 punkte, tai yra dėl to, jog pasiūlymas nebuvo ekonomiškai pagrįstas. Teismas taip pat nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad į pasiūlymo kainą nebuvo įtraukti visi mokesčiai ir išlaidos. Teismas nurodė, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, privalėjo nurodyti kainą įtraukęs į ją visus mokesčius ir kitas galimas išlaidas, kad atsakovas, įvertinęs ieškovo pateiktą mažos kainos pagrindimą įsitikino, jog daugumos patiekalų kainos tėra produktų savikaina ir į kainą nėra įtraukti visi galimi mokesčiai ir išlaidos. Ieškovas atsakovo 2012 m. birželio 27 d. raštu Nr. S-194 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“ buvo informuotas, kodėl jo neįprastai mažos kainos pagrindimas yra atmetamas bei nurodyti atmetimo pagrindai, tačiau ieškovas nei per nustatytą papildomą terminą, nei vėliau nepateikė mažos kainos pagrindimo įrodymų. Ieškovas tik pateikė bendro pobūdžio faktiniais duomenimis nepagrįstus teiginius, kad jis yra stambus, žinomas ir patikimas tiekėjas, atitikęs atsakovo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kad padengs nuostolius, patirtus viename sektoriuje, pelnu, gautu kitame sektoriuje. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, jog ieškovo pateikti įrodymai apie maisto produktų savikainą ir bendro pobūdžio teiginiai apie savo veiklos mastą, patikimumą, masto ekonomiją ir galimybę iš vienų paslaugų gaunamu pelnu subsidijuoti kitas nuostolingas paslaugas, nepagrindžia mažos kainos. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, išdėstytus 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1463/2011, kurios teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms ir kurioje išaiškinta, kad pagal VPĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatą pareiga pateikti tinkamus kainos pagrįstumo įrodymus tenka tiekėjui, o pastarajam to nepadarius, perkančioji organizacija pasiūlymą privalo atmesti, į tai, jog buvo nustatyta, kad tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, sprendė, jog ne perkančioji organizacija privalo įrodyti, kad tiekėjas nebus pajėgus užtikrinti šių paslaugų suteikimo, o tiekėjas privalo įrodyti, kad jis bus pajėgus suteikti paslaugas už pasiūlyme nurodytą kainą.

7Ieškovas teigia, kad jis yra pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, o atsakovas buvo pripažinęs, kad ieškovas yra šių paslaugų teikimo srities profesionalas, turintis didelę patirtį, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus, todėl atsakovas padarė esą nenuoseklią išvadą, jog ieškovo pateiktais kainos pagrindimo įrodymais negalima pasitikėti. Lietuvos apeliacinis teismas pirmiau minėtoje nutartyje išaiškino, kad teikėjų kvalifikacijos patikrinimas ir pasiūlymų vertinimas yra skirtingos viešojo pirkimo procedūrų stadijos ir jos negali viena kitos pakeisti. Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas yra skirtas išsiaiškinti tiekėjo kompetenciją, patikimumą ir pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.), o pasiūlymų vertinimo tikslas – įvertinti tiekėjų, kurių kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, pasiūlymus ir nustatyti geriausią pasiūlymą, labiausiai atitinkantį viešojo pirkimo tikslą. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūra yra ne tiekėjo kvalifikacijos, jo patikimumo patikrinimo, o paties pasiūlymo vertinimo procedūros dalis. Todėl tiekėjo, atitinkančio pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymas nebūtinai turi būti pripažįstamas kaip pagrįstas ir realus.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų tenkintas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad į ieškovo pasiūlymą nebuvo įtraukti visi mokesčiai ir kitos išlaidos, kaip to reikalavo pirkimo dokumentai, ir nepagrįstai konstatavo, jog pats ieškovas tai pripažino. Šiuo atveju teismas netinkamai išaiškino Konkurso sąlygų 2 priedo (Pasiūlymo forma) 3 punkte įtvirtintą sąlygą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Konkurso sąlygų 2 priedo (Pasiūlymo forma) 3 punktas negali būti aiškinamas, kaip įpareigojantis tiekėjus į pasiūlymo kainą įtraukti mokesčius ir kitas galimas išlaidas, kadangi kainos apskaičiavimas priklauso paties tiekėjo diskrecijai. Šis punktas privalo būti aiškinamas kaip tiekėjo įsipareigojimas neperkelti perkančiajai organizacijai pareigos padengti viešojo pirkimo sutarties vykdymo kaštus, susijusius su mokėtinais mokesčiais ar kitomis išlaidomis, kurios nebuvo įtrauktos į tiekėjo pasiūlymo kainą, tai yra vėliau padidinti kainą, kuri buvo nurodyta kaip galutinė pasiūlymo kaina. Konkurso sąlygų 2 priedo 3 punkto nuostata „į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuojami mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos“ turi būti suprantama tik kaip reikalavimas tiekėjui pateikti galutinę kainą, į kurią būtų įtrauktos visos galimos išlaidos ir taip perkančioji organizacija būtų apsaugota nuo bet kokios galimybės padidinti pasiūlymo kainą po pirkimo sutarties pasirašymo.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, ar į tiekėjo pasiūlymo kainą buvo įtraukti visi mokesčiai ir išlaidos, kaip to reikalavo pirkimo dokumentai. Ieškovas dar savo 2012 m. rugpjūčio 22 d. dublike į atsakovo atsiliepimą aiškiai nurodė, kad „...Ieškovas, vadovaudamasis Konkurso sąlygų 2 priedo 3 punktu <...> pateikė bendrą pasiūlymo kainą, įskaičiavęs PVM ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus ir ieškovo mokamus mokesčius“. Taigi bylos duomenims prieštaraujanti yra esminė teismo išvada, esą ieškovas pripažįsta, jog į pasiūlymą neįtraukė visų mokesčių.
  3. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad ginčas yra kilęs dėl tiekėjo pasiūlytos tariamai neįprastai mažos ir nepagrįstos kainos, o ne dėl tiekėjo atitikimo/neatitikimo kitiems pirkimo dokumentų reikalavimams. Jeigu perkančioji organizacija būtų laikiusi, kad į tiekėjo pasiūlymą nėra įtraukti mokesčiai, ji būtų tokį pasiūlymą atmetusi visai kitu įstatyminiu pagrindu (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.), o tai rodo, kad pati perkančioji organizacija pripažino faktą (CPK 187 str. 1 d.), jog tiekėjo pasiūlymas atitinka konkurso sąlygų 2 priedo (Pasiūlymo forma) 3 punktą. Netinkamas Konkurso sąlygos aiškinimas lėmė, jog buvo neteisingai išspręsta byla: buvo nepagrįstai konstatuotas ieškovo pasiūlymo atmetimo teisingumas ir nepanaikintas neteisėtas ir nepagrįstas perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neįprastai mažos kainos nepagrindimo (VPĮ 39 str. 2 d. 4 p.).
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas tinkamai nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos, tai yra teismas netinkamai išaiškino VPĮ 40 straipsnio 1 dalį bei netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 185 str.).
  5. Pirmosios instancijos teismo deklaratyvus ir nemotyvuotas argumentas, kad tiekėjas nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymų, prieštarauja bylos duomenims. Ieškovas pateikė visus duomenis, kurių prašė perkančioji organizacija, o pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai įvertino bylos duomenis (CPK 185 str.).
  6. Teismas sprendime konstatavęs, kad ieškovas nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos, netinkamai išaiškino ir pritaikė VPĮ 40 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo teismų formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklės, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 185 str.). Materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimas nulėmė, kad buvo neteisingai išspręsta byla: buvo neteisingai konstatuotas ieškovo pasiūlymo atmetimo pagrįstumas ir nepanaikintas neteisėtas bei nepagrįstas perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (VPĮ 39 str. 2 d. 4 p.).

9Atsakovas Vilniaus „Spindulio“ pagrindinė mokykla atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą apelianto nurodytais motyvais ir argumentais. VPĮ numato pareigą perkančiajai organizacijai pareikalauti pagrįsti pasiūlyme nurodytų neįprastai mažų kainų ekonominį pagrįstumą, o atsakovas Vilniaus „Spindulio“ pagrindinė mokykla įvykdė šią pareigą ir suteikė ieškovui galimybę pagrįsti neįprastai mažas kainas ir tokiu būdu išvengti pasiūlymo atmetimo. Atsakovas, gavęs ieškovo pasiūlymo kainos pagrindimą, sąžiningai ir atsakingai jį vertino, atliko reikiamus skaičiavimus mažai kainai pagrįsti. Skaičiavimų rezultatai parodė, jog vienos porcijos patiekalo kaina ir jam pagaminti reikiamų produktų įsigijimo kaina sutampa, tai yra, pasiūlyme ieškovas nurodė kainas, neįskaičiavęs visų mokesčių ir kitų išlaidų, numatytų Techninės specifikacijos 16.2, 16.3, 16.5, 16.6 punktuose, kaip to buvo reikalauta Konkurso sąlygų 2 priedo 3 punkte. Tokiu būdu tiekėjas, siekdamas laimėti viešojo pirkimo konkursą, dirbtinai sumažino pasiūlymo kainą, todėl elgėsi nesąžiningai. Tiekėjas, pateikdamas neįprastai mažos kainos pagrindimą, vėliau pretenzijoje teigdamas, jog pasiūlyme numatė minimalų antkainį, jog realiai paslaugų suteikimo kaina bus lygi sąnaudoms, nenurodė jokios kitos galimos gauti iš sutarties ekonominės naudos. Apelianto mažos kainos pagrindimas buvo grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais ir galimybėmis, nepateikiant jokių įrodymų apie sąnaudų išdalijimą per visus objektus, masto ekonomijos buvimą ir t. t. Kainos pasiūlyme apeliantas neatsižvelgė į kitas būtinas išlaidas, kurias jis patirs (darbuotojų darbo užmokestis ir kiti su tuo susiję mokėjimai, valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kt.) ir kurios taip pat buvo numatytos Techninės specifikacijos 16.2, 16.3, 16.5, 16.6 punktuose, kaip to buvo reikalauta Konkurso sąlygų 2 priedo 3 punkte. Atsakovas neturi galimybių ir net pareigos tikrinti visą apelianto apskaitą ir veiklą, tikrinti kaip atskiro objekto sąnaudos pasiskirsto tarp apelianto deklaruotų 260 valdomų veiklos objektų. Tokia tikrinimo pareiga negali būti perkeliama atsakovui, nes pareigą pateikti leistinus įrodymus, pagrindžiančius kainą, turi pats tiekėjas. Nagrinėjamo ginčo atveju perkančioji organizacija, įvertinusi tiek ieškovo neįprastai mažos kainos pagrindimą, tiek pretenziją, atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti, jog mokykloje nuo 2012 m. rugsėjo 2 d. būtų teikiamos maitinimo paslaugos, padarė išvadą, kad ieškovas nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos ekonomiškumo, todėl sudarius su šiuo tiekėju sutartį iškiltų grėsmė, jog sutartis nebus tinkamai įvykdyta.

10Trečiasis asmuo I. T. individuali įmonė atsiliepimu į ieškovo skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog aplinkybė, kad buvo priimtas apeliantui nepalankus procesinis sprendimas, nereiškia, jog buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Apelianto argumentai yra deklaratyvūs. Apeliantas sutiko su viešojo pirkimo sąlygomis ir pats savo pasiūlyme patvirtino, kad į pasiūlymą įtraukė visus mokesčius ir visas galimas išlaidas. Esant tiekėjo patvirtinimui, kad į kainos pasiūlymą yra įtraukti visi mokesčiai ir išlaidos, yra visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, jog atsakovas, nustatęs, kad į kainą nėra įtrauktos visos išlaidos, neturėjo atmesti apelianto pasiūlymo, kaip neatitinkančio konkurso sąlygų reikalavimų. Apeliantas, patvirtinęs, kad į pasiūlymo kainą yra įtraukti visi mokesčiai ir išlaidos, iškilus klausimui dėl apelianto pasiūlytos neįprastai mažos kainos, turėjo pagrįsti savo pasiūlymą, o apeliantui to nepadarius ir nepateikus įrodymų kainai pagrįsti, atsakovas turėjo pagrindą atmesti pasiūlymą remiantis tuo, kad tiekėjas nepagrindė neįprastai mažos kainos. Be to, apeliantas skunde remiasi aplinkybe (teigia, kad atsakovas turėjo atmesti apelianto pasiūlymą tuo pagrindu, kad pateiktas pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų), kurios nebuvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmąja instancija, todėl nepagrįstai bando išplėsti bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas (CPK 306 str. 2 d.). Kadangi apelianto pasiūlyta kaina buvo net 29,74 proc. mažesnė nei visų atsiųstų pasiūlymų aritmetinis vidurkis, atsakovas pagrįstai ją laikė ir turėjo laikyti neįprastai maža bei turėjo pareigą pareikalauti, jog apeliantas ją pagrįstų. Byloje nebuvo ginčo dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos identifikavimo kriterijų, o kilo ginčas tik dėl antrojo etapo, tai yra dėl apelianto pateikto pasiūlymo (kainos) pagrindimo įvertinimo. Atsakovas paprašė, jog apeliantas pagristų pasiūlymo ekonomiškumą ir mažą kainą, pateikiant kainos sudėtinių dalių pagrindimą. Esant pasiūlyme nurodytai bendrai kainai, reikalavimas pateikti kainos sudėtinių dalių pagrindimą, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys, kai turi būti pagrįsta neįprastai maža kaina, negali būti laikomas pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principą, nes tik tokiu būdu galima nustatyti, ar neįprastai maža kaina iš tiesų yra pagrįsta ir ar tiekėjas objektyviai bus pajėgus už tokią kainą tinkamai suteikti perkamas paslaugas. Vien tik sąskaitų ir kalkuliacinių lentelių pateikimas be jokių konkrečių skaičiavimų, yra beprasmis ir nepagrindžia tiekėjo pasiūlytos kainos pagrįstumo. Apeliantas pateikė kainos pagrindimui tik PVM sąskaitas-faktūras ir patiekalų technologines kalkuliacines korteles, nepateikdamas jokių kainos sudėtinių dalių pagrindimo, įskaitant ir skaičiavimų. Pagal formuojamą teismų praktiką, identifikavus neįprastai mažą kainą, ji privalo būti tinkamai pagrįsta. Atlikus skaičiavimus ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pasiūlyme viešajam pirkimui nurodė, jog į pasiūlymą įtraukė visus mokesčius ir visas galimas išlaidas, buvo akivaizdu, kad apeliantas nepagrindė ir negalėjo pagrįsti savo pateikto pasiūlymo kainos. Akivaizdu buvo taip pat ir tai, kad kainos pasiūlyme apeliantas neatsižvelgė į kitas būtinas išlaidas, kurias patirs (darbuotojų darbo užmokestis, kiti su tuo susiję mokėjimai ir t. t.), ir kurios taip pat buvo numatytos Techninės specifikacijos 16.2,16.3, 16.5,16.6 punktuose, kaip to buvo reikalauta Konkurso sąlygų 2 priedo 3 punkte.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą dėl neįprastai mažos kainos nepagrindimo įvertinimo

12Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliaciniame skunde pateiktus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės apie tai, jog atsakovas priėmė neteisėtą sprendimą atmesti ieškovo VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymą dėl neįprastai mažos kainos viešajame pirkime, sudaro faktinį ir teisinį pagrindą panaikinti ginčijamus atsakovo Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos sprendimus, pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia, siekiant pašalinti neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinius, tačiau išsaugant iš sutarties jos šalims kylančias teises ir pareigas iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

13Byloje nustatyta, kad atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos mokinių maitinimo organizatoriaus išrinkimas“ ir jo sąlygas (1 t., 13-48 b. l.). Ieškovas dalyvavo viešajame pirkime ir pateikė atsakovui pasiūlymą (1 t., 49-61 b. l.). 2012 m. birželio 20 d. atsakovas raštu Nr. S-185 „Dėl maitinimo paslaugų pirkimo konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlytų kainų“ informavo tiekėjus apie tiekėjų pasiūlytas kainas (1 t., 62 b. l.). 2012 m. birželio 20 d. atsakovas raštu Nr. S-189 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“ pareikalavo, jog ieškovas pateiktų pasiūlytos kainos pagrindimą, pateikdamas patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles bei jose nurodytas kainas pagrindžiančias sąskaitas-faktūras arba sutartis su tiekėjais ir nustatė terminą šių duomenų pateikimui iki 2012 m. birželio 22 d. (1 t., 63 b. l.). Ieškovo 2012 m. birželio 21 d. prašymu terminas neįprastai mažos kainos paaiškinimui buvo pratęstas iki 2012 m. birželio 25 d. (1 t., 64 b. l.). 2012 m. birželio 22 d. ieškovas pateikė atsakovo prašytus dokumentus, pagrindžiančius jo pasiūlytą kainą pirkime (1 t., 65-79). Atsakovas 2012 m. birželio 27 d. raštu Nr. S-194 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“ informavo ieškovą, jog jo pasiūlymas yra atmetamas (1 t., 80 b. l.). Rašte nurodyta, jog atsakovo Viešųjų pirkimų komisija 2012 m. birželio 27 d. posėdyje dar kartą išnagrinėjo ieškovo pasiūlymą bei 2012 m. birželio 25 d. papildomai pateiktus neįprastai mažą kainą pagrindžiančius dokumentus: technologines ir kalkuliacines korteles, PVM sąskaitas-faktūras ir sulyginusi su pasiūlyme pateiktomis valgiaraščio kainomis nustatė, kad ieškovo pateiktos patiekalų kainos yra produktų savikaina, o tai neatitinka „Spindulio“ pagrindinės mokyklos maitinimo paslaugų pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punkto, kuriame nurodyta, jog į mokinių maitinimo paslaugų kainą turi būti įskaičiuoti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos (gamybos išlaidos: darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinės paslaugos, transporto išlaidos ir kt.), reikalavimų. Mokyklos Viešųjų pirkimų komisija, remdamasi supaprastinto atviro konkurso „Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos mokinių maitinimo organizatoriaus išrinkimas“ sąlygomis nustatė, kad ieškovas nepagrindė pasiūlymo ekonomiškumo ir neįprastai mažos kainos, todėl nusprendė ieškovo pasiūlymą atmesti. Ieškovas, nesutikdamas su pasiūlymo atmetimu, 2012 m. liepos 11 d. pateikė atsakovui pretenziją (1 t., 81 b. l.). 2012 m. liepos 18 d. atsakovas raštu Nr. S-204 „Pranešimas apie sprendimą išnagrinėjus pretenziją“ informavo ieškovą apie jo pretenzijos atmetimą (1 t., 86 b. l.). Po to, kai atsakovas priėmė sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, atsakovas 2012 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą sudaryti mokinių maitinimo organizavimo konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka, mokinių maitinimo organizavimo konkurso laimėtoju paskelbti I. T. individualią įmonę (1 t., 172 b. l.). Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą pasirašyti Mokinių maitinimo organizavimo sutartį su Mokinių maitinimo organizavimo konkurso laimėtoju - I. T. įmone 2012 m. rugsėjo 4 d., mokinių maitinimą pradėti organizuoti 2012 m. rugsėjo 4 d. (1 t., 173 b. l.) ir pasirašė Mokinių maitinimo organizavimo sutartį Nr. 1 (1 t., 174-175 b. l.).

14VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu: 1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją; 2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos; 4) kitais šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Pagal VPĮ 40 straipsnio 1 dalį jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę apibrėžti pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvoką. Remdamasi šia VPĮ nuostata teisėjų kolegija pažymi, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, tai yra įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvą, perkančioji organizacija pagal VPĮ 40 straipsnį privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos. Nagrinėjamu atveju atsakovas nusprendė, jog ieškovas nepagrindė pasiūlymo ekonomiškumo ir neįprastai mažos kainos, todėl ieškovo pasiūlymą atmetė (1 t., 80 b. l.).

15Pažymėtina, jog neįprastai mažos kainos institutas, kaip papildoma galimybė po to, kai jau yra įvertinta tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, skirtas perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Šis institutas taikomas tiktai siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 1 punkto nuostatą, pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina – tai tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina, kuri perkančiosios organizacijos vertinimu gali būti nepakankama viešojo pirkimo-pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui. To paties įsakymo 2 punkte yra nustatyta, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (2.1 p. p.) arba yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (2.2 p. .). Šioje byloje yra nustatyta ir iš esmės šalių neginčijama aplinkybė, kad ieškovo pateiktame pasiūlyme nurodyta perkamų paslaugų kaina yra neįprastai maža: šią aplinkybę patvirtina faktas, jog ieškovo pateikto pasiūlymo kaina yra 29,74 procentų mažesnė už visų atsiųstų pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį. Ginčas tarp šios bylos šalių kilo dėl to, ar ieškovas, kaip neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikęs tiekėjas, pateikė tinkamus tokios kainos pagrįstumo įrodymus, kaip tai numato VPĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata. Tai iš esmės reiškia, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, padarė išvadą, jog ieškovas nepagrindė pasiūlymo elementų, kurie, atsakovo manymu, turėjo būti pagrįsti ir todėl neįrodė, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

16VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą; 2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; 4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi; 5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą. Taigi, sprendžiant iš šios VPĮ nuostatos, perkančioji organizacija gali, bet neprivalo remtis minėtais neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimo kriterijais. Jai yra suteikta teisė nuspręsti, kokie, jos manymu, pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neįprastai mažos kainos instituto nuostatų nustatyta privaloma tokio pasiūlymo vertinimo procedūra yra pagrįsta rungtyniškumo principu, kuris reiškia perkančiosios organizacijos pareigą raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastu, elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Šią aplinkybę teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

17Atsakovas, nustatęs, jog ieškovo pateiktame pasiūlyme nurodyta neįprastai maža kaina, paprašė pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą pateikiant įrodymus, patvirtinančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, tai yra kainos sudėtinių dalių pagrindimą, pridedant gaminamų patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles, pagal pozicijas: sriuboms: 17, 29 pozicijos; karštiems patiekalams: 31, 32, 35, 37,41, 42, 61, 62, 124, 125, 127 pozicijos, taip pat pridėti produktų, nurodytų kalkuliacinėse kortelėse, kainą pagrindžiančias sąskaitas-faktūras arba tiekėjų sutartis, ne senesnes nei trys mėnesiai (1 t., 63 b. l.). Pažymėtina, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, tačiau turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

18Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas klausimą, ar pagrįsta yra atsakovo išvada, kad ieškovas, kaip pasiūlymą pateikęs tiekėjas, nepateikė tinkamų siūlomos kainos pagrindimo įrodymų, nustatė, jog ieškovas nei per nustatytą papildomą terminą, nei vėliau nepateikė mažos kainos pagrindimo įrodymų. Teismas nurodė, jog ieškovas pateikė bendro pobūdžio faktiniais duomenimis nepagrįstus teiginius, kad jis yra stambus, žinomas ir patikimas tiekėjas, atitikęs atsakovo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kad galimus nuostolius, patirtus viename sektoriuje, jis padengs pelnu, gautu kitame veiklos sektoriuje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ieškovo pateikti įrodymai apie maisto produktų savikainą ir bendro pobūdžio teiginiai apie savo veiklos mastą, patikimumą, masto ekonomiją ir galimybę iš vienų paslaugų gaunamu pelnu subsidijuoti kitas nuostolingas paslaugas, nepagrindžia mažos kainos.

19Kaip jau pažymėta, apie tai, kokio lygio ir informatyvumo paaiškinimų bei įrodymų, siekiant pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, ieškovo prašė perkančioji organizacija, buvo nurodyta atsakovo 2012 m. birželio 20 d. prašyme dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo (1 t., 63 b. l.). Ieškovas pateikė visus atsakovo prašytus pateikti kainos pagrindimo įrodymus: patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles, PVM sąskaitų-faktūrų, ne senesnių nei trijų mėnesių laikotarpio, kopijas, t. y. jis pateikė visus tuos duomenis, kokių ir prašė minėtame rašte perkančioji organizacija. Atsakovas, išnagrinėjęs papildomai pateiktus neįprastai mažą kainą pagrindžiančius dokumentus: technologines ir kalkuliacines korteles, PVM sąskaitas-faktūras, ir sulyginęs su pasiūlyme pateiktomis valgiaraščio kainomis, nustatė, jog ieškovo pateiktos patiekalų kainos yra produktų savikaina. Remiantis tuo pirkimo komisija nustatė, kad tai neatitinka atsakovo vykdyto pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punkto, kuriame nurodyta, jog į mokinių maitinimo paslaugų kainą turi būti įskaičiuoti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos (gamybos išlaidos: darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinės paslaugos, transporto išlaidos ir kt.), reikalavimų. Dėl šios nurodytos priežasties atsakovo viešųjų pirkimų komisija sprendė, kad ieškovas nepagrindė pasiūlymo ekonomiškumo ir neįprastai mažos kainos, todėl ieškovo pasiūlymą atmetė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, jog ieškovas nepagrindė neįprastai mažos kainos, kaip to iš jo reikalavo perkančioji organizacija. Ieškovas pateikė konkrečius pagrindimo įrodymus, kurių pareikalavo perkančioji organizacija ir kurie įrodytų neįprastai mažos kainos pasiūlymo realumą. Ieškovo pateiktose technologinėse ir kalkuliacinėse kortelėse atsispindi siūlomų patiekalų receptūra ir konkreti vienos patiekalo porcijos kaina bei jos sudėtinės dalis, o PVM sąskaitose-faktūrose atsispindi ieškovo atitinkamų maisto produktų įsigijimo sąnaudos. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2012 m. birželio 20 d. raštą, kuriuo atsakovas siekė išsiaiškinti ieškovo pateikto pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrįstumą, bei ieškovo pateiktus dokumentus (1 t., 67-79), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog tiekėjas nepateikė mažos kainos pagrindimo įrodymų, nes buvo pateikta būtent tokių ir tiek kainos pagrindimo dokumentų, kurių ir buvo prašoma iš tiekėjo.

20Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintų Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų, ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų 6.11 punkte yra nustatyta, kad kreipdamasi į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, perkančioji organizacija gali prašyti jo pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, o tai gali būti ir kainos išskaidymas, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (jeigu pasiūlyme yra nurodyta tik bendra kaina, jos nedetalizuojant) ir išskaidytų kainų pagrindimas. Iš atsakovo raštų, kuriais buvo prašoma pagrįsti neįprastai mažą kainą, matyti, kad perkančioji organizacija neprašė pateikti dokumentų, patvirtinančių pasiūlymo kainos išskaidymą, iš kurio matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys. Minėta, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus, negu prašo perkančioji organizacija, tačiau atsakyti tiek, kiek yra prašomi, jie privalo. Nepateikimas įrodymų ir paaiškinimų, kurių prašo perkančioji organizacija, reikštų rungtyniškumo principo pažeidimą bei perkančiosios organizacijos teisės ir pareigos įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį pažeidimą ir šios teisės bei pareigos įgyvendinimo galimybės apribojimą. Atsakovas, prašyme dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo nenustatęs reikalavimo išreikšti pateikto pasiūlymo atskiras kainos dalis, neturėjo teisės atmesti ieškovo pasiūlymo dėl neįprastai mažos kainos dėl tos priežasties, jog esą į pasiūlymo kainą nėra įskaičiuoti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos. Konkurso sąlygų 2 priedo 3 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad „į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuojami mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos“, turi būti suprantama kaip reikalavimas tiekėjui pateikti galutinę kainą, į kurią būtų įtrauktos visos galimos išlaidos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas konkurso sąlygose nebuvo atskirai nurodęs į kainą įtraukti visus mokesčius ir kitas sąnaudas bei atskirai išreikšti šias pasiūlymo kainos dalis tiekėjo pasiūlyme, o konkurso sąlygų 2 priedo 3 punkte pareikalavo tik patvirtinti, kad į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuoti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos. Konkurso sąlygų 2 priedo (Pasiūlymo dėl maitinimo paslaugų pirkimo forma) 3 punktas numato tiekėjo pareigą pasiūlyme deklaruoti, kad į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuoti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos. Taigi šis Konkurso sąlygų punktas įpareigoja tiekėją į pasiūlymą įtraukti visus mokesčius bei išlaidas, tačiau jis nėra įpareigotas atskirai išreikšti pasiūlymo kainos dalis teikiamame pasiūlyme. Teisėjų kolegijos vertimu, šis punktas privalo būti aiškinamas kaip tiekėjo įsipareigojimas neperkelti perkančiajai organizacijai pareigos padengti viešojo pirkimo sutarties vykdymo kaštus, susijusius su mokėtinais mokesčiais ar kitomis išlaidomis, kurios nebuvo įtrauktos į tiekėjo pasiūlymo kainą, tai yra vėliau padidinti kainą, kuri buvo nurodyta kaip galutinė pasiūlymo kaina. Pirkimo sąlygose nenustatęs privalomo reikalavimo į kainą įtraukti visus mokesčius ir kitas sąnaudas bei atskirai išreikšti šias pasiūlymo kainos dalis pasiūlyme, atsakovas neturėjo pagrindo atmesti ieškovo pasiūlymo dėl neįprastai mažos kainos. Kaip jau pažymėta, Konkurso sąlygų 2 priedo 3 punkto nuostata „į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuojami mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos“ turėtų būti aiškinama kaip reikalavimas tiekėjui pateikti galutinę kainą, į kurią būtų įtrauktos visos galimos išlaidos ir tokiu būdu perkančioji organizacija būtų apsaugota nuo bet kokios galimybės padidinti kainą po pirkimo sutarties pasirašymo. Atsakovas, gavęs iš ieškovo jo prašytus dokumentus, kurie, atsakovo nuomone, buvo reikalingi pagrįsti neįprastai mažą kainą, matydamas, kad jų nepakanka, turėjo teisę prašyti atsakovo pateikti papildomus paaiškinimus ir papildomus įrodymus, nes tokios perkančiosios organizacijos teisės įstatymas neriboja, tačiau atsakovas to nepadarė. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, ar į tiekėjo pasiūlymo kainą buvo įtraukti visi mokesčiai ir išlaidos, tačiau šį teismo argumentą paneigia procesiniuose dokumentuose išreikšta ieškovo pozicija (1 t., 129 b. l.).

21Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vieną kartą paprašė ieškovo neįprastai mažos kainos pagrindimo konkrečių įrodymų, o ieškovas pagal perkančiosios organizacijos nurodymus tinkamai įvykdė pareigą pateikti pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, Konkurso sąlygų 2 priedo 3 punkto sąlygą ir netinkamai sprendė dėl ieškovo nepagrįstos neįprastai mažos kainos, todėl padarė klaidingą išvadą, jog ieškovas neįvykdė pareigos pateikti tinkamus neįprastai mažos pasiūlymo kainos įrodymus. Klaidingos faktinės išvados pagrindu ieškinį, kuriuo ieškovas ginčijo viešojo pirkimo procedūrose priimtus atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimus, teismas atmetė nepagrįstai.

22Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių

23Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Atsižvelgdami į tai, teismai viešojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas, ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant pirkimo sutarties galiojimo klausimą, socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesai laikytini viršenybę turinčia priežastimi, nes nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo prasidėsiančios paslaugos teikimo nutraukimas (šalis grąžinus į pirminę padėtį) dėl sutarties negaliojimo turėtų neproporcingų padarinių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nemokamo mokinių maitinimo paslaugos skirtos mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams; tokia paslauga, kurios teikimo pareiga tenka savivaldybėms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 10 punktas), užtikrina ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, inter alia 38 straipsnio (valstybė saugo ir globoja šeimą), 39 straipsnio (valstybė šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikia paramą) ir 52 straipsnio (valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą įstatymų numatytais atvejais), įgyvendinimą; mokinių nemokamas maitinimas bendrojo lavinimo mokyklose yra sudėtinė valstybės socialinės apsaugos sistemos dalis. Tačiau ginant viešąjį interesą, sąžiningo tiekėjo teisėti interesai negali būti visiškai paneigiami, neužtikrinant jo, perkančiosios organizacijos ir kitų asmenų teisių pusiausvyros. Jos užtikrinimas svarbus dėl to, kad negaliojančio sandorio išsaugojimas – ne savitikslis, o išskirtinis instrumentas, kuris yra ir tiekėjų pažeistų teisių gynybos sistemos išimtis. Taigi, siekiant nesukelti žalos visuomenės svarbiausiems gėriams, tiekėjo teisės gali būti suvaržytos tik tiek ir tam, kiek reikalinga šias vertybes realiai apsaugoti. Tiek, kiek šis tikslas viršijamas, pažeidžiami tiekėjų teisėti interesai, kylantys iš VPĮ ir kitų teisės aktų, bei neproporcingai apribojamas peržiūros procedūros veiksmingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal šioje byloje susiklosčiusią faktinę bei teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl restitucija netaikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimą ir panaikinus atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, turi būti panaikinti visi kiti atsakovo po sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą priėmimo priimti sprendimai viešajame pirkime, tačiau siekiant pirmiau aptartos ieškovo, kaip tiekėjo, interesų ir konstitucinių vertybių (nemokamo vaikų maitinimo nepertraukiamumo ir jo užtikrinimo) apsaugos pusiausvyros, negaliojančiu pripažintinas sandoris (maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis) terminuotai išsaugotinas. Atsakovas įpareigotinas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. pakartotinai atlikti pirkimo procedūras, be kita ko, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti paslaugų pirkimo sutartį.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio (1 t., 92 b. l.). Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 12 160,50 Lt išlaidų advokato pagalbai (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų teisine analize, ieškinio ir dubliko parengimu) apmokėti ir prašo jas priteisti iš atsakovo bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (1 t., 163-169). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 10). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 7 865 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

26Atsižvelgiant į ieškovo pasiektą teisinį rezultatą byloje, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 000 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

27CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovą atstovavęs advokatas byloje atliko šiuos veiksmus: pateikė ieškinį (1 t., 1-12 b. l.), dubliką (1 t., 128-137 b. l.), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų prijungimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 t., 161-162 b. l.), apeliacinį skundą (2 t., b. l. 2-9), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų prijungimo. Tenkinant ieškovo ieškinį ir apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 9 000 Lt už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis žymiai viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, neteikia pagrindo nagrinėjamu atveju atsakovo naudai priteisti visas turėtas išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, jog ginčas vyko dėl su viešaisiais pirkimais susijusių teisinių santykių, viešųjų pirkimų teisės srityje reikalingos specialios ir specifinės teisinės žinios, o tai lemia, jog byla šiais aspektais laikytina pakankamai sudėtinga.

28Pažymėtina, jog prašydamas priteisti visą išlaidų sumą atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621, pateiktu išaiškinimu, jog pateikus įrodymus apie tai, kad advokatui yra sumokėtas teisinių paslaugų sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis. Pagal minėtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimą, nesant tokių priešingos šalies įrodymų, laimėjusiai šaliai priteistinas visas jos sumokėtas advokato honoraras. Teisėjų kolegija pastebi, kad aukščiau nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas suformuluotas pakankamai seniai, o vėlesnė kasacinio teismo praktika aptariamu klausimu yra pasikeitusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dabartiniu metu teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo formuoja ta linkme, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Kasacinis teismas šiuo metu laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nors Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinę pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011, 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

30Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

31Ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ ieškinį patenkinti.

32Panaikinti Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos Viešųjų pirkimo komisijos 2012 m. birželio 27 d. protokolinį sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ pasiūlymas viešajame pirkime „Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos mokinių maitinimo organizatoriaus išrinkimas“ (pirkimo Nr. 122893).

33Panaikinti Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos Viešųjų pirkimo komisijos 2012 m. birželio 27 d. protokolinius sprendimus dėl mokinių maitinimo organizavimo konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymo ir I. T. individualios įmonės paskelbimo konkurso laimėtoju, taip pat panaikinti šios komisijos 2012 m. rugpjūčio 24 d. protokolinį sprendimą dėl Mokinių maitinimo organizavimo sutarties su I. T. individualia įmone pasirašymo.

34Pripažinti negaliojančia Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos ir I. T. individualios įmonės 2012 m. rugsėjo 4 d. Mokinių maitinimo organizavimo sutartį Nr. 1, išsaugant iš jos šalims kylančias teises ir pareigas iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

35Įpareigoti atsakovą Vilniaus „Spindulio“ pagrindinę mokyklą iki 2013 m. rugsėjo 1 d. atnaujinti mokinių ir darbuotojų maitinimo paslaugų viešojo pirkimo procedūras: iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus, sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį.

36Priteisti ieškovui viešajai įstaigai „Kretingos maistas“ (juridinio asmens kodas: 164687871) iš atsakovo Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos (juridinio asmens kodas: 190006242) 2 000 Lt žyminio mokesčio ir 9 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Atsakovas Vilniaus „Spindulio“ vidurinė mokykla ir trečiasis asmuo,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 7. Ieškovas teigia, kad jis yra pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygose... 8. Ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 9. Atsakovas Vilniaus „Spindulio“ pagrindinė mokykla atsiliepimu į... 10. Trečiasis asmuo I. T. individuali įmonė atsiliepimu į ieškovo skundą... 11. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą dėl... 12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo... 13. Byloje nustatyta, kad atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą... 14. VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija... 15. Pažymėtina, jog neįprastai mažos kainos institutas, kaip papildoma... 16. VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog perkančioji organizacija, siekdama,... 17. Atsakovas, nustatęs, jog ieškovo pateiktame pasiūlyme nurodyta neįprastai... 18. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas... 19. Kaip jau pažymėta, apie tai, kokio lygio ir informatyvumo paaiškinimų bei... 20. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.... 21. Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, kaip... 22. Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių... 23. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio (1 t., 92 b. l.).... 26. Atsižvelgiant į ieškovo pasiektą teisinį rezultatą byloje, ieškovui iš... 27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 28. Pažymėtina, jog prašydamas priteisti visą išlaidų sumą atsakovas remiasi... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti... 31. Ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ ieškinį patenkinti.... 32. Panaikinti Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos Viešųjų pirkimo... 33. Panaikinti Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos Viešųjų pirkimo... 34. Pripažinti negaliojančia Vilniaus „Spindulio“ pagrindinės mokyklos ir I.... 35. Įpareigoti atsakovą Vilniaus „Spindulio“ pagrindinę mokyklą iki 2013 m.... 36. Priteisti ieškovui viešajai įstaigai „Kretingos maistas“ (juridinio...