Byla e2-284-524/2017
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybė, DK „PZU Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, AB ,,Panevėžio statybos trestas“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui G. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms UAB „Baltic Engineers“, UAB „Ekspertika“, UAB „TS Projects“, UAB „Žibai“ ir UAB „Frostas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybė, DK „PZU Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, AB ,,Panevėžio statybos trestas“, ir

Nustatė

2

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Baltic Engineers“, UAB „Ekspertika“, UAB „Žibai“, UAB „Frostas“ 57 924 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės palaiko pradinio ieškinio argumentus ir teisinius pagrindus, bet, be nurodytų pradiniame ieškinyje atsakovų, atsakovais papildomai prašė patraukti UAB „TS Projects“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ filialą „Gerbusta“. Ieškovė nurodo, kad 2007-05-23 sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. RP 07-05-23 su UAB „Baltic Engineers” dėl administracinio pastato dalies, priklausančios ieškovei ir esančios Rusnės mstl., Neringos g. 2, Šilutės r., rekonstrukcijos, įrengiant patalpas viešajai įstaigai Salos etnokultūros ir informacijos centrui. Minėtas centras pasirašė Rangos darbų sutartį Nr. 18/07/13 su UAB „Žibai“ dėl vietos projekto „Rusnės kultūros namų pastato sutvarkymas“ rangos darbų. 2013 m. spalio mėn., UAB „Žibai“ vykdant Šilutės rajono savivaldybei priklausančios pastato dalies remonto darbus, suskilinėjo, sueižėjo neatsiejamoje gretimybėje nuo statybos darbų esančios UAB „Energetikos objektų statyba“ priklausančios pastato dalies sienos. 2013-12-03 UAB „Ekspertika“ parengė Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 13-11/15, kuriuo nustatė, kad atsiradusių konstrukcinių defektų priežastys – pamatų deformacijos dėl sukeltų grunto vibracijų įrengiant spraustinius pamatus ir, galbūt, gruntinio vandens išsiurbimas įrengiant sraigtinio gręžimo polinius pamatus, techniniame ir darbo projekte galėjo būti pasirinkti saugesni pamatų įrengimo būdai (daugiau mažesnio diametro polių, apribotas gręžimo greitis ir įspraudimo įrangos galingumas), teisės aktų reikalavimų neatitinkantys UAB „Žibai“ veiksmai, t. y. netinkamai rangovo parengtas Statybos darbų technologijos projektas, ir netinkami techninę pastato priežiūrą atliekančio asmens veiksmai, vertinant minėtą projektą. Ieškovė atlygino žalą UAB „Energetikos objektų statyba“, todėl įgijo regreso teisę į atsakingus dėl žalos padarymo asmenis: rekonstrukcijos techninį ir darbo projektą rengusią UAB „Baltic Engineers“, techninę projekto ekspertizę atlikusią UAB „Ekspertika“, statybos rangos darbus vykdžiusią UAB „Žibai“, statybos darbų techninę priežiūrą vykdžiusią UAB „Frostas“. Ieškovės nuomone, rangovas atsako už darbų kokybę remiantis LR CK 6.695 straipsniu, rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį, remiantis CK 6.697 straipsniu, projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą remiantis LR CK 6.703 straipsniu. Be to, ieškovės teigimu, ekspertizės 2017-02-17 išvada įrodo atsakovų AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ ir UAB „TS Projects“ atsakomybę ir tiesioginį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis – patirta žala. UAB „TS Projects“ rengė projekto (darbo, techninio) sprendinių pakeitimus, o AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Gerbusta“ atliko statybos, pamatų įrengimo darbus, kurie sukėlė defektus ir 57 924 Eur dydžio žalos atsiradimą.
  2. 2017-09-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atnaujintas šios bylos nagrinėjimas ir pasiūlyta ieškovei pateikti savo poziciją dėl atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“, nes paaiškėjo, jog šis filialas neturi juridinio asmens statuso, AB „Panevėžio statybos trestas“ šia nutartimi buvo įtraukta trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje. 2017-10-02 pareiškimu ieškovė prašė AB „Panevėžio statybos trestas“ filialą „Gerbusta“ išbraukti iš atsakovų.
  3. Atsakovė UAB „Baltic Engineers“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo civilinę bylą nutraukti, nes ieškinys pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, o jei nebūtų nustatytas termino praleidimo faktas, prašo ieškinį visa apimtimi atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą 1 metų terminą kreiptis į teismą su reikalavimais, kylančiais dėl atliktų darbų trūkumų. Teigia, kad atsakovės kaltė neįrodyta, nes nenurodoma jokia konkreti atsakovės rengto projekto sprendinių neatitiktis teisės aktų reikalavimams, o ginčo baigtimi suinteresuoto subjekto – UAB „Ekspertika“ – nuomonė apie atsiradusių defektų priežastis yra šališka. Atsakovė neatsako už pakeistus techninio projekto sprendimus, nes atsakomybę prisiima tas projektuotojas, kuris rengė paskutinę, faktiškai įgyvendintą, projekto versiją ir vykdė autorinę (projekto vykdymo) priežiūrą. UAB „Baltic Engineers“ rengtas projektas prieš jį įgyvendinant buvo keičiamas, o projekto vykdymo priežiūrą šiame objekte atliko kitas subjektas. Atsakovė nedalyvavo nė viename su projekto įgyvendinimu susijusiame susitikime, neatliko ir net nėra susipažinusi su nė vienu projekto pakeitimu. Atsakovė niekada nebuvo supažindinta su projekto korekcijomis, nevykdė projekto vykdymo priežiūros. Mano, kad procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1253-112/2014 neturi jokios prejudicinės galios UAB „Baltic Engineers“ , nes UAB „Baltic Engineers“ nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu į minėtą bylą. Ieškovė, neįtraukdama UAB „Baltic Engineers“ į ginčą su UAB „Energetikos objektų statyba“, neįvykdė savo pareigos dėti visas įmanomas pastangas siekdama sumažinti atsiradusius nuostolius.
  4. Atsakovė UAB „Ekspertika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų dalie ir šią ieškinio dalį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008-03-21 ieškovė ir atsakovė UAB „Ekspertika“ sudarė Ekspertizės paslaugų teikimo sutartį Nr. R5-(9.40)-254(08-03/35-03), kurios pagrindu 2008-06-10 atsakovė parengė techninio projekto „Rusnės kultūros namų rekonstrukcija. Neringos g. 2, Rusnė“ bendrosios ekspertizės aktą, o 2008-08-08 – Techninio projekto bendrosios ekspertizės išvadą. Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad Techninis projektas pataisytas ir papildytas pagal Ekspertizės akto privalomas pastabas, atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią pastato dalį panaudos teise valdo savivaldybės biudžetinė įstaiga Salos etnokultūros ir informacijos centras, kuris ir sudarė Rangos sutartį dėl pastato dalies sutvarkymo darbų ir Techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį. Dėl to ieškovė, nebūdama faktine pastato dalies valdytoja, negalėjo atlyginti žalos, nustatytos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1253-112/2014, CK 6.266 straipsnio pagrindu. Mano, kad žala nerekonstruotai pastato daliai buvo padaryta dėl vykdant statybos darbus kitoje pastato dalyje pasirinktų nepakankamai saugių pamatų įrengimo būdų (sukeltų grunto vibracijų), t. y. ne dėl rekonstruotos pastato dalies sugriuvimo ar kitų jos trūkumų, o dėl joje nesaugiai vykdytų statybos darbų. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1253-112/2014 patvirtintoje taikos sutartyje nenurodyta, kad ieškovė, sumokėdama UAB „Energetikos objektų statyba“ 57 924 Eur, neva atlygina dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų padarytą turtinę žalą, todėl ieškovė, sumokėjusi minėtą sumą, neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės. Mano, kad procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1253-112/2014 neturi jokios prejudicinės galios UAB „Ekspertika“, nes UAB „Ekspertika“ nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu į minėtą bylą. Ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovei praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą. Mano, kad pastato dalies tvarkymo darbai buvo atlikti, vadovaujantis pataisytu Techniniu projektu, todėl nėra atsakovės atsakomybės dėl ieškovės galbūt patirtos žalos. Pažymi, kad byloje atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „TS Projects“ atliko projektinės dokumentacijos koregavimo veiksmus, todėl neaišku, kodėl atsakove byloje patraukta UAB „Ekspertika“, atlikusi tik pradinę Techninio projekto ekspertizę, kai būtent UAB „TS Projects“ veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis. Palaiko minėtame ekspertizės akte išdėstytą poziciją dėl kaltų asmenų. Mano, kad minėtas aktas paneigia atsakovės UAB „Ekspertika“ atsakomybės buvimą.
  5. Atsakovė UAB „Frostas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi Civilinio kodekso 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teigia, kad savo, kaip prižiūrėtojos, pareigas atsakovė atliko tinkamai. Ieškovė neįrodė, kokie būtent veiksmai ir kaip lėmė žalos atsiradimą. Mano, kad ieškovė žalą patyrė būtent dėl savo kaltės, nes Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1253-112/2014 sudarė netinkamą taikos sutartį. Teigia, kad byloje atliktos ekspertizės išvados aiškiai nurodo, kad 70 procentų žalos buvo patirta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Mano, kad pastatas buvo avarinės būklės, todėl atsakomybė už savo daikto nepriežiūrą kyla pastato savininkei UAB „Energetikos objektų statyba“, kuri turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmus su žala vienu atveju sieja tiesioginis priežastinis ryšys, o kitu – tik netiesioginis, t. y. priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, todėl jų atsakomybė negali būti solidari.
  6. Atsakovė UAB „Žibai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė neįrodė, kokiais veiksmais atsakovė ieškovei padarė žalą. Atsakovė tinkamai atliko rekonstrukcijos (statybos) darbus, techninis prižiūrėtojas vykdė minėtų statybų priežiūrą. Tuo pagrindu buvo priimtas 2013 m. lapkričio 6 d. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiklos patikrinimo aktas, kuris patvirtina, kad UAB „Energetikos objektų statyba“ priklausančio pastato sienos sutrūkinėjo ne dėl atsakovės kaltės. Teigia, kad iki šiol nėra aišku, ar pastatas jau buvo suskilęs dėl senumo ir tik atliekant statybos darbus šis suskilimas pasireiškė / tapo matomas, ar visgi pastatas suskilo atliekant statybos darbus, t. y. statybos darbai buvo suskilimo priežastis. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Energetikos objektų statyba“ pastatas buvo avarinės būklės, todėl atsakomybė už savo daikto nepriežiūrą kyla pastato savininkei UAB „Energetikos objektų statyba“. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmus su žala vienu atveju sieja tiesioginis priežastinis ryšys, o kitu – tik netiesioginis, t. y. priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, todėl jų atsakomybė negali būti solidari. Civilinėje byloje yra pateiktas Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas ir išrašas iš banko sąskaitos, patvirtinantis, kad 16 875,78 Eur (58 268,68 Lt) dydžio draudimo išmoka 2014 m. balandžio 1 d. buvo išmokėta UAB „Energetikos objektų statyba“. Taigi, papildomai priteisiant žalos atlyginimą iš atsakovės, būtų pažeistos ne tik teisės normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą, bet ir protingumo bei sąžiningumo principai. Pažymi, kad ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi Civilinio kodekso 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
  7. Atsakovė UAB „TS Projects“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinys atsakovei yra su trūkumais, nes nėra nurodytas ieškinio teisinis pagrindas, todėl tai apsunkina atsakovės galimybes gintis nuo pareikštų reikalavimų. Paaiškino, kad statybos darbams atlikti ginčo objekte buvo pasamdyta atsakovė UAB „Žibai“. Vykdant bendrovei statybos darbus, atsirado poreikis keisti projekto sprendinius, nes Šilutės rajono savivaldybė nusprendė nugriauti kultūros namų fasadinę sieną nuo gatvės, kurią projekte buvo numatyta išsaugoti, todėl reikėjo keisti projekto konstrukcinę dalį. Atsakovė pagal 2013-09-12 Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. PD-480 įsipareigojo paruošti Rusnės kultūros namų rekonstrukcijos konstrukcinės projekto dalies korektūrą, apimančią pagrindinio fasado sprendinių keitimą. Buvo numatytas projekto ekspertizės būtinumas ir ją privalėjo atlikti užsakovas, t. y. UAB „Žibai“, savo lėšomis arba statytojas, t. y. Šilutės rajono savivaldybė. Minėta ekspertizė atlikta nebuvo, todėl pagal atsakovės UAB „TS Projects“ parengtą Darbo projektą jokie statybos darbai nebuvo atliekami ir negalėjo būti atliekami be ekspertizės, todėl UAB „TS Projects“ parengtas Darbo projektas visiškai neturėjo įtakos avarijai. Teigia, kad su ieškovr tiesioginių sutartinių santykių atsakovė neturėjo, todėl, esant sutartinei atsakomybei, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės tiesiogiai atlyginti žalą, tai galėtų padaryti tik atsakovė UAB „Žibai“, jei jai teismas priteistų atlyginti Šilutės rajono savivaldybei padarytą žalą dėl galbūt jos padarytų projektavimo klaidų. Taip pat mano, kad žalą ieškovė patyrė dėl savo kaltės: 70 procentų nuostolių atsirado, nes ieškovė savanoriškai, be jokio tyrimo atlygino žalą bendrovei UAB „Energetikos objektų statyba“; likusi 30 proc. kaltės dalis – pačių pastato savininkų neveikimas (neatsakingumas), nes Šilutės rajono savivaldybė ir UAB „Energetikos objektų statyba“, kaip šio pastato savininkės, privalėjo vykdyti savo seno pastato techninę priežiūrą ir įžvelgti grėsmę, kad pastato pamatai yra avarinės būklės ir namas gali skilti bet kuriuo metu.
  8. Teismo posėdžiuose, vykusiuose 2017-05-29 ir 2017-09-05, ieškovės atstovas paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje reikia atlikti papildomą ekspertizę. Nurodė, kad nustebino atliktos ekspertizės išvados, jog žala galėjo kilti dėl nenugalimos jėgos. Pažymėjo, kad nenugalima jėga yra reglamentuojama atitinkamo teisės akto. Teigė, kad visų dalyvavusiųjų statyboje veiksmai yra susiję su žalos padarymu. Atsakovų solidarioji atsakomybė preziumuojama, bendrų atsakovų veiksmų atriboti neįmanoma. Visi atsakovai yra profesionalai. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Žibai“ draudimo išmoką perleido UAB „Energetinių objektų statyba“, patys taisė defektus. Atsakovės UAB „TS Projects“ ir UAB „Baltic Engineers“ yra susijusios projektavimo darbais. Atsakovų UAB „Žibai“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ solidarioji atsakomybė negalima. Senas pastatas negalėjo sukelti defektų, atsakovai neįvertino pastato senumo, per vieną dieną sukalė per daug polių. Žalos dydis įrodinėjamas taikos sutartimi. Nežinoma, ar UAB „Žibai“ išmokėta draudimo išmoka buvo įskaičiuota į žalos atlyginimą.
  9. Teismo posėdžiuose, vykusiuose 2017-05-29 ir 2017-09-05, atsakovės UAB „Ekspertika“ atstovas palaikė atsakovės poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, ir papildomai paaiškino, kad atsakovė tik atliko parengto techninio projekto ekspertizę. Pažymėjo, kad statybos darbai pagal ekspertuotus projektus atlikti nebuvo. Teigė, kad atsakovė 2013 m. techninio projekto neekspertavo. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
  10. Teismo posėdžiuose, vykusiuose 2017-05-29 ir 2017-09-05, atsakovės UAB „Baltic Engineers“ atstovas palaikė atsakovės poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, ir papildomai paaiškino, kad 2007 m. parengus darbo ir techninį projektus, buvo perduotos visos teisės naujai projektuotojai UAB „TS Projects“, atsakovė viską perdavė užsakovui.
  11. Teismo posėdžio, vykusio 2017-05-29, metu atsakovės UAB „Žibai“ atstovas S. K. paaiškino, kad atsakovė dirbo pagal techninį darbo projektą. Pažymėjo, kad technologinį projektą rengė atsakovė UAB „Žibai“, o korekcijos laidą A ruošė atsakovė UAB „TS Projects“. Techniniame projekte buvo numatyta polių kalimas, atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Gerbusta“ buvo atsakovės subrangovu. Mano, kad nebuvo iki galo įvertintas gruntas, nes Rusnė yra ypatinga vieta. Nebuvo tokios nuomonės, kad kažkas įgrius, nes 6–9 m nesimato. Teigė, kad Rusnėje dirbo nuolat. Atsakovė sutvirtino statinį, nutraukė darbus.
  12. Teismo posėdžio, vykusio 2017-09-05, metu atsakovių UAB „Žibai“ ir UAB „Frostas“ atstovas advokatas A. Ž. palaikė atsakovių poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, ir papildomai paaiškino, kad ieškinys yra regresinis, ieškovė siekia atgauti sumokėtus pinigus iš kaltų asmenų. Nesutinka su ieškovės išdėstytais argumentais dėl atsakovių nenoro šalinti trūkumus. Teigė, kad apie minėtų trūkumų šalinimą, sutarties įvykdymą apskritai kalbos nėra. Nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš taikos sutartimi sutartų dalykų, kurie nagrinėjamu atveju jokios reikšmės atsakovėms neturi. Jei minėtos taikos sutarties šalys susitarė pagrįstai, tai ieškovė privalėjo įrodyti žalos dydį. Tuo atveju, jei šalys susitarė nepagrįstai, tai atsakomybę turėjo prisiimti ieškovė. Bet kuriuo atveju visa atsakomybė atsakovėms kilti negali. Pažymėjo, kad taikos sutarties dalykas prejudicinės galios šiai bylai neturi. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė neįrodė konkrečių atsakovių neteisėtų veiksmų. Pabrėžė, kad užsakovas 2015-07-31 raštu nurodė, kad neturi jokių pretenzijų rangovui, jokių pretenzijų pareikšta nebuvo. Dėl to atsakovių kaltės iš sutartinių santykių nėra, o deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo ieškovė neįrodė. Be to, Statybos inspekcijos Patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovės darbą atliko tinkamai, minėtas aktas nenuginčytas. Galimą kilti avarijos riziką turėjo įvertinti ne rangovas, nes rangovo pareiga – atlikti statybos darbus pagal projektą. Techninis prižiūrėtojas privalėjo vertinti tik tai, ar rangos darbai atliekami pagal projektą. Sukaltų per vieną dieną polių skaičius neturi jokios reikšmės. Prašė ieškinį atmesti.
  13. Teismo posėdžio, vykusio 2017-05-29, metu atsakovės UAB „Frostas“ atstovas S. Š. paaiškino, kad buvo techniniu prižiūrėtoju. Mano, kad žalos priežastis – blogas projektas, nes vidaus siena tapo išorine siena, reikėjo tvirtinti pamatus. Projekte nebuvo numatyta, kad tai vidaus siena ir ji tapo išorine siena. Teigė, kad gręžiant paskutinę eilę, darbuotojai pranešė, kad pradėjo dingti betonas. Tai reiškė, kad vandenys „vaikščiojo“, po pamatais buvo ertmių.
  14. Teismo posėdžio, vykusio 2017-05-29, metu ekspertė G. L. paaiškino, kad svarstė, kokį pastato nusidėvėjimo procentą parašyti, parašė – 70 procentų, tačiau šis pastatas yra nusidėvėjęs labiau. Pažymėjo, kad į pastatą buvo sunku patekti, ekspertė pati susisiekė su pastato savininku, važiavo iš Utenos į Rusnę tris kartus. Paaiškino, kad fotografuoti ir matuoti buvo uždrausta, todėl apskaičiuoti tikslią sumą buvo sudėtinga. Ekspertė rėmėsi jau padarytomis sąmatomis. Pažymėjo, kad pastatas galėjo sugriūti. Teigė, kad pastatas įtrūko ne tik dėl vibracijos. Nurodė, kad 2008 m. buvo atlikti geologiniai tyrimai ir po penkerių metų buvo pakeistas darbo projektas. Teigė, kad keičiant darbo projektą, reikėjo keisti ir techninį projektą, būtų buvusi išduota kita statybos leidimo versija. Visos galimos grėsmės turėjo būti numatytos pakeistame projekte, nes po penkerių metų grunte daug kas keičiasi. Minėtą projektą turėjo rengti atsakovė UAB „Žibai“, bet biudžetinė įstaiga Salos etnokultūros ir informacijos centras pats yra projekto užsakovas. Technologijos projekto nebuvo. Per vieną dieną padaryti 60 spraustinių pamatų pastatui yra sukrėtimas. Atsakovė UAB „TS Projects“ yra atsakinga, nes darydama darbo projekto korektūrą turėjo tai numatyti, kai buvo numatyta atsisakyti nugriauti sieną, papildomus pamatus. Pabrėžė, kad technologijos projektas dėl pamatų turėjo būti. Projektuotojas negalėjo projektuoti, nesant geologinių tyrimų. Techninis prižiūrėtojas turėjo informuoti, kad nėra technologijos projekto. Daug pamatų per vieną dieną buvo padaryta. Atkreipė dėmesį, kad pastatas nebuvo prižiūrimas, neremontuotas, buvo pelėsis. Nurodė, kad žalos padarymo priežastys nurodytos ekspertizės akto 70 puslapyje, jas palaiko. Projektuojant turėjo būti įvertintas pastato nusidėvėjimas.
  15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.
  16. Dėl tinkamo ieškovo

3Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; kt.).

4Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso 47876/118688 dalys administracinio pastato, unikalus Nr. 8890-0001-6016, Rusnės mstl., Neringos g. 2, Šilutės r., ir UAB „Energetikos objektų statyba“ nuosavybės teise priklauso 70812/118688 to paties pastato dalių.

52007-05-23 Šilutės rajono savivaldybės administracija sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. RP 07-05-23 su UAB „Renovacijos projektai“ (vėliau pavadinimas – UAB „Ramboll Lietuva“, dabartinis pavadinimas – UAB „Baltic Engineers”) dėl administracinio pastato dalies rekonstrukcijos, įrengiant patalpas viešajai įstaigai Salos etnokultūros ir informacijos centrui.

62013-07-18 VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centras pasirašė Rangos darbų sutartį Nr. 18/07/13 su UAB „Žibai“ dėl vietos projekto „Rusnės kultūros namų pastato sutvarkymas“ rangos darbų. Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančią pastato dalį panaudos teise valdo VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centras.

72013 m. spalio mėn., UAB „Žibai“ vykdant Šilutės rajono savivaldybei priklausančios pastato dalies remonto darbus, suskilinėjo, sueižėjo neatsiejamoje gretimybėje nuo statybos darbų esančios UAB „Energetikos objektų statyba“ priklausančios pastato dalies sienos.

8Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1253-112/21014 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės UAB „Energetikos objektų statyba“ ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės, kuria atsakovė sutiko ieškovei sumokėti 200 000 Lt (57 924 Eur) žalos atlyginimą, ir civilinės bylos nagrinėjimas nutrauktas. Ši išmoka atitiko CK 6.266 str. reglamentavimą, nes pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Tokia išvada atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Todėl šioje byloje įrodyta, jog ieškovė yra pastato dalies savininkė ir dėl joje vykusių rangos darbų buvo sugadinta kitam subjektui priklausiusi pastato dalis, jam ieškovė atlygino žalą, todėl ieškovė šioje byloje turi regresinio reikalavimo teisę į, jos manymu, kaltus dėl padarytos žalos asmenis, kuriuos su ieškove siejo sutartiniai statybos rangos ir projektavimo santykiai.

918.Dėl ieškovės regresinio reikalavimo pobūdžio

10Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Todėl šioje byloje įvertinus sutartinius ieškovės ir atsakovų rangos teisinius santykius, t. y. tą aplinkybę, jog iš esmės visiems atsakovams buvo žinoma aplinkybė, jog projektuojamo ir rekonstruojamo pastato dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, tik Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančią pastato dalį panaudos teise valdo VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centras, t. y. yra tik šio pastato valdytojas, darytina išvada, jog ieškovė teisę sudaryti rangos sutartį su UAB ,,Žibai“ perleido VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centrui, todėl ieškovės regresinis reikalavimas atsakovams analizuotinas per žalos atlyginimo teisinius santykius, kildinamus iš netinkamo statybos rangos ir projektavimo sutarčių vykdymo.

11Reikalavimo perėjimą regreso tvarka pagal įstatymus reglamentuojančio CK 6.114 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui, kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas. Šioje byloje ekspertizės aktu įrodžius, jog UAB „Energetikos objektų statyba“ nuosavybės teise priklausiusio pastato dalys buvo apgadintos dėl ieškovės samdytų rangovų, projektuotojų kaltės, darytina išvada, jog ieškovė buvo pagrįstai suinteresuota atlyginti žalą paminėtam subjektui. Taigi reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui siejamas su visos prievolės (kurią turėjo įvykdyti keli skolininkai) įvykdymu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais, todėl šioje byloje analizuojamos atsakovų visos civilinės atsakomybės, atsiradusios dėl netinkamo sutarčių vykdymo, sąlygos.

12Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), šuo atveju rangovas, projektuotojas profesionalas, ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, profesionalo sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, projektuotojas užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika.

1319. Dėl ieškinio senaties termino

14CK 6. 667 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl rangos darbų trūkumų, aiškintinos atsižvelgiant į iškelto ginčo pobūdį. Tuo atveju, kai pagal rangos sutartį atliktus darbus užsakovui perduoda ir už jų kokybę atsako generalinis rangovas, užsakovo ir generalinio rangovo reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikomas CK 6. 667 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau šioje byloje yra iškeltas ginčas dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam, kuriam žalos atlyginimą padengė ieškovė, t. y. ne dėl atliktų darbų trūkumų vykdant rangos sutartį, o dėl žalos atlyginimo netinkamai vykdant tokias sutartis. Ieškovės reikalavimas dėl šių nuostolių atlyginimo yra ne reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų, o užsakovo regresinis reikalavimas rangovams dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1. 125 straipsnio 8 dalyje. Todėl byloje nustačius, jog žala nukentėjusiajai UAB „Energetikos objektų statyba“ buvo padaryta 2013 m. spalio mėnesį ieškovei pareiškus 2015-05-14 regresinį ieškinį, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

1520. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų ir pakartotinės ekspertizės

16Šioje byloje 2016-06-10 nutartimi buvo paskirta pastato defektų atsiradimo priežasčių nustatymo ekspertizė ir 2017-02-17 buvo paruoštas ekspertizės aktas, kurio 4 klausime (ekspertizės akto 74 l.) konstatuota, jog statyboje dalyvavusių juridinių asmenų UAB ,,TS Projects“, AB ,,Panevėžio statybos trestas“ filialo ,,Gerbusta“, UAB ,,Frostas“, UAB ,,Žibai“ neteisėti veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. su padarytais UAB ,,Energetikos objektų statyba“ statinio defektais. Po ekspertizės akto ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, nurodydama papildomus atsakovus, tačiau iš esmės kitaip nei pradiniame ieškinyje atsakovų veiksmų neanalizavo, papildomų įrodymų nepateikė, tik šiame ieškinyje analizavo ekspertizės aktą kaip netinkamą įrodymą jos pozicijai pagrįsti ir nurodė, jog būtina buvo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau tokia ieškovės pozicija yra neparemta įstatymu. Siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). CPK taip pat numato galimybę byloje paskirti papildomą ir pakartotinę ekspertizę. Papildomos ir pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindai yra numatyti CPK 219 straipsnyje, pagal kurį papildoma ekspertizė skiriama, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami (CPK 219 str. 1 d.), o pakartotinė – kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog teismui pateikta eksperto išvada būtų iš esmės neaiški ar neišsami, jog ieškovė dar galėtų pateikti įrodymų, kurių ekspertė neištyrė ar ištyrė nepakankamai. Iš ieškovės atstovo paaiškinimo 2017-09-05 teismo posėdyje nustatyta, jog jis žalos dydį įrodinėja tik šios nutarties 16 p. nurodyta taikos sutartimi,

172014-02-13 UAB ,,Statybų horizontai“ pateiktu aktu, jokie kiti žalos dydžio skaičiavimai jam nėra žinomi, taip pat nėra žinoma aplinkybė, ar į žalos dydį buvo įskaičiuota 16 875,78 Eur (58 268, 68 Lt) draudimo išmoka, kurią UAB ,,Žibai“ pagal civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įsipareigojimus pervedė UAB ,,Energetikos objektų statyba“, nors šią aplinkybę ieškovė nurodo patikslintame ieškinyje. Todėl ši ieškovės pozicija leidžia padaryti išvadą, jog pakartotiniam ar papildomam ekspertiniam tyrimui nėra jokio pagrindo, nes ieškovė neteikė į bylą naujų įrodymų dėl žalos dydžio, o žalos dydį įrodinėja tik taikos sutartimi.

  1. Ekspertizės akte atsakant į pirmą klausimą buvo atsakyta, dėl kokių priežasčių UAB ,,Žibai“ atliekant ieškovės pastato remonto darbus atsirado defektų UAB ,,Energetikos objektų statyba“ pastato dalyje (ekspertizės akto 68 l.). Šioje ekspertizės akto dalyje konstatuotas atsakovų UAB ,,TS Projects“, AB ,,Panevėžio statybos trestas“ filialo ,,Gerbusta“, UAB ,,Frostas“, UAB ,,Žibai“ netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Paminėti atsakovai nepateikė įrodymų šiai ekspertizės akto išvadai nuginčyti. Iš esmės atsakovai remiasi aplinkybe, jog UAB ,,Energetikos objektų statyba“ pastatas yra labai senas. Šią aplinkybę konstatuoja ir ekspertė nurodydama, jog pastato nusidėvėjimas yra 70 procentų, tačiau jis yra dar labiau nusidėvėjęs, tačiau atsakovai, būdami šios statybų srities ir projektavimo darbų profesionalai, privalėjo įvertinti pastato nusidėvėjimo procentą ir paruošti tinkamus projektinius sprendinius bei technologijos projektą. Ekspertė ekspertizės akte (ekspertizės akto 69–70 l.) įvardijo šias įrodinėjamų defektų priežastis – pasirinkti nesaugūs projektų sprendimai (galėjo būti pasirinkti saugesni), techninės priežiūros vadovas kritiškai neįvertino projektinių sprendinių ir projekte nebuvo numatytos priemonės, užtikrinančios esamos pastato dalies mechaninį atsparumą ir pastovumą, išardžius sienas ašyse A, C ir E, ir kompensuojantys poveikiai, atsirandantys įrengiant polinius pamatus bei nuardžius rekonstruojamą pastato dalį, siena neteko vertikalių ryšių ašyse A,C ir E. Iš ekspertės paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, jog pastatas įtrūko ne tik dėl vibracijos, nors per vieną dieną sukalti daug polių buvo šiam pastatui pavojinga, tik 2008 m. buvo atlikti geologiniai tyrimai ir po 5 metų pakeitus darbo projektą reikėjo keisti techninį projektą, dėl ko būtų buvusi išduota kita statybos leidimo versija. Visos grėsmės turėjo būti numatytos pakeistame projekte, nes per 5 metus grunte daug kas keičiasi. Projektuotojai negalėjo projektuoti neturėdami geologinio tyrimo toje vietovėje, o techninis prižiūrėtojas turėjo informuoti, jog nėra technologijos projekto. Todėl byloje įrodyta, jog visi šie veiksmai, o ne pastato nusidėvėjimas, t. y. jo senumas, yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Iki atsakovų darbo stovėjo senas pastatas, tačiau jis nebuvo įskilęs, todėl tik atsakovų profesionalų veiksmais ši gretimybė turėjo būti įvertinta. Byloje ekspertės nurodyti atsakovai nepaneigė ekspertizės išvadų dėl neteisėtų veiksmų ir įrodinėjamų defektų kilimo priežasties, todėl konstatuoti byloje, jog šie atsakovai nėra atsakingi už žalos ieškovei padarymą, nėra teisinio pagrindo.
  2. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; kt.). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Tokia teismų praktikoje suformuota pozicija reiškia, kad ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles – atsižvelgiant į tai, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, vertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismo ekspertizės išvadas iš esmės patvirtina ir 2013-12-03 statinio dalinės ekspertizės aktas, pateiktas su ieškiniu. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes šios bylos ekspertizės išvados neprieštarauja kitiems bylos rašytiniams įrodymams, o atsakovų pozicijos atsiliepimuose į ieškinį iš esmės remiasi kitų atsakovų veiksmų analize ir įsikilusio pastato nusidėvėjimu. Šioje byloje įrodžius, jog pastatas įskilo ne dėl nusidėvėjimo, o atsakovams atliekant darbus pagal neišsamiai parengtus projektus, neįvertinus grunto ypatybių šioje vietovėje, pastato savininko neteisėtus veiksmus susieti su atsiradusiomis pasekmėmis nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosavybės teise valdyti nusidėvėjusį, seną pastatą nėra neteisėtas veiksmas, todėl UAB ,,Energetikos objektų statyba“ veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su padaryta žala.
  3. Ekspertės paaiškinimas ir ekspertizės akto išvada 6 klausimu (ekspertizės akto 76 l.), jog iš dalies pastatas galėjo įtrūkti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, yra neparemta įstatymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai:1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;

182) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;

193) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo

20užkirsti joms kelio;

214) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

22Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003). Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad skolininkas aplinkybių negalėjo numatyti ir užkirsti joms kelio. Ekspertė ekspertizės akte nurodė, jog atlikus geologinį tyrimą grunto ypatumas galėjo būti ir turėjo būti ištirtas. Pažymėtina, kad grunto ypatybės Rusnės m. ir pastato nusidėvėjimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti laikomos nenugalima jėga, nes šias aplinkybes galima protingai numanyti. Rusnės m. povandeninės srovės grunte, jo ypatybės bei gretimo pastato pastatymo metai bei jo nusidėvėjimo procentas yra visuotinai žinomas dalykas, ypatingai šios aplinkybės turi būti žinomos profesionaliems šios vietovės projektuotojams ir statybos darbų rangovams, techniniam prižiūrėtojui, todėl atsakovai neturi pagrindo remtis šia aplinkybe.

  1. Dėl UAB ,,Žibai“ atsakomybės

23Šiuo sprendimu dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ (AB ,,Panevėžio statybos trestas“) atsakomybės pasisakytina tik analizuojant UAB ,,Žibai“ atsakomybę ieškovei, nes UAB ,,Žibai“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ filialą „Gerbusta“ (AB ,,Panevėžio statybos trestas“) siejo subrangos teisiniai santykiai.

24Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 str.). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).

      1. rangos sutartimi įrodyta, jog ši atsakovė kaip rangovė savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe įsipareigojo atlikti projekto ,,Rusnės kultūros namų pastato sutvarkymas“ rangos darbus, nors šios sutarties 9.4 p. buvo numatyta, kad rangovas sutarčiai vykdyti subrangovų nepasitelks, tačiau iš UAB ,,Žibai“ 2017-04-13 prašymo, iš ekspertizės akto nustatyta, jog ieškovės statybos objekte pamatų montavimo darbus atliko AB ,,Panevėžio statybos trestas“ filialas ,,Gerbusta“. Ši aplinkybė nurodyta ir ekspertizės akte, iš atsakovės UAB ,,Žibai“ atstovo paaiškinimo 2017-09-05 teismo posėdyje nustatyta, jog AB ,,Panevėžio statybos trestas“ filialas ,,Gerbusta“ buvo UAB ,,Žibai“ subrangovas. Šį faktą įrodo 2013-09-13 sudaryta rangos sutartis tarp UAB ,,Žibai“ ir AB ,,Panevėžio statybos trestas“ filialo ,,Gerbusta“ dėl spraustinių polių įrengimo ieškovės pastate (ekspertizės akto 327 priedas). Ekspertizės aktas įrodo, jog šio subrangovo faktiškai pasirinkta statybos darbų technologija, t. y. nepasirinktas saugesnis pamatų įrengimo būdas, buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsiradusiomis pasekmėmis ieškovei. Ekspertė nurodė, jog ši subrangovė galėjo pasirinkti saugesnį pamatų įrengimo būdą, t. y. daugiau mažesnio diametro polių, apriboti gręžimo greitį ir įspraudimo įrangos galingumą (ekspertizės akto 84 l.). Atsakovė nepaneigė ekspertizės akto išvadų, paremtų atliktų darbų aktais ir statybos žurnalais, ekspertės paaiškinimo, todėl darytina išvada, jog atsakovės UAB ,,Žibai“ subrangovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ filialo ,,Gerbusta“ (nustačius, jog šis filialas neturi juridinio asmens teisinio statuso, tokia atsakomybė tenka AB ,,Panevėžio statybos trestas“) paminėti veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis ieškovei. Šios bendrovės atsakomybę taip pat įrodo ekspertizės akto 12 p., kuriame konstatuota, jog visi poliai buvo kalami vienu metu ir tai turėjo įtakos gretimo pastato sienų įtrūkimui (ekspertizės akto 89 l.). Tačiau šioje byloje nustačius, jog šios įmonės padėtis ginčo teisiniame santykyje buvo tik subrangovė, už jos veiksmus atsako UAB ,,Žibai“, kuri buvo ieškovės rangovė. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsakovui, su generalinio rangovo sutikimu sudarius sutartis dėl darbų atlikimo su kitais asmenimis, šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui. Įvertinus paminėtą nuostatą šioje byloje įrodyta tik UAB ,,Žibai“ atsakomybė dėl netinkamo 2013-07-18 rangos sutarties vykdymo. UAB ,,Žibai“ ateityje galės nukreipti savo reikalavimą į AB ,,Panevėžio statybos trestas“ kaip į subrangovę. Be to, 2013-12-03 statinio dalinės ekspertizės akto, kurį paruošė UAB ,,Ekspertika“, 4 išvadoje yra konstatuota, jog statybos darbų technologijos projektas, kurį parengė UAB ,,Žibai“, neatitinka STR 1.08.02:2002 3-o priedo reikalavimų, nes nenumatytos priemonės, užtikrinančios esamos pastato dalies mechaninį atsparumą ir pastovumą, išardžius sienas ašyse A, C ir E, ir kompensuojantys poveikiai, atsirandantys įrengiant polinius pamatus. Projektas tinkamai nepasirašytas statybos darbų vadovo, nepatvirtintas techninio prižiūrėtojo, todėl yra įrodyti ir UAB ,,Žibai“ neteisėti veiksmai vykdant rangos sutartį, sudarytą su ieškove.
  1. Dėl UAB ,,Frostas“ atsakomybės

252013-04-04 techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartimi UAB ,,Frostas“ įsipareigojo Salos etnokultūros ir informacijos centrui projekto ,,Rusnės kultūros namų pastato sutvarkymas“ įgyvendinimo metu, planuojamo pastato rekonstrukcijos metu suteikti techninės priežiūros paslaugas. Byloje įrodyta, jog šio projekto užsakovė buvo ieškovė, šios nutarties 18 p. motyvais ji turi reikalavimo teisę ir pagal sutartį su šia atsakove.

26Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Pagal ginčo statybos metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 11 p. statinio statybos techninės priežiūros rangovas – juridinis asmuo, su kuriuo statytojas (užsakovas) sudaro sutartį techninei priežiūrai atlikti. Statinio statybos techninė priežiūra yra statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos (griovimo) priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo akto surašymo), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas (griaunamas) pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Paminėto statybos reglamento 18 p. išvardytos techninio prižiūrėtojo pareigos. Šios bylos duomenys suponuoja išvadą, kad užsakovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo tas pats asmuo, t. y. nebuvo užsakovo darbuotojas, todėl UAB ,,Frostas“ atsako kaip rangovė ieškovei dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo remiantis šios nutarties 23 p. nurodytu teisiniu reglamentavimu. Atsakant į pirmą klausimą ekspertizės akte yra konstatuota, jog UAB ,,Frostas“ nepakankamai vykdė techninę priežiūrą (ekspertizės akto 70 l.). Iš ekspertės paaiškinimo nustatyta, jog techninis prižiūrėtojas turėjo informuoti, jog nėra tinkamai paruošto technologijos projekto, nes 2013-12-03 statinio dalinės ekspertizės akto, kurį paruošė UAB ,,Ekspertika“, 4 išvadoje yra konstatuota, jog statybos darbų technologijos projektas, kurį parengė UAB ,,Žibai“, neatitinka STR 1.08.02:2002 3-o priedo reikalavimų, jis nepasirašytas techninio prižiūrėtojo. Iš UAB ,,Frostas“ atstovo paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, jog jis, kaip vykdantis techninę priežiūrą asmuo, privalo dirbti pagal projektą, tačiau, jo manymu, pastato įskilimo priežastis yra blogas projektas, nes pastato vidaus siena tapo išorine, todėl reikėjo tvirtinti pamatus. Projekte nebuvo pažymėta, kad vidaus siena taps išorine. Gręžiant paskutinę eilę polių pradėjo dingti betonas, o tai reiškia, kad po pamatais buvo ertmių ir jas užliejo vanduo. UAB ,,Frostas“ nėra atsakinga už projektavimo klaidas, tačiau ekspertizės akto 1 ir 4 išvados konstatuoja UAB ,,Frostas“ neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir ieškovės nurodomų pasekmių. Ši bendrovė kaip ieškovės statybos objekto techninė prižiūrėtoja privalėjo įvertinti neišsamius projektinius sprendinius dėl paminėtos vidinės sienos, dėl pamatų įrengimo specifinės technologijos, t. y. intensyviai per kelias darbo dienas didelio polių skaičiaus be technologijos projekto įrengimą. Dėl paminėtų aplinkybių UAB ,,Frostas“ privalėjo įspėti užsakovę ir rangovę, padaryti atitinkamus įrašus statybos žurnale. STR 1.08.02: 2002 „Statybos darbai“ nustato, jog statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas yra techninis dokumentas, kuris nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus ir numato konkrečius sprendinius bei priemones, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą. Statybos darbų technologijos projektas turi būti rengiamas visiems statiniams, išskyrus nesudėtingus statinius ir statinio paprastąjį remontą. Statybos darbų technologijos projektą rengia rangovas arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui. Todėl techninis prižiūrėtojas kaip statybos srities profesionalas, įvertinęs gretimo statinio nusidėvėjimą, pamatų įrengimo specifiką, susijusią su didele vibracija, privalėjo pareikalauti tinkamo projekto, kuriame būtų nurodyta technologinių operacijų, atliekant statybos ir montavimo darbus, visuma ir įvertinta gretimybė. Paminėtų veiksmų neatlikimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala.

  1. Dėl UAB ,,TS Projects“ ir UAB ,,Baltic Engineers“ atsakomybės

272007-05-23 ieškovė sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. RP 07-05-23 su atsakove (tuometinis atsakovės pavadinimas buvo UAB „Renovacijos projektai“) dėl administracinio pastato dalies rekonstrukcijos, įrengiant patalpas VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centrui, techninio projekto ir darbo projekto parengimo (ieškinio 5 priedas). 2007 m. lapkričio 23 d. ir 2007 m. gruodžio 14 d. ieškovė be pastabų priėmė darbų rezultatą pasirašydama atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus (1, 2 priedai). 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Ekspertika“ pateikė teigiamą techninio projekto „Rusnės kultūros namų rekonstrukcija, Neringos g. 2, Rusnė“ bendrosios ekspertizės išvadą (ieškinio 3 priedas). Paminėtu priėmimo–perdavimo aktu UAB „Baltic Engineers“ įrodė, jog neatsako už pakeistus techninio projekto sprendinius, nes atsakomybę prisiima paskutinis rengęs ir projekto vykdymo priežiūrą vykdęs projektuotojas, t. y. UAB ,,TS Projects“. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808, 44 punkte nurodyta, kad projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotuoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas. Ši nuostata įtvirtinta paminėto STR 49 punkte, kur numatyta, kad projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

28Byloje įrodyta, jog atsakovė UAB „TS Projects“ atliko atsakovės parengto projekto korekcijas ir 2013 m. parengė darbo projekto naują A laidą, pagal kurią vyko ginčo statybos darbai. Ši aplinkybė pažymėta ir Teismo ekspertizės akto 8 ir 9 išvadose (akto 68–69, 81, 82, 83 l.), ji patvirtina, jog UAB ,,Baltic Engineers“ parengus techninį ir darbo projektą, projektiniai sprendiniai buvo pakeisti atsakovei UAB „TS Projects“ išleidžiant naują projekto A laidą. Statybos darbai, kurie sukėlė statinio defektus, vyko pagal UAB „TS Projects“ parengtus projektinius sprendinius. Atsakovė UAB „TS Projects“ neįvertino UAB ,,Baltic Engineers“ parengtoje projekto versijoje pateiktų pastabų, kurias turėjo įvertinti rengdama darbo projekto A laidą (akto 86 l.). Ekspertizės akto 86 p. ekspertė konkrečiai nurodo, ką papildomai darbo projekte A laidoje turėjo numatyti UAB ,,TS Projects“, tačiau šiame projekte nenumatė, todėl UAB ,,TS Projects“ atsiliepimo motyvai, jog ji atliko darbo projekto korektūrą tik statybos darbus suskirstydama į tris etapus ir visiškai nekeitė projekto brėžinių, nepašalina šios bendrovės atsakomybės ir nepaneigia ekspertizės išvadų. Atkreiptinas dėmesys, jog su UAB ,,TS Project“ 2013-05-15 buvo sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2013/05/15-1, kurios dalykas buvo projekto korektūra (laida A) ir projekto priežiūros vykdymas. Be to, UAB ,,Baltic Engineers“ 2008 m. pamatų plane buvo nurodyta pastaba, kas turėjo būti įvertinta darbo projekto A laidoje, t. y. kas padaroma atlikus pastato griovimo darbus ir išvalius priėjimą prie esamos sienos. Teismo ekspertizės aktas patvirtina, jog UAB „TS Projects“ išleidus naują projekto laidą, jo sprendiniai nebuvo ekspertuoti (akto 82 l., akto išvadų 8 p., Statybos įstatymo 2 str. 35 d., 29 str.). Teismo ekspertizės aktas patvirtina, jog UAB ,,Baltic Engineers“ parengtame projekte buvo tinkamai parinkti polių gręžimo darbai ir įvertintas greta esančio pastato pamatų tvirtumas (akto 90 l.) Teismo ekspertizės aktas patvirtina, jog projektuotojos UAB „TS Projects“ projekto korektūra dėl polių gręžimo buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su gretimam pastatui padaryta žala (akto 91 l., akto išvadų 9 p.). Todėl ši atsakovė prieš ieškovę atsako ir pagal CK 6.703 str., reglamentuojantį projektuotojo atsakomybę dėl netinkamo techninių dokumentų parengimo, už bet kokius techninių dokumentų trūkumus. Todėl byloje įrodytos visos UAB ,,TS Projects“ civilinės atsakomybės sąlygos ir paneigta UAB ,,Baltic Engineers“ atsakomybė ieškovei ir tai įrodo ekspertizės akto 13 ir 14 išvados (ekspertizės akto 97 l.).

  1. Dėl UAB ,,Ekspertika” atsakomybės

29Byloje įrodyta, kad UAB ,,Ekspertika“ atliko tik 2007 m. parengto Techninio projekto bendrąją ekspertizę, kuriame buvo suprojektuoti dviejų tipų poliniai pamatai – gręžtiniai šalia esamos pastato dalies ir spraustiniai likusioje tvarkomoje pastato dalyje. Ši bendrovė neekspertavo nei UAB „TS Projects“ parengto Darbo projekto, kuriame turėjo būti detalizuoti techniniai sprendiniai dėl pamatų, nei Statybos darbų technologijos projekto, kuriame turėjo būti nustatyti sprendinių įgyvendinimo būdai, atitinkantys saugumo reikalavimus. Ši atsakovė darbus vykdė 2008-06-10–2008-08-08 laikotarpiu, Rangos sutartis buvo sudaryta praėjus beveik 5 metams, t. y. 2013-07-18. Nė viena ekspertizės akto išvada nenurodo, jog UAB ,,Ekpertika“ netinkamas sutarties vykdymas, jos neteisėti veiksmai (neveikimas) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiomis pasekmėmis, todėl reikšti ieškinį šiai atsakovei nebuvo teisinio pagrindo.

  1. Dėl atsakovių UAB „TS Projects“, UAB „Žibai“ ir UAB „Frostas“ solidariosios atsakomybės

30Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010; kt.). Vėliausioje kasacinio teismo praktikoje dėl solidariosios atsakomybės buvo suformuluota tokia teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė: deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumą pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę, t. y. įrodinėjant šios prievolės pobūdį iš anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. Priešingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-50-695/2016). Taigi, būtent atsakovės turėjo pagrįsti savo atsakomybės nebuvimą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

31Iš ekspertizės akto išvados 4 klausimu nustatyta, jog ekspertė nustatė statyboje dalyvavusių asmenų atsakomybės dalis procentine išraiška (ekspertizės akto 74 l.), t. y. atsakovų, tarp jų ir AB ,,Panevėžio statybos trestas“ filialo ,,Gerbusta“, atsakomybę, tačiau šios nutarties 23 p. pateiktas teisinis reglamentavimas pašalina šios atsakovės kaip subrangovės atsakomybę ieškovei. Įvertinęs tai, jog ši ekspertės išvada atsako į teisės klausimą, teismas šia išvados dalimi nesivadovauja ir konstatuoja, jog paminėti atsakovai ieškovei atsako solidariai, nes ieškovė vykdė atsakovų atliekamų darbų viešąjį pirkimą ir šalis sieja sutartiniai santykiai. Visų atsakovų veiksmuose yra nustatytas priežastinis ryšys su pasekmėmis ieškovei, t. y. atsakovus sieja bendri veiksmai dėl padarinių. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-7-59/2008). Šių atsakovų veiksmų bendrumas pasireiškia tuo, jog jei kiekvienas iš atsakovų pagal paminėtus STR bei statybos įstatymo reikalavimus tinkamai būtų įvykdęs savo pareigas, kurias nustatė jų rangos sutartys su ieškove ar jos atstove VšĮ Salos etnokultūros centru, žalos būtų buvę galima buvę išvengti, t. y. kiekvienas iš atsakovų turėjo galimybę ir privalėjo pastebėti projekto A laidos trūkumus dėl pamatų ir sienos nugriovimo, technologinio projekto nebuvimo, įvertinti pernelyg didelį polių įrengimo intensyvumą, gretimo seno pastato būklę bei Rusnės m. grunto ypatumus, todėl paminėtiems atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė.

  1. Dėl padarytos žalos dydžio

32Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens, tačiau ieškovė nėra solidarioji bendraskolė su šios bylos atsakovais ir šios bylos kontekste ieškovė negali remtis vien tik Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1253-112/21014 taikos sutartyje nurodytu 200 000 Lt (57 924 Eur) žalos dydžiu. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1253-112/21014 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės UAB „Energetikos objektų statyba“ ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės, kuria atsakovė sutiko ieškovei sumokėti 200 000 Lt (57 924 Eur) žalos atlyginimą, ir civilinės bylos nagrinėjimas nutrauktas (CPK 293 str. 5 d., 294 str.). Taikos sutartis – tai jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygos. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CPK 18 str.). Iš ieškovės pradinio, patikslinto ieškinio, jos atstovo paaiškinimo 2017-09-05 teismo posėdyje nustatyta, jog ieškovė žalos dydį įrodinėja paminėta taikos sutartimi. Tačiau šioje byloje paminėta taikos sutartis neturi prejudicinės galios. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi būtina sąlyga, teismo sprendimui suteikianti prejudicinio fakto galią, yra jo įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Teismų praktika 21, p. 41). Ši sąlyga būtina abiem prejudicinio fakto konstatavimo atvejais, t. y. kai prejudiciniai faktai galioja dalyvavusiems byloje asmenims ir kai prejudiciniai faktai galioja ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Tačiau tam, kad prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, t. y. sukeltų teisines pasekmes ne tik proceso dalyviams, bet ir jame nedalyvavusiems asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje. Iš taikos sutarties turinio matyti, kad nėra dviejų būtinų teismo sprendimo prejudicinės galios prielaidų: pirma, šios bylos atsakovai byloje nedalyvavo, tik atsakovė UAB ,,Žibai“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, antra, paminėtoje byloje deliktinė atsakomybė, kylanti iš rangos teisinių santykių, nebuvo nagrinėjimos kitos bylos dalykas, teismas dėl šių aplinkybių nutartyje nepasisakė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2015-12-17 civilinėje byloje Nr. e2-1738-464/2015, iškeltoje dėl proceso atnaujinimo, konstatavo, jog taikos sutarties patvirtinimo faktas pats savaime pareiškėjos UAB „Frostas“ teisėms ar pareigoms įtakos neturi. Taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas, šalių pasiektas natūralaus derybinio proceso metu. Tokiame procese, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios, o todėl ir prejudicinės reikšmės, nes kompromisiniai susitarimai ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę tik šios sutarties šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog taikos sutarties patvirtinimas neeliminuoja pareiškėjos UAB „Frostas“ ar kitų solidariųjų atsakovų galimybių gintis nuo Šilutės rajono savivaldybės ieškinio, pareikšto regreso tvarka, reikalavimų.

33Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

34Šioje byloje ieškovė prašo atlyginti tas išlaidas, kurias ji atlygino pastato savininkei už jo sugadinimą, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas pagal paminėtas taisykles yra teisingas pastato savininkui realiai padarytos žalos atlyginimas dėl jo sugadinimo, o ne taikos sutartyje nurodyta ieškovės sumokėta suma. Šią sumą ieškovė grindė 2014-02-13 UAB ,,Statybų horizontai“ pateiktu aktu, kuriame konstatuota, jog padarytos pastatui žalos suma yra 86 799,98 Eur (299 703,40 Lt), ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1253-112/21014 taikos sutartimi nurodyta 200 000 Lt (57 924 Eur) suma.

35Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

36Byloje įrodyti statiniui padaryti pamatų deformavimo ir kiti su pamatų deformavimu susiję pastato defektai 2013-12-03 UAB ,,Ekspertika“ 2013-12-03 paruoštu statinio dalinės ekspertizės aktu (papildytas), pateiktu el. byloje 2015-11-16. Šie defektai buvo išanalizuoti ekspertizės akte atsakant į antrą klausimą. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl padarytų defektų apimties. Ekspertizės akte konstatuota, jog ekspertei nepavyko patekti į pastato vidų, todėl pastato apžiūra vyko vizualiai nematuojant atskirų konstrukcijų ir atliktų darbų kiekių, todėl ekspertė įvertino ieškovės pateiktus dokumentus: 2014-02-13 UAB ,,Statybų horizontai“ paruoštą aktą, 2013-12-03 paruoštą statinio dalinės ekspertizės aktą (papildytas), 2013-12-03 lokalinę sąmatą dėl žalos likvidavimo darbų kurios suma 41 712, 35 Eur (144 024, 42 Lt) , ir lokalinę sąmatą dėl išorės sienos stiprinimo, kurios suma 12 966 Eur (44 770 Lt) (ekspertizės akto 71–72, 237–244 l.), kitų įrodymų dėl 2013 m spalio mėn. padarytos žalos apimties nėra, todėl remiantis šiomis sąmatomis nustatytinas teisingas žalos dydis. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertė su ekspertizės aktu pateikė savo sudarytas sąmatas kaip 1.373 ir 1.369 priedus, tačiau pagal 2016 m. spalio mėn. kainas, todėl jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo, nes žalos padarymo data yra 2013 spalio mėn. Ekspertizės akto 71 l. pagrįstai konstatuota, jog iš 2013-12-03 lokalinės sąmatos – dėl žalos likvidavimo darbų, kurios suma 41 712, 35 Eur (144 024, 42 Lt), turi būti išminusuota 5 155 Eur (17 800 Lt) suma, kuri buvo nurodyta kaip skirta projektavimo darbams (13 000 Lt) ir projekto ekspertizės darbams (4 800 Lt), nes ekspertė konstatavo, jog tokie projektavimo ir ekspertizės darbai nebuvo atliekami. Todėl iš sąmatos, išrašytos dėl 41 712,35 Eur (144 024,42 Lt) sumos, turi būti išminusuota 5 155 Eur be PVM (ekspertizės akto 239 l.). Šioje sąmatoje buvo nurodyta defektų šalinimo darbų kaina – 119 028,45 Lt be PVM, todėl iš jos išminusavus 17 800 Lt be PVM, darbų kaina yra 101 228,45 Lt be PVM, todėl nuo tos sumos apskaičiavus 21 procento PVM mokestį (21 257,97 Lt) padarytos žalos suma pagal šią sąmatą yra 35 474,51 Eur (122 486,42 Lt) su PVM. Iš ekspertizės akto aprašomosios dalies (71–72 l.) darytina išvada, jog ekspertė nepagrįstai iš 2013-12-03 lokalinės sąmatos, kurios suma 41 712,35 Eur (144 024, 42 Lt), išminusavo atliktus darbus – išorės sienos stiprinimą – pagal lokalinę sąmatą, kurios suma 12 966 Eur (44 770 Lt). Byloje įrodyta, jog pagal šią sąmatą buvo atlikti išorės sienos stiprinimo darbai, šiuos darbus atliko UAB ,,Žibai“ ir UAB ,,Energetikos objektų statyba“ ir tai įrodo 2015m. balandžio mėn. sudarytas atliktų darbų akta ( ekspertizės akto 242 l.). 2015-04-30 PVM sąskaitą faktūrą šiai sumai priėmė ir ją apmokėjo UAB ,,Energetikos objektų statyba“ (ekspertizės akto 244 l.), šie darbai atlikti pagal 2015 m. balandžio mėn. pasirašytą atliktų darbų aktą (ekspertizės akto 242–243 l.). Išanalizavus tiek 144 024,42 Lt sumos, tiek 44 770 Lt sumos sąmatas negalima padaryti išvados, jog jose numatyti darbai dubliuojasi ir ekspertė to nekonstatuoja, tik jos motyvai dėl šių sąmatų įskaitymo, išdėstyti ekspertizės akto 71–72 l., yra neparemti įstatymu. Akivaizdu, jog šios dvi sąmatos buvo skirtos skirtingų rūšių defektams šalinti, t. y. vidaus darbams ir pastato išorės sienoms stiprinti. Ekspertizės aktu ir jame esančiomis nuotraukomis įrodyta, jog buvo sugadintas tiek gretimo pastato vidus, tiek jo išorė, ekspertė pripažino, jog darbai už 12 966 Eur (44 770 Lt) sumą buvo įvykdyti, todėl šia suma sumažinti žalos atlyginimą nėra jokio teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog statybinės sąmatos yra ruošiamos naudojant specialią kompiuterinę programą, kurioje yra nurodytos detalizuotos grafos dėl medžiagų, darbų kiekių, darbo užmokesčio, mechanizmų ir kt., ir šie punktai yra detalizuojami, tačiau užsakovui gali būti teikiama tik galutinė suma su PVM, todėl ekspertė klaidingai nurodė, jog 12 966 Eur (44 770 Lt) sąmata nurodyta tik su PVM mokesčiu, o 144 024,42 Lt sąmata su pridėtinėmis išlaidomis. Įvertinus paminėtas sąmatas ir jų darbų mastą darytina išvada, jog yra įrodyta padaryta žala dėl pastato sugadinimo – 12 966 Eur (44 770 Lt) sąmata dėl pastato išorės darbų ir iš 144 024,42 Lt sąmatos yra įrodyta padaryta 35 474,51 Eur (122 486,42 Lt) su PVM žala dėl pastato vidaus darbų, todėl ieškovė įrodė padarytą pastatui 48 440,51 Eur sumos žalą.

37Iš ieškovės atstovo paaiškinimo nustatyta, jog jokie kiti žalos dydžio skaičiavimai jai nėra žinomi, taip pat nėra žinoma aplinkybė, ar į žalos dydį buvo įskaičiuota 16 875,78 Eur (58 268,68 Lt) draudimo išmoka, kurią UAB ,,Žibai“ pagal civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įsipareigojimus pervedė UAB ,,Energetikos objektų statyba“, nors šią aplinkybę ieškovė nurodo patikslintame ieškinyje. Todėl 16 875,78 Eur (58 268,68 Lt) UAB ,,Žibai“ išmokėta draudimo išmoka UAB ,,Energetikos objektų statyba“ įskaičiuotina į 48 440,51 Eur žalos atlyginimą ir iš paminėtų atsakovų solidariai priteistina 31 564,73 Eur žalos atlyginimo ieškovei.

  1. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009).
  2. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

38Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

39Ieškovė pareiškė pradinį 57 924 Eur dydžio žalos atlyginimo ieškinį atsakovėms UAB „Baltic Engineers“, UAB „Ekspertika“, UAB „Žibai“ ir UAB „Frostas“. Patikslintas ieškinys pareikštas po ekspertizės akto pateikimo ir jame papildomai atsakovais nurodyti byloje buvę tretieji asmenys: AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas Gerbusta“, UAB „TS Projects“. Nors ekspertizės akte nebuvo konstatuoti UAB „Baltic Engineers“, UAB „Ekspertika“ neteisėti veiksmai, ieškovė, turėdama galimybę patikslinti ieškinio dalį dėl atsakovų, to nepadarė, todėl šiems atsakovams turi atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, o kitiems atsakovams bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistinos proporcingai atmestų reikalavimų procentui pagal CPK 93 str. 2 d. taisykles. Ieškovės ieškinys patenkintas 54,49 procento, todėl priteistina 45,51 procento atsakovių UAB ,,Žibai“ ir UAB ,,Frostas“ turėtų išlaidų.

40Ieškovė byloje turėjo 3 484,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 818 Eur išlaidų už ekspertizę ir 500 Eur išlaidų už ekspertės atvykimą į teismą, iš viso 4 802,28 išlaidų, todėl iš atsakovių jai priteistina 54,49 procento šių išlaidų – 2 617,04 Eur.

41Atsakovė „Baltic Engineers“ pateikė 11 906,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dokumentus, 818 Eur sumokėjo už ekspertizę, iš viso patyrė 12 724,35 Eur išlaidų. Be to, atnaujinus šios bylos nagrinėjimą, ši atsakovė 2017-10-17 papildomai prašė priteisti 3 545,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atmetus ieškinį, iš ieškovės šiai atsakovei priteistina 4 598 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 1 750 Eur už atsiliepimų į ieškinius surašymą, 280 Eur už atskirojo skundo surašymą, 818 Eur už ekspertizę). Kitos šios atsakovės išlaidos mažintinos, nes pagal paminėtas taisykles laikytinos per dideliu šalies išlaidavimu šioje byloje, atkreiptinas dėmesys, jog advokato kelionės išlaidos neatlygintinos, o atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės šios atsakovės advokatas tik surašė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas dėl AB ,,Panevėžio statybos trestas“ filialo ,,Gerbusta“ teisinio statuso, jokie papildomi įrodymai dėl ginčo dalyko nebuvo renkami.

42Atsakovė UAB „Ekspertika“ pateikė 2 693,59 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dokumentus, 818 Eur sumokėjo už ekspertizę, todėl iš ieškovės šiai atsakovei priteistina 3511,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovė jai pareiškė nepagrįstą ieškinį.

43Atsakovė UAB ,,Žibai“ patyrė 5 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 818 Eur sumokėjo už ekspertizę, iš viso patyrė 5 818 Eur išlaidų, todėl iš ieškovės šiai atsakovei priteistina 2 647,77 Eur.

44Atsakovė UAB ,,Frostas“ patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 818 Eur sumokėjo už ekspertizę, iš viso patyrė 1 818 Eur išlaidų, todėl iš ieškovės šiai atsakovei priteistina 827,37 Eur.

45Ieškovė paduodant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovų priteistina 690,04 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

46Teismas, vadovaudamasis CPK 268– 270 straipsniais,

Nutarė

47ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti Šilutės rajono savivaldybės administracijai iš UAB

48„TS Projects“, UAB „Žibai“ ir UAB „Frostas“ solidariai 31 564,73 Eur žalos atlyginimo ir po 872,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitas ieškinio dalis atmesti.

49Atsakovei „Baltic Engineers“ priteisti 4 598 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos.

50Atsakovei UAB „Ekspertika“ priteisti 3 511,59 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos.

51Atsakovei UAB ,,Žibai“ priteisti 2 647,77 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos.

52Atsakovei UAB ,,Frostas“ priteisti 827,37 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos.

53Priteisti iš UAB „TS Projects“, UAB „Žibai“ ir UAB „Frostas“ po 230,01 Eur žyminio mokesčio valstybei.

54Sprendimui įsiteisėjus grąžinti dokumentus, pateiktus ekspertizei atlikti, dalyvaujantiems byloje asmenims.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2.
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į... 4. Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso 47876/118688 dalys... 5. 2007-05-23 Šilutės rajono savivaldybės administracija sudarė Projektavimo... 6. 2013-07-18 VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centras pasirašė Rangos... 7. 2013 m. spalio mėn., UAB „Žibai“ vykdant Šilutės rajono savivaldybei... 8. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 9. 18.Dėl ieškovės regresinio reikalavimo pobūdžio... 10. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus,... 11. Reikalavimo perėjimą regreso tvarka pagal įstatymus reglamentuojančio CK... 12. Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo... 13. 19. Dėl ieškinio senaties termino... 14. CK 6. 667 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties... 15. 20. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų ir pakartotinės... 16. Šioje byloje 2016-06-10 nutartimi buvo paskirta pastato defektų atsiradimo... 17. 2014-02-13 UAB ,,Statybų horizontai“ pateiktu aktu, jokie kiti žalos... 18. 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;... 19. 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar... 20. užkirsti joms kelio;... 21. 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo... 22. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti... 23. Šiuo sprendimu dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo... 24. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą... 25. 2013-04-04 techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartimi UAB ,,Frostas“... 26. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas)... 27. 2007-05-23 ieškovė sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. RP 07-05-23 su... 28. Byloje įrodyta, jog atsakovė UAB „TS Projects“ atliko atsakovės parengto... 29. Byloje įrodyta, kad UAB ,,Ekspertika“ atliko tik 2007 m. parengto Techninio... 30. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK... 31. Iš ekspertizės akto išvados 4 klausimu nustatyta, jog ekspertė nustatė... 32. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo,... 33. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų... 34. Šioje byloje ieškovė prašo atlyginti tas išlaidas, kurias ji atlygino... 35. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo... 36. Byloje įrodyti statiniui padaryti pamatų deformavimo ir kiti su pamatų... 37. Iš ieškovės atstovo paaiškinimo nustatyta, jog jokie kiti žalos dydžio... 38. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 39. Ieškovė pareiškė pradinį 57 924 Eur dydžio žalos atlyginimo ieškinį... 40. Ieškovė byloje turėjo 3 484,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti,... 41. Atsakovė „Baltic Engineers“ pateikė 11 906,35 Eur išlaidų advokato... 42. Atsakovė UAB „Ekspertika“ pateikė 2 693,59 Eur išlaidų advokato... 43. Atsakovė UAB ,,Žibai“ patyrė 5 000 Eur išlaidų advokato pagalbai... 44. Atsakovė UAB ,,Frostas“ patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai... 45. Ieškovė paduodant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo,... 46. Teismas, vadovaudamasis CPK 268– 270 straipsniais,... 47. ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti Šilutės rajono savivaldybės... 48. „TS Projects“, UAB „Žibai“ ir UAB „Frostas“ solidariai 31 564,73... 49. Atsakovei „Baltic Engineers“ priteisti 4 598 Eur bylinėjimosi išlaidų... 50. Atsakovei UAB „Ekspertika“ priteisti 3 511,59 Eur bylinėjimosi išlaidų... 51. Atsakovei UAB ,,Žibai“ priteisti 2 647,77 Eur bylinėjimosi išlaidų iš... 52. Atsakovei UAB ,,Frostas“ priteisti 827,37 Eur bylinėjimosi išlaidų iš... 53. Priteisti iš UAB „TS Projects“, UAB „Žibai“ ir UAB „Frostas“ po... 54. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti dokumentus, pateiktus ekspertizei atlikti,... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...