Byla 2A-510/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-871-413/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aiverta“ ieškinį atsakovams E. B. ir A. B. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo bei akcininko pareigos atlyginti žalą, padarytą nemokiai įmonei tuo, kad laiku nesikreipta į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

5Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Aiverta“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų A. B. (akcininkas) bei E. B. (įmonės vadovas) solidariai 369 589,06 Lt žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Administratorius ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Aiverta“ bankroto bylą. Pagal 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Aiverta“ finansinės atskaitomybės dokumentus į balansą įrašytas įmonės turtas sudarė 266 810 Lt, o mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 564 120 Lt. Kadangi UAB „Aiverta“ nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio nebevykdė veiklos, teismas įsipareigojimus visiems kreditoriams vertino kaip pradelstus, o įmonę pripažino nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą. BUAB „Aiverta“ bankroto administratorius taip pat nurodė, kad įmonė buvo nemoki ir 2008–2009 metais. Pagal 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentus įmonės turtas sudarė 494 259 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 616 671 Lt (daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės). 2009 metais įmonės turto vertė buvo – 260 819 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 469 874 Lt.

7UAB „Aiverta“ vadovas (direktorius) nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo E. B., o nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Aiverta“ vienintelis įmonės akcininkas (juridinio asmens dalyvis) buvo atsakovas A. B.. Žinodami, kad įmonė yra nemoki, vadovas E. B. bei vienintelis įmonės akcininkas A. B. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Aiverta“ iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas, ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis). Nevykdydami šios pareigos atsakovai įmonei padarė žalą, kurios dydis – UAB „Aiverta“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 369 589,06 Lt.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui BUAB „Aiverta“ iš atsakovų E. B. ir A. B. solidariai 369 589,06 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Teismas sprendė, kad UAB „Aiverta“ tapus nemokiai, atsakovams kaip šios įmonės vadovui ir akcininkui teko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Aiverta“ iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovai solidariai atsakingi už žalą, kurią UAB „Aiverta“ kreditoriai patyrė dėl to, kad laiku nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusios ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies redakcija, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnis).

11Teismas nustatė, kad nuo 2009 metų UAB „Aiverta“ nevykdė veiklos, 2009 m. rugsėjo 30 d. joje neliko nė vieno darbuotojo. Įmonės nemokumo faktą patvirtina bendrovės 2008 metų, 2009 m. rugsėjo 30 d. balansai, 2008 metų finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, kreditorių ir jų finansinių reikalavimų detalizacija, įmonės turto areštai, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 13 d. sprendimas, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis iškelti įmonei bankroto bylą. 2008 metais, lyginant su 2007 metais, UAB „Aiverta“ nuostoliai išaugo nuo 24 823 Lt iki 424 427 Lt, o 2009 metais šie nuostoliai padidėjo iki 538 364 Lt. 2008–2009 metais UAB „Aiverta“ įsipareigojimai daugiau kaip du kartus viršijo jos turimo turto vertę, įmonei buvo inicijuota ne viena byla, o turtas buvo areštuotas.

12Teismas nustatė, kad nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB „Aiverta“ direktorius (vadovas) buvo atsakovas E. B., o nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2011 m. kovo 4 d.) vienintelis įmonės akcininkas buvo atsakovas A. B.. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad A. B. teiginiai, jog 2007 m. liepos 23 d. sudarius Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 87 procentų UAB „Aiverta“ akcijų turėtoju tapo atsakovas E. B., neįrodyti ir prieštarauja oficialiems nenuginčytiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams (išrašui iš Juridinių asmenų registro), su šiais argumentais nesutinka atsakovas E. B., leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad sudarius Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį buvo įvykdyti šios sutarties 2.2, 2.3 ir 3.1 punktų reikalavimai.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti.

15Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

161. Teismas, remdamasis vien Juridinių asmenų registro išrašu ir neatsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus, klaidingai sprendė, kad nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki bankroto bylos UAB „Aiverta“ iškėlimo vienintelis įmonės akcininkas buvo atsakovas A. B.. Atsakovas A. B. 100 procentų UAB „Aiverta“ akcijų įsigijo 2007 m. kovo 26 d., o 2007 m. liepos 25 d. jas pardavė E. B., pagal sutartį sumokant už akcijas iki 2007 m. gruodžio 25 d. Pagal sutartį nuosavybės teisė į akcijas pereina E. B. proporcingai jo atliktiems mokėjimams už akcijas. Sutarties sudarymo dieną – 2007 m. liepos 25 d. – E. B. tapo 330 UAB „Aiverta“ akcijų iš 2 000 savininku (tą patvirtina A. B. vertybinių akcijų sąskaitos kopija), o iki 2007 m. gruodžio 25 d. – 1 652 UAB „Aiverta“ akcijų (87 procentai) savininku ir taip nuo 2007 metų iki 2009 m. gruodžio 4 d. E. B. priklausė 87 procentai UAB „Aiverta“ akcijų. A. B. pardavus akcijas E. B. (šio sandorio fakto neneigia ir E. B.) ir E. B. tapus UAB „Aiverta“ direktoriumi, A. B. negalėjo pats įregistruoti akcininkų pasikeitimo, o E. B. neregistravo akcininkų pasikeitimo nei Juridinių asmenų registre nei akcininkų vertybinių popierių sąskaitose.

172. Atsakovas A. B., pardavęs E. B. UAB „Aiverta“ akcijas, nedalyvavo įmonės valdyme, negaudavo iš E. B. informacijos apie įmonę, todėl negalėjo žinoti apie bendrovės finansinę padėtį, įskaitant nevykdomus įsipareigojimus kreditoriams. Bendrovę vienasmeniškai kaip direktorius ir akcininkas valdė E. B.. E. B. nesumokėjus už bendrovės akcijas visos sutartos sumos, 2009 m. gruodžio 4 d. sutartis dėl akcijų pirkimo–pardavimo buvo nutraukta. Po sutarties nutraukimo bendrovė veiklos nebevykdė, jos finansinė padėtis nebesikeitė. Visi bendrovės įsipareigojimai kreditoriams yra atsiradę tuo metu, kai bendrovės vadovu ir akcininku buvo E. B..

183. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškinį tenkina dėl reikalavimų, pareikštų A. B.. Šioje dalyje sprendimas nemotyvuotas.

194. Ieškovas neįrodė A. B. civilinės atsakomybės pagrindų (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė). Neįrodyta, kad žala UAB „Aiverta“ kreditoriams atsirado dėl atsakovo A. B. kaltės, kad žala apskritai būtų atsiradusi dėl A. B. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė visų kreditorių reikalavimų sumą. Asmenys, nevykdę pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, gali būti pripažinti atsakingais tik už žalą, kurią būtent toks vėlavimas sukėlė (pavyzdžiui, po įmonės nemokumo atsiradęs skolų padidėjimas, naujų skolų atsiradimas, susikaupusios palūkanos, delspinigiai), o ne už visus įmonės įsiskolinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-422/2012).

205. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

21Atsakovas E. B. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti.

22Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

231. ĮBĮ pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sieja ne su įmonės nemokumu, bet su negalėjimu atsiskaityti su kreditoriais ir aplinkybės, kad kreditoriai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatymu (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu teismas tik konstatavo, kad įmonė nemoki, nemokumą nustatydamas tik pagal turto ir įsipareigojimų santykį.

242. Įmonės nemokumo priežastys reikšmingos, nustatant, kada administracijos vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1388/2012). 2008 metais UAB „Aiverta“ vykdė ir plėtė veiklą, buvo moki ir nėra duomenų, kad nebūtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais. Tik 2009 metais dėl ekonominės krizės įmonė nebegalėjo vykdyti pervežimų veiklos ir 2009 m. rugsėjo mėnesį grąžino lizinguotus automobilius. Todėl iki 2009 m. rugsėjo mėnesio nebuvo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Aiverta“ iškėlimo. Teismas apskritai nepasisakė, kada atsirado atsakovų pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

253. Atsakovas gali būti pripažintas atsakingu tik už įmonės kreditorių reikalavimų dalį, kuria įmonės neįvykdyti įsipareigojimai padidėjo laiku jai neiškėlus bankroto bylos. Teismas šio dydžio (žalos įmonei) apskritai nenustatė. Be to, tik užbaigus įmonės bankroto procesą yra įmanoma tiksliai nustatyti žalos dydį (likusių nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), todėl teismas turėjo sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta UAB „Aiverta“ bankroto byla.

264. Byloje nenustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (žala, atsiradusi būtent dėl uždelsimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo). Net ir ieškovas pripažino, jog po 2009 metų bendrovės įsiskolinimų apimtis nepadidėjo.

275. Juridinio asmens valdymo organo (vadovo) ir dalyvio pareigos juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams atsiranda skirtingų teisės normų pagrindu, jų atsakomybės pobūdis yra skirtingas (CK 2.50, 2.87 straipsniai). Teismas nepagrįstai atsakovus pripažino solidariai atsakingais.

286. Teismo įvertintų įrodymų pagrindu galima konstatuoti UAB „Aiverta“ nemokumą 2011 metais, bet ne 2008 metais, kai bendrovė sėkmingai vykdė veiklą.

297. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesą. Teismas tenkino ieškinį, kurio pagrindas nebuvo įrodytas. Teismas pažeidė rungimosi principą, nesilaikė įrodymų pakankamumo taisyklių. Be to, teismas 2013 m. sausio 29 d. posėdyje priėmė ieškovo prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnį, proceso koncentracijos bei rungimosi principus.

30Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aiverta“ atsiliepime į E. B. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

31Ieškovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, papildomai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

321. Teismas, nustatęs, kad 2007–2009 metais UAB „Aiverta“ vadovas buvo E. B., pagrįstai jį pripažino atsakingu už žalą, padarytą įmonei laiku nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

332. UAB „Aiverta“ jau 2008 metais buvo nemoki, kadangi 2008–2009 metais įmonės finansiniai įsipareigojimai daugiau kaip du kartus viršijo jos turimo turto vertę, skolos didėjo, turimo turto mažėjo, todėl akivaizdu, kad ateityje įmonė nebūtų pajėgusi atsiskaityti su kreditoriais.

343. Argumentai ir aplinkybės apie įmonės nemokumą lėmusias priežastis yra teisiškai nereikšmingos bylai išnagrinėti.

354. Yra visos būtinos atsakovo E. B. civilinės atsakomybės sąlygos dėl 369 589,06 Lt žalos atlyginimo priteisimo. E. B. žinojo apie įmonės finansinius sunkumus, tačiau veikė priešingais įmonei tikslais ir atliko įmonei žalingus veiksmus – laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

365. Abu atsakovai už jų (kelių asmenų) veiksmais padarytos žalos atlyginimą atsakingi solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

376. Ieškinio dalykas bylos nagrinėjimo eigoje buvo pakeistas (padidintas) prireikus įtraukti Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą.

38Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aiverta“ atsiliepime į A. B. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

39Ieškovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, papildomai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

401. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2011 m. kovo 4 d. vienintelis įmonės akcininkas buvo atsakovas A. B..

412. E. B. nustojus eiti įmonės UAB „Aiverta“ vadovo pareigas, iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo kitas įmonės vadovas nebuvo paskirtas, todėl po atsakovo E. B. atleidimo įmonei faktiškai vadovavo vienintelis akcininkas A. B., kuris taip pat turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

423. Egzistuoja atsakovo A. B. civilinės atsakomybės sąlygos. A. B. žinodamas apie sunkią įmonės finansinę padėtį, neatsiskaitymą su kreditoriais, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos (neteisėtai neveikė) ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

43IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

45Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir arba negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusią ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies redakciją įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

46Šioje byloje BUAB „Aiverta“ administratorius pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš įmonės vadovo bei vienintelio akcininko tuo pagrindu, kad esant UAB „Aiverta“ jau 2008–2009 metais nemokiai įmonės vadovas E. B. ir vienintelis akcininkas (įmonės savininkas) A. B. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nevykdė minėtos įstatyme nustatytos pareigos, ir dėl to kreditoriai patyrė 369 589,06 Lt žalą, kuri priteistina iš atsakovų solidariai. Pagal bylos duomenis UAB „Aiverta“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi, įmonės kreditoriui padavus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (I t., b. l. 11-12). Pažymėtina, kad ieškovas, nurodydamas patirtą žalą, rėmėsi bankroto byloje patvirtintais kreditorių reikalavimais. Pagal bylos duomenis Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1226-173/2011 patvirtino kreditorių reikalavimus bendrai 326 020,82 Lt sumai (I t., b. l. 31-32), o 2012 m. rugsėjo 6 d. patvirtino 43 568,24 Lt Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą (I t., b. l. 182).

47Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovas E. B. ėjo UAB „Aiverta“ direktoriaus pareigas nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2011 m. kovo 15 d., atsakovas A. B. vadovavo UAB „Aiverta“ nuo 2007 m. balandžio 27 d. iki 2007 m. liepos 25 d., o nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo vienintelis akcininkas (I t., b. l. 15). Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro išduotame išraše nėra nurodyta jokių įregistruotų duomenų apie tai, jog tam tikru laikotarpiu atsakovas E. B. buvo UAB „Aiverta“ akcininkas. CK 2.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie galią.

48Atsakovas E. B. byloje pateikė įrodymus, kuriais paneigė Juridinių asmenų registre įrašytus duomenis apie tai, kad jis įmonės direktoriaus pareigas ėjo iki 2011 m. kovo 15 d. Atsakovas pateikė 2009 m. gruodžio 4 d. vienintelio akcininko A. B. sprendimą (I t., b. l. 51) atšaukti E. B. iš įmonės vadovo pareigų pagal paties E. B. 2009 m. rugsėjo 30 d. prašymą bei 2009 m. gruodžio 4 d. UAB „Aiverta“ finansinių ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktą (I t., b. l. 52-53), pasirašytą pasikeitus įmonės vadovui, kuriuo buvęs vadovas E. B. perdavė materialines vertybes vieninteliam akcininkui A. B.. Šie duomenys ir įrodymai patvirtina, kad E. B. realiai nustojo eiti UAB „Aiverta“ vadovo pareigas ir tai buvo suderinta su vieninteliu akcininku bei įforminta 2009 m. gruodžio 4 d.

49Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas E. B. ėjo direktoriaus pareigas iki 2009 m rugsėjo 30 d., tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų 2009 m. rugsėjo 30 d., t. y. nebuvo pateiktas vienintelio akcininko sprendimas atleisti E. B. iš direktoriaus pareigų nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. Kaip jau minėta, toks sprendimas priimtas 2009 m. gruodžio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. (8.2) S-54927 nurodyta, kad E. B., kaip UAB „Aiverta“ darbuotojo, valstybinio socialinio draudimo pabaiga – 2009 m. rugsėjo 30 d. (I t., b. l. 64), tačiau nenurodyta, kad šis įrašas padarytas remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

50Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas, ABĮ) 37 straipsnį 3 dalį (redakcija, galiojusi 2009 m. rugsėjo 30 d.) bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Nuo 2010 m. kovo 1 d. įsigaliojo Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri nustato tvarką, kaip pasibaigia darbo sutartis su vadovu, kai bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės valdymo organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pareiškimą pateikusį vadovą. Atsakovas E. B. byloje nėra pateikęs įrodymų, kad jį visuotinis akcininkų susirinkimas atleido nuo 2009 m. rugsėjo 30 d., atsakovas apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad toks sprendimas buvo priimtas tik 2009 m. gruodžio 4 d. (II t., b. l. 103), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas E. B. ėjo direktoriaus pareigas iki 2009 m. rugsėjo 30 d., nepripažintina pagrįsta.

51Atsakovas A. B., 2009 m. gruodžio 4 d. priėmęs sprendimą atšaukti E. B. iš įmonės vadovo pareigų, priėmęs finansines ir materialines įmonės vertybes, kito įmonės vadovo nepaskyrė, todėl pripažintina, kad jis prisiėmė pareigą vykdyti ir įmonės vadovo pareigas nuo 2009 m. gruodžio 4 d. ir buvo atsakingas už įmonės ūkinę komercinę veiklą, įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymą ir kt.

52Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo A. B. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir įrodymus, kuriais remdamasis jis teigia, kad po 2007 m. liepos 25 d. sudarytos Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nuo 2007 metų iki 2009 m. gruodžio 4 d. 87 procentų bendrovės akcijų turėtoju tapo atsakovas E. B., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog A. B. buvo 100 procentų UAB „Aiverta“ akcininkas, nes nebuvo paneigti Juridinių asmenų registre įrašyti duomenys. Pagal bylos duomenis A. B. 100 procentų UAB „Aiverta“ akcijų įsigijo 2007 m. balandžio 26 d. (I t., b. l. 105), o 2007 m. liepos 25 d. sudarė sutartį dėl 100 procentų UAB „Aiverta“ akcijų pardavimo E. B. (I t., b. l. 146-148). Sutartyje numatyta, kad dalis už akcijas mokėtinos sumos sumokama avansu iki sutarties pasirašymo, o likusi suma per 5 mėnesius įmokomis kas mėnesį, ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 25 d. (Sutarties 2.2 punktas). Nuosavybės teisė į akcijas perleidžiama darant įrašus bendrovės akcininkų vertybinių popierių sąskaitose proporcingai pirkėjo atliekamiems mokėjimams (Sutarties 3.1 punktas). A. B. 2012 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje (I t., b. l. 168-169) teigė, kad su juo pirkėjas sutartu terminu visiškai neatsiskaitė, akcijų nuosavybės pasikeitimai nebuvo tinkamai fiksuojami akcininkų vertybinių popierių sąskaitose, o akcininkų sprendimai buvo forminami kaip vienintelio akcininko A. B. sprendimai. Tai, kad tuo laikotarpiu, kai atsakovas A. B. teigia, jog E. B. buvo 87 procentų akcijų savininkas, 100 procentų akcijų savininku buvo A. B., patvirtina paties A. B. veiksmai, t. y. jis tuo metu priminėjo sprendimus kaip akcininkas, turintis 100 procentų akcijų (I t., b. l. 107-108). Atsakovas pateikė Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 kopiją (II t., b. l. 10), kurioje nėra duomenų apie tai, kad jis buvo perleidęs 87 procentus akcijų E. B..

53Pažymėtina, kad nematerialiosios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita (ABĮ 40 straipsnio 9 dalis). Nematerialiųjų akcijų fiksavimo būdas lemia ir šių akcijų perleidimo tvarką, t. y. įrašai apie akcijų perleidimą daromi tik akcijų perleidėjo ir įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose (CK 1.101 straipsnio 10 dalis; ABĮ 46 straipsnio 2 dalis). Sudariusios sutartį dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo, sutarties šalys jų sąskaitų tvarkytojui turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje turi būti nurodyti būtini ABĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyti tokioms sutartims reikalavimai. Taigi, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sutartis, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas – įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas. Asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Vadinasi, nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Įvykdžius šias sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti ABĮ turtines ir neturtines akcijų suteikimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas A. B. akcentuoja, kad įmonės vadovas E. B. netinkamai tvarkė asmenines vertybinių popierių sąskaitas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos argumentus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintose Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose bendrovėse taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, jog bendrovė tvarko akcijų apskaitą. Apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimą fiksuoti dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimą, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimą (3, 5 punktai). Apie nematerialiųjų akcijų perleidimą apskaitos tvarkytoją informuoja akcijas įsigijęs ir perleidęs asmuo, pateikdamas sutartį. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsiant padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose ir per dvi darbo dienas nuo įrašo padarymo išduoti akcininkų sąskaitos išrašą (Taisyklių 14, 10, 17 punktai). Tais atvejais, kai bendrovė neatlieka Taisyklėse nustatytų privalomų akcijų operacijų fiksavimo veiksmų, asmuo, siekiantis gauti fiksavimo apie akcijų savininkų pasikeitimą, gali skųsti bendrovės veiksmus. Šioje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad atsakovas A. B., perleidęs 87 procentus akcijų E. B., būtų teikęs bendrovei tokius duomenis, reiškęs pretenzijas dėl netinkamai tvarkomų akcijų apskaitos dokumentų.

54Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, konstatuotina kad UAB „Aiverta“ vienintelis akcininkas buvo atsakovas A. B., kuriam priklausė 100 procentų akcijų, o bendrovės vadovas nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d. buvo E. B..

55Vertinant bylos šalių argumentus, susijusius su atsakovų atsakomybe dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažymėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Pagal ABĮ 37 straipsnio 6 dalies 1 punktą bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

56Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bendrovės vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus įmonės vadovo veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

57Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

58Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį yra pareiškęs vadovui ir akcininkui, nurodydamas, kad šie asmenys atsako solidariai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, nes būtent šių asmenų neteisėti veiksmai lėmė žalos įmonei padarymą dėl neįvykdytos pareigos laiku kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Su tokia ieškovo pozicija yra sutikęs ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė faktinių, bei teisinių aplinkybių, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad žalą padarė bendrovės vadovas ir akcininkas bendrais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas atsiliepime į atsakovo E. B. apeliacinį skundą tik deklaratyviai nurodo, jog abu atsakovai yra atsakingi už padarytą žalą. Atsiliepime į atsakovo A. B. apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad šis atsakovas, veikdamas kaip vienintelis akcininkas ir po E. B. atleidimo veikdamas kaip įmonės vadovas, negalėjo nežinoti apie įmonės finansinę padėtį, jos finansinius sunkumus, nevykdomus įsipareigojimus, tačiau tai nepatvirtina atsakovų bendrų veiksmų.

59Vertinant bylos aplinkybes, susijusias su atsakovams taikyta solidariąja atsakomybe, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Pažymėtina, kad įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi ir vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji vadovai (priežiūros organų nariai). Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009).

60Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Taigi sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą.

61Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

62Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog atsakovai yra solidariai atsakingi, nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovų atliekamomis funkcijomis, bei aplinkybių, dėl kurių šie asmenys, atlikdami šias funkcijas, neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad tiek atsakovas E. B. (vienasmenis valdymo organas) ir atsakovas A. B. (juridinio asmens dalyvis) bendrais veiksmais padarė žalą ieškovui. Taip pat nagrinėjamu atveju nepripažintina, kad atsakovas A. B. yra atsakingas už žalos padarymą ieškovui kaip juridinio asmens dalyvis.

63Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas A. B., kaip akcininkas (juridinio asmens dalyvis) iki 2009 m. gruodžio 4 d. žinojo apie susidariusius įsiskolinimus, priėmė sprendimus dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesant tokių įrodymų konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinami atskirai atsakovo E. B. veiksmai iki 2009 m. gruodžio 4 d. dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o atsakovo A. B. veiksmai po 2009 m. gruodžio 4 d. dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei jų padaryta žala bendrovei dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

64Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovai padarė 369 589,06 Lt žalą ieškovui, nurodė, jog UAB „Aiverta“ 2008 metais buvo nemoki ir jau turėjo būti kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas E. B. su tokia pozicija nesutinka ir nurodo, kad bendrovė 2008 metais vykdė aktyvią verslo veiklą pervežimų srityje, 2008 metais bendrovės apyvarta sudarė 2 042 895 Lt, bendrovė plėtė veiklą, dėl prasidėjusios pasaulinės krizės bendrovė patyrė nuostolių, 2009 metais grąžinus lizingo bendrovei automobilius, tapo aišku, kad bendrovė nebegalės vykdyti veiklos. Šio atsakovo teigimu, iki 2009 m. rugsėjo mėnesio jis neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, nepripažįsta pagrįstais šio atsakovo argumentų, kad jis, vykdydamas 2008–2009 metais bendrovės direktoriaus pareigas, neturėjo pareigos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo.

65Pagal bylos duomenis 2007 finansiniais metais UAB „Aiverta“ 2007 metais turto vertė siekė 1 304 797 Lt, mokėtinos sumos sudarė 1 126 723 Lt, o iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 261 298 Lt (I t., b. l. 20-21). Kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės, darytina išvada, kad 2007 metais įmonė buvo moki. Nustatant įmonės mokumą svarbus pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykis (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Per vienerius metus mokėtinos sumos apima tiek jau pradelstus įsipareigojimus, tiek tuos, kurių mokėjimo terminas sueis per metus, taigi per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai yra didesni nei pradelsti. Todėl per vienerius metus mokėtinoms sumoms neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės, akivaizdu, jog įmonė yra moki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pagal 2008 metų balansą UAB „Aiverta“ turto vertė siekė 494 259 Lt, o mokėtinos sumos – 712 789 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 616 671 Lt, nuostolis per metus – 396 604 Lt (I t., b. l. 19-21, 91-92). Be to, 2008 metais UAB „Aiverta“ pajamos – 2 043 989 Lt, sąnaudos – 2 447 215 Lt. Akivaizdu, kad per 2008 metus ženkliai sumažėjo įmonės turto vertė. Įmonės įsipareigojimų bendra suma, nors taip pat sumažėjo, tačiau neproporcingai turto vertės sumažėjimui, o per vienerius metus mokėtina suma netgi išaugo. Šie duomenys rodo įmonės finansinės padėties pablogėjimą ir, skirtingai nei 2007 metais, neberodo užtikrinto įmonės mokumo. 2009 metais įmonės turto vertė buvo 260 819 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 469 874 Lt, o iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 596 286 Lt (I t., b. l. 22). Šie duomenys, kaip ir duomenys apie 2008 metus, rodo akivaizdų bendrą įmonės finansinės padėties blogėjimą. Vertinant įmonės mokumą 2009 metais, pažymėtina, kad (dėl to nėra ginčo) 2009 metų pabaigoje įmonė nutraukė veiklą, ką patvirtina ir šie duomenys: įmonė nebeteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų (paskutinį kartą jie teikti už 2008 metus (I t., b. l. 16)), UAB „Aiverta“ 2010 m. vasario 12 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro kaip juridinis asmuo, nevykdantis ekonominės veiklos, nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. įmonėje nebėra dirbančių asmenų (nurodyta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 13 d. sprendime Nr. (04.02.3)-K3-149 (I t., b. l. 83-84). Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartyje nustatė, kad iš 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Aiverta“ finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog įmonės balanse įrašytas turtas sudaro 266 810 Lt, o mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 564 120 Lt.

66Atsakovas E. B., nurodydamas, kad įmonė buvo moki 2008 metais ir nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2009 metų rugsėjo mėnesio, turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius byloje pateiktuose įmonės finansiniuose dokumentuose nurodytus duomenis apie įmonės turimą turtą ir pradelstus įsipareigojimus, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas E. B. byloje taip pat nepateikė įrodymų, kad sprendimą nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmė įmonės savininkas (atsakovas A. B.), žinodamas apie įmonės padėtį. Atsakovas E. B. teismo posėdyje yra nurodęs, kad A. B. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, kad informavo A. B. apie tai, jog blogėja įmonės finansinė būklė, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje neteikė.

67Pagal bylos duomenis, kai įmonės vadovu buvo atsakovas E. B. UAB „Aiverta“ 2008 metais skolos buvo 122 412 Lt didesnės nei turimas turtas, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d. skolos buvo didesnės 209 055 Lt už turimą turtą, kai už įmonės ūkinę komercinę veiklą bei įsipareigojimų vykdymą buvo atsakingas atsakovas A. B., įmonės turimos skolos buvo didesnės 297 310 Lt nei turimas turtas. Kaip jau buvo minėta, įmonės bankroto byloje yra patvirtinta, kad kreditorių reikalavimai yra 369 589,06 Lt. Byloje yra pateikta UAB „Aiverta“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų detalizacija (I t., b. l. 100-101), iš kurios matyti, kad su kreditoriais nebuvo atsikaitoma ir 2008 metų pradžioje (pvz., 2008 m. sausio 3 d. UAB „Leopolis“ nesumokėta 2 050 Lt, 2008 m. kovo mėnesį AB „Draudimas“ nesumokėta 2 557,91 Lt, UAB „Statoil“ 2008 m. kovo – balandžio mėnesiais nesumokėta 208 190,13 Lt). Atsakovas E. B. byloje nėra pateikęs įrodymų, kad nebuvo atsiskaitoma ne dėl sudėtingos bendrovės finansinės padėties, o dėl kitų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės skolos nuo 2008 metų tik didėjo, skolų nedengė bendrovės turtas, bendrovė jau nuo 2008 metų dirbo nuostolingai, darytina išvada, kad atsakovas E. B. netinkamai vertino bendrovės esamą finansinę padėtį, perspektyvas, jo veiksmai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neatitiko protingos verslo rizikos ir prieštaravo geriems verslo standartams.

68Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovui E. B. pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes apie bendrovės aktyvią verslo veiklą ir bendrovės mokumą 2008 metais bei nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė kopijas šių dokumentų: sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių (2007 m. rugpjūčio 1 d. – 2008 m. liepos 1 d.), pardavimo dokumentų (transporto pervežimo paslaugos) (2008 m. sausio – birželio mėnesiai), pardavimo dokumentų, krovinio pervežimo sutarčių, krovinio važtaraščių (2006 – 2008 metai), apyvartos žiniaraščių (2008 m. liepos – gruodžio mėnesiai; 2009 m. sausio – gegužės mėnesiai), banko dokumentų (2007 – 2008 metai), statistinių ataskaitų (2008 metai), pirkimo–pardavimo dokumentų (2009 metai), tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių, ekspedicinių užsakymų (2009 metai) kopijas. Atsakovas nurodo, kad bendrovė realiai vykdė veiklą, turėjo daug užsakymų, o bankroto byla bendrovei keliama tada, kai bendrovė nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, jog bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją. Atsakovas akcentuoja, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. bendrovės pajamos buvo 408 738,20 Lt. Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra nustačiusi, jog 2009 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais pardavimų pajamos sudarė 420 835 Lt (I t., b. l. 88).

69Atsakovo E. B. šios papildomai nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai nepatvirtina, jog bendrovės mokumas 2008 metais ir 2009 metais buvo tokio lygio, kad neturėjo būti kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia balansuose nurodytų aplinkybių, jog įmonė 2008 metais bei 2009 metais buvo nemoki pagal ĮBĮ nuostatas. Kaip jau buvo minėta, jau 2008 metais nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais, skolos didėjo, bendrovė dirbo nuostolingai. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad nuo 2008 metų prasidėjo pasaulio, ir kartu Lietuvos, ekonominė krizė (tai yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką ir įmonių veiklai. Pagal bylos duomenis UAB „Aiverta“ veikla buvo susijusi su krovinių pervežimu, o Lietuvos transporto sektorius vienas pirmųjų pajuto krizę, t. y. transporto paslaugų sektorius yra tas, kuris jautriai reaguoja į ekonomikos pokyčius (http://www.kroviniu-transportavimas.lt/transporto-sektorius-ekonomikos-barometras). Pervežimų rinka pradėjo atsigauti 2010 metų pradžioje (http://www.alfa.lt/straipsnis/11422689/mažiausiai-rizikingas-kroviniu-pervezimas-daugiausiai-taksi). Pagal balansų duomenis bendrovės finansinė padėtis negerėjo, o tik blogėjo, akivaizdu, kad atsakovo nurodyta vykdyta veikla neužtikrino bendrovės mokumo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Vien 2008 metų atskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas – 396 604 Lt nuostolis (I t., b. l. 92)

70Nepripažintini pagrįstais atsakovo A. B. argumentai, kad jam 2009 m. gruodžio 4 d. perėmus bendrovės turtą, nebuvo daroma žala kreditoriams, nes visos skolos atsirado iki 2009 m. gruodžio 4 d., už skolas yra atsakingas tik E. B., nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2009 m. gruodžio 4 d. bendrovės mokėtinos per vienerius metus sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 469 874 Lt, o jau 2010 m. gruodžio 31 d. – 564 120 Lt.

71Apibendrinant pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad 2008 metais bei nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalėjo kreiptis atsakovas E. B., o po to privalėjo kreiptis atsakovas A. B.. Atsižvelgiant į tai, kad esant nemokiai įmonei didėjo skolos, turtas mažėjo, atsakovai minėtais laikotarpiais būdami atsakingi už įmonės veiklą, tai žinojo, byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad atsakovai teisėtai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, darytina išvada, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarė ieškovui žalą.

72CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad CK 249 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

73Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), per se dar nesuponuoja įmonės vadovo atsakomybės. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad jeigu dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. O žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs ir tai, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio žalos atlyginimo bylos yra nagrinėjamos neatsižvelgiant į tai, ar įvykdytos visos bankroto procedūros, ar nustatyta, kokia dalis kreditorių reikalavimų yra patenkinta, todėl atmestini atsakovo E. B. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta UAB „Aiverta“ bankroto byla.

74Tiek bankroto administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų ieškovui padaryta žala nustatytina pagal patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka, nes pagal bylos duomenis apie įmonės turėtą turtą ir skolas nėra pagrindo nustatyti, kad tarp patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos, kaip ieškovo nurodomos padarytos atsakovų žalos, ir atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nesikreipiant į teismą dėl bankroto iškėlimo, yra priežastinis ryšys. Be to, kaip jau buvo nurodyta, iš byloje pateiktų įrodymų negali būti nustatyta, kad atsakovai yra solidarūs skolininkai. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju turi būti apskaičiuota žala, kurią patyrė ieškovas dėl kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) minėtais laikotarpiais nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

75Teisėjų kolegija, įvertinusi susidariusias įmonės skolas kartu su įmonės turėtu turtu, vadovaudamasi CK 249 straipsnio 1 dalimi, daro išvadą, kad šioje byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog ieškovui buvo padaryta 174 898 Lt žala dėl to, kad nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal bendrovės finansinius dokumentus, kurie byloje nebuvo paneigti bei nuginčyti, pripažintina, jog dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2008 metais, bei nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d. ieškovui padaryta žala yra 86 643 Lt, t. y. skirtumas tarp 2008 metais buvusios 122 412 Lt didesnės skolos nei turimas turtas ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 4 d. padidėjusios skolos iki 209 055 Lt. Teisėjų kolegija remiasi 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, nes atsakovai byloje nėra pateikę duomenų apie įmonės skolas ir turtą 2009 m. gruodžio 4 d. Kaip jau buvo minėta, pagal finansinės atskaitomybės duomenis 2010 m. gruodžio 31 d. skola viršijo turtą 297 310 Lt suma, todėl skolos skirtumas (88 255 Lt) tarp 209 055 Lt buvusios skolos, viršijančios turtą 2009 m. gruodžio 4 d., ir susidariusios 297 310 Lt skolos, viršijančios turtą, yra žala, kurią ieškovas patyrė nuo 2009 m. gruodžio 4 d. dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

76Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju mano, kad bankroto byloje patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sumą (369 589,06 Lt) vertinti tik vien kaip atsakovų padarytą žalą dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo negalima, nes pagal bylos duomenis negali būti nustatyta, kad visos skolos kreditoriams atsirado ir kreditorių reikalavimai yra patvirtinti vien tik dėl to, kad atsakovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios nagrinėjamos bylos kontekste nustatyti 369 589,06 Lt žalos dydį būtų neteisinga ir neprotinga (CK 1.5 straipsnis).

77Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo kreditoriai, žinodami apie bendrovės veiklą transporto srityje, apie tai, kad prasidėjusi 2008 metais ekonominė krizė ypač palietė įmones, vykdančias pervežimus, žinodami apie skolas ir jų nemokėjimą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. savo delsimu prisidėjo prie žalos didėjimo, daro išvadą, kad yra pagrindas mažinti priteistiną ieškovui iš atsakovų žalą ir nustatyti, kad atsakovai turi atlyginti 1/5 dalį pirmiau nurodytos ieškovui padarytos žalos (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje, nustatant iš įmonės vadovų priteistiną bankrutavusiai bendrovei žalą, padarytą dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinami ir kreditorių veiksmai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

78Dėl anksčiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo priteisimo pakeistinas, nurodant, kad ieškovui iš atsakovo E. B. priteistina 17 328,60 Lt (86 643:5) žalos atlyginimo, iš atsakovo A. B. – 17 651 Lt (88 255:5) žalos atlyginimo. Taip pat pakeistina sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad solidariai iš atsakovų ieškovui priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodant kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos už konkrečias priteistas iš atsakovų sumas. Atsižvelgiant į pakeistą sprendimą, t. y. į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų dalį, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

79Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

80Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.

81Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

82„Ieškinį tenkinti iš dalies.

83Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aiverta“ (juridinio asmens kodas 134692930) iš atsakovo E. B. (asmens kodas ( - )) 17 328,60 Lt (septyniolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt aštuonis litus ir 60 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą 17 328,60 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 196 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus) advokato atstovavimo išlaidų; iš atsakovo A. B. (asmens kodas ( - )) 17 651 Lt (septyniolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt vieną litą) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 651 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 199,60 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt devynis litus ir 60 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

84Priteisti iš atsakovo E. B. (asmens kodas ( - )) į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 519,86 Lt (penkis šimtus devyniolika litų ir 86 ct) žyminio mokesčio ir 1,43 Lt (vieną litą ir 43 ct) pašto išlaidų; iš A. B. (asmens kodas ( - )) 529,53 Lt (penkis šimtus dvidešimt devynis litus ir 53 ct) žyminio mokesčio ir 1,46 Lt (vieną litą ir 46 ct) pašto išlaidų.“

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo bei akcininko pareigos atlyginti... 5. Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB)... 6. Administratorius ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 4... 7. UAB „Aiverta“ vadovas (direktorius) nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2009 m.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, t.... 10. Teismas sprendė, kad UAB „Aiverta“ tapus nemokiai, atsakovams kaip šios... 11. Teismas nustatė, kad nuo 2009 metų UAB „Aiverta“ nevykdė veiklos, 2009... 12. Teismas nustatė, kad nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 14. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m.... 15. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:... 16. 1. Teismas, remdamasis vien Juridinių asmenų registro išrašu ir... 17. 2. Atsakovas A. B., pardavęs E. B. UAB „Aiverta“ akcijas, nedalyvavo... 18. 3. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškinį tenkina dėl reikalavimų, pareikštų... 19. 4. Ieškovas neįrodė A. B. civilinės atsakomybės pagrindų (žala,... 20. 5. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens... 21. Atsakovas E. B. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą sprendimą panaikinti... 22. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:... 23. 1. ĮBĮ pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sieja ne... 24. 2. Įmonės nemokumo priežastys reikšmingos, nustatant, kada administracijos... 25. 3. Atsakovas gali būti pripažintas atsakingu tik už įmonės kreditorių... 26. 4. Byloje nenustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (žala,... 27. 5. Juridinio asmens valdymo organo (vadovo) ir dalyvio pareigos juridiniam... 28. 6. Teismo įvertintų įrodymų pagrindu galima konstatuoti UAB „Aiverta“... 29. 7. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesą. Teismas tenkino ieškinį,... 30. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aiverta“ atsiliepime į... 31. Ieškovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, papildomai nurodo... 32. 1. Teismas, nustatęs, kad 2007–2009 metais UAB „Aiverta“ vadovas buvo E.... 33. 2. UAB „Aiverta“ jau 2008 metais buvo nemoki, kadangi 2008–2009 metais... 34. 3. Argumentai ir aplinkybės apie įmonės nemokumą lėmusias priežastis yra... 35. 4. Yra visos būtinos atsakovo E. B. civilinės atsakomybės sąlygos dėl 369... 36. 5. Abu atsakovai už jų (kelių asmenų) veiksmais padarytos žalos... 37. 6. Ieškinio dalykas bylos nagrinėjimo eigoje buvo pakeistas (padidintas)... 38. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aiverta“ atsiliepime į... 39. Ieškovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, papildomai nurodo... 40. 1. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai... 41. 2. E. B. nustojus eiti įmonės UAB „Aiverta“ vadovo pareigas, iki pat... 42. 3. Egzistuoja atsakovo A. B. civilinės atsakomybės sąlygos. A. B. žinodamas... 43. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 45. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė... 46. Šioje byloje BUAB „Aiverta“ administratorius pareiškė ieškinį dėl... 47. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovas E. B. ėjo UAB... 48. Atsakovas E. B. byloje pateikė įrodymus, kuriais paneigė Juridinių asmenų... 49. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas E. B. ėjo direktoriaus... 50. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir... 51. Atsakovas A. B., 2009 m. gruodžio 4 d. priėmęs sprendimą atšaukti E. B.... 52. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo A. B. apeliaciniame skunde nurodytas... 53. Pažymėtina, kad nematerialiosios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo,... 54. Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes,... 55. Vertinant bylos šalių argumentus, susijusius su atsakovų atsakomybe dėl... 56. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bendrovės vadovo atsakomybę lemia... 57. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas... 58. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį yra pareiškęs vadovui ir akcininkui,... 59. Vertinant bylos aplinkybes, susijusias su atsakovams taikyta solidariąja... 60. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų... 61. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai... 62. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus,... 63. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas A. B., kaip akcininkas... 64. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovai padarė 369 589,06... 65. Pagal bylos duomenis 2007 finansiniais metais UAB „Aiverta“ 2007 metais... 66. Atsakovas E. B., nurodydamas, kad įmonė buvo moki 2008 metais ir nuo 2009 m.... 67. Pagal bylos duomenis, kai įmonės vadovu buvo atsakovas E. B. UAB... 68. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovui E.... 69. Atsakovo E. B. šios papildomai nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai... 70. Nepripažintini pagrįstais atsakovo A. B. argumentai, kad jam 2009 m.... 71. Apibendrinant pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines ir teisines... 72. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 73. Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl... 74. Tiek bankroto administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė,... 75. Teisėjų kolegija, įvertinusi susidariusias įmonės skolas kartu su įmonės... 76. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju mano, kad bankroto byloje patvirtintą... 77. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo kreditoriai, žinodami... 78. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas... 79. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 80. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.... 81. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 82. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 83. Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aiverta“... 84. Priteisti iš atsakovo E. B. (asmens kodas ( - )) į valstybės biudžetą...