Byla 1A-271-366/2018
Dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-10-05 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta:

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Valdo Meidaus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui, gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-10-05 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta:

3pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausmė;

4pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausmė.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė - areštas 90 parų.

6Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-03-24 iki 2018-03-25 ( viena para).

7Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš M. K. konfiskuoti 2270 eurų.

8Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. K. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

101.

11M. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018-03-24, apie 06.00 val., ( - ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Audi A6", valstybinis numeris ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,57 promilės etilo alkoholio.

12Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2018-03-24, apie 06:00 val., ( - ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Audi A6", valstybinis numeris ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių etilo alkoholio ir bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pasiūlė valstybės tarnautojui atlikti neteisėtus veiksmus, t.y. "susitarti", kad jam (M. K.) leistų nuvaryti transporto priemonę į aikštelę ir jo nebaustų, už tai pasiūlė valstybės tarnautojui 300 eurų kyšį.

132.

14Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Vladimiras Buslovičius prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-10-05 nuosprendžio dalį, kuria paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, ir taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą bausmių bendrinimą apėmimu tvarką.

152.1.

16Nuteistojo gynėjas neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jo veiksmų kvalifikavimo. Taip pat sutinka ir su paskirtomis bausmėmis už atskiras nusikalstamas veikas. Tačiau teigia, kad teismo parinktas bendrinimo būdas bausmių, paskirtų už tęstinius veiksmus, yra netinkamas. Nusikaltimai, atitinkantys BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį padaryti ne realia, o idealia nusikaltimų sutaptimi, todėl už juos skirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos BK 63 straipsnio 3 dalyje numatytu visiško sudėjimo būdu.

172.2.

18Skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK Specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/ 2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009).

192.3.

20Byloje nustatyta, kad abu nusikaltimai padaryti toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, įgyvendinant vieną sumanymą - automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris ( - ) patraukti į saugesnę vietą ir tokiu būdu užtikrinti jo saugumą. Tokia situacija vertintina kaip ideali BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis, todėl bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

213.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-10-05 nuosprendį.

233.1.

24Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK Specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/20U). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t.y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, t.y. apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialios dalies BK straipsnius.

253.2.

26Apeliantas teisingai pastebėjo, kad nuosprendyje nurodoma „tęsdamas savo nusikalstamą veiką...“, tačiau tai nėra pagrindas vertinti padarytas veikas kaip vieną tęstinę veiką, tai greičiau techninė klaida padaryta dar įteikiant M. K. pranešimą apie įtarimą, nes reikėjo įrašyti „tęsdamas savo nusikalstamą veiklą“. Tačiau negalima sutikti, kad buvo vieningas kaltininko sumanymas, siekiant visos nusikalstamos veikos tikslo. Anot apelianto, M. K. sėsdamas girtas už vairo jau žinojo, kad jį sustabdys policijos pareigūnai, o jis jiems duos (siūlys) kyšį. Be to, apeliantas motyvuodamas savo teiginius dėl tęstinės veikos ir idealios nusikalstamų veikų sutapties, vadovaujasi teismų praktika, kuri buvo iki įsigaliojant BK 281 straipsnio 7 dalies normai (2017-01-01). Panevėžio apygardos teismas analogiškos kategorijos baudžiamosiose bylose (2018-09-17 nutartis byloje Nr. 1 A-l87-334/2018) pažymi, kad kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. vieningos tyčios ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007. 2K-307/2007. 2K-743/2007. 2K-232/2010. 2K-474/2010. 2K-650/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad nuteistasis padarė dvi skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas (BK 227 straipsnio 1 dalis, BK 281 straipsnio 7 dalis), kaltininko padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos ne kaip pavienė tęstinė veika, o kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos.

274.

28Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

295.

30Apeliacinis skundas atmetamas.

315.1.

32Skundą pateikęs gynėjas neginčija nuteistojo kaltės ir veikos kvalifikavimo, taip pat sutinka ir su paskirtomis bausmėmis už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau prašo keisti nuosprendžio dalį kuria nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, ir taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą bausmių bendrinimą apėmimu tvarką.

335.2.

34Keldamas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas klausimą, gynėjas tvirtina, kad M. K. padaryti nusikaltimai, atitinkantys BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, padaryti ne realia, o idealia nusikaltimų sutaptimi, nes abu nusikaltimai padaryti toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, įgyvendinant vieną sumanymą - automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris ( - ) patraukti į saugesnę vietą ir tokiu būdu užtikrinti jo saugumą.

355.3.

36Su gynėjo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Baudžiamasis kodeksas nepateikia idealios ir realios nusikaltimų sutapties apibrėžimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikaltimų sudėtis yra ir tuo atveju, kai įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

375.4.

38Kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad abi veikas nuteistojo sąmonėje jungė vieningas siekis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Tik po to, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pasiūlė jiems 300 eurų kyšį, kad jo nebaustų ir leistų nuvaryti transporto priemonę į aikštelę. Pastarieji veiksmai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Pirmojo nusikaltimo tikslas, galimai ir buvo kaip nurodo gynėjas skunde, pastatyti automobilį į saugesnę vietą, tačiau tikslas pastatyti automobilį į saugesnę vietą negali būti konstatuojamas papirkimo atveju. Kyšio davimo tikslas yra įtvirtintas įstatymu ir tai yra siekis sau pageidaujamos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, vykdant įgaliojimus. Byloje nustatyta, kad nuteistasis kyšį davė siūlydamas „susitarti“, kad policijos pareigūnas atliktų neteisėtus veiksmus, t.y. jo nebaustų. Akivaizdu, kad sumanymas duoti policijos pareigūnams kyšį kilo ne apsisprendimo vairuoti metu, o po to, kai buvo sulaikytas už vairo neblaivus. Pritartina prokurorui, kad apeliacinio skundo argumentas dėl vieningo abiejų veikų siekio yra nelogiškas, nes anot apelianto, M. K. sėsdamas girtas už vairo jau žinojo, kad jį sustabdys policijos pareigūnai, o jis jiems duos (siūlys) kyšį. Esant minėtoms aplinkybėms, M. K. padarytos veikos teisingai įvertintos kaip reali nusikaltimų sutaptis ir už jas paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas taisykles.

395.5.

40Teismas nepasisakė dėl bendrinimo būdo, t.y. kodėl nusprendė bausmes sudėti visiško sudėjimo būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tai, kad buvo teistas 5 kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – tokiam bendrinimo būdui pritaria. Paskirta subendrinta bausmė negali būti laikoma per griežta, juolab, kad pritaikius BK 64-1 straipsnį, ji buvo sumažinta vienu trečdaliu.

415.6.

42Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti teisėtą ir pagrįstą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-10-05 nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą atmesti. Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausmė;... 4. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausmė.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirtosios bausmės... 6. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 7. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš M. K. konfiskuoti 2270 eurų.... 8. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. K. uždrausta naudotis specialia teise –... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. 1.... 11. M. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas... 12. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis pasiūlė duoti kyšį valstybės... 13. 2.... 14. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Vladimiras Buslovičius... 15. 2.1.... 16. Nuteistojo gynėjas neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jo... 17. 2.2.... 18. Skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią ideali... 19. 2.3.... 20. Byloje nustatyta, kad abu nusikaltimai padaryti toje pačioje vietoje, tuo... 21. 3.... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo M. K. gynėjo... 23. 3.1.... 24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų... 25. 3.2.... 26. Apeliantas teisingai pastebėjo, kad nuosprendyje nurodoma „tęsdamas savo... 27. 4.... 28. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 29. 5.... 30. Apeliacinis skundas atmetamas.... 31. 5.1.... 32. Skundą pateikęs gynėjas neginčija nuteistojo kaltės ir veikos... 33. 5.2.... 34. Keldamas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas klausimą, gynėjas... 35. 5.3.... 36. Su gynėjo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.... 37. 5.4.... 38. Kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad abi veikas nuteistojo sąmonėje... 39. 5.5.... 40. Teismas nepasisakė dėl bendrinimo būdo, t.y. kodėl nusprendė bausmes... 41. 5.6.... 42. Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti teisėtą ir pagrįstą Utenos... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą...