Byla 3K-3-152-686/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,SRTP“ ir atsakovų A. A., G. B., E. G. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,SRTP“ ieškinį atsakovams R. R., E. G., A. A., G. B., dalyvaujant trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Liturimex“ viešbučiams, dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių bendrovės valdybos narių pareigą atlyginti bendrovei padarytą žalą, įrodymus ir įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas BUAB ,,SRTP“ prašė priteisti iš atsakovų R. R., E. G., A. A., G. B. solidariai 1 095 000 Lt nuostolių. Ieškovas nurodė, kad UAB ,,SRTP“ 2009 m. sausio 16 d. valdybos posėdyje buvo nuspręsta įsigyti 365 paprastąsias vardines 1000 Lt nominalios vertės UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt. UAB ,,SRTP“ už įsigyjamas akcijas atsiskaitė įskaitydama priešpriešinius reikalavimus. Jeigu akcijų pirkimo sandoris nebūtų sudarytas, atgavus skolą iš UAB ,,Liturimex“ viešbučių, būtų atsiskaityta su daugeliu UAB ,,SRTP“ kreditorių. Akcijų įsigijimas sukėlė UAB ,,SRTP“ nemokumą, todėl žala turi būti priteista iš atsakovų – UAB ,,SRTP“ valdybos narių.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui BUAB ,,SRTP“ iš atsakovų R. R., E. G., A. A., G. B. solidariai 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur). Teismas nurodė, kad 2009 m. sausio 7 d. UAB „Liturimex“ viešbučių visuotinio akcininkų susirinkimo metu bendrovės akcininkai (UAB „Liturimex grupė“ ir UAB „Liturimex“) priėmė sprendimą dėl UAB „Liturimex“ viešbučių įstatinio kapitalo didinimo, papildomai išleidžiant 365 vienetus paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės akcijų. Šiame UAB „Liturimex“ viešbučių visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat buvo nuspręsta teisę įsigyti visas naujas išleidžiamas akcijas suteikti UAB „SRTP“. UAB ,,SRTP“ 2009 m. sausio 16 d. valdybos posėdyje buvo nuspręsta įsigyti 365 paprastąsias vardines 1000 Lt nominalios vertės UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt. Šio susirinkimo protokolą pasirašė UAB ,,SRTP“ valdybos nariai atsakovai E. G., A. A., R. R., G. B.. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi UAB ,,SRTP“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi UAB „Liturimex“ viešbučiams iškelta restruktūrizavimo byla. Teismas atmetė atsakovų teiginį, kad akcijų įsigijimo metu UAB ,,SRTP“ turtinė padėtis buvo gera. Teismas nustatė, kad prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,SRTP“ Vilniaus apygardos teisme gautas 2009 m. sausio 26 d., t. y. praėjus tik dešimčiai dienų nuo nurodyto UAB ,,SRTP“ valdybos narių sprendimo; bankroto byla UAB ,,SRTP“ buvo iškelta 2009 m. kovo 30 d. nutartimi, nurodant, kad UAB ,,SRTP“ sutinka, jog bendrovei būtų keliama bankroto byla, nes įmonė yra nemoki. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB ,,SRTP“ valdybos nariams, priimant sprendimą dėl akcijų įsigijimo, buvo žinoma, jog įmonės finansinė situacija yra sunki, t. y. jau tuo metu įmonė turėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų. Teismas atmetė atsakovų teiginį, kad įsigyjamos UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijos nebuvo bevertės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,Liturimex“ viešbučiams iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2009 m. balandžio 6 d., t. y. praėjus tik trims mėnesiams nuo sprendimo padidinti įmonės įstatinį kapitalą, sprendė, kad tikėtina, jog jau tuo metu įmonė turėjo didelių finansinių problemų. Teismo vertinimu, su didelėmis finansinėmis problemomis susiduriančios įmonės akcijos negalėjo būti didelės vertės. Teismas pažymėjo, kad už akcijas buvo nutarta sumokėti 1 095 000 Lt. UAB ,,SRTP“ už įsigyjamas akcijas su UAB ,,Liturimex“ viešbučiais atsiskaitė priešpriešinio įskaitymo būdu, t. y. šitaip UAB „Liturimex“ viešbučiai tapo neskolinga ieškovui UAB ,,SRTP“ 1 095 000 Lt. Taigi, jeigu akcijų pirkimo sandoris nebūtų sudarytas, šią sumą atgavus iš UAB ,,Liturimex“ viešbučių, būtų buvę galima atsiskaityti su daugeliu UAB ,,SRTP“ kreditorių. Teismas laikė, kad ginčo sandoriu UAB ,,SRTP“ buvo padaryta 1 095 000 Lt žala. Teismas laikė, kad yra visos sąlygos atsirasti atsakovų atsakomybei dėl žalos UAB ,,SRTP“ padarymo. Atsakovai, kaip UAB ,,SRTP“ valdybos nariai, žinodami, kad UAB ,,SRTP“ turi nemažai pradelstų kreditorių įsipareigojimų, sudarė bendrovei nenaudingą sandorį – už 1 095 000 Lt įsigijo finansinių sunkumų turinčio kito juridinio asmens UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijų, dėl ko UAB ,,SRTP“ prarado galimybę iš UAB ,,Liturimex“ viešbučių atgauti 1 095 000 Lt skolą, ir taip padarė UAB ,,SRTP“ 1 095 000 Lt dydžio žalą.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą ir priteisė ieškovui BUAB ,,SRTP“ iš atsakovų R. R., E. G., A. A., G. B. solidariai 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad akcijų perleidimo metu bendrovės UAB ,,Liturimex“ viešbučių finansinė padėtis buvo sudėtinga, tai patvirtina aplinkybė, kad, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo akcijų įsigijimo, t. y. 2009 m. balandžio 6 d., laikinai einantis UAB ,,Liturimex“ viešbučių generalinio direktoriaus pareigas E. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB ,,Liturimex“ viešbučiams restruktūrizavimo bylą. Bendrovės valdymo organų pareiga pasidomėti ir įvertinti sudaromo sandorio vertės pagrįstumą kyla iš nurodytų valdymo organų pagal kompetenciją priskirtų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, jų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organų atsakomybę. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų sprendimas įsigyti kitos įmonės akcijas nelaikytinas ekonomiškai nenaudingu ieškovui, tačiau teisėjų kolegija sutiko su ieškovo argumentais, kad UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijos buvo įsigytos už per didelę kainą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams turėjo kilti abejonių dėl įsigyjamų akcijų vertės, nes UAB ,,Liturimex“ viešbučių 2009 m. sausio 16 d. pažymoje Nr. 09-003A, adresuotoje atsakovams A. A. ir R. R., nurodyta, kad vienos paprastosios vardinės akcijos vertė, atsižvelgiant į bendrovės turimą turtą ir atėmus turimus bendrovės įsipareigojimus, sudaro 2841,26 Lt, t. y. 158,74 Lt mažiau, nei siūloma įsigyti akcijos kaina – 3000 Lt. Taigi, atsakovai, žinodami tikrąją UAB ,,Liturimex“ viešbučių finansinę padėtį, t. y. kad įmonės finansinė padėtis yra sudėtinga, turėjo pasidomėti bei įvertinti tikrąją sudaromo sandorio vertę, tačiau to nepadarius akcijos buvo įsigytos per didele kaina, dėl to bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovų visą už UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas sumokėtą sumą, motyvuodamas tuo, kad akcijos jų įsigijimo metu buvo bevertės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,Liturimex“ viešbučiams iškėlimo teisme buvo pateiktas praėjus tik trims mėnesiams nuo sprendimo padidinti įmonės įstatinį kapitalą, todėl sprendė, kad jau tuo metu įmonė turėjo didelių finansinių problemų ir šios įmonės akcijos negalėjo būti didelės vertės. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog įsigytos UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijos buvo bevertės, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai nustatyti akcijų kainą jų įsigijimo momentu. Atsakovai E. G. ir R. R. su apeliaciniais skundais pateikė verslo ir turto vertinimą atliekančios UAB ,,Euristika“ verslo vertinimo ataskaitą, pagal kurią UAB ,,Liturimex“ viešbučių verslo rinkos vertė (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketas) 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 7 900 000 Lt. Teisėjų kolegija, remdamasi šia ataskaita, nustatė, kad 365 vienetų paprastųjų vardinių UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijų vertė buvo 784 625,90 Lt. Teisėjų kolegija sprendė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, priimant nutarimą įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt, ieškovas patyrė 310 374,10 Lt (1 095 000 - 784 625,90) dydžio nuostolių.

10III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

11Kasaciniais skundais atsakovai A. A. ir G. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

121. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Liturimex“ viešbučių akcijų, kai jas įsigijo UAB „SRTP“, vertės, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą bei vertinimą (CPK 176–178, 183, 185 straipsniai), nes nevertino įrodymų visumos (UAB „Liturimex“ viešbučių 2009 m. sausio 16 d. pažymos, nepriklausomo auditoriaus UAB „Abadona“ 2011 m. lapkričio 4 d. patikrinimo išvados, įrodymų dėl banko 2009 m. vasario 4 d. suteikto UAB „Liturimex“ viešbučiams kredito), o vadovavosi tik vienu rašytiniu įrodymu (UAB „Euristika“ verslo vertinimo ataskaita). Kasatorių nuomone, įrodymų visuma patvirtina, kad akcijų vertė atitiko įsigijimo kainą. Tai, kad pagal UAB „Euristika“ atlikto retrospektyvaus verslo vertinimo ataskaitą 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Liturimex“ viešbučių akcijos vertė buvo 2150 Lt, nereiškia, jog akcijų įsigijimo kaina (3000 Lt) buvo nepagrįsta ar pernelyg didelė. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad akcijų sandorio kaina gali skirtis nuo apskaičiuotos vertės priklausomai nuo rinkos sąlygų.

132. Tam, kad būtų galima reikalauti iš valdybos narių atlyginti žalą, turi būti konstatuotas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens valdymo organo narių pareigų (sąžiningumo, protingumo, lojalumo, konfidencialumo, interesų konflikto vengimo) pažeidimas. Valdybos narys, kaip ir bet kuris kitas įmonės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013). Rūpestingumo pareiga neįpareigoja valdymo organo narių būti ekspertais, ji gali būti apibrėžiama kaip įmonės ir jos akcininkų teisė reikalauti iš įmonės valdymo organo nario veikti įmonės interesais, kvalifikuotai, protingai, rūpestingai, apdairiai. Priimdami verslo sprendimą įmonės valdymo organų nariai turi remtis visa galima informacija, kuri būtina priimti pagrįstą verslo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų, kaip valdybos narių, atsakomybė kildinama iš jų pareigos pasidomėti ir įvertinti UAB „Liturimex“ viešbučių finansinę padėtį bei sudaromo sandorio tikrąją vertę. Kasatoriai nurodo, kad atsakovai, kaip valdybos nariai, priimdami nutarimą įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, vadovavosi UAB „SRTP“ direktoriaus R. R. pateiktu raštu, kad UAB „SRTP“ neturi kreditorių, UAB „Liturimex“ viešbučių pateikta 2009 m. sausio 16 d. pažyma, taip pat rėmėsi viešai prieinamomis žiniomis apie UAB „Liturimex“ viešbučių vykdomą viešbučio „Regina“ plėtros ir sveikatingumo centro statybos projektą, kuris didina bendrovės turto vertę, konkurencingumą ir prognozuoja pelno gavimo galimybes. Atsakovai A. A. ir G. B. nutarimo priėmimo metu neturėjo duomenų apie tai, kad UAB „SRTP“ ar UAB „Liturimex“ viešbučių finansinė padėtis yra sudėtinga. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad E. G. buvo tiek UAB „SRTP“, tiek UAB „Liturimex“ viešbučių valdybos narys, nesudaro pagrindo teigti, kad visi atsakovai disponavo atitinkama informacija apie UAB ,,Liturimex“ viešbučių veiklą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovai A. A. ir G. B. elgėsi protingai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, dėl to konstatuoti jų, kaip valdybos narių, nesančių ir neturinčių būti ekspertais, fiduciarinių pareigų pažeidimo fakto (atitinkamai neteisėtų veiksmų) nėra ir nebuvo pagrindo. Nesant fiduciarinių valdybos narių pareigų pažeidimo fakto (juolab teismui vertinant, kad akcijų įsigijimo sandoris UAB „SRTP“ nebuvo nuostolingas, neprivedė įmonės prie bankroto ir netgi buvo ekonomiškai naudingas), negalima konstatuoti neteisėtų veiksmų ir taikyti CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

143. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinio asmens valdymo organo narių civilinės atsakomybės, netaikė verslo sprendimo taisyklės (business judgment rule) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star 1 Airlines“ v. M. L., bylos Nr. 3K-3-244/2014). Bendrovės vadovui (ir kitiems valdymo organų nariams) kils atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas. Pagal sprendimo priėmimo metu valdybos narių (bent jau A. A. ir G. B.) turimą informaciją nebuvo peržengta protingos ūkinės komercinės rizikos riba, nebuvo viršyti valdybos nariams suteikti įgaliojimai ar pažeistos fiduciarinės pareigos. Valdybos nariai manė, kad sprendimas įsigyti besiplečiančios ir augančios, viešoje erdvėje gerą vardą bei perspektyvas turinčios įmonės (UAB „Liturimex“ viešbučių) akcijas yra ekonomiškai naudingas (buvo pagrįstai manyta, kad investicijos atsipirks), juolab nežalingas įmonei ar lemiantis UAB „SRTP“ bankrotą. Tai, kad vėliau (bylos nagrinėjimo metu) paaiškėjo, jog UAB „Liturimex“ viešbučių akcijos buvo įsigytos už ne itin didesnę kainą negu faktinė tuometė akcijų rinkos vertė, nepaneigia valdybos narių veikimo geriausiais bendrovės, kurios valdybos nariai jie buvo, interesais prezumpcijos.

15Kasaciniu skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Vien aplinkybė, kad sudarytas sandoris buvo nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo valdybos narių veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu valdybos nariai elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jiems nustatytų pareigų bei akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos. Šiuo atveju priešpriešinis piniginių reikalavimų įskaitymas tarp UAB „SRTP“ ir UAB „Liturimex“ viešbučių buvo atliktas vykdant normalią juridinio asmens veiklą, įsigyjant vertę turinčius vertybinius popierius – akcijas. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į rinkoje esamą situaciją ne visada akcijos vertė bus lygi akcijos kainai. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad žala, atsiradusi bendrovei, paaiškinama būtent skirtumu tarp akcijos kainos (3000 Lt) ir akcijos vertės, nustatytos retrospektyvios akcijų vertinimo ekspertizės atlikimo metu (2149,66 Lt). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad akcijos buvo įsigytos per didele kaina, dėl to bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad atsakovas E. G. veikė kaip atidus, protingas bei rūpestingas valdymo organo narys. Tai patvirtina tokios nustatytos aplinkybės: prieš priimdami sprendimą įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, valdybos nariai atidžiai vertino UAB „Liturimex“ viešbučių turtinę padėtį ir įsigyjamų akcijų vertę. 2009 m. sausio 16 d. pažyma įrodo, kad reali akcijų vertė iš esmės atitiko už jas sumokėtą kainą – 1 095 000 Lt. UAB „Abadona“ 2011 m. lapkričio 4 d. patikrinimo apžvalgoje nurodoma, kad 2008 m. gruodžio 31 d. preliminaraus balanso informacija, kuria remiantis 2009 m. sausio 16 d. pažymoje atlikti akcijų vertės skaičiavimai, atitinka 2009 m kovo 27 d. patvirtintą bendrovės 2008 m. gruodžio 31 d. balansą. Atsakovas E. G. pats atliko skaičiavimus, ir jie patvirtino net didesnę, nei nurodyta 2009 m. sausio 16 d. pažymoje, akcijų vertę. Atsakovas E. G. žinojo apie AB „Swedbank“ ketinimus suteikti UAB „Liturimex“ viešbučiams papildomą 518 419 Eur finansavimą. Atsakovas E. G. žinojo apie UAB „Liturimex“ viešbučių akcijų įsigijimą už analogišką kainą (3000 Lt už akciją) pagal 2008 m. lapkričio 14 d. sutartį, sudarytą UAB „Liturimex“ viešbučių ir UAB „Liturimex“, kas leido manyti, kad akcijų įsigijimo kaina tikrai atitinka rinkos vertę. Kasatoriaus nuomone, atsakovas, kaip UAB „SRTP“ valdymo organų narys, veikė sąžiningai, teisėtai, nenukrypdamas nuo rūpestingo, apdairaus, protingo valdybos nario elgesio principų. UAB „Liturimex“ viešbučių finansinė padėtis buvo gera, tačiau bendrovei trūko apyvartinių lėšų skolai UAB „SRTP“ padengti, todėl buvo nuspręsta įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas kaip užtikrinimą (garantą), kad įsigyjamas vertingas turtas, kuris vėliau galės būti realizuotas. Sandorio sudarymo metu į UAB „Liturimex“ viešbučius buvo investuojamos didelės lėšos, buvo skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, todėl atsakovas tikėjo, jog ateityje įsigytų akcijų vertė tik didės. Kasatoriaus nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek E. G., tiek kiti atsakovai išsamiai vertino ir analizavo UAB „Liturimex“ viešbučių akcijų įsigijimo tikslingumą ir pagrįstumą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad kolegialaus valdymo organo — valdybos nariai veikė pakankamai atidžiai, protingai ir rūpestingai ir nepažeidė fiduciarinių pareigų UAB „SRTP“. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, žinodami UAB „Liturimex“ viešbučių tikrąją finansinę padėtį, t. y. kad įmonės finansinė padėtis yra sudėtinga, atsakovai turėjo pasidomėti bei įvertinti tikrąją sudaromo sandorio vertę, tačiau to nepadarius, akcijos buvo įsigytos per didele kaina, dėl to bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žalos. Byloje nebuvo nagrinėtas klausimas, ar UAB „Liturimex“ viešbučių finansinė padėtis 2009 metų sausio mėnesį buvo sudėtinga ar nesudėtinga. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidą, kad tuo metu UAB „Liturimex“ viešbučių finansinė padėtis buvo sudėtinga vien dėl to, kad 2009 m. balandžio 6 d. UAB „Liturimex“ viešbučiai kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „Liturimex“ viešbučiams restruktūrizavimo bylą. Vien tik šis faktas dar neįrodo sunkios finansinės padėties 2009 m. sausio mėn. Tai, kad 2009 m. sausio mėn. UAB „Liturimex“ viešbučiai neturėjo finansinių sunkumų, įrodo tai, kad vasario mėn. bankas suteikė beveik 1,8 mln. Lt kreditą. Tai, kad bendrovė finansinių sunkumų turės 2009 m. balandžio mėn., atsakovas E. G. negalėjo žinoti ir prognozuoti. Pažymėtina, kad UAB „Liturimex“ viešbučių finansinei padėčiai neigiamą įtaką turėjo sumažėjęs turistų srautas dėl ekonominės krizės, dėl bankrutavusių kelionių organizatorių, dėl Lietuvos oro linijų bendrovės veiklos nutraukimo, o to negalima buvo numatyti 2009 m. sausio mėnesį.

172. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agaras“ v. „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-256/2011; kt.), nesivadovaudamas įrodymų visuma, o remdamasis tik vienu įrodymu – UAB „Euristika“ verslo vertinimo ataskaita. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų byloje esančių įrodymų: UAB „Abadona“ 2011 m. lapkričio 4 d. patikrinimo apžvalgos, 2008 m. lapkričio 14 d. akcijų pasirašymo sutarties, AB „Swedbank“ papildomo finansavimo suteikimo, atsakovo E. G. atliktų skaičiavimų.

183. Teismai neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovai nėra turto vertintojai, jie yra verslininkai, kad kiekvienas sudaromas sandoris yra skirtingai vertinamas, kai vertinimą atlieka kvalifikuotas vertinimo ekspertas, ir verslo požiūriu, kai vertinama ne tik tai, ką galima gauti už konkrečią kainą, bet ir tai, kokią ekonominę naudą bendrovei atneš sandoris. Pagal verslo sprendimo priėmimo taisyklę (angl. business judginent rule) preziumuojamas valdymo organų narių veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014). Ieškovas jokių aplinkybių ar argumentų, paneigiančių šią prezumpciją, nenurodė. Atsakovų priimtas sprendimas galėtų būti laikomas rizikingu, tačiau ne žalingu. Pažymėtina, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai šiandien veikia pelningai. Akcijų įsigijimas buvo vienintelis ir geriausias sprendimas bendrovei UAB „SRTP“, nes UAB „Liturimex“ viešbučiams trūko lėšų ir UAB „SRTP“ nebūtų galėjusi gauti apmokėjimo pinigais, todėl valdybos nariai turėjo dvi galimybes: laukti, kol UAB „Liturimex“ viešbučiai sugeneruos piniginių lėšų ir galės atsiskaityti su UAB „SRTP“, arba sudaryti sandorį ir gauti UAB „SRTP“ naudos, t. y. vertingos įmonės akcijų. Valdymo organo nariai, pasinaudodami savo diskrecijos teise, pasirinko antrąjį variantą. Šis sprendimas gali būti laikomas rizikingu, bet ne akivaizdžiai nenaudingu bendrovei, ką pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad sprendimas įsigyti kitos įmonės akcijas nelaikytinas ekonomiškai nenaudingu ieškovui.

19Pareiškimais dėl prisidėjimo prie kasacinių skundų atsakovai A. A. ir G. B. prisidėjo prie atsakovo E. G. kasacinio skundo, atsakovas E. G. pridėjo prie atsakovų G. B. ir A. A. kasacinių skundų, atsakovai R. R. ir G. B. prisidėjo prie atsakovo A. A. kasacinio skundo.

20Atsiliepimais į atsakovų A. A., G. B. ir E. G. kasacinius skundus ieškovas BUAB ,,SRTP“ prašo kasacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimai į kasacinius skundus iš esmės grindžiami tokiais argumentais:

21Akcijų įsigijimo dieną bendrovės pradelsti įsiskolinimai sudarė 1 120 831 Lt, o įsigydama akcijas bendrovė neteko 1 095 000 Lt. Atsakovų veiksmai nepagrįsti ekonomine logika. Spręsdami dėl atsakovų atsakomybės, teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013). Akcijų vertė, apskaičiuojant dėl atsakovų veiksmų patirtą žalą, neturi reikšmės.

22Kasaciniu skundu ieškovas BUAB ,,SRTP“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartį ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

231. Tokiu atveju, kai: vienos įmonės akcijas kita įsigyja už tris kartus didesnę, nei nominalią vertę; abi įmonės yra valdomos tų pačių fizinių asmenų; investuojama iš lėšų trūkumo, o ne iš pertekliaus; tokiai investicijai įgyvendinti yra suklastojami dokumentai; įsigyjamos akcijos iš esmės nesuteikia jokių galimybių daryti įtaką įsigytos bendrovės valdymui; per 10 dienų nuo akcijų perleidimo ir per 5 dienas po akcijų emisiją išleidusios bendrovės įstatų pakeitimų įregistravimo viešame registre yra kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos akcijų įsigijusiai įmonei iškėlimo, o įmonė sutinka, kad yra nemoki; per daugiau nei du mėnesius po įstatų pakeitimo įregistravimo viešame registre yra kreipiamasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos akcijas pardavusiai įmonei iškėlimo; vietoj labai didelės sumos yra gaunama 0 ct; akcijų pardavėjas praėjus 10 mėnesių nuo jų pardavimo už jas pasiūlo 300 kartų mažesnę sumą, turėtų būti daroma išvada, kad akcijų įsigijimas buvo akivaizdžiai žalingas bendrovei. Net pripažinus, kad įsigytos akcijos turi vienokią ar kitokią vertę, įvertinus tai, jog tokio sandorio atlikti nebuvo jokio poreikio, bendrovei akcijų nereikėjo, iš akcijų bendrovė negavo pajamų, apskaičiuojant žalą, kasatoriaus nuomone, akcijų vertė neturi reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad atsakovų sprendimas įsigyti kitos įmonės akcijas nelaikytinas ekonomiškai nenaudingu ieškovui, šios savo išvados nemotyvavo. Nurodytu sandoriu ieškovui buvo padaryta žala, jis tapo nemokus ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, o už padarytą žalą atsakingi valdybos nariai, kurių veiksmai pasireiškė fiduciarinių pareigų nesilaikymu, valdymo organams įstatymo keliamų pareigų nevykdymu. Akcijos buvo įsigytos beveik prieš šešerius metus, o iš jų ieškovas negavo jokios naudos.

242. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, pažeidė proceso teisės normas, nepagrįstai rėmėsi tik 2012 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Euristika“ verslo vertinimo ataskaita ir nevertino kitų įrodymų (pvz., RUAB „Liturimex“ viešbučių 2011 m. lapkričio 10 d. pranešimo, kuriuo už ginčo akcijas pasiūlyta tik 3650 Lt).

253. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neteisingai perteikė ieškovo poziciją. Ieškovas nei patikslinto ieškinio, nei kito procesinio dokumento nemotyvavo tuo, kad akcijos buvo bevertės ar įsigytos už per didelę vertę. Net jei akcijos būtų labai vertingos, nesant būtinumo ar ekonominės logikos jas įsigyti, jų vertė neturi jokios reikšmės ir nemažina žalos dydžio. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas iš šio sandorio gavo pajamų (CPK 178 straipsnis).

264. Nors ir nesutikdamas su tuo, kad akcijų vertė mažina ieškovui padarytą žalą, kasatorius teikia argumentus dėl jų vertės. 2012 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Euristika“ verslo vertinimo ataskaita yra nepatikima ir ja negalima remtis nustatant akcijų vertę (pvz., vertintojai netiesiogiai nurodė, kad yra šališki, teigdami, kad vertinimo užsakovui, turto savininkui yra aktuali vertinamo verslo vertė rinkoje ir pan.; vertintojai UAB „Liturimex“ viešbučius vertino remdamiesi prielaidomis, kad jos veiklos tęstinumas nekelia abejonių ir ji pajėgi generuoti teigiamus pinigų srautus, kurie išreiškia jos, kaip verslo objekto, vertę rinkoje šiomis dviem prielaidomis, nors 2012 m. birželio 22 d. atliekant akcijų vertinimą reikėjo vadovautis ne prielaidomis, o faktinėmis finansinėmis ataskaitomis; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos ataskaitos trūkumus, neatsižvelgė į tai, kad šis įrodymas neturi iš anksto nustatytos galios.

275. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, 2014 m. vasario 18 d. nutartimi priimdamas naujus įrodymus. Visi atsakovų pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

286. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Ieškovo atstovas pateikė originalų dokumentą, išspausdintą jam prisijungus prie elektroninės bankininkystės, todėl papildomai jo tvirtinti nereikia. Tai, kad šiame išraše nėra pažymėta, kokiu pagrindu ir už kokias paslaugas advokatui buvo pervestos lėšos, nepaneigia akivaizdaus fakto, kad advokatas teikė ieškovui paslaugas apeliaciniame procese.

29Atsiliepimu į ieškovo BUAB ,,SRTP“ kasacinį skundą atsakovas E. G. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais argumentais:

301. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įsigytos akcijos turėjo vertę ir buvo įsigytos už sumą, kuri visiškai atitiko tą vertę. Net jei būtų nustatyta, kad akcijų vertė kiek mažesnė negu sumokėta kaina, tai pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas, bylos Nr. 3K-3-73/2008) sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas nereiškia neteisėtų veiksmų. Tai, kad atsakovas E. G. ir kiti atsakovai veikė kaip atidūs, protingi bei rūpestingi valdymo organo nariai, patvirtina teismų nustatytos aplinkybės: prieš priimdami sprendimą įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, valdybos nariai atidžiai vertino UAB „Liturimex“ viešbučių turtinę padėtį ir įsigyjamų akcijų vertę. Ieškovas, nors ir turėdamas pareigą įrodyti žalos dydį, jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tariamą žalos dydį, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad būtinybė pateikti UAB „Liturimex“ viešbučių 2013 m. kovo 4 d. raštą ir verslo vertinimo ataskaitą atsirado vėliau, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus įrodymus, CPK 314 straipsnio nepažeidė.

312. Atsižvelgdamas į tai, kad advokato banko sąskaitos išrašas nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis faktinį apmokėjimą už byloje suteiktą teisinę pagalbą (neįmanoma nustatyti, ar mokėjimas yra atliktas būtent už šioje civilinėje byloje suteiktą pagalbą ir būtent pagalbą apeliacinės instancijos teisme), apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

32Atsiliepimu į ieškovo BUAB ,,SRTP“ kasacinį skundą atsakovas R. R. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais argumentais:

33Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Stagena“ v. AB SEB bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014). Atsakovas R. R., kaip UAB ,,SRTP“ valdybos narys, veikė teisėtai, sąžiningai, nenukrypdamas nuo rūpestingo, apdairaus, protingo asmens elgesio mato. Prieš priimant sprendimą įsigyti akcijas, tiek atsakovas R. R., tiek kiti valdybos nariai atidžiai vertino UAB „Liturimex“ viešbučių turtinę padėtį ir įsigyjamų akcijų vertę. Be to, neteisėtų veiksmų konstatavimas ir civilinės atsakomybės taikymas galimas tik pripažinus atitinkamą sandorį negaliojančiu.

34Atsiliepimu į ieškovo BUAB ,,SRTP“ kasacinį skundą atsakovai A. A. ir G. B. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais argumentais:

35Akcijų įsigijimas nelaikytinas neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai neturėjo apyvartinių lėšų ir nebuvo neaišku, kada UAB,,SRTP“ atgaus skolą, tai sprendimas įsigyti akcijas, kurias bet kuriuo metu būtų galima parduoti, buvo racionalus. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-73/2008) tokio sandorio sudarymas nelaikytinas neteisėtais veiksmais, dėl kurių valdybos narams galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Valdybos nariai, priimdami atitinkamą verslo sprendimą, vadovavosi visa tuo metu turima ir sprendimui priimti reikalinga informacija bei ją tinkamai įvertino. Pagal sprendimo priėmimo metu turimą informaciją (bent jau A. A. ir G. B.) nebuvo peržengtos protingos ūkinės komercinės rizikos ribos, pažeistos fiduciarinės pareigos. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog akcijos įsigytos už kainą, ne itin didesnę už jų tuometę vertę, nepaneigia šių asmenų veikimo geriausiais bendrovės interesais prezumpcijos.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

38Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį keliamais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais.

39Dėl juridinio asmens valdymo organo narių atsakomybės

40Juridinio asmens valdymo organo, nagrinėjamu atveju valdybos, nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

41Įmonės valdyba – kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas – atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę ūkinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę. Valdybos narys privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; kt.). Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

42Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB ,,SRTP“ 2009 m. sausio 16 d. valdybos posėdyje buvo nuspręsta įsigyti 365 paprastąsias vardines 1000 Lt nominalios vertės UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt. Atsiskaitant už šias akcijas buvo įskaityti priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai ir UAB „Liturimex“ viešbučių skola UAB ,,SRTP“ buvo sumažinta 1 095 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į UAB „SRTP“ finansinę situaciją (pagal UAB ,,SRTP“ 2008 m. gruodžio 30 d. balansą įmonės turtas sudarė 1 498 099 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 121 821 Lt), valdybos 2009 m. sausio 16 d. sprendimas investuoti 1 095 000 Lt, kas sudarė daugiau negu 2/3 įmonės turto, į kitos įmonės akcijas, o ne atsiskaityti su įmonės kreditoriais (nepriklausomai nuo to, ar už akcijas sumokėta kaina atitiko jų vertę, ar sumokėta per didelė kaina, nepriklausomai nuo to, kokia buvo UAB „Liturimex“ viešbučių finansinė padėtis) neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja geriems verslo standartams. Tai patvirtina ir teismų nustatytos aplinkybės, kad prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,SRTP“ Vilniaus apygardos teisme gautas 2009 m. sausio 26 d., t. y. praėjus tik dešimčiai dienų nuo nurodyto UAB ,,SRTP“ valdybos narių sprendimo, ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi UAB ,,SRTP“ iškelta bankroto byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, vadovaujantis protingo verslo rizikos kriterijais ir gerais verslo standartais, bendrovės ir jos kreditorių interesus atitiktų sprendimas neinvestuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas. Tokiu atveju UAB ,,SRTP“ būtų galėjusi UAB ,,Liturimex“ viešbučių 1 095 000 Lt skolos išieškojimą nukreipti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Sprendimas investuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas, įvertinus teismų nustatytas aplinkybes, atitiko UAB ,,Liturimex“ viešbučių interesus, o ne UAB ,,SRTP“ ir jos kreditorių.

43Bendrovės valdymo organų nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Jeigu atsakovai A. A. ir G. B. būtų įrodę kasaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes, kad valdybai priimant sprendimą dėl investavimo atsakovams A. A. ir G. B. buvo pateikta suklastota informacija apie bendrovės finansinę padėtį (pateikta informacija, kad bendrovė neturi kreditorių), tai būtų pagrindas pripažinti, kad jie nepažeidė pareigos elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu ir jiems civilinė atsakomybė negalėtų būti taikoma. Tačiau tokių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nenustatė. Priešingai negu atsakovai A. A. ir G. B. teigia kasaciniuose skunduose, byloje nėra duomenų, kad prieš priimant sprendimą dėl investavimo jiems buvo pateikta suklastota informacija apie UAB ,,SRTP“ finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2009 m. sausio 19 d. pažyma, adresuota Vilniaus miesto 19-ajam notarų biurui, kurioje nurodyta, jog UAB „SRTP“ neturi kreditorių, už kurios suklastojimą nuteisti atsakovai R. R., E. G., surašyta po 2009 m. sausio 16 d. valdybos posėdžio ir nepatvirtina, kad tokia pat informacija buvo pateikta ir valdybos nariams A. A. bei G. B. priimant 2009 m. sausio 16 d. sprendimą.

44Kaip pagrįstai nurodoma kasaciniuose skunduose, pagal verslo sprendimų priėmimo taisyklę (angl. business judgment rule) preziumuojamas juridinio asmens valdymo organų veikimas bona fide, t. y. geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai – UAB ,,SRTP“ valdybos nariai – priimdami sprendimą investuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas pažeidė savo fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui (UAB ,,SRTP“).

45Dėl žalos dydžio

46Pažymėtina, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį.

47Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog valdybos nariai pažeidė fiduciarines pareigas, priimdami sprendimą investuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas, būtina nustatyti, ar šiais veiksmai buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio. Pažymėtina, kad ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, o reikalauja priteisti žalos, kuri padaryta sudarant šį sandorį, atlyginimą iš valdybos narių, t. y. išreiškė valią, kad UAB „Liturimex“ viešbučių akcijos ir toliau liktų UAB ,,SRTP“ nuosavybe.

48Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Dėl valdybos narių neteisėtų veiksmų UAB ,,SRTP“ tapo skolinga 1 095 000 Lt UAB ,,Liturimex“ viešbučiams ir ši suma laikytina UAB ,,SRTP“ turtiniu netekimu, tačiau dėl valdybos neteisėtų veiksmų UAB ,,SRTP“ įgijo 365 paprastąsias vardines 1000 Lt nominalios vertės UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, kurias tebeturi ir kurių vertė laikytina UAB ,,SRTP“ gauta nauda pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį, todėl UAB ,,SRTP“ nuostoliais dėl valdybos narių fiduciarinių pareigų pažeidimo laikytina 1 095 000 Lt (akcijų kainos) ir akcijų (turto, kurį įgijo) rinkos vertės teismo sprendimo priėmimo metu skirtumas. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad teismo sprendimo priėmimo metu šių akcijų rinkos vertė viršija 1 095 000 Lt, tai būtų pagrindas konstatuoti, kad nors valdybos nariai pažeidė fiduciarines pareigas, bet žala bendrovei nepadaryta, ir pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti (atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą); tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad teismo sprendimo priėmimo metu šių akcijų rinkos vertė mažesnė negu 1 095 000 Lt, būtų pagrindas ieškovui priteisti sumą, kurią sudaro nurodytas skirtumas, kaip patirtą žalą (atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą).

49Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismas priteisė visą akcijų kainą kaip patirtą žalą, o apeliacinės instancijos teismas iš akcijų kainos atėmė akcijų rinkos vertę, apskaičiuotą ne teismo sprendimo priėmimo metu, o 2008 m. gruodžio 31 d.

50Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Teismas, apskaičiuodamas nukentėjusio asmens žalą, tiria kiekvieną su tuo susijusį bylos įrodymą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

51Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias nuostatas, nepatikslindami įrodinėjimo dalyko ir nepasiūlydami ieškovui pateikti papildomus įrodymus dėl dabartinės akcijų vertės, atsižvelgiant į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, nerinkdami įrodymų dėl žalos dydžio savo iniciatyva. Kadangi šis pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis), Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis naikintina ir byla iš naujo perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tam, kad šis tinkamai nustatytų žalos dydį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

52Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Kasacinis teismas patyrė 43,02 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

56Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartį ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių bendrovės valdybos narių... 6. Ieškovas BUAB ,,SRTP“ prašė priteisti iš atsakovų R. R., E. G., A. A.,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 10. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 11. Kasaciniais skundais atsakovai A. A. ir G. B. prašo panaikinti Lietuvos... 12. 1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Liturimex“... 13. 2. Tam, kad būtų galima reikalauti iš valdybos narių atlyginti žalą, turi... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinio... 15. Kasaciniu skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. 1. Vien aplinkybė, kad sudarytas sandoris buvo nenaudingas ir padarė žalą... 17. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą... 18. 3. Teismai neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovai nėra turto... 19. Pareiškimais dėl prisidėjimo prie kasacinių skundų atsakovai A. A. ir G.... 20. Atsiliepimais į atsakovų A. A., G. B. ir E. G. kasacinius skundus ieškovas... 21. Akcijų įsigijimo dieną bendrovės pradelsti įsiskolinimai sudarė 1 120 831... 22. Kasaciniu skundu ieškovas BUAB ,,SRTP“ prašo panaikinti Lietuvos... 23. 1. Tokiu atveju, kai: vienos įmonės akcijas kita įsigyja už tris kartus... 24. 2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, pažeidė... 25. 3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neteisingai perteikė ieškovo... 26. 4. Nors ir nesutikdamas su tuo, kad akcijų vertė mažina ieškovui padarytą... 27. 5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, 2014 m.... 28. 6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi... 29. Atsiliepimu į ieškovo BUAB ,,SRTP“ kasacinį skundą atsakovas E. G. prašo... 30. 1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įsigytos akcijos turėjo vertę ir... 31. 2. Atsižvelgdamas į tai, kad advokato banko sąskaitos išrašas nėra... 32. Atsiliepimu į ieškovo BUAB ,,SRTP“ kasacinį skundą atsakovas R. R. prašo... 33. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas... 34. Atsiliepimu į ieškovo BUAB ,,SRTP“ kasacinį skundą atsakovai A. A. ir G.... 35. Akcijų įsigijimas nelaikytinas neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į tai,... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 38. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 39. Dėl juridinio asmens valdymo organo narių atsakomybės ... 40. Juridinio asmens valdymo organo, nagrinėjamu atveju valdybos, nariai turi... 41. Įmonės valdyba – kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas – atsako... 42. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB ,,SRTP“ 2009 m. sausio 16 d.... 43. Bendrovės valdymo organų nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai... 44. Kaip pagrįstai nurodoma kasaciniuose skunduose, pagal verslo sprendimų... 45. Dėl žalos dydžio... 46. Pažymėtina, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo,... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog... 48. Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių... 49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK... 50. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad... 51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė... 52. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį,... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 54. Kasacinis teismas patyrė 43,02 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...