Byla 1A-291-387/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, gynėjai advokatei Violetai Bazienei, nukentėjusiosioms J. P., N. Ž., nukentėjusiosios R. B. atstovui advokatui Mantui Rasimavičiui, nukentėjusiųjų L. P., J. P. atstovui advokatui D. D.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose, BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose, BK 138 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose, BK 140 straipsnio 3 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

  • pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus dešimties metų laisvės atėmimo bausme;
  • pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus šešerių metų laisvės atėmimo bausme;
  • pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
  • pagal BK 284 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta dešimties metų laisvės atėmimas.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šalčininkų apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu J. Š. paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

6Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 8 d. iki 2014 m. birželio 26 d., nuo 2015 m. kovo 14 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. ir pagal Šalčininkų apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.

7J. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

8Vadovaujantis BK 72 straipsniu automobilis BMW 530, valst. Nr. ( - ) konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

9Nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš J. Š. R. B. priteista 2 511 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10Nukentėjusiosios J. P. civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš J. Š. J. P. priteista 929,61 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11Nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš J. Š. L. P. priteista 380 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12Nukentėjusiųjų G. Ž. ir G. Ž. atstovės pagal įstatymą N. Ž. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš J. Š. nukentėjusiajai G. Ž. priteista 115 Eur turtinei ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai G. Ž. priteista 63,04 Eur turtinei ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti bei N. Ž. priteista 250 Eur turtinei žalai atlyginti.

13J. Š. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 13 568,30 Eur nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms padengti.

14Vadovaujantis BPK 105 straipsniu, iš kaltinamojo J. Š. išieškota: nukentėjusiosios J. P. naudai 1 000 Eur, L. P. naudai 200 Eur, nukentėjusiųjų G. Ž. ir G. Ž. atstovės pagal įstatymą N. Ž. naudai 100 Eur turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi J. Š. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nekilnojamąjį turtą: 1/3 žemės sklypo, esančio Lastaučikų k., Poškonių sen., Šalčininkų r. sav., kurio unikalus numeris: ( - ), registro numeris: ( - ); 1/3 žemės sklypo, esančio Lastaučikų k., Poškonių sen., Šalčininkų r. sav., kurio unikalus numeris: ( - ), registro numeris: ( - ); 1/3 žemės sklypo su statiniais, esančio Lastaučikų k. 3, Poškonių sen., Šalčininkų r. sav., kurio registro Nr.: ( - ), žemės sklypo unikalus numeris: ( - ), pastatų unikalūs numeriai: ( - ); 1/3 žemės sklypo, esančio Lastaučikų k., Poškonių sen., Šalčininkų r. sav., kurio unikalus numeris: ( - ), registro numeris: ( - ). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos turtinės ir neturtinės žalos visiško atlyginimo.

16Teisėjų kolegija

Nustatė

171. J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 13 d., apie 20.30 val., Vilniuje, Erfurto g., šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems), 28 (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui), 30 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį), 127 (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio), punktų reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (po sulaikymo nustatytas 1.68 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti (ši teisė atimta 2015 m. sausio 26 d. dėl vairavimo esant neblaiviam), vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. ( - ) ir iš chuliganiškų paskatų tyčia padidino didesnio pavojaus šaltinio – automobilio – greitį, veikdamas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir sąmoningai, būdamas abejingas bet kokioms pasekmėms, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo elgesiu rodydamas atvirą iššūkį ir paniekinimą nustatytoms kelių eismo taisyklėms, vairavimo kultūrai ir eismo dalyvių saugumui, tokiu būdu trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, keldamas pavojų kartu važiavusiems keleiviams bei aplinkiniams, važinėjo Vilniaus miesto Erfurto gatve nuo Oslo g. pusės link Oslo g. pusės chuliganiškai: padidindamas greitį, staigiai stabdydamas, slysdamas ir apsisukdamas 180 laipsnių kampu. Jis nereagavo į išsigandusių greičio ir gresiančio pavojaus savo gyvybėms kartu važiavusių keleivių įspėjimus ir prašymus stabdyti ir, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nelėtino greičio, akivaizdžiai jį viršydamas, važiuodamas draudžiamu 92 km/h greičiu ir dėl to praradęs galimybę laiku pastebėti kliūtį, suko į kairę ir stabdė. Dėl to J. Š. vairuojamas automobilis „BMV 530“, prarado judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir, judėdamas slydimo-stabdymo režimu kairėje važiuojamosios dalies pusėje, kairiuoju automobilio šonu partrenkė Erfurto-Žėručio gatvių sankryžoje pėsčiųjų perėja ėjusius žmones: O. B., padarydamas jai kūno sumušimą, pasireiškusį žaizda su minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinio peties srityje, abipus žastuose, kairiame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, juosmenyje, abipus kojose, krūtinkaulio lūžiu, daugybiniais kairės pusės šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimu, kairio plaučio sužalojimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, dešiniojo plaučio sumušimu, dubens kaulų lūžiais su kraujo išsiliejimu į dubens minkštuosius audinius ir užpilvaplėvinį tarpą, dešinio žastikaulio skeveldriniu lūžiu, gaubtinės žarnos ir jos pasaito sumušimu, t.y., sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi trauminiu hemoraginiu šoku, ūmine po hemoragine anemija, riebaline embolija, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, ūmiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu. Nuo patirtų kūno sužalojimų ir jų pasėkoje išsivysčiusių komplikacijų visumos, nepaisant intensyvaus gydymo, O. B. 2015 m. kovo 15 d. 12:20 val., mirė; L. P., padarydamas jai nubrozdinimą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu, abiejų raktikaulių lūžį, kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžį, dešiniųjų šonkaulių lūžius, dešiniųjų blauzdikaulio bei šeivikaulio kūnų lūžius, kairės blauzdos abiejų kaulų proksimalinių galų sąnarinius lūžius, t.y., sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu; J. P., padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, žaizdą apatinėje lūpoje, I-II-o juosmeninių slankstelių suspaustinius lūžius, nubrozdinimą kairėje plaštakoje, dešinės pėdos kaulų lūžius su aplinkine kraujosruva, t.y., sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu; mažametę G. Ž., gim. 2010 m., padarydamas jai kaktos dešinės pusės ir dešinio klubo odos nubrozdinimus, t.y., sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu; G. Ž., gim. 2003 m., padarydamas jai dešinio klubo ir dešinės šlaunies odos nubrozdinimus, t.y., sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu J. Š. tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė O. B., L. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, J. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, mažametėms Gustei ir G. Ž. - nežymų sveikatos sutrikdymą.

182. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Š. prašo perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkto į BK 132 straipsnio 3 dalį; išteisinti jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius šiame straipsnyje numatytos veikos; nustatyti dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir taikyti BK 62 straipsnio nuostatas; nustatyti atlikti bausmę ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje. Nuteistasis taip pat prašo teismo nurodyti, kad jam priklausančio 1/3 nekilnojamojo turto, į kuri yra laikinai apribotos apelianto nuosavybės teisės, negalima parduoti iš varžytinių.

192.1. Apeliantas nurodo nesutinkantis su teismo išvada, kad jis nužudė žmogų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir padarė tai iš chuliganiškų paskatų. Pasak nuteistojo, jis pasielgė neatsakingai, neapgalvotai ir neapdairiai, nes buvo neblaivus, tačiau jo veiksmai nebuvo sąmoningi. J. Š. pažymi, kad vairuodamas automobilį jis nenorėjo niekam atimti gyvybės, jo veiksmai nebuvo tyčiniai, todėl nuteistajam inkriminuota veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

202.2. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Anot J. Š., jis sąmoningai nesiekė trikdyti visuomenėje nusistovėjusios tvarkos, netrikdė aplinkinių rimties ir ramybės, o tik neatsakingai vairavo. Apeliantas akcentuoja, kad elgdamasis tokiu būdu, jis nesiekė jokių pasekmių. Pasak jo, tokios sunkios pasekmės kilo atsitiktinai, dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių.

212.3. J. Š. teigimu, skirdamas jam bausmę, apygardos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis po įvykio nebėgo, nesislapstė, stengėsi padėti nukentėjusiesiems, liepė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, netrukdė pareigūnams tirti bylos, pripažino civilinius ieškinius, atsiprašė nukentėjusiųjų ir labai pergyvena dėl šio nelaimingo atsitikimo. Pasak apelianto, įvertinęs šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas turėjo nustatyti dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nustačius dvi J. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes atsiranda galimybė taikyti nuteistajam BK 62 straipsnio nuostatas.

222.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad panašias ar analogiškas veikas padariusiems asmenims teismai yra skyrę kur kas švelnesnes bausmes nei jam. Taip, anot nuteistojo, J. R. būdamas neblaivus pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tačiau realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo išvengė. Apeliaciniame skunde taip pat minima baudžiamoji byla, kurioje kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, buvo pripažintas P. D. ir kuriam paskirtą laisvės atėmimo bausmę teismas nustatė atlikti atvirojoje kolonijoje.

232.5. Apelianto teigimu, jis nenori išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tik siekia teisingo ir objektyvaus teisminio proceso. Be to, anot J. Š., teismui leidus atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje, jis galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius.

242.6. J. Š. prašo uždrausti parduoti jam priklausančio nekilnojamojo turto dalį iš varžytinių, nes likusi to turto dalis priklauso jo artimiesiems (tėvui ir seseriai), kurie nenori, kad nuteistojo turto dalimi disponuotų svetimi asmenys.

253. Teismo posėdžio metu gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusiosios ir nukentėjusiųjų atstovai – atmesti.

264. Apeliacinis skundas atmetamas.

275. Neginčydamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, J. Š. prašo teismo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkto į BK 132 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis nurodo, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai. Pasak J. Š., vairuodamas automobilį, jis nenorėjo niekam atimti gyvybės, todėl yra nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Spręsdamas J. Š. kaltės klausimą dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo, apygardos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad nuteistasis nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

285.1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o neatsargus – jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 14 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Tiek teismų praktikoje, tiek baudžiamosios teisės doktrinoje daugiausiai klausimų kelia netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atribojimas. Šių kaltės rūšių atribojimas yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje.

295.2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

305.3. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013). Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Kaltininko abejingumas galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-895/2016).

315.4. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šiuo atveju kaltininkas supranta, kad jo pavojingas elgesys apskritai gali sukelti BK numatytus padarinius, tačiau kartu jis mano (yra įsitikinęs), jog egzistuoja aplinkybės, kurios jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje neleis kilti žalingiems padariniams. Taigi nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininko valia nukreipta tam, kad dėl jo veikos pavojingų padarinių nebūtų. Jis ne šiaip tikisi sėkmės, kad galbūt padariniai dėl jo veikos nekils, bet ir vertina savo veikimo (neveikimo) pobūdį, situaciją, kurioje daroma veika, ir yra įsitikinęs, jog egzistuoja konkrečios aplinkybės (aplinkybė), kurios būtent jo sukurtoje situacijoje užkirs kelią pavojingiems padariniams. Kaltininko įsitikinimas, kad jo veika, esant tokioms aplinkybėms nesukels pavojingų padarinių, nulemia jo sprendimą vykdyti veiką. Tačiau kaltininkas aplinkybes, jo nuomone, neleisiančias kilti pavojingiems padariniams, įvertina neteisingai, lengvabūdiškai ar pervertina, nes jos neužkerta kelio pavojingiems padariniams. Vadinasi, esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas savo veikos pavojingumą suvokia abstrakčiai, t. y. veika, jo vertinimu, kitomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma pavojinga, tačiau šiuo konkrečiu atveju manoma, kad padariniai nekils (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

325.5. Aplinkybių, kuriomis remdamasis kaltininkas tikisi išvengti nusikalstamų padarinių, pobūdis turi esminę reikšmę vertinant, ar veika padaryta nusikalstamai pasitikint ar netiesiogine tyčia. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių remdamasis sėkme, likimu, nuojauta, prietarais ir pan., – tai netiesioginės tyčios požymis. Jeigu kaltininkas tikisi išvengti padarinių ir pasikliauja savo ar kitų asmenų savybėmis, žmogaus sukurtų objektų ar gamtos jėgų veikimu bei kitomis realiai egzistuojančiomis objektyviomis aplinkybėmis,– tai nusikalstamo pasitikėjimo požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

335.6. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, nagrinėjamoje byloje svarbia aplinkybe laikoma ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

345.7. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. Š., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dideliu greičiu važinėjo Vilniaus miesto Erfurto gatve, staigiai stabdydamas automobilį ir, slysdamas, apsisukdavo 180 laipsnių kampu. Nuteistasis nereagavo į keleivių prašymus sulėtinti automobilio važiavimo greitį ir sustabdyti jį bei, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, važiavo draudžiamu 92 km/val. greičiu, laiku nepastebėjo kliūties (priekyje prieš perėją sustojusio kito automobilio), suko į kairę ir stabdė. Dėl tokio manevro nuteistojo vairuojamas automobilis prarado judėjimo stabilumą, išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir kairiuoju šonu partrenkė per perėją tuo metu ėjusius pėsčiuosius. Šio eismo įvykio metu nukentėjusioji L. P. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusioji J. P. – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiosios G. ir G. Ž. – nežymius sveikatos sutrikdymus. Nukentėjusioji O. B. nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. Š., būdamas neblaivus, jau kurį laiką iki įvykio itin dideliu greičiu (apie 100 km/val.) pavojingai važinėjo miegamajame rajone esančia Erfurto gatve. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis patvirtino jau apie mėnesį laiko gyvenęs tame rajone, žinojęs, kad šioje gatvėje yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja (T3, b. l. 204), tačiau nepaisant to visiškai nereagavo į kartu su juo važiavusių keleivių D. B., A. B., G. B. (T2, b. l. 156-158, 166-168, 171-173, T4, b. l. 29-30) prašymus sustabdyti automobilį ir tęsė savo pavojingus veiksmus – toliau važinėjo šia gatve, staigiai stabdydamas automobilį apsisukdavo 180 laipsnių kampu ir grįždavo atgal. Taigi nuteistasis visiškai nepaisė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, šiurkščiai jas pažeidė, žinodamas, kad toje vietoje leistinas važiavimo greitis yra 50 km/val., sąmoningai viršijo jį, savo elgesiu keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir pėstiesiems. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo sukeltas eismo įvykis buvo dėsningas ir logiškas jo pavojingų veiksmų vairuojant automobilį padarinys. Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. Š. taip pat patvirtino, kad važiuodamas negalvojo apie pasekmes.

355.8. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nebuvo aplinkybių, kurias nuteistasis galėjo suvokti kaip objektyviai egzistuojančias ir šalinančias galimybes atsirasti jo veiksmų padariniams. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, judrioje miegamojo rajono gatvėje, pėsčiųjų perėjoje, į kurią bet kuriuo metu galėjo įžengti pėstieji (šalia įvykio vietos yra baseinas, bažnyčia, parduotuvė ir pan.). Priešingai nei nurodo apeliantas, kilę sunkūs jo neteisėto elgesio padariniai buvo nulemti ne atsitiktinumo, bet jo pavojingų veiksmų. Nuteistajam būnant neblaiviam ir chuliganiškai manevruojant gatvėje, kurią kasdien kerta didelis žmonių skaičius, tokie padariniai buvo labai tikėtini ar net neišvengiami. J. Š. tikėjosi išvengti jų remdamasis sėkme, likimu, nuojauta ir pan., bet ne objektyviai tuo metu egzistavusiomis aplinkybėmis, o tai yra netiesioginės tyčios požymis.

365.9. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. Š., nors ir nenorėjo kilusių padarinių, tačiau buvo jiems abejingas – nuteistasis niekaip nereagavo į keleivių prašymus sustabdyti automobilį. Net jiems prašant, neatsisakė (nekeitė) savo pavojingo elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą tai, kaip minėta šioje nutartyje, taip pat yra vienas iš netiesioginės tyčios požymių.

375.10. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad J. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl neatsargumo nėra jokio pagrindo. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad J. Š. veikė netiesiogine tyčia. Taigi apygardos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus, taikyti J. Š. veikai BK 132 straipsnį nėra pagrindo.

386. Apeliaciniame skunde J. Š. taip pat prašo išteisinti jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis savo veiksmais nesiekė trikdyti visuomenės rimties ir tvarkos. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Viešosios tvarkos pažeidimas, atsakomybė už kurį yra numatyta BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia. Taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-54-222/2017). Nagrinėjamu atveju chuliganišką nuteistojo veiksmų pobūdį patvirtina aukščiau teisėjų kolegijos išsamiai aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės – J. Š. dideliu greičiu važinėjo miegamajame rajone esančia gatve, staiga stabdė jo vairuojamą automobilį, cypdamas padangomis apsisukdavo ir tokiu pat dideliu greičiu grįždavo atgal. Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Aukščiau aptarti nuteistojo veiksmai vertinami kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Nuteistasis neabejotinai suvokė, kad elgdamasis tokiu būdu viešoje vietoje, nesant jokių jo elgesį pateisinančių priežasčių, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei trikdo viešąją tvarką. Tokią išvadą patvirtina ir kartu su nuteistuoju važiavusių keleivių reakcija į jo neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad pastarieji buvo išsigandę, prašė J. Š. sustoti, tačiau šis niekaip nereagavo į jų prašymus. Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. Š. buvo neblaivus ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Priešingai, nuteistojo neblaivumas, kuris neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, sunkina J. Š. atsakomybę (BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatytas ir kitas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas būtinasis viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymis – pavojingi veikos padariniai (realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas). Pirmos instancijos teisme apklaustas liudytojas D. P. (D. P.) nurodė matęs, kaip nuteistojo vairuojamas automobilis dideliu greičiu važiavo Erfurto gatve, po to sugirgždėjo ratai, automobilis apsisuko ir tokiu pat dideliu greičiu nuvažiavo atgal. Pasak liudytojo, tuo metu gatvėje buvo daug žmonių. Šalia liudytojo buvo dar vienas žmogus, kuris stebėjo J. Š. veiksmus ir sakė, kad tuoj apie juos praneš policijai. Liudytojas taip pat patvirtino matęs, kad prieš pat įvykį, nuteistasis vos nenumušė per kitą pėsčiųjų perėją ėjusių žmonių. Cypdamas padangoms, vos spėjo sustabdyti savo vairuojamą automobilį. Per perėją tuo metu ėję žmonės išsilakstė (T4, b. l. 14). Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl neteisėtų J. Š. veiksmų kilo pavojingi veikos padariniai - žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis, buvo sustabdytas eismas. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. Š. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

397. Apelianto teiginys, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip pat atmetamas. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam, perkelia nukentėjusįjį nuo kelio važiuojamosios dalies į saugesnę vietą ir pan.). Pažymėtina, kad aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis padeda nukentėjusiajam, turi sekti tuojau pat po įvykio, o ne vėlesnėse nukentėjusio asmens gydymo stadijose. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui nuteistasis iš esmės nedelsiant jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad iš karto po įvykio J. Š. prašė aplinkinių iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jokia apimtimi negali būti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais. Įvykus eismo įvykiui iškviesti greitąją medicinos pagalbą yra vairuotojo pareiga, nustatyta Kelių eismo taisyklių 219.5 punkte (redakcija galiojusi nuo 2014 m. spalio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d.), todėl ji negali būti vertinama kaip pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-299/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad J. Š. teiginio, jog jis neva stengėsi po įvykio padėti nukentėjusiesiems, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Priešingai, byloje nustatyta, kad nuteistasis po įvykio su nukentėjusiaisiais net nebendravo, visiškai nesidomėjo jų sveikata (T3, b. l. 200, 201, 202). Kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – civilinių ieškinių pripažinimas, bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais ir pan. – jokios reikšmės aptariamos kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui neturi.

407.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7-287/2009, 2K-650/2012 ir kt.). Byloje nustačius tik vieną J. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taikyti jam BK 62 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

418. Vadovaudamasis teismų praktika, nuteistasis taip pat teigia, kad panašias ar analogiškas veikas padariusiems asmenims teismai yra skyrę kur kas švelnesnes bausmes nei jam. Šiam apeliacinio skundo argumentui negalima pritarti. Teisėjų kolegija pažymi, kad precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų procesiniai sprendimai, priimti nuteistojo nurodomose bylose (baudžiamosios bylos, kuriose kaltinimai buvo pareikšti J. R. ir P. D.) šiuo atveju nėra reikšmingi, nes jose teismų nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje. Skirtingai nei nuteistojo nurodomose bylose, šiuo atveju nustatyta, kad J. Š. elgėsi chuliganiškai ir tyčia piktybiškai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo itin sunkūs negrįžtami padariniai. Būtent šios aplinkybės nulėmė nuteistojo veiksmų kvalifikavimą ir atitinkamos bausmės jam paskyrimą.

428.1. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam bausmės už jo įvykdytas nusikalstamas veikas yra paskirtos tinkamai. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino visas šio straipsnio 2 dalyje numatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvavo parinktų bausmių dydžius. Kadangi apeliantas skunde pirmosios instancijos teismo jam paskirtų bausmių rūšių ir dydžių bei bausmių skyrimo motyvų neginčija, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

439. Nuteistojo prašymas leisti jam atlikti paskirtą bausmę atvirojoje kolonijoje yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę (keturis kartus teistas dėl tyčinių nusikaltimų padarymo; baustas administracine tvarka; nusikaltimus padarė tuo metu, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones; nedirba, nevedęs), padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (nuteistasis įvykdė du labai sunkius, vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus; dėl jo neteisėtų veiksmų kilo itin sunkūs, negrįžtami padariniai), apygardos teismas teisingai parinko J. Š. jam paskirtos bausmės atlikimo vietą (BK 50 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalimi, atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, o skundžiamu nuosprendžiu J. Š. pripažintas kaltu įvykdęs net du labai sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus.

4410. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo teismo nurodyti, kad jam priklausančio 1/3 nekilnojamojo turto, į kuri yra laikinai apribotos apelianto nuosavybės teisės, negalima parduoti iš varžytinių. Savo prašymą J. Š. motyvuoja tuo, kad likusi turto dalis priklauso jo artimiesiems (tėvui ir seseriai), kurie nenori, kad nuteistojo turto dalimi disponuotų svetimi asmenys. Šis apelianto prašymas negali būti tenkinamas. BPK 116 straipsnyje numatyta, kad proceso metu ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, bet ir teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tuomet kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pažymėtina, kad viena iš BPK 151 straipsnio paskirčių yra užtikrinti nukentėjusiojo kaltininko neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo nukentėjusiesiems ir Valstybinei teritorinei ligonių kasai yra priteistos didelės pinigų sumos – 20 000 Eur, 30 000 Eur, 13 568,30 Eur ir t.t. - todėl apygardos teismas laikinai apribodamas J. Š. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą įstatymo reikalavimų nepažeidė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinis areštuoto turto realizavimas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vyksta tik tuo atveju, jeigu skolininkas (nuteistasis) savanoriškai neatlygina iš jo priteistų civilinių ieškinių. Nuteistajam neturint pakankami lėšų savanoriškam nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, išieškojimas vykdomas iš jam nuosavybės teise priklausančio turto. Būtent tuo tikslu, t. y. siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių atlyginimą, ir yra laikinai apribotos nuteistojo nuosavybės teisės. Teismui uždraudus parduoti areštuotą turtą iš varžytinių, būtų paneigta šio teisės instituto paskirtis, o aptariamos laikinos procesinės prievartos priemonės taikymas taptų beprasmiškas.

45Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

Nutarė

46nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta... 5. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.... 6. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir... 7. J. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 8. Vadovaujantis BK 72 straipsniu automobilis BMW 530, valst. Nr. 9. Nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys patenkintas... 10. Nukentėjusiosios J. P. civilinis ieškinys patenkintas... 11. Nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys patenkintas... 12. Nukentėjusiųjų G. Ž. ir G. Ž.... 13.J. Š. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista... 14. Vadovaujantis BPK 105 straipsniu, iš kaltinamojo J. Š.... 15. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi 16. Teisėjų kolegija... 17. 1. J. Š. pripažintas kaltu ir... 18. 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Š. prašo... 19. 2.1. Apeliantas nurodo nesutinkantis su teismo išvada, kad jis nužudė... 20. 2.2. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada dėl jo kaltės padarius... 21. 2.3. J. Š. teigimu, skirdamas jam bausmę, apygardos... 22. 2.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad panašias ar analogiškas veikas... 23. 2.5. Apelianto teigimu, jis nenori išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tik... 24. 2.6. J. Š. prašo uždrausti parduoti jam priklausančio... 25. 3. Teismo posėdžio metu gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą... 26. 4. Apeliacinis skundas atmetamas.... 27. 5. Neginčydamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių... 28. 5.1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis... 29. 5.2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine... 30. 5.3. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko... 31. 5.4. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl... 32. 5.5. Aplinkybių, kuriomis remdamasis kaltininkas tikisi išvengti... 33. 5.6. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, nagrinėjamoje byloje... 34. 5.7. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 35. 5.8. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju... 36. 5.9. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 37. 5.10. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad 38. 6. Apeliaciniame skunde J. Š. taip pat prašo... 39. 7. Apelianto teiginys, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo nenustatė jo... 40. 7.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad... 41. 8. Vadovaudamasis teismų praktika, nuteistasis taip pat teigia, kad panašias... 42. 8.1. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 43. 9. Nuteistojo prašymas leisti jam atlikti paskirtą bausmę atvirojoje... 44. 10. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo teismo nurodyti, kad jam... 45. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo... 46. nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti....