Byla 2K-402/2013
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Laimai Milevičienei, nuteistojo gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui, Stanislovui Butkevičiui, teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. ir nuteistojo V. L. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu A. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, V. L. išteisintas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

3Šiuo teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo A. L. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo A. L. apeliaciniai skundai atmesti.

5Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 9 d. nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27d. nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendis. V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš V. L. Valstybinei ligonių kasai 34 450,80 Lt už A. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista iš V. L. nukentėjusiajam A. L. 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

7Baudžiamoji bylą A. P. dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8Kasacinių skundų dėl A. P. nepateikta.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo V. L. gynėjų advokatų Adomo Liutvinsko ir Stanislovo Butkevičiaus, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10V. L. ir A. P. 2007 m. lapkričio 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 14 iki 16 val., UAB „Dorsimus“ priklausančiame mikroautobuse „Opel Vivaro“ (valst. Nr. ( - ) stovėjusiame Panevėžyje, Klaipėdos g., prie namo Nr. 81A esančioje autobusų stotelėje, veikdami kartu, dėl pykčio A. L. , bendrais veiksmais suduodami kojomis ir rankomis ne mažiau kaip septynis smūgius A. L. į nugaros, galvos, kaklo, krūtinės sritį, padarė kaktos kairės pusės, pakaušio ir krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to V. L. , važiuojančiame mikroautobuse sėdinčiam A. L. stipriai lenkdamas galvą į priekį prie krūtinės, padarė VI kaklo slankstelio lanko lūžį ir panirimą, VII kaklo slankstelio kūno krašto nuskilimą, nugaros smegenų kaklinės dalies sumušimą ir paspaudimą, trauminį mielitą, taip nukentėjusiajam A. L. dėl šio sužalojimo netekus 100 procentų darbingumo, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. L. sveikatą.

11Kasaciniais skundais nuteistasis V. L. ir nuteistojo gynėjas advokatas S. Butkevičiaus prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį dėl V. L. ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendį.

12Kasatoriai skundžia apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

13Kasaciniuose skunduose pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje manė, jog „Byloje nustatyta, kad tarp V. L. veiksmų - nukentėjusiojo galvos lenkimo į priekį prie krūtinės ir padarinių sunkaus sveikatos sutrikdymo - yra tiesioginis priežastinis ryšys“. Teismas, darydamas išvadą dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties buvimo V. L. veikoje, didžiausią dėmesį kreipė į šio įvykio padarinius, t. y. į sunkų kūno sužalojimą, padarytą nukentėjusiajam. Tuo tarpu teismas nepakankamai analizavo BK 135 straipsnyje numatytos pavojingos veikos buvimą, t. y. neįsigilino į įvykio situaciją, kitas galimas nukentėjusiojo susižalojimo versijas, galimus kitus šios veikos subjektus. Nurodoma, kad byloje yra duomenų apie tai, jog A. L. , prieš patekdamas į autobusą, griuvo. Medicinos ekspertų išvadose teigiama, kad tiksliai atsakyti į klausimą, kada įvyko A. L. nugaros smegenų struktūros pažeidimas, nėra galimybės - jis galėjo įvykti ir iš karto po stuburo kaklinės dalies traumos, tačiau jis galėjo įvykti ir kiek vėliau, pvz., po staigesnio judesio.

14Ekspertas K. Ambrozaitis paaiškino, kad A. L. stuburo trauma galėjo įvykti tą pačią akimirką ir po kelių dienų. Žmogus, patyręs stuburo sužalojimus, gali būti paralyžuotas ir vėliau, ir iš karto. Stuburo smegenys galėjo būti ne iš karto visiškai suspaustos, dėl to kojos dar galėjo būti valdomos. Taigi versija, kad A. L. sunkų sveikatos sutrikdymą galėjo patirti dar iki įsėdimo į autobusą, apeliacinės instancijos teismo nebuvo keliama, tačiau tai nepaneigia, jog būtent girto asmens kritimas ant ypač slidžios bei kietos šaligatvio dangos gali būti priežastis, dėl kurios atsirado vėlesnė žala A. L. sveikatai. Deja, apeliacinės instancijos teismas šių klausimų nekėlė. Pažymėtina, kad juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys reiškia tai, kad kaltininko veiksmai, net ir netiesioginės tyčios kaltės forma, t. y. kaltininkui to nenorint ir nesiekiant, visuomet sukelia BK 135 straipsnyje numatytus padarinius. Baudžiamojoje jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad esminis yra ne tik priežasties ir rezultato santykio klausimas, bet ir klausimas, ar socialiai žalingi padariniai, atsižvelgiant į žmogaus elgesio galimybes, gali būti inkriminuoti kaltininkui kaip jo iš anksto suvokti dėl jų dėsningumo.

15Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo V. L. kaltės formos klausimą sprendė vadovaudamasis ne nustatydamas juridiškai reikšmingą priežastinį ryšį, o remdamasis vien nukentėjusiojo parodymais, t. y. vadovaudamasis įrodymų vertinimo kriterijais, kurie neatskleidžia jo tyčios. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis, jos, esant šiam esminiam BPK pažeidimui, negali būti laikomos teisingomis, o apkaltinamasis nuosprendis dėl minėto įvykio negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2008). Todėl darytina išvada, kad V. L. kaltė nustatyta nesilaikant esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Tai pagrindo manyti duoda ir šiuo klausimu priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92 /2011 ir kt.).

16Kasaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo A. L. parodymus ir suabejojo nuteistojo V. L. , A. P. ir liudytojos R. P. parodymais, nes, pasak apeliacinės instancijos teismo, nebuvo įvertinta, jog tie parodymai buvo duoti praėjus daugiau kaip savaitei po įvykio, todėl daroma prielaida, kad V. L. su A. P. ir liudytoja R. P. parodymus galėjo būti iš anksto suderinę. Toks apeliacinės instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimas aiškiai parodo, kad teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis apie būtinumą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, ir negalimumą asmens kaltę, padarius nusikaltimą, grįsti tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis ar samprotavimais. Šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepaisymas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

17Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiojo A. L. parodymai buvo nenuoseklūs, kito priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir teismuose nagrinėjant bylą dėl paaiškėjusių aplinkybių. Iš pirmų A. L. parodymų akivaizdu, kad jis nelabai prisiminė, kur buvo ir ką veikė įvykio dieną nuo pietų. Pirminėje apklausoje jis teigė, kad darbe buvo iki darbo pabaigos, t. y. iki 18 val. Tai rodo ne nekaltą suklydimą dėl laiko, kada išėjo iš darbo, o tai, kad jis neprisiminė, nei kada važiavo autobusu, nei kada buvo sulaikytas, ką veikė iki to bei kitų, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, aplinkybių (t. 1, b. 1. 79-81). Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad A. L. darbe įvykio dieną nebuvo nuo 11 val., jis pakeitė parodymus, atsižvelgdamas jau į šias aplinkybes. Dėl įvykių UAB „Dorsimus“ mikroautobuse A. L. parodymai viso proceso metu taip pat keitėsi. Iš pradžių jis teigė, kad įlipęs į autobusiuką jis iš karto buvo mušamas ir, jo teigimu, visą laiką gulėjo ant nugaros, o smūgiai buvo suduodami į krūtinę bei veidą. Po kurio laiko, kai teismo medicinos ekspertas G. Serbenta savo išvadoje nurodė, jog sužalojimas buvo padarytas suduodant smūgius, A. L. pakeitė parodymus ir teigė, jog iš pradžių jis gulėjo ant nugaros, tačiau kai autobusiukas pradėjo važiuoti, persivertė ant pilvo, kad apsaugotų veidą nuo smūgių, ir iki atvykimo į policiją gulėjo taip rankomis užsidengęs galvą, o tuo metu buvo mušamas į nugaros ir sprando sritį, t. y. A. L. tvirtino, kad visą kelią gulėjo, dengėsi galvą ir net nebandė atsikelti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, papildomai apklausus A. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, po to, kai atliktomis ekspertizėmis buvo nustatyta, jog sužalojimas A. L. galėjo būti padarytas tik lenkiant jo galvą į priekį, sužinojęs šių ekspertizių išvadas, A. L. dar kartą pakeitė savo parodymus ir ėmė tvirtinti, kad važiuojant į policijos komisariatą jis gulėjo ant pilvo ir bandė remdamasis rankomis į grindis atsikelti, o jis (kasatorius) spaudė jo galvą žemyn. Toks parodymų keitimas akivaizdžiai parodo, kad jie buvo derinami prie ekspertų išvadų.

18Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, t. y. ne teisės pagrindu, nukentėjusiojo A. L. parodymams suteikė didesnę – prioritetinę - reikšmę ir, nenurodęs teisėto pagrindo, suabejojo jo, A. P. ir liudytojos R. P. parodymais. Teismas turėjo pareigą bylos duomenimis ne tik pagrįsti minimą išankstinį susitarimą, bet ir atskleisti tokio susitarimo turinį. Šios pareigos apeliacinės instancijos teismas neįvykdė, t. y. tuo iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

19Kasatoriaus pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsakyti ne į dalį, o į visus apeliacinio skundo argumentus, išdėstyti motyvuotas išvadas dėl nusikaltimo sudėties jo veikoje buvimo, ištaisyti kitus nuosprendžio trūkumus (kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-18/2004, 2K-336/2009). Tačiau teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, be pagrindo sureikšmino teismo medikų išvadas ir, kaip jau minėta, ne teisės pagrindu tas išvadas siekė patvirtinti nukentėjusiojo parodymais, net nespręsdamas tų parodymų patikimumo klausimo.

20Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas skyrė daug dėmesio teismo medikų išvadoms ir teismo medikų išsakytoms teismuose pozicijoms, tačiau neatsižvelgė į tai, jog teismo medikų išvados, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, neatskleidžia jo (kasatoriaus) psichinio santykio su pačia veika tyčinės kaltės formos aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas kaltės klausimą, įrodymus vertino pasirinktinai, paviršutiniškai, jų negretino tarpusavyje ir nesprendė nukentėjusiojo bei jam palankių liudytojų parodymų patikimumo, apsiribota tik trafaretiniais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo išvados, išdėstytos išteisinamajame teismo nuosprendyje, neteisingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

21Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, jog smurtą prieš A. L. jis naudojo dėl pykčio šiam, tačiau tokią teismo išvadą kasatorius laiko abejotina teisės taikymo aspektu, nes teismas, bylos duomenimis, neatskleidė jo tyčios turinio. Šia prasme pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, jog atskleidžiant kaltininko tyčios turinį yra svarbu išsamiai atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes ir nustatyti priežastis, išorinius veikos požymius, nes apie tyčios turinį sprendžiama pagal nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos valiai veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-443/2011 ir kt.). Kasatorius pažymi, kad A. L. ankščiau nepažinojo, jokių santykių su juo neturėjo, todėl neigiamo požiūrio į jį, o juo labiau pykčio, kuris nurodytas skundžiamame nuosprendyje, kaip paskata sužaloti A. L. , šiam nejautė. V. L. teigimu, jis adekvačiai sureagavo į neteisėtus A. L. veiksmus, kai jis kėlė grėsmę R. P. sveikatai.

22Kasatorius nurodo, kad reikšminga tai, jog jo veiksmus paskatino nukentėjusiojo agresyvus elgesys, o palenkdamas nukentėjusiojo galvą į priekį, kaip nurodoma nuosprendyje, t. y. krūtinės link, jis negalėjo numatyti, kad tai gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie padariniai yra visiškai netipiški ir neabejotinai atsitiktiniai. Konstatuotina, kad atsiradę žalingi padariniai, jeigu jie atsirado dėl jo veiksmų, tramdant neblaivų ir agresyvų nukentėjusįjį, ne tik visiškai netipiški, bet ir atsitiktiniai, t. y. įvykio eiga nebuvo įprasta gyvenimo patirties požiūriu, o tai reiškia, kad tokia įvykio eiga negalėjo būti numatyta nei tiesiogine, nei netiesiogine tyčinės kaltės forma iš anksto. Kaip jau minėta, atvejai, kai spaudžiant galvą žemyn yra padaromas toks kūno sužalojimas, kuris konstatuotas A. L. , yra visiškai atsitiktiniai, todėl jis (kasatorius), nebūdamas gydytojas, neturėdamas medicininio išsilavinimo, neturėdamas jokios kriminalinės patirties, nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad paspaudus ranka galvą žemyn gali kilti tokie kūno sužalojimai, kurių pagrindu jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas. Kasatoriaus įsitikinimu, visa tai leidžia daryti teisės pagrindu pagrįstą išvadą, kad teismas net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog A. L. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta mikroautobuse ir jo veiksmai prieš jį buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, turėjo įvertinti ne tik jo veiksmų pobūdį, bet ir subjektyviąją pusę, ir tik po to spręsti jo tyčinės kaltės klausimą.

23Kasatoriai pažymi, kad šioje kasacinio skundo dalyje pateikiami argumentai ir motyvai atsižvelgiant ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas jį buvo išteisinęs, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas apeliacinės instancijos teismo, t. y. tokiu būdu jis prarado teisę į apeliaciją, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11, 2 straipsnis „Teisė apskųsti baudžiamosiose bylose“.

24Nuteistojo V. L. ir nuteistojo V. L. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasaciniai skundai tenkintini.

25Dėl V. L. kaltės, padarant sunkų sveikatos sutrikdymą.

26Byla yra labai sudėtinga savo faktinėmis aplinkybėmis, sudėtingas faktinių aplinkybių nustatymas, todėl ir teismų padarytas įrodymų vertinimas šioje byloje yra prieštaringas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė vienas bylos faktines aplinkybes, vienaip įvertino įrodymus ir padarė išvadą, kad nenustatyta, jog nukentėjusysis buvo sužalotas A. P. ir V. L. veiksmais, o bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo panaikinti ankstesnį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, tuos pačius įrodymus vertino visiškai priešingai ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pripažindamas V. L. kaltu dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

27Pagal bylos medžiagą iš principo galimi keturi atvejai, kada nukentėjusiajam galėjo būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jis galėjo būti padarytas pirmoje dienos pusėje, išėjus iš darbo ir vartojant alkoholį su draugais, vėliau - einant gatve ir girtam pargriuvus, dar vėliau - kontrolierių autobusiuke ir pagaliau - policijoje. Panevėžio miesto apylinkės teismas, priėjo prie išvados, kad negalima nustatyti, kurioje vietoje ir kas padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir dėl to išteisino V. L. bei A. P. dėl A. L. sužalojimo.

28Panevėžio apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad A. L. buvo sužalotas būtent kontrolerių autobusiuke ir jį sužalojo iš pradžių V. L. ir A. P. , kontrolierių autobusui ,,Opel Vivaro“ stovint autobusų stotelėje, bendrais veiksmais suduodant kojomis ir rankomis ne mažiau kaip septynis smūgius A. L. į nugaros, galvos, kaklo, krūtinės sritį, padarius kaktos kairės pusės, pakaušio ir krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to V. L. važiuojančiame mikroautobuse sėdinčiam A. L. stipriai lenkė galvą į priekį prie krūtinės bei taip padarė VI kaklo slankstelio lanko lūžį ir panirimą, VII kaklo slankstelio kūno krašto nuskilimą, nugaros smegenų kaklinės dalies sumušimą ir paspaudimą, trauminį mielitą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. L. padarė būtent V. L. . Byloje nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vežant kontrolierių autobusu A. L. į policiją.

29Kadangi kasacinės instancijos teismas naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remiasi teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad sunkų sveikatos sutrikdymą A. L. padarė V. L. , vežant nukentėjusįjį į policiją. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nukentėjusiajam sėdint ant šoninės sėdynės, nuteistajam stipriai lenkiant nukentėjusiojo galvą į priekį prie krūtinės, o ne gulint ant mikroautobuso grindų, kaip teigė nukentėjusysis.

30Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nevienareikšmiškai vertino tiek nukentėjusiojo A. L. , tiek ir nuteistojo V. L. , liudytojos R. P. bei vairuotojo A. P. parodymus. Dėl nukentėjusiojo mušimo mikroautobuse A. P. ir V. L. , autobusui dar nepradėjus važiuoti, teismas, priimdamas nuosprendį ir apkaltindamas A. P. ir V. L. , rėmėsi tik nukentėjusiojo A. L. parodymais, o R. P. , V. L. bei A. P. parodymus atmetė. Tačiau, sprendžiant iš nuosprendžio nustatomosios dalies, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo teismas vadovavosi jau ne nukentėjusiojo pateikta jo sužalojimo versija ( jis visą laiką gulėjo ant grindų, buvo mušamas ir bandant jam pasikelti nuteistasis griebė jį už galvos ir spaudė prie žemės), o nuteistojo V. L. ir liudytojos R. P. bei A. P. parodymais, iš kurių išplaukia, kad nukentėjusysis sėdėjo ant sėdynės šalia nuteistojo, o ne gulėjo ant autobusiuko grindų.

31V. L. parodė, kad, jiems išsukus iš autobusų stotelės, pavažiavus apie 30 metrų, vyriškis pradėjo R. P. plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Neprivažiavus Klaipėdos-Nemuno gatvių sankryžos, pažeidėjas puolė ant R. P. , t. y. matė, kaip jis pakilo nuo sėdynės ir kaip tiesė į R. P. rankas. Kadangi šis vyras prieš tai plūdo R. P. ir dabar atsikėlęs nuo sėdynės tiesė rankas į ją, jis, norėdamas ją apsaugoti, rankomis sugriebė pažeidėjui už drabužių ties mentėmis ir staigiu judesiu jį patraukė atgal. Vyriškis nuo to truktelėjimo visu savo svoriu krito atgal į sėdynę, atsitrenkdamas į sėdynės atlošą, į tarpą tarp dviejų galvos atramų.

32A. P. parodė, kad jis pats sėdo už vairo, o R. P. klausinėjo nukentėjusiojo, kuo jis dirba. Vyriškis rišliai atsakė, kad vadybininku. Tada R. P. paklausė, ar jis turi pinigų susimokėti baudą už važiavimą be bilieto. Jie tuo metu nevažiavo, nes galvojo, kad jis susimokės baudą. Nukentėjusysis pradėjo necenzūriniais žodžiais plūsti R. P. , mosikavosi kumščiais, kai ji norėjo rašyti protokolą, todėl buvo nutarta vežti jį į policijos komisariatą. Per veidrodėlį jis matė, kaip V. L. pasodino A. L. ant sėdynės, kai šis stojosi ir norėjo suduoti R. P. , t. y. jis aiškiai matė, kaip A. L. mosikavosi kumščiais, buvo agresyvus. Kai antrą kartą mosikuodamas kumščiais siekė R. P. , V. L. vėl jį pagavo ir laikė, kol jie važiavo. Jis matė, kaip V. L. ėmė už sprando A. L. ir spaudė jį žemyn, kad vėl nepultų R. P. , vėliau laikė jį už peties.

33Liudytoja R. P. parodė, kad A. L. atsisėdo šalia V. L. , tačiau arčiau jos. Ji paklausė pavardės, tačiau A. L. neatsakė. Jis buvo išgėręs, nes jautėsi alkoholio kvapas. Nukentėjusysis ir V. L. tarpusavyje apsižodžiavo. Jis jai pasakė negražių necenzūrinių žodžių, todėl ji pasakė, kad važiuos į policijos komisariatą. Autobusiukui pajudėjus, jis du kartus, stodamasis ir vartodamas necenzūrinius žodžius, kumščiais puolė ją. Ji juto grėsmę ir, gali būti, kad A. L. norėjo jai smogti, ir, jei ne V. L. , būtų gavusi, nes A. L. prie jos mosikavosi kumščiais, kilnojo rankas. Tada V. L. atitraukė jį ir pasodino atgal. Tačiau nukentėjusysis antrą kartą pakilo ir vėl norėjo smogti. V. L. suėmęs už A. L. striukės, dar kartą jį atitraukė ir pasodino ant sėdynės. Ji negali pasakyti, ar nukentėjusysis autobusiuke buvo nukritęs nuo kėdės.

34Taigi iš liudytojų parodymų matyti, kad V. L. akivaizdžių smurtinių veiksmų nedarė. Jo veiksmai automobilyje – tai suėmimas už striukės, nukentėjusiojo patraukimas atgal į sėdynę, po to paėmimas už sprando ir spaudimas galvos žemyn, buvo pateisinami ir skirti tam, kad nukentėjusysis negalėtų keltis ir vėl pulti R. P. . Byloje nustatytoje situacijoje tai pakankami įprasti veiksmai, atliekami siekiant nuraminti grėsmingą neblaivų asmenį. Visų trijų asmenų parodymai gana nuoseklūs ir iš esmės vienodi. Nė vienas, išskyrus nukentėjusįjį, neparodė, kad autobusui važiuojant būtų suduoti smūgiai ranka ar koja į nukentėjusiojo galvos ar kaklo sritį. Smūgiai į galvos sritį buvo suduoti mikroautobusui stovint, bet, kaip nustatė ekspertai, šiais smūgiais padaryti tik paviršiniai nežymūs sužalojimai.

35Vertinant nuteistojo V. L. veiksmus šioje situacijoje ir jo kaltės klausimą, svarbų vaidmenį vaidina specialistų bei ekspertų išvados. Pažymėtina, kad ekspertų išvados nėra vienareikšmės. Štai 2008 m. kovo 3 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje teigiama, kad sužalojimų mechanizmas krentant atgal į mikroautobuso sėdynę, į tarpą tarp dviejų atramų galvai, taip pat nuslydus iš sėdimosios padėties nuo pakylos sėdmenimis žemyn ir atsitrenkus sprandu į statų pakylos kampą, nėra tikėtinas. Sužalojimai A. L. mikroautobuse sugriebus ranka už sprando iš nugaros pusės ir spaudžiant prie žemės, užgulus visu kūno svoriu, taip pat negalėjo būti padaryti, nes tokių sužalojimų atsiradimas galėjo atsirasti dėl stiprių tiesioginių smūgių į kaktos, pakaušio, kaklo ir krūtinės ląstos sritis. Tikėtina, kad A. L. padaryti sužalojimai atsirado, suduodant smūgius kumščiais bei spardant. Padaryti sužalojimai, sukėlę sunkias pasekmes - nugaros smegenų kaklinės dalies suspaudimą bei išsivysčiusį trauminį mielitą - susidarė dėl trauminio poveikio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2007 m. lapkričio 12 d. Sužalojimų sunkumas su ankstesne liga tiesioginio priežastinio ryšio neturi. Apklaustas teisme ekspertas atmetė versiją, kad sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam spaudžiant kaklą ar lenkiant galvą.

36M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 145/03(01) teigiama, kad objektyvių sužalojimo žymių pakaušio srityje neužfiksuota, todėl nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo suduotas smūgis (-iai) į pakaušio sritį. Stuburo kaklinės dalies sužalojimai negalėjo susidaryti nuo suduoto (-ų) smūgio (-ių) į pakaušio sritį. Sužalojimai negalėjo atsirasti, suduodant smūgį kumščiu arba spiriant į kaklo priekinę dalį, nes išorinių sužalojimo žymių kaklo priekinėje dalyje minkštuosiuose audiniuose nekonstatuota. A. L. nustatyti stuburo kaklinės dalies sužalojimai negalėjo atsirasti suduodant kumščiu arba spiriant į kaklo kairę šoninę dalį, nes objektyvių išorinių sužalojimo žymių šioje srityje nekonstatuota. A. L. nustatyti stuburo kaklinės dalies sužalojimai negalėjo atsirasti suduodant kumščiu arba spiriant į sprando sritį, nes objektyvių išorinių sužalojimo žymių šioje srityje nekonstatuota. A. L. nustatyti stuburo kaklinės dalies sužalojimai negalėjo atsirasti nuo suduoto (-ų) smūgio (-ių) į nugaros sritį nukentėjusiajam gulint ant pilvo, nes ne toks yra sužalojimo padarymo mechanizmas. Objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad A. L. kūno sužalojimai atsirado krentant ir atsitrenkiant kuria nors kaklo dalimi į briauną turintį kietą buką daiktą, nėra.

37Kaklo sužalojimai galėjo susidaryti dėl vienmomentinio trauminio poveikio. Kaklo slankstelių sužalojimų padarymo galimybė A. L. , stipriai patrauktam už drabužių nugarinės dalies, krentant atgal į mikroautobuso sėdynę, kur yra atrama galvai, tačiau sėdynei esant paslankiai (nepritvirtintai), nėra atmetama. Sugriebus V. L. ranka A. L. už sprando iš už nugaros arba ranka apglėbus sprandą ir stipriai spaudžiant žemyn arba spaudžiant ir sukant, sužalojimo padarymo galimybė mažai tikėtina

38Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 13/10(02) padaryta išvada, kad A. L. stuburo kaklinės dalies lūžis negalėjo įvykti nuo suduoto smūgio į kaktos sritį, nes šiam lūžiui būdingas fleksinis, o ne ekstenzinis mechanizmas. Aprašytas A. L. stuburo kaklinės dalies lūžis galėjo atsirasti nuo suduoto stipraus smūgio į pakaušio sritį, palinkus galvai į priekį, arba nuo galvos lenkimo į priekį, prie krūtinės. Stuburo kaklinės dalies VI slankstelio lanko kairės pusės lūžis galėjo įvykti nuo stipraus tiesioginio poveikio kietu buku daiktu į kairiąją kaklo pusę, VI slankstelio lygyje, tačiau šioje vietoje būtų minkštųjų audinių kraujosruvos, kurių buvimo medicininiuose dokumentuose nenurodyta, todėl šis variantas atmestinas. A. L. stuburo lūžio pobūdis nebūdingas sužalojimams, padarytiems nuo smūgio į sprando sritį. A. L. stuburo kaklinės dalies lūžio mechanizmas - lenkiant galvą į priekį. Jis negali įvykti nuo smūgių nukentėjusiajam gulint ant pilvo ar nugaros. Nesant kaklo minkštųjų audinių ties lūžusia stuburo dalimi kraujosruvų bei kitokios minkštųjų audinių reakcijos į traumą, tiesioginis smūgis į šią vietą atmetamas. Stuburo lūžio pobūdis taip pat rodo, kad jis įvyko ne dėl smūgio į sprandą, o dėl stipraus galvos lenkimo į priekį. Kaip atsakyta trečiame išvados punkte, A. L. stuburo kaklinės dalies lūžis įvyko dėl stipraus galvos palenkimo į priekį. Tai galėjo įvykti stipriai lenkiant galvą į priekį arba dėl stipraus smūgio į pakaušio sritį, prisilenkiant galvai prie krūtinės. Nurodyti stuburo kaklinės dalies sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, galvą stipriai palenkus į priekį.

39Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 13/10(02 išvadomis, kad A. L. stuburo kaklinės dalies lūžis įvyko dėl stipraus galvos palenkimo į priekį.

40Pažymėtina, kad visi ekspertai, apklausti teisme, nurodė, kad tokios traumos retos. Paprastai jos gali kilti šokant į vandenį ir galva atsirėmus į dugną. Dėl tokio sužalojimo galimybės, spaudžiant galvą prie krūtinės, ekspertų nuomonės išsiskyrė. Tai leidžia daryti prielaidą, kad toks sužalojimas byloje nustatytomis sąlygomis yra retas atvejis. Taigi numatyti tokius padarinius eiliniam žmogui sunku. Galimų padarinių numatymas yra esminis momentas, sprendžiant apie asmens kaltę dėl kilusių padarinių.

41Teismas konstatavo tyčinę kaltės formą esant netiesioginei tyčiai. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi netiesioginei tyčiai ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams. Jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-428-2008). Būtent tokia išvada išplaukia iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo antrą kartą išnagrinėjus bylą pagal prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus.

42Kartu pažymėtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jei jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet abejingas numatomiems sunkiems padariniams. Tokį netiesioginės tyčios turinį turi įrodyti teismai. Tačiau Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje nepagrindė netiesioginės tyčios buvimo V. L. veiksmuose, apsiribodamas vien tik netiesioginės tyčios konstatavimu. Teisėjų kolegija laiko, kad V. L. veiksmų kvalifikacija šioje dalyje teismo nemotyvuota ir nepagrįsta. Neabejodama, kad objektyviai būtent V. L. sužalojo nukentėjusįjį, stipriai lenkdamas galvą prie krūtinės, teisėjų kolegija apsistoja ties kaltininko veikos subjektyviaisiais požymiais.

43Teismo nuosprendis turi būti pagrįstas ir teisėtas. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas skelbia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

44Nėra baudžiamosios atsakomybės be kaltės. Negalima baudžiamoji atsakomybė už padarinius, kilusius dėl asmens veikos, padarytos be kaltės. Kaltė yra asmens psichinis santykis su padaryta veika ir kilusiais padariniais. Pažymėtina, kad nėra kaltės bendrai. Kaltė turi formą ir turinį. Kaltės turinys, t. y. daromos veikos pavojingumo suvokimo laipsnis ir galimų padarinių numatyto ribos, gali būti nevienodos. Pagal su BK 15 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. BK 135 straipsnio nusikaltimo sudėtis reikalauja įrodyti tyčinę kaltę, kuri savo ruožtu gali pasireikšti tiesioginę arba netiesiogine tyčia ir kurios turinys buvo aprašytas aukščiau. Be to, kaip minėta, tyčinė kaltė reikalauja pakankamai didelio padarinių numatymo laipsnio, t. y. jie numatomi kaip neišvengiami ar labai tikėtini. Mažas padarinių tikėtinumas, vertinant tai kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, kelia abejonių dėl tyčios nužudyti ar padaryti kūno sužalojimus ir turi būti rimti motyvai dėl tokios išvados. Apygardos teismas konstatavo sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jo veiksmai yra pavojingi kito žmogaus sveikatai ir pavojingi tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, numatant tokius padarinius ir esant abejingam dėl galimo sunkaus sveikatos sutrikdymo.

45Iš gyvenimo patyrimo mes žinome, kokio pobūdžio veiksmai kokius sužalojimus gali sukelti. Net jei žmogaus tyčia yra neapibrėžta, jis vis vien numato tam tikras padarinių (sužalojimų) ribas. Šioje byloje V. L. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad važiuojančiame mikroautobuse sėdinčiam A. L. stipriai lenkdamas galvą į priekį prie krūtinės padarė VI kaklo slankstelio lanko lūžį ir panirimą, VII kaklo slankstelio kūno krašto nuskilimą, nugaros smegenų kaklinės dalies sumušimą ir paspaudimą, trauminį mielitą, t. y. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. L. sveikatą.

46Taigi pagrindinis klausimas, ar žmogus lenkdamas kito žmogaus galvą prie krūtinės ir nedarydamas kitų akivaizdžių smurtinių veiksmų suvokia, kad taip veikdamas jis žaloja žmogų ir taip stipriai žaloja žmogų, kad dėl jo veiksmų didelė tikimybė kilti sunkiam sveikatos sutrikdymui. Žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Jis numato, kad iššovus šūvį į bet kurią kūno vietą ar sudavus lazda ar plyta į galvos sritį galima žmogui atimti gyvybę, kad suduodant kumščiu į galvos sritį galima padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354-2007). Tačiau, ar gali eilinis žmogus suvokti ir numatyti, kad spausdamas kito žmogaus galvą prie krūtinės tam, kad nukentėjusysis nusiramintų, toliau nestotų ir nepultų moters, gali būti padaromas tokio pobūdžio sunkus sveikatos sutrikdymas, kokį patyrė nukentėjusysis. Smūgių į galvos sritį mikroautobusui judant link policijos nenustatyta. Pats kasatorius niekada nepripažino numatęs tokius galvos lenkimo padarinius ar buvęs abejingas tokiems padariniams. Atvirkščiai, logiška manyti, kad jis buvo suinteresuotas pristatyti „zuikį“ į policiją sveiką. Pažymėtina, kad ir keturi medicinos specialistai, davę ir komentavę išvadą teismui dėl tokio sužalojimo aplinkybių, nebuvo vieningi. Taigi teismo išvada dėl netiesioginės tyčios sunkiai sutrikdyti sveikatą neišplaukia nei iš bylos medžiagos, nei iš V. L. parodymų.

47Kaip jau minėta, valinis netiesioginės tyčios momentas reikalauja kaltininko abejingumo galimiems padariniams. Šis tyčios momentas nuosprendyje nemotyvuotas. Be to, neaiškus nusikaltimo padarymo motyvas. Kaip matyti iš nuosprendžio, tai įvyko iš piktumo. Pirmiausia kyla abejonių, kad vežant nukentėjusįjį į policiją nuteistasis sąmoningai nepergyvendamas dėl padarinių ir numatydamas greta kitų padarinių sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, abejingai žiūrėtų į savo veiksmų padarinius, kad policijoje viskas paaiškės ir jam pačiam grės jau baudžiamoji atsakomybė. Tai nėra logiška. Nors gal ir įmanoma. Bet apeliacinės instancijos teismas to klausimo nenagrinėjo, apsiribodamas trumpa kaltės konstatacija.

48Teisėjų kolegija laiko, kad Panevėžio apygardos teismo išvada, jog V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, yra abejotina ir nepatvirtinama bylos medžiaga. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad medicinos ekspertų išvadose teigiama, jog tiksliai atsakyti į klausimą, kada įvyko A. L. nugaros smegenų struktūros pažeidimas, nėra galimybės. Negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai kaklo srityje buvo padaryti ir anksčiau, dėl to nereikėjo stiprios jėgos, kad jie paūmėtų. Ekspertai neatmetė ir tokios galimybės.

49Dėl pirmiau išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija laiko, kad V. L. veikoje nėra ir neatsargios kaltės, nes jis ne tik kad nenumatė dėl jo veiksmų galimo kaklo slankstelių lūžio ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo, bet ir negalėjo to numatyti. Tokia išvada išplaukia įvertinus visas bylos aplinkybes, nuteistojo, liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, parodymus, ekspertų bei specialistų išvadas. Jei asmuo, darydamas pavojingą veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratai ir vadinamas kazusu. Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad sunkų sveikatos sutrikdymą V. L. A. L. padarė be kaltės. Baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės, baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas, todėl V. L. nuteisimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir ši bylos dalis nutrauktina.

50Tačiau V. L. buvo inkriminuota dar viena veika, - kuri atskirai nekvalifikuota, nes ją apėmė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis. Apygardos teismas laikė įrodyta, kad V. L. ir A. P. kontrolierių autobusui ,,Opel Vivaro“ stovint autobusų stotelėje bendrais veiksmais suduodant kojomis ir rankomis ne mažiau kaip septynis smūgius A. L. į nugaros, galvos, kaklo, krūtinės sritį, padarius kaktos kairės pusės, pakaušio ir krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kolegija nekvestionuoja įrodymų šioje dalyje, todėl, panaikinus nuteisimą pagal BK 135 straipsnį, V. L. veikoje lieka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Tačiau, kadangi BK 95 straipsnis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcijoje) dėl šio nusikaltimo (sankcija laisvės atėmimas iki vienerių metų) numatė penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, nutarties priėmimo momentu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl ši bylos dalis nutrauktina.

51Naikintina nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio Panevėžio teritorinės ligonių kasai priteisimo iš V. L. .

52Kadangi nustatyta, kad V. L. padarė veiksmus, dėl kurių A. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Jam paliekama teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

54Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nuosprendį.

55Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. L. buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti nesant kaltės V. L. veikoje.

56Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (smūgių sudavimas bendrais veiksmais su A. P. ), vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. L. bylą nutraukti dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties.

57Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

58Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtą.

59Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu A. P.... 3. Šiuo teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo A. L. ir Panevėžio teritorinės... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Baudžiamoji bylą A. P. dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje,... 8. Kasacinių skundų dėl A. P. nepateikta.... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą,... 10. V. L. ir A. P. 2007 m. lapkričio 12 d., tiksliai nenustatytu laiku,... 11. Kasaciniais skundais nuteistasis V. L. ir nuteistojo gynėjas advokatas S.... 12. Kasatoriai skundžia apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl... 13. Kasaciniuose skunduose pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas... 14. Ekspertas K. Ambrozaitis paaiškino, kad A. L. stuburo trauma galėjo įvykti... 15. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo V. L. kaltės... 16. Kasaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės... 17. Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiojo A. L. parodymai buvo nenuoseklūs, kito... 18. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, t. y. ne... 19. Kasatoriaus pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo... 20. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas skyrė daug dėmesio... 21. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas... 22. Kasatorius nurodo, kad reikšminga tai, jog jo veiksmus paskatino... 23. Kasatoriai pažymi, kad šioje kasacinio skundo dalyje pateikiami argumentai ir... 24. Nuteistojo V. L. ir nuteistojo V. L. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus... 25. Dėl V. L. kaltės, padarant sunkų sveikatos sutrikdymą. ... 26. Byla yra labai sudėtinga savo faktinėmis aplinkybėmis, sudėtingas faktinių... 27. Pagal bylos medžiagą iš principo galimi keturi atvejai, kada... 28. Panevėžio apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka,... 29. Kadangi kasacinės instancijos teismas naujų faktinių aplinkybių... 30. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nevienareikšmiškai vertino... 31. V. L. parodė, kad, jiems išsukus iš autobusų stotelės, pavažiavus apie 30... 32. A. P. parodė, kad jis pats sėdo už vairo, o R. P. klausinėjo... 33. Liudytoja R. P. parodė, kad A. L. atsisėdo šalia V. L. , tačiau arčiau... 34. Taigi iš liudytojų parodymų matyti, kad V. L. akivaizdžių smurtinių... 35. Vertinant nuteistojo V. L. veiksmus šioje situacijoje ir jo kaltės klausimą,... 36. M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus... 37. Kaklo sužalojimai galėjo susidaryti dėl vienmomentinio trauminio poveikio.... 38. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno... 39. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi Valstybinės teismo... 40. Pažymėtina, kad visi ekspertai, apklausti teisme, nurodė, kad tokios traumos... 41. Teismas konstatavo tyčinę kaltės formą esant netiesioginei tyčiai. Pagal... 42. Kartu pažymėtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo... 43. Teismo nuosprendis turi būti pagrįstas ir teisėtas. Teismo išvados... 44. Nėra baudžiamosios atsakomybės be kaltės. Negalima baudžiamoji atsakomybė... 45. Iš gyvenimo patyrimo mes žinome, kokio pobūdžio veiksmai kokius... 46. Taigi pagrindinis klausimas, ar žmogus lenkdamas kito žmogaus galvą prie... 47. Kaip jau minėta, valinis netiesioginės tyčios momentas reikalauja kaltininko... 48. Teisėjų kolegija laiko, kad Panevėžio apygardos teismo išvada, jog V. L.... 49. Dėl pirmiau išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija laiko, kad V. L.... 50. Tačiau V. L. buvo inkriminuota dar viena veika, - kuri atskirai... 51. Naikintina nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio Panevėžio... 52. Kadangi nustatyta, kad V. L. padarė veiksmus, dėl kurių A. L. padarytas... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso... 54. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 55. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. L. buvo nuteistas pagal BK 135... 56. Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (smūgių sudavimas bendrais... 57. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.... 58. Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palikti... 59. Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...