Byla e2-189-231/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovo UAB ,,Kalchas“ atstovei advokato padėjėjai Eglei Pabrėžienei, atsakovo A. D. atstovui advokato padėjėjui Mantui Cemnolonskiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Kalchas“ ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovams A. D. ir D. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo, ir

Nustatė

3ieškovas, patikslintais ieškiniais patikslinęs savo reikalavimus, prašo: 1) pripažinti negaliojančia atsakovų A. D. ir D. D. 2007-08-29 sudarytą dviejų kambarių buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA4119 nuo jos sudarymo momento; 2) taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovui A. D. dviejų kambarių butą su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ); 3) priteisti iš atsakovo A. D. 22288,06 EUR žalos atlyginimą, išieškojimą nukreipiant į atsakovui A. D. pagal restituciją grąžintą dviejų kambarių butą su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), o jo nepakankant – į kitą atsakovo turimą turtą ar pajamas; 4) priteisti iš atsakovo A. D. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 22288,06 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas pateiktame patikslintame ieškinyje bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2006-01-16 ieškovas ir atsakovas A. D. sudarė Darbo sutartį Nr. 177, pagal kurią atsakovas A. D. neterminuotai buvo priimtas į darbą vairuotojo ekspeditoriaus darbo funkcijoms atlikti. 2007-08-13 atsakovas A. D., vykdydamas darbo funkcijas ir vairuodamas darbdaviui (ieškovui) priklausančią transporto priemonę DAF FT 95XF430, valst Nr. ( - ) būdamas neblaivus, Latvijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė automobilį Mitsubishi L200, valst. Nr. ( - ), dėl ko buvo padaryta žala tiek ieškovui priklausančiam ir atsakovo vairuojamam automobiliui DAF FT 95XF430, tiek sužaloti žmonės bei padaryta žala nukentėjusiojo asmens automobiliui Mitsubishi L200. 2007-12-12 Latvijos Respublikos teismo sprendimu atsakovas A. D. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą. Kadangi atsakovo A. D. vairuojamas, ieškovui priklausantis, automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje UAB „BTA draudimas“, ši draudimo bendrovė, vadovaudamasi sudaryta sutartimi bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, išmokėjo nukentėjusiajai dėl eismo įvykio patirtą 96195,28 Lt žalą. Atsižvelgiant į tai ir, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, ieškovo manymu, jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltąjį dėl žalos padarymo asmenį (atsakovą). Vadovaujantis CK 6.264 str., UAB „BTA draudimas“ 2009-04-01 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, reikalaudama priteisti iš UAB „Kalchas“ 96195,28 Lt išmokėtą draudimo išmoką. 2011-01-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta UAB „BTA draudimas“ ir UAB „Kalchas“ sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „BTA draudimas“ reikalaujama suma buvo sumažinta 20 proc., o dėl likusios draudimo išmokos sumos, lygios 22288,06 EUR (76956,22 Lt), susitarta mokėti dalimis. 2015-09-30 UAB „Kalchas“ draudimo bendrovei UAB „BTA draudimas“ sumokėjo visiškai visą minėta taikos sutartimi sutartą sumą ir, ieškovo manymu, jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t.y. į atsakovą, buvusį darbuotoją A. D., vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d., 1.1 str. 3 d. bei DK 255 str. 2 ir 6 p.

5Grįsdamas savo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ieškovas nurodė, jog rengdamas ieškinį savo buvusiam darbuotojui, atsakovui A. D., 2015-11-06 patikrinęs informaciją apie A. D. finansinę padėtį, sužinojo, jog atsakovas A. D., praėjus vos 16 dienų nuo eismo įvykio, vienintelį savo nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, esantį ( - ). (toliau tekste – Butas), 2007-08-29 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DA-4119 (toliau tekste – Sutartis) perleido savo motinai, atsakovei D. D.. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, tapdamas skolininku nuo žalos padarymo momento (eismo įvykio sukėlimo), elgdamasis nesąžiningai, savo turėtą turtą perleido atsakovei D. D. – savo motinai, tokiu būdu ženkliai pablogindamas savo finansinę padėtį. Atsižvelgdamas į tokius atsakovo A. D. veiksmus, ieškovas mano, kad Sutartis pažeidžia ieškovo teises, todėl actio Pauliana pagrindu Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ab initio (nuo Sutarties sudarymo momento). Atsakovas A. D., būdamas neblaivus, 2007-08-13 sukėlė eismo įvykį, dėl kurio atsirado žala, t.y. atsirado ir žalos atlyginimo prievolė ne mažesnei 22288,061 EUR sumai. Ieškovas, būdamas atsakovo darbdaviu, pagal teisės aktų reikalavimus, atlygino už savo darbuotojo jo padarytą žalą ir, vadovaudamasis CK, DK, turi teisę apginti savo teises reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad Sutartimi buvo pažeistos kreditoriaus teisės, nes ieškovui patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo sužinota, kad atsakovo turto masę žalos atlyginimo prievolės atsiradimo metu sudarė tik Butas, po kurio perleidimo atsakovo turėto turto masė sumažėjo, o ieškovas neteko galimybės nukreipti turimą reikalavimo patenkinimą, atsakovas A. D. actio Pauliana instituto prasme tapo nemokus. Nurodė, kad turimo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie Butą turinys leidžia pagrįstai manyti, D. D. esant A. D. motina. Taigi, šiuo aspektu CK 6.67 str. 1 d. pagrindu A. D. Buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu laikytinas buvęs nesąžiningu iki bus įrodyta priešingai. Taip pat A. D. neabejotinai turėjo buti žinoma, kad Buto pirkimo pardavimo sutartimi perleidus nuosavybės teisę į turėtą nekilnojamąjį turtą, pastarasis taps nemokus ar bent jau ieškovo galimybes gauti piniginių prievolių įvykdymą ženkliai sumažės. Taigi, pagrįsta butų manyti, kad A. D., sudarydamas Buto pirkimo pardavimo sutartį, buvo nesąžiningas, žinojo ar bent turėjo žinoti, jog tokia sutartis pažeidžia ieškovo teises. Pagal CK 6.67 str. 1 p., D. D., būdama A. D. motina, Buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu laikytina buvusi nesąžininga iki bus įrodyta priešingai. Ieškovo manymu, Buto pirkimo pardavimo sutarties A. D. sudaryti neprivalėjo. Ieškovas, 2015-09-30 pabaigęs mokėti Draudimo bendrovei už savo darbuotojo padarytą žalą pagal 2011-01-27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta UAB „BTA draudimas“ ir UAB „Kalchas“ sudarytą Taikos sutartį, siekdamas realizuoti savo teises pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo teisme, ėmė rinkti duomenis ieškiniui rengti, sudarė sutartį su teisiniais atstovas, kurie 2015-11-06 patikrino skolininko turimo turto masę Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir sužinojo, kad nedelsiant po to, kai skolininkas padare eismo įvykį, jis suskubo perleisti savo vienintelį turimą turtą mamai. Taigi, vienerių metų senaties terminas pareikšti ieškinį nėra praėjęs. Vadovaujantis CK 6.66 str. 4 d., CK 6.145 str., pripažinus ginčo sandorį negaliojantį nuo sudarymo momento, šalys grąžintinos į pradinę padėtį. Ieškovo manymu, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, taikytina abišalė restitucija natūra grąžinant A. D. nuosavybės teises į Butą ir nukreipiant 12634 EUR apimtimi (buto verte) ieškovo reikalavimų patenkinimą į Butą.

6Atsakovas A. D. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į patikslintą ieškinį bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nei eismo įvykio dienai, nei ginčo sandorio sudarymo dienai ieškovas negalėjo reikšti reikalavimo atsakovui A. D. atlyginti eismo įvyko metu atsiradusią žalą, ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui A. D.. Teisę reikšti reikalavimą atsakovui A. D. ieškovas įgijo tik 2015-09-30, kai draudimo bendrovei atlygino eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Tai, jog ieškovas ginčo sandorio sudarymo dienai nebuvo atsakovo A. D. kreditorius ir neturėjo teisės reikšti reikalavimo atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog draudimo bendrovė kreipėsi į teismą, reikalaudama šioje byloje ieškovą UAB „Kalchas“ atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą. UAB „Kalchas“ negalėjo turėti reikalavimo teisės atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą ir tuo pat metu būti atsakingas už to paties eismo įvykio metu atsiradusią žalą. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Vilniaus apygardos teismo 2011-01-27 nutartimi patvirtinta ieškovo ir draudimo bendrovės taikos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo iki 2011-11-15 atlyginti draudimo bendrovei 2007-08-13 eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Pažymėjo, jog taikos sutartyje nebuvo numatyta galimybė žalos mokėjimo terminą pratęsti. Priešingai, sutarties šalys sutarė, jog „jeigu atsakovas netinkamai vykdo šią taikos sutartį, t.y. pažeidžia sutartyje nustatytą terminą, ar sumoka ne visą sutarties 1 p. numatytą įmokos dalį, ieškovas įgyja teisę kreiptis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo“. Pažymėjo ir tai, kad draudimo bendrovė, siekdama atgauti eismo įvykio metu atsiradusią ir atlygintą žalą, visų pirmą į ieškovą kreipėsi pretenzija, t.y. siekė geranoriškai, bendradarbiaujant, be teisminių ginčų atgauti eismo įvykio metu atsiradusią ir atlygintą žalą. Vėliau draudimo bendrovė ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudama UAB „Kalchas“ atlyginti patirtą žalą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas UAB „Kalchas“ elgėsi nerūpestingai, vengė prievolės draudimo bendrovei, žalos sutartais terminais neatlygino, žala atlyginta tik 2015-09-30. Taigi, nuo 2011-11-15 ieškovas galėjo įgyti reikalavimo teisę į atsakovą A. D., ieškovui galėjo atsirasti teisė reikšti ieškinį dėl 2011-07-13 eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginimo. Vertinant sutrumpintą ieškinio senaties termino taikymą reikalavimui atlyginti žalą, reikia įvertinti ir ieškovo UAB „Kalchas“ veiksmus, pastarajam vykdant prievolę draudimo bendrovei. Reikalavimo atlyginti žalą senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2011-11-15. Todėl darytina išvada, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimui atlyginti žalą. Taigi, ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimui – priteisti iš atsakovo A. D. ieškovo UAB „Kalchas“ naudai 22288,06 EUR sumą žalos atlyginimo regreso tvarka, taikytinas ieškinio senaties terminas ir šis reikalavimas atmestinas. Nurodė, kad ginčijamu 2007-08-29 sandoriu ieškovas A. D. perleido jam nuosavybės teise priklausantį Butą. Šio sandorio sudarymo metu ieškovas UAB „Kalchas“ nebuvo atsakovo A. D. kreditorius, ieškovas neturėjo teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti 2007-08-13 eismo įvykio metu padarytą žalą, o atsakovas neturėjo prievolės ieškovui atlyginti padarytą žalą. Tik ieškovui 2015-09-30 draudimo bendrovei sumokėjus 2007-08-13 eismo įvykio metu padarytą žalą, ieškovas tapo atsakovo kreditoriumi ir įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui, ši actio Paulina sąlyga neegzistavo. Nurodė, kad iš Valkos rajono teismo 2007-12-12 sprendimo matyti, jog teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtines ir neturtines žalos atlyginimo paliko nenagrinėtus, ginčo sandorio sudarymo metu nei draudimo bendrovė, nei ieškovas nebuvo pareiškę atsakovui reikalavimų atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Todėl vertintina, jog ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas neturėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Sudarius ginčo sandorį, atsakovas netapo nemokus. Atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovo teisių, kadangi ieškovas tuo metu nebuvo atsakovo kreditorius, ieškovui nebuvo pareikšti reikalavimai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, nebuvo aiškus padarytos žalos ir reikalavimo dydis. Sudarant ginčo buto perleidimo sandorį, atsakovas turėjo Konstitucijos garantuojamą teisę į nuosavybę ir jos neliečiamumą, turėjo teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu (parduoti, dovanoti ar perleisti kitu būdu), kol ši teisė nėra apribota įstatymų nustatyta tvarka. Tai, jog atsakovas eismo įvykio metu sukėlė žalą, dar nereiškia, jog atsakovas privalo išsaugoti jam priklausantį turtą, į kurį būtų galima nukreipti žalos atlyginimą kai net nėra pareikšta reikalavimo atlyginti žalą, neaiškus padarytos žalos dydis. Reikalavimas išsaugoti turimą turtą, į kurį gali buti nukreiptas žalos atlyginimas, nesant reikalavimo atlyginti žalą ir konkretaus reikalavimo dydžio, pažeistų atsakovo konstitucinę teisę į nuosavybę, jos neliečiamumą ir teisę laisvai disponuoti turimu turtu. Taigi, nurodyti argumentai patvirtina, jog sudarius ginčo sandorį, atsakovas nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovo teisių. Atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, nežinojo ir negalėjo žinoti, jog šis sandoris pažeis ieškovo teises, kadangi sandorio sudarymo metu ieškovas atsakovui nereiškė reikalavimu atlyginti padarytą žalą, sandorio sudarymo metu ieškovas nebuvo atsakovo kreditorius. Vilniaus apygardos teismo 2011-01-27 nutartimi patvirtinta „BTA“ apdrosinašanas akciju sabiedriba, veikiančio Lietuvos Respublikoje per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialą Lietuvoje ir UAB „Kalchas“ 2011-01-25 sudaryta taikos sutartis, kuria UAB “Kalchas“ įsipareigojo draudimo bendrovei sumokėti 2007-11-13 Latvijos Respublikoje eismo įvykio metu padarytą ir draudimo bendrovės atlygintą žalą. Pavirtinus taikos sutartį, UAB „Kalchas“ turėjo žinoti, jog įvykdžius taikos sutartyje sutartas sąlygas, t.y. draudimo bendrovei atlyginus 2007-11-13 eismo įvykio metu padarytą žalą, UAB „Kalchas“ įgys reikalavimo teisę į eismo įvykį sukėlusį ir žalą padariusį asmenį atsakovą A. D.. Ieškovas, elgdamasis atidžiai, rūpestingai ir protingai, jau taikos sutarties patvirtinimo metu, 2011-01-27, turėjo ir galėjo pasidomėti būsimojo skolininko turtine padėtimi, taip pat ir duomenimis nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, ir galėjo sužinoti apie ginčo sandorį. Ginčo sandoris nebuvo slepiamas, išviešintas 2007-09-06. Patvirtinta taikos sutartimi buvo sutarta, jog UAB “Kalchas“ žalą draudimo bendrovei atlygins iki 2011-11-15. Tačiau ieškovas elgėsi nerūpestingai, žalos sutartais terminais neatlygino, žala atlyginta tik 2015-09-30. Ieškovui tinkamai vykdant taikos sutartį, jis atsakovo kreditoriumi turėjo tapti 2011-11-15, t.y. sutartu laiku sumokėjus žalą draudimo bendrovei. Taigi, ieškovas apie ginčo sandorį turėjo ir galėjo sužinoti daug anksčiau, dar iki žalos atlyginimo draudimo bendrovei, ar bent jau sutartu laiku draudimo bendrovei atlyginus eismo įvykio metu padarytą žalą. Dėl šių aplinkybių, vertintina, jog ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Paulina ieškiniui pateikti. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, jog ginčo sandorio sudarymo metu, 2007-08-29, neegzistavo nei viena actio Paulina taikymo sąlyga, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

7Atsakovė D. D. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2007-08-29 iš sūnaus A. D. pirko Butą. Buto pirkimo metu ji nieko nežinojo apie sūnaus A. D. Latvijoje sukeltą eismo įvykį, sūnus apie tai kai nieko nesakė. Paskutinius kelis metus prieš nusiperkant Butą, faktiškai Butą išlaikė ji. Sūnus vis prašydavo pinigų sumokėti už Buto komunalinius mokesčius. Nenorėdama, kad susikauptų skolos už Buto komunalinius mokesčius, Butas būtų išvaržytas antstolių ir sūnus prarastų Butą, duodavo sūnui pinigų susimokėti Buto mokesčius. Taip pat sūnus prašydavo pinigų pragyvenimui, ji pagailėdavo sūnaus ir paskolindavo jam. Taip per kelis metus sūnus tapo skolingas jai nemažai pinigų. Bute sūnus gyveno su sugyventine, kuri vis įkalbinėdavo sūnų jai perleisti Butą. Bijodama, jog sūnus gali prarasti savo Butą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, įkalbėtas sugyventines, bei dėl to, kad sūnus buvo atsakovei skolingas nemažai pinigų, pasiūlė jam parduoti Butą. Nusipirkus Butą, ji leido sūnui jame gyventi, nes jis neturėjo kitos gyvenamosios vietos. Pirkdama Butą, ji nežinojo apie jokias sūnaus skolas ar kokius nors skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, nesiekė, jog sūnus išvengtų skolų mokėjimo, kaip tik sūnaus skolas už Butą mokėjo ji, padėdavo, kai jam trukdavo pinigų pragyvenimui.

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Kalchas“ ir atsakovas A. D. 2006-01-16 sudarė Darbo sutartį Nr. 177, pagal kurią atsakovas A. D. neterminuotai nuo 2006-01-16 buvo priimtas atlikti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas (b.l. 11-12).

102007-12-12 Latvijos Respublikos Valkas rajono teismo sprendimu atsakovas A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent: 2007-08-13, 22.35 val., ( - )s kryptimi, A. D., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę DAF FT 95XF430, valst. Nr. ( - ) pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas bei sutrikdyta sveikata (b.l. 25-33).

11Vilniaus apygardos teismo 2011-01-27 nutartimi buvo patvirtinta „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba, veikiančio Lietuvos Respublikoje per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialą Lietuvoje (toliau tekste – Draudimo bendrovė), ir UAB „Kalchas“ 2011-01-25 sudaryta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Kalchas“ įsipareigojo sumokėti minėtai draudimo bendrovei 76956,22 Lt iki 2011-11-15 (b.l. 21-24).

122015-09-30 UAB „Kalchas“ visiškai sumokėjo visą Draudimo bendrovei minėta taikos sutartimi sutartą sumą, t.y. 22288,06 EUR (b.l. 17, 18).

13Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovui A. D. iki 2007-09-06 nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (b.l. 13-14, 97-98) (Butas).

142007-08-29 atsakovai A. D. ir D. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA-4119 (Sutartis), pagal kurią A. D. už 10000 Lt D. D. perleido Butą (b.l. 55-56). Atsakovė D. D. 2007-09-06 įregistravo nuosavybės teisę į Butą (b.l. 95-96).

15Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

16Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą tiesiogiai padariusį asmenį (CK 6.111 str., 6.280 str. 1 d.). Ieškovas atlygino Draudimo bendrovei didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytojas jis yra, jo darbuotojo padarytą žalą, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją (atsakovą), dėl kurio kaltės atsirado ši žala.

17Pagal CK 6.280 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t.y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Asmuo, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumos, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks dydis. Tai reiškia, kad regresinio reikalavimo atveju gali būti atlyginta žalai padengti sumokėta suma, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Tačiau tik įrodęs reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą, asmuo įgis teisę į tokio pat dydžio sumą, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui. Pagal ieškovo, kaip darbdavio, regresinio reikalavimo įgyvendinimui taikytiną DK 257 str. 4 d. (CK 1.1 str. 3 d.) atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Pagal DK 255 str. 6 p. darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta neblaivaus darbuotojo. Darbuotojo materialinės atsakomybės specifika yra ta, kad pagal darbdavio regresinius reikalavimus kaltas darbuotojas materialiai atsako vadovaujantis bendrosiomis materialinės atsakomybės taisyklėmis, t.y. paprastai jis atsako ribotai (DK 254 str.) ir tik specialiai įstatyme nustatytais atvejais (DK 255 str.) – visiškai. Tai reiškia, kad tik specialiais įstatyme nustatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir, įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Visais kitais atvejais darbdavys neturi net tokios (visiško žalos atlyginimo) reikalavimo teisės. DK 255 str. 6 p. nuostatoje, įtvirtinančioje specialų darbuotojo materialinės atsakomybės atvejį, nustatyta tik darbdavio teisė reikalauti regreso tvarka visiško žalos atlyginimo, o ne jo teisė į atgręžtinio reikalavimo patenkinimą visa apimtimi. Taigi tiek CK 6.280 str. 1 d., tiek DK 255 str. 6 p. ir DK 257 str. 4 d. įtvirtintos nuostatos reiškia, kad regresine tvarka priteistino žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo šią žalą, atsiradusią dėl kito asmens kaltės, atlyginęs asmuo, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad sumokėto ir regreso tvarka reikalaujamo žalos atlyginimo suma negali būti peržiūrima ar ginčijama, nes dalis žalos gali būti atsiradusi ne dėl to asmens, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas, o dėl kitų asmenų, tarp jų – ir paties regredento, kaltės, t. y. dėl tokių aplinkybių, kurios, atlyginant nukentėjusiesiems (tretiesiems asmenims) kito asmens padarytą žalą, nėra reikšmingos, tačiau įgyja reikšmės tais atvejais, kai kito asmens padarytą žalą atlyginęs asmuo (regredentas) regreso tvarka reikalauja atlyginimo iš žalą tiesiogiai padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007).

18Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytos žalos dydį nustatė Draudimo bendrovė. Ieškovas, atlyginęs Draudimo bendrovei jo darbuotojo padarytą žalą, minėta, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją (atsakovą), dėl kurio kaltės atsirado ši žala, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, t.y. 22288,06 EUR. Teismas konstatuoja, kad tokiu atveju, kai asmuo regreso tvarka reikalauja žalos atlyginimo, nustatyto pagal galiojančius ir neginčijamus Draudimo bendrovės sprendimus, regredento prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis vertintinas kaip nustatytas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo A. D. 22288,06 EUR žalos atlyginimą tenkintinas visiškai.

19CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo A. D. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

20Dėl atsakovų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimo actio Pauliana pagrindu

21CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Įstatyme nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžtos actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo, siekiamas tikslas yra gauti turimo kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, šį reikalavimą nukreipiant į skolininko ginčijamu sandoriu perleistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).

22Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

23Ieškovas nurodo, kad jo skolininkas, atsakovas A. D., 2007-08-29 sudarydamas su atsakove D. D. skolininkui priklausančio buto su rusiu, esančio ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė jo kaip kreditoriaus teises, kadangi po šio sandorio sudarymo atsakovas A. D. tapo nemokiu, nes kito turto, iš kurio galima būtų vykdyti skolos išieškojimą, jis neturi; atsakovai A. D. ir D. D. buvo nesąžiningi, sudarydami ginčijamą sandorį, nes turėjo suprasti jog pažeis ieškovo teises; mano, kad sandoris sudarytas dėl akių, kadangi atsakovas A. D. ir toliau gyvena ginčo bute;

24Atsakovai iš esmės nesutinka su visų Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimu, mano, kad sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės, todėl ginčijamas sandoris niekaip negalėjo pažeisti ieškovo interesų; nurodo, kad atsakovo A. D. turtinei padėčiai sandorio sudarymas įtakos neturėjo; mano, kad ieškovas neįrodė A. D. ir D. D. nesąžiningumo ir kad ieškovas ieškinį pareiškė, praleidęs ieškinio senaties terminą.

25Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t.y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.). Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ).

26Nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio metu ieškovui buvo padaryta žala, įvyko 2007-08-13. Sutartį atsakovai sudarė 2007-08-29. Taigi ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančia reikalavimo teisę.

27Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kreditoriaus teisių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

28Ginčijama Sutartimi atsakovas A. D. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – Butą, pardavė savo motinai atsakovei D. D.. Po ginčo sandorio sudarymo atsakovas A. D. nebeturi jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio galėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas. Taigi po ginčo sandorio sudarymo atsakovas iš esmės tapo nemokus.

29Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors atsakovas siekia įrodyti, kad ieškovas pažeidė vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau teismas konstatuoja, kad ieškovas apie atsakovo turtinę padėtį bei atsakovų sudarytą Sutartį sužinojo tik 2015-11-06 patikrinęs skolininko turimą turtą ir rengdamasis pateikti ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, ką patvirtina 2015-11-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 13-14). Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovai nepateikė (CPK 178 str.). Ieškinys teismui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo buvo pateiktas 2015-11-20, todėl teismas konstatuoja, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

30Ketvirtoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala, atsakovas privalėjo suprasti, kad dėl atsakovo kaltės atsiradusią žalą ateityje galimai teks atlyginti, o žalos išieškojimas gali būti nukreiptas į jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas A. D. nurodė, kad Sutartį sudarė įgyvendindamas sutarties laisvės principą, pasinaudodamas Konstitucine teise į nuosavybę, jos neliečiamumą ir teisę laisvai disponuoti savo turtu. Nurodė, kad Sutarties sudarymo metu teisė perleisti Butą nebuvo apribota, atsakovui nebuvo pareikšti reikalavimai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Be to, atsakovė D. D. nurodė, kad Butą iš sūnaus pirko tam, kad jis nebūtų išvaržytas antstolių; nurodė, kad Butą faktiškai išlaikydavo ji, sūnus vis prašydavo pinigų sumokėti už Buto komunalinius mokesčius, todėl liko jai skolingas. Bijodama, kad sūnus gali prarasti savo Butą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, pasiūlė sūnui parduoti Butą ir leido jam toliau jame gyventi. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsakovams įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikus (CPK 178 str.), teismas sprendžia, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, o jį sudarė siekdami išvengti galimo išieškojimo iš atsakovui A. D. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (Buto).

31Penktoji ir šeštoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – sandorio šalių nesąžiningumas. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. liepos mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Atsakovo A. D. nesąžiningumas pasireiškė jo paties turtinės padėties bloginimu, žinant, jog jo turto nepakaks galimam atsiskaitymui su ieškovu. Atsakovas po sukelto eismo įvykio turėjo suprasti, jog reikės atsiskaityti su darbdaviu, kuris atlygins draudimo išmoką nukentėjusiesiems, nes eismo įvykį jis padarė būdamas neblaivus. Teismas pažymį, jog atsakovo A. D. nesąžiningumą rodo ir tai, kad, jis iki šiol gyvena parduotame bute, to neneigia atsakovė D. D., nurodydama tai savo pateiktame teismui atsiliepime. Atsakovas A. D. taip pat buvo nesąžiningas, nes sudarydamas buto pirkimo-pardavimo sutartį, jis privalėjo pasidomėti eismo įvykio sukeltomis pasekmėmis, padaryta žala nukentėjusiesiems, jų turtui. Atsakovės teiginys, jog ji, sandorio sudarymo metu, ir būdama, atsakovo motina, nieko nežinojo apie sūnaus padarytą eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmonės bei buvo sugadintos transporto priemonės, vertinamas kritiškai. Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad skolininkas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Teismas mano, jog visos šios aplinkybės sudaro pagrindo abejoti atsakovų atsiliepimuose nurodytų teiginių patikimumu, kad jie iki 2007-08-29 sandorio sudarymo nežinojo apie padarytą žalą įvykio metu. Šios aplinkybės taip pat tam tikra prasme apibūdina atsakovų sąžiningumo laipsnį nagrinėjamo Actio Pauliano ieškinio taikumo sąlygų nagrinėjimo plotmėje.

32Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos.

33Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teko patiems atsakovams.

34CK 6.67 str. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nustatyta, kad atsakovė D. D. yra atsakovo A. D. motina. Dėl to, nagrinėjamu atveju esant įrodytiems atsakovų artimos giminystės ryšiams (CK 6.67 str. 1 p.), atsakovams teko pareiga įrodyti savo sąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Atsakovai neįrodė būtinybės sudaryti šį sandorį, todėl teismas konstatuoja atsakovų nesąžiningumą.

35Septintoji Actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.).

36Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Actio Pauliano ieškinys pareikštas nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, laikytas pilnai įrodytu, todėl tenkintinas- pripažintina negaliojančia atsakovų A. D. ir D. D. 2007-08-29 sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.DA-4119 bei pripažinti atitinkamai negaliojančia šio sandorio teisinę registraciją.

37Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.).

38Ieškovas prašo taikyti restituciją – panaikinus Sutartį, grąžinti Butą atsakovui A. D. tam, kad nukreiptų į jį išieškojimą už ieškovui padarytą žalą. Taigi, konstatuotina, kad ieškovo tikslas – panaikinus Sutartį patenkinti savo reikalavimą.

39Pripažinus Sutartį negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikytinos sandorio negaliojimo teisinės pasekmės – Butas grąžintinas atsakovui A. D..

40Nustatyta, kad atsakovė D. D. įsigydama Butą, sumokėjo 10000 Lt, todėl grąžinus turtą buvusiam savininkui, atsakovei D. D. priteistina iš atsakovo A. D. 2896,20 EUR.

41Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

42Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

43Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 284,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 142,00 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taip pat iš atsakovo A. D. ieškovui priteistina 501,00 EUR bylinėjimosi išlaidų už reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

44Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 414,15 EUR bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

45Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 2,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 98, 259, 260, 270 str., teismas

Nutarė

47ieškinį patenkinti visiškai.

48Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-08-29 Buto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-4119), sudarytą tarp atsakovo A. D. ir atsakovės D. D..

49Taikyti restituciją natūra ir įpareigoti D. D. grąžinti butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), A. D. nuosavybėn, o A. D. įpareigoti grąžinti D. D. pagal 2007-08-29 Buto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtus 2896,20 Eur (10000 Lt).

50Suteikti teisę ieškovui UAB „Kalchas“, įmonės kodas 122660266, VĮ Registrų centre atlikti nuosavybės teisės į atsakovui A. D. grąžintino buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), teisinę registraciją.

51Priteisti iš atsakovo A. D. 22288,06 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 22288,06 EUR Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-11-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 850,08 EUR bylinėjimosi išlaidas UAB „Kalchas“.

52Nukreipti UAB „Kalchas“ reikalavimo dėl šiuo sprendimu iš A. D. priteistą 22288,06 EUR žalos atlyginimą į butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

53Priteisti iš atsakovės D. D. 349,07 EUR bylinėjimosi išlaidas UAB „Kalchas“.

54Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-25 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. ieškovas, patikslintais ieškiniais patikslinęs savo reikalavimus, prašo: 1)... 4. Ieškovas pateiktame patikslintame ieškinyje bei jo atstovas teismo posėdyje... 5. Grįsdamas savo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir... 6. Atsakovas A. D. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į... 7. Atsakovė D. D. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Kalchas“ ir atsakovas A. D.... 10. 2007-12-12 Latvijos Respublikos Valkas rajono teismo sprendimu atsakovas A. D.... 11. Vilniaus apygardos teismo 2011-01-27 nutartimi buvo patvirtinta „BTA“... 12. 2015-09-30 UAB „Kalchas“ visiškai sumokėjo visą Draudimo bendrovei... 13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovui A. D. iki 2007-09-06... 14. 2007-08-29 atsakovai A. D. ir D. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA-4119... 15. Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka... 16. Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio... 17. Pagal CK 6.280 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs... 18. Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytos žalos... 19. CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti... 20. Dėl atsakovų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimo actio Pauliana... 21. CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti... 22. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų... 23. Ieškovas nurodo, kad jo skolininkas, atsakovas A. D., 2007-08-29 sudarydamas... 24. Atsakovai iš esmės nesutinka su visų Actio Pauliana instituto taikymo... 25. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – neabejotina ir galiojanti... 26. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio metu ieškovui buvo padaryta žala,... 27. Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – ginčijamas sandoris pažeidžia... 28. Ginčijama Sutartimi atsakovas A. D. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą... 29. Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – nėra suėjęs vienerių metų... 30. Ketvirtoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – skolininkas neprivalėjo... 31. Penktoji ir šeštoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – sandorio šalių... 32. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje... 33. Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas... 34. CK 6.67 str. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio... 35. Septintoji Actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto... 36. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais,... 37. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija... 38. Ieškovas prašo taikyti restituciją – panaikinus Sutartį, grąžinti Butą... 39. Pripažinus Sutartį negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento),... 40. Nustatyta, kad atsakovė D. D. įsigydama Butą, sumokėjo 10000 Lt, todėl... 41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys yra pagrįstas ir... 42. Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių... 43. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis... 44. Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos... 45. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 98, 259, 260, 270 str., teismas... 47. ieškinį patenkinti visiškai.... 48. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007-08-29 Buto... 49. Taikyti restituciją natūra ir įpareigoti D. D. grąžinti butą su rūsiu,... 50. Suteikti teisę ieškovui UAB „Kalchas“, įmonės kodas 122660266, VĮ... 51. Priteisti iš atsakovo A. D. 22288,06 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų... 52. Nukreipti UAB „Kalchas“ reikalavimo dėl šiuo sprendimu iš A. D.... 53. Priteisti iš atsakovės D. D. 349,07 EUR bylinėjimosi išlaidas UAB... 54. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Trakų rajono apylinkės teismo... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...