Byla 1A-86-177/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Viktoro Kažio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant: Ingai Jurgaitienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, gynėjams: Silvai Mardosaitei, Olegui Drobitko, Dariui Pociui, nuteistiesiems: S. G., O. F., J. Š., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro bei nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

2S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

3pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

4pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3 013 Eur) dydžio bauda;

5vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

8O. F. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje,

924 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta:

10pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

11pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;

12vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

13Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

14Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

15J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje,

1624 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

17pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

18pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;

19vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

20Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

21Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

22Tuo pačiu nuosprendžiu N. U. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

24S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „XXX“ (įm. k. ( - ), registruota adresu: ( - ), Lentvaris, Trakų r. sav.) direktorius, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 Klaipėdos m., tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, padedant UAB ,,XXX“ kasininkei O. F. bei personalo vadovui J. Š., apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

25N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, S. G. ir O. F. (laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20) dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose:

26laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89 645,29 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščių pagrindė iš viso 94 306,81 Lt grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais dienpinigiai mokami nebuvo). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 94 306,81 Lt grynųjų pinigų;

27laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderių pagrindė iš viso 439 179,05 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 141 atveju pagal 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574 813,85 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio

2841 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 574 813,85 Lt grynųjų pinigų.

29Dėl išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

30Be to, S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „XXX“ (įm. k. ( - ), registruota adresu: ( - ), Lentvaris, Trakų r. sav.) direktorius (laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-06-01 kartu vykdydamas ir UAB ,,XXX“ kasininko pareigas) ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdamas grupe su J. Š. – bendrovės personalo vadovu, o laikotarpiu nuo

312009-06-02 iki 2010-01-20 ir grupe su O. F. – UAB ,,XXX“ kasininke, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo ir O. F. žinioje esančius UAB „XXX“ grynuosius pinigus, susitarė su O. F. bei J. Š., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,XXX“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtus avansus, dienpinigius, darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą.

32Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, S. G. ir O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, veikdami per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB ,,ZZZ“ darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 94 306,81 Lt avansų ir dienpinigių bei

33574 813,85 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu S. G. kartu su J. Š., o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 kartu ir su O. F. pasisavino jo ir pastarosios žinioje buvusį UAB „XXX“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 669 120,66 Lt.

34O. F. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama UAB „XXX“ (įm. k. ( - ), registruota adresu: ( - ), Lentvaris, Trakų r. sav.) kasininkė bei būdama atsakinga už kasos dokumentų surašymą, laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, UAB ,,XXX“ direktoriui S. G., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą atsakingam už apskaitos organizavimą, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, padėjo apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkyti UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

35N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, UAB ,,XXX“ personalo vadovo J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkei, išmokėjusiai pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose:

36laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 13 atvejų pagal 13 kasos išlaidų orderių pagrindė iš viso 325 222,94 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 95 atvejais pagal 56 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 385 592,23 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio

3739 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 13 kasos išlaidų orderių ir 56 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 385 592,23 Lt grynųjų pinigų.

38Dėl išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

39Be to, O. F. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama UAB „XXX“ (įm. k. ( - ), registruota adresu: ( - ), Lentvaris, Trakų r. sav.) kasininkė ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdama bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki

402010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdama grupe su S. G. – UAB ,,XXX“ direktoriumi, J. Š. – bendrovės personalo vadovu, turėdama išankstinį tikslą pasisavinti S. G. ir jos žinioje esančius UAB „XXX“ grynuosius pinigus, susitarė su S. G. ir J. Š., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,XXX“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą.

41Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkei, išmokėjusiai pinigus, S. G. kasos dokumentus pasirašius kaip įmonės vadovui, veikdami per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB ,,ZZZ“ darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus

42385 592,23 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu O. F. kartu su S. G., J. Š. pasisavino S. G. ir jos žinioje buvusį UAB „XXX“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 385 592,23 Lt.

43J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „XXX“ (įm. k. ( - ), registruota adresu: ( - ), Lentvaris, Trakų r. sav.) personalo vadovas, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, UAB ,,XXX“ direktoriui S. G., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą atsakingam už apskaitos organizavimą, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, padėjo apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkyti UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

44N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, S. G. ir O. F. (laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-31) dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose:

45laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89 645,29 Lt grynųjų pinigų išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-31 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščių pagrindė iš viso 94 306,81 Lt grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais dienpinigiai mokami nebuvo). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 94 306,81 Lt grynųjų pinigų;

46laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderių pagrindė iš viso 439 179,05 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 141 atveju pagal 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574 813,85 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio

4741 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (kadangi grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 574 813,85 Lt grynųjų pinigų.

48Dėl išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

49Be to, J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „XXX“ (įm. k. ( - ), registruota adresu: ( - ), Lentvaris, Trakų r. sav.) personalo vadovas, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdamas grupe su S. G. – bendrovės direktoriumi (laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-06-01 kartu vykdžiusiu ir UAB ,,XXX“ kasininko pareigas), o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 ir grupe su O. F. – UAB ,,XXX“ kasininke, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti S. G. ir O. F. žinioje esančius UAB „XXX“ grynuosius pinigus, susitarė su S. G. ir O. F., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,XXX“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtus avansus, dienpinigius, darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą.

50Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, S. G. ir O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, veikdami per UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB ,,ZZZ“ darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 94 306,81 Lt avansų ir dienpinigių bei

51574 813,85 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu J. Š. kartu su S. G., o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 kartu ir su O. F. pasisavino S. G. ir O. F. žinioje buvusį UAB „XXX“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 669 120,66 Lt.

52Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo netaikymo yra neteisėta ir nepagrįsta.

53Šioje byloje S. G., O. F. ir J. Š. pripažinti kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jų žinioje buvusių UAB ,,XXX“ priklausančių lėšų – 669 120,66 Lt pasisavinimo. Taigi nusikalstamu būdu užvaldytos UAB ,,XXX“ priklausančios lėšos yra kaltininkų – S. G., O. F. ir J. Š. kaip bendrininkų padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių.

54Iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas pasisavintas bendrovės turtas (piniginės lėšos) UAB ,,XXX“ grąžintas nebuvo, o civilinio ieškinio byloje nėra.

55Byloje nebuvo nustatyta, kokia iš nusikalstamos veikos gauto turto dalis atiteko kiekvienam iš bendrininkų, todėl iš S. G., O. F. ir J. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma

56(193 790,73 Eur) turi būti išieškota lygiomis dalimis po 64 596,91 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014,

572K-497-511/2015).

58Teismas, priimdamas sprendimą netaikyti turto konfiskavimo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, tačiau šioje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos, nei teismo paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje. Minėtoje nutartyje netaikytas turto konfiskavimas, nes nenustatyta, kad per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. G., O. F. ir J. Š. pasisavino jų žinioje buvusias UAB ,,XXX“ priklausančias lėšas, t. y. neteisėtai praturtėjo iš nusikalstamos veikos. Todėl, netaikius turto konfiskavimo, būtų pažeistos ne tik BK 72 straipsnio nuostatos, bet ir teisingumo bei proporcingumo principai.

59Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį pakeisti:

60vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti: S. G. turto už 64 596,91 Eur

61(223 040,22 Lt), O. F. turto už 64 596,91 Eur (223 040,22 Lt), J. Š. turto už 64 596,91 Eur

62(223 040,22 Lt).

63Nuteistoji O. F. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis šališkas ir neobjektyvus. Kasininke ji buvo paskirta formaliai, nes buhalterė N. U. pasakė direktoriui S. G., kuris tuo pačiu metu buvo ir bendrovės kasininkas, jog jis, kaip direktorius, negali būti kasininkas.

64Kiekviena UAB privalo sukurti kasininkės pareigų atlikimo instrukciją, su kuria privalėjo supažindinti kasininką, po to kasininkas turėjo pasirašyti. Pagal instrukciją kasininkas turėjo priimti pinigus, saugoti ir išmokėti darbuotojams (seifo biure net nebuvo). UAB „XXX“ nebuvo sukurta kasininko pareigų vykdymo instrukcija. Tokiu būdu, kaip parodė teisme S. G., apeliantė kasininkė nebuvo, nes pinigus iš S. G. gaudavo J. Š. ir darbuotojams mokėjo pinigus būtent jis. Tai patvirtino daug liudytojų. Tik keletą kartų, kai J. Š. buvo išvykęs iš biuro, ji pagal jo prašymą mokėjo darbuotojams pinigus. Iš apklaustų liudytojų tik vienas ar du patvirtino, kad apeliantė jiems išmokėjo pinigus. Be to, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. ji dažnai išvykdavo į komandiruotes. Grįžusi dokumentus pasirašydavo, jei jai juos pateikdavo.

65Kaip parodė S. G., viena iš apeliantės pagrindinių užduočių buvo bendrauti su Norvegų užsakovu, iš užsakovo gauti patvirtintus išdirbtų valandų tabelius, išrašyti sąskaitas ir pateikti užsakovui. Be to, ji turėjo ieškoti naujų klientų. S. G. teisme parodė, kad, nors kasininke buvo paskirta O. F., niekas nepasikeitė, nes jis pinigus atiduodavo J. Š., kadangi toks buvo viduje susitarimas. Jai pinigų S. G. niekada nebuvo perdavęs, nes ji kasininkės pareigų niekada nevykdė.

66UAB ,,XXX“ turtas (grynieji pinigai) jos žinioje niekada nebuvo. Pinigų iš direktoriaus negaudavo, jų nesaugojo ir darbuotojams pinigų nemokėdavo, išskyrus keletą kartų, kai

67J. Š. buvo išvykęs iš biuro ir paprašė tai padaryti. Nors apeliantė turėjo 16 procentų UAB ,,XXX“ akcijų, tačiau jos balsas nieko nesprendė. Nurodytų nuosprendyje pasisavintų pinigų ji nematė, rankoje nelaikė, nes nebuvo pasisavinusi ir niekada neturėjo jokios tyčios pasisavinti UAB „XXX“ priklausantį turtą. Byloje ieškinys nepateiktas, nukentėjusiųjų nėra.

68Nuteistoji O. F. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo panaikinti ir ją išteisinti.

69Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

70Byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginius, jog apeliantas tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas kartu su S. G. ir O. F., padėjo S. G. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.

71Nustatyta, kad bendrovės akcininkai buvo S. G., O. F. ir apeliantas, tačiau faktinis bendrovės vadovas (direktorius) buvo S. G.. Nors dėl savo pareigų pobūdžio ir turimų akcijų kiekio jis ir O. F. buvo reikšmingiausi po direktoriaus bendrovės darbuotojai, kartu su direktoriumi vykdę bendrovės administracijos funkcijas, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis ir O. F. būtų veikę, viršydami direktoriaus S. G. jiems suteiktų įgaliojimų ribas ar nepaklusdami jo nurodymams. Byloje nustatyta, kad S. G., būdamas UAB „XXX“ direktorius, atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, organizavo bendrovės apskaitos tvarkymą tokiu būdu, jog dalis darbo užmokesčio ir dienpinigių bendrovės darbuotojams būtų išmokama grynaisiais pinigais, o dalis – banko pavedimais. Tokia tvarka buvo nustatyta bendrovės direktoriaus S. G. žodiniais nurodymais pavaldiems darbuotojams. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pagal užimtas bendrovės personalo vadovo pareigas apeliantas būtų buvęs įgaliotas atlikti kokius nors su bendrovės apskaitos tvarkymu susijusius veiksmus.

72Akivaizdu, jog apeliantas, dirbdamas bendrovės personalo vadovu, nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, kadangi pagal užimamas pareigas jis nebuvo atsakingas nei už apskaitos organizavimą, nei už jos tvarkymą, todėl jo, kaip personalo vadovo, veikla, vykdant bendrovės direktoriaus žodinius pavedimus (avansų, atlyginimų, dienpinigių išmokėjimas, dokumentų darbuotojams pasirašyti pateikimas), negali būti vertinama kaip padėjimas apgaulingai tvarkyti apskaitą. Ta aplinkybė, jog galbūt kai kuriais atvejais apeliantas darbuotojams galėjo pateikti pasirašyti S. G. perduotus grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius ar kitus dokumentus, nepatvirtina, kad jam buvo žinoma, jog žiniaraščiuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, nes jis nebuvo įpareigotas tikrinti šių dokumentų tikrumo.

73Be to, specialisto išvadoje praktiškai nemotyvuojant nurodyti visi įstatyme išvardyti padariniai, kurie nepagrįstai perkelti į kaltinimą, o vėliau ir į skundžiamą nuosprendį. Tokia teismo pozicija, prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, turi būti įvertinta apeliacinės instancijos teismo, nes dėl galbūt padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų tikrai negalėjo kilti visi įstatyme išvardyti padariniai, o šios aplinkybės teisme nebuvo ištirtos.

74Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis pasisavino bendrovės pinigines lėšas. Pagal byloje surinktus duomenis būtina įvertinti, ar iš tiesų bendrovei padaryta realios žalos, o jei taip, tai koks yra žalos dydis, ar žala padaryta, nuteistiesiems (visiems, keliems ar vienam iš jų) neteisėtai paimant bendrovės pinigines lėšas ir naudojantis jomis kaip savomis.

75Šioje byloje jau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad UAB „XXX“ vadovas buvo S. G., o kasininkės funkcijas vykdė O. F., todėl šios įmonės turtas atitinkamai galėjo būti tik S. G. arba O. F. žinioje. Tokiu būdu tik S. G. ir O. F. gali būti turto pasisavinimo nusikalstamos veikos vykdytojai.

76Apelianto veiksmai gali būti vertinami tik kaip padėjėjo, nes UAB „XXX“ turtas jam nebuvo patikėtas ir nebuvo jo žinioje, t. y. nebuvo raštiško bendrovės direktoriaus S. G. įsakymo, nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Be to, pats grynųjų pinigų perdavimo jam faktas byloje neįrodytas. Šią aplinkybę nurodė tik S. G., tačiau to nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Visiškai nelogiška S. G. versija, kad jis, kaip bendrovės direktorius, iš banko paėmęs labai dideles sumas grynųjų pinigų, juos perduodavo bendrovės personalo vadovui be jokių pinigų perdavimą patvirtinančių apskaitos dokumentų, nors grynųjų pinigų perdavimo tvarka jam buvo žinoma. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar apeliantas savo veiksmais padėjo nusikalstamos veikos vykdytojui galbūt pasisavinti svetimą turtą ir ar jo veiksmai buvo reikalingi bei būtini, sudarant sąlygas veikti S. G., O. F.. Be to, būtina nustatyti, kad apeliantas suprato padedantis S. G. bei O. F. galbūt pasisavinti svetimą turtą ir to norėjo.

77Sprendžiant apelianto veiksmų teisėtumo klausimą, būtina išsiaiškinti, kokius kaltinime inkriminuotus teisės aktų reikalavimus jis pažeidė. Jam nebuvo inkriminuotas koks nors bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.

78Vien tik tas faktas, jog apeliantas S. G. nurodymu retkarčiais bendrovės darbuotojams išmokėdavo avansą, darbo užmokestį ir dienpinigius grynaisiais pinigais bei galbūt kai kuriais atvejais darbuotojams pateikė pasirašyti bendrovės direktoriaus S. G. perduotus grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius ar kitus dokumentus, į kurių turinį nesigilino ir to daryti neprivalėjo, t. y. vieninteliai netiesioginiai kaltės įrodymai, nesant kitų tiesioginių ir/ar netiesioginių įrodymų, kad apeliantui buvo žinoma, kaip turi būti tvarkoma UAB „XXX“ buhalterinė apskaita, jog žiniaraščiuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. perduotuose dokumentuose esantys įrašai, kad bendrovės darbuotojams buvo išmokėti pinigai, realiai nebuvo išmokėti, o bendrovės lėšos galbūt pasisavinamos, negalėjo teismo būti pripažinti pakankamais padaryti patikimai ir neabejotinai išvadai, jog apeliantas suvokė tokiais savo veiksmais savinęsis S. G. bei O. F. žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

79Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

80Nuteistasis S. G. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą nurodė, kad prokuroras nepateikė jokių naujų argumentų, dėl kurių nuosprendis būtų keistinas.

81Byloje nesiremta faktu, jog įmonėje atlikti du patikrinimai, kurių metu nebuvo nustatyta pažeidimų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad skunde minimo ,,planavimo“, ,,susitarimo“ nebuvo. Prasidėjus bankroto bylai, bankroto administratorius taip pat neįžvelgė nusikalstamos veikos požymių, ir įmonės bankroto byla buvo baigta.

82Nagrinėjant bylą, nebuvo aptarinėjamas praturtėjimo faktas. Nėra jokių įrodymų, jog jis neva praturtėjo, padaręs nusikalstamą veiką. Dėl to teismas teisingai netaikė turto konfiskavimo.

83Nuteistasis S. G. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą prašė nuosprendį palikti nepakeistą.

84Teismo posėdyje prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

85Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

86Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų O. F. ir J. Š. kaltė padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių jie pripažinti kaltais, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Dėl tų veikų teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

87Tačiau nustatęs, kad iš bendrovės UAB „XXX“ pasisavintos lėšos buvo nusikalstamos veikos rezultatas ir dėl to kalti bendrovės akcininkai S. G., O. F. bei J. Š., pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino teisingumo ir proporcingumo principų laikymąsi, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai netaikė turto konfiskavimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas. Kadangi pirmosios instancijos teismas panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą į visų trijų nuteistųjų turtą, ši nuosprendžio dalis naikinama ir paskiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. G., O. F. bei J. Š. turtą, kol bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo.

88O. F. ir J. Š. skundžia nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį,

89183 straipsnio 2 dalį, o prokuroras skundžia tik BK 72 straipsnio netaikymą visiems nuteistiesiems, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

90Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

91Dėl šališkumo

92Iš nuteistosios O. F. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nagrinėjęs bylą teismas buvo šališkas.

93Toks nuteistosios manymas neturi pagrindo.

94Teisė į nešališką teismą įtvirtinta įvairiuose teisės šaltiniuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir kt. Teismo nešališkumo klausimais daug kartų pasisakyta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimuose, Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, Lietuvos apeliacinio teismo ir kitų teismų sprendimuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiškinama asmens turima konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Nagrinėjantis bylą teisėjas turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga.

95EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

96Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. EŽTT praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pvz. nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta), t. y. teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę.

97Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir pirmiausia bylos šalims (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of

9810 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007 ir kt.). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; V. F.-Huidobro c. Espagne, no. 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Atitinkamos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2009, 2K-446/2009, 2K-195/2010 ir kt.

99Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad nušalinimų teisėjai nėra. Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą O. F. įžvelgia vien dėl to, jog jai nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem iš minėtų – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektų buvo šališkas.

100Dėl O. F. ir J. Š. veikų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

101ir bendrininkavimo instituto taikymo

102Iš nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie, prašydami išteisinti juos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neginčijo apygardos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog UAB „XXX“, kurios direktorius buvo S. G., buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, t. y. pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 UAB ,,XXX“ buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tačiau teigė, kad jie nėra tinkami aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai.

103Tokį teiginį apeliantai grindė tuo, jog jie nebuvo atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, taip pat už kasos išlaidų orderiuose, avanso apyskaitose bei prie jų pridedamuose mokėjimų žiniaraščiuose nurodomos informacijos teisingumą. O. F. buvo UAB „XXX“ akcininkė ir kasininkė, formaliai į šias pareigas paskirta paties S. G., nes jis tuo pačiu metu negalėjo būti direktorius ir kasininkas, o J. Š. nusikaltimo padarymo laikotarpiu vadovavo personalui, be to, jie vykdė bendrovės direktoriaus S. G. nurodymus. Dėl to, kad bendrovės turtas (lėšos) nebuvo jų žinioje, su jais nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jie nebuvo tinkami šio nusikaltimo subjektai.

104Teisėjų kolegija tokius nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

105Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

106Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

107Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015,

1082K-508-976/2015).

109Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „XXX“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2014-08-08 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 148–173), kurioje konstatuota, kad dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1, 3 dalių pažeidimų (pastarąjį pažeidimą padarė UAB ,,XXX“ apskaitą tvarkanti UAB ,,ZZZ“) iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31.

110Šie duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

111Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, kad specialisto išvadoje praktiškai nemotyvuojant nurodyti visi įstatyme išvardinti padariniai, kurie galbūt nepagrįstai perkelti į kaltinimą. Nuteistojo nuomone, dėl galbūt padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų tikrai negalėjo kilti visi jame išvardinti padariniai.

112Iš minėtos specialisto išvados ir specialistės R. K. paaiškinimų matyti, jog padarytas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimas, t. y. nustatyta, kad pagal dalį buhalterinėje apskaitoje apskaitytų kasos išlaidų orderių ir žiniaraščių, neva patvirtinančių darbuotojams grynųjų pinigų išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės.

113Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl tyrimo metu nustatytų įstatymo pažeidimų kilo specialistės konstatuoti padariniai, nes, esant daliai neteisingų pirminių dokumentų, negali būti teisinga buhalterinė apskaita, o būtent joje atsispindi įmonės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, turimi įsipareigojimai ir pan.

114Šioje byloje surinktais įrodymais, kurie išsamiai aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dėl to dar kartą nebus aptariami, nustatyta, kad UAB „XXX“ direktorius S. G., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31, padedant personalo vadovui J. Š., o laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 padedant kasininkės pareigas ėjusiai O. F., tyčia, siekdami nuslėpti grynųjų pinigų pasisavinimo faktą, apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, nes buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos.

115Apeliantai iš dalies teisingai nurodė, kad pagal įstatymą N. U., būdama samdyta bendrovės buhalterė, buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o S. G., būdamas bendrovės direktorius – už tokio tvarkymo organizavimą.

116Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

117Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, tačiau pagal teismų praktiką tam tikras atvejais jis gali būti pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju. Tokiais atvejais pripažįstamos situacijos, kai apgaulingai apskaitai vesti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-454/2012,

1182K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015). Taip pat kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą.

119Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-01-31 UAB „XXX“ direktorius buvo S. G. (t. 2, b. l. 6), o šios bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį tvarkė UAB „ZZZ“ darbuotoja N. U. (t. 2, b. l. 7–11). Byloje apklausta N. U. parodė, kad UAB „XXX“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal S. G. pateikiamus dokumentus, tačiau ji darbuotojams pinigų nemokėdavo ir su grynaisiais pinigais nedirbo, nurodymus dėl išmokamų sumų grynaisiais ir pavedimų gaudavo iš S. G. arba O. F.. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus, o už jų parengimą ir pateikimą atsakingas įmonės vadovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė UAB „ZZZ“ darbuotojos N. U. kaltės dėl apgaulingo UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas (buhalterė) nėra atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, teikiamų įtraukti į apskaitą, turinį. Tokia teismo išvada, priešingai nei manė nuteistasis J. Š., yra pagrįsta.

120Pirmosios instancijos teismas S. G. pripažino nusikalstamos veikos, numatytos

121BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.

122Nuteistieji O. F. ir J. Š. apeliaciniuose skunduose nurodė, kad jie nebuvo susiję su buhalterine apskaita ir nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įpareigoti ją tvarkyti.

123Tokie argumentai nepaneigia jų atsakomybės už neįvykusių ūkinių operacijų fiksavimą buhalterinėje apskaitoje, nes savo veiksmais jie sudarė sąlygas bendrovės direktoriui S. G. nusikalsti. Taigi O. F. ir J. Š. atliko padėjėjų vaidmenį.

124BK 24 straipsnio 6 dalyje pateiktas išsamus visų įmanomų padėjimo būdų bendrininkams sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, kuris bent vienu iš nurodytų būdų fiziškai ar intelektiškai padėjo bendrininkams siekti nusikalstamos veikos rezultato.

125Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. G., O. F. ir J. Š. vaidmenis UAB „XXX“ valdyme, nustatė, jog O. F. ir J. Š., atlikdami skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus veiksmus, fiziškai padėjo bendrovės direktoriui įgyvendinti nusikalstamą sumanymą.

1262009-06-02 UAB „XXX“ direktoriaus įsakymu vadybininkė O. F. nuo 2009 m. birželio 2 d. buvo paskirta atsakinga už kasos darbo vedimą (t. 2, b. l. 12), todėl ji pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2007 m. gruodžio 19 d. redakcija) 2 punkto nuostatas atsakė už pinigų apskaitą kasoje bei kasos taisyklių laikymąsi.

127Pagal jau minėtą specialisto išvadą Nr. ( - ) ir specialistės R. K. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad kasininkė O. F., būdama atsakinga už teisingą kasos dokumentų surašymą, laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 13 atvejų pagal 13 kasos išlaidų orderių pagrindė iš viso 325 222,94 Lt grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės bei laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki

1282010-01-20 95 atvejais pagal 56 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso

129385 592,23 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 39 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, t. y. grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas. Todėl pagal 13 kasos išlaidų orderių ir 56 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 385 592,23 Lt grynųjų pinigų.

130Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.

131Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“.

132Taigi nuteistosios O. F. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, pasirašydama nurodytuose pirminiuose apskaitos dokumentuose, patvirtino juose nurodytų finansinių operacijų – tariamo grynųjų pinigų darbuotojams išmokėjimo – teisingumą. Tokiu būdu O. F. padėjo S. G. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.

133Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia nuteistosios O. F. apeliacinio skundo argumentas, jog bendrovėje nebuvo parengta ir priimta kasininkės pareigų instrukcija. Kita vertus, apeliacinio skundo argumentai leidžia spręsti, kad apeliantei yra žinoma Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (galiojusių nusikaltimo padarymo metu) reikalavimai.

134Nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas nepagrįstai nustatė apeliantės kaltę, nes bendrovės veikla ji nesidomėjo ir nežinojo apie kasininko pareigas bei S. G. sumanymą pasisavinti bendrovės lėšas. Ta aplinkybė, kad bendrovės buveinėje nebuvo seifo, ji tik pasirašydavo jai pateiktus dokumentus, kaip nurodė nuteistoji O. F., šios nuteistosios atsakomybės už neįvykusių ūkinių operacijų fiksavimą buhalterinėje apskaitoje taip pat nepaneigia.

135Atmetamas nuteistosios O. F. apeliacinio skundo argumentas, susijęs su bendrovėje jos realiai vykdytinos veiklos apibūdinimu.

136Apeliantės nurodytą aplinkybę, jog pagal iš užsakovo gautus darbuotojų išdirbtų valandų tabelius ji išrašydavo sąskaitas ir pateikdavo užsakovui, paneigė buhalterė N. U., kuri parodė, kad norvegiškus atlyginimus pagal Norvegijos įstatymus skaičiuodavo vadybininkas Dovydas (D. D.), kuris tam ir buvo priimtas į darbą. Jis pateikdavo jau apskaičiuotus norvegiškus atlyginimus, o O. F. skaičiavo darbuotojams atlyginimą pagal D. D. pateiktą pasirašytą žiniaraštį.

137Analogiškas aplinkybes nurodė teisme kaip liudytojas apklaustas D. D.. Jis patvirtino, kad Norvegijoje prižiūrėjo žmones; sudarydavo dirbtų valandų darbo tabelį, kurį išsiųsdavo į Lietuvą; duomenis apie dirbtas valandas jam perduodavo Norvegijos bendrovės žmonės; skaičiavimus pateikdavo direktoriui S. G. ir finansininkei O. F.; jam žinoma, kad už darbuotojus mokėtinus mokesčius Norvegijai skaičiavo Lietuvoje, mokesčių sumas reikėjo pateikti O. F. ir S. G..

138Liudytojas D. D. teisme taip pat patvirtino, kad darbuotojams už darbą apmokėdavo bankiniu pavedimu.

139Tokie liudytojo D. D. parodymai sutampa su teisme kaip liudytojai apklaustų vykusių dirbti į Norvegiją UAB „XXX“ darbuotojų R. B., A. R., V. M., M. M., K. S. (K. S.), J. K. (J. K.), I. V., V. V., A. M., R. D., A. L., Z. J., A. L., R. R., V. K. (V. K.), D. K. (D. K.), N. J., V. B., S. V., N. D. (N. D.), M. Z., T. B., J. V., A. D., A. K. (A. K.), A. S., J. A., J. V. S., V. S. (V. S.), D. D., L. U., A. K., M. M., T. B., A. Z., D. B., D. J., M. Č., R. R., V. S. (V. S.) parodymais, kad visi atsiskaitymai (atlyginimas ir dienpinigiai), išskyrus išmokėtą pradinį avansą, buvo ne grynaisiais.

140Iš to daroma neabejotina išvada, jog O. F., duodama parodymus apie jos matytus S. G. ir J. Š. veiksmus, išmokant darbuotojams grynuosius pinigus, taip pat apie jos pačios veiksmus, atliekant atsiskaitymus su darbuotojais vietoje J. Š., sakė netiesą.

141Išteisintoji N. U. teisme taip pat parodė, kad ji kompiuteriu paruošdavo grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius, vykdė direktoriaus S. G. nurodymą dalį pinigų darbuotojams mokėti per banką, o dalį grynaisiais. Kokią sumą pervesti pavedimu, o kokią išmokėti grynaisiais, jai pasakydavo S. G. ar O. F..

142Taigi O. F., duodama buhalterei N. U. nurodymus dėl darbuotojams išmokamų pinigų sumų, žinojo ir suprato, kad realiai darbuotojams pinigai nebus išmokėti grynaisiais, o finansines operacijas fiksuojantys apskaitos dokumentai bus neteisingi.

143Byloje objektyviai nustatyta, jog darbuotojams buvo išmokėtas mažesnis nei apskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai.

144Nors nuteistoji O. F. apeliaciniame skunde akcentavo, kad nieko nežinojo apie S. G. nusikalstamą planą, ir tai patvirtino direktorius pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo abejoti, jog O. F. veikė kartu su bendrininkais pagal iš anksto suderintą planą ir jai buvo žinomos daromo nusikaltimo aplinkybės.

145Dėl išdėstytų aplinkybių nuteistojo J. Š. apeliaciniame skunde nurodyta versija dėl atsiskaitymo su darbuotojais grynaisiais pinigais (jis pripažino tai daręs S. G. nurodymu), kuri pirmosios instancijos teisme jau buvo įvertinta, atmetama kaip nepasitvirtinusi.

146Nuteistojo J. Š. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis aktyviai padėjo gauti darbuotojų parašus dėl tariamai išmokamų grynųjų pinigų sumų mokėjimo žiniaraščiuose.

147Jau minėtų liudytojų R. B., A. R., V. M., M. M., K. S., J. K., I. V., V. V., A. M., R. D., A. L., Z. J., A. L., R. R., V. K., D. K., N. J., V. B., S. V., N. D., M. Z., T. B., J. V., A. D., A. K.,

148A. S., J. A., J. V. S., V. S., D. D., L. U., A. K., M. M., T. B., A. Z., D. B., D. J., M. Č., R. R., V. S. parodymai patvirtina, kad daugiausia J. Š. nurodymu jie pasirašydavo dokumentuose prie savo pavardės teigiant, kad jie pasirašo už darbo užmokestį, pervestą į jų sąskaitas banke, už darbų saugą, darbo rūbus, vykimą į komandiruotes ir pan.; jie dokumentus pasirašydavo skubėdami, neįsigilindami į pasirašomų dokumentų turinį, dokumentus tekdavo pasirašyti arba prieš išskrendant į Norvegiją oro uoste, t. y. skubant ir esant dideliam pasirašančiųjų skaičiui, arba biure, kai parvykę iš Norvegijos norėdavo greičiau grįžti į namus. Visi šie liudytojai parodė, kad pasirašymo metu grynieji pinigai nebuvo mokami. Nėra pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, juo labiau kad tokius jų parodymus objektyviai patvirtina rašytinė bylos medžiaga.

149Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog teisinga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darbuotojams kasos išlaidų orderiuose ir mokėjimo žiniaraščiuose nurodytos sumos nebuvo išmokėtos.

150Nuteistojo J. Š. skundo argumentai dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties nepasirašymo yra nelogiški, nes byloje nustatyta, kad kaltinime nurodyti atsiskaitymai su darbuotojais nebuvo atlikti.

151Taigi nors J. Š. tiesiogiai nepasirašė dokumentuose, kurie pagrindė pinigų išmokėjimą iš kasos, tačiau savo veiksmais padėjo S. G. gauti darbuotojų parašus mokėjimo žiniaraščiuose dėl tariamai išmokamų grynųjų pinigų sumų.

152Atmetami nuteistojo J. Š. apeliacinio skundo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie S. G. sumanymą ir tai, jog darbuotojams jis pateikia pasirašyti apskaitos dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Apeliantas teisingai nurodė, kad jis neprivalėjo tikrinti juose nurodytų duomenų teisingumo, tačiau akivaizdu, jog to jam ir nereikėjo daryti, nes jis veikė kartu su bendrininkais pagal iš anksto suderintą planą.

153Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

154Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis, darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nustačius bendrininkavimą, nusikalstamos veikos bendrininkai atsako už bendromis pastangomis padarytą turto pasisavinimą.

155Bylos aplinkybės rodo, kad O. F. ir J. Š. yra patyrę versle, aukštąjį išsilavinimą turintys žmones. Žinodami pareigą apskaityti visas pinigų sumas ir įtraukti į buhalterinę apskaitą tik įvykusias ūkines operacijas, jie sąmoningai to nedarė, atliko veiksmus, dėl kurių į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti dokumentai apie neįvykusias ūkines operacijas. Tai leidžia teigti, jog jie veikė tyčia.

156Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad

157O. F. ir J. Š. baudžiamasis įstatymas (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.

158Dėl O. F. ir J. Š. veikų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

159Nuteistųjų O. F. ir J. Š. teigimu, nė vienas iš jų nėra tinkamas BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, be to, jie neturėjo tyčios ir nesitarė su S. G. pasisavinti bendrovei priklausančių lėšų. O. F. nurodė, kad buvo tik formali bendrovės kasininkė, buhalterinę apskaitą organizavo S. G., kuris vienas pats ar kartu su J. Š. išmokėdavo darbuotojams pinigus. J. Š. nurodė vykdęs S. G. nurodymus ir nežinojęs, kad jo darbuotojams pasirašyti pateiktuose mokėjimų žiniaraščiuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kadangi UAB „XXX“ vadovas buvo S. G., o kasininkės funkcijas vykdė O. F., šios įmonės turtas galėjo būti tik S. G. ar O. F. žinioje, todėl tik jie galėjo pasisavinti bendrovei priklausančias lėšas.

160Tokie apeliantų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

161BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas ypatingas tuo, kad svetimam turtui turi tam tikrus įgalinimus. Tai gali būti asmuo, kuriam tas turtas patikėtas einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių pagrindu, kai asmuo turtą turi savo žinioje, pvz., kai dėl savo užimamų pareigų turi teisę duoti nurodymus dėl turto panaudojimo ir pan. Bet kokiu atveju reikšminga tai, kad kaltininkas neteisėtai pasisavina svetimą, jam nepriklausantį turtą pasinaudodamas situacija, kai teisėto savininko turtas yra patikėtas kitam asmeniui ar yra kito asmens žinioje. Jei turtas pasisavinamas bendrininkaujant keliems asmenims, taikomos

162BK 24 straipsnio nuostatos. Tai reiškia, kad, nustačius bendrininkavimą, nusikalstamos veikos bendrininkai atsako už bendromis pastangomis padarytą turto pasisavinimą.

163Priešingai, nei nurodė apeliantai, baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalies ir BK 24 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrininkavimą, nagrinėjamu atveju pritaikytos tinkamai.

164Šioje byloje pagal BK 183 straipsnio 2 dalį O. F. ir J. Š. nuteisti už tai, kad jiems inkriminuotas veikas padarė, veikdami kartu su S. G., kuris turto pasisavinimo metu buvo UAB „XXX“ direktorius ir pagal šias pareigas buvo atsakingas už jo žinioje buvusį minėtos bendrovės turtą. Nustatyta, kad per 2009 metus savinantis UAB „XXX“ priklausančias lėšas jie veikė kaip bendrininkai: S. G. davė atitinkamus nurodymus O. F. ir J. Š., o pastarieji juos vykdė. Be to, S. G., pasinaudodamas užimamomis pareigomis, t. y. tuo, kad UAB „XXX“ turtas formaliai buvo jo žinioje, ir pats atliko veiksmus, dėl kurių bendrovė neteko jai priklausančio turto – grynųjų pinigų. Taigi nagrinėjamu atveju neteisėtas svetimo turto pasisavinimas buvo padarytas trijų asmenų bendromis pastangomis (BK 24 straipsnis), todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bent vienas iš bendrininkų (šiuo atveju – S. G.) svetimam turtui, kaip direktorius, turėjo atitinkamus įgalinimus. Be to, tokius įgalinimus pagal užimamas pareigas turėjo ir O. F..

165Taigi J. Š. ir O. F. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, veikdami kaip S. G. bendrininkai.

166Bylos duomenimis nustatyta, kad S. G. buvo UAB „XXX“ direktorius. Pagal užimamas pareigas savo žinioje jis turėjo UAB „XXX“ turtą ir pinigines lėšas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. G. nuo 2009-01-02 iki 2009-06-01, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su J. Š., pasisavino 283 528,43 Lt, o nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20, veikdamas bendrininkų grupe su J. Š. ir O. F., pasisavino 385 592,23 Lt UAB „XXX“ priklausančių piniginių lėšų.

167Priešingai, nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, šiuo atveju kiekvienam bendrininkų grupės nariui pagrįstai inkriminuota visa bendrais veiksmais pasisavintų pinigų suma. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi įtakos tai, kiek konkrečiai pinigų iš pasisavintos sumos atiteko kiekvienam bendrininkui, juo labiau kad šios aplinkybės tyrimo metu nustatyti nepavyko, nes nuteistieji O. F. ir J. Š. viso proceso metu laikėsi gynybinės pozicijos, jog darbuotojams atlyginimas ir dienpinigiai nuolat buvo mokami dviem būdais: grynaisiais ir pervedant į jų sąskaitas banke, O. F. į kasininko pareigas buvo paskirta formaliai, realiai jokių funkcijų nevykdė, pinigus žmonėms išmokėjo tik keletą kartų, kai J. Š. turėjo išvažiuoti, o J. Š., vykdydamas S. G. žodinius pavedimus, teikdavo darbuotojams pasirašyti grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančius mokėjimo žiniaraščius ar kitus dokumentus, išmokėjo avansus ir atlyginimus, tačiau net neįtarė, kad darbuotojams pateiktuose pasirašyti bendrovės apskaitos dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

168Visi teisme kaip liudytojai apklausti UAB „XXX“ darbuotojai patvirtino, kad darbuotojams buvo mokamas priimant į darbą sutartas vienos darbo valandos atlyginimas (pagal liudytojų parodymus apie 30 Lt už 1 darbo valandą), darbuotojams atlyginimas ir dienpinigiai (po 60 Lt už dieną) buvo pervedami į jų sąskaitas banke. Tokie liudytojų parodymai paneigė nuteistųjų O. F. ir J. Š. versiją dėl atsiskaitymo su darbuotojais grynaisiais pinigais. Su darbuotojais sudarytų darbo sutarčių ir jų priedų lietuvių bei anglų kalbomis, nuteistųjų ir liudytojų parodymų, UAB „XXX“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadų analizė patvirtina, kad darbuotojams buvo išmokėtas mažesnis nei apskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai. UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytos neva darbuotojams išmokėtos lėšos (gautas skirtumas, nuo apskaitytų sumų atėmus iš tiesų darbuotojams į jų sąskaitas pervestą atlyginimą ir dienpinigius) buvo pasisavintos, todėl O. F. ir J. Š. pateiktuose kaltinimuose pagrįstai nurodyta, kad jie gautus pinigus: J. Š. ir S. G. – 283 528,43 Lt, O. F., J. Š. ir S. G. – 385 592,23 Lt pasidalijo tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dalimis. Byloje nėra duomenų, kad šie pinigai buvo panaudoti UAB „XXX“ reikmėms. Dėl to akivaizdu, jog, pasisavinus šios bendrovės pinigus, jai padaryta žalos. Nuteistieji O. F. ir J. Š., kiekvienas iš jų veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. G., kuriam UAB „XXX“ turtas buvo jo žinioje pagal užimamas pareigas, nusikalstamą veiką padarė kaip bendravykdytojai. Pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

169Pagal nustatytas bylos aplinkybes S. G., O. F. ir J. Š. savo veiksmais dėl UAB „XXX“ pinigų pasisavinimo kiekvienas įgyvendino dalį pasisavinimo objektyviųjų požymių, o tyčia jų veiksmuose yra akivaizdi. Žinodami, kad darbuotojams bus išmokamas mažesnis nei apskaičiuotas darbo užmokestis bei dienpinigiai, S. G. ir O. F. pasirašė tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius bei grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančius mokėjimo žiniaraščius, o J. Š. gavo darbuotojų parašus dėl tariamai išmokamų grynųjų pinigų sumų mokėjimo žiniaraščiuose, todėl jie visi atliko aktyvius veiksmus. Šios aplinkybės ne tik patvirtina buvus išankstinę bendrininkų tyčią, bet ir išankstinį jų susitarimą veikti nusikalstamai. Nustačius, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė, veikdami bendrininkų grupe, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis

170BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, šią aplinkybę pagrįstai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

171Nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinių skundų argumentas, jog net pati UAB „XXX“ nelaikė patyrusi žalos, nes nereiškė civilinio ieškinio, nepagrįstas, kadangi ta aplinkybė, kad žalos patyrusi bendrovė nereiškia civilinio ieškinio, nepaneigia žalos padarymo fakto.

172Esant tokioms aplinkybėms, nuteistųjų O. F. ir J. Š. veiksmai dėl UAB „XXX“ didelės vertės svetimo turto pasisavinimo teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

173Dėl bausmių

174Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą.

175Nuteistieji O. F. ir J. Š. apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų dėl paskirtų bausmių, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad, įvertinus jų skirtingą vaidmenį, O. F. reikšmingesnę veiksmų apimtį, nors jos nusikalstama veika truko trumpiau, už UAB „XXX“ priklausančių lėšų pasisavinimą esant vienintelės numatytos bausmės – laisvės atėmimo – sankcijai iki 10 metų, jiems paskirtos artimos minimaliai bausmės (laisvės atėmimas dvejiems metams) atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežtos.

176Tokios pačios nuomonės teisėjų kolegija laikosi ir dėl nuteistiesiems už padėjimą apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą paskirtos sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos švelniausios bausmės – baudos dydžio (abiem paskirta po 50 MGL dydžio bauda). Ši bausmė teisingai paskirta, taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu (už apysunkio nusikaltimo padarymą buvo numatyta iki 200 MGL dydžio bauda).

177Galutinės subendrintos bausmės taip pat negali būti laikomos per griežtomis, juo labiau kad teismas pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.

178Dėl BK 72 straipsnio taikymo

179Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad nuteistiesiems S. G., O. F. ir J. Š. teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų ir iš jų kaip nusikalstamos veikos rezultato nekonfiskavo pasisavinto turto vertę atitinkančios 193 790,73 Eur (669 120,66 Lt) sumos.

180Toks prokuroro apeliacinio skundo teiginys pagrįstas.

181Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai.

182Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje

183Nr. 2K-368/2011).

184S. G., O. F. ir J. Š. pripažinti kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl svetimų

185UAB „XXX“ priklausančių lėšų pasisavinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „XXX“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių, tačiau turto konfiskavimo klausimą išsprendė neteisingai.

186Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog nagrinėjamoje byloje netaikytinos

187BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, grindė nuteistiesiems paskirtos kriminalinės bausmės griežtumu bei tuo, kad valstybei nepadaryta žalos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į, sprendžiant konfiskavimo klausimą, taikytiną konfiskavimo proporcingumo patikrą. Tokiai savo išvadai pagrįsti teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

188Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, šioje byloje netaikydamas BK 72 straipsnio, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.

189Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Baudžiamojo kodekso nuostata konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja bei įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011). Pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką visais atvejais būtina įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį; nustatyti, ar pinigai gauti iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta; kas sąlygoja, jog visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).

190Bylos duomenimis nustatyta, kad veikdami bendrai S. G., O. F. ir J. Š. pasisavino iš viso 193 790,74 Eur (669 120,66 Lt). Turto pasisavinimo dalyko – pinigų nerasta, todėl pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš nuteistųjų S. G., O. F. ir J. Š. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2005, 2K-68/2010, 2K-138/2014).

191Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „XXX“ civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė, nes bendrovė pripažinta bankrutavusia ir baigė savo veiklą iki įtarimų S. G., O. F. bei J. Š. pareiškimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pasisavinti pinigai buvo grąžinti UAB „XXX“ arba buvo pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka, arba buvo kitokiu būdu susitarta UAB „XXX“ atlyginti padarytą žalą.

192Nagrinėjamoje byloje už bendrovei priklausančių lėšų pasisavinimą nuteistiems

193S. G., O. F. ir J. Š. paskirtos BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant nuo 2 metų (O. F. ir J. Š.) iki 2 metų ir 6 mėnesių (S. G.). Jiems visiems pritaikytas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas nuo 1 metų ir 6 mėnesių iki 2 metų, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl kriminalinės bausmės ir tokios griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimo nesuderinamumo.

194Pabrėžtina, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne jį nubausti.

195Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 teigdamas, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti ir be tokios griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimo, kurią paskyrus būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai.

196Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 konstatavo, kad nuteistajai, kuri nuteista pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už neteisėtą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų pinigų nedeklaravimą, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – visų jos gabentų pinigų konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) jos padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą. Toje nutartyje nurodyta, kad pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

197Taigi ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta ne analogiškoje byloje, bet byloje dėl kitos nusikalstamos veikos – pinigų kontrabandos (BK 199 straipsnio 1 dalis). Be to, vienu iš šios nutarties argumentų buvo tai, kad byloje nebuvo duomenų, jog neteisėtai per valstybės sieną gabenti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu. Teismas taip pat akcentavo: kad tokios kategorijos bylose nuosavybės teisės apribojimas (konfiskuojant turtą) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią ji numatyta ir skiriama, sunkumą, o ne tam tikros preziumuojamos, tačiau nenustatytos veikos (pavyzdžiui, pinigų plovimo ar mokesčių vengimo) sunkumą. Tokiomis aplinkybėmis visos deklaruotinos pinigų sumos konfiskavimas, taikomas kaip papildoma sankcija kartu su bauda, buvo neproporcingas, nes sukėlė pareiškėjai per didelę naštą.

198Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

199Viso proceso metu nuteistieji neigė kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų pasisavinus minėtos bendrovės pinigus, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiomis dalimis jie pasidalijo pasisavintus pinigus. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrais S. G., O. F. ir J. Š. veiksmais pasisavinta 193 790,74 Eur (669 120,66 Lt) suma, tačiau O. F. bendrovėje dirbo trumpesnį laiką, todėl ji gali atsakyti tik už tą pinigų sumą, kuri buvo pasisavinta, jai dirbant bendrovėje. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš nuteistųjų S. G., O. F. ir J. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkanti 193 790,74 Eur (669 120,66 Lt) pinigų suma turėtų būti išieškota dalimis, atsižvelgiant į tai, kad S. G. nuo 2009-01-02 iki

2002009-06-01, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su J. Š., pasisavino 283 528,43 Lt

201(82 115,51 Eur), o nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20, veikdamas bendrininkų grupe su J. Š. ir O. F., pasisavino 385 592,23 Lt (111 675,23 Eur) UAB „XXX“ priklausančių piniginių lėšų.

202Nagrinėjamu klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) 2010-02-08 apžvalgoje konstatuota, kad, jeigu turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto nerandama ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2010).

203Nors nuteistieji O. F. ir J. Š. apeliaciniuose skunduose, o nuteistasis S. G. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nurodė, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, jog jie gavo kokias nors pinigų sumas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nusikalstamos veikos bendrininkai šioje byloje yra visi trys nuteistieji. Pasisavinti ginčijami pinigai buvo visų nuteistųjų bendras nusikalstamos veikos rezultatas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatydama iš kiekvieno nuteistojo konfiskuotino turto vertę, paskirsto ją lygiomis dalimis proporcingai dirbtam laikui.

204Taigi iš S. G. ir J. Š. išieškotina suma iš kiekvieno būtų 78 282,83 Eur

205(82 115,51 : 2 = 41 057,755; 111 675,23 : 3 = 37 225,076; 41 057,755 + 37 225,076 = 78 282,83).

206Tačiau tokio dydžio pinigų sumos iš jų negali būti išieškotos, kadangi byla dėl

207BK 72 straipsnio taikymo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, o prokuroras, pritaikęs neteisingą konfiskuotino turto apskaičiavimo būdą, iš S. G. ir J. Š. prašė konfiskuoti turto iš kiekvieno už 64 596,91 Eur.

208BK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl iš S. G. ir J. Š. gali būti išieškotos tik prokuroro apeliaciniame skunde prašomos sumos.

209Dėl tos pačios priežasties, t. y. prokuroro apeliaciniame skunde pritaikyto neteisingo konfiskuotino turto apskaičiavimo būdo, iš O. F. gali būti išieškota tik 37 225,08 Eur suma

210(111 675,23 : 3 = 37 225,08).

211Kadangi taikomos BK 72 straipsnio nuostatos dėl turto konfiskavimo, naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. G., O. F. ir J. Š. turtą. Dėl to nustatoma, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytam minėtų asmenų turtui iš naujo paskiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

212Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

213Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies

2141, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

Nutarė

215Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti:

216vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. G. ir J. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – po 64 596,91 Eur.;

217vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš O. F. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 37 225,08 Eur.

218Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. G., O. F. ir J. Š. turtą.

219Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. G. turtą: automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), bei gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), esančius Plungės r. sav., Plungės m., ( - ); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., ( - ); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., ( - ); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., ( - ); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., ( - ); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., ( - ); žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį Plungės r. sav., Nausėdžio sen., ( - ), šią procesinę prievartos priemonę paliekant galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

220Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į O. F. turtą: automobilį ,,BMW 320“, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ); butą, kurio unikalus

221Nr. ( - ), esantį Klaipėdoje, Kauno g. ( - ), šią procesinę prievartos priemonę paliekant galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

222Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. Š. turtą: automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ); automobilį „Volvo Xc90“, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ), šią procesinę prievartos priemonę paliekant galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

223Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

224Nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 3. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;... 4. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3 013 Eur) dydžio bauda;... 5. vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės... 7. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10... 8. O. F. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2... 9. 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta:... 10. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;... 11. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur)... 12. vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 13. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės... 14. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10... 15. J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2... 16. 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:... 17. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;... 18. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur)... 19. vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 20. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės... 21. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10... 22. Tuo pačiu nuosprendžiu N. U. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 24. S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „XXX“... 25. N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, J. Š.... 26. laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų... 27. laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų... 28. 41 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys... 29. Dėl išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 negalima... 30. Be to, S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB... 31. 2009-06-02 iki 2010-01-20 ir grupe su O. F. – UAB ,,XXX“ kasininke,... 32. Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų... 33. 574 813,85 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu... 34. O. F. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama UAB „XXX“ (įm.... 35. N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, UAB ,,XXX“... 36. laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20 13 atvejų pagal 13 kasos išlaidų... 37. 39 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys... 38. Dėl išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2010-01-31 negalima... 39. Be to, O. F. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, būdama UAB „XXX“... 40. 2010-01-20 Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje... 41. Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų... 42. 385 592,23 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu... 43. J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „XXX“... 44. N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, J. Š.... 45. laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-02-24 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų... 46. laikotarpiu nuo 2009-04-30 iki 2010-01-20 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų... 47. 41 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys... 48. Dėl išvardytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2010-01-31 negalima... 49. Be to, J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB... 50. Vykdant nusikalstamą sumanymą, siekiant pateisinti tariamą grynųjų pinigų... 51. 574 813,85 Lt darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu... 52. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad... 53. Šioje byloje S. G., O. F. ir J. Š. pripažinti kaltais pagal BK 183... 54. Iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus... 55. Byloje nebuvo nustatyta, kokia iš nusikalstamos veikos gauto turto dalis... 56. (193 790,73 Eur) turi būti išieškota lygiomis dalimis po 64 596,91 Eur... 57. 2K-497-511/2015).... 58. Teismas, priimdamas sprendimą netaikyti turto konfiskavimo, rėmėsi Lietuvos... 59. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašė... 60. vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti: S. G. turto už 64... 61. (223 040,22 Lt), O. F. turto už 64 596,91 Eur (223 040,22 Lt), J. Š. turto... 62. (223 040,22 Lt).... 63. Nuteistoji O. F. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis šališkas ir... 64. Kiekviena UAB privalo sukurti kasininkės pareigų atlikimo instrukciją, su... 65. Kaip parodė S. G., viena iš apeliantės pagrindinių užduočių buvo... 66. UAB ,,XXX“ turtas (grynieji pinigai) jos žinioje niekada nebuvo. Pinigų iš... 67. J. Š. buvo išvykęs iš biuro ir paprašė tai padaryti. Nors apeliantė... 68. Nuteistoji O. F. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jos... 69. Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis paremtas... 70. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo teiginius,... 71. Nustatyta, kad bendrovės akcininkai buvo S. G., O. F. ir apeliantas, tačiau... 72. Akivaizdu, jog apeliantas, dirbdamas bendrovės personalo vadovu, nėra BK 222... 73. Be to, specialisto išvadoje praktiškai nemotyvuojant nurodyti visi įstatyme... 74. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis pasisavino bendrovės pinigines... 75. Šioje byloje jau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad UAB „XXX“... 76. Apelianto veiksmai gali būti vertinami tik kaip padėjėjo, nes UAB „XXX“... 77. Sprendžiant apelianto veiksmų teisėtumo klausimą, būtina išsiaiškinti,... 78. Vien tik tas faktas, jog apeliantas S. G. nurodymu retkarčiais bendrovės... 79. Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jo... 80. Nuteistasis S. G. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą nurodė, kad... 81. Byloje nesiremta faktu, jog įmonėje atlikti du patikrinimai, kurių metu... 82. Nagrinėjant bylą, nebuvo aptarinėjamas praturtėjimo faktas. Nėra jokių... 83. Nuteistasis S. G. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą prašė... 84. Teismo posėdyje prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros... 85. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš... 86. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų O. F. ir J. Š. kaltė padarius... 87. Tačiau nustatęs, kad iš bendrovės UAB „XXX“ pasisavintos lėšos buvo... 88. O. F. ir J. Š. skundžia nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222... 89. 183 straipsnio 2 dalį, o prokuroras skundžia tik BK 72 straipsnio netaikymą... 90. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.... 91. Dėl šališkumo... 92. Iš nuteistosios O. F. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad... 93. Toks nuteistosios manymas neturi pagrindo.... 94. Teisė į nešališką teismą įtvirtinta įvairiuose teisės šaltiniuose:... 95. EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia... 96. Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu... 97. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra... 98. 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February... 99. Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjęs... 100. Dėl O. F. ir J. Š. veikų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 101. ir bendrininkavimo instituto taikymo... 102. Iš nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie,... 103. Tokį teiginį apeliantai grindė tuo, jog jie nebuvo atsakingi už... 104. Teisėjų kolegija tokius nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinių skundų... 105. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės... 106. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų... 107. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų... 108. 2K-508-976/2015).... 109. Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „XXX“ ūkinės finansinės veiklos... 110. Šie duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos... 111. Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, kad specialisto... 112. Iš minėtos specialisto išvados ir specialistės R. K. paaiškinimų matyti,... 113. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl tyrimo metu nustatytų įstatymo... 114. Šioje byloje surinktais įrodymais, kurie išsamiai aptarti ir įvertinti... 115. Apeliantai iš dalies teisingai nurodė, kad pagal įstatymą N. U., būdama... 116. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys,... 117. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 118. 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015). Taip pat kaip... 119. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-01-31... 120. Pirmosios instancijos teismas S. G. pripažino nusikalstamos veikos, numatytos... 121. BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.... 122. Nuteistieji O. F. ir J. Š. apeliaciniuose skunduose nurodė, kad jie nebuvo... 123. Tokie argumentai nepaneigia jų atsakomybės už neįvykusių ūkinių... 124. BK 24 straipsnio 6 dalyje pateiktas išsamus visų įmanomų padėjimo būdų... 125. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. G., O. F. ir J. Š. vaidmenis UAB... 126. 2009-06-02 UAB „XXX“ direktoriaus įsakymu vadybininkė O. F. nuo 2009 m.... 127. Pagal jau minėtą specialisto išvadą Nr. ( - ) ir specialistės R. K.... 128. 2010-01-20 95 atvejais pagal 56 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius... 129. 385 592,23 Lt grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 39 darbuotojams... 130. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių Kasos darbo organizavimo ir... 131. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad... 132. Taigi nuteistosios O. F. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad ji,... 133. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia nuteistosios O. F.... 134. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas nepagrįstai nustatė apeliantės... 135. Atmetamas nuteistosios O. F. apeliacinio skundo argumentas, susijęs su... 136. Apeliantės nurodytą aplinkybę, jog pagal iš užsakovo gautus darbuotojų... 137. Analogiškas aplinkybes nurodė teisme kaip liudytojas apklaustas D. D.. Jis... 138. Liudytojas D. D. teisme taip pat patvirtino, kad darbuotojams už darbą... 139. Tokie liudytojo D. D. parodymai sutampa su teisme kaip liudytojai apklaustų... 140. Iš to daroma neabejotina išvada, jog O. F., duodama parodymus apie jos... 141. Išteisintoji N. U. teisme taip pat parodė, kad ji kompiuteriu paruošdavo... 142. Taigi O. F., duodama buhalterei N. U. nurodymus dėl darbuotojams išmokamų... 143. Byloje objektyviai nustatyta, jog darbuotojams buvo išmokėtas mažesnis nei... 144. Nors nuteistoji O. F. apeliaciniame skunde akcentavo, kad nieko nežinojo apie... 145. Dėl išdėstytų aplinkybių nuteistojo J. Š. apeliaciniame skunde nurodyta... 146. Nuteistojo J. Š. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis aktyviai... 147. Jau minėtų liudytojų R. B., A. R., V. M., M. M., K. S., J. K., I. V., V. V.,... 148. A. S., J. A., J. V. S., V. S., D. D., L. U., A. K., M. M., T. B., A. Z., D. B.,... 149. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 150. Nuteistojo J. Š. skundo argumentai dėl visiškos materialinės atsakomybės... 151. Taigi nors J. Š. tiesiogiai nepasirašė dokumentuose, kurie pagrindė pinigų... 152. Atmetami nuteistojo J. Š. apeliacinio skundo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma... 153. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti... 154. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 155. Bylos aplinkybės rodo, kad O. F. ir J. Š. yra patyrę versle, aukštąjį... 156. Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 157. O. F. ir J. Š. baudžiamasis įstatymas (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 222... 158. Dėl O. F. ir J. Š. veikų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį... 159. Nuteistųjų O. F. ir J. Š. teigimu, nė vienas iš jų nėra tinkamas BK 183... 160. Tokie apeliantų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.... 161. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas ypatingas... 162. BK 24 straipsnio nuostatos. Tai reiškia, kad, nustačius bendrininkavimą,... 163. Priešingai, nei nurodė apeliantai, baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 183... 164. Šioje byloje pagal BK 183 straipsnio 2 dalį O. F. ir J. Š. nuteisti už tai,... 165. Taigi J. Š. ir O. F. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą... 166. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. G. buvo UAB „XXX“ direktorius. Pagal... 167. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, šiuo atveju kiekvienam... 168. Visi teisme kaip liudytojai apklausti UAB „XXX“ darbuotojai patvirtino, kad... 169. Pagal nustatytas bylos aplinkybes S. G., O. F. ir J. Š. savo veiksmais dėl... 170. BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, šią aplinkybę pagrįstai... 171. Nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinių skundų argumentas, jog net pati UAB... 172. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistųjų O. F. ir J. Š. veiksmai dėl UAB... 173. Dėl bausmių... 174. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą.... 175. Nuteistieji O. F. ir J. Š. apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų... 176. Tokios pačios nuomonės teisėjų kolegija laikosi ir dėl nuteistiesiems už... 177. Galutinės subendrintos bausmės taip pat negali būti laikomos per... 178. Dėl BK 72 straipsnio taikymo... 179. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad nuteistiesiems S. G., O. F. ir J.... 180. Toks prokuroro apeliacinio skundo teiginys pagrįstas.... 181. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šio straipsnio... 182. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu... 183. Nr. 2K-368/2011).... 184. S. G., O. F. ir J. Š. pripažinti kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl... 185. UAB „XXX“ priklausančių lėšų pasisavinimo. Pirmosios instancijos... 186. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog nagrinėjamoje byloje... 187. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, grindė nuteistiesiems paskirtos... 188. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios... 189. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Baudžiamojo kodekso... 190. Bylos duomenimis nustatyta, kad veikdami bendrai S. G., O. F. ir J. Š.... 191. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB... 192. Nagrinėjamoje byloje už bendrovei priklausančių lėšų pasisavinimą... 193. S. G., O. F. ir J. Š. paskirtos BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje... 194. Pabrėžtina, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę... 195. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog... 196. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 197. Taigi ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta ne analogiškoje... 198. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.... 199. Viso proceso metu nuteistieji neigė kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų... 200. 2009-06-01, veikdamas bendra tyčia bendrininkų grupe su J. Š., pasisavino... 201. (82 115,51 Eur), o nuo 2009-06-02 iki 2010-01-20, veikdamas bendrininkų grupe... 202. Nagrinėjamu klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų... 203. Nors nuteistieji O. F. ir J. Š. apeliaciniuose skunduose, o nuteistasis S. G.... 204. Taigi iš S. G. ir J. Š. išieškotina suma iš kiekvieno būtų 78 282,83 Eur... 205. (82 115,51 : 2 = 41 057,755; 111 675,23 : 3 = 37 225,076; 41 057,755 + 37... 206. Tačiau tokio dydžio pinigų sumos iš jų negali būti išieškotos, kadangi... 207. BK 72 straipsnio taikymo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, o... 208. BK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad nuteistojo padėtis negali... 209. Dėl tos pačios priežasties, t. y. prokuroro apeliaciniame skunde pritaikyto... 210. (111 675,23 : 3 = 37 225,08).... 211. Kadangi taikomos BK 72 straipsnio nuostatos dėl turto konfiskavimo, naikinama... 212. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.... 213. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 214. 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,... 215. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį pakeisti:... 216. vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. G. ir J. Š.... 217. vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš O. F. konfiskuotino... 218. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, nuosprendžiui įsiteisėjus,... 219. Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. G. turtą: automobilį... 220. Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į O. F. turtą: automobilį... 221. Nr. ( - ), esantį Klaipėdoje, Kauno g. ( - ), šią procesinę prievartos... 222. Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. Š. turtą: automobilį... 223. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 224. Nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliacinius skundus atmesti....