Byla 2-273-907/2016
Dėl skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Arvydui Murzai, atsakovui V. P., atsakovų atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams V. P. ir V. P. dėl skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo,

Nustatė

3Ieškovas AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kurį 2016-09-28 patikslino ir kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir V. P. 4289,54 Eur skolą už tiekiamas paslaugas ir 129,00 Eur žyminį mokestį (134-135 b. l.).

4Ieškovo atstovas Arvydas Murza teismo posėdžio metu ieškinį (134-135 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją, karštą vandenį ir teikia techninio aptarnavimo paslaugas gyvenamajam namui ( - ). Šiame name esančios negyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovams V. P. ir V. P.. 2015-12-02 6359/17835 dalis minėtų negyvenamųjų patalpų buvo parduota R. P. ir M. P.. Nors su atsakovais nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas, tai yra laikoma, kad tarp šalių sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Atsakovas tik 2016 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl leidimo išleisti termofikacinį vandenį, pjaustyti vamzdyną ir galimybės susitvarkyti atsijungimą nuo šilumos tiekimo sistemos. Tuo atsakovas pripažįsta, jog ne viską buvo padaręs, kad nebuvo teisėtai atsijungęs, prašė leisti atlikti atsijungimo veiksmus. Iki to laiko prietaisų (radiatorių) jo patalpose kaip ir nebuvo, bet per išvedžiotą vamzdyną šiluma yra tiekiama, vamzdžiai karojo, jie styrojo iš sienos, nebuvo paslėpti. Šiluma atsakovams buvo pateikiama per vamzdynus. Pati sistema nebuvo atjungta, tik vamzdynai nupjauti. Galiniai įrengimai (radiatoriai) gali būti ir prijungti, ir atjungti. AB „Šiaulių energija“ vadovai atsakovo prašymą patenkino, leido išleisti vandenį ir baigti susitvarkyti atsijungimą, pateikė dėl to sąskaitą, atsakovas apsimokėjo. 2016-10-06 atsakovai pasirašė aktą dėl atjungiamo objekto su ieškovu ir daugiabučio namo administratoriumi ir nuo 2016-10-06 atsakovai yra teisėtai atsijungę nuo šilumos tiekimo sistemos. Jeigu jie būtų įvykdę reikalavimus dar 2012 m., tada aktas ir būtų buvęs pasirašytas ir nebūtų skaičiuota skola. Iki 2016-10-06 atsakovai nebuvo pristatę ieškovui šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos akto, todėl ieškovas už suteiktas paslaugas skaičiuoja atsakovams pagal jiems priklausančių patalpų plotą skolą, kuri laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31 sudaro 4282,62 Eur už tiektą šilumos energiją ir 6,92 Eur už techninį aptarnavimą. Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimu analogiškas ieškovo prašymas tik už kitą laikotarpį buvo patenkintas. Pagal minėtą sprendimą dar yra likusi atsakovų nesumokėta 83,99 Eur skola. Už šį laikotarpį atsakovai nieko nemokėjo.

5Atsakovas V. P. su ieškiniu (134-135 b. l.) sutiko iš dalies, už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31 sutiko mokėti tik bendroms reikmėms priskirtą šilumos kiekio dalį, kuri skaičiuojama jo patalpoms nuo 2016-10-06 pagal jo ir sutuoktinės su ieškovu 2016-10-06 sudarytą šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, palaikė atsiliepime (22-25 b. l.) nurodytus argumentus. Paaiškino, jog atsakovai V. P. ir V. P. negyvenamąsias patalpas ( - ), įsigijo 2007 m. 2015-12-02 6359/17835 dalį minėtų negyvenamųjų patalpų pardavė R. P. ir M. P.. Buvęs patalpų savininkas šilumos tiekimo sutartį su ieškovu nutraukė 2008-05-01, su atsakovais nauja šilumos tiekimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovai vadovavosi 2007 metų pastato bendrasavininkų sutikimu leisti patalpose pakeisti šildymo būdą, patalpose atliko paprastąjį remontą, remdamiesi nuo 2010-10-01 pakeistu Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu 1.01.08:2002 „Statinio statybos darbų rūšys“ (redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01). 2010 m. spalio mėnesį buvo pabaigta patalpų rekonstrukcija ir patalpų šildymo būdo pakeitimo darbai, kuriuos užbaigus buvo užpildyta 2010-10-07 deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, šildymo būdo pakeitimas yra teisiškai įregistruotas 2010-10-07 VĮ Registrų centre. Jis teigia, kad šalių santykiai yra pasibaigę nuo atsakovų teisėtai atlikto, deklaruoto ir įregistruoto patalpų šildymo būdo pakeitimo 2010 m. spalio mėnesį. Nurodo, kad atsakovai nuo 2010 m. spalio nebegalėjo gauti patalpų šildymo būdo pakeitimo pripažinimo tinkamu naudotis akto, kuris formalizuotų atliktus paprastojo remonto darbus, nes nuo 2010-10-01 šiuos aktus pakeitė deklaracija apie statybos darbų užbaigimą. Ieškovo iniciatyva šioms patalpoms priskirtas šilumos kiekis realiai nebuvo suvartotas. Nuo minėtos datos ieškovas atsakovams jokios šilumos energijos netiekė, o aktą galėjo pasirašyti bet kada, tačiau ieškovas to vengė. 2016-10-06 jis parašė prašymą ieškovui, ieškovas iš sistemos išleido vandenį, išrašė sąskaitą, daugiau nieko nebuvo padaryta. Jie techniškai nieko neatjungė, specialistai iš UAB „Šiaulių būstas“ buvo atėję, bet nieko nedarė. Nieko nemokėjo, nes nežinojo, kaip paskaičiuoti bendroms reikmėms priskirtą šilumos kiekio dalį.

6Atsakovė V. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prašymų nepateikė, pateikė atsiliepimą (24-25 b. l.), kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

7Atsakovų atstovas advokatas Drąsutis Narmontas palaikė abu atstovaujamuosius, su ieškiniu (134-135 b. l.) sutiko iš dalies, sutiko, kad už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31 gali būti mokama tik bendroms reikmėms priskirta šilumos kiekio dalis, kuri skaičiuojama minėtoms patalpoms nuo 2016-10-06 pagal atsakovų su ieškovu 2016-10-06 sudarytą šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, palaikė atsiliepime (22-25 b. l.) nurodytus argumentus.

8Ieškinys tenkintinas.

9Iš byloje esančių dokumentų (6-8 b. l.) ir šalių paaiškinimų matyti, kad negyvenamąsias patalpas – įstaigą, patalpą Nr. 1, 2, esančias ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. P. ir V. P. įgijo 2007-12-14. 6359/17835 dalį (63,59 kv.m. ploto) minėtų negyvenamųjų patalpų 2015-12-02 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 9522 atsakovai V. P. ir V. P. pardavė R. P. ir M. P.. Su atsakovais rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovo atstovas teigia, jog tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas, t. y. laikoma, kad tarp šalių sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Atsakovai vienašališkai atjungė jiems priklausančių negyvenamųjų patalpų įrenginius nuo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos ir nemoka už tiekiamą šilumos energiją. Kadangi iki 2016-10-06 atsakovai nebuvo pristatę ieškovui šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos akto, todėl ieškovas už suteiktas paslaugas skaičiuoja atsakovams pagal jiems priklausančių patalpų plotą skolą, kuri laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31 sudaro 4282,62 Eur už tiektą šilumos energiją ir 6,92 Eur už techninį aptarnavimą, atsakovai nieko nėra sumokėję, todėl ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi su ieškiniu į teismą.

10Byloje kilo ginčas dėl skolos už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31 apmokėjimo.

11Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti skolą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31, nes iki 2016-10-06 atsakovai nebuvo pristatę ieškovui šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos akto, todėl ieškovas už suteiktas paslaugas skaičiuoja atsakovams pagal jiems priklausančių patalpų plotą skolą, kurią šie privalo sumokėti. Atsakovai atsikerta ir nurodo, jog pareigos mokėti už tiektą šilumos energiją nevengia, tačiau jie rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties su ieškovu nėra sudarę. 2010 m. spalio mėnesį buvo pabaigta patalpų rekonstrukcija ir patalpų šildymo būdo pakeitimo darbai, kuriuos užbaigus buvo užpildyta 2010-10-07 deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, šildymo būdo pakeitimas yra teisiškai įregistruotas 2010-10-07 VĮ Registrų centre. Atsakovai nesutinka, kad jie iki teisėto negyvenamųjų patalpų įrenginių atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos (iki 2016-10-06) liko šilumos vartotojai, nes, jų nuomone, vartotojas turi teisę pirkti prekes savo nuožiūra ir, jam šios paslaugos nebenorint (fiziškai atsijungus), neprivalo mokėti už tą šilumos kiekį, kurio negavo. Jie naudojamas patalpas yra atsijungę nuo šilumos centralizuoto tiekimo ir jas šildo pačių įrengtu autonominiu šildymu, todėl sutiko mokėti tik bendroms reikmėms priskirtą šilumos kiekio dalį, o likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti.

12Byloje nustatyta, kad atsakovai V. P. ir V. P. nuo 2010 m. spalio 7 d. vienašališkai atjungė negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), įrenginius nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, buvo užpildyta 2010-10-07 deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, šildymo būdo pakeitimas yra teisiškai įregistruotas 2010-10-07 VĮ Registrų centre. Atsakovai teigia, jog jie apie šildymo būdo pakeitimą įregistravo viešame registre, mano, kad yra teisėtai atsijungę nuo šilumos centralizuoto tiekimo.

13V. P. 2014-11-06 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-456-841/2015) su ieškiniu atsakovui AB „Šiaulių energija“ dėl patalpų ( - ), pripažinimo atjungtomis nuo centralizuotos šildymo prietaisų sistemos, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimu jo ieškinys atmestas (civilinė byla Nr. 2-456-841/2015, 102-106 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-456-841/2015, 124-128 b. l.), kasacinis skundas paduotas nebuvo. Ieškovas AB „Šiaulių energija“ 2012-08-01 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-3268-883/2014) su ieškiniu atsakovams V. P. ir V. P. dėl skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimu AB „Šiaulių energija“ ieškinys buvo patenkintas visiškai, ieškovui AB „Šiaulių energija“ solidariai iš atsakovų V. P. ir V. P. priteista 9530 Lt skolos už laikotarpį nuo 2010-10-07 iki 2012-04-30 ir 286 Lt žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. 2-3268-883/2014, 1 t., 193-197 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-3268-883/2014, 2 t., 20-27 b. l.), kasacinis skundas paduotas nebuvo. Sprendimai įsiteisėję ir turi būti vykdomi.

14Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu ginčijo įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, tvirtino, jog visi veiksmai atjungiant patalpas nuo centralizuoto šildymo buvo teisėti, todėl jis neprivalo mokėti už šilumos energiją.

15Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

16Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3268-883/2014, kuriuo ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinys tenkintas, ieškovui AB „Šiaulių energija“ solidariai iš atsakovų V. P. ir V. P. priteista 9530 Lt skolos už laikotarpį nuo 2010-10-07 iki 2012-04-30 ir 286 Lt žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. 2-3268-883/2014, 1 t., 193-197 b. l.), taip pat Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-456-841/2015, kuriuo atmestas V. P. ieškinys dėl patalpų ( - ), pripažinimo atjungtomis nuo centralizuotos šildymo prietaisų sistemos, yra įsiteisėję. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl atsakovas V. P. minėtuose sprendimuose nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Byloje dėl skolos priteisimo ir byloje dėl patalpų pripažinimo atjungtomis nuo centralizuotos šildymo prietaisų sistemos įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatytos teisinę reikšmę šioje byloje turinčios faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) – atsakovų V. P. ir V. P. patalpos nepripažintos atjungtomis nuo centralizuotos šildymo prietaisų sistemos. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendime, be skolos už šilumos energiją priteisimo AB ,,Šiaulių energija“ naudai iš V. P. ir V. P., buvo konstatuota, kad atsakovai nėra teisėtai atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos ir turi prievolę mokėti šilumą tiekiančiai įmonei už šilumos energiją. Tas pats pakartota Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendime. Todėl teismas daro išvadą, kad patalpų ( - ), atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumas jau buvo teisminio bylos nagrinėjimo dalyku minėtose bylose. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Pažymėtina, kad atsakovas V. P. byloje dėl skolos priteisimo, prašydamas atmesti AB ,,Šiaulių energija“ ieškinį, ir byloje dėl patalpų ( - ), pripažinimo atjungtomis nuo centralizuotos šildymo prietaisų sistemos prašydamas ieškinį tenkinti, vadovavosi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir šioje byloje, tačiau minėti argumentai jau buvo įvertinti nagrinėjant anas bylas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose ir iš naujo nevertintini, bylose nustatyti faktai yra prejudiciniai ir iš naujo neįrodinėtini. 2016-10-06 atsakovai pasirašė aktą dėl atjungiamo objekto su ieškovu ir daugiabučio namo administratoriumi ir nuo 2016-10-06 atsakovai yra teisėtai atsijungę nuo šilumos tiekimo sistemos. Atsakovas nurodė, jog jis būtų ir anksčiau pasirašęs aktą, tačiau ieškovo atstovai vengė tai įforminti, bet nepateikė jokių, tai pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų, todėl teismas tai laiko tik atsakovo nuomone.

17Byloje nustatyta, kad atsakovai nuo 2010 m. spalio 7 d. vienašališkai atjungė negyvenamųjų patalpų ( - ), įrenginius nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių daugiabučiame name atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos procedūra buvo reglamentuojama CK 6.390 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo, LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), galiojusių iki 2010 m. lapkričio 12 d., nuostatose. Patalpų savininkas daugiabučiame name turėjo laikytis šiuose teisės aktuose nustatytos atjungimo procedūros. Taigi, tiek pagal tuo metu galiojusį, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą pripažįstama butų (patalpų) savininkų teisė atjungti savo buto (patalpų) šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas.

18Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2013; kt.).

19Atsakovai 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl leidimo išleisti termofikacinį vandenį, jiems buvo leista tai atlikti, po to buvo pasirašytas aktas dėl atjungiamo objekto (150 b. l.). Atsakovas teismui minėtą aktą pateikė, nuo 2016 m. spalio 6 d. centralizuotas šilumos tiekimas atsakovų patalpoms laikomas teisėtai atjungtu. Tą aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir ieškovo atstovas.

20Atsakovai teigia, kad, faktiškai atjungus jų patalpų įrenginius nuo bendros šildymo sistemos, jie neprivalo mokėti už tiektą šilumą nuo 2010-10-07 iki 2016-10-06, nes nėra šilumos vartotojai. Šis argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas, nes pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto (patalpų) šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2013; kt.). Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; kt.). Tokia kasacinė praktika formuojama įvertinus faktinių šilumos tiekimo santykių ypatumus bei juos atspindintį teisinį reglamentavimą.

21Byloje nustatyta, kad atsakovai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių daugiabučiame name, šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūras pradėjo pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau iki galo teisinės procedūros neužbaigė. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovai liko šilumos energijos vartotojais, ir jiems, kaip patalpų savininkams ir šilumos energijos vartotojams, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki kol jie teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų. Atsakovas V. P. argumentai, kad atsakovai nelaikytini šilumos energijos tiekimo sutarties šalimi, nes su jais nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tokio vertinimo nekeičia. Iš bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad tarp atsakovų ir šilumos tiekėjo yra susiklostę faktiniai sutartiniai šilumos tiekimo santykiai. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta aplinkybė, kad atsakovai 2010-10-07 neteisėtai atjungė negyvenamųjų patalpų šilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, neatleidžia jų nuo pareigos apmokėti už tiektą šilumą iki 2016 m. spalio 6 d., kai centralizuotas šilumos tiekimas atsakovų patalpoms laikomas teisėtai atjungtu, kuri apskaičiuota visam pastatui šildyti suvartotą energiją padalijus visiems to namo vartotojams. Nors atsakovai faktiškai nuo centralizuotų sistemų atsijungė, tačiau, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, ši aplinkybė vertintina kaip nepakankama pripažinti, kad atsakovų prievolės šilumos tiekėjui pasibaigė. Atsakovams įteisinus atjungimą, šilumos tiekėjas nebeskaičiuoja viso mokesčio už šilumą, t. y. pagal 2016-10-06 atsakovų su ieškovu sudarytą šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas nuo 2016-10-06 atsakovams skaičiuoja mokestį tik už tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (151-153 b. l.), ką teismo posėdžio metu patvirtino abi šalys, nes tik teisėtai atsijungus, šilumos tiekėjas gali skaičiuoti mokestį ne už visą, o už tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kaip tai numato LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 124 punktas.

22Nagrinėjamos bylos atveju civilinės atsakomybės instituto taikymas – neaktualus, nes ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl žalos, padarytos neteisėtu patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimu, atlyginimo. Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų skolą, susidariusią dėl neapmokėjimo už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Taigi šioje byloje yra aktualus prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymas. Dėl to byloje svarbu nustatyti, ar ieškovo nurodomu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą už šildymą, atsakovai, kaip patalpų savininkai, turėjo prievolę mokėti ieškovui už tiekiamą šilumos energiją. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl pareigos sumokėti už suteiktą šilumos energiją, yra išaiškinęs, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmę nuosavybės teises į įsigytą objektą atsakovai perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas dėl objekto eksploatacijos, tarp jų – ir buvusio savininko pareigą atsiskaityti pagal sutartį dėl šilumos energijos objektui tiekimo (CK 4.37 straipsnio 1 dalis; žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1311/2002; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; kt.).

23Šioje byloje nustatyta, kad atsakovai nėra sudarę rašytinės sutarties su ieškovu dėl šiluminės energijos tiekimo, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas V. P. pats nurodė, jog buvęs savininkas buvo sudaręs su ieškovu šilumos energijos tiekimo sutartį. Todėl atsakovai, įsigiję patalpas iš buvusio savininko, įgijo ir pareigas atsiskaityti už šilumos energiją pagal jo sudarytą sutartį, taip pat ir teisės aktais reglamentuojamas patalpų savininko pareigas eksploatuojant patalpas. Minėta, kad ieškovas prašo priteisti 4289,54 Eur skolą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., t. y. laikotarpiu, kada atsakovai jau buvo nurodytų patalpų savininkai, perėmę iš buvusio patalpų savininko teises ir pareigas pagal pastarojo su ieškovu sudarytą šilumos energijos tiekimo sutartį. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012; kt.).

24Minėta, kad atsakovai, nesilaikydami galiojusių teisės aktų nustatytos tvarkos, atjungė patalpų šildymo sistemos įrenginius, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti patalpų šildymo įrangos atjungimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jie iki 2016-10-06 būtų atlikę nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūras, t. y. būtų kreipęsi į ieškovą dėl leidimo išleisti termofikacinį vandenį, būtų anksčiau pasirašytas atjungimo aktas ir kt. To nepadarę atsakovai elgėsi nerūpestingai, nes remiantis Taisyklių 263 punktu jie liko šilumos energijos vartotojais. Taigi, nesant teisėtą patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą patvirtinančio akto (Taisyklių 260 punktas), teismas sprendžia, kad atsakovai ieškovo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., nepriklausomai nuo to, kad faktiškai patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos, buvo šilumos energijos vartotojai.

25Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata perkelta į LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 1-173 „Dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ 21 punktą, o 27 punkte papildomai nurodant, kad už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba Aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Nurodytose sąlygose nustatyta šilumos kiekio paskirstymo tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Taigi patalpų savininkai atsiskaito už šilumos energiją pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, todėl, atsakovams teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovų patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu atsakovams, kaip patalpų savininkams ir šilumos energijos vartotojams, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją, minėta, iki jie teisės aktų nustatyta tvarka įteisino patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos, t. y. iki 2016-10-06.

26Nors atsakovų atstovas teigė, kad atsakovai yra vartotojai, silpnesnioji šalis, prašė remtis teismų praktikoje Nr. 30 reglamentuojamais vartojimo santykiais, tačiau teismas laiko nepagrįstais minėtus argumentus dėl atsakovų, kaip vartotojų – silpnesniosios šalies, teisių gynimo, nes jiems šis statusas netaikytinas. Vartotojo sąvokos reikšmė energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra dvilypė: bendrąja prasme vartotojo sąvoką įstatymų leidėjas vartoja vienai iš energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalių – abonentui – pavadinti, ši sąvoka apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai CK 6.383 straipsnio 4 dalyje apibrėžta vartotojo sąvoka turi specialią energijos tiekimo teisinių santykių požiūriu reikšmę – ji vartojama vartojimo sutarties šaliai – vartotojui – įvardyti, nustatant, kad kai energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, t. y. abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai mutatis mutandis taikomas šio kodekso 6.188 straipsnis ir kiti jo straipsniai, nustatantys vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus. Byloje esančiais VĮ Registrų centro duomenimis atsakovų patalpos įvardintos kaip negyvenamosios patalpos, įstaiga, jų naudojimo paskirtis administracinė. Taigi atsakovai, kaip šilumos energijos vartotojai, nelaikytini abonentu, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, t. y. vartotoju vartotojų teisės (CK 1.39 straipsnis) prasme ir turinčiu gauti įstatyme nustatytą vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.

27Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovai atjungė 2010 m. spalio 7 d. savo patalpų radiatorius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos nesilaikydami teisės aktuose nustatytos tvarkos. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Atsakovai, pažeisdami teisės aktų nustatytą tvarką, savo patalpų šildymo įrenginius atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Taigi atsakovai piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją.

28Nors atsakovas nurodė, jog atjungimo įteisinti negalėjo dėl ieškovo kaltės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių, jog ne dėl atsakovo kaltės nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įformintas atsakovų patalpų įrenginių atjungimas nuo bendros šildymo sistemos, nepateikė ir teismui nenurodė. Akivaizdu, jog atsakovas naudojosi tiekiama šilumos energija, tačiau visiškai nieko už tai nemokėjo. Nors teismo posėdžio metu atsakovas V. P. iš dalies sutiko su ieškiniu, už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2016-03-31 sutiko mokėti tik bendroms reikmėms priskirtą šilumos kiekio dalį, nurodė, jog tos dalies nemokėjo, nes nebuvo atskirai apskaičiuota, tačiau taip pat pažymėtina ir tai, kad jis nesikreipė į ieškovą dėl minėtos dalies mokesčio paskaičiavimo, kad galėtų nors dalį sumos susimokėti. Atsakovai naudojasi ieškovo tiekiama šilumos energija, tačiau jokio mokesčio už tai faktiškai nemoka, patalpų įrenginių atjungimas nuo bendros šildymo sistemos laiku nebuvo įteisintas ir aktas tiek laiko nebuvo pasirašytas ne dėl ieškovo ar kieno kito kaltės, o dėl pačių atsakovų nerūpestingumo, neatidumo ir neapdairumo, todėl atmesti ar tenkinti ieškinį iš dalies, atleidžiant atsakovus nuo skolos sumokėjimo, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad nors skola už kitą laikotarpį iš ieškovų priteista dar Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimu, tačiau minėtas sprendimas dar nėra įvykdytas, atsakovų skola ieškovui iki šiol nėra pilnai sumokėta. AB „Šiaulių energija“ ieškinys grindžiamas rašytine bylos medžiaga (74-105, 123-124, 136-137, 143-144 b. l.), atsakovų skola ieškovui yra 4289,54 Eur. Byloje pateiktas detalus ieškovo šilumos energijos paskirstymo išaiškinimas, skolos skaičiuotė. Atsakovai neginčija skolos dydžio, tik mano, kad turi mokėti tik bendroms reikmėms priskirtą šilumos kiekio dalį, tačiau teismas dėl to jau aukščiau pasisakė, todėl nesikartoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui solidariai iš atsakovų V. P. ir V. P. priteistina 4289,54 Eur skola už tiekiamas paslaugas ir 129,00 Eur žyminis mokestis.

29Ieškovui grąžintinas 10,00 Eur permokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

30Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos: 5,76 Eur, t. y. po 2,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno atsakovo (CPK 80, 88, 93 str.), tačiau, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma iš kiekvieno atsakovo yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), minėta suma iš atsakovų valstybei nepriteistina.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

32Ieškinį tenkinti.

33Priteisti ieškovui AB „Šiaulių energija“, į. k. 245358580, solidariai iš atsakovų V. P., a. k. ( - ) ir V. P., a. k. ( - ) 4289,54 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, 54 ct) skolą ir 129,00 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų, 00 ct) žyminį mokestį.

34Grąžinti ieškovui AB „Šiaulių energija“, į. k. 245358580, 10,00 Eur (dešimt eurų, 00 ct) permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą 2015-10-14 mokėjimo nurodymu Nr. 10587 ir 2016-05-18 mokėjimo nurodymu Nr. 1516 valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

35Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovas AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą... 4. Ieškovo atstovas Arvydas Murza teismo posėdžio metu ieškinį (134-135 b.... 5. Atsakovas V. P. su ieškiniu (134-135 b. l.) sutiko iš dalies, už laikotarpį... 6. Atsakovė V. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir... 7. Atsakovų atstovas advokatas Drąsutis Narmontas palaikė abu... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Iš byloje esančių dokumentų (6-8 b. l.) ir šalių paaiškinimų matyti,... 10. Byloje kilo ginčas dėl skolos už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo... 11. Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti skolą už tiektą šilumos energiją... 12. Byloje nustatyta, kad atsakovai V. P. ir V. P. nuo 2010 m. spalio 7 d.... 13. V. P. 2014-11-06 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą (civilinė byla Nr.... 14. Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu ginčijo įsiteisėjusiuose sprendimuose... 15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį... 16. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimas civilinėje byloje... 17. Byloje nustatyta, kad atsakovai nuo 2010 m. spalio 7 d. vienašališkai... 18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos... 19. Atsakovai 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl leidimo... 20. Atsakovai teigia, kad, faktiškai atjungus jų patalpų įrenginius nuo bendros... 21. Byloje nustatyta, kad atsakovai jiems nuosavybės teise priklausančių... 22. Nagrinėjamos bylos atveju civilinės atsakomybės instituto taikymas –... 23. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovai nėra sudarę rašytinės sutarties su... 24. Minėta, kad atsakovai, nesilaikydami galiojusių teisės aktų nustatytos... 25. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos... 26. Nors atsakovų atstovas teigė, kad atsakovai yra vartotojai, silpnesnioji... 27. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovai atjungė 2010 m. spalio 7 d. savo... 28. Nors atsakovas nurodė, jog atjungimo įteisinti negalėjo dėl ieškovo... 29. Ieškovui grąžintinas 10,00 Eur permokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1... 30. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų valstybei turėtų būti... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu,... 32. Ieškinį tenkinti.... 33. Priteisti ieškovui AB „Šiaulių energija“, į. k. 245358580, solidariai... 34. Grąžinti ieškovui AB „Šiaulių energija“, į. k. 245358580, 10,00 Eur... 35. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...