Byla 1A-207-487/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, nuteistajai J. T., nuteistosios gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. T. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

3J. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo pasisavinant G. R. priklausančius pinigus), 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo pasisavinant D. D. priklausančius pinigus) pripažinta kalta ir nubausta:

4-

5pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda;

6-

7pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

8-

9pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda;

10-

11pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir J. T. paskirta galutinė subendrinta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

13Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš J. T. konfiskuoti 1 046,62 Eur.

14Iš J. T. ( - ) Vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 3 410 Eur ir D. D. naudai 133 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

15J. T. laikinas nušalinimas nuo ( - ) vyriausiosios tyrėjos pareigų, pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

17I. Bylos esmė

181.

19J. T. pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad:

201.1.

21būdama statutine valstybės tarnautoja – ( - ) vyresniąja tyrėja, dirbdama minėtos policijos įstaigos patalpose, esančiose ( - ), atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), turėdama savo žinioje minėtam ikiteisminiam tyrimui reikšmingus 2860 eurų, kuriuos pagal 2016 m. kovo 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė V. J. kaip priklausančius įtariamajam G. R., 861,60 eurų, kurie 2016 m. kovo 4 d. apžiūros protokolu buvo paimti iš G. R. rankinės, gulėjusios jo vairuotame automobilyje „Audi A8“, valstybinis numeris ( - ) 735 eurus, kurie 2016 m. gegužės 9 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu paimti iš G. R., iš viso turėdama savo žinioje 4456,60 eurų, paimtų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priklausančių G. R., šių pinigų neperdavė saugoti į ( - ) Materialinio skyriaus Aprūpinimo poskyrį, bet laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2018 m. liepos 5 d. juos pasisavino.

221.1.1.

23J. T. pagal Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo Nr. VII-1316 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą būdama asmeniškai atsakinga už savo sprendimus; pagal Vilniaus aps. VPK viršininko 2016 m. lapkričio 1 d. įsakymu Nr. 10-V-1660 patvirtinto J. T. pareigybės aprašymo 6.2 punktą būdama asmeniškai atsakinga už savo ikiteisminio tyrimo veiklos organizavimą bei planavimą, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų, užduočių kokybišką atlikimą laiku; pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos „Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų paėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos“ (toliau – Instrukcija) 6 dalies nuostatas būdama atsakinga už savo žinioje turimą paimtą, konfiskuotą turtą, turtą, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, pagal tos pačios Instrukcijos 24 d. nuostatas privalėdama ikiteisminio tyrimo metu paimtus pinigus ne vėliau kaip trečią dieną po jo paėmimo (jei tas turtas nėra daiktinis įrodymas) arba ne vėliau kaip penktą dieną po jo paėmimo (kai paimtas turtas yra daiktinis įrodymas) perduoti policijos įstaigos finansų padaliniui, tačiau ikiteisminiam tyrimui Nr. ( - ) reikšmingų pinigų be jokių objektyvių ir pateisinančių priežasčių per ilgą laiką nepriduodama saugojimui kompetentingam ( - ) Materialinio skyriaus Aprūpinimo poskyriui, J. T. tyčia ignoravo aukščiau nurodomus teisės aktų reikalavimus, pažeidė ir minėtos Instrukcijos 23 dalies 1 punktą, nustatantį, kad daiktiniai įrodymai – pinigai turi būti saugomi policijos įstaigos finansų padalinio kasoje arba kitoje tam pritaikytoje vietoje.

241.1.2.

25Pasisavindama jos žinioje buvusius svetimus pinigus, J. T. pažeidė: – Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus: Pagarbos žmogui ir valstybei principą, įtvirtintą 1 punkte, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą Teisingumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą Nesavanaudiškumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį vadovautis visuomenės interesais, draudžiantį atliekant tarnybines pareigas siekti naudos sau, 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą Padorumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį elgtis nepriekaištingai, 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą Pavyzdingumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį deramai atlikti savo pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos; - Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią aukščiau išvardinti principai yra Valstybės tarnybos pagrindai. Nesilaikydama aukščiau minėtų principų ir sąmoningai juos pažeisdama, J. T. tuo pačiu pažeidė: – Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos), įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; – Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatas, įpareigojančias asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; – Konstitucijos 23 straipsnį, nustatantį, kad nuosavybė neliečiama, saugoma įstatymo, o paimama gali būti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams; – Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą policijos pareigūnui vadovautis Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, 4 straipsnio 2 dalies reikalavimą savo veiklą grįsti teisėtumo, profesinės etikos ir kt. principais.

261.1.3.

27Savo veiksmais J. T. ne tik pažeidė visų aukščiau nurodomų teisės aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, bet ir padarė didelės neturtinės žalos valstybei, nes būdama valstybės pareigūnu, privalančiu užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, pagal kompetenciją įgyvendinti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą, atlikti jų tyrimą, analizuoti ir atskleisti padarytų nusikalstamų veikų priežastis ir sąlygas bei imtis teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktai, 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nevykdė duotos priesaikos ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti policijos pareigūno garbei ir orumui, pati veikė priešingais tarnybai ir savanaudiškais interesais bei nusikalstamai, nes atliko veiksmus, atitinkančius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, taip pat sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, nes iškraipydama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus sukūrė pagrindą abejoti policijos pareigūnų patikimumu bei sąžiningumu, o policiją laikyti įstaiga, nesugebančia atlikti savo paskirties, vykdyti jai pavestų funkcijų, užtikrinti asmenų ir jų nuosavybės saugumo, o pasisavindama jos žinioje buvusį svetimą turtą – G. R. priklausančius 4456,60 eurų, padarė šiam asmeniui didelės turtinės žalos, nes apsunkino civilinių ieškinių išsprendimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), sąmoningai neteisėtais veiksmais užkirto galimybę bent dalį padarytos žalos atlyginti iš G. R. paimtais pinigais.

281.2.

29Be to, ji, būdama ( - ) vyresniąja tyrėja, turėdama savo žinioje ir atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), 2017 m. gruodžio 6 d. gavusi šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro A. M. pavedimą atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus bei juos atlikusi, 2015 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 29 d. savo darbo kabinete, esančiame ( - ) PK patalpose, adresu ( - ), surašė tam pačiam prokurorui adresuotą 2017 m. gruodžio 29 d. pranešimą apie ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) eigą, kuriame, siekdama nuslėpti šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingų pinigų pasisavinimo faktą, nurodė, kad 2016 m. kovo 5 d. pas V. J. paimti 2860 eurų, kaip daiktai turintys reikšmės bylai, ir 2016 m. kovo 4 d. automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris ( - ) apžiūros metu rasti ir paimti 861,60 eurų atiduoti saugoti į ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyrį. Tokiu būdu ji, žinodama, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. ( - ) reikšmingi pinigai į minėtą poskyrį perduoti nebuvo, tačiau siekdama įtvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją, suklaidinti ikiteisminiam tyrimui vadovavusį prokurorą bei bylą nagrinėsiantį teismą, į minėtą pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą tyčia įrašė žinomai melagingus duomenis, šį dokumentą 2017 m. gruodžio 29 d., apie 8 val., įregistravo Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (reg. Nr. ( - )), pasirašė elektroniniu parašu ir taip suklastojo tikrą dokumentą.

301.2.1.

31Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, J. T. žinomai savo pačios suklastotą dokumentą panaudojo: parengė ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos perdavimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorui A. M. lydraštį, po to, atlikusi procedūrinius registravimo veiksmus, ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė minėtam prokurorui, kuris, suklaidintas J. T. pateiktos žinomai neteisingos informacijos, pastarosios surašyto pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą pagrindu surašė kaltinamąjį aktą, taip pat neteisingai nurodydamas, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. ( - ) reikšmingi pinigai yra saugomi ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyryje.

321.3.

33Be to, J. T., būdama statutine valstybės tarnautoja – ( - ) vyresniąja tyrėja, dirbdama minėtos policijos įstaigos patalpose, esančiose ( - ), nuo 2018 m. spalio 26 d. atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), turėdama savo žinioje minėtam ikiteisminiam tyrimui reikšmingus 133 eurus, kurie 2018 m. spalio 26 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu buvo paimti iš D. D., šių pinigų jų savininkui negrąžino, neperdavė saugoti į ( - ) Materialinio skyriaus Aprūpinimo poskyrį, bet laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. juos pasisavino.

341.3.1.

35J. T. pagal Valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo Nr. VII-1316 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą būdama asmeniškai atsakinga už savo sprendimus; pagal Vilniaus aps. VPK viršininko 2016 m. lapkričio 1 d. įsakymu Nr. 10-V-1660 patvirtinto J. T. pareigybės aprašymo 6.2 punktą būdama asmeniškai atsakinga už savo ikiteisminio tyrimo veiklos organizavimą bei planavimą, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų, užduočių kokybišką atlikimą laiku; pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos „Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų paėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos“ 6 dalies nuostatas būdama atsakinga už savo žinioje turimą paimtą, konfiskuotą turtą, turtą, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos; pagal tos pačios Instrukcijos 24 d. nuostatas privalėdama ikiteisminio tyrimo metu paimtus pinigus ne vėliau kaip trečią dieną po jų paėmimo (jei tas turtas nėra daiktinis įrodymas) arba ne vėliau kaip penktą dieną po jų paėmimo (kai paimtas turtas yra daiktinis įrodymas) perduoti policijos įstaigos finansų padaliniui, tačiau ikiteisminiam tyrimui Nr. ( - ) reikšmingų pinigų be jokių objektyvių ir pateisinančių priežasčių per nustatytą laiką nepriduodama saugoti kompetentingam ( - ) Materialinio skyriaus Aprūpinimo poskyriui, J. T. tyčia ignoravo aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, pažeidė ir paminėtos Instrukcijos 23 dalies 1 punktą, nustatantį, kad daiktiniai įrodymai – pinigai turi būti saugomi policijos įstaigos finansų padalinio kasoje arba kitoje tam pritaikytoje vietoje.

361.3.2.

37Pasisavindama jos žinioje buvusius svetimus pinigus, J. T. pažeidė: – Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus: Pagarbos žmogui ir valstybei principą, įtvirtintą 1 punkte, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą Teisingumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą Nesavanaudiškumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį vadovautis visuomenės interesais, draudžiantį atliekant tarnybines pareigas siekti naudos sau, 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą Padorumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį elgtis nepriekaištingai, 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą Pavyzdingumo principą, valstybės tarnautoją įpareigojantį deramai atlikti savo pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos; – Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią aukščiau išvardinti principai yra Valstybės tarnybos pagrindai. Nesilaikydama aukščiau minėtų principų ir sąmoningai juos pažeisdama, J. T. tuo pačiu pažeidė: – Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; – Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatas, įpareigojančias asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; – Konstitucijos 23 straipsnį, nustatantį, kad nuosavybė neliečiama, saugoma įstatymo o paimama gali būti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams; – Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą policijos pareigūnui vadovautis Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, 4 straipsnio 2 dalies reikalavimą savo veiklą grįsti teisėtumo, profesinės etikos ir kt. principais.

381.3.3.

39Savo veiksmais J. T. ne tik pažeidė visų aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, bet ir padarė didelės neturtinės žalos valstybei, nes būdama valstybės pareigūnu, privalančiu užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, pagal kompetenciją įgyvendinti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą, atlikti jų tyrimą, analizuoti ir atskleisti padarytų nusikalstamų veikų priežastis ir sąlygas bei imtis teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktai, 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nevykdė duotos priesaikos ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti policijos pareigūno garbei ir orumui, pati veikė priešingais tarnybai ir savanaudiškais interesais bei nusikalstamai, nes atliko veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį, savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, taip pat sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, nes iškraipydama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, sukūrė pagrindą abejoti policijos pareigūnų patikimumu bei sąžiningumu, o policiją laikyti įstaiga, nesugebančia atlikti savo paskirties, vykdyti jai pavestų funkcijų, užtikrinti asmenų ir jų nuosavybės saugumo, o pasisavindama jos žinioje buvusį svetimą turtą – D. D. priklausančius 133 eurus, padarė šiam asmeniui 133 eurų turtinę žalą.

40II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

412.

42Nuteistosios J. T. gynėjo advokato M. Monkevičiaus apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – J. T. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

432.1.

44Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad J. T. atliko ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), kuriame buvo paimti ir saugomi byloje įtariamajam G. R. priklausantys 4 456,60 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad J. T., pažeisdama Policijos generalinio komisaro atitinkamo įsakymo nuostatas, nustatytu laiku paimtų pinigų neperdavė saugojimui į ( - ) Materialinio skyriaus Aprūpinimo poskyrį. Tačiau, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad J. T. G. R. priklausančius pinigus pasisavino ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.

452.2.

46Gynėjas nurodo, jog liudytojų V. K., M. K. bei nuteistosios J. T. parodymais nustatyta, kad J. T. turėjo atskirą kabinetą, kuriame buvo laikoma ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiaga, įskaitant ir iš G. R. paimtus 4 456,60 Eur. Šių asmenų parodymais taip pat nustatyta, kad pačiai J. T. nebūnant darbo vietoje, į jos kabinetą galėdavo patekti ne tik jos tiesioginiai viršininkai (V. K. ir M. K.), bet ir kiti pareigūnai, pasinaudodami atsarginiu J. T. kabineto raktu, esančiu pas komisariato budėtoją. Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad rakto išdavimas kitiems asmenims yra griežtai kontroliuojamas, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos liudytojų parodymus, nėra. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjama, kas iš J. T. kolegų ir kada, paimdami atsarginį raktą, buvo patekę į nuteistosios kabinetą inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2018 m. liepos 5 d. Nuteistoji J. T. parodė, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga (bylos segtuvai, iš kurių viename buvo laikomi 4 456,60 Eur) dėl didelės apimties buvo laikoma kabinete, o ne rakinamame seife. Todėl prieiti prie šios ikiteisminio tyrimo bylos be kliūčių galėjo bet kuris asmuo, patekęs į jos (J. T.) darbo kabinetą. Apelianto nuomone, šios aplinkybės leidžia objektyviai konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys iš G. R. paimti 4 456,60 Eur, galėjo dingti kitomis aplinkybėmis, nes priėjimą prie jų turėjo ir kiti asmenys. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad pinigus pasisavinti galėjo tik J. T..

472.3.

48Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog J. T. pasisavino D. D. priklausančius 133 Eur, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama materialinės naudos. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad, laikinai sulaikius D. D., iš jo paimti daiktai (išskyrus 133 Eur) buvo rasti kitą dieną po J. T. nušalinimo nuo pareigų jos gyvenamojoje vietoje. Šiuos daiktus surado į J. T. namus atvykusios liudytojos V. K. ir E. L.. Pastaroji parodė, kad pirmą kartą, kuomet jos J. T. darbo kabinete ieškojo iš D. D. paimtų daiktų, J. T. nedalyvavo ir informuota apie tai nebuvo. Byloje nustatyta, kad D. D. priklausantys daiktai pas J. T. atsidūrė atsitiktinai (per klaidą), kartu su jos asmeniniais daiktais, kuriuos ji surinko iš savo darbo kabineto, kai jai buvo pranešta apie nušalinimą nuo pareigų. Gynėjas pažymi, kad J. T. geranoriškai sutiko parodyti visus daiktus į jos butą atvykusioms V. K. ir E. L.. Apelianto nuomone, jeigu J. T. būtų pasisavinusi minėtus 133 Eur, ji nelaikytų savo bute likusių D. D. daiktų bei daiktų paėmimo laikinam saugojimui protokolo ir juo labiau geranoriškai nerodytų šių daiktų atvykusioms pareigūnėms. Remdamasis nurodytu, gynėjas teigia, jog ir šiuo atveju J. T. kaltė dėl kvalifikuoto piktnaudžiavimo pasisavinant D. D. priklausančius 133 Eur, grindžiama iš esmės prielaidomis, nėra pašalintos ir abejonės dėl pinigų dingimo aplinkybių.

492.4.

50Be to, nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde aptardamas BPK 20 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą bei remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose, kuriose formuojama praktika, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis bei draudimas esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013), taip pat Europos Žmogaus Teisių 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimu byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 146) ir 2001 m. kovo 20 d. sprendimu byloje Telfner prieš Austriją (pareiškimo Nr. 33501/96), nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog byloje esantys įrodymai kategoriškai nepatvirtina, jog dingusius G. R. priklausančius 4 456,60 Eur bei D. D. priklausančius 133 Eur pasisavino būtent J. T., o yra dingę kitomis, byloje nenustatytomis aplinkybėmis.

512.5.

52Gynėjo nuomone, nesant įrodymų, kad J. T. pasisavino G. R. ir D. D. priklausančius pinigus, ji negali būti pripažinta kalta ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (BK 228 straipsnio 2 dalis).

53Dėl nusikalstamos veikos pagal 300 straipsnio 1 dalį

542.6.

55Nesutikdamas su J. T. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, gynėjas atkreipia dėmesį į teismų praktikoje vyraujančią nuostatą, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012).

562.7.

57Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. T. surašė prokurorui adresuotą 2017 m. gruodžio 29 d. pranešimą apie ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) eigą, nurodydama, jog pinigai perduoti saugojimui į ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyrį, turėdama tikslą nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą. Byloje nustatyta, kad J. T., nors šio dokumento surašymo metu ir nebuvo pridavusi saugoti paimtų pinigų į ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyrį, tai ketino padaryti iškart po Naujųjų metų švenčių (2018 m. pradžioje). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo dokumentu J. T. siekė nuslėpti tariamą pinigų pasisavinimą. Apeliantas nurodo, jog J. T., turėdama ilgametę patirtį atliekant ikiteisminius tyrimus, neabejotinai suvokė, kad paimtų pas įtariamąjį G. R. pinigų (4 456,60 Eur) klausimas bet kokiu atveju bus išspręstas, priėmus nuosprendį (pinigai gali būti konfiskuoti ar grąžinti G. R.), ir kad tokiu dokumentu (pranešimu prokurorui apie ikiteisminio tyrimo eigą) pinigų dingimo fakto iš ikiteisminio tyrimo bylos nepaslėpsi. Akivaizdu, jog J. T. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, ne siekdama paslėpti pinigų pasisavinimo faktą, o ketindama nurodytus veiksmus (pinigų pridavimą į ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyrį) atlikti artimiausiu metu po šių duomenų įrašymo. Apeliantas mano, kad, nors J. T. veiksmai formaliai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau, įvertinus visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius bei aukščiau pateiktą teisinę argumentaciją, darytina išvada, kad toks dokumento suklastojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl J. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį turi būti išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

582.8.

59Visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1 – 5 dalių nuostatas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai konstatavo J. T. veiksmuose inkriminuojamų nusikaltimų sudėtis, nesant visų būtinų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

603.

61Teismo posėdyje nuteistoji J. T. ir jos gynėjas prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

62IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

63Nuteistosios J. T. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

644.

65Ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl J. T. pripažinimo kalta – pasisavinus jos žinioje buvusį svetimą turtą, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumento klastojimą ir jo panaudojimą – pagrįstumą, nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nurodant, kad jis nevisapusiškas ir neobjektyvus, nepašalintos visos abejonės dėl pinigų dingimo aplinkybių, t. y. pažeistos BPK 20 straipsnio, reglamentuojančio įrodinėjimą baudžiamajame procese taisyklės, kas nulėmė neteisingų faktinių aplinkybių nustatymą, o tuo pačiu ir netinkamą baudžiamojo įstatymo normų taikymą. Nurodoma, kad byloje nuteistosios atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas procesinis sprendimas, kuris naikintinas, o J. T. iš jai įkaltintų veikų išteisintina.

665.

67Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinę byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizę, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Priešingai nei aiškinama, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl J. T. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių J. T. kaltę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias aplinkybes ir motyvuotas išvadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą. Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Nėra pagrindo teigti, kad teismo procesinis sprendimas grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais. Jame aprašytos padarytos veikos, išdėstyti bylos įrodymai, aptartas padarytų nusikalstamų veikų įrodytumas byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų kontekste. Apeliaciniame skunde, prašant padaryti priešingas išvadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikiant nuteistosios parodymams, kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje. Pateiktos interpretacijos dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo, nuosprendyje išdėstytų išvadų pagrįstumo, kolegijos manymu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik gynybine pozicija, grįsta versijų neatitinkančių įrodymų vertinimo kritika. Dėl pinigų pasisavinimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi

686.

69Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. T., būdama statutinė valstybės tarnautoja – ( - ) vyresniąja tyrėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą byloje Nr. ( - ), turėdama savo žinioje minėtam ikiteisminiam tyrimui reikšmingus 4 456,60 Eur, priklausančius ir paimtus atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus iš G. R., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2018 m. liepos 5 d. juos pasisavino. Norėdama nuslėpti pinigų pasisavinimo faktą, 2017 m. gruodžio 29 d. pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą įrašė žinomai melagingus duomenis dėl 4 456,60 Eur perdavimo saugoti į ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyrį, šį dokumentą įregistravo Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – IBPS), pasirašė elektroniniu parašu ir šį suklastotą dokumentą panaudojo. Taip pat, kad nuo 2018 m. spalio 26 d. atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), turėdama savo žinioje ikiteisminiam tyrimui reikšmingus 133 Eur, kurie 2018 m. spalio 26 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu buvo paimti iš D. D., šių pinigų savininkui negrąžino, jų neperdavė saugoti į ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyrį ir tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. juos pasisavino.

707.

71Apeliaciniu skundu neginčijamos pačios nuteistosios, liudytojų parodymais, kita rašytine medžiaga byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad J. T. atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus bylose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kuriose procesinių veiksmų atlikimo metu atitinkamai iš G. R. buvo paimti 4 456,60 Eur, o iš D. D. 133 Eur, ir kad tiriamuoju laikotarpiu šie pinigai buvo nuteistosios J. T. žinioje. Taip pat pripažįstama, jog, nesilaikant Policijos generalinio komisaro įsakymu nustatytos tvarkos ir terminų, J. T. iš G. R. paimtų 4 456,60 Eur neperdavė saugojimui į ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyrį, o iš D. D. paimtų 133 Eur negrąžino pastarajam jo paleidimo iš sulaikymo metu, o taip pat, perduodant bylą kitam pareigūnui, neperdavė saugojimui. Tačiau teigiama, kad už šių kaltinime nurodytų piniginių lėšų pasisavinimą, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, J. T. buvo pripažinta kalta nepagrįstai. Nurodoma, kad byloje esantys įrodymai kategoriškai nepatvirtina fakto, jog nurodytus pinigus pasisavino būtent nuteistoji. Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

728.

73Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui (BK 183 straipsnis). Taigi, pasisavinimo atveju kaltininkas savinasi jam patikėtą turtą, kurį jis turi teisę naudoti ir valdyti tik savininko interesais ir neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Pasisavinimas yra laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą (turtinę teisę) ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolimesni kaltininko veiksmai su juo šios veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Atsakomybė kyla asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-132-788/2015, Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.). Tikslas ar motyvas nėra būtinas turto pasisavinimo sudėties požymis. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (BK 228 straipsnis). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas, tačiau gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, veikos objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimą kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos sau, savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017, 2K-335-699/2017, 2K-104-696/2018).

749.

75Nuteistoji J. T., neigdama pinigų pasisavinimo faktą, dėl procesinių veiksmų atlikimo metu iš G. R. ir D. D. paimtų pinigų paaiškino:

769.1.

77G. R. atveju – parodė, kad pinigus laikė prie bylos savo kabinete. Aiškino, jog išspręsti klausimo dėl pinigų pridavimo saugojimui inkriminuojamu laikotarpiu nerado laiko dėl buvusio didelio užimtumo darbe. Bebaigiant ikiteisminį tyrimą byloje, surašė dokumentą dėl pinigų perdavimo saugojimui, tačiau realiai jų neperdavė. 2017 m. gruodžio 29 d. perduodama ikiteisminio tyrimo bylą prokurorui, daiktinius įrodymus – pinigus, iš bylos išsegė, jų neperdavė. Juos paliko segtuve ant savo darbo stalo, ketindama kitą dieną išvežti saugojimui, kvitą įdedant į kontrolės bylą. Tačiau to padaryti fiziškai nespėjo, o po švenčių 3–4 savaites atostogavo. Grįžusi po atostogų, susikoncentravo į kitus atliekamus tyrimus ir apie nepriduotus pinigus pamiršo iki tol, kol po kelių mėnesių (įsiteisėjus G. R. nuosprendžiui), atėjusi V. K. pasakė, kad dėl pinigų skambino iš kasos. Pažadėjo kuo greičiau juos surasti ir priduoti. Nepagalvojo, kad pinigų kabinete nėra, kadangi jokie daiktai ir pinigai iš kabineto niekuomet nebuvo dingę. Apieškojus kabinetą, pravertus visas jame buvusias bylas, pinigai nebuvo rasti. Vėliau, iš šios bylos kiti daiktiniai įrodymai – pažymėjimai, buvo rasti įsegti į kitą bylą, tačiau įmautės su pinigais taip ir nerado. Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jo metu pinigai taip pat nebuvo atrasti. Šių pinigų pati nepasisavino.

789.2.

79D. D. atveju – parodė, kad pastarasis buvo sulaikytas jos budėjimo metu. Vykdant procesinius veiksmus, ji pasiėmė vokus su asmens daiktais. Jų turinį sutikrino su pareigūno surašytu protokolu. Tarp paimtų saugoti daiktų buvo paimti ir pinigai. Visus saugojimui iš D. D. paimtus daiktus laikė savo kabinete, seife. Šių daiktų D. D., jo paleidimo iš sulaikymo metu negrąžino, dėl jų nurodė kreiptis vėliau. Nušalinimo nuo pareigų išvakarėse gavo nurodymą ikiteisminio tyrimo bylą perduoti kitai tyrėjai. Todėl pagalvojo, kad tokiu atveju bylos tyrimą perėmusi tyrėja išspręs ir paimtų daiktų klausimą. Perdavusi bylą, daiktinius įrodymus iš šios bylos paliko savo kabinete, nes juos atnešti nebuvo prašoma. Ryte paskelbus apie jos nušalinimą nuo pareigų, jos kabinete V. K. ir E. L. atliekant tiriamų bylų apžiūrą, atėjusi tyrėja D. Š. prašė D. D. bylos daiktinių įrodymų. Jai buvo pasakyta, kad daiktiniai įrodymai bus perduoti po patikrinimo. Visi daiktiniai įrodymai tuo metu buvo seife. Dėl nušalinimo patyrė didelį šoką, buvo pasimetusi, nelabai suprato kas vyksta. Patikrinimo metu daiktų net nežiūrėjo, dėjosi savo asmeninius daiktus. Dalį jų išsivežė namo. Po to paaiškėjo, kad tarp jos asmeninių daiktų pateko protokolas iš D. D. bylos dėl laikinai paimtų saugoti daiktų bei vienas vokas su paimtais daiktais. Šie daiktai buvo rasti, V. K. ir E. L. atvykus pas ją į namus, tarp jos asmeninių daiktų, kai J. T. geranoriškai sutiko, kad jie būtų apžiūrėti. Kaip jie pateko tarp jos asmeninių daiktų, paaiškinti negalėjo, galėjo įsidėti atsitiktinai, per klaidą dėl patirto šoko, pranešus jai apie nušalinimą nuo pareigų. Vokas su pinigais rastas nebuvo. Tikslo pasisavinti D. D. priklausančius pinigus neturėjo ir jų nesisavino.

8010.

81Nuteistosios J. T. poziciją, kad ji jos žinioje buvusių pinigų nepasisavino, pirmosios instancijos teismas tikrino, nuteistosios nurodytas aplinkybes gretindamas su kitais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis ir rėmėsi tiek, kiek jas patvirtino ar paneigė iš kitų įrodymų šaltinių gauti faktiniai duomenys, jų analizės metu padarydamas atitinkamas išvadas su kuriomis nesutikti pagrindo nėra.

8211.

83Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamo asmens parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo nuteistosios versiją ir ją motyvuotai atmetė. Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjo pateikiamas subjektyvus, nuteistajai palankus aplinkybių dėstymas nėra naujas, nes skundžiamame nuosprendyje buvo aptartas ir argumentuotai įvertintas teismo konstatuotų faktinių aplinkybių kontekste bei išvadų dėl J. T. kaltės nekeičia. Priešingai apeliaciniame skunde pateiktai pozicijai, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina, kad būtent J. T. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pasisavino jos žinioje buvusias kaltinime nurodytas pinigų sumas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nekartodama tik papildo, atsižvelgus į apeliaciniame skunde dėstomų argumentų pobūdį.

8412.

85Nuteistosios gynėjas nurodo, kad J. T. žinioje buvę pinigai iš G. R. ikiteisminio tyrimo bylos galėjo dingti kitomis aplinkybėmis nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kadangi bet kuris asmuo, patekęs į nuteistosios darbo kabinetą, turėjo galimybę prieiti prie jų, o byloje nebuvo nustatinėjama, kas ir kada iš nuteistosios kolegų, pasinaudoję atsarginiu raktu, inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu buvo patekę į jos kabinetą. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta.

8613.

87Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nuteistosios J. T. aiškinimu, 2017 m. gruodžio mėnesį, kai ikiteisminio tyrimo byla G. R. atžvilgiu buvo atiduodama prokurorui kaltinamojo akto surašymui, pinigai dar buvo prie bylos, ji juos perskaičiavo savo kabinete, o 2017 m. gruodžio 29 d., atiduodama bylą prokurorui, šiuos išsegė ir paliko segtuve ant savo stalo ketindama priduoti saugojimui, kvitą įdedant į kontrolės bylą. Abejonių, kad kaltinime nurodyta pinigų suma (4 456,60 Eur), kuri procesinių veiksmų atlikimo metu paimta tiriant G. R. padarytas veikas, iki pat 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigos dar buvo pas nuteistąją, nekyla. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti, kas per visą inkriminuojamą, t. y. daugiau nei dviejų metų laikotarpį, pateko į nuteistosios kabinetą jai nesant, netikslingi kaip pertekliniai, atsižvelgiant į šią nuteistosios poziciją ir liudytojų V. K. ir M. K. parodymus. Jais nustatyta, kad J. T. turėjo atskirą kabinetą, jame dirbo viena, jos nesant, kiti kolegos, esant tarnybiniam būtinumui į šį kabinetą užeiti galėjo, tik pasinaudojus atsarginiu raktu, esančiu budėtojų dalyje, apie tai informavus tiek ją, tiek viršininką. O be pačios J. T. žinios į jos darbo kabinetą oficialiai galėjo patekti tik V. K. ir M. K.. Taigi, tiek nuteistosios, tiek liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad bet kas ir be J. T. žinios į jos darbo kabinetą patekti negalėjo, atsarginis raktas nuo kabineto buvo saugomas budinčioje dalyje ir jo išdavimas buvo kontroliuojamas. Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji nė vienos iš jos apklausų metu nenurodė atvejo, kad kas nors kada būtų patekęs į jos darbo kabinetą be jos žinios ar iš jo būtų dingę kokie nors daiktai. Tokių aplinkybių byloje nenurodė ir liudytojais apklausti V. K., M. K..

8814.

89Bylos duomenimis, paskutinis asmuo, matęs, skaičiavęs ir savo žinioje turėjęs pinigus iš G. R. bylos buvo būtent J. T.. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, įvertinus tiek pačios nuteistosios, tiek liudytojų parodymus, patvirtina, kad po ikiteisminio tyrimo bylos perdavimo prokurorui kaltinamajam aktui surašyti, J. T. buvo vienintelė, kuriai buvo žinoma aplinkybė, kad pinigai vis dar nebuvo priduoti saugojimui, kaip kad nurodyta jos surašytame 2017 m. gruodžio 29 d. pranešime apie ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) eigą. Taip pat byloje nustatyta, kad pinigų iš G. R. ikiteisminio tyrimo bylos po jos pridavimo prokurorui pasigesta tik po to, kai pradėtas vykdyti įsiteisėjęs G. R. atžvilgiu priimtas nuosprendis ir V. E. pradėjo ieškoti pinigų. Tuo tarpu pagal J. T. proceso metu dėstomą poziciją, pinigus perduoti saugojimui ji buvo pasiruošusi tą pačią dieną, kai byla buvo atiduota prokurorui kaltinamajam aktui surašyti, t. y. 2017 m. gruodžio 29 d., tačiau to padaryti fiziškai nespėjo dėl sutrumpinto darbo laiko, o vėliau dėl šventinio laikotarpio, po jo prasidėjusių atostogų bei koncentravimosi į kitas bylas tai padaryti pamiršo. Tačiau toks nuteistosios paaiškinimas, atsižvelgus ne tik į didelę nuteistosios darbinę patirtį, atliekant ikiteisminius tyrimus, vykdant jai priskirtas funkcijas, bet ir remiantis byloje nustatytu faktu, jog šiai bylai buvo skiriamas pakankamas ikiteisminį tyrimą kontroliavusių prokurorų dėmesys, be to buvo nuolat keliamas pinigų perdavimo saugoti klausimas, yra nelogiškas ir negyvenimiškas. J. T., būdama asmeniškai atsakinga už savo sprendimus, tinkamą ikiteisminio tyrimo medžiagos parengimą bei pateikimą, pagal nustatytą tvarką turėdama pareigą pinigus priduoti saugoti, to nepadarė ir per visą G. R. bylos ikiteisminio tyrimo laikotarpį, kai apie tai ne vieną kartą buvo prisiminusi pati arba tai buvo jai primenama. Byloje nebuvo nustatyta jokių kitų asmenų, kurie galėjo būti susiję su minėtos pinigų sumos pasisavinimu, ar kokios nors kitos aplinkybės, kuriomis pinigai galėjo dingti. Pačios nuteistosios, liudytojų V. K., E. L. ir M. K. parodymais nustatyta, kad, atliekant patikrinimą J. T. kabinete tiek su ja pačia, tiek atskirai, t. y. kruopščiai peržiūrint visas kabinete buvusias bylas, segtuvus, tikrinant seifą, darbo stalą, pinigai taip ir nebuvo atrasti. Kaip jau minėta, nuteistoji savo darbo kabinete dirbo viena, išeinant jį rakindavo, o patekimas į jį, jai nesant, buvo kontroliuojamas. Nors dalis daiktinių įrodymų iš G. R. bylos buvo rasti įsegti į kitą bylą, įmautė su pinigais tokiu būdu nebuvo rasta, taip pat per visą šios bylos tyrimo laikotarpį nepaaiškėjo kitoje byloje per klaidą pridėtų daiktinių įrodymų – pinigų faktas. Situacija, kai kažkoks kitas asmuo, nedisponuojantis informacija apie nuteistosios darbo kabinete laikomus pinigus (pagal Instrukcijos nuostatas ikiteisminio tyrimo byloje paimti pinigai joje numatytais trumpais terminais turi būti perduoti saugojimui atitinkamam finansų padaliniui), būtų galėjęs juos paimti, yra nelogiška ir neįtikinama. Nuteistoji J. T. nenurodė tokią informaciją kam nors suteikusi, jos pačios paaiškinimai apie jos žinioje buvusių pinigų buvimo vietą nenuoseklūs – ji aiškino, juos palikusi segtuve ant jos darbo stalo, kitu atveju – padėjusi į seifą, dar kitu atveju – kad jie yra kažkur kabinete. Duomenų, kad kas kitas ne tik žinojo (numatė), kas ir kur padėta, bet ir kur bei ko ieškoti, buvo darbo kabinete nepastebėtas, nesant paties darbuotojo, negauta, kaip ir jokių duomenų apie iš kitų kabinetų dingusius kokius nors daiktus aptariamu laikotarpiu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl G. R. piniginių lėšų, tik ikiteisminiam tyrimui jos atžvilgiu einant į pabaigą.

9015.

91Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visumos kontekste paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog kas kitas, atėjęs į nuteistosios darbo kabinetą galėjo pasisavinti pinigus iš G. R. bylos, ar kad jie galėjo pradingti kitomis aplinkybėmis

9216.

93Baudžiamojoje byloje nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nepakanka įrodymų, jog J. T. pasisavino D. D. priklausančius 133 Eur. Nuteistosios kaltę patvirtina teisme išnagrinėtų įrodymų visuma.

9417.

95Bylos duomenimis, 2018 m. spalio 26 d. sulaikius D. D., kaip įtariamą padarius nusikalstamą veiką, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu buvo užfiksuotas daiktų, tarp kurių buvo ir 133 Eur, paėmimas iš jo (t. 6, b. l. 103, 111). Liudytojų L. Ž. (atlikusio D. D. asmens apžiūrą ir surašiusio daiktų laikinai saugoti paėmimo protokolą) ir R. G. (patikrinusio perduotus daiktus su protokolo turiniu ir šiuos daiktus perdavusio prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos) parodymais atitinkamai nustatyta, kad perimant ir perduodant iš D. D. asmens apžiūros metu paimtus daiktus, dokumentus, tarp kurių buvo ir 133 Eur, jokių neatitikimų (trūkumų) nebuvo nustatyta (t. 6, b. l. 129–130, 132–133; t. 7, b. l. 136–137, 152). ( - ) VPK KP nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pateiktais dokumentais patvirtinta, kad ( - ) PK su D. D. ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga buvo perduoti ir keturi vokai (t. 6, b. l. 112–115). 2018 m. spalio 26 d. tyrimą D. D. byloje buvo pavesta vesti J. T. (t. 6, b. l. 101), o nuo 2018 m. lapkričio 15 d. tyrimą perėmė vyresnioji tyrėja D. Š. (t. 6, b. l. 97). Liudytoja apklaustos D. Š. parodymais nustatyta, kad, perėmus D. D. bylą, jokie dokumentai, patvirtinantys daiktų paėmimą, taip pat patys daiktai prie bylos nebuvo pateikti. Kad buvo paimti daiktai, ji sužinojo po to, kai pats D. D. kreipėsi dėl jų grąžinimo. Operatyvaus valdymo skyriuje suradusi daiktų, dokumentų paėmimo laikinam saugojimui protokolo kopiją, kreipėsi į vyriausiąją tyrėją V. K., po ko per kelis kartus jai buvo pateikti visi iš D. D. paimti daiktai, išskyrus grynuosius pinigus. Liudytoja atkreipė dėmesį, kad, paleidžiant asmenį iš sulaikymo, jam turėtų būti grąžinti ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi asmeniniai daiktai, dokumentai, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta (t. 6, b. l. 135–137; t. 7, b. l. 153–154). Nukentėjusiojo D. D. parodymais nustatyta, kad, paleidžiant jį iš areštinės po sulaikymo, tyrėja J. T. dėl paimtų jo daiktų nurodė, kad jų dar neperžiūrėjo ir kad dėl jų grąžinimo praneš pati. Nesulaukęs iš tyrėjos jokių žinių, jis kelis kartus dėl savo daiktų kreipėsi į J. T., tačiau ji vis atsakydavo, kad dar jų neapžiūrėjo, teisinosi užimtumu ir teigė, kad praneš pati. Dar po kurio laiko taip ir negavęs jokių žinių iš J. T., atvykęs į komisariatą buvo nukreiptas pas kitą bylos tyrėją, kuri nustebo sužinojusi apie byloje turėjusius būti jo asmeninius daiktus. Pradėjus aiškintis situaciją, buvo atrastas dokumentas, patvirtinantis daiktų iš jo paėmimą, o 2019 m. sausio 9 d. atlikus procesinius veiksmus, jam buvo grąžinti visi iš jo paimti daiktai išskyrus grynuosius pinigus, t. y. 133 Eur (t. 6, b. l. 139–140). Liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad buvo priimtas sprendimas D. D. bylos tyrimą iš J. T. perduoti tyrėjai D. Š.. Pravertus J. T. atneštą popierinį D. D. bylos medžiagos variantą, matė, kad pirminiai ikiteisminiai veiksmai buvo atlikti, daiktų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nebuvo ir pati J. T. apie daiktus nieko nesakė. Klausimų dėl daiktų pati nekėlė, nes jokių duomenų apie tai, kad pagal ikiteisminį tyrimą buvo kas paimta, nerado. J. T. nušalinimo nuo pareigų metu paaiškėjus, kad su byla nebuvo perduoti D. D. daiktai, patikrinus J. T. darbo kabinetą, jame rado tik dalį iš D. D. paimtų daiktų, tačiau pinigų tarp jų nebuvo. Žodiniu viršininko nurodymu, vyko pas J. T. į namus, kur pasiteiravus dėl D. D. likusių daiktų ir pinigų, ši parodė, kad jie turėtų būti jos darbo kabinete. Pasiūlius apžiūrėti parsivežtus asmeninius daiktus iš komisariato, kadangi buvo vykdoma bylų perėmimo procedūra, kurios metu peržiūrint bylas J. T. paraleliai tvarkėsi ir savo asmeninius daiktus, tarp jų buvo atrastas daiktų paėmimo protokolo originalas, taip pat vokas su kitais D. D. daiktais, tačiau pinigų nebuvo. Su J. T. dar kartą apžiūrėjus jos darbo kabinetą, pinigai nebuvo surasti. Liudytoja pastebėjo, kad D. D. byla šiuo atveju niekur nekeliavo. Per laikotarpį, kurį byla buvo J. T. žinioje, jokio pagrindo ją kur nors siųsti nebuvo. Prokuroras su ja galėjo susipažinti IBPS pavidale. Iš J. T. buvo aišku, kad bylos baigtis buvo aptarta baudžiamuoju įsakymu. Pati J. T. niekada nesikreipė, kad kažko iš daiktų D. D. byloje būtų trukę (t. 6, b. l. 122–127; t. 7, b. l. 121–122). Apklausta liudytoja E. L., iš esmės parodė tokias pačias daiktinių įrodymų iš D. D. bylos paieškos ir suradimo aplinkybes, kaip ir liudytoja V. K.. Liudytojos parodymais, patikrinus popierinį bylos variantą, jokio dokumento apie paimtus daiktus nerado ir jokių daiktų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nebuvo. Susipažinus su D. D. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo nuorašo turiniu buvo nustatyta, kad tarp paimtų daiktų turėjo būti ir 133 Eur. Viršininko žodiniu nurodymu, kartu su V. K. patikrinus daiktus buvusius J. T. kabinete, vieną voką su daiktais rado ant pastarosios darbo stalo tarp dėžių, kuriose buvo asmeniniai J. T. daiktai, kitą, vienoje iš dėžių buvusių po stalu. Kitos dalies daiktų, tarp kurių turėjo būti ir 133 Eur, kabinete nerado. Nuvyko pas J. T. į namus, kad ši pasirašytų bylų perdavimo aktą, taip pat siekiant išsiaiškinti ar ši su savo daiktais neišsivežė ikiteisminio tyrimo dokumentų ir daiktų, pasiūlė šiai peržiūrėti daiktus. Tam neprieštaraujant, tarp J. T. asmeninių daiktų buvo rastas daiktų paėmimo saugoti protokolo originalas, pakėlus ant grindų gulėjusį maišelį, rado voką, dalinai pakištą po foteliu, su D. D. daiktais, tačiau pinigų jame nebuvo. Kaip jos namuose atsirado šie daiktai, J. T. nieko konkretaus parodyti negalėjo, teigė, kad per klaidą, kraunantis asmeninius daiktus, tvirtino, kad pinigai turėjo būti darbo kabinete. Su pastarąja atvykus į komisariatą, siekiant dar kartą apžiūrėti darbo kabinetą, J. T. vizualiai apžiūrėjo kabinetą, tačiau pinigai nebuvo surasti. Matėsi, kad ši daugiau apžiūrinėjo savo likusius asmeninius daiktus negu, kad ieškojo pinigų. Liudytojos pastebėjimu, nušalinus J. T. nuo pareigų, pastarajai bebaigiant krautis asmeninius daiktus, jie buvo apžiūrėti vizualiai, tačiau tuo metu niekas neužkliuvo (t. 6, b. l. 117–20; t. 7, b. l. 135–136).

9618.

97Taigi, ištirtais įrodymais, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, byloje nustatyta, kad D. D. sulaikymo metu iš pastarojo be kitų daiktų buvo paimti ir grynieji pinigai – 133 Eur. Savo žinioje, šiuos daiktus, tarp jų ir pinigus, turėjo D. D. bylos tyrimą atliekanti J. T.. Nuteistosios parodymais, vokų su D. D. daiktais turinį ji tikrino su pareigūno surašytu protokolu, matė pinigus, ir šiuos visus daiktus laikiusi pas save darbo kabineto seife. D. D. paleidimo iš sulaikymo metu ir bylos tyrimo eigoje, ikiteisminiam tyrimui nereikšmingų daiktų J. T. D. D. negrąžino. Perduodant bylą kitai tyrėjai, prie bylos buvusių daiktų neperdavė, apie esančius daiktus ir negrąžintus daiktus neinformavo, į bylą daiktų paėmimą laikinam saugojimui patvirtinančio dokumento nepateikė. Vykdant daiktų paiešką, dalis jų – vokas su jame buvusiu automobilio raktu su pakabuku, registracijos liudijimas, mobilaus ryšio telefonas, taip pat vokas su dujų balionėliu atitinkamai rasti nuteistosios darbo vietoje, kabinete vienoje iš ant stalo sustatytų dėžių su asmeniniais nuteistosios daiktais ir po stalu ant grindų buvusių dėžių. Dokumento – daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo originalas, taip pat vokas su D. D. Swedbank generatoriaus kortele, asmens tapatybės kortele, laikrodžiu, 1 JAV doleriu, geltono metalo žiedu su akute, geltono metalo grandinėle ir suvenyriniais pinigais įvairiomis kupiūromis buvo rasti nuteistosios namuose, apžiūrint parsivežtus iš darbo kabineto šios asmeninius daiktus. Pagal daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, voke, į kurį buvo sudėti minėti daiktai, turėjo būti įdėti pinigai – 133 Eur, tačiau jie rasti nebuvo. Taigi, pinigai turėjo būti tame voke su daiktais, kuris buvo rastas būtent J. T. namuose. Nuteistoji tvirtino patikrinusi daiktus pagal daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, nenurodė, kad kažko iš D. D. paimtų daiktų būtų trukę. Byloje nustatyta, kad, kol ikiteisminio tyrimo byla buvo jos žinioje, D. D. ne kartą buvo raginama daiktus grąžinti, tačiau to nepadarė. Perduodant ikiteisminio tyrimo bylą, Iš D. D. paimtų daiktų kartu su daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo originalu kitai tyrėjai D. Š. neperdavė, pinigų pasigesta jos nušalinimo nuo darbo dieną, kai tyrėja D. Š. iš D. D. sužinojusi, kad yra paimti ir negrąžinti jo daiktai, kreipėsi į J. T.. Tuo metu, pasak nuteistosios, jos kabinete buvo atliekamas bylų perėmimas, o ji pati dėjosi asmeninius daiktus, dėl sumaišties voką su dalimi D. D. daiktų pasiėmė su asmeniniais daiktais. Nuteistoji nenurodė, kad iš D. D. paimtus daiktus būtų sudėjusi kitokia tvarka, nei jai buvo perduoti, ar kad pinigus būtų išėmusi ir laikiusi atskirai, dėl pastarųjų dingimo niekada nesikreipė. Nuteistoji negalėjo paaiškinti, kur yra iš D. D. paimti pinigai.

9819.

99Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi aukščiau išdėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, kartu su jau aptartu G. R. pinigų J. T. darbo kabinete atveju, sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, nustatant faktinių aplinkybių visumą. Aptartų įrodymų visetas leido padaryti pagrįstą išvadą dėl J. T. kaltės, padarius jai inkriminuotas veikas. Ir nors apeliaciniame skunde ginčijamas byloje surinktų duomenų pakankamumas, jų teisingumas, byloje esančių faktinių duomenų visuma pagrindžia nuteistosios kaltę ir paneigia teiginius, kad J. T. D. D. pinigų nesisavino. Nusikalstamos veikos įrodinėtinos aplinkybės tinkamai nustatytos vienas kita papildančiais pakankamais įrodymais. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl J. T. veiksmų, tyčios. Gynybos teiginiai laikytini subjektyviais, selektyviai atsietais nuo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jokių duomenų apie tai, jog kas kitas galėjo būti prisidėjęs prie D. D. pinigų pasisavinimo, nėra. Kaip jau buvo minėta, vertinant G. R. pinigų pasisavinimo atvejį, nustatyta, kad J. T. savo darbo kabinete dirbo viena, jai nesant, patekimas į jos darbo kabinetą, buvo kontroliuojamas, t. y. bet kam ir bet kada patekti galimybės nebuvo. Be to, akivaizdu, kad, norint paimti pinigus iš bylos, ne tik reikia numatyti, kad J. T. darbo kabinetas bus tuščias, bet žinoti, kad bylos medžiagoje yra laikomi pinigai ir kur konkrečiai jie yra padėti. Savo ruožtu, byloje kokių kitų duomenų apie minėtu laikotarpiu dingusius kokius nors daiktus iš kitų darbo kabinetų, išskyrus aptariamus atvejus, taip pat nebuvo gauta. Nėra pagrindo išvadai ir dėl to, kad pinigai galėjo dingti kokiomis nors kitomis aplinkybėmis. Per laikotarpį, kurį ikiteisminio tyrimo byla buvo J. T. žinioje, ji niekur nebuvo siunčiama, tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistoji. Iki bylos perdavimo kitam tyrėjui dėl kitų iš D. D. paimtų daiktų trūkumo niekas nesikreipė. Todėl versija, kad pinigai galėjo dingti kitomis byloje nenustatytomis aplinkybėmis, ne tik paneigta bylos medžiaga, bet pagal gynybos teikiamas prielaidas yra nelogiška. Argumentas, jog nuteistoji pati geranoriškai sutiko, kad būtų apžiūrėti jos asmeniniai daiktai ir tuo atveju, jei būtų pasisavinusi 133 Eur, nebūtų laikiusi savo bute likusių D. D. daiktų bei daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo originalo, negali būti vertinamas, kaip nuteistosios J. T. kaltę paneigiantis įrodymas. Nuteistosios veiksmai – užsitęsęs ikiteisminiam tyrimui nereikšmingų daiktų grąžinimas D. D., nesant tam objektyvių priežasčių, net po nevienkartinio asmens paklausimo, ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos perdavimas, nuslėpus informaciją apie byloje esančius paimtus saugoti daiktus, nepridėjus atitinkamą procesinį veiksmą patvirtinančio dokumento ir nepateikus daiktų, nors nei jų kiekis, nei dydis ar pobūdis neįgalina būtinybės juos saugoti atskirai nuo ikiteisminio tyrimo bylos, nepranešimas apie trūkstamus daiktus (pinigus), nesugebėjimas paaiškinti, kur buvo padėti iš bylos saugoti pinigai, dalies daiktų atsiradimas nuteistosios namuose, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo nustatytos tinkamai. Todėl visų šių bylos įrodymais nustatytų duomenų visuma pagrįsta pripažintina ir pirmosios instancijos išvada, kad J. T., siekdama asmeninės turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

10020.

101Be aptartų aplinkybių, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog baudžiamojoje byloje svarų teismo vidinį įsitikinimą dėl nuteistosios J. T. kaltės, pasisavinant jai inkriminuojamas pinigų sumas, formuojantį veiksnį sudaro duomenys apie nuteistosios finansinę padėtį, skolas ir intensyvų lankymąsi lošimų įstaigose bylos tyrimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 104–106, 112, 119, 123, 135–145; t. 4, b. l. 65, 68–81, 88–102, 106, 124–126, 140–142, 171–173, 176–199; t. 5, b. l. 1–3, 29–102, 106–143, 153–179, 184–186, 191–195). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie duomenys, o taip pat nuteistosios veiksmai, kai ji tuo metu, kai, pagal jos aiškinimą, dingsta jos žinioje esančios pinigų sumos, dėl to jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, kol nepablogėjo jos pačios procesinė padėtis, nors ir nėra įrodymų šaltinis, tačiau stiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl kaltinime nuteistajai inkriminuojamų aplinkybių įrodytumo. Kaip minėta, pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimos pinigų vagystės ar dingimo ne dėl jos kaltės apie tai, jog iš darbo kabineto dingę pinigai, J. T. pateikė tik tada, kai ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu jau buvo bebaigiamas, t. y. kai byla buvo ruošiama kaltinamajam aktui surašyti. Protingas situacijos vertinimas leidžia spręsti, kad asmuo, nesutikdamas su reiškiamais įtarimais, siektų visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis išsiaiškinti atitinkamas aplinkybes. O nagrinėjamoje byloje, siekiant aiškintis pinigų dingimo aplinkybes, iniciatyva sekė ne iš pačios nuteistosios J. T., o buvo nulemta surinktų įrodymų visumos ir kaltintojo pozicijos.

10221.

103Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka pagrįsti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistosios J. T. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (siekdama asmenines naudos bei piktnaudžiaudama tarnybinė padėtimi pasisavino svetimus jos žinioje buvusius 4 456,60 Eur, padarydama didelę neturtinę ir turtinę žalą), BK 228 straipsnio 2 dalyje (siekdama asmeninės naudos piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pasisavino 133 Eur, padarydama didelę neturtinę žalą). Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo

10422.

105Nuteistosios J. T. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija J. T. nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad tikrovės neatitinkančius duomenis į 2017 m. gruodžio 29 d. pranešimą apie ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) eigą, pastaroji įrašė ne siekdama paslėpti pinigų iš G. R. bylos pasisavinimo faktą, o ketindama artimiausiu metu nurodytus veiksmus, t. y. pinigus priduoti saugojimui, atlikti po šių duomenų įrašymo ir kad tokių veiksmų atlikimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokiais gynybos argumentais nesutinka.

10623.

107BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Pavyzdžiui, BK 300 straipsnio prasme dokumentu gali būti pripažintas elektroninis mokėjimo nurodymas, nes jis nustato teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018). Taigi, dokumentu BK 300 straipsnio prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami, įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės.

10824.

109Šioje byloje nustatyta, kad J. T., būdama ( - ) vyresnioji tyrėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą G. R. atžvilgiu ir savo žinioje turėdama 4 456,60 Eur, šių pinigų saugojimui į ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyrį niekada nepridavė. Žinodama, kad pinigai nepriduoti, prokuroro pavedimu atlikusi BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyje, surašė 2017 m. gruodžio 29 d. pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, kuriame nurodė, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šią pinigų sumą ji perdavė saugojimui (t. 1, b. l. 19–33). Šį dokumentą įregistravo IBPS, pasirašė elektroniniu parašu ir pateikė prokurorui (t. 1, b. l. 31–33 (2psl.)), kuris suklaidintas pateiktos žinomai neteisingos informacijos pagrindu surašė kaltinamąjį aktą, neteisingai nurodydamas, kad ikiteisminiam tyrimui reikšmingi pinigai yra saugomi ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyryje. Taigi J. T. surašytame 2017 m. gruodžio 29 d. pranešimo turinyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie 4 456,60 Eur pridavimą, taip tyčia suklaidinant, kad pinigai saugomi juridinio asmens atitinkame padalinyje, o ne pas ją, kaip fizinį asmenį, tokiu būdu klaidingai ir melagingai nurodant asmenį, atsakingą už tų pinigų saugojimą ir iš kurio tie pinigai turėtų būti reikalaujami. Toks dokumento – 2017 m. gruodžio 29 d. pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą suklastojimas ir panaudojimas kartu su J. T. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymas minėtame dokumente ir minėto suklastoto dokumento panaudojimas sukėlė reikšmingus padarinius – vykdant 2018 m. gegužės 21 d. teismo patvarkymą dėl G. R. atžvilgiu priimto 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio vykdymo, 2018 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymu nukentėjusiajai pinigai buvo išmokėti iš ( - ) VPK depozitinės sąskaitos, dėl ko juridinis asmuo patyrė materialinę 3 410 Eur žalą, dėl nuteistosios veiksmų nesant galimybės bent dalį padarytos žalos atlyginti iš G. R. paimtais pinigais. Gynėjo nurodyti argumentai, vertinant nuteistosios veiksmų pavojingumą – kad ji artimiausiu metu po dokumento surašymo ketino pinigus priduoti į finansų padalinį, jos baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką nešalina, mažesnio pavojingumo neapsprendžia, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog nuteistoji šių savo ketinimų taip ir neįvykdė.

11025.

111Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes J. T. baudžiamasis įstatymas – BK 300 straipsnio 1 dalis – taip pat pritaikytas tinkamai. Visgi teisėjų kolegija, atlikusi šioje byloje ištirtų įrodymų analizę, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šios nusikalstamos veikos padarymo laiką. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 6 d. ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras A. M. nuteistajai J. T. pavedė atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus; po šio pavedimo atlikusi atitinkamus veiksmus, nuteistoji surašė suklastotą dokumentą, taigi šią nusikalstamą veiką ji padarė 2017 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 29 d.

11226.

113Remiantis baudžiamojoje byloje nustatytais faktiniais duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šią nusikalstamą veiką J. T. įvykdė šiomis aplinkybėmis:

11426.1. Ji, būdama ( - ) vyresniąja tyrėja, turėdama savo žinioje ir atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), 2017 m. gruodžio 6 d. gavusi šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro A. M. pavedimą atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus bei juos atlikusi, 2017 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 29 d. savo darbo kabinete, esančiame ( - ) PK patalpose, adresu ( - ), surašė tam pačiam prokurorui adresuotą 2017 m. gruodžio 29 d. pranešimą apie ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) eigą, kuriame, siekdama nuslėpti šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingų pinigų pasisavinimo faktą, nurodė, kad 2016 m. kovo 5 d. pas V. J. paimti 2860 eurų, kaip daiktai turintys reikšmės bylai, ir 2016 m. kovo 4 d. automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris ( - ) apžiūros metu rasti ir paimti 861,60 eurų atiduoti saugoti į ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyrį. Tokiu būdu ji, žinodama, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. ( - ) reikšmingi pinigai į minėtą poskyrį perduoti nebuvo, tačiau siekdama įtvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją, suklaidinti ikiteisminiam tyrimui vadovavusį prokurorą bei bylą nagrinėsiantį teismą, į minėtą pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą tyčia įrašė žinomai melagingus duomenis, šį dokumentą 2017 m. gruodžio 29 d., apie 8 val., įregistravo Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (reg. Nr. ( - )), pasirašė elektroniniu parašu ir taip suklastojo tikrą dokumentą.

11526.2.Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, J. T. žinomai savo pačios suklastotą dokumentą panaudojo: parengė ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos perdavimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorui A. M. lydraštį, po to, atlikusi procedūrinius registravimo veiksmus, ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė minėtam prokurorui, kuris, suklaidintas J. T. pateiktos žinomai neteisingos informacijos, pastarosios surašyto pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą pagrindu surašė kaltinamąjį aktą, taip pat neteisingai nurodydamas, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. ( - ) reikšmingi pinigai yra saugomi ( - ) Materialinio aprūpinimo poskyryje.

11627.

117Remiantis išdėstytu, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11828.

119Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį keisti nuteistosios J. T. gynėjo advokato M. Monkevičiaus apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

120Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

121Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti:

122nustatyti, kad nuteistoji J. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė 2017 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 29 d.

123Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

124Nuteistosios J. T. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. J. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183... 4. -... 5. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda;... 6. -... 7. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;... 8. -... 9. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda;... 10. -... 11. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais,... 13. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš J. T. konfiskuoti 1 046,62 Eur.... 14. Iš J. T. ( - ) Vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 3 410 Eur ir... 15. J. T. laikinas nušalinimas nuo ( - ) vyriausiosios tyrėjos pareigų,... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 17. I. Bylos esmė... 18. 1.... 19. J. T. pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad:... 20. 1.1.... 21. būdama statutine valstybės tarnautoja – ( - ) vyresniąja tyrėja, dirbdama... 22. 1.1.1.... 23. J. T. pagal Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo Nr.... 24. 1.1.2.... 25. Pasisavindama jos žinioje buvusius svetimus pinigus, J. T. pažeidė: –... 26. 1.1.3.... 27. Savo veiksmais J. T. ne tik pažeidė visų aukščiau nurodomų teisės aktų... 28. 1.2.... 29. Be to, ji, būdama ( - ) vyresniąja tyrėja, turėdama savo žinioje ir... 30. 1.2.1.... 31. Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, J. T. žinomai savo pačios suklastotą... 32. 1.3.... 33. Be to, J. T., būdama statutine valstybės tarnautoja – ( - ) vyresniąja... 34. 1.3.1.... 35. J. T. pagal Valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo Nr. VII-1316 redakcija,... 36. 1.3.2.... 37. Pasisavindama jos žinioje buvusius svetimus pinigus, J. T. pažeidė: –... 38. 1.3.3.... 39. Savo veiksmais J. T. ne tik pažeidė visų aukščiau nurodytų teisės aktų... 40. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 41. 2.... 42. Nuteistosios J. T. gynėjo advokato M. Monkevičiaus apeliaciniame skunde... 43. 2.1.... 44. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje... 45. 2.2.... 46. Gynėjas nurodo, jog liudytojų V. K., M. K. bei nuteistosios J. T. parodymais... 47. 2.3.... 48. Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, neabejotinai... 49. 2.4.... 50. Be to, nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde aptardamas BPK 20 straipsnio... 51. 2.5.... 52. Gynėjo nuomone, nesant įrodymų, kad J. T. pasisavino G. R. ir D. D.... 53. Dėl nusikalstamos veikos pagal 300 straipsnio 1 dalį... 54. 2.6.... 55. Nesutikdamas su J. T. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, gynėjas... 56. 2.7.... 57. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J.... 58. 2.8.... 59. Visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu apeliantas... 60. 3.... 61. Teismo posėdyje nuteistoji J. T. ir jos gynėjas prašė nuteistosios gynėjo... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 63. Nuteistosios J. T. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinis skundas... 64. 4.... 65. Ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl J. T. pripažinimo... 66. 5.... 67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinę... 68. 6.... 69. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu pirmosios... 70. 7.... 71. Apeliaciniu skundu neginčijamos pačios nuteistosios, liudytojų parodymais,... 72. 8.... 73. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo,... 74. 9.... 75. Nuteistoji J. T., neigdama pinigų pasisavinimo faktą, dėl procesinių... 76. 9.1.... 77. G. R. atveju – parodė, kad pinigus laikė prie bylos savo kabinete.... 78. 9.2.... 79. D. D. atveju – parodė, kad pastarasis buvo sulaikytas jos budėjimo metu.... 80. 10.... 81. Nuteistosios J. T. poziciją, kad ji jos žinioje buvusių pinigų... 82. 11.... 83. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su... 84. 12.... 85. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad J. T. žinioje buvę pinigai iš G. R.... 86. 13.... 87. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis... 88. 14.... 89. Bylos duomenimis, paskutinis asmuo, matęs, skaičiavęs ir savo žinioje... 90. 15.... 91. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo... 92. 16.... 93. Baudžiamojoje byloje nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo... 94. 17.... 95. Bylos duomenimis, 2018 m. spalio 26 d. sulaikius D. D., kaip įtariamą... 96. 18.... 97. Taigi, ištirtais įrodymais, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą,... 98. 19.... 99. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi aukščiau išdėstyti bylos duomenys,... 100. 20.... 101. Be aptartų aplinkybių, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos... 102. 21.... 103. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių... 104. 22.... 105. Nuteistosios J. T. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija J. T.... 106. 23.... 107. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių... 108. 24.... 109. Šioje byloje nustatyta, kad J. T., būdama ( - ) vyresnioji tyrėja, atlikdama... 110. 25.... 111. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal... 112. 26.... 113. Remiantis baudžiamojoje byloje nustatytais faktiniais duomenimis, teisėjų... 114. 26.1. Ji, būdama ( - ) vyresniąja tyrėja, turėdama savo žinioje ir... 115. 26.2.Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, J. T. žinomai savo pačios... 116. 27.... 117. Remiantis išdėstytu, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl... 118. 28.... 119. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos... 120. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 121. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti:... 122. nustatyti, kad nuteistoji J. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300... 123. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 124. Nuteistosios J. T. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinį skundą...