Byla B2-249-440/2018
Dėl įmonės pabaigos

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios Verslumo ugdymo asociacijos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Relina“ prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi Verslumo ugdymo asociacijai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Relina“ (b. l. 50–53). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi asociacija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 87–88).
  2. 2018 m. gegužės 14 d. teisme gautas bankrutavusios Verslumo ugdymo asociacijos bankroto administratorės UAB „Relina“ prašymas priimti sprendimą dėl bankrutavusios Verslumo ugdymo asociacijos veiklos pabaigos. Nurodė, kad bankrutavusi įmonė ilgalaikio, trumpalaikio turto, debitorinių įsiskolinimų neturi. Likvidavimo procedūra yra baigta (b. l. 133).
  3. Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (b. l. 139), kreditoriai informuoti išsiunčiant pranešimą, tačiau įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratorės UAB „Relina“ pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.
  4. 2018 m. birželio 6 d. bankroto administratorė pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą dėl įmonės išregistravimo, patvirtinančią, kad pretenzijų įmonei neturi.

5Prašymas tenkintinas visiškai.

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).
  2. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūra gali būti užbaigta tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1485/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje 2-454-381/2016).
  3. Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-482-330/2017). Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1244-330/2016).
  4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi asociacija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 87–88). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinti Verslumo ugdymo asociacijos kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant antros eilės kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių su 1 426,47 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu ir trečios eilės kreditorę UAB „Talša“ su 3 946,52 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu (, b. l. 78–79). Įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi pripažinta, kad UAB „Talša“ 2018 m. sausio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perdavė P. K. reikalavimo teisę į 3 946,52 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, patvirtintą Verslumo ugdymo asociacijos bankroto byloje, todėl iš bankrutavusios Verslumo ugdymo asociacijos trečios eilės kreditorių sąrašo išbraukė UAB „Talša“ su 3 946,52 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu ir patvirtinto bankrutavusios Verslumo ugdymo asociacijos trečios eilės kreditoriaus P. K. 3 946,52 Eur kreditorinį reikalavimą (b. l. 128–130). Patvirtintų kreditorinių reikalavimų Verslumo ugdymo asociacijos bankroto byloje bendra suma sudaro 5 372,99 Eur (b. l. 129-130.).
  5. Bankroto administratorė UAB „Relina“ pateikė teismui ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2018 m. gegužės 18 d. pažymą dėl įmonės išregistravimo Nr. S-Š-279, kuri patvirtina, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūra neturi pretenzijų dėl Verslumo ugdymo asociacijos veiklos pabaigos. Bankroto administratorė pateikė ir 2018 m. gegužės 14 d. Verslumo ugdymo asociacijos balansą, kuriame matyti įmonės likvidacinis balansas: bankrutavusi įmonė turto neturi, neįvykdyti kreditoriniai reikalavimai sudaro 5373 Eur sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis patvirtintų bankrutavusios Verslumo ugdymo asociacijos kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 5 372,99 Eur.
  6. 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 5 nutarta dėl įmonės pabaigos – susirinkime bankroto administratorė įpareigota kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl Verslumo ugdymo asociacijos pabaigos. Bylos duomenimis bankrutavusios Verslumo ugdymo asociacijos kreditoriai buvo ir asmeniškai informuoti apie bankroto administratorės kreipimąsi į teismą dėl įmonės pabaigos, tačiau iki teismo posėdžio neišreiškė prieštaravimų dėl įmonės veiklos pabaigos, todėl daroma išvada, kad įmonės kreditoriai pripažino, kad nėra tikslinga tęsti bankroto procedūras.
  7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra neišnagrinėtų bylų, kuriose dalyvautų bankrutavusi Verslumo ugdymo asociacija.
  8. Visi paminėti duomenys rodo, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos, pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis liko nepatenkinti 5 372,99 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau įmonė neturi turto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos.
  9. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

Nutarė

7Prašymą tenkinti visiškai.

8Pripažinti, kad Verslumo ugdymo asociacijos, juridinio asmens kodas 301551632, buveinės adresas Šiauliai, Lyros g. 17-50A, veikla pasibaigė.

9Patvirtinti bankrutavusios Verslumo ugdymo asociacijos likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus 5 372,99 Eur sumai:

Eil. Nr.KreditoriusĮmonės/ asmens kodasAdresasI etapo kreditorinis reikalavimas (Eur)II etapo kreditorinis reikalavimas (Eur)Kreditorinis reikalavimas (Eur)
Antros eilės kreditoriai
1Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius288677580Ežero g. 17, Šiauliai1 320,11103,361 426,47
Iš viso:1 426,47
Trečios eilės kreditoriai
1P. K.( - )( - )2 946,391 000,133 946,52
Iš viso:3 946,52
Bendra kreditorinių reikalavimų suma:5 372,99

10Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

11Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

12Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratorei.

Proceso dalyviai
Ryšiai