Byla 2-454-381/2016
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JRP Group“ kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje priimtų nutarimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JRP Group“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „BANKROTO LYDERIAI” atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo (kreditorės) bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“) skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JRP Group“ kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje priimtų nutarimų panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „JRP Group“ (toliau – ir BUAB „JRP Group“ arba atsakovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „BANKROTO LYDERIAI” (toliau – ir UAB „BANKROTO LYDERIAI” arba bankroto administratorė), 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi – patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi – įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Pareiškėja bankrutavusi akcinė bendrovė SNORAS (toliau – ir BAB bankas SNORAS arba pareiškėja) pateikė pirmosios instancijos teismui skundą, kuriame prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti BUAB „JRP Group” kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje priimtus nutarimus šiais darbotvarkės klausimais: 1) dėl įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos, 2) dėl neįkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos; 3) dėl administravimo sąmatos tvirtinimo; 4) dėl įmonės pabaigos bei perduoti šiuos klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

6Pareiškėja skunde nurodė, kad kreditorių komiteto posėdyje priimti nutarimai dėl bankrutavusios įmonės turto, įkeisto BAB bankui SNORAS, ir neįkeisto turto realizavimo tvarkos pažeidžia imperatyvias teisės normas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tai, kad bankrutavusiai įmonei priklausantis turtas jau buvo parduodamas varžytynėse, tačiau jo nepardavus, nebuvo perimtas hipotekos kreditoriaus, neriboja kreditorių teisės spręsti klausimą dėl tolimesnės šio turto pardavimo tvarkos ir hipotekos kreditorės teisės perimti neparduotą turtą tiek skelbtinose varžytynėse, tiek parduodant turtą kreditorių sprendimu (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kreditorių komitetas, priimdamas skundžiamus nutarimus, nepagrįstai apribojo pareiškėjos (hipotekos kreditorės) teisę dalyvauti BUAB „JRP Group” bankroto proceso valdyme bei perimti hipoteka įkeistą turtą jo nepardavus. Pareiškėja siūlomame nutarimo projekte siekė nustatyti BUAB „JRP Group” turto pardavimo proceso viešinimo tvarką, t. y. informaciją apie turto pardavimą skelbiant didžiausiame dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir didžiausiame specializuotame interneto tinklapyje www.aruodas.lt. Tuo tarpu skundžiamuose kreditorių komiteto nutarimuose nebuvo išspręsta bankrutavusiai įmonei priklausančio turto pardavimo viešinimo tvarka, kas sudaro sąlygas bankroto administratoriui piktnaudžiauti savo teisėmis, nes tokiu būdu potencialiems pirkėjams apribota galimybė susipažinti su pasiūlymu, įvertinti parduodamą turtą bei savo galimybes jį įsigyti. Be to, kreditorių komiteto skundžiamuose nutarimuose nustatyti nekilnojamojo turto pardavimo etapai (vienos savaitės) yra per trumpi tokios rūšies nekilnojamojo turto pardavimui, kainos mažinimas (kas savaite po 15 proc.) yra nepagrįstai didelis, pardavimo tvarka nėra ekonomiškai pagrįsta, neatitinka protingumo kriterijaus ir nekilnojamojo turto pardavimo bankroto procese įprastos praktikos, pažeidžia hipotekos kreditorės teisę gauti kuo didesnį kreditorinio reikalavimo patvirtinimą iš įkeisto turto pardavimo. Kreditorių komiteto nutarimais nustatyta turto pardavimo tvarka yra naudingiausia dabartiniams parduodamo turto nuomininkams (nuomininkė UAB „VIVA MASTER“ yra pertvarkyta J. P. individuali įmonė, kurios direktorė R. P. yra BUAB „JRP Group” akcininkė ir BUAB „JRP Group” laiduotojo J. P. sutuoktinė), kurie geriausiai susipažinę su parduodamu nekilnojamoju turtu, žino ginčijamų kreditorių komiteto nutarimais nustatytą turto pardavimo kainą bei jos mažinimo principus, todėl turi išskirtinę galimybę įsigyti turtą už minimalią nustatytą kainą, kitiems potencialiems pirkėjams net nespėjus apsispręsti bei pateikti pasiūlymų dėl šio turto įsigijimo.

7Kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas dėl administravimo sąmatos tvirtinimo taip pat pažeidžia imperatyvias teisės normas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kreditorių komiteto susirinkimui buvo pateikta informacija, kad išlaidų sąnaudos už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. sudarė 11 311,74 Eur. Visos išlaidos buvo patirtos UAB „TOPAZ finansai“ teikiant paslaugas bankrutavusiai įmonei. UAB „TOPAZ finansai“ buveinė registruota tuo pačiu adresu, kaip ir BUAB „JRP Group”, todėl nepagrįstos bankroto administratorės deklaruojamos išlaidos transporto priemonių sąnaudoms (144,81 Eur kas mėnesį). Be to, neaišku kokiu pagrindu yra deklaruojamos išlaidos už teisines paslaugas, nes UAB „TOPAZ finansai“ direktorė nėra įtraukta į praktikuojančių advokatų sąrašą bei neturi teisės teikti tokio pobūdžio paslaugų.

8Kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas dėl įmonės pabaigos neteisėtas ir nepagrįstas. Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). BUAB „JRP Group” neatitinka ĮBĮ numatytų likviduojamos įmonės sąlygų, nes 2015 m. rugsėjo 8 d. kreditorių komiteto susirinkimo metu buvo numatyta, kad nepardavus bankrutavusiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto laisvu pardavimu, bus sušauktas komiteto posėdis, kuriame bus patvirtinta tolesnė šio turto realizavimo tvarka.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos BAB banko SNORAS skundą tenkino, pripažino neteisėtais ir panaikino BUAB „JRP Group” kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje priimtus nutarimus šiais darbotvarkės klausimais: 1) dėl įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos, 2) dėl neįkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos; 3) administravimo sąmatos tvirtinimas; 4) dėl įmonės pabaigos bei perdavė šiuos klausimus kreditorių komitetui/susirinkimui svarstyti iš naujo.

11Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių komiteto posėdyje priimtų nutarimų dėl bankrutavusios įmonės turto, įkeisto BAB bankui Snoras, ir neįkeisto turto realizavimo tvarkos, konstatavo, kad kreditorių komiteto nutarimu nustatyti nekilnojamo turto pardavimo etapai – viena savaitė – yra per trumpi tokios rūšies turto pardavimui, o kainos mažinimas yra nepagrįstai didelis, pardavimo tvarka nėra ekonomiškai pagrįsta. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad savaitės terminas yra akivaizdžiai per trumpas, nesuteikiantis galimybės realiam pirkėjui įvertinti siūlomo nekilnojamojo turto kainą, kitus su turtu susijusius klausimus (CPK 185 straipsnis). Teismas konstatavo, kad pagrįstai yra reikalaujama, jog būtų nustatyta BUAB „JRP Group“ turto pardavimo proceso viešinimo tvarka, t. y. skelbiant apie pardavimus dienraščiuose ir specializuotame interneto tinklalapyje. Nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų pagrindu teismas sprendė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. kreditorių komiteto nustatyta bankrutavusiai įmonei priklausančio turto realizavimo tvarka neleidžia racionaliai parduoti įmonės turto ir efektyviai tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, todėl šie nutarimai naikintini.

12Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo dėl administravimo sąmatos tvirtinimo, nustatė, kad visos išlaidos, susidariusios už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. (11 311,74 Eur) patirtos įmonei UAB „TOPAZ finansai“ teikiant paslaugas BUAB „JRP Group“. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad dėl patiriamų sąnaudų pagrįstumo kelia abejonių tai, kad paslaugas teikusios UAB „TOPAZ finansai“ buveinė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra registruota Panevėžio m. sav. Panevėžio m. J. Janonio g. 3, tai yra tuo pačiu adresu, kaip ir užsakovės BUAB „JRP Group“. Teismas atmetė bankroto administratorės argumentus, kad transporto paslaugų išlaidas sudarė ne UAB „TOPAZ finansai“ patirtos transporto išlaidos, o bankroto administratorės patirtos kuro ir kitos išlaidos, kurios susidarė tuo laikotarpiu, kai administratorė nedisponavo administravimo išlaidomis, o jas skyrė UAB „TOPAZ finansai“, nes nepateikti šių argumentų patvirtinantys įrodymai (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas, 23 straipsnio 4 punktas, 24 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad nėra aiški UAB „TOPAZ finansai“ teisinių paslaugų eilutėje nurodyta kasmėnesinė 1 700 Lt suma, kuri nepagrįsta kitais įrodymais. Nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų pagrindu teismas sprendė, kad, nesant pakankamai informacijos apie patirtų sąnaudų pagrįstumą, 2015 m. rugsėjo 8 d. kreditorių komiteto susirinkimas nepagrįstai patvirtino BUAB „JRP Group“ administravimo išlaidų sąmatą.

13Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių komiteto posėdyje priimto nutarimo dėl įmonės pabaigos, nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. BUAB „JRP Group“ kreditorių komiteto susirinkimo metu priimtuose nutarimuose 1 ir 2 skundžiamais klausimais buvo numatyta, jog nepardavus įkeisto turto laisvu pardavimu, bus sušauktas komiteto posėdis, kuriame bus patvirtinta tolimesnė šio turto realizavimo tvarka. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas dėl įmonės pabaigos šioje bankroto procedūros stadijoje negalėjo būti priimtas, nes įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15UAB „JRP Group“ bankroto administratorė UAB „BANKROTO LYDERIAI“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos BAB bankas SNORAS skundą atmesti. Bankroto administratorės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių komiteto skundžiamais nutarimais nustatytos turto realizavimo tvarkos, nepagrįstai sprendė, kad nustatyti turto pardavimo laikotarpiai (etapai) yra per trumpi, nes nei ĮBĮ, nei kitas bankroto procesą reglamentuojantis teisės aktas neapibrėžia laiko, kuriam pasibaigus, gali būti mažinama parduodamo turto kaina. Kreditorių komiteto nustatyti nekilnojamojo turto pardavimo etapai – kas savaitę keisti (mažinti) turto pardavimo kainą, yra pagrįsti, atitinka bankroto proceso operatyvumo principą.

172. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių komiteto nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, neteisingai sprendė, kad šioje sąmatoje deklaruojamos transporto ir teisinių paslaugų išlaidos nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad transportu naudojosi ne UAB „TOPAZ finansai“, o bankroto administratorė, šios išlaidos susidarė laikotarpiu, kai administratorė nedisponavo administravimo išlaidomis, o jas skyrė UAB „TOPAZ finansai“, todėl deklaruojamos transporto išlaidos yra pagrįstos. Be to, bankroto administratorė pateikė 11 311,74 Eur dydžio administravimo išlaidų sumą patvirtinančius dokumentus – darbų priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas – faktūras, dauguma kreditorių komiteto narių pripažino patirtas administravimo išlaidų sąnaudas pagrįstomis bei jas patvirtino.

183. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad skundžiami kreditorių komiteto priimti nutarimai atitiko daugumos komiteto narių (kreditorių) interesus. Nepagrįstas vienintelio kreditoriaus interesų formalus iškėlimas aukščiau kitų kreditorių interesų pažeidžia visų kreditorių interesų atstovavimo principus.

19Pareiškėjos BAB banko SNORAS teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į bankroto administratorės atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į bankroto administratorės atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

201. Bankroto administratorės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties paduotas praleidus atskirojo skundo pateikimo terminą. Apeliantas nepagrįstai šios nutarties apskundimo terminą skaičiuoja nuo 2015 m. lapkričio 10 d., kai buvo priimta nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartyje.

212. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai neapibrėžia (nekonkretizuoja) laiko, kuriam praėjus, gali būti mažinama parduodamo turto kaina. Nagrinėjamu atveju, nustatant turto pardavimo tvarką, būtina vadovautis protingumo kriterijais bei atsižvelgti į parduodamo turto rūšį ir specifiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorių komiteto nustatyta turto pardavimo tvarka prieštarauja ekonominiams interesams ir nesuteikia galimybės potencialiam pirkėjui įvertinti siūlomo nekilnojamojo turto kainą, savybes.

223. Atskirojo skundo argumentai, kad bankroto administratorės pateikta administravimo išlaidų sąmata grindžiama išrašytomis sąskaitomis – faktūromis ir darbų perėmimo aktais, todėl kreditorių komitetas turėjo pagrindą ją patvirtinti, nepagrįsti. Bankroto administratorė nepateikė patirtų išlaidų detalizacijos, dėl ko neaišku, kas ir kokiu būdu suteikė bankrutavusiai įmonei teisines ir transporto paslaugas. Viešai skelbiamais duomenimis, UAB „TOPAZ finansai“ dirba vienas darbuotojas – direktorė E. D., kuri nėra įtraukta į praktikuojančių advokatų sąrašą bei neturi teisės teikti teisinių paslaugų. Dėl patirtų sąnaudų pagrįstumo kelia abejonių tai, kad paslaugų teikėjos UAB „TOPAZ finansai“ buveinės vieta registruota tuo pačiu adresu, kaip ir užsakovės BUAB „JRP Group“. Taip pat kelia abejonių ir deklaruotos UAB „TOPAZ finansai“ suteiktos buhalterinės apskaitos paslaugos, kurias pagrindžiančių įrodymų bankroto administratorė nepateikė.

234. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skundžiami kreditorių komiteto nutarimai priimti balsų dauguma, todėl laikytini teisėtais.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

26Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditorės BAB banko SNORAS skundas bei panaikinti BUAB „JRP Group“ kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje priimti nutarimai dėl bankrutavusiai įmonei priklausančio turto tolimesnės pardavimo tvarkos ir kainos, administravimo sąmatos patvirtinimo ir įmonės pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27Dėl termino atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties paduoti.

28Kreditorės BAB bankas SNORAS teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į UAB „JRP Group“ bankroto administratorės UAB „BANKROTO LYDERIAI“ atskirąjį skundą, kelia klausimą dėl termino atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties paduoti. Kreditorės manymu, bankroto administratorės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties paduotas praleidus atskirojo skundo padavimo terminą.

29Vadovaujantis CPK 335 straipsniu atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi įstatymas diferencijuoja atskirojo skundo padavimo terminus atsižvelgiant į tai, kokia nagrinėjimo tvarka - žodinio ar rašytinio proceso - priimta ginčijama teismo nutartis. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą prarandama.

30Nagrinėjamu atveju pareiškėjos (kreditorės) BAB banko SNORAS skundas dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo buvo nagrinėjamas 2015 m. spalio 13 d. žodiniame teismo posėdyje (t. 2, b. l. 44-46), teismui išnagrinėjus bylą, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2015 m. spalio 20 d., 2015 m. spalio 20 d. nutartimi procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. spalio 27 d. (t. 2, b. l. 48), šalys į teismo procesinio sprendimo paskelbimą neatvyko (t. 2, b. l. 47, 49). Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, joje buvo padarytas rašymo apsirikimas – nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta šios nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Šis rašymo apsirikimas buvo ištaisytas pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi, nurodant, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo laikytina Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties sudėtine dalimi. Bankroto administratorės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties pateiktas pirmosios instancijos teismui 2015 m. lapkričio 17 d. (t. 2, b. l. 62), t. y. per septynias dienas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties dėl rašymo apsirikimo ištaisymo priėmimo.

31Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartyje padarytas rašymo apsirikimas galėjo sukelti neaiškumų bei suklaidinti byloje dalyvaujančius asmenis dėl termino atskirajam skundui paduoti skaičiavimo ir nutarties apskundimo tvarkos, kuri jiems nebuvo išaiškinta nurodytoje teismo nutartyje. Tai, kad atskirąjį skundą pateikė bankroto administratorė, turinti darbo patirties administruojant bankrutuojančias įmones, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes nutarties apskundimo tvarkos ir terminų išaiškinimas yra teismo pareiga. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Tačiau teismo padaryta klaida negali suvaržyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinių teisių. Be to, net ir nustačius, kad nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties pateikimo terminas buvo praleistas, atsižvelgiant į bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą bei tai, jog šis terminas buvo praleistas neženkliai, praleisto termino neatnaujinimas bei atskirojo skundo nepriėmimas neatitiktų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė bankroto administratorės UAB „BANKROTO LYDERIAI“ atskirąjį skundą, o skundo priėmimas teismo rezoliucija net ir pasibaigus jo padavimo terminui reiškia procesinio termino atnaujinimą, toks teismo procesinis veiksmas negali būti apeliacijos objektu (CPK 78 straipsnio 5, 6 dalys).

32Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bankroto administratorės atskirojo skundo priėmimo klausimą bei pagrįstai jį perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

33Dėl kreditorių komiteto kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

34Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jie privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktai). Tačiau pagal ĮBĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatą klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.) sprendžia kreditorių susirinkimas, kuris nustato ir kreditorių komiteto teises (ĮBĮ 25 straipsnio 3 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, tai kreditorių komitetas iš esmės turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalį, kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Taigi, būtent kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).

35ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Šios taisyklės taikytinos taip pat sprendžiant dėl kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, kadangi kreditorių komitetas įgyvendina kreditorių susirinkimui priskirtus įgaliojimus.

36Byloje nustatyta, kad BUAB „JRP Group“ 2013 m. spalio 7 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta sudaryti bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetą iš penkių narių, tarp jų ir iš kreditorės BAB banko SNORAS atstovo, bei suteikti kreditorių komitetui visus kreditorių susirinkimui priskirtus įgaliojimus, išskyrus teisę priimti sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo, kreditorių komiteto pirmininko ar narių perrinkimo ir administratoriaus atstatydinimo (t. 1, b. l. 25). Kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d. penktojo posėdžio metu antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti BUAB „JRP Group“ nekilnojamojo turto, įkeisto BAB bankui SNORAS, realizavimo tvarką ir kainas; trečiuoju darbotvarkės klausimu – priimtas nutarimas patvirtinti BUAB „JRP Group“ neįkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarką ir kainas; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu – priimtas nutarimas patvirtinti 11 311,74 Eur dydžio patirtų, bet faktiškai neapmokėtų, administravimo išlaidų, susidariusių laikotarpiu nuo antrojo kreditorių komiteto posėdžio iki ketvirtojo komiteto posėdžio dienos, panaudojimą; penktuoju darbotvarkės klausimu – priimtas nutarimas įpareigoti bankroto administratorę, įvykdžius ĮBĮ likviduojant bankrutavusią įmonę nustatytus veiksmus, kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl BUAB „JRP Group“ pabaigos.

37Dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. BUAB „JRP Group“ kreditorių komiteto posėdžio metu antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų, kuriais patvirtinta BUAB „JRP Group“ nekilnojamojo turto, įkeisto BAB bankui SNORAS, bei neįkeisto turto realizavimo tvarka ir kainos.

38Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorių komiteto 2014 m. liepos 14 d. posėdžio metu penktuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta iš varžytynių parduoti BAB bankui SNORAS įkeistą nekilnojamąjį turtą, o jo pirmose dvejose varžytynėse nepardavus, pasiūlyti įkaito turėtojui perimti turtą, o šiam atsisakius perimti įkeistą turtą, sušaukti kreditorių komiteto posėdį ir nustatyti tolesnę turto realizavimo tvarką. Apie vykdomas varžytynes buvo nutarta skelbti teisės aktų nustatyta tvarka internetinėse svetainėse. Pirmose varžytynėse nutarta įkeistą turtą pardavinėti už 570 924,92 Lt kainą, nepardavus turto pirmose varžytynėse, antrąsias turto pardavimo varžytynes organizuoti po 10 dienų nuo pirmųjų varžytynių, bei turtą pardavinėti už tą pačią 570 924,92 Lt kainą. Tame pačiame kreditorių komiteto posėdyje šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta neįkeisto turto pardavimo tvarka, pagal kurią šį turtą nutarta pardavinėti iš varžytynių, pirmose varžytynėse turto kompleksą (buitinių diskų tekinimo pastatą, garažą ir 3 sandėlius) pardavinėti už 306 857 Lt kainą, nepardavus turto pirmose varžytynėse, antrąsias varžytynes organizuoti po 10 dienų nuo pirmųjų varžytynių, bei turto komplekso kainą mažinti 20 proc. nuo pradinės turto pardavimo kainos pirmose varžytynėse. Šis kreditorių komiteto nutarimas nebuvo ginčijamas ĮBĮ nustatyta tvarka.

39Bankrutavusiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto nepardavus varžytynėse ir hipotekos kreditorei atsisakius perimti įkeistą turtą, 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo sušauktas kreditorių komiteto posėdis, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl įkeisto nekilnojamojo turto tolesnės realizavimo tvarkos, trečiuoju klausimu – dėl neįkeisto turto tolesnės realizavimo tvarkos. Kreditorė BAB bankas SNORAS (šios kreditorės finansinis reikalavimas - 165 351,29 Eur, bendra visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 1,01 mln. Eur) antruoju darbotvarkės klausimu pateikė alternatyvų projektą, kuriuo siūlė administracines patalpas, unikalus Nr. 2790-0000-9059, esančias J. Janonio g. 3, Panevėžyje, pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą laisvu pardavimu 45 dienas už 68 784 Eur pradinę pardavimo kainą; turto pardavimą vykdyti viešai; turto nepardavus, įpareigoti bankroto administratorę per 15 kalendorinių dienų pasiūlyti įkaito turėtojui perimti turtą nuosavybėn už laisvame pardavime nustatytą pradinę kainą. Šiam kreditorės pasiūlytam alternatyviam projektui pritarta nebuvo. Kreditorių komiteto balsų dauguma (4 „už“ iš 5 narių) buvo nutarta patvirtinti tokią BUAB „JRP Group“ nekilnojamojo turto, įkeisto BAB bankui SNORAS, realizavimo tvarką: administracines patalpas, unikalus Nr. 2790-0000-9059, esančias J. Janonio g. 3, Panevėžyje, pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą laisvu pardavimu; pirmą savaitę turto pardavimo kainą mažinti 15 proc. nuo turto vertintojų nustatytos kainos (t. y. nuo 72 405 Eur) ir turtą pardavinėti už 61 544,25 Eur; nepardavus turto per vieną savaitę, kitą savaitę turto pardavimo kainą mažinti dar 15 proc. nuo turto vertintojų nustatytos kainos ir turtą pardavinėti už 52 312,61 Eur; nepardavus turto dar kitą savaitę, turto pardavimo kainą mažinti dar 15 proc. nuo turto vertintojų nustatytos kainos ir turtą pardavinėti už 44 465,72 Eur; nepardavus turto dar vieną savaitę, turto pardavimo kainą mažinti 10 % nuo turto vertintojų nustatytos kainos ir turtą pardavinėti už 40 019,15 Eur; nepardavus įkeisto turto laisvu pardavimu, sušaukti komiteto posėdį, kuriame būtų patvirtinta tolimesnė šio turto realizavimo tvarka.

40Sprendžiant klausimą dėl neįkeisto turto tolesnės realizavimo tvarkos, kreditorė BAB bankas SNORAS taip pat pateikė alternatyvų projektą, kuriuo siūlė buitinių diskų tekinimo pastatą pardavinėti už 19 056,99 Eur, garažą – už 376,50 Eur, sandėlį (unikalus Nr. 2790-0000-9148) už 173,77 Eur, sandėlį (unikalus Nr. 2790-0000-9159) už 115,85 Eur, sandėlį (unikalus Nr. 2790-0000-9160) už 173,77 Eur, pastatus pardavinėti atskirais vienetais laisvu pardavimu 45 dienas už 5 proc. mažesnę nei vėliausiame pardavime buvusi pradinė pardavimo kaina, turto pardavimą vykdyti viešai, turto nepardavus, įpareigoti bankroto administratorę per 15 kalendorinių dienų pasiūlyti įkaito turėtojui perimti turtą nuosavybėn už laisvame pardavime nustatytą pradinę kainą. Šiam kreditorės pasiūlytam alternatyviam projektui taip pat nebuvo pritarta. Kreditorių komiteto balsų dauguma (4 „už“ iš 5 narių) buvo nutarta patvirtinti tokią BUAB „JRP Group“ neįkeisto turto pardavimo tvarką: organizuoti laisvą neįkeisto turto pardavimą, pardavinėjant turtą atskiromis dalimis; nustatyti atskirų turto dalių pardavimo kainas, kurios sutampa su kreditorės BAB banko SNORAS pasiūlytomis turto dalių kainomis; pirmą savaitę turto pardavimo kainą mažinti 15 proc. nuo turto vertintojų nustatytos kainos, kiekvieną turtinį vienetą pardavinėjant atskirai; nepardavus turto per vieną savaitę, kitą savaitę turto pardavimo kainą mažinti dar 15 proc. nuo turto vertintojų nustatytos kainos, kiekvieną turtinį vienetą pardavinėjant atskirai; nepardavus turto dar kitą savaitę, turto pardavimo kainą mažinti dar 15 proc. nuo turto vertintojų nustatytos kainos, kiekvieną turtinį vienetą pardavinėjant atskirai; nepardavus turto dar vieną savaitę, turto pardavimo kainą mažinti 10 % nuo turto vertintojų nustatytos kainos, kiekvieną turtinį vienetą pardavinėjant atskirai; nepardavus neįkeisto turto laisvu pardavimu, sušaukti komiteto posėdį, kuriame būtų patvirtinta tolimesnė šio turto realizavimo tvarka.

41Kreditorė BAB bankas SNORAS laikosi pozicijos, kad kreditorių komiteto nustatyta tiek įkeisto, tiek neįkeisto bankrutavusiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka yra ekonomiškai nenaudinga, nes nustatyti nekilnojamojo turto pardavimo etapai yra per trumpi tokios rūšies nekilnojamojo turto pardavimui, o kainos mažinimas yra nepagrįstai didelis, kas neatitinka nekilnojamojo turto pardavimo bankroto procese įprastos praktikos ir pažeidžia hipotekos kreditorės teises. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai kreditorės BAB banko SNORAS pozicijai.

42Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BUAB „JRP Group“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos patvirtinimas – tai išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, yra bendrą taisyklę dėl įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo būdo įtvirtinanti norma. Kadangi įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012, 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015 ). ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).Taigi, kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, ginčą sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus. Tokiose bylose svarbu įvertinti, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiškai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus (ĮBĮ 34, 35 straipsniai). Teisminė kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų kontrolė skirta užtikrinti tiek tai, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo procedūros, tiek tai, kad nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos bei vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito intereso sąskaita. Todėl vien aplinkybė, kad dauguma kreditorių pritarė kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimui, neužkerta kelio mažumoje likusiems kreditoriams skųsti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą ir siekti, kad būtų atsižvelgta į jų interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-227/2012, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1687/2014).

43Nagrinėjamu atveju 2015 m. rugsėjo 8 d. kreditorių komiteto posėdžio metu nustatyta pradinė parduodamo įkeisto nekilnojamojo turto kaina (250 000 Lt = 72 405 Eur) daugiau nei dvigubai mažesnė, nei buvo nustatyta kreditorių komiteto 2014 m. liepos 14 d. posėdžio metu, nutarus turtą pardavinėti varžytynėse (570 924,92 Lt = 165 351,29 Eur). Kreditorių komiteto nustatyta įkeisto nekilnojamojo turto 72 405 Eur dydžio vertė buvo grindžiama mažosios bendrijos „Kilna“ 2014 m. gegužės 12 d. rinkos vertės pažyma Nr. P-504/14 (t. 2, b. l. 7). Kreditorių komiteto 2014 m. liepos 14 d. posėdžio metu nustatytos neįkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo kainos, palyginus su skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatytomis šių turtinių vienetų pardavimo kainomis, taip pat kelis kartus mažesnės: pastato-sandėlio, unikalus Nr. 2790-0000-9148, pradinė pardavimo kaina buvo 1 940,45 Eur, tuo tarpu skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu šio pastato pardavimo kaina sumažinta iki 173,77 Eur, pastato-sandėlio, unikalus Nr. 2790-0000-9159, pradinė pardavimo kaina buvo 926,78 Eur, skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatyta – 115,85 Eur ir t. t.

44Kreditorė BAB bankas SNORAS, teikdama pirmosios instancijos teismui skundą dėl kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdyje patvirtintos įkeisto ir neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, neginčijo šio turto pradinės pardavimo kainos bei kėlė klausimą išimtinai dėl šio turto pardavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės dėl įkeisto ir neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo pradinės kainos yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kreditorių komiteto nustatytos bankrutavusiai įmonei priklausančio turto pardavimo tolesnės tvarkos pagrįstumo, todėl dėl šių aplinkybių pasisakytina kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

45Kaip matyti iš ginčijamos kreditorių komiteto patvirtintos įkeisto nekilnojamojo turto tolesnės pardavimo tvarkos, joje nustatytas keturių savaičių trukmės turto pardavimas keturiais etapais. Pirmą savaitę parduodant įkeistą turtą, jo kaina mažintina 15 proc. nuo turto vertintojų nustatytos kainos (72 405 Eur), parduodant turtą už 61 544,25 Eur. Antrą ir trečią savaites parduodamo įkeisto turto vertė taip pat mažintina po 15 proc. kas savaitę, t. y. antrą savaitę turtas parduodamas už 52 312,61 Eur, trečią savaitę – už 44 465,72 Eur. Nepardavus įkeisto turto per tris savaites, ketvirtą savaitę jo pardavimo kaina mažintina dar 10 proc. bei turtas parduodamas už 40 019,15 Eur. Taigi, pagal kreditorių komiteto nustatytą tolesnę įkeisto turto pardavimo tvarką, parduodamo turto kaina, kuri yra daugiau nei dvigubai mažesnė už kreditorių komiteto 2014 m. liepos 14 d. posėdžio metu nustatytą kainą, kas savaitę dar mažinama po 10-15 proc. (iš viso 55 proc.) iki 40 019,15 Eur dydžio bei, nepavykus šio turto parduoti per keturias savaites, šaukiamas kreditorių komiteto posėdis dėl tolesnės įkeisto turto pardavimo tvarkos. Analogiška turto pardavimo tvarka (pradinių kainų mažinimas kiekvieną kitą savaitę) nustatyta ir neįkeistam nekilnojamam turtui. Pagal kreditorių komiteto nustatytą įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo tvarką apie nekilnojamojo turto pardavimą nėra skelbiama viešai - internetinėse svetainėse, dienraščiuose ar kitu būdu.

46Apeliacinės instancijos teismas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste įvertinęs kreditorių komiteto nustatytą įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo tolesnę tvarką, sprendžia, kad parduodamo turto kainos (kuri, palyginus su kreditorių komiteto 2014 m. liepos 14 d. posėdžio metu nustatyta kaina, ir taip yra daugiau nei dvigubai mažesnė) mažinimas tris savaites po 15 proc., o paskutinę savaitę – dar 10 proc., taip sumažinant parduodamo įkeisto turto kainą iki 45 proc. jo nustatytos pradinės kainos, o neįkeisto turto kainą (pradinė viso objekto kaina buvo 306 857 Lt, skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu nustatyta viso objekto kaina – 68 699,94 Lt) - beveik iki 22 proc. nustatytos pradinės turto pardavimo kainos, yra aiškiai nenaudingas nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams, ir sudaro prielaidas spręsti apie galimai nesąžiningą ir neskaidrų turto pardavimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į parduodamo nekilnojamojo turto pobūdį, nustatyti turto pardavimo etapai yra per trumpi, o kainos mažinimas - akivaizdžiai per didelis. Tokių pardavimo sąlygų nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad apie nustatytą nekilnojamojo turto pardavimą bei atitinkamai apie parduodamo turto kainos mažinimą nėra skelbiama viešai, apriboja potencialių pirkėjų galimybę sužinoti apie parduodamą turtą, taip pat galimybę realiems pirkėjams įvertinti siūlomo nekilnojamojo turto kainą bei kitus su parduodamu turtu susijusius klausimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kreditorių komiteto nustatyta turto pardavimo tvarka neorientuota į realią parduodamo turto rinkos vertę, be to, nustatyta neišnaudojus visų galimybių parduoti turtą už kaip įmanomai didesnę kainą. Tokios turto pardavimo tvarkos nustatymas neatitinka bankroto proceso efektyvumo siekio, vieno esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų.

47Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios kreditorių komiteto nustatytos įkeisto ir neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos realizavimas prieštarautų ĮBĮ įtvirtintam bankroto procedūrų teisiniam reglamentavimui, kurio paskirtis yra atliekant bankroto procedūras užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų panaudotas kuo geresniam kreditorių reikalavimų tenkinimui, laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiškumo principų.

48Dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. BUAB „JRP Group“ kreditorių komiteto posėdžio metu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, kuriuo patvirtinta patirtų, bet faktiškai neapmokėtų administravimo išlaidų, susidariusių laikotarpiu nuo antrojo kreditorių komiteto posėdžio iki ketvirtojo komiteto posėdžio dienos, sąmata.

49Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „JRP Group“ 2014 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, kuriuo nutarta nuo bankroto bylos iškėlimo (2013 m. gegužės 13 d.) iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (2013 m. spalio 7 d.) patvirtinti faktiškai patirtas administravimo išlaidas pagal laikiną administravimo išlaidų sąmatą 22 350 Lt sumai ir nustatyti 10 000 Lt dydžio atlyginimą administratoriui; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo nutarta laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo (2013 m. spalio 7 d.) iki BUAB „JRP Group“ bankroto bylos pabaigos patvirtinti BUAB „JRP Group“ administravimo išlaidų sąmatą, kurią, įskaitant mokėtinus mokesčius, sudaro 90 000 Lt administravimo išlaidų suma ir 120 000 Lt administratoriaus atlyginimas, suteikiant teisę laisvai disponuoti paskirtos sąmatos lėšomis neatsižvelgiant į atskirus sąmatos straipsnius ir, esant poreikiui, skirtą administratoriaus atlyginimą naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, neviršijant bendros administravimo išlaidų sąmatos sumos. Kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl laikotarpiu nuo antrojo kreditorių komiteto posėdžio (2014 m. liepos 14 d.) iki ketvirtojo komiteto posėdžio dienos (2015 m. rugpjūčio 17) patirtų, bet faktiškai neapmokėtų, 11 311,74 Eur dydžio administravimo išlaidų, patvirtinimo. Šio posėdžio metu kreditorė BAB bankas SNORAS pateikė alternatyvų nutarimo projektą, pagal kurį prašė atidėti šio klausimo svarstymą ir įpareigoti bankroto administratorę pateikti detalias patirtų išlaidų suvestines. Šiam kreditorės pasiūlytam alternatyviam projektui nebuvo pritarta. Kreditorių komiteto balsų dauguma (4 „už“ iš 5 narių) buvo nutarta patvirtinti laikotarpiu nuo antrojo kreditorių komiteto posėdžio iki ketvirtojo komiteto posėdžio dienos patirtas, bet faktiškai neapmokėtas, 11 311,74 Eur dydžio administravimo išlaidas. Kreditorė BAB bankas SNORAS laikosi pozicijos bei pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad bankroto administratorė, prašydama patvirtinti 11 311,74 Eur dydžio administravimo išlaidas, nepateikė pakankamai informacijos, patvirtinančios šių išlaidų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada padaryta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius prašomų patvirtinti faktiškai patirtų, bet neapmokėtų, administravimo išlaidų dydį.

50ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

51Atsižvelgiant į tai, jog įgaliotinio prievolės įvykdymo priėmimas pagal pavedimo sutartį sąlygoja įgaliotojo prievolės sumokėti įgaliotiniui atlyginimą ir atlyginti išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti, atsiradimą (CK 6.761 straipsnio 3 ir 4 dalys), bankroto proceso metu įvykęs administratoriaus ataskaitos patvirtinimas, kuris savo esme prilygsta prievolės įvykdymo priėmimui, sukelia tuos pačius teisinius padarinius. Todėl administratoriaus veiklos ataskaitos, kuri apima ir administratoriaus išlaidų finansinę dalį, patvirtinimas yra administratoriaus atlyginimo mokėjimo sąlyga, o taip pat reiškia ir vykdant šią veiklą administratoriaus turėtų išlaidų pripažinimą. Kadangi įmonės administratoriui tenka įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais, būtent jis, kai sprendžiamas administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo klausimas, turi įrodyti, jog atitinkamos išlaidos iš tiesų buvo patirtos, kad jos neviršijo teismo nutartimi šiuo tikslu nustatytos lėšų sumos ir kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013). Taigi administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir (arba) jos vykdymo ataskaitą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės tinkamą administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

52Kaip matyti iš bankroto administratorės pateiktų 11 311,74 Eur dydžio administravimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų (sąskaitų-faktūrų ir atliktų darbų perdavimo aktų), visos prašomos patvirtinti administravimo išlaidos siejamos su bankrutuojančiai įmonei UAB „TOPAZ finansai“ suteiktomis buhalterinės apskaitos, transporto, ryšio, kanceliarinėmis, pašto, teisinėmis bei dokumentų saugojimo paslaugomis (t. 1, b. l. 140-153). Visų pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, VĮ „Registrų centras“ duomenimis paslaugų teikėjos UAB „TOPAZ finansai“ buveinė registruota Panevėžio m. sav. Panevėžio m. J. Janonio g. 3, t. y. tuo pačiu adresu, kaip ir BUAB „JRP Group“ buveinė. Antra, bankroto administratorė privalėjo pagrįsti deklaruojamų išlaidų už suteiktas transporto paslaugas būtinumą bei jų dydį, tačiau bylos nagrinėjimo metu jokių dokumentų, kokiu pagrindu bankrutuojančiai įmonei buvo būtinos ir faktiškai teikiamos tokio pobūdžio paslaugos, taip pat išsamios šių išlaidų detalizacijos nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorės pateiktose sąskaitose-faktūrose deklaruojamos išlaidos už buhalterinės apskaitos ir teisines paslaugas (kas mėnesį po 1 800 Lt) kelia pagrįstų abejonių, nes nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog UAB „TOPAZ finansai“ turi teisę (pati ar pasitelkusi kitus asmenis) tokias paslaugas teikti bei kad faktiškai šias paslaugas bankrutavusiai įmonei suteikė. Nesant šių paslaugų detalaus aprašymo neįmanoma nustatyti, kokio pobūdžio paslaugos buvo teikiamos, ar faktiškai šios paslaugos įmonei buvo būtinos bei ar jų dydis yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad vien iš bankroto administratorės pateiktų sąskaitų-faktūrų ir atliktų darbų aktų neįmanoma nustatyti šiuose dokumentuose deklaruojamų paslaugų teisinės prigimties ir paskirties bei atitinkamai spręsti dėl šių išlaidų kvalifikavimo bei atlyginimo ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu kreditorių komiteto nutarimą šiuo klausimu bei perdavė šį klausimą kreditorių komitetui nagrinėti iš naujo.

53Dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. BUAB „JRP Group“ kreditorių komiteto posėdžio metu penktuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, kuriuo nutarta įpareigoti bankroto administratorių, įvykdžius ĮBĮ likviduojant bankrutavusią įmonę nustatytus veiksmus, kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl UAB „JRP Group“ pabaigos.

54Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdžio metu penktuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratorės įpareigojimo, įvykdžius ĮBĮ likviduojant bankrutavusią įmonę nustatytus veiksmus, kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl UAB „JRP Group“ pabaigos. Kaip matyti iš kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d. posėdžio protokolo, šis klausimas buvo iškeltas tam, kad ateityje, įvykdžius ĮBĮ nustatytus įmonės likvidavimo veiksmus, nebereikėtų organizuoti papildomo kreditorių komiteto posėdžio sušaukimą. Kaip ir už kitus ginčijamus šio kreditorių komiteto posėdžio metu priimtus nutarimus, šiuo klausimu keturi iš penkių komiteto narių balsavo „už“. Kreditorė BAB bankas SNORAS savo nesutikimo poziciją šiuo klausimu grindžia aplinkybėmis, kad šioje bankroto procedūros stadijoje klausimas dėl įmonės likvidavimo negali būti sprendžiamas, nes įmonės turtas dar nerealizuotas, kreditorių finansiniai reikalavimai, pardavus turtą, nepatenkinti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šio kreditorių komiteto nutarimo pagrįstumo, iš esmės pritarė kreditorės BAB banko SNORAS pozicijai.

55Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūra gali būti užbaigta tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1485/2012). Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

56Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje įmonės bankroto proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusiai įmonei priklausančio turto pardavimo tvarkos bei nėra žinoma, ar parduodant turtą kreditorių komiteto nustatyta tvarka jis bus parduotas, be to, už kokią kainą šis turtas bus parduotas bei kokių kreditorių ir kokio dydžio finansiniai reikalavimai bus patenkinti pardavus šį turtą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos, nes nėra atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai bei tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Kreditorių komiteto nutarimo dėl įmonės pabaigos priėmimas šioje bankroto proceso stadijoje nelaikytinas savalaikiu bei sudaro prielaidas išvadai, jog tokiu būdu siekiama kuo greitesnio bankroto proceso pabaigimo, kas neturėtų būti pagrindinis bankroto procedūrų tikslas. Nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas teisingos ir bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesus atitinkančios bankroto bylos procedūros atlikimui, nes bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis bei yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1481/2013).

57Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kreditorių komiteto sprendimas dėl bankroto administratorės įpareigojimo, įvykdžius ĮBĮ likviduojant bankrutavusią įmonę nustatytus veiksmus, kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl UAB „JRP Group“ pabaigos, šioje bankroto procedūros stadijoje yra deklaratyvus, nepagrįstas konkrečia įmonės bankroto proceso stadijos situacija, kuri sudarytų pagrindą svarstyti įmonės pabaigos klausimą, todėl yra neteisėtas ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

58Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo klausimą, tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, reglamentuojančias kreditorių komiteto nutarimo priėmimo tvarką, nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymą, administravimo išlaidų sąmatos ir ataskaitos tvirtinimą bei įmonės likvidavimo pabaigą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

60Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi uždarajai... 5. Pareiškėja bankrutavusi akcinė bendrovė SNORAS (toliau – ir BAB bankas... 6. Pareiškėja skunde nurodė, kad kreditorių komiteto posėdyje priimti... 7. Kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas dėl administravimo sąmatos... 8. Kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas dėl įmonės pabaigos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos BAB... 11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių komiteto posėdyje priimtų... 12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių komiteto posėdyje priimto... 13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių komiteto posėdyje priimto... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. UAB „JRP Group“ bankroto administratorė UAB „BANKROTO LYDERIAI“... 16. 1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių... 17. 2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių... 18. 3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad skundžiami... 19. Pareiškėjos BAB banko SNORAS teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito... 20. 1. Bankroto administratorės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos... 21. 2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bankroto procesą... 22. 3. Atskirojo skundo argumentai, kad bankroto administratorės pateikta... 23. 4. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skundžiami kreditorių... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 27. Dėl termino atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio... 28. Kreditorės BAB bankas SNORAS teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito... 29. Vadovaujantis CPK 335 straipsniu atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo... 30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos (kreditorės) BAB banko SNORAS skundas dėl... 31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes,... 32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 33. Dėl kreditorių komiteto kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės... 34. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo... 35. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai... 36. Byloje nustatyta, kad BUAB „JRP Group“ 2013 m. spalio 7 d. pirmojo... 37. Dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. BUAB „JRP Group“ kreditorių komiteto posėdžio... 38. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorių komiteto 2014 m. liepos 14 d.... 39. Bankrutavusiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto nepardavus... 40. Sprendžiant klausimą dėl neįkeisto turto tolesnės realizavimo tvarkos,... 41. Kreditorė BAB bankas SNORAS laikosi pozicijos, kad kreditorių komiteto... 42. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BUAB „JRP Group“... 43. Nagrinėjamu atveju 2015 m. rugsėjo 8 d. kreditorių komiteto posėdžio metu... 44. Kreditorė BAB bankas SNORAS, teikdama pirmosios instancijos teismui skundą... 45. Kaip matyti iš ginčijamos kreditorių komiteto patvirtintos įkeisto... 46. Apeliacinės instancijos teismas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios kreditorių komiteto... 48. Dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. BUAB „JRP Group“ kreditorių komiteto posėdžio... 49. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „JRP Group“ 2014 m. kovo 13 d.... 50. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos... 51. Atsižvelgiant į tai, jog įgaliotinio prievolės įvykdymo priėmimas pagal... 52. Kaip matyti iš bankroto administratorės pateiktų 11 311,74 Eur dydžio... 53. Dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. BUAB „JRP Group“ kreditorių komiteto posėdžio... 54. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorių komiteto 2015 m. rugsėjo 8 d.... 55. Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje,... 56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje įmonės bankroto... 57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kreditorių komiteto sprendimas dėl... 58. Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 60. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą....