Byla e2A-269-883/2018
Dėl skolos už elektros energiją priteisimo, tretieji asmenys J. V., O. D

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-688-1008/2017 pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį Akmenės rajono savivaldybei ir R. B. dėl skolos už elektros energiją priteisimo, tretieji asmenys J. V., O. D..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Akmenės rajono savivaldybės 274,30 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją butui ( - ) . Šį butą atsakovė nuo 1992 m. iki šiol valdo nuosavybės teise. Kadangi už atsakovės tiekiamą elektros energiją į minėtą patalpa nuo 2012-06-05 iki 2017-02-09 buvo atsiskaitoma nepilnai, susidarė 151,32 Eur skola.
  2. Patikslintu ieškiniu ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė priteisti už elektros energijos tiekimą į ( - ) esantį namą nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. susidariusį 16,12 Eur įsiskolinimą iš atsakovės Akmenės rajono savivaldybės, o nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. susidariusį 37,64 Eur įsiskolinimą – subsidiariai iš atsakovų R. B. ir Akmenės rajono savivaldybės. Nurodė, kad 2017-10-18 vykusio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, išklausius liudytojo R. B. parodymus byloje bei įvertinus kitus esančius įrodymus, ieškovė pastebėjo, kad buvo supainioti apskaitos prietaisai, pagal kuriuos skaičiuota skola objektui ( - ). Ieškovė taip pat nurodė, kad elektros energiją tiekia į Akmenės rajono savivaldybės nuo 1992 m. iki šiol nuosavybės teise valdomą namą ( - ). Nurodė, kad nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. už tiekiamą energiją nebuvo pilnai atsiskaitoma, todėl susidarė 53,76 Eur skola. Minėtas namas Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-31 įsakymu Nr. A-50 buvo paskirtas nuo 2007-01-31 gyventi J. V., kuri ten faktiškai gyveno iki 2012-08-09. Formaliai santykiai tarp Akmenės rajono savivaldybės administracijos nutrūko 2013-04-22. J. V. dėl susidariusio įsiskolinimo objekte pasirašė vekselį 104,92 Eur sumai, tačiau nustatytu terminu vekselio neapmokėjus, iš J. V. skola buvo išieškota 119,98 Eur, įskaitant 15,06 notarinį mokestį už vykdomojo įrašo padarymą.
  3. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2014-04-15 namas ( - )buvo paskirtas R. B., su juo elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2014-05-12. Ieškovė nurodė, kad pirminis jo deklaruotas rodmuo buvo 460 kWh, tačiau, ieškovės teigimu, pagal skaitiklių parodymus R. B. turėjo deklaruoti 122 kWh. Patikslintu ieškiniu teigiama, kad gyvenamųjų patalpų priėmimo perdavimo akto duomenimis prie elektros prietaisų apskaitos duomenų parašytas skaičius 122 kWh, o tai įrodo, kad R. B. namas buvo perduotas su tokiais elektros apskaitos prietaiso parodymais. Ieškovė nurodė, kad name ( - )susidaręs įsiskolinimas už elektros energijos tiekimo paslaugas skirtingais laikotarpiais: nuo 2012-09-03 iki 2014-05-08 susidaręs 16,12 Eur įsiskolinimas (už šį įsiskolinimą ieškovė atsakinga laiko Akmenės rajono savivaldybę) ir nuo 2014-05-08 iki 2016-11-09 susidaręs 37,64 Eur įsiskolinimas (už šį įsiskolinimą ieškovė subsidiariai atsakingais laiko R. B. ir Akmenės rajono savivaldybę).
  4. Ieškovė taip pat prašo priteisti įsiskolinimą už elektros energijos tiekimą į patalpas ( - ). Ieškovės teigimu, atsakovė Akmenės rajono savivaldybė šias patalpas nuosavybės teise valdo nuo 1997 m. iki šiol. Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-01-21 iki 2017-02-09 nebuvo pilnai atsiskaitoma už į šias patalpas tiekiamą elektros energiją ir dėl to susidarė 122,98 Eur skola.
  5. Atsakovė Akmenės rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad namą ( - )ji valdo nuo 2006-12-29. Atsakovės nuomone, minėtame objekte 2012-06-05 keičiant apskaitos prietaisą, elektros skaitiklio parodymas buvo 1 kWh. 2012-09-03 dėl skolos atjungiant elektrą užfiksuotas 122 kWh skaitiklio rodmuo ir apmokėtas rodmuo iki 1 kWh. Skirtumas tarp deklaruoto ir apmokėto rodmens – 121 kWh, o susidariusi skola – 16,12 Eur, kuri susidarė J. V. ir jos šeimai faktiškai gyvenant ( - ).
  6. Atsakovė teigia, kad R. B. nėra sumokėjęs 37,64 Eur už elektros energiją ir ji nesutinka subsidiariai atsakyti už 37,64 Eur R. B. skolą, nes laiko už ją atsakingu tik atsakovą ir nurodo, kad nėra įstatyminio pagrindo taikyti subsidiarią atsakomybę.
  7. Atsakovė nurodo, kad butą ( - ) valdo ne nuo 1997 m., o nuo 2008-12-16. Skolos susidarymo metu butas buvo paskirtas O. D., su kuria 2011-07-07 buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 122,98 Eur įsiskolinimas už elektros tiekimą į butą ( - ) atsakingą O. D..

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Akmenės rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo R. B. ieškovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ 37,64 Eur skolą už elektros energiją; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3,19 Eur žyminio mokesčio; likusią ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad įsiskolinimas už elektros energijos tiekimą į butą ( - ) susidarė per du laikotarpius, gyvenant skirtingiems nuomininkams: 16,12 Eur nuo 2015-06-05 iki 2012-09-03, gyvenant J. V. ir 37,64 Eur nuo 2014-04-15 iki 2014-11-21, gyvenant R. B.. Teismas nustatė, kad elektros energijos apskaitos prietaisas pakeistas 2012-06-05, keitimo metu užfiksuota 104,93 Eur J. V. skola pagal senojo elektros skaitiklio rodmenis. Ši skola iš J. V. išieškota. Nuo elektros skaitiklio pakeitimo buvo užfiksuotas 121 kWh elektros energijos suvartojimas, už kurį susidarė 16,12 Eur skola, dėl ko į būstą elektros energijos tiekimas 2012-09-03 buvo nutrauktas. Teismas nustatė, kad 16,12 Eur skola susidarė nuo elektros energijos skaitiklio keitimo 2012-06-05 iki elektros energijos tiekimo išjungimo 2012-09-03, kai buvo užfiksuotas elektros energijos skaitiklio 122 kWh rodmuo. Skola susidarė galiojant 2011-01-14 patalpų nuomos sutarčiai tarp atsakovės ir J. V..
  3. Teismas nustatė, kad R. B. patalpos buvo perduotos su 122 kWh elektros apskaitos prietaiso parodymais, tačiau pastarasis 2014-11-21 rodmenis deklaravo ir už elektrą apmokėjo nuo 450 kWh, todėl įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją nuo 122 kWh iki 450 kWh susidarė laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2014-11-21, atsakovui R. B. tik pradėjus gyventi išsinuomotame bute, be to, esant ieškovo ir atsakovo 2014-05-12 sudarytai elektros energijos pirkimo pardavimo sutarčiai.
  4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas ( - ) atsakovei Akmenės rajono savivaldybei priklauso nuo 2008-12-16. Teismas sprendė, kad už nuo 2013-01-21 iki 2013-11-13 sunaudotą 858,9 kWh elektros energiją yra atsakinga O. D., nes tarp jos ir ieškovės buvo sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis. Nors ši sutartis į bylą nepateikta, teismas sprendė, kad jos egzistavimą įrodo ieškovės pateikti duomenys, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo į minimas patalpas galėjo pasirašyti tik O. D., bute gyvenusi nuo 2011-07-07 iki 2014-05-12.
  5. Teismas sprendė, kad, vadovaujantis LR energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, atsakovė Akmenės rajono savivaldybė nėra atsakinga už skolas, kurios susidarė tiekiant elektros energiją vartotojams J. V., R. B. ir O. D. į jų išsinuomotus iš savivaldybės objektus, kuriuose jie vartojo elektros energiją, nes šie asmenys teisėtai pagal nuomos sutartis naudojosi išsinuomotomis patalpomis ir taip pat teisėtai vartojo į tas patalpas tiekiamą elektros energiją, buvo dėl to sudarę sutartis su ieškovu.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje atmesti ieškovės reikalavimai, pareikšti atsakovei Akmenės rajono savivaldybei, ir prašo pakeisti 2017 m. gruodžio 28 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-688-1008/2017 ir patenkinti ieškovės iškeltus byloje reikalavimus visa apimtimi. Ieškovė prašo objekte ( - ) laikotarpiu nuo 2012-09-03 iki 2014-05-08, susidariusį 16,12 Eur įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją priteisti iš atsakovės Akmenės rajono savivaldybės; laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2016-11-09 susidariusį 37,64 Eur įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją priteisti subsidiariai iš atsakovės Akmenės rajono savivaldybės ir atsakovo R. B.; bute ( - ), laikotarpiu nuo 2013-01-21 iki 2017-02-09 susidariusį 122,98 Eur įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją priteisti iš Akmenės rajono savivaldybės; priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo faktiškai priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo rašytinės Elektros pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo faktą:
      1. Konstatuodamas rašytinių sutarčių egzistavimo faktą pirmosios instancijos teismas vienpusiškai pasirėmė tik atsakovės Akmenės rajono savivaldybės aiškinimais ir parodymais, visiškai ignoruodamas ir nepasisakydamas dėl ieškovės argumentų ir teikiamų parodymų.
      2. J. V. taip ir nepateikė nei sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, nei atsiskaitymo už elektros energiją knygutės. Pati J. V. teismo posėdžio metu minėjo, kad ji už elektros energiją mokėjo pagal išduotą knygutę, tačiau ne savo, o senosios savininkės vardu ir jokio rašytinio dokumento elektros tinkluose ji nepasirašiusi.
      3. Byloje esantys rašytiniai O. D. parodymai buvo ne jos rašyti, ji tik pasirašė po paaiškinimais, kuriuos jai surašė socialinė darbuotoja.
    2. Teismas netinkamai vertino įrodymus, trečiųjų asmenų paaiškinimus, pažeisdamas įrodymų visapusiško ištyrimo ir objektyvaus vertinimo principus:
      1. Teismas subjektyviai vertino atsakovės pateiktą informaciją kaip neginčijamai teisingą. Teismas neturėjo vertinti O. D. duotų parodymų, nes jie kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo.
      2. Teismas nevertino apeliantės parodymų, kad ataskaitose apie kliento sąskaitas, mokėjimus ir kontrolės laikotarpius nurodytos sutarties pasirašymo datos nepagrindžia fakto apie rašytinės sutarties sudarymą.
      3. Teismas ignoravo akivaizdžius prieštaravimus tarp Akmenės rajono savivaldybės pateikiamų nuomininkų iškeldinimo iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų datų, pagrįstų rašytiniais įrodymais ir pačių trečiųjų asmenų teikiamais parodymais byloje.
      4. Teismas nepagrįstai konstatavo faktą, kad patalpose ( - ), elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas 2014 m. gegužės 8 d., kai VšĮ „Akmenės būstas“ apmokėjo ieškovo 2014 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000757, išrašytą už elektros energijos tiekimo nutraukimą ir atnaujinimą. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad pateiktoji PVM sąskaita faktūra yra išrašyta būtent už minėtame objekte elektros energijos tiekimo nutraukimą ir atnaujinimą.
    3. Teismas viršijo įgaliojimus ir sprendė ieškovės nekeliamą prašymą. Nagrinėdamas klausimą dėl 16,12 Eur įsiskolinimo priteisimą už laikotarpį nuo 2012-06-05 iki 2012-09-03, susidariusį už elektros energijos tiekimą į patalpas (duomenys neskelbtini teismas visiškai nepagrįstai bandė spręsti subsidiarios atsakomybės klausimą.
    4. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 101 punkte yra numatyta bendra savininko ir nuomininko atsakomybė nuomininko prievolių pagal sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį tinkamą įvykdymą, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė ir šio ieškovės prašymo nenagrinėjo.
  2. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Akmenės rajono savivaldybė prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-12-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-688-1008/2017 palikti nepakeistą, o apeliantės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-01-29 apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Apeliacinio skundo dalyje „Faktinės aplinkybės“ apeliantė neteisingai nurodo, kad atsakovė namą ( - ) nuosavybės teise valdo nuo 1992 m.. Šį namą atsakovė valdo nuo 2006-12-29, tai patvirtina byloje esantys dokumentai.
    2. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į visų proceso šalių byloje teiktus parodymus bei įrodymus.
    3. Teismas teisingai nustatė, kad 53,76 Eur įsiskolinimas už elektros energijos tiekimą į namą ( - ) susidarė per du laikotarpius gyvenant skirtingiems nuomininkams.
    4. Teismo posėdžio metu J. V. paaiškino, kad ji neišsaugojo nei rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, nei atsiskaitymo už elektrą knygelės, nes iš namo ( - ) jau seniai yra išsikrausčiusi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ši sutartis buvo sudaryta.
    5. Byloje yra pateikta tarp atsakovės ir J. V. 2010-12-14 atnaujinta nuomos sutartis, kurios 3.2. punkte yra numatyta J. V. pareiga mokėti už elektrą ir sudaryti su elektros energijos tiekėju dėl jos tiekimo į ( - ) esantį namą. J. V. šią pareigą įvykdė, tai sprendime patvirtino ir teismas, nustatydamas tai iš bylos faktinių aplinkybių. Be to, atsakovė pripažino skolą ir pasirašė 2012-07-12 vekselį.
    6. Skola ( - ) esančiame bute susidarė nuo 2013-01-21 iki 2014-05-12, kuomet jame gyveno O. D..
    7. O. D. savo įsipareigojimą dėl elektros tiekimo sutarties su apeliante sudarymo įvykdė ir sutartį pasirašė 2012-02-02 nuvykusi pas apeliantę. Jokių priežasčių, draudusių O. D. šią sutartį pasirašyti po septynių mėnesių nuo nuomos sutarties sudarymo, nebuvo, atskirais atvejais atitinkamos objektyvios priežastys sutrukdo nuomininkams elektros tiekimo į Objektą sutartis pasirašyti iš karto po gyvenamojo būsto nuomos sutarties sudarymo arba jie jas sudaro vėliau, jau raginami vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
    8. O. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos 2017-06-12 rašytiniai paaiškinimai buvo surašyti pagal jos žodžius, O. D. pozicija rašytinių paaiškinimų turinio, sutarties su apeliantu sudarymo bei skolos už elektrą atžvilgiu buvo nuosekli, nesikeitė bylos nagrinėjimo metu, įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas.
    9. Skolų susidarymo metu visi nuomininkai: J. V. bei atsakovas R. B. ( - ) esančiame name ir O. D. ( - ) esančiame bute ne faktiškai, bet juose realiai gyveno ir tai buvo įrodyta.
    10. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 101 p. savininkas yra atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį įvykdymą tik tuomet, kai sutartį su tiekėju ir (ar) operatoriumi yra sudaręs nebuitinis vartotojas.
    11. Teismas teisingai vertino ir nustatė reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

12Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

  1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos už elektros energijos tiekimą priteisimo.
  2. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė jame kelia tokius klausimus: dėl rašytinių elektros energijos pirkimo pardavimo sutarčių egzistavimo; dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo; dėl teismo įgaliojimų viršijimo; dėl neteisingo teisės normų taikymo ir atsakovės duodamų žodinių paaiškinimų neįvertinimo. Apeliaciniu skundu, kaip minėta, yra ginčijama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti visi ieškovės reikalavimai, pareikšti Akmenės rajono savivaldybei.
  3. Byloje nustatyta, kad Akmenės rajono savivaldybei priklauso patalpos ( - ) kurias nuo 2006-12-29 nuosavybės teise valdo atsakovė Akmenės rajono savivaldybė ir patalpos ( - ), kurias nuo 2008-12-16 nuosavybės teise valdo atsakovė Akmenės rajono savivaldybė. Byloje taip pat nustatyta, kad į minėtas patalpas ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiekia elektros energiją, už kurią pilnai neatsiskaitant susidarė skola. Atsakovė Akmenės rajono savivaldybė nurodo, kad skolos susidarė tais laikotarpiais, kuomet minėtose patalpose gyveno nuomininkai, kurie su atsakove buvo sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, todėl už įsiskolinimus apeliantei AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra atsakingi minėtų patalpų nuomininkai. Apeliantė ginčija šį atsakovės argumentą ir nurodo, kad rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutartys su patalpų nuomininkais nebuvo sudarytos.
  4. Bylos duomenimis, 53,76 Eur dydžio įsiskolinimas už elektros energijos tiekimą į patalpas, ( - ) susidarė per du laikotarpius, jose gyvenant skirtingiems skolininkams. Šiuo adresu, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, yra įrengtas vienas elektros skaitiklis, kurio Nr. 01012411. 16,12 Eur įsiskolinimas susidarė nuo 2012-06-05 iki 2012-09-03, minimose patalpose gyvenant J. V., o 37,64 Eur įsiskolinimas susidarė nuo 2014-04-15 iki 2014-11-21, patalpose gyvenant R. B..
  5. Bylos duomenimis, 122,98 Eur skola už elektros energijos tiekimą į patalpas ( - )susidarė nuo 2013-01-21 iki 2014-05-12; nuo 2014-05-12, kuomet iš šio buto išsikėlė O. D. iki 2014-07-04, kuomet butas buvo išnuomotas G. R., ir toliau iki 2014-09-08, kai ieškovas atliko skaitiklio rodmenų nurašymą, elektros energijos skaitiklio rodmuo nesikeitė, elektros energija vartojama nebuvo.

13Dėl rašytinių elektros energijos tiekimo sutarčių ir jų sudarymo

  1. Kaip minėta, apeliantė nagrinėjamoje byloje ginčija elektros energijos pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo su nuomininkais faktą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei su J. V., nei su O. D. rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutartys nebuvo sudarytos ir įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra pakankami pagrįsti minėtų sutarčių sudarymo faktą.
  2. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje nurodyta, kad Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 176 straipsnyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 str. 1 d. nurodoma, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004;2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).
  5. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl J. V. elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su apeliante sudarymo, vertino pačios apeliantės pateiktą 2017-02-09 ataskaitą apie kliento sąskaitas, mokėjimus ir kontrolės laikotarpius nuo 2012-06-05 iki 2017-02-09 (I t., 6 b. l.). Ginčydama rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su J. V. sudarymo faktą apeliantė nurodo, kad J. V. bylos nagrinėjimo metu nepateikė nei rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, nei atsiskaitymo už elektros energiją knygutės, taip pat nurodo, kad J. V. pati teismo posėdžio metu paneigė minimos sutarties sudarymo faktą.
  6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus ir žodinius bylos šalių paaiškinimus sprendė, kad elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo faktą patvirtino aukščiau minėta apeliantės į bylą pateikta 2017-02-09 ataskaita. Ataskaitos grafoje „Sutartis pasirašyta“ yra nurodyta data 2011-11-14, grafoje „Sutarties tipas“ nurodyta, kad sutartis yra tiekimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2011-11-14 elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ galėjo sudaryti tik J. V., kadangi tuo metu ji buvo patalpų, į kurias buvo tiekiama elektros energija, nuomininkė. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, J. V. 2017-06-12 teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji buvo sudariusi elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 37:42 min.).
  7. Atsižvelgus į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. V. su apeliante buvo sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į visas byloje esančias aplinkybes, įrodymus ir šalių paaiškinimus, aplinkybė, jog elektros energijos tiekimo sutartis tarp apeliantės ir J. V. buvo sudaryta yra pakankamai įrodyta ir pagrįsta.
  8. Apeliantė taip pat nurodo, kad 16,12 Eur įsiskolinimas susidarė nuo 2012-09-03 iki 2014-05-08. Su tokiu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje nustatyta, kad atsakovė Akmenės rajono savivaldybė su J. V. 2007-01-31 sudarė savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri buvo pratęsta 2010-12-14 (I t., 22-23; 25-26 b. l.). Kaip matyti iš 2017-02-09 ataskaitos apie kliento sąskaitas, mokėjimus ir kontrolės laikotarpius nuo 2012-06-05 iki 2017-02-09, 2012-06-05 buvo atliktas apskaitos prietaiso keitimas planine tvarka, keitimo metu užfiksuoti duomenys – 18817,00 kWh. J. V. skolos dydis skaitiklio keitimo metu buvo 104,93 Eur, dėl šios skolos J. V. buvo pasirašiusi vekselį, pagal kurį skola iš J. V. buvo išieškota. Iš minėtos ataskaitos taip pat matyti, kad pakeitus elektros apskaitos prietaisą laikotarpiu nuo 2012-06-05 iki 2012-09-03, kuomet minėtą patalpą nuomojosi J. V., buvo suvartota 121 kWh elektros energijos, už kurią liko nesumokėti 16,12 Eur (104,92 Eur buvo išieškoti iš J. V. pagal vekselį). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokios sumos (16,12 Eur) už suvartotą elektros energiją ( - ) reikalauja apeliantė.
  9. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta skola susidarė nuo 2012-06-05 iki 2012-09-03. Apeliantė teigia, jog 16,12 Eur įsiskolinimas susidarė nuo 2012-09-03 iki 2014-05-08, tačiau šį argumentą paneigia pačios apeliantės į bylą pateikti duomenys. AB „Energijos skirstymo operatorius“ į bylą su ieškiniu pateiktoje 2017-02-09 ataskaitoje apie kliento sąskaitas, mokėjimus ir kontrolės laikotarpius nuo 2012-06-05 iki 2017-02-09 matyti, kad elektros energijos tiekimas į objektą ( - ) nuo 2012-09-03 iki 2014-05-08 buvo atjungtas, o patikrinimo metu fiksuoti elektros apskaitos prietaiso duomenys bei bendras skolos už patiektą elektros energiją dydis nesikeitė. Remiantis išdėstytu, apeliantės argumentas, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 2012-09-03 iki 2014-05-08 laikytinas nepagrįstu.
  10. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo su O. D. faktas. Kaip nustatyta byloje, apeliantė elektros energiją tiekia ir į patalpas ( - ). Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad 2011-07-07 atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija ir O. D. sudarė savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią O. D. buvo išnuomotas butas ( - ). O. D. šiame bute gyveno iki 2014-05-12. Patalpos 2014-07-03 Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-514 buvo paskirtos G. R.. Byloje yra apeliantės pateikta 2017-02-09 ataskaita „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2013-01-21 iki 2017-02-09“ (I t., 7 b. l.). Pagal šią ataskaitą minimu laikotarpiu buvo skaičiuojamas elektros energijos suvartojimas ir jos apmokėjimas patalpose ( - ). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, O. D. išsinuomojusi patalpas 2011-07-07 pasirašė savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktą, kurio 7 punkte buvo užfiksuotas 4305 kWh elektros prietaiso apskaitos rodmuo. 2013-01-21 skaitiklio duomenų nurašymo metu buvo užfiksuotas 7257 kWh skaitiklio duomenų rodmuo, o už sunaudotą ir neapmokėtą elektros energiją, kaip buvo nustatyta byloje, 95,41 Eur skola iš O. D. buvo priteista Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-09-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-1246-875/2013. 2013-11-13 pakeitus elektros skaitiklį buvo užfiksuoti 7921 kWh parodymai ir naujojo skaitiklio 1 kWh rodmenys. Taip pat buvo užfiksuoti 663,96 kWh skirtumas tarp patikrinto ir apmokėto rodmens. O. D. 2014-05-12 pasirašant nuomininko nuomojamų gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktą buvo užfiksuoti 195,3 kWh elektros apskaitos prietaiso rodmenys, tokie pat duomenys buvo užfiksuoti ir 2014-07-04 savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo akte, kuriuo patalpos buvo perduotos naujajai nuomininkei G. R.. Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2013-01-21 iki 2013-11-13 ir nuo 2013-11-13 iki 2014-05-12 (iki patalpų perdavimo priėmimo akto sudarymo) buvo suvartota 858,9 kWh elektros energijos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 122,98 Eur įsiskolinimas susidarė minėtose patalpose gyvenant O. D..
  11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su O. D. elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis taip pat nebuvo sudaryta, tačiau ši aplinkybė buvo paneigta byloje esančiais įrodymais.
  12. 2017-02-09 ataskaitoje „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2013-01-21 iki 2017-02-09“ grafoje „Sutartis pasirašyta“ yra nurodyta sutarties pasirašymo data (2012-02-02), nurodytas sutarties tipas. Nesutikinta ir su apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, jog teismas neturėjo vertinti O. D. duotų parodymų, kadangi jie kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo. Apeliantė nurodė, kad O. D. pati nerašė atsiliepimo byloje, jį už ją surašiusi socialinė darbuotoja, kuri pasikvietusi O. D. pateikė surašytą atsiliepimą, o ši tik pasirašiusi po surašytu tekstu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys parodymai patvirtina priešingas nei teigia apeliantė aplinkybes. Iš 2017-10-18 teismo posėdžio garso nustatyta, kad 2017-06-12 paaiškinimai dėl skolos už elektrą (I t., 94 b. l.) yra surašyti pagal jos paaiškinimus, kad ji pati socialinei darbuotojai nurodė paaiškinimuose nurodytas aplinkybes (2017-10-18 tesimo posėdžio garso įrašo laikas nuo 2:19:20). O. D. nurodė, jog už elektros energijos tiekimą mokėjo pagal knygutę, o elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį sudarė tuomet, kai jai buvo išduota mokėjimo knygutė elektros energijos tiekimo tinkluose (2017-10-18 teismo posėdžio garso įrašas nuo 2:19:19).
  13. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kuriuo teigiama, jog konstatuodamas rašytinių sutarčių egzistavimo faktą teismas vienpusiškai pasirėmė tik atsakovės Akmenės rajono savivaldybės aiškinimais ir parodymais, visiškai ignoruodamas ir nepasisakydamas dėl ieškovės argumentų ir teikiamų parodymų.
  14. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, savo praktiką nuosekliai plėtoja ta linkme, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Toks įrodymų pakankamumo taisyklės aiškinimas reiškia, jog tam tikrų faktų byloje konstatavimas byloje yra galimas tada, kai yra surinkta tam tikra įrodymų visuma, o ne teismo prielaidų arba įrodymais nepagrįsto manymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis pagrįstai sprendė, kad yra labiau tikėtinas faktas, jog elektros energijos pirkimo pardavimo sutartys tiek su J. V., tiek su O. D. buvo sudarytos.

14Dėl 37,64 Eur skolos priteisimo subsidiariai iš R. B. ir Akmenės rajono savivaldybės

  1. Apeliantė nurodo, kad už laikotarpį nuo 2014-05-08 iki 2016-11-09 susidarė 37,64 Eur skola, už kurią yra subsidiariai atsakingi atsakovas R. B. ir Akmenės rajono savivaldybė. Apeliacinio skundo 5.9. punkte nurodoma, kad pagal elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 101 punktą taisyklėse nustatyta tvarka sutartį sudaręs nuomininkas ir objekto savininkas yra bendrai atsakingi tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą, todėl atsakovei Akmenės rajono savivaldybei kyla subsidiari atsakomybė už R. B. įsiskolinimą ieškovei.
  2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014-04-15 su R. B. buvo sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią R. B. buvo išnuomotos patalpos ( - ). Tą pačią dieną R. B. pasirašė patalpų perdavimo ir priėmimo aktą, kurio 7 punkte buvo užfiksuoti 122 kWh elektros apskaitos prietaiso duomenys. Byloje taip pat nustatyta, kad R. B. 2014-05-12 pasirašė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 43241527-55864/240186 (I t., 71, 55, b. l.). Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad R. B. elektros energijos suvartojimą pradėjo deklaruoti nurodydamas 450 kWh rodmenis, tačiau jam pasirašius patalpų perdavimo ir priėmimo aktą, kaip minėta, skaitiklio rodmenys buvo 122 kWh, todėl 37,64 Eur įsiskolinimas už elektros suvartojimą nuo 122 kWh iki 450 kWh susidarė patalpoms naudojantis R. B..
  3. Kaip minėta, įrodinėdama subsidiarią R. B. ir Akmenės rajono savivaldybės atsakomybę dėl R. B. suvartotos energijos apeliantė remiasi elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 101 punktu. Skolos susidarymo metu galiojusių Taisyklių 101 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, panaudos gavėjas, laikinasis gyventojas, kitas teisėtas objekto valdytojas ar naudotojas (kai jie yra nebuitiniai vartotojai), objekto savininkas yra atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą, vadovaujantis susitarimu, sudarytu tarp objekto savininko ir aukščiau nurodyto atitinkamo asmens dėl bendros nuomininko ir savininko atsakomybės taikymo, pagal Civilinio kodekso nuostatas. Kaip matyti, šio punkto taikymas yra aktualus tuomet, kai nuomininkas, panaudos gavėjas, laikinasis gyventojas, kitas teisėtas objekto valdytojas ar naudotojas (nagrinėjamu atveju – nuomininkas) yra nebuitinis vartotojas. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog buitinis elektros energijos vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad buitinis elektros energijos vartotojas perka elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla (individualiam gyvenamajam namui, šio namo valdoje esančiam statiniui ar ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, nenaudojamiems su verslu ar profesija susijusiems poreikiams tenkinti ar pan.). Atsižvelgus į išdėstytą, sutiktina su atsakovės argumentu, jog R. B. yra priskirtinas buitiniam vartotojui, byloje nėra duomenų, kad R. B. ar Akmenės rajono savivaldybė elektros energiją R. B. nuomotose patalpose būtų naudoję poreikiams, susijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. Taigi, nagrinėjamu atveju remtis Taisyklių 101 p. ir taikyti subsidiarią atsakomybę Akmenės rajono savivaldybei ir R. B. nėra pagrindo.

15Dėl sutartinių elektros energijos pirkimo pardavimo santykių

  1. Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuoja Civilinio kodekso XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprūpinant elektros energija (žr. CK 6.391 straipsnį). Šio skirsnio 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirmojoje dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatą, energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, jai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.383 straipsnio 4 dalis). Elektros energijos vartotojų santykius su elektros tiekėjais reglamentuojančių elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (Taisyklės) 20 punkte numatyta, jog taisyklių 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas).
  2. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma kad ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taip pat pasakyta, jog nors pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka prievolė atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, tačiau ši prievolė gali pereiti nuomininkui tuo atveju, jeigu su juo būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis.

16Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, bylos šalių parodymus ir byloje esančius įrodymus bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai