Byla eB2-2975-803/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „ALZIDA“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „ALZIDA“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė N. R. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,ALZIDA“, kuriuo prašo: iškelti UAB ,,ALZIDA“ bankroto bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog 2007 m. gruodžio 17 d. sudarė su UAB „ALZIDA“ darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta į asistentės pareigas, nuo 2008 m. kovo 1 d. pradėjo eiti statybinių bandymų vadybininkės pareigas, o nuo 2013 m. sausio 30 d. – bandymų vadovės pareigas. 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 15 d. įmonės direktoriaus įsakymais jai buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos – papeikimai, o 2017 m. kovo 24 d. įsakymu drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nesutikdama su įmonės direktoriaus paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl jų panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-23351-996/2017, panaikino įmonės direktoriaus jai skirtas drausmines nuobaudas, pripažino jos atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisė jai iš atsakovės 3 480 Eur išeitinę išmoką, 3 000 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 42,10 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2479-864/2017, atmetė atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo, bei papildomai priteisė jai iš atsakovės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, jog atsakovė vėluoja išmokėti jai, kaip buvusiai įmonės darbuotojai, teismų priteistą bendrą 12 873 Eur sumą, tai sudaro pagrindą kelti UAB „ALZIDA“ bankroto bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Be to, atsakovė vėluoja atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais įmonės buvusiais darbuotojais: su Z. R. (7 728,57 Eur), su Ž. S. (4 158,56 Eur), su L. D. (14 228,58 Eur). Teigia, jog UAB „ALZIDA“ negali ir/arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas). UAB „ALZIDA“ pagrindinė veikla – paslaugų teikimas, t. y. įmonė veikia kaip fizikinius ir cheminius bandymus atliekanti akredituota ir notifikuota laboratorija. Norint vykdyti šią ūkinę – komercinę veiklą, atsakovė turi būti atlikusi privalomą akreditaciją Nacionaliniame akreditacijos biure prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos. Nacionalinio akreditacijos biuro interneto svetainėje skelbiamais duomenimis, atsakovės akreditavimo pažymėjimo galiojimas panaikintas nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d., kas patvirtina, jog šiuo metu įmonė nėra privalomai akredituota, jos veikla yra sustabdyta. Nurodė, jog galimai egzistuoja ir trečiasis pagrindas kelti UAB „ALZIDA“ bankroto bylą, nes įmonė galimai yra nemoki (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  3. Atsakovė UAB ,,ALZIDA“ su ieškovės pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Alzida“ nesutinka, atsiliepimu prašo: nutraukti civilinę bylą Nr. eB2-2975-803/2018; atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „ALZIDA“; skirti N. R. 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos pervedant į atsakovės UAB „ALZIDA“ banko sąskaitą; priteisti iš pareiškėjos N. R. visas atsakovės UAB „ALZIDA“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. ieškovė neteisingai nurodo atsakovės skolos dydį. Ieškovei iš atsakovės buvo priteista 9 848 Eur (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų (išeitinės išmokos ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką) bei 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės su darbo santykiais susijusi skola sudaro ne 12 873 Eur, o 9 848 Eur, atskaičius mokesčius, t.y. 7 658 Eur. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-162/2018 priėmė atsakovės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria ieškovei buvo priteista skola bei bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-9/2018 sustabdė minėtų procesinių sprendimų vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Remiantis nurodytu, teigia, jog ieškovė šiuo metu neturi reikalavimo teisės atsakovei. Nurodė, kad ieškovės teisės yra visiškai užtikrintos iki civilinės bylos išnagrinėjimo, nes ieškovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23351-996/2017 atsakovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas. Nurodo, jog ieškovės pateiktų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų vykdymo sustabdymas yra kliūtis nagrinėti ieškovės prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, todėl civilinė byla nutrauktina arba bankroto bylą atsisakytina iškelti;
    2. atsakovei nuosavybės teise priklausančio materialaus ilgalaikio turto (nekilnojamojo turto (administracinių patalpų) ir bandymų įrangos) vertė yra mažiausiai 244 327 Eur (169 200 Eur + 75 127,37 Eur). Teigia, jog bendra į atsakovės balansą įrašyto turto vertė šiuo metu yra mažiausiai 267 632,25 Eur. Nurodė, kad atsakovės balansuose nurodoma turto suma (137 979 Eur) neatspindi tikrosios turto vertės, kadangi yra nustatyta remiantis kitais tikslais ir principais (kaip turto įsigijimo ir nusidėvėjimo skirtumas). Kartu su atsiliepimu pateikė 2015-11-30 turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta atsakovei priklausančių administracinių patalpų vertė sudaro 169 200 Eur, tuo tarpu bandymų įrangos vertė sudaro 105 786 Eur. Atsakovė 2018 m. balandžio 17 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog sprendžiant atsakovės nemokumo klausimą būtina vadovautis atsakovei priklausančio materialaus ilgalaikio turto tikrąją (rinkos) verte. Nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančių 1013,99 kv.m administracinių patalpų, kurių unikalus Nr. ( - ), ir 50,46 kv.m administracinių patalpų, kurių unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, yra 257 646 Eur (239 805 Eur + 17 841 Eur) , o vidutinė rinkos vertė, nurodyta 2015-11-30 Turto vertinimo ataskaitoje 169 200 Eur (161 200 Eur + 8 000 Eur). UAB „ALZIDA“ balanse nurodyta nekilnojamojo turto balansinė (likutinė) vertė (1013,99 kv.m patalpų - 1 532,78 Eur, 50,46 kv.m patalpų - 10 034,34 Eur) akivaizdžiai neatitinka šių patalpų tikrosios (rinkos) vertės (169 200 Eur arba 257 646 Eur), už kurią jas būtų galima parduoti ir atsiskaityti su visais UAB „ALZIDA“ kreditoriais;
    3. UAB „ALZIDA“ 2018-03-27 balanse nurodyta atsakovės trumpalaikio turto vertė yra 27 299 Eur, kurią sudaro atsargos (1376,47 Eur), Išankstiniai apmokėjimai (2404,68 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (23 518 Eur), kurios detalizuotos UAB „ALZIDA“ skolininkų (debitorių) sąraše;
    4. UAB ,,ALZIDA“ įsipareigojimai kreditoriams 2018-03-27 dienai yra 63149,15 Eur, iš jų pradelstų įsipareigojimų – 34 860,41 Eur. Nurodė, jog atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma (34 860,41 Eur) neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (267 632,25 Eur), todėl atsakovės finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte įtvirtintos įmonės nemokumo apibrėžimo, todėl nėra pagrindo spręsti apie atsakovės nemokumą;
    5. ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo, jog atsakovė yra skolinga L. D. 14228,58 Eur sumą. Paaiškino, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1078-910/2018 panaikino 2017-09-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21478-631/2017, kuriuo L. D. iš UAB „ALZIDA“ buvo priteista 6928,74 Eur išeitinės išmokos, 879,84 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 4000 Eur darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki 2017-09-12 bei dar po 54,99 Eur už kiekvieną dieną iki sprendimo įsiteisėjimo, 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priėmė naują sprendimą - ieškovės L. D. ieškinį atmetė. Minėtu sprendimu teismas priteisė iš ieškovės L. D. UAB “ALZIDA” naudai 2 811,30 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti ir 1 000 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti. Minėto sprendimo pagrindu Atsakovei 2018-04-16 dieną buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 3 811,30 Eur išieškojimo iš L. D..
    6. pagal atnaujintą UAB „ALZIDA“ skolininkų (debitorių) sąrašą atsakovės gautinos sumos padidėjo nuo 23 518 Eur iki 27 116,55 Eur ir, atitinkamai, UAB „ALZIDA“ trumpalaikis turtas įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2018-04-06 sprendimo pagrindu padidėjo nuo 27 299 Eur iki 31 110,30 Eur. Nurodė, jog gavus piniginių įplaukų iš L. D. (teismo priteista 3811,30 Eur suma) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (4210 Eur dydžio PVM permoka). Gautomis piniginėmis lėšomis atsakovė pradės atsiskaitinėti su savo kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka, pirmiausia su buvusiais darbuotojais Ž. S. ir Z. R., proporcingai jiems priklausančių sumokėti piniginių sumų dydžiui. Tokiu būdu netgi nepardavus atsakovei priklausančio ilgalaikio turto ir neiškėlus atsakovei bankroto bylos bus galima atsiskaityti su visais įmonės buvusiais darbuotojais, kurie nepagristai siekia iškelti atsakovei bankroto bylą;
    7. atsakovė šiuo metu negali atsiskaityti su įmonės kreditoriais, kurių reikalavimai yra pradelsti, tik dėl to, kad atsakovės turimą ilgalaikį materialų turtą (nekilnojamą turtą, bandymų įrangą) parduoti reikia laiko. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-03-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-233-656/2018 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-880-845/17, kuriuo buvo atmestas L. D. ieškinys atsakovei dėl 2016-03-30 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo likviduoti bendrovę ir paskirti administratorių pripažinimo negaliojančiu. Remiantis minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsakovei nuo 2018-03-28 dienos yra pradėtas likvidavimo procesas. Nurodo, jog ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei, kadangi likviduojama bendrovė pirmiausia turi pareigą atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais;
    8. atsakovė, remdamasi CPK 95 straipsnio 2 dalimi prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusė šios baudos skirti atsakovei. Nurodė, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, žinodama, kad ieškovės nurodoma skola yra ginčijama kitoje civilinėje byloje. Ieškovė nepateikė teismui jokių atsakovės nemokumą patvirtinančių įrodymų, ieškinys grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais. Nurodo, jog ieškovė yra L. D. bendrininkė, kuri būdama atsakovės akcininkė ir faktinė vadovė sukėlė atsakovei mažiausiai 625 632,07 Eur nuostolių (pasisavino ir iššvaistė jos turtą), paralyžiavo Bendrovės veiklą prašydama skirti bendrovei laikinąjį turto administratorių su visomis įmonės vadovo teisėmis ir pareigomis, iki šiol neperdavė teisėtiems atsakovės valdymo organams atsakovės valdymo (dokumentų, antspaudo, turto), inicijavo atsakovei didelį kiekį civilinių bylų dėl kurių ir buvo sustabdyta atsakovės veikla ir dėl kurių atsakovė patyrė ir patiria dideles bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog bankroto proceso inicijavimas įmonei (pareiškimo priėmimas) padarė atsakovei žalos, nes sukėlė pagrindą kitiems atsakovės kreditoriams abejoti atsakovės mokumu bei sąlygojo papildomas atsakovės išlaidas, susijusias su dokumentų, reikalingų teismui, rengimu, rinkimu, atsiliepimo į pareiškimą pateikimu, kitų procesinių veiksmų atlikimu, taip pat sustabdė atsakovės turto realizavimą ir (ar) išieškojimą. Teigia, kad tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas bankroto bylos iniciavimo teise.
  1. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų. Teigia, kad atsakovės pateiktame UAB „ALZIDA" kreditorių sąraše neteisingai nurodytos įsiskolinimų darbuotojams (pvz., N. R., Z. R., Ž. S., ir kitiems buvusiems darbuotojams) sumos, o taip pat neteisingai nurodytos ir pradelstos mokėtinos mokesčių sumos kitų darbuotojų (L. G., E. P.) išmokų atžvilgiu. Nurodo, jog ne vien tik atsakovės įsiskolinimai darbuotojams, bet ir nuo šių sumų priskaičiuotini mokesčiai, sudaro atsakovės neįvykdytus bei pradelstus įsipareigojimus ir jie taip pat turi būti įvertinti, nustatinėjant atsakovės nemokumą. Teigia, jog atsakovė kreditorių sąraše nenurodė daugelio atsakovės įsiskolinimų (egzistuojančių ir/ar pradelstų skolų) įvairiems kitiems atsakovės kreditoriams. Nurodė, jog ieškovės atstovas kreipėsi į ieškovei žinomus kitus atsakovės kreditorius ir gavo jų rašytinius atsakymus, iš kurių ieškovė nustatė, kad atsakovė neįtraukė į teismui pateiktą kreditorių sąrašą šių skolų: 1) pradelstos skolos Nacionaliniam akreditacijos biurui prie Ūkio ministerijos (už suteiktas akreditavimo priežiūros paslaugas) - 2 099,24 Eur; 2) pradelstos skolos Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijai (nario mokestis už 2017 m.) - 300,00 Eur; 3) 74,96 Eur skolos UAB „Aga" už išnuomotų inventorių ir dujas (iš kurių šiai dienai pradelsta skola - 35,57 Eur); 4) 700 Eur pradelstos skolos A. M. už automobilio nuomą bei 0,02 proc. delspinigius; - 5385 Eur skolos valstybei, t.y. žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. e2-3021-577/2018, kuris yra Vilniaus apygardos teismo nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje. Teigia, kad atsakovė nesumokėjo žemės nuomos mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 ir 2018 metus už atsakovės nuosavybės teise valdomą pastatą bei nuomos teise valdomą valstybinės žemės sklypą ant kurio yra minėtas pastatas. Nurodė, jog iš pateiktų dokumentų nėra galimybių įsitikinti, jog atsakovė yra sumokėjusi mokėtiną pridėtinės vertės mokestį ir kitus mokesčius. Preziumuoja, kad šie mokesčiai nėra sumokėti, ir jie egzistuoja kaip atsakovės atitinkamos pradelstos skolos, kurios nenurodytos atsakovės pateiktame UAB „ALZIDA“ kreditorių sąraše. Nurodo, kad galimai egzistuoja daugiau atsakovės kreditorių, kurių atsakovė neįtraukė i kreditorių sąrašą, todėl teigia, kad atsakovės pateikti finansiniai duomenys yra nepatikimi. Teigia, jog nemaža dalis nurodytų atsakovės skolininkų jau yra arba bankrutavę, bankrutuojantys arba restruktūrizuojami, todėl atsakovės balanse nurodomas trumpalaikis turtas turi būti mažintinas. Nurodo, jog atsakovė nuo 2017-06-01 nebevykdo jokios realios veiklos. Vadovavimą nuo 2018-03-27 perėmė paskirtasis likvidatorius, kas liudija apie tai, kad finansiniai sunkumai, su kuriais susidūrė atsakovė, nėra laikini - atsakovė neplanuoja atnaujinti veiklos, ji neuždirba ir nebeuždirbs jokių pajamų, ir ji bus likviduojama arba bankrutuos. Teigia, jog atsakovės finansinė padėtis prastėja ir atsakovė yra nemoki. Nurodo, kad įmonės likvidavimo atveju įstatymai nesuteikia kreditoriams jokių galimybių kontroliuoti įmonės likvidavimo procesą ir jame dalyvauti (t.y. galimybės dalyvauti nustatant įmonės turtą ir jo vertę, dalyvauti turto pardavimo procesuose), todėl atsakovei turi būti iškelta bankroto byla.
  2. Vilniaus apygardos teisme taip pat gautas Ž. S. prašymas įtraukti jį į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Ž. S. nurodė, jog palaiko ieškovės N. R. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,ALZIDA“ nurodytus argumentus, bei prašo įtraukti jį į civilinę bylą trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, iškelti atsakovei UAB ,,ALZIDA“ banktroto bylą, atsakovės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog atsakovė vėluoja jam sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, atsakovė sustabdė savo veiklą, galimai yra nemoki bei negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Nurodė, jog Ž. S. dirbo įmonėje UAB „ALZIDA" nuo 2007-07-23. Ž. S. darbo sutartis buvo nutraukta 2017-07-31 pagal naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nurodė, jog 2017-10-18 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovės penkių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nepriemoką darbo užmokesčio už 2017 m. birželio ir liepos mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir netesybas. Darbo ginčų komisija 2017-11-30 sprendimu Nr. DGKS-6529 patenkino Ž. S. prašymą, nusprendė išieškoti iš atsakovės 2 664,74 Eur darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 450,82 Eur netesybų už laikotarpį nuo sekančios darbo dienos po darbo sutarties nutraukimo iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai, 43 Eur darbo užmokesčio už 2017 m. birželio ir liepos mėnesius nepriemokos. Nurodė, jog pagal įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą bendra atsakovės skola Ž. S., kurią atsakovė vėluoja sumokėti, yra 4 158,56 Eur (neatskaičius mokesčių). Nurodė, kad atsakovė iki šio prašymo dienos nėra sumokėjusi jokios dalies aukščiau nurodytų, todėl papildomai paskaičiavo, kad atsakovė turėtų sumokėti Ž. S. 674,80 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių). Teigia, kad bendra atsakovės skola Ž. S. sudaro 4833,36 Eur (neatskaičius mokesčių).
  3. Vilniaus apygardos teisme taip pat gautas Z. R. prašymas įtraukti jį į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Prašyme nurodė, jog palaiko ieškovės N. R. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,ALZIDA“ nurodytus argumentus, bei prašo įtraukti jį į civilinę bylą trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, iškelti atsakovei UAB ,,ALZIDA“ banktroto bylą bei taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog atsakovė vėluoja jam sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, atsakovė sustabdė savo veiklą, galimai yra nemoki bei negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Paaiškino, jog Z. R. dirbo įmonėje UAB „ALZIDA" inžinieriumi. Z. R. darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso, galiojusio iki 2017-06-30, 129 straipsnio pagrindu. Z. R. 2017-08-28 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovės šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už 6,19 darbo dienų nepanaudotų atostogų, kompensaciją už 28,89 darbo dienų nepanaudotų atostogų, netesybas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2017-08-01 iki Darbo ginčų komisijos sprendimo bei po 42,5 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo su Z. R. dienos. Nurodė, jog Darbo ginčų komisija 2017-10-19 sprendimu Nr. DGKS-5659 patenkino Z. R. prašymą, nusprendė išieškoti iš atsakovės 4 078,25 Eur išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 227,82 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2 422,50 Eur netesybų už laikotarpį nuo sekančios darbo dienos po darbo sutarties nutraukimo iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai. Pagal įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą bendra atsakovės skola Z. R., kurią atsakovė vėluoja sumokėti, yra 7 728,57 Eur (neatskaičius mokesčių). Nurodė, kad atsakovė iki šio prašymo dienos nėra sumokėjusi jokios dalies aukščiau nurodytų, todėl papildomai paskaičiavo, jog atsakovė turėtų sumokėti Z. R. 2 932,50 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į papildomai priskaičiuotą netesybų sumą, teigia, jog bendra atsakovės skola Z. R., kurią atsakovė vėluoja sumokėti - 10 661,07 Eur (neatskaičius mokesčių), t.y. 7 728,57 Eur + 2 932,50 Eur.
  1. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

4Dėl trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo

  1. ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Teismui kartu su prašymu turi būti pateikiami kreditoriaus reikalavimo teisę įmonei patvirtinantys įrodymai.
  2. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Z. R. ir Ž. S. prašymai dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus teisme gauti iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo / atsisakymo iškelti bankroto bylą priėmimo, taigi teismas dėl šių kreditorių pareikštų reikalavimų sprendžia kartu su anksčiau gautais ieškinio reikalavimais dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei. Bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas reikalauja, kad bankroto bylos būtų nagrinėjamos itin operatyviai. Nagrinėjamu atveju Z. R. ir Ž. S. nurodytus prašymus pateikė teismui jau nutarus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir paskyrus teismo posėdžio datą. Nustatyta, jog pateikti prašymai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir teismo jau priimtas ieškinys, tai yra tiek Z. R., tiek Ž. S. prašymuose nurodė, jog palaiko ieškovės N. R. ieškinyje nurodytus argumentus, naujų aplinkybių nepateikdami. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal N. R. pateiktą ir teismo priimtą ieškinį, įvertindamas Z. R. ir Ž. S. pateiktų kreditorinių reikalavimų dydį, spręsdamas atsakovės nemokumo klausimą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

5Dėl įmonės nemokumo

  1. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas numato, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  2. Taigi įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).
  3. Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Tačiau teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytu, teismas konstatuoja, jog mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta nagrinėjamu atveju tenka atsakovei UAB „ALZIDA“.
  4. Remiantis 2017 metų UAB ,,ALZIDA“ finansinės atskaitomybės dokumentais (balansu ir pelno – nuostolių ataskaita) nustatyta, jog 2017 metais įmonės turtą sudarė 137 867 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 110 680 Eur, trumpalaikis turtas – 27 187 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 62 019 Eur, iš kurių visa ši suma yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, tuo tarpu bendrovės nuostoliai sudarė 178 751 Eur.
  5. Remiantis tarpiniais 2018 m. kovo 27 d. UAB ,,ALZIDA“ finansinės atskaitomybės dokumentais (balansu ir pelno – nuostolių ataskaita), nustatyta, jog 2018 m. kovo 27 d. duomenimis įmonės turtą sudaro 137 979 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 110 680 Eur, trumpalaikis turtas – 27 299 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 74 389 Eur, iš kurių visa ši suma yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, nuostoliai sudaro 12 258 Eur.
  6. Remiantis atsakovės pateiktu 2018 m. kovo 27 d. UAB ,,ALZIDA“ kreditorių sąrašu nustatyta, jog UAB ,,ALZIDA“ skola kreditoriams sudaro 63 149,15 Eur, iš kurių pradelstos skolos sudaro 34 860,41 Eur. UAB ,,ALZIDA“ turi įsiskolinimus 24 kreditoriams, iš kurių kaip nurodė atsakovė 18 kreditorių skolos yra pradelstos ir sudaro 34 860,41 Eur sumą.
  7. Ieškovė nesutinka su atsakovės pateiktu kreditorių sąrašo teisingumu. Nurodo, jog iš tiesų atsakovės skolos kreditoriams yra žymiai didesnės. Teigia, jog ieškovės duomenimis atsakovė neįtraukė į teismui pateiktą kreditorių sąrašą šių skolų: 1) pradelstos skolos Nacionaliniam akreditacijos biurui prie Ūkio ministerijos (už suteiktas akreditavimo priežiūros paslaugas), kuri sudaro 2099,24 Eur; 2) pradelstos skolos Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijai (nario mokestis už 2017 m.), kuri sudaro 300,00 Eur; 3) 74,96 Eur skolos UAB „Aga" už išnuomotų inventorių ir dujas; 4) 700 Eur pradelstos skolos A. M. už automobilio nuomą bei 0,02 proc. delspinigius; 5) 5385 Eur žyminio mokesčio skolos valstybei civilinėje byloje Nr. e2-3021-577/2018, kuris yra Vilniaus apygardos teismo nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, nustatė, jog ieškovės nurodoma skola UAB „Aga" nėra pradelsta, nes ieškovės teismui pateiktame rašte nurodyta, jog atsakovė turi šio mokėjimo atidėjimą. Ieškovės pateikti įrodymai taip pat nepatvirtinta ieškovės nurodomos atsakovės skolos už automobilio nuomą. Dėl ieškovės nurodomo žyminio mokesčio, teismas nustatė, jog ieškovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-3021-577/2018 atsakovė dalyvauja ieškovės procesiniu statusu, civilinė byloje sprendžiamas klausimas pagal UAB ,,ALZIDA“ ieškinį dėl 582 883,59 Eur nuostolių atlyginimo atsakovams L. D., I. M., A. D., Z. R., N. R., A. M., Ž. S., I. G.. Nustatyta, jog šioje byloje dar nėra priimta jokio procesinio sprendimo, todėl teigti, kad ši atsakovės skola yra pradelsta, taip pat nėra pagrindo. Ieškovės nurodomi argumentai dėl galimai atsakovės nesumokėtų mokesčių, nesant šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų taip pat pripažintini tik deklaratyviais.
  8. Iš esmės ieškovė atsakovės nemokumą grindžia aplinkybe, jog atsakovė vėluoja su ja, taip pat su kitais buvusiais bendrovės darbuotojais atsiskaityti pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma aplinkybė dėl atsakovės neatsiskaitymo su ja gali reikšti ne atsakovės finansinių galimybių atsiskaityti su ieškove trūkumą, bet ir atsakovės nesutikimą su skola. Tokią išvadą pagrindžia ne tik atsakovės atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo argumentai, tačiau ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3P-9/2018, kuria Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino atsakovės prašymą dėl procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo ir sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23351-996/2017 ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2479-864/2017 vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, jog ieškovė šiuo metu neturi vykdytinos reikalavimo teisės atsakovei ir nepaisant to, kad aukščiau nurodyti teismų sprendimai yra įsiteisėję, ieškovė šiuo metu neturi teisės minėtų sprendimų pagrindu reikalauti iš atsakovės žemesnių instancijų teismų jai, kaip buvusiai įmonės darbuotojai, priteistų piniginių sumų sumokėjimo tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriims galutinio sprendimo dėl šalių ginčo. Todėl ieškovės teiginys, kad atsakovė vėluoja sumokėti ieškovei su darbo santykiais susijusias išmokas, yra nepagrįstas.
  9. Dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje Z. R. ir Ž. S. pateiktų reikalavimų teismas nustatė, jog 2017 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS – 5659 nuspręsta Z. R. naudai išieškoti iš atsakovės 4 078,25 Eur išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 227,82 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2 422,50 Eur netesybų už laikotarpį nuo sekančios darbo dienos po darbo sutarties nutraukimo iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai. Bendra Z. R. priteista suma sudaro 7 728,57 Eur (neatskaičius mokesčių). 2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS – 6529 nuspręsta Ž. S. naudai išieškoti iš atsakovės 2 664,74 Eur darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 450,82 Eur netesybų už laikotarpį nuo sekančios darbo dienos po darbo sutarties nutraukimo iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai, 43 Eur darbo užmokesčio už 2017 m. birželio ir liepos mėnesius nepriemokos. Bendra Ž. S. priteista suma sudaro 4 158,56 Eur (neatskaičius mokesčių).
  10. Nustatyta, jog atsakovės pateiktame kreditorių sąraše Z. R. įtrauktas į UAB ,,ALZIDA“ pradelstų kreditorių sąrašą su 7045,96 Eur suma, Ž. S. įtrauktas į UAB ,,ALZIDA“ pradelstų kreditorių sąrašą su 2989,11 Eur suma. Bendras šių kreditorių reikalavimas pagal Darbo ginčo komisijos priimtus sprendimus sudaro 11 887,13 Eur suma (4158,56 Eur + 7 728,57 Eur). Minėta, jog atsakovės turtas pagal naujausius balansinius duomenis sudaro 137 979 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 110 680 Eur, trumpalaikis turtas – 27 299 Eur.
  11. Taigi, net ir padidinus Z. R. ir Ž. S. pradelstus kreditorinius reikalavimus bedra šių kreditorių reikalavimų 11 887,13 Eur suma, bendra visų pradelstų UAB ,,ALZIDA“ kreditorių reikalavimų suma pagal atsakovės pateiktą sąrašą neviršytų pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (36 712,47 Eur < 68 989,50 Eur (137 979 Eur / 2).
  12. Pagal pirminį atsakovės teismui pateiktą UAB „ALZIDA“ 2018 m. kovo 27 d. skolininkų (debitorių) sąrašą matyti, kad trečiųjų asmenų skolos atsakovei yra 23 305,25 Eur.
  13. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, taip pat informacine teismų sistema LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1078-910/2018 panaikino 2017-09-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21478-631/2017, kuriuo L. D. iš UAB „ALZIDA“ buvo priteista 6928,74 Eur išeitinės išmokos, 879,84 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 4000 Eur darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki 2017-09-12 bei dar po 54,99 Eur už kiekvieną dieną iki sprendimo įsiteisėjimo, 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priėmė naują sprendimą - ieškovės L. D. ieškinį atmetė. Minėta nutartimi teismas priteisė iš ieškovės L. D. UAB “ALZIDA” naudai 2 811,30 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti ir 1 000 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti. Nustatyta, jog minėtos nutarties pagrindu atsakovei 2018-04-16 dieną buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 3 811,30 Eur išieškojimo iš L. D.. Remiantis įsiteisėjusia 2018-04-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, atsakovė patikslinusi duomenis teismui pateikė 2018 m. balandžio 16 d. UAB ,,ALZIDA“ skolininkų (debitorių) sąrašą, kuriame nurodyta, jog UAB ,,ALZIDA“ skolininkų skolos sudaro 27 116,55 Eur, tai yra padidino UAB ,,ALZIDA” debitorių įsiskolinimus iš L. D. priteista pinigų suma.
  14. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neturėtų būti įskaitoma į bendrovės turto realią vertę.
  15. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl UAB ,,ALZIDA” nemokumo, netgi nevertinant atsakovės nurodytų debitorinių skolų, taip pat atsakovės pradelstus kreditorinius reikalavimus padidinus Z. R. ir Ž. S. priteistomis sumomis, bei sumomis pagal ieškovės pateiktus duomenis dėl 2099,24 Eur skolos Nacionaliniam akreditacijos biurui prie Ūkio ministerijos, bei 300 Eur nario mokesčiu, mokėtinu Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijai, teismas vertina, jog atsakovės pradelsti kreditorių įsipareigojimai neviršytų pusę į atsakovės balansą įrašyto ilgalaikio turto vertės, tai yra 36 712,47 Eur + 2099,24 Eur + 300 Eur = 39 111,71 < 55 340 Eur (110 680 Eur / 2). Atsakovė nurodė, jog beveik neturi skolų mokesčiams ir SODRAI. Teismas, remdamasis viešaisiais SODRA duomenimis nustatė, jog atsakovės įsiskolinimas 2018-04-17 dienai sudaro 756,18 Eur. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.
  16. Atsiliepime į ieškinį taip pat 2018 m. balandžio 16 d. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose atsakovė paaiškino dėl UAB ,,ALZIDA” balanse nurodomos bendrovės turto sudėties ir verčių. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad UAB ,,ALZIDA“ nuosavybės teise priklauso 1013,99 kv.m administracinės patalpos, esančios adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė yra 239 805 Eur ir 50,46 kv.m administracinės patalpos, esančios adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė yra 17 841 Eur. Bendra UAB ,,ALZIDA“ turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo duomenis yra 257 646 Eur. Atsakovė paaiškino, jog UAB ,,ALZIDA“ 2018 m. kovo 29 d. balanse nurodoma turto suma (137 979 Eur) neatspindi tikrosios turto vertės, kadangi yra nustatyta remiantis kitais tikslais ir principais (kaip turto įsigijimo ir nusidėvėjimo skirtumas). Kartu su atsiliepimu pateikė 2015-11-30 UAB ,,Auditas ir Konsultacijos“ atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta atsakovei priklausančių administracinių patalpų vertė sudaro 169 200 Eur, tuo tarpu bandymų įrangos vertė sudaro 105 786 Eur. Teismas neturi duomenų, dėl kurių galima būtų paneigti turto vertintojo išvadą. Nagrinėjamu atveju atsakovės pozicija dėl jo turimo turto vertės yra nuosekli ir argumentuojama teismui pateiktuose atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose.
  17. Teismui patikrinus atsakovės turto vidutinę rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį nustatyta, jog 1) atsakovei priklausančių administracinių patalpų, esančių adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), remiantis statinių masinio vertinimo nuo 2018-01-01 duomenimis vidutinė rinkos vertė yra 17 500 Eur; 2) atsakovei priklausančių administracinių patalpų, esančių adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), remiantis statinių masinio vertinimo nuo 2018-01-01 duomenimis vidutinė rinkos vertė yra 233 000 Eur.
  18. Remiantis nurodytu, atsakovė yra pajėgi, pardavusi nuosavybės teise turimą turtą padengti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė nurodo, kad siekia atsiskaityti su savo kreditoriais, tačiau dėl buvusių atsakovės akcininkų ir darbuotojų pradėtų teisminių ginčų šis procesas yra stabdomas.
  19. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog atsakovė dalyvauja teisminiuose ginčuose, kuriuose sprendžiami atsakovės bei atsakovės akcininkų, taip pat bankroto bylą atsakovei inicijuojančių darbuotojų ginčai. Teisminiai ginčai vyksta dėl UAB ,,ALZIDA“ organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais: Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-487-653/2018 pagal ieškovės L. D. ir atsakovės L. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-05 sprendimo, civilinėje byloje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams UAB ,,ALZIDA“, A. S., L. G., E. P., J. G., A. J., V. K. J.; Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1507-608/2017 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams L. G., A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Alzida“ dėl uždarosios akcinės bendrovės UAB „Alzida“ valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. bei 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Šioje byloje priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-12 sprendimu ieškovės L. D. ieškinys atmestas. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme dar nėra paskirtas civilinės bylos pagal ieškovės L. D. apeliacinį skundą nagrinėjimas; civilinė byla Nr. e2-2347-933/2017 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams UAB „ALZIDA“, A. S., L. G., E. P., J. G., V. K. J. dėl UAB „ALZIDA“ 2016-09-16 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo 5 darbotvarkės klausimu „Dėl bendrovės sutarčių su advokatais nutraukimo ir sudarymo“ pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, V. Č., Z. R. ir A. J.. Šioje byloje priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-07 sprendimu ieškovės L. D. ieškinys atmestas. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme dar nėra paskirtas civilinės bylos pagal ieškovės L. D. apeliacinį skundą nagrinėjimas; civilinė byla Nr. e2-3276-816/2018 pagal ieškovų L. D., Z. R. ir V. D. ieškinių reikalavimus atsakovams UAB “ALZIDA”, L. G., A. S. ir E. P., byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims - V. Č., A. J., J. G. ir V. K. J., A. D., dėl UAB „ALZIDA“ 2017-04-28 visuotinio akcininkų susirinkimo ir 2017-03-24 valdybos sprendimų bei 2017-03-13 vadovės įsakymo pripažinimo negaliojančiais, akcininkų veiksmų pripažinimo neteisėtais bei veiksmų, keliančių grėsmę žalai atsirasti, uždraudimo. Šioje byloje priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-17 sprendimu ieškovų L. D., Z. R., V. D. ieškiniai atmesti. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme dar nėra paskirtas civilinės bylos pagal ieškovų L. D., Z. R., V. D. ir trečiojo asmens A. D. apeliacinį skundą nagrinėjimas; civilinė byla Nr. 2-2152-392/2017 pagal L. G., J. G. ir E. P. ieškinį L. D., Z. R. dėl priverstinio UAB „ALZIDA“ akcijų pardavimo, tretieji asmenys A. S., V. Č., A. J., V. K. J.. Šioje byloje priimtu Vilniaus apygardos teismo 2017-03-17 sprendimu ieškovų L. G., J. G. ir E. P. ieškinys atmestas. Šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme dar nėra paskirtas civilinės bylos pagal ieškovų L. G., J. G. ir E. P. skundą nagrinėjimas.
  20. Nustatyta, jog UAB ,,ALZIDA“ dviejose civilinėse bylose reikalauja nuostolių atlyginimo: 1) Vilniaus miesto apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-666-275/2017 pagal ieškovės UAB „ALZIDA“ patikslintą ieškinį atsakovei L. D. dėl 42 748,48 Eur nuostolių priteisimo, kurioje paduotas apeliacinis skundas; 2) civilinė byla Nr. e2-3021-577/2018 pagal ieškovės UAB „ALZIDA“ ieškinį atsakovams L. D., I. M., A. D., Z. R., N. R., A. M., Ž. S., I. G. dėl 582 883,59 Eur nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltukmės statyba“, UAB „Ukmergės statyba“, UAB „Veikta“, UAB „Grista“, AB „Ukmergės Gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, UAB „Baltukmė“. Teismo sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas.
  21. Atsakovė nurodė, jog nuo 2018 m. kovo 28 d. UAB ,,ALZIDA” yra pradėtas likvidavimo procesas, įmonės likvidatoriumi paskirtas A. G.. Atsakovė paaiškino, jog aplinkybė, kad įmonės veikla yra sustabdyta, negali būti pagrindu spręsti, kad įmonė yra nemoki ar kad negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nors dėl veiklos sustabdymo atsakovė negauna pajamų, tačiau ir nepatiria jokių su veiklos vykdymu susijusių išlaidų.
  22. Patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad atsakovė UAB ,,ALZIDA“ nėra įregistravusi likviduojamos įmonės teisinio statuso, teismas vertindamas šią aplinkybę atsižvelgia į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-233-656/2018, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-880-845/2017 paliktas nepakeistas, tai yra atmestas L. D. ieškinys atsakovei dėl 2016-03-30 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo likviduoti bendrovę ir paskirti administratorių pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjo tik 2018-03-27.
  23. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 73 straipsnio 3 dalis draudžia įmonės akcininkų susirinkimui priimti sprendimą likviduoti nemokią bendrovę. Likvidavimo procedūra juridinio asmens dalyvių sprendimu gali būti pradedama ir vykdoma tik įmonei nesant nemokiai. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama juridinio asmens dalyvių sprendimo nutraukti juridinio asmens veiklą pagrindu, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo, vadovaujantis imperatyviomis Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreiptis į apygardos teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimo įmonei procedūrą. ABĮ 73 straipsnis nustato mokios bendrovės savanoriško likvidavimo tvarką (73-74 straipsniai), būtiną įmonės likvidavimo procedūrą, t.y. atsiskaitymą su įmonės kreditoriais (jei įmonė tokių turi) pagal CK 2.113 straipsnyje nustatytą tvarką (73 straipsnio 13 dalis). Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais (73 straipsnio 15 dalis). Esant nurodytam reglamentavimui, kreditorių interesai užtikrinami tiek įmonės bankroto procedūros procese, kai įmonė nėra moki, tiek likviduojant įmonę savanoriškai, likvidavimo procese atsiskaitant su įmonės kreditoriais pagal CK 2.113 straipsnyje nustatytą tvarką.
  24. Teismas vertina, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties; dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nesuteikti atsakovei galimybes likviduoti bendrovę pagal pradėtą likvidavimo procedūrą ir leisti atsakovei atsiskaityti su kreditoriais pardavus turimą turtą. Nenustačius įmonės nemokumo, nėra pagrindo teigti, kad UAB ,,ALZIDA” vykdomas likvidavimo procesas neužtikrina kreditorių apsaugos, juolab, kad įmonės likvidatoriui įstatymai numato pareigą, nustačius įmonės nemokumą likvidavimo procese kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas vertina, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi nenustatyta, jog įmonės likvidavimas pradėtas neteisėtai, todėl nenustačius atsakovės nemokumo, nėra pagrindo teigti priešingai.
  25. Minėta, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės į bylą pateiktais duomenimis dėl UAB ,,ALZIDA“ pradelstų įsipareigojimų dydžių. Kita vertus, šioje bankroto bylos stadijoje sprendžiama, ar įmonės padėtis atitinka nemokumo sąlygas, todėl tam tikrų įsiskolinimų pagrįstumo vertinimas nėra šio teisminio nagrinėjimo dalykas. Nurodytų aplinkybių kontekste būtina akcentuoti ir tai, jog nei ieškovės N. R., kurios reikalavimo vykdymas šiai dienai yra sustabdytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes bus sprendžiamas klausimas dėl šio reikalavimo teisėtumo, nei Ž. S. ir Z. R. finansiniai reikalavimai kartu sudėjus vertine išraiška nenulemia UAB „ALZIDA“ nemokumo, tai yra nepakanka duomenų įmonės nemokumui konstatuoti, kadangi įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija atsakovės deklaruotą į balansą įrašyto turto vertę (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
  26. Nagrinėjamu atveju atsisakymas kelti bankroto bylą nepažeidžia kitų kreditorių interesų, nes joks kitas įmonės kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Be to, įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar žalos įmonei padarymo yra griežtai reglamentuota teisės aktuose (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 2.87 straipsnis, 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), todėl nagrinėjamu atveju grėsmė, jog neiškėlus bankroto bylos, nukentės įmonės kreditorių interesai, yra mažai tikėtina. Nors nėra abejonių, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau teismui nepakanka įrodymų konstatuoti įmonės nemokumo. Kitų ĮBĮ nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl bankroto bylą UAB „ALZIDA“ atsisakytina kelti. Neiškėlus bankroto bylos, atmetami prašymai dėl Ž. S. ir Z. R. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis.

6Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

  1. Atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pusę baudos paskiriant atsakovei. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, kartu su pareiškimu pateikė rašytinius įrodymus pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Dėl to ieškovės pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės reikalavimas teismo pripažintas nepagrįstu, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovė UAB ,,ALZIDA“ į bylą pateikė prašymą priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1 400 Eur už teisines paslaugas, suteiktas konsultuojant ir rengiant procesinius dokumentus nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kartu su prašymu pateikė atsakovės atstovo išrašytą sąskaitą faktūrą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios sąskaitos apmokėjimą (CPK 98 straipsnis). Nesant įrodymų patvirtinančių realiai atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos.

8Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 9 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais,

Nutarė

9atsisakyti UAB „ALZIDA“ (juridinio asmens kodas 122270615, Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Savanorių pr. 221, Vilnius) iškelti bankroto bylą.

10Atmesti prašymus dėl Ž. S. ir Z. R. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis.

11Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai